5.2.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/24

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2011/C 37/12

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„COPPA DI PARMA“

EB Nr.: IT-PGI-0005-0602-04.05.2007

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Coppa di Parma“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Italija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.2 klasė.

Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Pateikiamas vartoti „Coppa di Parma“ yra nesuploto cilindro formos. Gaminys būna 25–40 cm ilgio ir ne mažesnio kaip 1,3 kg svorio. Supjaustyto riekelėmis gaminio riebalų dalis neturi būti geltonos spalvos arba minkšta, nes šie požymiai rodo, kad gaminys blogai subrandintas. Gaminio viduje neturi būti pelėsio. Be to, „Coppa di Parma“ pasižymi šiomis savybėmis:

Juslinės savybės. Dėl pakankamo proteolizinio skilimo raumens dalyje ir lipolitinio skilimo riebalų dalyje, kuriuos lemia geras brandinimas, mėsos gaminys įgauna jam būdingą skonį; nejaučiamas pašalinis karbolio rūgšties, žuvų miltų ar kt. skonis; gaminys pasižymi tinkamu skonio intensyvumu, jam būdingas malonus kvapas ir aromatas sustiprėja riebalų dalį subadžius arklio kaulo adata (tai nėra taikoma prie pagrindinės venos esančiai raumens daliai); liečiamas ir pjaustomas gaminys yra vidutinio standumo, lengvai atsiskiria nuo apvalkalo, paviršius nepadengtas riebiu sluoksniu, vidinė ir išorinė dalys – vienodos: tai liudija apie laipsnišką gaminio dehidrataciją ir brandinimą; griežinėlis – be dėmių, vientisos spalvos: raumens dalis būna raudonos spalvos, o riebalų dalis paprastai būna rausvos spalvos. Gaminys „Coppa di Parma“ brandinamas ne trumpiau kaip 60 dienų.

Cheminės ir fizinės savybės:

Druska	< 5 %
Bendras baltymų kiekis ne mažiau kaip	22 %
Vandens ir baltymų santykis ne daugiau kaip	2,00
pH	> 5,7

Mikrobiologiniai kriterijai:

Bendras enterobakterijų skaičius	k.v.f./g < 10
E. Coli	k.v.f./g < 10
Stafilococcus Aureus	k.v.f./g < 100

„Coppa di Parma“ gaminti naudojama druska (2,6–3,5 %), natūralūs kvapai ir (arba) pipirai ir (arba) kiti prieskoniai. Be to, gali būti naudojami: vynas, gliukozė ir (arba) fruktozė ir (arba) sacharozė – vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pirminės kultūros – laikantis geros praktikos, natrio ir (arba) kalio nitritas, natrio ir (arba) kalio nitratas, askorbo rūgštis ir jos druska – vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

3.3. Žaliava (tik perdirbtiems produktams):

„Coppa di Parma“ tradiciškai turi būti gaminama naudojant tipiškų Italijos sunkiųjų kiaulių mėsą. Iš tiesų, šios centrinėje ir šiaurinėje Italijos dalyse auginamos kiaulės pasižymi tik joms būdingomis genetinėmis savybėmis. Šios kiaulės 9 mėnesius auginamos ypatingomis sąlygomis, kuriomis jos priauga daug svorio, o jų mėsoje susiformuoja didelis kiekis tarpraumeninių riebalų ir fermentų, visų pirma katepsinų, kurie vaidina itin svarbų vaidmenį brandinant „Coppa di Parma“.

SGN „Coppa di Parma“ gaminama iš toliau nurodytų veislių kiaulių mėsos:

—	Leidžiama naudoti tradicinių Large White ir Landrace grynųjų veislių ir iš jų išvestų veislių, taip pat pagerintų veislių, įtrauktų į Italijos gyvulių kilmės knygą, gyvulių mėsą.

—	Be to, leidžiama naudoti iš Duroc veislės išvestų veislių, taip pat pagerintos veislės, įtrauktos į Italijos gyvulių kilmės knygą, gyvulių mėsą.

—	Leidžiama naudoti ir kitų veislių, mišrūnų ir hibridų gyvulių mėsą, jei tos veislės išvestos pagal selekcijos arba kryžminimo programas, kurių tikslai suderinami su Italijos gyvulių kilmės knygos tikslais Italijos sunkiajai kiaulei išvesti.

—	Laikantis tradicijų, vis dėlto neleidžiama naudoti kiaulių, kurios turi netinkamų genetinių savybių, visų pirma – polinkį į kiaulių streso sindromą (KSS), mėsos; dabar tokias savybes galima objektyviai nustatyti tiriant paskerstus gyvulius ir brandintus produktus.

—	Be to, neleidžiama naudoti grynaveislių Landrace belge, Hampshire, Pietrain, Duroc ir Spotted Poland gyvulių mėsos.

—	Turi būti naudojami tokie genetiniai tipai, kurie padėtų užtikrinti, kad kiaulės būtų didelio svorio, pasižymėtų gera išeiga ir bet kokiu atveju vieno gyvulio vidutinis gyvasis svoris būtų apie 160 kg (galima 10 % paklaida).

—	Skerdžiamos ne jaunesnės kaip devynių mėnesių kiaulės.

—	Negalima naudoti kuilių ir paršavedžių mėsos.

—	Skerdžiamos kiaulės turi būti visiškai sveikos, paskerdus išleidžiamas visas kraujas.

SGN „Coppa di Parma“ gaminti turi būti naudojama raumens, prisitvirtinusio prie kaklo slankstelių ir dalies krūtinės slankstelių (kanalo, kurį sudaro keterinės ir skersinės slankstelių ataugos ir slankstelių kūnai), mėsa.

Turi būti naudojama anksčiau nebuvusi užšaldyta mėsa.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

Gyvuliai turi būti šeriami pagal išsamias taisykles, susijusias su pašarų naudojimu ir jų sudėtimi. Išskiriami du kiaulių šėrimo etapai. Pašarams daugiausia naudojami grūdai ir šalutiniai pieno produktai. Iš grūdų paprastai ruošiami skysti pašarai (ėdalas arba košė), tradiciškai į juos dedama išrūgų. Kiaulės šeriamos taip:

—

pirmuoju etapu kiaulėms, kurių gyvasis svoris – ne daugiau kaip 80 kg, šerti gali būti naudojami tiek vėlesniame penėjimo etape numatyti pašarai, tiek šie mažėjimo tvarka išvardyti pašarai: sojos ekstrakto miltai, silosuoti kukurūzai, kukurūzų ir (arba) grūdų glitimas, išgliaudyti saldžiavaisio pupmedžio vaisiai, distiliavimo atliekos, riebalai, kurių lydymosi temperatūra didesnė nei 36 °C, žuvų miltai, baltyminiai lizatai ir pasukos. Bet kuriuo atveju iš grūdų gauta sausoji medžiaga turi sudaryti ne mažiau kaip 45 % bendros sausųjų medžiagų masės,

—

penėjimo etapu leidžiama naudoti šiuos mažėjimo tvarka išvardytus pašarus: kukurūzus, javų varpų ir (arba) kukurūzų burbuolių košę, sorgą, miežius, kviečius, kvietrugius, avižas, smulkius grūdus, sėlenas ir kitus kviečių perdirbimo produktus, dehidratuotas bulves, spaustų ir silosuotų burokėlių minkštimą, sojos ekstrakto miltus, saulėgrąžų miltus, manioką, melasą, kokoso ekstrakto miltus, kukurūzų daigų ekstrakto miltus, žirnelius ir (arba) kitas ankštinių sėklas, išspaustą sausą burokėlių minkštimą, sezamo miltus, linų išspaudas, obuolių ir kriaušių išspaudas, vynuogių ir pomidorų odeles, kaip žarnyno veiklą skatinančią medžiagą, dehidratuotus liucernos miltus, alaus ir (arba) torula mieles, riebalus, kurių lydymosi temperatūra didesnė nei 40 °C, pieno serumą ir pasukas. Penėjimo etapu iš grūdų gauta sausoji medžiaga turi sudaryti ne mažiau kaip 55 % bendros sausųjų medžiagų masės.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Šie „Coppa di Parma“ gamybos etapai turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje:

—	mėsos išpjovų paruošimas perdirbti,

—	sūdymas, kuris gali būti atliekamas rankiniu arba mechaniniu būdu ir trukti 6–14 dienų,

—	kimšimas į natūralias žarnas, kai produktas skirtas parduoti nepjaustytas arba supjaustytas griežinėliais, arba į natūralias žarnas, suformuotas iš kelių anatominių dalių, kai produktas skirtas parduoti iš anksto supjaustytas,

—	rišimas virvele, kai produktas skirtas parduoti nepjaustytas arba supjaustytas griežinėliais, arba naudojant elastingų virvelių tinklelį, kai produktas skirtas parduoti iš anksto supjaustytas,

—	terminis apdorojimas, kurio trukmė – 8–10 val,

—	vytinimas, kurio bendra trukmė – ne mažiau 15 dienų,

—	brandinimas, kuris, atsižvelgiant į gaminio svorį, trunka ne mažiau kaip 60–90 dienų.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

SGN „Coppa di Parma“ gali būti pjaustomas ir pakuojamas tik 4 punkte nurodytoje gamybos vietovėje esančiose įmonėse, kontroliuojant pagal kontrolės planą patvirtintai institucijai.

SGN „Coppa di Parma“, skirtas parduoti nepjaustytas, turi būti pjaustomas tik ant mažmenininko prekystalio galutinio pirkėjo akivaizdoje.

Kadangi šiame gaminyje yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių ir mažai konservantų, o pjaustomas ir pakuojamas gaminys gali būti pažeidžiamas, būtina, kad šiuos veiksmus atliktų specialių žinių apie gaminį turintis personalas. Itin svarbu, kad griežinėlių sąlytis su oru truktų kuo trumpiau ir dešra neparuduotų.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

SGN „Coppa di Parma“ gali būti pateikiamas vartoti nepjaustytas ir paženklintas viena etikete, supjaustytas gabalais ir supakuotas vakuuminėje pakuotėje ar apsauginėje atmosferoje arba supjaustytas griežinėliais ir supakuotas vakuuminėje pakuotėje ar apsauginėje atmosferoje.

Etiketėje įskaitomais ir nenutrinamais rašmenimis, kurie aiškiai skiriasi nuo kitų etiketėje pateiktų užrašų, nurodomas pavadinimas „Coppa di Parma“ ir nuoroda „Indicazione Geografica Protetta“ (Saugoma geografinė nuoroda) arba santrumpa „IGP“ (SGN), išversta į šalies, kurioje produktas parduodamas, kalbą, taip pat grafinis Bendrijos simbolis ir įmonės prekės ženklas.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

SGN „Coppa di Parma“ gamybos vietovė apima visą Parmos, Modenos, Emilijos Redžo, Mantujos ir Pavijos provincijų administracinę teritoriją ir prie Po upės esančias savivaldybes, kurios sudaro toliau nurodytų provincijų administracinę teritoriją:

—

Lodžio provincijos, kurią sudaro Senna Lodigiano, Ospedaletto Lodigiano, Orio Litta, Livraga, Borghetto Lodigiano, Brembio, Segugnago, Somaglia, Casalpusterlengo, Cotogno, Gardamiglio, San Rocco al Porto, San Fiorano, S. Stefano Lodigiano, Cavacurta, Maleo, Corno Giovine, Corno Vecchio, Maccastorna, Meleti, Castelnuovo B. D’Adda, Caselle Landi savivaldybės,

—	Milano provincijos, kurią sudaro San Colombano al Lambro savivaldybė,

—

Kremonos provincijos, kurią sudaro Pizzighettone, Crotta d’Adda, Spinadesco, Acquanegra Cremonese, Sesto ed Uniti, Cremona, Gerre de Caprioli, Stagno Lombardo, Pieve d’Olmi, San Daniele Po, Motta Baluffi, Torricella del Pizzo, Gussola, Casalmaggiore, Martignana Po, Rivarolo del Re, Scandolara Bovara, Casteldidone, Solarolo Rainerio, S. Giovanni in Croce, San Martino del Lago, Cingia de’ Botti, Cella Dati, Tornata, Calvatone, Piadina, Voltino, Derovere, Ca’ d’Andrea, Sospiro, Bonemerse, Malagnino, Pieve S. Giacomo, Torre de’ Picenardi, Drizzona, Isola Dovarese savivaldybės.

Geografiniu požiūriu gamybos vietovėje vyrauja kalvotos zonos, kurias palaipsniui pakeičia lygumos, besidriekiančios iki šiaurinių Po upės pakrančių.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

SGN „Coppa di Parma“ gamybos vietovė yra kalvų ir lygumų regionas, kuriame yra ežerų ir druskos kasyklų. Parmos provincijos kalvotose vietovėse visada buvo naudojami lygumų vietovių metodai ir Salsomadžorės savivaldybėje kasama druska. Iš tiesų, tokios druskos kasyklos buvo vienas iš veiksnių, lėmusių, kad sūdant ir apdorojant kiaulieną jau nuo XIV a. buvo gaminami nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažinti gaminiai. „Coppa di Parma“ pradėtas gaminti būtent šioje vietovėje, kurioje regiono specialistai tobulinosi ir amžių bėgyje prisidėjo prie šio gaminio recepto paskleidimo už Parmos provincijos ribų. Taip šis gaminys įsitvirtino ir kitose, 4 punkte nurodytose provincijose.

5.2. Produkto ypatumai:

SGN „Coppa di Parma“ iš kitų tos pačios prekių kategorijos gaminių išsiskiria jai būdingu intensyviu skoniu, vidutiniu standumu, masės vientisumu, liesumu ir tolygia raudona raumens dalies spalva ir rausva riebalų dalies spalva.

„Coppa di Parma“ nuo kitų kaimyninėse vietovėse gaminamų „coppa“ gaminių taip pat skiriasi savo griežinėlių minkštumu ir nedideliu prieskonių kiekiu, kuris naudojamas mirkymo etape. Šios savybės – trumpai trunkančio brandinimo ir nenustatytų konkrečių taisyklių, susijusių su prieskonių naudojimu, rezultatas. Todėl „Coppa di Parma“ išlaiko kiaulienai būdingą skonį ir aromatą, o jos griežinėliai išlieka minkšti.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

SGN „Coppa di Parma“ gerą vardą liudija daugelis dokumentų, kuriuose pateikiamos nuorodos į šį gaminį.

Jau XVII a. pabaigoje randama nuorodų į „Coppa di Parma“: jis vadinamas „bondiola“ arba „salame investito“, t. y. prikimšta dešra. XVIII a. pradžioje „Coppa di Parma“ kaip tipiškas vietos gaminys minimas keliautojų prisiminimuose. 1723 m. sudarytame inventoriuje nurodoma, kad norintys priklausyti „lardaroli“ korporacijai turi turėti tam tikrą skaičių „salami“ ir „bondiole“. Be to, „Coppa di Parma“ minima „lardaroli“ korporacijos meistrų vertinime (1750 m.) ir 1764 m. balandžio 21 d. paskelbtame viešame pranešime. Randama ir to paties laikotarpio karaliaus rūmų administratorių sudarytų susitarimų dėl karališkos virtuvės aprūpinimo maisto produktais, kuriuose pateikta patikimų duomenų apie tai, kiek „coppe“ ir „bondiole“ suvartota kunigaikščio Don Ferdinando Borbone rūmuose. XIX a. dokumentuose pateikiama duomenų apie tai, kiek „coppe“ parduota regiono turguose. 1940 m. iš Parmos provincijos eksportuota apie 200 vnt. gaminių.

SGN „Coppa di Parma“ būdingas savybes lemia įvairaus pobūdžio konkretus ryšys su aplinka, kuris suprantamas plačiąja prasme ir apima gamtinius vietovės ir žmogaus veiklos veiksnius, susijusius su naudojama kiauliena, paruošimo būdais, brandinimo aplinka ir, visų pirma, šių veiksnių sąveika. SGN „Coppa di Parma“ be pertraukų gaminama iki šių dienų. Vienas iš SGN „Coppa di Parma“ pramoninės gamybos etapų – jo gamyba meistrų gamybos cechuose, kuriuose buvo išsaugotos nepakitusios tradicinės gaminio savybės. Vietovė, kurioje istoriškai susiformavo SGN „Coppa di Parma“ gamybos tradicijos, pasižymi Po upės lygumų regionui būdingu klimatu ir aplinkos savybėmis (temperatūra ir drėgme). Žaliavų kilmės ir gamybos vietovės ribos susiformavo ir buvo išsaugotos bėgant laikui, kartu išlaikant tradicijas, kurios lėmė gerą gaminio vardą.

„Coppa di Parma“ – vienas iš nurodytoje geografinėje vietovėje labiausiai paplitusių mėsos gaminių. Jį visada galima rasti gaminių, kuriuos pagrindinės šioje vietovėje esančios mėsos gaminių parduotuvės siūlo savo pirkėjams, sąrašuose. Reklamuodami gaminį „Coppa di Parma“ gamintojai be kitų šiam gaminiui būdingų savybių paprastai nurodo griežinėlių minkštumą (pjaustant jie niekada neturi būti sausi), nes tai liudija apie trumpą gaminio brandinimo laiką ir padeda užtikrinti jam būdingą aromatą. Dėl „Coppa di Parma“ mėsos minkštumo šis gaminys naudojamas pyragams ir picoms įdaryti. Tai matyti iš receptų, kuriuose daroma aiški nuoroda į šį saugomos geografinės nuorodos gaminį. Be to, svarbu paminėti, kad pagrindinėse vietos žemės ūkio ir maisto produktų mugėse dalyvaujančių gamintojų stenduose „Coppa di Parma“ visada suteikiama svarbi vieta.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą ir paskelbė saugomos geografinės nuorodos „Coppa di Parma“ pripažinimo paraišką Italijos Respublikos oficialiame leidinyje.

Visą gaminio specifikacijos tekstą galima rasti

—	paspaudus nuorodą http://www.politicheagricole.it/DocumentiPubblicazioni/Search_Documenti_Elenco.htm?txtTipoDocumento=Disciplinare%20in%20esame%20UE&txtDocArgomento=Prodotti%20di%20Qualit%E0>Prodotti%20Dop,%20Igp%20e%20Stg arba

—

apsilankius tiesiai ministerijos interneto svetainėje (http://www.politicheagricole.it), po to spustelėjus „Prodotti di Qualità“ (Kokybiški produktai) (kairėje ekrano pusėje) ir „Disciplinari di Produzione all'esame dell'UE [regolamento (CE) n. 510/2006]“ (Specifikacijos, pateiktos ES tyrimui (Reglamentas (EB) Nr. 510/2006)).

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.