52011PC0896

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl viešųjų pirkimų /* KOM/2011/0896 galutinis - 2011/0438 (COD) */


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo aplinkybės

· Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ [COM(2010) 2020] grindžiama trimis tarpusavyje susijusiais ir vienas kitą sustiprinančiais prioritetais: žiniomis ir naujovėmis pagrįstos ekonomikos plėtra, mažo anglies dioksido kiekio, efektyviai išteklius naudojančia, konkurencinga ekonomika bei didelį užimtumą skatinančia ekonomika, užtikrinančia socialinę ir ekonominę sanglaudą.

Strategijoje „Europa 2020“ viešiesiems pirkimams tenka esminis vaidmuo kaip vienai iš rinkos priemonių, naudojamų minėtiems tikslams siekti, gerinant verslo aplinką ir naujovių diegimo sąlygas ir skatinant plačiau naudoti aplinką tausojančius viešuosius pirkimus, kad būtų lengviau pereiti prie efektyviai išteklius naudojančios ir mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos. Kartu strategijoje „Europa 2020“ pabrėžiama, kad viešieji pirkimai turi užtikrinti efektyviausią viešųjų lėšų naudojimą ir kad pirkimų rinkos turi būti visada atviros visiems Sąjungos subjektams.

Kilus tokiems uždaviniams reikia pakeisti ir atnaujinti esamus viešųjų pirkimų teisės aktus, kad jie būtų labiau pritaikyti prie kintančių politinių, socialinių ir ekonominių aplinkybių.

2011 m. balandžio 13 d. komunikate „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti“ Komisija į dvylika svarbiausių prioritetinių veiksmų, kurių iki 2012 m. pabaigos turėtų imtis ES institucijos, įtraukė viešųjų pirkimų teisės aktų pakeitimą ir atnaujinimą, kad sutarčių skyrimas taptų lankstesnis, o viešosios sutartys būtų geriau panaudojamos kitų politikos krypčių tikslams siekti.

Šiuo pasiūlymu siekiama dviejų vienas kitą papildančių tikslų:

· didinti viešųjų išlaidų efektyvumą, siekiant užtikrinti geriausius įmanomus pirkimų rezultatus pagal kokybės ir kainos santykį. Tai visų pirma reiškia esamų viešųjų pirkimų taisyklių supaprastinimą ir didesnį lankstumą. Supaprastintos, efektyvesnės procedūros bus naudingos visiems ūkio subjektams ir padės dalyvauti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei tarptautiniams tiekėjams;

· leisti pirkėjams geriau pasinaudoti viešaisiais pirkimais siekiant bendrų visuomeninių tikslų, kaip antai: aplinkos apsaugos, didesnio išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo, kovos su klimato kaita, naujovių, užimtumo ir socialinės įtraukties skatinimo ir kuo geriausių aukštos kokybės socialinių paslaugų teikimo sąlygų užtikrinimo.

· Bendrosios aplinkybės

Viešiesiems pirkimams tenka svarbus vaidmuo Europos Sąjungos bendros ekonominės veiklos rezultatų požiūriu. Europoje viešosios valdžios institucijos prekėms, darbams ir paslaugoms išleidžia apie 18 proc. BVP. Atsižvelgiant į pirkimų apimtį, viešieji pirkimai gali būti panaudoti kaip galingas svertas, kad būtų sukurta bendroji rinka, kurioje būtų skatinamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas.

Šios kartos viešųjų pirkimų direktyvos 2004/17/EB[1] ir 2004/18/EB[2] yra ilgos raidos, prasidėjusios 1971 m., priėmus Direktyvą 71/305/EEB, rezultatas. Šiomis direktyvomis, užtikrinant skaidrias ir nediskriminacines procedūras, iš esmės siekiama, kad visos bendrosios rinkos ūkio subjektai, konkuruodami dėl viešųjų sutarčių, visapusiškai pasinaudotų pagrindinėmis laisvėmis.

Atlikus išsamų ekonominį vertinimą paaiškėjo, kad viešųjų pirkimų direktyvų tikslai iš esmės pasiekti. Dėl jų padidėjo skaidrumas ir konkurencija, kartu dėl mažesnių kainų sutaupyta daug lėšų.

Vis dėlto suinteresuotieji subjektai pareiškė reikalavimą persvarstyti viešųjų pirkimų direktyvas, kad būtų supaprastintos jų taisyklės, padidintas efektyvumas, veiksmingumas ir kad jos būtų geriau pritaikytos prie kintančių politinių, socialinių ir ekonominių aplinkybių. Supaprastintos efektyvesnės procedūros padidins perkančiosioms organizacijoms skaidrumą, bus naudingos visiems ūkio subjektams ir sudarys palankesnes sąlygas dalyvauti MVĮ bei tarptautiniams tiekėjams. Be to, patobulinus viešųjų pirkimų taisykles, perkančiosios organizacijos taip pat galės geriau panaudoti viešuosius pirkimus, siekdamos bendrų visuomeninių tikslų, kaip antai: aplinkos apsaugos, didesnio išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo, kovos su klimato kaita, naujovių bei socialinės įtraukties skatinimo ir kuo geriausių aukštos kokybės socialinių paslaugų teikimo sąlygų užtikrinimo. Šios kryptys patvirtintos atsižvelgus į 2011 m. pavasarį vykusių Komisijos konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatus, pagal kuriuos dauguma suinteresuotųjų subjektų pritarė pasiūlymui persvarstyti viešųjų pirkimų direktyvas, kad jos būtų geriau pritaikytos prie naujų perkančiųjų organizacijų ir ūkio subjektų uždavinių.

· Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Kartu su siūloma nauja komunalinių paslaugų direktyva šiuo pasiūlymu bus pakeistos svarbiausiais Europos Sąjungos viešųjų pirkimų srities teisės aktais laikomos direktyvos 2004/17/EB ir 2004/18/EB.

Ši direktyva bus papildyta tokiais teisės aktų elementais:

· Direktyvoje 2009/81/EB[3] nustatomos gynybos ir slaptos saugumo srities pirkimų specialiosios taisyklės,

· Direktyvoje 89/665/EEB[4] nustatomos bendrosios nacionalinės patikros procedūros, siekiant užtikrinti, kad visose ES šalyse būtų prieinamos greitos ir veiksmingos žalos atlyginimo priemonės, jei tiekėjai mano, jog sutartys paskirtos nesąžiningai.

· Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šia iniciatyva įgyvendinama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ [COM(2010) 2020] ir strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės [COM(2010) 245], „Inovacijų sąjungos“ [COM(2010) 546], integruotos globalizacijos eros pramonės politikos [COM(2010) 614], 2020 m. energetikos [COM(2010) 639] ir tausiai išteklius naudojančios Europos [COM(2011) 21]. Be to, ja įgyvendinamas Bendrosios rinkos aktas [COM(2011) 206], visų pirma dvyliktasis jo veiksmas „Persvarstyta ir modernizuota viešųjų pirkimų teisės aktų sistema“. Tai yra 2011 m. Komisijos darbo programos strateginė iniciatyva.

2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas

· Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

2011 m. sausio 27 d. Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimo siekiant efektyvesnės Europos pirkimų rinkos[5] ir pradėjo plačią viešą konsultaciją dėl teisės aktų keitimo galimybių, kad sutartis būtų galima skirti lengviau ir lanksčiau, o viešosios sutartys būtų geriau panaudojamos palaikant kitas politikos kryptis. Žaliosios knygos tikslas buvo nustatyti svarbiausias reformų sritis ir paprašyti suinteresuotųjų subjektų pareikšti savo nuomonę dėl konkrečių teisės aktų pakeitimo galimybių. Tarp svarstytų klausimų buvo procedūrų paprastinimo ir didesnio lankstumo poreikis, strateginis viešųjų pirkimų naudojimas kitiems politikos tikslams įtirtinti, geresnių galimybių MVĮ sudaryti viešąsias sutartis suteikimas ir kova su favoritizmu, korupcija bei interesų konfliktais.

Vieša konsultacija baigta 2011 m. balandžio 18 d., suinteresuotieji subjektai parodė didelį susidomėjimą ja. Iš viso gauti 623 atsakymai iš įvairiausių suinteresuotųjų subjektų grupių, įskaitant centrines valstybių narių valdžios institucijas, vietos ir regionų perkančiąsias organizacijas ir jų asociacijas, įmones, pramonės asociacijas, akademinį sluoksnį, pilietinės visuomenės organizacijas (įskaitant profesines sąjungas) ir atskirus piliečius. Dauguma atsakymų buvo pateikta iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, mažiau – iš Belgijos, Italijos, Nyderlandų, Austrijos, Švedijos, Ispanijos ir Danijos.

Konsultacijos rezultatai apibendrinti apibendrinamajame dokumente[6] ir pristatyti diskusijai viešoje 2011 m. birželio 30 d. konferencijoje[7].

Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta

Labai daug suinteresuotųjų subjektų palankiai įvertino Komisijos iniciatyvą persvarstyti esamą viešųjų pirkimų politiką. Iš įvairių žaliojoje knygoje aptartų klausimų suinteresuotieji subjektai labiausiai pabrėžė poreikį paprastinti procedūras ir padaryti jas lankstesnes. Pavyzdžiui, akivaizdi visų suinteresuotųjų subjektų grupių dauguma pritarė minčiai leisti plačiau naudotis konkurso procedūra su derybomis. Be to, didelio palaikymo susilaukė administracinės naštos mažinimo priemonės, susijusios su tiekėjo pasirinkimu.

Suinteresuotųjų subjektų nuomonės dėl viešųjų pirkimų strateginio naudojimo strategijos „Europa 2020“ visuomeniniams tikslams pasiekti buvo įvairios. Daug suinteresuotųjų subjektų, visų pirma įmonės, apskritai nepalankiai vertino mintį naudoti viešuosius pirkimus kitiems politikos tikslams siekti. Kiti suinteresuotieji subjektai, ypač pilietinės visuomenės organizacijos, tvirtai pritarė tokiam strateginiam naudojimui ir palaikė plačius pačių Europos Sąjungos viešųjų pirkimų politikos principų pakeitimus.

· Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Be konsultacijos, susijusios su žaliąja knyga, 2010–2011 m. Komisija, remdamasi įvairiausiais įrodymais ir naujais nepriklausomais moksliniais tyrimais, atliko išsamų ES viešųjų pirkimų teisės aktų poveikio ir efektyvumo vertinimą. Tyrimuose buvo daugiausia vertinama pirkimo procedūrų kaina ir efektyvumas, tarptautinių pirkimų klausimas, MVĮ galimybė patekti į viešųjų pirkimų rinkas ir strateginis viešųjų pirkimų naudojimas Europoje.

Vertinimo išvados aiškiai parodė, kad viešųjų pirkimų direktyvos 2004/17/EB ir 2004/18/EB padėjo nusistovėti skaidrių ir rezultatais grindžiamų pirkimų kultūrai, sutaupyti lėšų ir pagerinti pirkimo rezultatų, gerokai viršijusių perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų patiriamas šių procedūrų organizavimo sąnaudas, kokybę. Vertinant taip pat nustatyta, kad dėl direktyvų įgyvendinimo ir taikymo skirtumų skirtingose valstybėse narėse pasiekti skirtingi rezultatai. Valstybėse narėse labai skiriasi procedūrų užbaigimo laikas ir perkančiųjų organizacijų patiriamos sąnaudos.

· Poveikio vertinimas

Poveikio vertinime ir jo santraukoje apžvelgiamos įvairios kiekvienai iš penkių pagrindinių problemų grupių (administracinis organizavimas, aprėptis, procedūros strateginiai pirkimai ir galimybė patekti į pirkimų rinkas) taikomos alternatyvos. Remiantis įvairių alternatyvų pranašumų ir trūkumų analize, sudarytas pageidaujamų alternatyvų paketas, kuris turėtų optimizuoti įvairių sprendimų sąveiką ir leisti sutaupyti lėšų, vienam veiksmui neutralizavus su kitu veiksmu susijusias sąnaudas (pvz., dėl strateginių pirkimų veiksmų galintys sugriežtėti procedūriniai reikalavimai galėtų būti iš dalies neutralizuoti lėšų sutaupymu, pagerinus pirkimo procedūrų struktūrą). Tokios pageidautinos alternatyvos yra šio pasiūlymo pagrindas.

Poveikio vertinimo ataskaitos projektą patikrino poveikio vertinimo komisija. Ji paprašė padaryti pakeitimų, visų pirma susijusių su konkrečių keistinų teisės aktų elementų nustatymu, nagrinėjamų alternatyvų aprašymu, išsamesne pasirinktų pagrindinių veiksmų sąnaudų bei naudos analize ir sisteminiu suinteresuotųjų subjektų nuomonių integravimu apibrėžiant problemą ir papildant poveikio analizę. Šios tobulinimo rekomendacijos buvo įtrauktos į galutinę ataskaitą. Poveikio vertinimo valdybos išvados dėl ataskaitos paskelbtos kartu su šiuo pasiūlymu, kaip ir galutinė poveikio vertinimo ataskaita bei jos santrauka.

3. Teisiniai pasiūlymo aspektai

· Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 53 straipsnio 1 dalimi, 62 ir 114 straipsniais.

· Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas, jeigu pasiūlymas nepriskiriamas išimtinei ES kompetencijai.

Valstybės narės pasiūlymo tikslų negali iki galo pasiekti dėl toliau nurodytos priežasties.

Viešųjų pirkimų procedūrų koordinavimas, viršijus tam tikras ribines vertes, pasitvirtino kaip svarbi vidaus rinkos kūrimo priemonė viešųjų pirkimų srityje, užtikrinant veiksmingas ir lygias visos vidaus rinkos ūkio subjektų galimybes sudaryti viešąsias sutartis. Direktyvų 2004/17/EB ir 2004/18/EB ir ankstesnės kartos direktyvų įgyvendinimo patirtis rodo, kad visos Europos pirkimų procedūros užtikrino viešųjų pirkimų skaidrumą ir objektyvumą, todėl sutaupyta daug lėšų ir pagerėjo pirkimo rezultatai, o tai naudinga ir valstybių narių institucijoms, ir galiausiai Europos mokesčių mokėtojams.

Šio tikslo negalima iki galo pasiekti valstybių narių veiksmais, nes neišvengiamai imtų skirtis reikalavimai ir galbūt procedūrinė tvarka, taip reglamentavimas taptų tik sudėtingesnis ir atsirastų nepageidautinų kliūčių tarptautinei veiklai.

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

· Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes neviršija to kas yra būtina pasiekti tikslui užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą taikant koordinuotas visos Europos pirkimų procedūras. Be to, pasiūlymas grindžiamas priemonių požiūriu, suteikiant valstybėms narėms didžiausią įmanomą lankstumą pritaikyti procedūras ir priemones prie konkrečios savo padėties.

Palyginti su esamomis viešųjų pirkimų direktyvomis, pasiūlymu bus gerokai sumažinta ir perkančiųjų organizacijų, ir ūkio subjektų administracinė našta, susijusi su procedūros vykdymu, o numatyti nauji reikalavimai (pvz., strateginių pirkimų srityje) bus kompensuoti pašalinus kitų sričių suvaržymus.

· Pasirinkta priemonė

Kadangi pasiūlymas yra grindžiamas SESV 53 straipsnio 1 dalimi, 62 ir 114 straipsniais, kaip teisės aktą, taikomą ir prekių, ir paslaugų pirkimui, naudoti reglamentą nebūtų galima pagal Sutartį. Todėl siūlomas teisės aktas – direktyva.

Vykstant poveikio vertinimui, dėl poveikio vertinime išsamiai nurodytų priežasčių buvo atmestos su teisėkūra nesusijusios alternatyvos.

4. Poveikis biudžetui

Pasiūlymas neturi poveikio biudžetui.

5. Papildoma informacija

· Galiojančių teisės aktų panaikinimas

Priėmus pasiūlymą reikės panaikinti esamus teisės aktus (Direktyvą 2004/18/EEB).

· Persvarstymo, keitimo, laikino galiojimo sąlyga

Pasiūlyme yra persvarstymo nuostata, susijusi su ribinių sumų ekonominiu poveikiu.

· Perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės ir aiškinamieji dokumentai

Pasiūlymas susijęs su sritimi, kurioje Europos Sąjungos teisėkūra turi koordinuojamąją funkciją ir daro svarbią įtaką daugeliui nacionalinės teisės sektorių. Nepaisant koordinuojamosios funkcijos, daugelis nuostatų yra derinamosios, o pasiūlymas apima daug teisinių įpareigojimų. Kad visa sistema veiktų, Europos Sąjungos taisykles valstybės narės papildo nacionalinėmis nuostatomis.

Šiame kontekste Komisija nustatė keletą veiksnių, dėl kurių, siekiant, kad perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės būtų suprantamos teisingai ir kad visa pirkimo taisyklių sistema veiktų nacionaliniu lygmeniu, valstybės narės turi pateikti paaiškinimus:

– perkėlimo ir įgyvendinimo priemonės yra priimamos skirtingais lygmenimis (nacionaliniu arba federaliniu, regionų, vietos);

– be skirtingų reglamentavimo lygmenų, daugelyje valstybių narių taisyklės nustatomos atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus ar pirkimo rūšies specifiką;

– bendrosios ar konkrečios administracinės priemonės papildo pagrindinę teisinę sistemą ir kai kuriais atvejais su ja sutampa.

Tik valstybės narės gali paaiškinti, kaip viešųjų pirkimų sektoriuje Europos Sąjungos direktyvos įvairiomis priemonėmis perkeliamos į nacionalinę teisę ir kaip šios priemonės tarpusavyje susijusios.

Dėl šių priežasčių kartu su perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėmis turi būti pateikti santykį tarp įvairių direktyvos dalių ir atitinkamų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių aiškinantys dokumentai, visų pirma, atitikties lentelės, kurios yra veiksmingas nacionalinių priemonių analizės įrankis.

· Europos ekonominė erdvė

Siūlomas teisės aktas susijęs su EEE klausimu, todėl turėtų būti taikomas EEE.

· Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

1) Pirkimo procedūrų supaprastinimas ir didesnis jų lankstumas

Siūloma direktyva siekiama supaprastinti esamose viešųjų pirkimų direktyvose nustatytą procedūrų tvarką ir padaryti ją lankstesnę. Šiuo tikslu joje numatytos tokios priemonės:

Taikymo srities patikslinimas. Pateikiama nauja pagrindinė „pirkimų“ sąvoka, esanti ir siūlomos direktyvos pavadinime, siekiant geriau apibrėžti viešųjų pirkimų teisės taikymo sritį bei tikslą ir padėti lengviau taikyti ribines vertes. Kai kurių svarbiausių sąvokų, lemiančių direktyvos taikymo sritį (pvz., viešosios teisės reglamentuojamas subjektas, viešosios darbų ir paslaugų pirkimo sutartys, mišrios sutartys) apibrėžtis patikslinta atsižvelgus į Teisingumo Teismo praktiką. Kartu pasiūlymu stengiamasi išlaikyti ilgainiui Teisingumo Teismo praktikoje išplėtotų ir praktikams gerai pažįstamų sąvokų vartojimo tęstinumą. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų pažymėti, kad nedideli nukrypimai nuo ankstesnėse direktyvose pateiktų formuluočių nebūtinai reiškia, jog pakeista sąvokos esmė, tai gali būti padaryta siekiant tiesiog supaprastinti tekstą.

Bus panaikintas tradicinis skirtumas tarp vadinamųjų prioritetinių ir neprioritetinių paslaugų (A ir B paslaugų). Vertinimo rezultatai parodė, kad nebėra pagrindo riboti visos viešųjų pirkimų teisės taikymo ir ją taikyti tik tam tikrai paslaugų grupei. Tačiau paaiškėjo ir tai, kad įprasta pirkimų tvarka nėra pritaikyta socialinėms paslaugoms – joms reikia specialių taisyklių rinkinio (žr. toliau).

Priemonių rinkinio metodas. Valstybių narių sistemose bus numatytos dvi pagrindinės konkurso formos, t. y. atvira ir ribota procedūra. Be to, jos galės tam tikromis sąlygomis numatyti konkurso procedūrą su derybomis, konkurencinį dialogą ir (arba) naują novatoriškų pirkimų formą – inovacijų partnerystę (žr. toliau).

Be to, perkančiosios organizacijos galės pasinaudoti šešių rūšių pirkimų technika ir grupinių bei elektroninių pirkimų vykdymo priemonėmis: preliminariaisiais susitarimais, dinaminėmis pirkimo sistemomis, elektroniniais aukcionais, elektroniniais katalogais, centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis ir bendru pirkimu. Palyginti su esama direktyva, šios priemonės patobulintos ir patikslintos, kad būtų galima lengviau vykdyti e. pirkimus.

Paprastesnė pavaldžiosioms perkančiosioms organizacijoms taikoma tvarka: Pagal PPO Sutartį dėl viešųjų pirkimų pasiūlyme numatyta supaprastinta pirkimų tvarka, taikytina visoms perkančiosioms organizacijoms, veikiančioms žemesniu nei centrinės vyriausybės lygmeniu, kaip antai: vietos ir regionų valdžios institucijoms. Šios perkančiosios organizacijos gali naudoti išankstinį informacinį skelbimą kaip priemonę pakviesti tiekėjus dalyvauti konkurse. Jeigu jos pasinaudoja šia galimybe, prieš pradedant pirkimo procedūrą nereikia skelbti atskiro skelbimo apie pirkimą. Be to, susitarusios su dalyviais, jos gali lanksčiau nustatyti tam tikrus terminus.

E. pirkimų skatinimas: Perkančiosioms organizacijoms naudojant elektroninius ryšius ir sandorių tvarkymą elektroniniu būdu galima sutaupyti daug lėšų, pagerinti pirkimų rezultatus ir kartu sumažinti atliekų ir klaidų kiekį. Pasiūlymu siekiama padėti valstybėms narėms pereiti prie e. pirkimų ir suteikti tiekėjams galimybę dalyvauti elektroninėse pirkimų procedūrose visoje vidaus rinkoje. Šiuo tikslu siūlomoje direktyvoje numatytas privalomas pranešimų perdavimas elektronine forma, privalomas pirkimo dokumentų prieinamumas elektronine forma ir įpareigojama pereiti prie visiškai elektroninio susirašinėjimo, visų pirma e. pasiūlymų teikimo visose pirkimo procedūrose, taikant dvejų metų pereinamąjį laikotarpį. Joje supaprastinamos ir patobulinamos dinaminės pirkimo sistemos ir elektroniniai katalogai, visiškai elektroninės pirkimo priemonės, ypač pritaikytos prie centrinių perkančiųjų organizacijų vykdomų didelio masto grupinių pirkimų. E. pirkimų priemonė taip suteiks galimybę perkančiosioms organizacijoms išvengti klaidų, paprastai susijusių su klaidingu viešųjų pirkimų taisyklių supratimu ar išaiškinimu, jas aptikti ir ištaisyti.

Procedūrų modernizavimas: Pasiūlyme numatytas lankstesnis ir naudotojams palankesnis požiūris į kai kurias svarbias pirkimo procedūrų ypatybes. Dalyvavimo ir pasiūlymų teikimo terminai sutrumpinti, kad pirkimai galėtų vykti greičiau ir paprasčiau. Numatyta galimybė lanksčiau atskirti konkurso dalyvių atranką ir sutarties skyrimą, nes dažnai dėl to padaroma klaidų ir kyla nesusipratimų, ir galimybė perkančiosioms organizacijoms nuspręsti dėl praktiškiausios veiksmų sekos nustatymo, išnagrinėjant skyrimo kriterijus prieš atrankos kriterijus, ir kaip į sutarties skyrimo kriterijų atsižvelgti į sutarčiai vykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą ir kokybę.

Persvarstytos ir patikslintos kandidatų ir konkurso dalyvių atmetimo priežastys. Perkančiosios organizacijos turės teisę atmesti tuos ūkio subjektus, kurie turėjo didelių ar nuolatinių trūkumų, susijusių su ankstesnių sutarčių vykdymu. Pasiūlyme taip pat numatyta „apsivalymo“ galimybė – perkančiosios organizacijos gali leisti konkurse dalyvauti kandidatams arba konkurso dalyviams, kuriems taikomas atmetimo pagrindas, jeigu jie yra ėmęsi atitinkamų priemonių ištaisyti neteisėto elgesio padarinius ir veiksmingai užkirsti kelią tolesniems netinkamo elgesio atvejams.

Vis daugiau svarbių klausimų ir problemų praktikams kelia sutarčių keitimas jų galiojimo laikotarpiu. Specialia nuostata dėl sutarčių keitimo perkeliami svarbiausi teismų praktikoje nustatyti sprendimai ir pragmatiškai išsprendžiamas klausimas dėl nenumatytų aplinkybių, dėl kurių viešąsias sutartis reikia keisti jų galiojimo laikotarpiu.

2) Strateginis viešųjų pirkimų naudojimas sprendžiant naujus uždavinius

Siūloma direktyva grindžiama galimybių suteikimo metodu ir joje perkančiosioms organizacijoms suteikiamos priemonės, padėsiančios pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, naudojant jų perkamąją galią naujoves skatinančioms, aplinką tausojančioms ir su klimato kaita padedančioms kovoti prekėms ir paslaugoms ir kartu gerinant užimtumą, visuomenės sveikatą bei socialines sąlygas.

Viso gyvavimo ciklo sąnaudų planavimas: Pasiūlyme perkančiosioms organizacijoms suteikiama galimybė sprendimus dėl sutarties skyrimo grįsti perkamų produktų, paslaugų ar darbų gyvavimo ciklo sąnaudomis. Gyvavimo ciklas apima visus prekių tiekimo, darbų vykdymo ar paslaugų teikimo etapus nuo žaliavų įsigijimo ar išteklių gavimo iki išėmimo iš apyvartos, sunaikinimo ir užbaigimo. Sąnaudos, į kurias atsižvelgtina, apima ne tik tiesiogines pinigines išlaidas, bet ir išorines aplinkos sąnaudas, jeigu jas galima paversti pinigais ir patikrinti. Jeigu yra sukurta bendra gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo Europos Sąjungos metodika, perkančiosioms organizacijoms reikia ją taikyti.

Gamybos procesas. Perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose ir sutarties skyrimo kriterijuose gali nurodyti visus veiksnius, tiesiogiai susijusius su gamybos procesu, jei tie gamybos proceso aspektai glaudžiai susiję su konkrečiu perkamų prekių tiekimu ar konkrečiu perkamų paslaugų teikimu. Tai neapima reikalavimų, nesusijusių su perkamų produktų, darbų ar paslaugų kūrimo procesu, pvz., bendrųjų įmonių socialinės atsakomybės reikalavimų, apimančių visą rangovo veiklą.

Ženklinimas: Perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad darbai, prekės ar paslaugos būtų konkrečiai paženklinti patvirtinant tam tikras aplinkos, socialines ar kitas ypatybes, tik jeigu tos organizacijos pripažįsta ir lygiavertį ženklinimą. Tai taikoma, pvz., Europos arba šalių (daugiašaliams) ekologiniams ženklams arba ženklinimui, patvirtinančiam, kad produktas nesiejamas su vaikų darbu. Atitinkamos sertifikavimo schemos turi apimti savybes, susijusias su sutarties dalyku, būti parengtos remiantis moksline informacija, nustatytos pagal atvirą ir skaidrią procedūrą ir prieinamos visoms suinteresuotosioms šalims.

Sankcijos už privalomųjų socialinės, darbo ar aplinkos teisės normų pažeidimus: Pagal siūlomą direktyvą perkančioji organizacija gali neleisti ūkio subjektams dalyvauti procedūroje, jeigu aptinka Sąjungos teisės aktuose nustatytų įpareigojimų pažeidimų socialinės, darbo arba aplinkos teisės srityje arba tarptautinės darbo teisės nuostatų pažeidimų. Be to, perkančiosios organizacijos privalės atmesti pasiūlymus, nustačiusios, kad dėl Sąjungos teisės aktų socialinės, darbo ar aplinkos teisės srityje pažeidimų pasiūlyta neįprastai maža kaina.

Socialinės paslaugos: ES viešųjų pirkimų teisės aktų poveikio ir veiksmingumo vertinimas parodė, kad socialinės, sveikatos ir švietimo paslaugos turi specialių ypatybių, dėl kurių joms netinka taikyti įprastas viešųjų paslaugų sutarčių skyrimo procedūras. Šios paslaugos paprastai teikiamos ypatingomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse skiriasi dėl skirtingų administracinių, organizavimo ir kultūrinių aplinkybių. Pagal savo pobūdį šios paslaugos yra labai ribotos tarpvalstybinės aprėpties. Todėl valstybės narės turėtų turėti plačią diskreciją organizuoti paslaugų teikėjų pasirinkimą. Pasiūlyme į tai atsižvelgiama ir numatoma šių paslaugų viešosioms sutartims taikyti specialią tvarką, jeigu viršijama 500 000 EUR sutarties vertė, ir nustatoma tik pareiga laikytis pagrindinių skaidrumo ir vienodo požiūrio principų. Kiekybinė atitinkamų paslaugų sutarčių, paskirtų užsienio ūkio subjektams, vertės analizė parodė, kad sutartys, kurių vertė yra mažesnė už pirmiau nurodytą ribą, paprastai nekelia tarptautinio susidomėjimo.

Inovacijos: Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ moksliniams tyrimams ir naujovėms Europoje tenka pagrindinis vaidmuo. Perkančiosioms organizacijoms turi būti suteikta galimybė pirkti naujoviškus produktus ir paslaugas, kuriais ateityje būtų skatinamas augimas ir gerinamas viešųjų paslaugų efektyvumas bei kokybė. Pasiūlyme šiuo tikslu numatyta inovacijų partnerystė, nauja speciali naujų, novatoriškų produktų, darbų ir paslaugų kūrimo ir paskesnio pirkimo procedūra, jeigu tik jie gali būti tiekiami pagal suderintus rezultatų rodiklius ir sąnaudas. Be to, pasiūlymu pagerinama ir supaprastinama konkurencinio dialogo procedūra, taip pat sudaromos palankesnės sąlygos novatoriškai pirkimų priemonei – bendriems tarptautiniams pirkimams.

3) Geresnės MVĮ ir veiklą pradedančių subjektų galimybės patekti į rinką

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) teikia didžiulių darbo vietų kūrimo, augimo ir naujovių diegimo galimybių. Galimybė nesunkiai patekti į pirkimų rinkas joms leistų išnaudoti šį potencialą, o perkančiosios organizacijos galėtų išplėsti savo tiekėjų bazę ir didesnė konkurencija turėtų teigiamą poveikį viešosioms sutartims. Kad viešosios sutartys būtų kuo labiau prieinamos MVĮ, 2008 m. Komisija paskelbė Europos geriausios patirties kodeksą, kuriuo siekiama suteikti MVĮ daugiau galimybių sudaryti viešųjų pirkimų sutartis[8]. Pasiūlyme atsižvelgta į šį darbą ir pateikiamos konkrečios priemonės, kuriomis galima šalinti MVĮ galimybes patekti į rinką.

Informavimo pareigos supaprastinamas: MVĮ bus labai naudingas bendras pirkimo procedūroms taikomų informavimo įpareigojimų supaprastinimas. Pasiūlyme numatytas privalomas savideklaracijų, kaip atrankos tikslais pateikiamų pirminių įrodymų, pripažinimas. Faktiškai pateikti įrodomuosius dokumentus bus lengviau dėl standartinio dokumento – Europos pirkimų paso, kaip priemonės, skirtos įrodyti, kad nėra atmetimo pagrindų.

Suskirstymas į dalis: Perkančiosios organizacijos bus raginamos skirstyti viešojo pirkimo sutartis į vienarūšes arba įvairiarūšes dalis, kad jos būtų prieinamesnės MVĮ. Nusprendusios to nedaryti, jos turės pateikti konkretų paaiškinimą.

Dalyvavimo reikalavimų ribojimas: Siekiant išvengti nepagrįstų MVĮ dalyvavimo kliūčių, siūlomoje direktyvoje pateikiamas išsamus galimų dalyvavimo pirkimo procedūrose sąlygų sąrašas ir aiškiai nurodoma, jog visos tokios sąlygos gali apimti tik „tokias, kurios tinka užtikrinti, kad kandidatas ar konkurso dalyvis <...> pajėgus ir <...> turi gebėjimų įvykdyti numatomą skirti sutartį“. Apyvartos reikalavimai, kurie dažnai yra didžiulė kliūtis MVĮ dalyvauti konkursuose, aiškiai apribojami, nustačius tris kartus už numatomą sutarties vertę didesnę ribą, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Galiausiai bet kokios ūkio subjektų grupių (MVĮ ypač svarbi priemonė) dalyvavimo sąlygos gali būti pateisinamos dėl objektyvių priežasčių ir turi būti proporcingos.

Tiesioginis mokėjimas subrangovams: Be to, valstybė narė gali numatyti subrangovo galimybę prašyti, kad perkančioji organizacija tiesiogiai jam mokėtų už jo rangovui vykdant sutartį pateiktas prekes, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas. Taip subrangovams, kurie dažnai yra MVĮ, suteikiamas veiksmingas būdas apsaugoti savo interesą gauti užmokestį.

4) Patikimos procedūros

Dėl susijusių finansinių interesų ir glaudžios viešojo ir privačiojo sektoriaus sąveikos viešieji pirkimai gali tapti nesąžiningos verslo praktikos sritimi, pvz., gali kilti interesų konfliktų, pasitaikyti favoritizmo ir korupcijos atvejų. Pasiūlymu sugriežtinamos esamos apsaugos nuo tokių grėsmių garantijos ir numatoma papildoma apsauga.

Interesų konfliktai: Pasiūlyme yra speciali nuostata dėl interesų konfliktų, apimanti esamus, galimus ar preziumuojamus interesų konflikto atvejus, turinčius įtakos perkančiosios organizacijos ar procedūroje dalyvaujančių pirkimo paslaugų teikėjų darbuotojams ir perkančiosios organizacijos administracijos darbuotojams, galintiems daryti įtaką pirkimo procedūros baigčiai, net jeigu formaliai joje nedalyvauja.

Neteisėtas elgesys: Pasiūlyme yra speciali nuostata dėl kandidatų ir konkurso dalyvių neteisėto elgesio, pvz., mėginimų daryti neteisėtą įtaką sprendimų priėmimo procesui arba sudaryti susitarimus su kitais dalyviais, siekiant manipuliuoti procedūros baigtimi, todėl tokie kandidatai ir konkurso dalyviai turi būti pašalinami iš konkurso. Tokia neteisėta veikla pažeidžiami pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir gali būti smarkiai iškreipiama konkurencija.

Nesąžininga nauda: Rinkos konsultacijos yra naudinga priemonė perkančiosioms organizacijoms, padedanti gauti informaciją apie rinkos struktūrą, pajėgumą, gebėjimus ir kartu informuoti rinkos dalyvius apie perkančiųjų organizacijų pirkimo projektus ir reikalavimus. Tačiau dėl preliminarių ryšių su rinkos dalyviais neturi būti suteikiama nesąžininga nauda ir iškreipiama konkurencija. Todėl pasiūlyme yra speciali nuostata dėl garantijų, apsaugančių nuo nepagrįstos pirmenybės teikimo dalyviams, konsultavusiems perkančiąją organizaciją arba dalyvavusiems rengiant konkursą.

5) Valdymas

Nacionalinės priežiūros įstaigos: Vertinimas parodė, kad ne visos valstybės narės nuosekliai ir sistemiškai stebi viešųjų pirkimų taisyklių įgyvendinimą ir veikimą. Taip kenkiama veiksmingam ir vienodam Europos Sąjungos teisės taikymui. Todėl pasiūlyme numatyta, kad valstybės narės turi paskirti vieną nacionalinę instituciją, atsakingą už viešųjų pirkimų stebėjimą, įgyvendinimą ir kontrolę. Tik viena įstaiga, turinti plačias funkcijas, užtikrins svarbiausių įgyvendinimo sunkumų priežiūrą ir galės pasiūlyti atitinkamas priemones, kaip spręsti labiau struktūrines problemas. Ji galės iš karto teikti grįžtamąją informaciją apie politikos veikimą ir galimus nacionalinės teisės aktų ir praktikos trūkumus ir taip padėti greitai nustatyti sprendimus bei pagerinti pirkimo procedūras.

Žinių centrai: Daugeliu atvejų perkančiosios organizacijos neturi vidaus darbo su sudėtingais pirkimų projektais patirties. Tinkama ir nepriklausoma profesionali administracinių struktūrų pagalba galėtų gerokai pagerinti pirkimų rezultatus, išplėsti perkančiųjų organizacijų žinių bazę ir padidinti profesionalumą, be to, padėti įmonėms, visų pirma MVĮ. Todėl pasiūlyme valstybės narės įpareigojamos pasirūpinti, kad būtų sudarytos paramos struktūros, kurios teiktų teisines ir ekonomines konsultacijas, rekomendacijas, organizuotų mokymus ir pagalbą pirkimo procedūrų rengimo ir vykdymo srityje. Nacionaliniu lygmeniu jau yra pagalbinių struktūrų ar mechanizmų, nors jie labai skirtingai organizuojami ir apima įvairias perkančiąsias organizacijas dominančias sritis. Valstybės narės galės naudotis tokiais mechanizmais, remtis savo patirtimi ir reklamuoti savo paslaugas kaip tinkamą ir šiuolaikišką priemonę, kurią naudojant galima teikti tinkamą paramą perkančiosioms organizacijoms ir ūkio subjektams.

Siekiant sustiprinti kovą su korupcija ir favoritizmu, perkančiosios organizacijos turės perduoti sudarytų sutarčių tekstą priežiūros įstaigai, kuri šitaip galės išnagrinėti, ar tose sutartyse nėra įtartinų schemų, ir suteikti prieigą prie šių dokumentų suinteresuotiems asmenims tiek, kiek nepažeidžiami teisėti viešieji ar privatieji interesai. Tačiau turi būti išvengta neproporcingos administracinės naštos; prievolė perduoti visą sudarytų sutarčių tekstą bus taikoma tik palyginti aukštos vertės sutarčių atvejais. Siūlomos ribos turėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp administracinės naštos didinimo ir didesnio skaidrumo užtikrinimo: nustačius 1 000 000 EUR ribą perkant prekes ir paslaugas ir 10 000 000 EUR ribą perkant darbus, ši prievolė būtų taikoma 10–20 % visų Oficialiajame leidinyje skelbiamų viešųjų pirkimų.

Nenumatyta, kad dėl reikalavimų, susijusių su priežiūros įstaigomis ir žinių centrais, valstybėms narėms tektų bendra papildoma finansinė našta. Tam tikras sąnaudas numatoma reorganizuoti arba patobulinti esamų mechanizmų ir struktūrų veikimą, tačiau jos bus neutralizuotos sumažėjus bylinėjimosi išlaidoms (ir perkančiųjų organizacijų, ir įmonių), sąnaudoms, susijusioms su vėlavimu skirti sutartis, su netinkamu viešųjų pirkimų taisyklių taikymu ar netinkamu pirkimo procedūrų parengimu, taip pat sąnaudoms, susijusioms su tuo, kad šiuo metu konsultacijos perkančiosioms organizacijoms teikiamos fragmentiškai ir neefektyviai.

Administracinis bendradarbiavimas: Pasiūlyme numatytas veiksmingas bendradarbiavimas sudarys sąlygas nacionalinėms priežiūros įstaigoms keistis informacija ir geriausia patirtimi, taip pat bendradarbiauti per vidaus rinkos informacinę sistemą.

2011/0438 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl viešųjų pirkimų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį ir 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams[9],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[10],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[11],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) valstybės narės institucijų arba jų vardu vykdomas viešojo pirkimo sutarčių skyrimas turi atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principus, visų pirma laisvą prekių judėjimą, įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas, taip pat iš šių laisvių kylančius principus, kaip antai vienodo požiūrio, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Tačiau atvejams, kai viešojo pirkimo sutartys viršija tam tikrą vertę, turi būti parengtos nuostatos dėl nacionalinių pirkimo procedūrų koordinavimo, siekiant užtikrinti, kad minėti principai būtų įgyvendinti praktiškai, o viešieji pirkimai – atverti konkurencijai;

(2) strategijoje „Europa 2020“[12] viešiesiems pirkimams tenka esminis vaidmuo kaip vienai iš rinkos priemonių, naudojamų siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo kartu užtikrinant efektyviausią viešųjų lėšų naudojimą. Šiuo tikslu reikia persvarstyti ir atnaujinti esamas viešųjų pirkimų taisykles, priimtas pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo[13] ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo[14], siekiant efektyviau naudoti viešąsias lėšas, visų pirma paskatinti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti mažąsias ir vidutines įmones ir suteikti perkančiosioms organizacijoms galimybę geriau panaudoti viešuosius pirkimus bendriems visuomenės tikslams. Taip pat reikia išaiškinti svarbiausias sampratas ir sąvokas, kad būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas ir įtraukti tam tikri gerai nusistovėję aktualūs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos aspektai;

(3) dėl vis labiau įvairėjančių viešųjų veiksmų formų atsirado poreikis aiškiau apibrėžti paties viešojo pirkimo sąvoką. Sąjungos taisyklėmis dėl viešojo pirkimo siekiama apimti ne visas viešųjų pinigų išleidimo formas, o tik tas, kuriomis už atlygį siekiama įsigyti darbų, prekių ar paslaugų. Įsigijimo sąvoką reikėtų suprasti plačiai kaip naudos iš atitinkamų darbų, prekių ar paslaugų gavimą ir tam perkančiosioms organizacijoms nebūtina perduoti nuosavybės teisę. Be to, vien veiklos finansavimui, dažnai susijusiam su pareiga grąžinti gautas sumas, jeigu jos nepanaudojamos numatytiems tikslams, viešojo pirkimo taisyklės paprastai netaikomos;

(4) be to, paaiškėjo, jog būtina aiškiau reglamentuoti, kas laikytina vienu pirkimu, t. y. reikia atsižvelgti į bendrą šio pirkimo tikslu sudarytų sutarčių vertę, turint omenyje šioje direktyvoje nustatytas ribas, ir skelbti apie visą pirkimą, galbūt padalytą į dalis. Bendro pirkimo sąvoka apima visas prekes, darbus ir paslaugas, reikalingas konkrečiam projektui, kaip antai: darbų projektui ar darbų, prekių ir (arba) paslaugų visumai, įvykdyti. Kad yra vienas bendras projektas, gali, pvz., rodyti tokie požymiai kaip perkančiosios organizacijos atliekamas bendras išankstinis planavimas ir koncepcija, tai, kad įsigyjami skirtingi elementai atlieka vieną ekonominę ir techninę funkciją ar kad jie yra kitaip logiškai tarpusavyje susiję ir vykdomi ribotą laikotarpį;

(5) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus. Šioje direktyvoje patikslinama, kaip perkančiosios organizacijos gali padėti apsaugoti aplinką, skatinti tvarią plėtrą ir kartu užtikrinti, kad gautų geriausią savo sutarčių kainos ir kokybės santykį;

(6) net jeigu faktiniai, galimi ar preziumuojami interesų konfliktai nebūtinai lemia korupciją, yra didelė tikimybė, kad dėl jų bus daroma netinkama įtaka viešojo pirkimo sprendimams ir taip iškreipiama konkurencija, pakenkiama konkurso dalyvių vienodam vertinimui. Todėl reikėtų sukurti veiksmingus mechanizmus, kurie užkirstų kelią interesų konfliktams, padėtų juos nustatyti ir pašalinti;

(7) dėl neteisėto pirkimo procedūros dalyvių elgesio, pvz., mėginimų daryti neteisėtą įtaką sprendimų priėmimo procesui arba susitarimų su kitais kandidatais, siekiant manipuliuoti procedūros baigtimi, gali būti pažeisti pagrindiniai Europos Sąjungos teisės principai ir smarkiai iškreipta konkurencija. Todėl iš ūkio subjektų reikėtų reikalauti pateikti garbės deklaraciją, kad jie nevykdo tokios neteisėtos veiklos, o jeigu paaiškėtų, jog tokia deklaracija yra melaginga – pašalinti juos iš konkurso;

(8) 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos Bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu[15] visų pirma patvirtintas Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl viešųjų pirkimų (toliau – PPO sutartis). PPO sutarties tikslas – nustatyti subalansuotų teisių ir pareigų, susijusių su viešojo pirkimo sutartimis, daugiašalę sistemą, siekiant liberalizuoti ir išplėsti pasaulio prekybą. Perkančiosios organizacijos sutarčių, kurioms taikoma PPO sutartis, ir kitų Europos Sąjungos pasirašytų tarptautinių susitarimų įsipareigojimus vykdo taikydamos šią direktyvą trečiųjų šalių ūkio subjektams, pasirašiusiems tokius susitarimus;

(9) PPO sutartis taikoma tam tikras joje nustatytas ir kaip specialiosios skolinimosi teisės išreikštas vertės ribas viršijančioms sutartims. Šioje direktyvoje nustatytos ribos turėtų būti suderintos, kad atitiktų PPO sutartyje nustatytų ribų euro ekvivalentus. Be to, reikėtų numatyti eurais išreikštų ribų periodinį persvarstymą, siekiant pagal išimtinai matematinį veiksmą jas pritaikyti prie galimų euro vertės svyravimų specialiųjų skolinimosi teisių atžvilgiu;

(10) ES viešojo pirkimo teisės aktų poveikio ir veiksmingumo vertinimo rezultatai[16] parodė, kad reikėtų persvarstyti kai kurių direktyvos nuostatų netaikymą tam tikroms paslaugoms. Taigi tam tikroms paslaugoms (pvz., viešbučių ir teisinėms paslaugoms, kurių ypač didelė procentinė dalis tenka tarptautinei prekybai) bus taikomos visos šios direktyvos nuostatos.

(11) kitų paslaugų kategorijų tarptautinis aspektas ir toliau išlieka nedidelis, t. y. kalbama apie paslaugas asmeniui, pvz., tam tikras socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas. Tokios paslaugos teikiamos konkrečiomis aplinkybėmis, kurios valstybėse narėse dėl skirtingų kultūrinių tradicijų labai skiriasi. Taigi dėl šių paslaugų sudaromoms viešojo pirkimo sutartims turėtų būti nustatyta speciali tvarka, jeigu sutarties vertė viršija 500 000 EUR. Jeigu asmenims teikiamų paslaugų sutarties vertė yra mažesnė už nurodytą ribą, paprastai ji nedomina tiekėjų iš kitų valstybių narių, nebent yra konkrečių priešingą faktą rodančių požymių, kaip antai Sąjungai finansuojant tarptautinius projektus. Sutartims dėl asmeniui teikiamų paslaugų, kurių vertė viršija minėtą ribą, turėtų būti taikomi visoje Sąjungoje galiojantys skaidrumo reikalavimai. Atsižvelgiant į šių paslaugų kultūrinio konteksto reikšmę ir jų subtilų pobūdį, valstybėms narėms turėtų būti suteikta plati diskrecija organizuoti paslaugų teikėjų pasirinkimą taip, kaip joms atrodo tinkamiausia. Šios direktyvos nustatytose taisyklėse atsižvelgiama į šį imperatyvą ir įpareigojama tik laikytis pagrindinių skaidrumo bei vienodo požiūrio principų, taip pat užtikrinama, kad perkančiosios organizacijos, pasirinkdamos paslaugų teikėjus, galėtų taikyti konkrečius kokybės kriterijus, pvz., Europos Sąjungos socialinės apsaugos komiteto savanoriškoje Europos socialinių paslaugų kokybės sistemoje[17] nustatytus kriterijus. Valstybės narės ir (arba) valdžios institucijos gali teikti šias paslaugas pačios arba organizuoti taip, kad nereikėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarčių, pvz., vien finansuodamos tokias paslaugas arba suteikdamos licencijas arba leidimus visiems ūkio subjektams, atitinkantiems perkančiosios organizacijos iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, jeigu tik tokia sistema užtikrina pakankamą reklamą ir atitinka skaidrumo bei nediskriminavimo principus;

(12) viešojo pirkimo sutartims, kurias skiria veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose vykdančios perkančiosios organizacijos ir kurios apima šią veiklą, taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva […] dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų[18]. Į šios direktyvos taikymo sritį patenka sutartys, skiriamos perkančiųjų organizacijų, vykdančių veiklą jūrų, pakrančių ar upių transporto paslaugų srityse;

(13) ši direktyva skirta valstybėms narėms ir netaikoma tarptautinių organizacijų vardu ir sąskaita vykdomiems pirkimams. Tačiau reikia patikslinti, kiek ši direktyva turėtų būti taikoma pirkimams, kurie reglamentuojami specialių tarptautinių taisyklių;

(14) kyla didelis teisinis netikrumas dėl to, kiek plačiai viešojo pirkimo taisyklės turėtų būti taikomos viešosios valdžios institucijų bendradarbiavimui. Šiuo klausimu aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės ir netgi pačios perkančiosios organizacijos aiškina nevienodai. Todėl reikia tiksliau reglamentuoti, kokiais atvejais tarp perkančiųjų organizacijų sudarytoms sutartims taikomos viešojo pirkimo taisyklės. Tikslinant šį reglamentavimą reikėtų vadovautis atitinkamoje Teisingumo Teismo praktikoje nustatytais principais. Vien aplinkybė, jog abi susitarimo šalys pačios yra perkančiosios organizacijos, savaime nereiškia, kad viešojo pirkimo taisyklės netaikomos. Tačiau taikant viešojo pirkimo taisykles neturėtų būti ribojama viešosios valdžios institucijų laisvė spręsti, kaip organizuoti jų teikiamų viešųjų paslaugų uždavinių vykdymą. Todėl, jeigu yra tenkinamos direktyvoje nustatytos sąlygos, viešojo pirkimo taisyklių nereikėtų taikyti sutartims, paskirtoms kontroliuojamiems subjektams, arba dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimui siekiant bendrai atlikti viešųjų paslaugų užduotis. Direktyvos normomis siekiama užtikrinti, kad dėl viešosios valdžios institucijų bendradarbiavimo, kuriam viešojo pirkimo taisyklės netaikomos, nebūtų iškreipta konkurencija privačių ūkio subjektų atžvilgiu. Be to, konkurencija neturėtų būti iškreipiama ir dėl perkančiosios organizacijos, kaip konkurso dalyvės dalyvavimo viešojo pirkimo sutarties skyrimo procedūroje;

(15) kyla didelis poreikis taikyti daugiau lankstumo ir visų pirma suteikti platesnes galimybes dalyvauti pirkimų procedūroje, kurioje numatytos derybos, kaip yra aiškiai numatyta PPO sutartyje, jeigu derybos leidžiamos visose procedūrose. Įvairiose situacijose, kur atviros ar ribotos procedūros be derybų veikiausiai neatneštų patenkinamų viešojo pirkimo rezultatų, perkančiosios organizacijos turėtų galėti, nebent atitinkamos valstybės narės teisės aktuose numatyta kitaip, naudotis konkurso procedūra su derybomis, kaip numatyta šioje direktyvoje. Ta procedūra turėtų būti vykdoma laikantis adekvačių apsaugos priemonių, kuriomis būtų užtikrinti lygių galimybių ir skaidrumo principai. Taip perkančiosioms organizacijoms bus suteikta didesnė veiksmų laisvė perkant darbus, prekes ir paslaugas, geriausiai tinkamas konkretiems jų poreikiams. Kartu turėtų suaktyvėti tarptautinė prekyba, nes atlikus vertinimą paaiškėjo, kad taikant skelbiamas derybas paskirtos sutartys labai dažnai būna skiriamos konkursą laimėjusiems tarptautiniams konkurso dalyviams;

(16) dėl tų pačių priežasčių perkančiosios organizacijos turėtų galėti laisvai naudoti konkurencinį dialogą. Pastaraisiais metais sutarties vertės atžvilgiu ši procedūra pradėta naudoti gerokai dažniau. Jos naudingumas pasitvirtino tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos negali apibrėžti savo poreikių patenkinimo priemonių arba įvertinti, kokius techninius, finansinius ar teisinius sprendimus gali pasiūlyti rinka. Tokia padėtis visų pirma gali susiklostyti esant novatoriškiems projektams, įgyvendinant didelius integruotus transporto infrastruktūros projektus, didelius kompiuterių tinklų projektus ar projektus, susijusius su kompleksiniu ir struktūrizuotu finansavimu;

(17) moksliniai tyrimai ir naujovės, įskaitant ekologines ir socialines naujoves, yra vieni iš svarbiausių būsimo augimo variklių ir jiems pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ skiriamas didžiausias dėmesys. Viešosios valdžios institucijos turėtų geriausiai strategiškai išnaudoti viešuosius pirkimus naujovių diegimui skatinti. Novatoriškų prekių ir paslaugų pirkimas atlieka esminį vaidmenį gerinant viešųjų paslaugų efektyvumą ir kokybę ir kartu sprendžiant svarbiausius visuomenės uždavinius. Juo padedama pasiekti geriausią viešųjų pinigų ir vertės santykį ir gaunama platesnė ekonominė nauda, nauda aplinkai ir visuomenei, nes naujos idėjos paverčiamos novatoriškais produktais bei paslaugomis ir taip skatinamas tvarus ekonomikos augimas. Direktyva turėtų padėti lengviau vykdyti naujovių viešuosius pirkimus ir padėti valstybėms narėms pasiekti „Inovacijų sąjungos“ tikslus. Todėl reikėtų numatyti specialią pirkimų procedūrą, pagal kurią perkančiosios organizacijos galėtų suformuoti ilgalaikę inovacijų partnerystę siekiant sukurti ir paskui įsigyti naują, novatorišką produktą, paslaugą ar darbus, jeigu tik jie gali būti sukurti pagal sutartą rezultatų lygį ir sąnaudas. Partnerystės struktūra turėtų būti tokia, kad galėtų užtikrinti būtiną „rinkos paskatą“, skatinant naujoviško sprendinio kūrimą ir kartu neatimant rinkos teikiamų galimybių;

(18) atsižvelgiant į žalingus padarinius konkurencijai, derybos, vykdomos nepaskelbus pirkimo, turėtų būti naudojamos tik išimtinėmis aplinkybėmis. Ši išimtis turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai paskelbimas neįmanomas dėl force majeure aplinkybių, laikantis nusistovėjusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, arba jeigu nuo pat pradžių aišku, kad dėl paskelbimo nebus paskatinta didesnė konkurencija, ypač jeigu objektyviai yra tik vienas ūkio subjektas, galintis įvykdyti sutartį. Neskelbiamųjų derybų naudojimas gali būti pagrįstas tik objektyvaus išimtinumo atvejais, jeigu išimtinumo padėtį sudarė ne pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į būsimą pirkimo procedūrą, ir jeigu nėra tinkamų pakaitalų – jų gavimo galimybę reikėtų išsamiai įvertinti;

(19) elektroninės informavimo ir ryšių priemonės gali labai supaprastinti sutarčių skelbimą ir padidinti pirkimo procedūrų efektyvumą bei skaidrumą. Jos turėtų tapti standartine ryšių ir informacijos mainų priemone pirkimo procedūrose. Be to, naudojant elektronines priemones taupomas laikas. Todėl reikėtų sutrumpinti būtinąją trukmę, jeigu naudojamos elektroninės priemonės, tačiau su sąlyga, kad jos atitiks Europos Sąjungos lygmeniu numatytą specifinį perdavimo būdą. Be to, elektroninės informacinės ir ryšių priemonės su tinkamomis funkcijomis perkančiosioms organizacijoms sudarytų sąlygas išvengti viešųjų pirkimų procedūrose atsitinkančių klaidų, jas aptikti ir ištaisyti;

(20) Sąjungos viešojo pirkimo rinkose ryškėja didelė tendencija telkti perkančiųjų organizacijų poreikius, kad būtų pasiekta masto ekonomija, įskaitant mažesnes kainas ir sandorių sąnaudas, pagerėtų ir taptų profesionalesnis pirkimų valdymas. Tai galima pasiekti sutelkus pirkimus pagal dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų skaičių arba pagal dydį ir vertę laikui bėgant. Tačiau pirkimų sutelkimą ir centralizavimą reikėtų atidžiai stebėti, siekiant išvengti per didelio perkamosios galios sutelkimo, slaptų susitarimų ir išsaugoti skaidrumą bei konkurenciją, be to, užtikrinti mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes patekti į rinką;

(21) plačiai naudojamos ir visoje Europoje veiksminga pirkimo technika laikomos preliminarieji susitarimai. Todėl jų tvarką reikėtų išlaikyti iš esmės nepakeistą. Tačiau reikia patikslinti kai kurias sąvokas, visų pirma perkančiosioms organizacijoms taikomas preliminariųjų susitarimų naudojimo sąlygas, jeigu jos pačios nėra tokio susitarimo šalys;

(22) atsižvelgiant į įgytą patirtį, taip pat reikia pritaikyti taisykles, kuriomis reglamentuojamos dinaminės pirkimo sistemos, kad perkančiosios organizacijos galėtų iki galo pasinaudoti šios priemonės teikiamomis galimybėmis. Sistemas reikia supaprastinti, visų pirma organizuojant jas kaip ribotą procedūrą ir taip pašalinant poreikį teikti orientacinius pasiūlymus, kurie, kaip nustatyta, yra viena iš didžiausių su šiomis sistemomis siejamų kliūčių. Todėl pirkimo procedūrose, vykdomose taikant dinaminę pirkimo sistemą, turėtų būti leidžiama dalyvauti kiekvienam prašymą pateikusiam ir atrankos kriterijus atitinkančiam ūkio subjektui. Taikydama šį pirkimo būdą, perkančioji organizacija gali gauti ypač daug įvairių pasiūlymų ir taip dėl didelės konkurencijos užtikrinti optimalų viešųjų lėšų panaudojimą;

(23) be to, nuolat kuriamos naujos elektroninių pirkimų priemonės, pvz., elektroniniai katalogai. Jos padeda didinti konkurenciją ir supaprastinti viešuosius pirkimus, visų pirma sutaupyti laiko ir pinigų. Tačiau reikia nustatyti tam tikras taisykles, siekiant užtikrinti, kad naujos technikos naudojimas atitiktų šios direktyvos taisykles ir vienodo požiūrio, nediskriminavimo bei skaidrumo principus. Visų pirma, jeigu konkursas iš naujo skelbiamas pagal preliminarųjį susitarimą arba jeigu naudojama dinaminė pirkimo sistema ir pateikiamos pakankamos garantijos dėl atsekamumo užtikrinimo, vienodo požiūrio ir nuspėjamumo, perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama rengti konkursus dėl konkrečių pirkimų remiantis anksčiau persiųstais elektroniniais katalogais. Laikydamosi elektroninių ryšio priemonių taisyklių reikalavimų, perkančiosios organizacijos turėtų vengti nustatyti nepagrįstas kliūtis ūkio subjektų galimybėms dalyvauti pirkimo procedūrose, kuriose pasiūlymai turi būti teikiami elektroninių katalogų forma ir kuriomis užtikrinamas bendrųjų nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų paisymas;

(24) daugelyje valstybių narių vis dažniau naudojamas centralizuotų pirkimų būdas. Centrinės perkančiosios organizacijos yra atsakingos už kitų perkančiųjų organizacijų vykdomus įsigijimus ar sudaromas viešojo pirkimo sutartis ir (arba) preliminariuosius susitarimus. Atsižvelgiant į perkamus didelius kiekius, toks būdas padeda didinti konkurenciją ir viešojo pirkimo profesionalumą. Todėl reikėtų apibrėžti europinę centrinių perkančiųjų organizacijų sąvoką, taikomą perkančiosioms organizacijoms, neužkertant kelio toliau naudoti mažiau institucionalizuotą ir sisteminį bendrą pirkimą arba nusistovėjusią praktiką pasitelkti paslaugų teikėjus, kurie rengia ir tvarko pirkimo procedūras perkančiosios organizacijos vardu ir sąskaita. Be to, reikėtų nustatyti atsakomybės už šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų paisymą paskirstymo centrinei perkančiajai organizacijai ir perkančiosioms organizacijoms, perkančioms iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, taisykles, taip pat teisių gynimo atveju. Jeigu centrinei perkančiajai organizacijai tenka visa atsakomybė už pirkimo procedūrų vykdymą, tik ji viena turėtų būti tiesiogiai atsakinga ir už procedūrų teisėtumą. Jeigu perkančioji organizacija vykdo tam tikras procedūros dalis, pvz., atnaujina konkursą pagal preliminarųjį susitarimą arba skiria atskiras sutartis taikydama dinaminę pirkimų sistemą, ji turėtų ir toliau atsakyti už savo vykdomus etapus;

(25) elektroninių ryšių priemonės ypač tinka centralizuotų pirkimų praktikai ir priemonėms palaikyti, nes suteikia galimybę pakartotinai naudoti ir automatiškai tvarkyti duomenis, taip pat iki minimumo sumažinti informavimo ir sandorių sąnaudas. Todėl tokių elektroninių ryšių priemonių naudojimą pirmiausia reikėtų padaryti privalomą centrinėms perkančiosioms organizacijoms ir kartu padėti derinti praktiką visoje Europos Sąjungoje. Be to, praėjus dvejų metų pereinamajam laikotarpiui, turėtų būti nustatyta bendra pareiga naudoti elektroninių ryšių priemones visose pirkimų procedūrose;

(26) šiuo metu įvairių valstybių narių perkančiųjų organizacijų vykdomam bendram viešojo pirkimo sutarčių skyrimui kyla tam tikrų teisinių kliūčių, ypač susijusių su nacionalinių įstatymų kolizija. Nepaisant to, kad Direktyva 2004/18/EB netiesiogiai leidžiama vykdyti tarptautinius bendrus viešuosius pirkimus, praktiškai keliose nacionalinėse teisinėse sistemose bendri tarptautiniai pirkimai yra tiesiogiai arba netiesiogiai neaiškiai teisiškai reglamentuoti arba apskritai neįmanomi. Įvairių valstybių narių perkančiosios organizacijos gali būti suinteresuotos bendradarbiavimu ir bendru viešojo pirkimo sutarčių skyrimu, kad gautų maksimalią vidaus rinkos teikiamų galimybių naudą masto ekonomijos ir grėsmių bei naudos pasidalijimo požiūriu, ypač naujoviškų projektų, susijusių su didesnėmis grėsmėmis, nei jų pagrįstai tektų vienai perkančiajai organizacijai. Todėl reikėtų nustatyti naujas taisykles dėl bendrų tarptautinių pirkimų ir jose nurodyti taikytiną teisę, kad perkančiosioms organizacijoms visoje vidaus rinkoje būtų lengviau bendradarbiauti. Be to, skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos gali pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę kurti bendrus teisinius subjektus. Reikėtų nustatyti konkrečias tokio bendro viešojo pirkimo būdo taisykles;

(27) perkančiųjų organizacijų parengtos techninės specifikacijos turėtų suteikti galimybę atverti pirkimus konkurencijai. Šiuo tikslu turi būti galima teikti pasiūlymus, kuriais būtų atspindėta techninių sprendinių įvairovė, kad būtų užtikrintas pakankamas konkurencijos lygis. Todėl technines specifikacijas reikėtų parengti taip, kad būtų išvengta dirbtino konkurencijos susiaurinimo, taikant konkrečiam ūkio subjektui palankius reikalavimus, išreiškiančius svarbiausias prekių, paslaugų ir darbų, kurias šis ūkio subjektas paprastai siūlo, savybes. Paprastai šis tikslas kuo geriausiai pasiekiamas, taip pat skatinamos naujovės technines specifikacijas parengus pagal funkcinius ir veiksmingumo reikalavimus. Jeigu daroma nuoroda į Europos standartą arba, jo nesant, nacionalinį standartą, perkančiosios organizacijos turėtų vertinti pasiūlymus, grindžiamus lygiavertėmis priemonėmis. Lygiavertiškumui įrodyti konkurso dalyvių gali būti reikalaujama pateikti trečiojo asmens patikrintus įrodymus; tačiau turėtų būti leidžiamos ir kitos tinkamos įrodinėjimo priemonės, pvz., gamintojo techniniai dokumentai, jeigu atitinkamas ūkio subjektas neturi galimybės gauti tokių pažymėjimų ar tyrimų ataskaitų arba negali jų gauti per atitinkamą laiko tarpą;

(28) perkančiosios organizacijos, norinčios pirkti darbus, prekes ar paslaugas, turinčias konkrečių aplinkosauginių, socialinių ar kitų savybių, turėtų turėti galimybę remtis konkrečiu ženklinimu, pvz., Europos ekologiniu ženklu, (keleto) šalių ekologiniais ženklais ar kokiu kitu ženklinimu, su sąlyga, kad ženklo reikalavimai, pvz., produkto aprašymas ar pateikimas, įskaitant pakavimo reikalavimus, yra susieti su sutarties dalyku. Be to, labai svarbu, kad šie reikalavimai būtų parengti ir patvirtinti pagal objektyviai patikrinamus kriterijus, taikant procedūrą, kurioje galėtų dalyvauti suinteresuotieji subjektai, pvz., valdžios įstaigos, vartotojai, gamintojai, platintojai ir aplinkos organizacijos, ir kad ženklas būtų prieinamas visiems suinteresuotiesiems asmenims;

(29) visiems asmenims naudoti skirtiems pirkimams, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų visuomenė ar perkančiosios organizacijos darbuotojai, perkančiosioms organizacijoms būtina nustatyti technines specifikacijas, siekiant atsižvelgti į prieinamumo neįgaliems asmenims kriterijus ar visiems naudotojams skirtą projektą, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus;

(30) siekiant palaikyti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą viešųjų pirkimų rinkoje, perkančiosios organizacijos turėtų būti paskatintos suskirstyti sutartis į dalis ir įpareigotos paaiškinti priežastis, jei to nedarytų. Jeigu sutartys padalijamos į dalis, perkančiosios organizacijos, kad išlaikytų konkurenciją arba užtikrintų tiekimo saugumą, gali, pvz., apriboti dalių, dėl kurių ūkio subjektas gali teikti pasiūlymą, skaičių; jos taip pat gali apriboti dalių, kurios gali būti paskirtos vienam konkurso dalyviui, skaičių;

(31) dažnai nepateisinama MVĮ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose kliūtis yra pernelyg griežti reikalavimai dėl ekonominio ir finansinio pajėgumo. Todėl perkančiosioms organizacijoms neturėtų būti leidžiama reikalauti, kad minimali ūkio subjektų apyvarta daugiau nei tris kartus viršytų numatomą sutarties vertę. Tačiau tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis gali būti taikomi griežtesni reikalavimai. Tokios aplinkybės gali būti susijusios su didesne sutarties vykdymo rizika ar tuo, kad esminę reikšmę turi tinkamas sutarties įvykdymas laiku, nes tai, pvz., yra būtina išankstinė kitų sutarčių vykdymo sąlyga;

(32) daug ūkio subjektų, ne tik MVĮ, mano, kad didelė jų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose kliūtis yra administracinė našta, atsirandanti dėl būtinybės pateikti daug sertifikatų ar kitų dokumentų, susijusių su atmetimo ir atrankos kriterijais. Apribojus tokius reikalavimus, pvz., leidus pateikti savideklaracijas, galima labai supaprastinti tvarką, o tai būtų naudinga ir perkančiosioms organizacijoms, ir ūkio subjektams. Tačiau iš konkurso dalyvio, kuriam nuspręsta paskirti sutartį, turėtų būti reikalaujama pateikti atitinkamus įrodymus, o perkančiosios organizacijos neturėtų sudaryti sutarčių su to negalinčiais padaryti konkurso dalyviais. Papildomai supaprastinti tvarką galima taikant standartinius dokumentus, pvz., Europos pirkimų pasą, kurį turėtų pripažinti visos perkančiosios organizacijos ir kuris turėtų būti plačiai reklamuojamas tarp ūkio subjektų, visų pirma MVĮ, kurioms dėl jo gali iš esmės sumažėti administracinė našta;

(33) Komisija suteikia ir valdo elektroninę sistemą „e-Certis“, kurią savanoriškai atnaujina ir tikrina nacionalinės valdžios institucijos. „e-Certis“ tikslas – padėti keistis sertifikatais ir kitais įrodomuosius dokumentus, kurių dažnai reikalauja perkančiosios organizacijos. Iki šiol įgyta patirtis rodo, jog savanoriško atnaujinimo ir patikros nepakanka siekiant užtikrinti, kad būtų išnaudotos visos „e-Certis“ teikiamos galimybės paprastinti keitimąsi rašytiniais įrodymais ir padėti vykti šiam procesui visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių naudai. Todėl iš pradžių reikėtų numatyti privalomą techninę priežiūrą, o vėliau naudotis „e-Certis“ būtų privaloma;

(34) viešojo pirkimo sutartys neturėtų būti skiriamos ūkio subjektams, dalyvavusiems nusikalstamoje organizacijoje ar pripažintiems kaltais už korupcijos, sukčiavimo, padariusio žalos Europos Sąjungos finansiniams interesams, ar pinigų plovimo nusikaltimus. Už mokesčių ar socialinio draudimo įmokų nemokėjimą irgi turėtų būti baudžiama neleidžiant dalyvauti pirkimuose Europos Sąjungos lygmeniu. Be to, perkančiosioms organizacijoms reikėtų suteikti galimybę atmesti kandidatus ar konkurso dalyvius už aplinkos ar socialinės srities įsipareigojimų pažeidimus, įskaitant prieinamumo neįgaliems asmenims taisyklių pažeidimus ar kitokius šiurkščius profesinius nusižengimus, pvz., konkurencijos taisyklių ar intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus;

(35) tačiau turi būti suteikta galimybė ūkio subjektams taikyti reikalavimų vykdymo priemones, kuriomis būtų siekiama ištaisyti nusikaltimų ar nusižengimų padarinius ir užtikrinti veiksmingą kitų galimų pažeidimų prevenciją. Tai visų pirma gali būti personalo ir organizavimo priemonės, pvz., ryšių su visais asmenims ar organizacijomis, dalyvaujančiomis darant pažeidimą, nutraukimas, atitinkamos personalo reorganizavimo priemonės, pranešimo ir kontrolės sistemų įgyvendinimas, vidaus audito struktūros sukūrimas reikalavimų vykdymui stebėti ir vidaus atsakomybės bei kompensavimo taisyklių patvirtinimas. Jeigu tokiomis priemonėmis siūlomos pakankamos garantijos, atitinkamo ūkio subjekto kandidatūra nebeturėtų būti atmetama remiantis šiais motyvais. Ūkio subjektams turėtų būti suteikta galimybė prašyti perkančiųjų organizacijų ištirti reikalavimų vykdymo priemones, kurių imtasi, kad galbūt būtų suteiktas leidimas dalyvauti pirkimo procedūroje;

(36) perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad vykdant viešojo pirkimo sutartį būtų taikomos aplinkos vadybos priemonės arba sistemos. Aplinkos apsaugos vadybos sistemos, nepaisant to, ar jos yra registruotos pagal Sąjungos teisės aktus, kaip antai: 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo[19], gali įrodyti, kad ūkio subjektas yra techniškai pajėgus įvykdyti sutartį. Priemonių, kurias ūkio subjektas įgyvendino, kad užtikrintų tokį pat aplinkos apsaugos lygį, aprašymas turėtų būti pripažįstamas aplinkos vadybos registracijos sistemų įrodymų alternatyva, jeigu atitinkamas ūkio subjektas neturi galimybės gauti tokių aplinkos vadybos registracijos sistemų įrodymų ar negali jų gauti per atitinkamą laiko tarpą;

(37) sutartys turėtų būti skiriamos pagal objektyvius kriterijus, kuriais užtikrinama atitiktis skaidrumo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principams. Tie kriterijai turėtų užtikrinti, kad pasiūlymai būtų vertinami veiksmingos konkurencijos sąlygomis, taip pat atvejais, kai perkančiosioms organizacijoms reikalingi optimaliai jų poreikiams pritaikyti aukštos kokybės darbai, prekės ir paslaugos, pvz., tarp pasirinktų sutarties skyrimo kriterijų nurodyti su gamybos procesu susiję veiksniai. Todėl perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama kaip skyrimo kriterijus patvirtinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijų, atsižvelgiant į tai, kad antruoju atveju jos techninėse specifikacijose arba sutarties vykdymo sąlygose gali nustatyti atitinkamus kokybės standartus;

(38) jei perkančiosios organizacijos nusprendžia paskirti sutartį ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo teikėjui, jos turi nustatyti skyrimo kriterijus, kuriais remdamosi vertins pasiūlymus, kad būtų nustatytas geriausio kainos ir kokybės santykio pasiūlymas. Šių kriterijų nustatymas priklauso nuo sutarties dalyko, nes pagal juos turi būti įmanoma įvertinti kiekvieno konkurso dalyvio siūlomą sutarties įvykdymo lygį, atsižvelgus į sutarties dalyką, apibrėžtą techninėse specifikacijose, ir kiekvieno pasiūlymo kainos ir kokybės santykį. Be to, pasirinktais sutarties skyrimo kriterijais perkančiajai organizacijai neturėtų būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė, jais turėtų būti užtikrinama veiksmingos konkurencijos galimybė ir jie pateikiami kartu su reikalavimais, pagal kuriuos galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją;

(39) labai svarbu iki galo išnaudoti viešojo pirkimo teikiamas galimybes tvaraus augimo strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad tarp atskirų sektorių ir rinkų esama didelių skirtumų, vis dėlto būtų netinkama nustatyti bendruosius privalomus reikalavimus aplinkos, socialiniams ir inovacijų pirkimams. Sąjungos teisės aktų leidėjas jau yra nustatęs privalomuosius pirkimų reikalavimus, kad būtų pasiekti konkretūs kelių transporto priemonių sektoriaus (2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones[20]) ir raštinės įrangos sektoriaus (2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 106/2008 dėl Bendrijos raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos[21]) tikslai. Be to, padaryta nemaža pažanga apibrėžiant bendras gyvavimo ciklo sąnaudų metodikas. Todėl atrodo, kad reikėtų toliau eiti šia kryptimi, paliekant galimybę atskirų sektorių teisės aktuose nustatyti privalomus tikslus ir tikslinius rodiklius, atsižvelgus į konkrečiame sektoriuje vyraujančias politikos kryptis ir sąlygas, taip pat skatinti europinių gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo koncepcijų plėtrą ir naudojimą, kad viešieji pirkimai labiau palaikytų tvarią plėtrą;

(40) šias konkretiems sektoriams būdingas priemones reikėtų papildyti, pritaikant viešojo pirkimo direktyvas, kad perkančiosios organizacijos savo pirkimų strategija galėtų siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų.            Todėl reikėtų aiškiai nustatyti, kad perkančiosios organizacijos galėtų išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir mažiausią kainą, taikydamos gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodą, jei naudotina metodika yra nustatyta objektyviai ir nediskriminuojamai ir prieinama visoms suinteresuotosioms šalims. Gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimas apima visas darbų, prekių ar paslaugų gyvavimo ciklo sąnaudas (pvz., kūrimo, gamybos, naudojimo, priežiūros ir gyvavimo ciklo pabaigos realizavimo arba utilizavimo sąnaudas), taip pat išorines sąnaudas, jeigu tik jas galima įvertinti pinigais ir kontroliuoti. Europos Sąjungos lygmeniu reikėtų parengti bendrą gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodiką, taikomą konkrečioms prekių ar paslaugų kategorijoms;   kai metodika bus parengta, taikyti ją turėtų būti privaloma;

(41) be to, techninėse specifikacijose ir sutarties skyrimo kriterijuose perkančiosioms organizacijoms turėtų būti leidžiama nurodyti konkretų gamybos procesą, konkretų paslaugų teikimo būdą ar konkretų bet kurio produkto ar paslaugos gyvavimo ciklo kito etapo procesą, su sąlyga, kad pastarieji būtų susiję su viešojo pirkimo sutarties dalyku. Siekiant socialinius motyvus geriau integruoti į viešuosius pirkimus, pirkėjams turėtų būti leidžiama į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo skyrimo kriterijus įtraukti ypatybes, susijusias su atitinkamame prekių gamybos ar paslaugų teikimo procese tiesiogiai dalyvaujančių asmenų darbo sąlygomis. Tos ypatybės gali apimti tik gamybos procese dalyvaujančių darbuotojų sveikatos apsaugą arba sutartį įgyvendinti paskirtų nepalankioje padėtyje esančių asmenų ar pažeidžiamų grupių narių socialinės integracijos, įskaitant neįgaliųjų prieigą, skatinimą. Su tokiomis ypatybėmis siejami skyrimo kriterijai bet kuriuo atveju turėtų apimti tik tokias ypatybes, kurios turi tiesioginį poveikį darbuotojams jų darbo aplinkoje. Jie turėtų būti taikomi laikantis 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje[22] ir tokiu būdu, kad tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų diskriminuojami ūkio subjektai iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių – PPO sutarties arba laisvosios prekybos susitarimų, kurių šalis yra ir Sąjunga, šalių. Ketinant skirti paslaugų sutartis ir sutartis, susijusias su darbų projektavimu, perkančiosioms organizacijoms taip pat turėtų būti leidžiama kaip sutarties skyrimo kriterijų naudoti darbuotojų, paskirtų atitinkamai sutarčiai vykdyti, organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, nes tai gali turėti įtakos sutarties vykdymo kokybei ir pasiūlymo ekonominei vertei;

(42) pasiūlymai, kuriuose nurodyta neįprastai maža darbų, prekių ar paslaugų kaina, gali būti grindžiamos techniškai, ekonomiškai ar teisiškai nepagrįstomis prielaidomis ar praktika. Siekiant išvengti galimų trūkumų vykdant sutartį, perkančiosioms organizacijoms turėtų būti privaloma prašyti paaiškinti nustatytą kainą, jeigu pasiūlyme pateikiamos daug mažesnės kainos už kitų konkurso dalyvių siūlomas kainas. Jeigu konkurso dalyvis negali pateikti pakankamo paaiškinimo, perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta teisė atmesti pasiūlymą. Pasiūlymo atmetimas turėtų būti privalomas tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, kad neįprastai maža kaina nustatyta dėl privalomųjų Europos Sąjungos teisės aktų socialinės, darbo ar aplinkos teisės srityje ar tarptautinės darbo teisės nuostatų nesilaikymo;

(43) sutarties vykdymo sąlygos atitinka šią direktyvą, jeigu jomis nėra tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama, jeigu jos yra susijusios su sutarties dalyku ir įtrauktos į skelbimą apie sutartį, išankstinį informacinį skelbimą, naudojamą kaip konkurso paskelbimo priemonę, ar pirkimo dokumentus. Visų pirma jose gali būti numatyta teikti pirmenybę profesiniam mokymui darbo vietoje, asmenų, patiriančių didelių integracijos sunkumų, įdarbinimui, kovai su nedarbu, aplinkos ar gyvūnų gerovės apsaugai. Pavyzdžiui, be kitų dalykų, gali būti paminėti sutarties vykdymo laikotarpiu taikomi reikalavimai įdarbinti ilgą laiką darbo nerandančius asmenis arba įgyvendinti bedarbių ar jaunimo mokymo priemones, iš esmės laikytis pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, net jeigu šios konvencijos nėra įgyvendintos nacionalinėje teisėje, ir įdarbinti daugiau nepalankioje padėtyje esančių asmenų nei reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus;

(44) darbo sąlygų ir saugos darbe sričių įstatymai, kiti teisės aktai ir kolektyvinės sutartys nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu vykdant sutartį taikomi su sąlyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymas atitinka Europos Sąjungos teisę. Tarptautiniais atvejais, jeigu vienos valstybės narės darbuotojai, vykdydami viešojo pirkimo sutartį, teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje, taikomos 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje[23] nustatytos būtiniausios sąlygos, kurių privalo paisyti priimančioji šalis tokių komandiruotų darbuotojų atžvilgiu. Jeigu dėl šio dalyko yra tam tikros nuostatos nacionalinėje teisėje, tokių įpareigojimų nevykdymas gali būti laikomas šiurkščiu atitinkamo ūkio subjekto nusižengimu ir dėl to jam gali būti neleista dalyvauti viešojo pirkimo sutarties skyrimo procedūroje;

(45) reikia patikslinti sąlygas, kada dėl sutarties keitimo jos vykdymo laikotarpiu reikalinga nauja pirkimo procedūra, atsižvelgiant į atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Nauja pirkimo procedūra reikalinga, jeigu daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai, visų pirma susiję su šalių teisių ir pareigų taikymo sritimi ir turiniu, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių sutarties sąlygų. Visų pirma taip yra tuo atveju, jeigu iš dalies pakeistos sąlygos būtų turėjusios įtaką procedūros baigčiai, jei būtų buvusios įtrauktos į pradinę procedūrą;

(46) perkančiosios organizacijos gali susidurti su išorinėmis aplinkybėmis, kurių negalėjo numatyti skirdamos sutartį. Tokiu atveju reikės tam tikro lankstumo, kad sutartį būtų galima pritaikyti prie aplinkybių nevykdant naujos pirkimo procedūros. Nenumatytos aplinkybės reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui, atsižvelgiant į visas jos turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir ypatybes, atitinkamos srities gerąją patirtį ir poreikį užtikrinti atitinkamą rengiantis sutarties skyrimui panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį. Tačiau tai negali būti taikoma, jeigu dėl pakeitimo pasikeistų viso pirkimo pobūdis, pvz., jeigu darbai, prekės ar paslaugos, kurias numatoma pirkti, pakeičiamos skirtingais dalykais arba jeigu iš esmės pakeičiama pirkimo rūšis, nes tokiu atveju galima hipotetiškai preziumuoti poveikį rezultatams;

(47) laikantis vienodo požiūrio ir skaidrumo principų, konkursą laimėjęs konkurso dalyvis neturėtų būti keičiamas kitu ūkio subjektu, iš naujo nepaskelbus konkurso dėl sutarties. Tačiau sutarties vykdymo laikotarpiu gali įvykti tam tikrų sutartį vykdančio konkursą laimėjusio dalyvio struktūrinių pokyčių, pvz., išimtinai vidinis reorganizavimas, susijungimai, įsigijimai ar nemokumas. Dėl tokių struktūrinių pokyčių neturėtų būti automatiškai reikalaujama naujų pirkimo procedūrų visoms tos įmonės vykdomoms viešojo pirkimo sutartims;

(48) pačios perkančiosios organizacijos atskirose sutartyse turėtų turėti galimybę numatyti sutarties pakeitimus ir persvarstymo nuostatas, tačiau pagal jas neturėtų būti suteikiama neribota diskrecija. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti nurodyta, kiek pakeitimų galima numatyti pradinėje sutartyje;

(49) vertinimas parodė, kad valstybės narės nuosekliai ir sistemingai nestebi viešojo pirkimo taisyklių įgyvendinimo ir veikimo. Tai turi neigiamą poveikį tinkamam iš šių direktyvų kylančių nuostatų įgyvendinimui, dėl to patiriama daug sąnaudų ir atsiranda netikrumas. Kelios valstybės narės yra paskyrusios nacionalinę centrinę organizaciją, kuriai pavesti viešojo pirkimo klausimai, tačiau tokioms organizacijoms numatytos užduotys skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi. Esant nuoseklesniems ir autoritetingesniems stebėjimo bei kontrolės mechanizmams pagerėtų viešojo pirkimo taisyklių veikimo išmanymas, padidėtų įmonių ir perkančiųjų organizacijų teisinis saugumas ir būtų padėta sudaryti vienodas veiklos sąlygas. Tokie mechanizmai galėtų būti priemonė, kuri padėtų nustatyti ir iš anksto išspręsti problemas, ypač Sąjungos bendrai finansuojamų projektų atveju, ir aptikti struktūrinius trūkumus. Ypač svarbu suderinti šiuos mechanizmus, kad visoje Europos Sąjungoje būtų užtikrintas nuoseklus viešojo pirkimo politikos taikymas, kontrolė bei stebėjimas, o taip pat sistemingas pirkimų politikos rezultatų vertinimas;

(50) valstybės narės turėtų paskirti vieną nacionalinę instituciją, atsakingą už viešojo pirkimo stebėjimą, įgyvendinimą ir kontrolę. Tokia centrinė organizacija turėtų tiesiogiai ir laiku gauti informaciją, visų pirma susijusią su įvairiomis problemomis, turinčiomis įtakos viešojo pirkimo teisės įgyvendinimui. Ji turėtų galėti nedelsdama pateikti grįžtamąją informaciją apie politikos veikimą ir galimus nacionalinės teisės aktų bei praktikos trūkumus ir padėti greitai surasti sprendimus. Siekiant veiksmingai kovoti su korupcija ir sukčiavimu, ta centrinė organizacija ir visuomenė turėtų turėti galimybę tikrinti sudarytų sutarčių tekstus. Todėl didelės vertės sutartys turėtų būti perduotos priežiūros įstaigai sudarant galimybę suinteresuotiems asmenims su šiais dokumentais susipažinti tiek, kiek nepažeidžiami teisėti viešieji ar privatieji interesai;

(51) ne visos perkančiosios organizacijos gali turėti vidaus patirties su ekonomiškai ar techniškai sudėtingomis sutartimis. Tokiomis aplinkybėmis tinkama profesionali pagalba veiksmingai padėtų stebėti ir kontroliuoti veiklą. Viena vertus, šį tikslą galima pasiekti taikant žinių perdavimo priemones (žinių centrus), siūlant perkančiosioms organizacijoms techninę pagalbą; kita vertus, įmonės, bent MVĮ, turėtų gauti administracinę pagalbą, visų pirma dalyvaudamos pirkimo procedūrose tarpvalstybiniu mastu;

(52) Stebėsenos, priežiūros ir pagalbinės struktūros ar mechanizmai jau yra sukurti nacionaliniu lygmeniu ir, žinoma, gali būti naudojami viešiesiems pirkimams stebėti, įgyvendinti ir kontroliuoti ir paramai perkančiosioms organizacijoms ir ūkio subjektams teikti;

(53) siekiant užtikrinti nuoseklias konsultacijas ir praktiką kiekvienoje valstybėje narėje ir visoje Sąjungoje, būtinas veiksmingas bendradarbiavimas.            Organizacijos, paskirtos stebėti, įgyvendinti, kontroliuoti ir teikti techninę pagalbą, turėtų turėti galimybę dalytis informacija ir bendradarbiauti; tokiomis pačiomis aplinkybėmis kiekvienos valstybės narės paskirta nacionalinė institucija turėtų veikti kaip pageidautinas ryšių su Komisijos tarnybomis centras, kad būtų renkami duomenys, keičiamasi informacija ir stebimas Sąjungos viešojo pirkimo teisės įgyvendinimas;

(54) siekiant prisitaikyti prie sparčių techninių, ekonominių ir reglamentavimo pokyčių, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai reikėtų deleguoti įgaliojimus priimti aktus dėl tam tikrų neesminių šios direktyvos elementų. Iš tikrųjų dėl poreikio laikytis tarptautinių susitarimų Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus keisti ribinių verčių apskaičiavimo metodų technines procedūras, periodiškai persvarstyti pačias ribines vertes ir pritaikyti V ir XI priedus;    dėl administracinių pokyčių nacionaliniu lygmeniu gali būti keičiami centrinių valdžios institucijų sąrašai. Apie juos turi būti pranešama Komisijai ir jai turėtų būti suteikti įgaliojimai pritaikyti I priedą; ES lygmeniu gali būti daromi nuorodų į CPV nomenklatūrą reglamentavimo pakeitimai, jie turi būti atspindėti šios direktyvos tekste;  elektroninio gavimo prietaisų techninė informacija ir charakteristikos turėtų būti nuolat atnaujinamos pagal technologinius pokyčius ir administracinius poreikius;      be to, reikia įgalioti Komisiją elektroninių ryšių techninius standartus paskelbti privalomais, siekiant užtikrinti pirkimų procedūrų techninio formato, procesų ir bendravimo naudojant elektronines ryšių priemones suderinamumą pagal technologinius pokyčius ir administracinius poreikius; siekiant įtraukti pagal sektorius patvirtintas priemones, reikėtų sparčiai pritaikyti Europos Sąjungos įstatymo galią turinčius teisės aktus, kuriais nustatoma bendra gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodika. Kad būtų patenkinti šie poreikiai, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nuolat atnaujinti įstatymo galią turinčių teisės aktų, įskaitant gyvavimo ciklo sąnaudų metodiką, sąrašą;

(55) labai svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamuosius darbus, rengtų atitinkamas konsultacijas, taip pat su ekspertais. Rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad tuo pačiu metu, laiku ir tinkamai reikiami dokumentai būtų perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(56) siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, standartinių skelbimo apie konkursą formų parengimo, standartinės Europos pirkimų paso formos ir bendro priežiūros institucijų naudotino šablono, skirto įgyvendinimo ir statistinei ataskaitai rengti srityse įgyvendinimo įgaliojimus reikėtų suteikti Komisijai. Šie įgaliojimai turėtų būti įgyvendinami pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[24]. Šiems įgyvendinimo aktams, neturintiems poveikio nei finansiniu požiūriu, nei iš šios direktyvos kylančių įpareigojimų pobūdžiui ar aprėpčiai, priimti turėtų būti taikoma patariamoji procedūra. Kita vertus, šiems aktams būdingas vien administracinis tikslas ir jais siekiama palengvinti šioje direktyvoje nustatytų taisyklių taikymą;

(57) kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. tam tikroms viešojo pirkimo procedūroms taikomų valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų koordinavimo negali pakankamai pasiekti valstybės narės ir todėl jis gali būti geriau pasiektas Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali imtis priemonių pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje įtvirtintą subsidiarumo principą. Pagal tame pat straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ši direktyva neapima daugiau, nei būtina tam tikslui pasiekti;

(58) todėl Direktyvą 2004/18/EB reikėtų panaikinti;

(59) pagal [data] valstybių narių ir Komisijos bendrą politinę deklaraciją dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigoja pagrįstais atvejais prie pranešimo apie taikomas perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar kelis aiškinamuosius dokumentus, kuriuose būtų paaiškintas direktyvos nuostatų ir atitinkamų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių ryšys. Sąjungos teisės aktų leidėjo nuomone, tokių su šia direktyva susijusių dokumentų siuntimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS. TAIKYMO SRITIS, APIBRĖŽTYS IR BENDRIEJI PRINCIPAI

I SKYRIUS. Taikymo sritis ir apibrėžtys

1 SKIRSNIS. Dalykas ir apibrėžtys

1 straipsnis. Dalykas

2 straipsnis. Apibrėžtys

3 straipsnis. Mišrieji pirkimai

2 SKIRSNIS. Pirkimo vertės ribos

4 straipsnis. Pirkimo vertės ribos

5 straipsnis. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo metodai

6 straipsnis. Vertės ribų persvarstymas

3 SKIRSNIS. Netaikymas

7 straipsnis. Sutartys vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose

8 straipsnis. Specialios išimtys elektroninių ryšių srityje

9 straipsnis. Pagal tarptautines taisykles skiriamos sutartys ir organizuojami projekto konkursai

10 straipsnis. Specialiosios netaikymo paslaugų sutartims nuostatos

11 straipsnis. Valdžios institucijų santykiai

4 SKIRSNIS. YPATINGI ATVEJAI

12 straipsnis. Sutartys, kurias daugiau nei 50 % dotuoja perkančiosios organizacijos

13 straipsnis. Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos

14 straipsnis. Gynyba ir saugumas

II SKYRIUS. Bendrosios taisyklės

15 straipsnis. Pirkimo principai

16 straipsnis. Ūkio subjektai

17 straipsnis. Rezervuotos sutartys

18 straipsnis. Konfidencialumas

19 straipsnis. Bendravimui taikomos taisyklės

20 straipsnis. Nomenklatūra

21 straipsnis. Interesų konfliktai

22 straipsnis. Neteisėtas elgesys

II ANTRAŠTINĖ DALIS. VIEŠOJO PIRKIMO SUTARČIŲ TAISYKLĖS

I SKYRIUS. Procedūros

23 straipsnis. Sąlygos, susijusios su Sutartimi dėl viešųjų pirkimų ir kitais tarptautiniais susitarimais

24 straipsnis. Procedūrų pasirinkimas

25 straipsnis. Atviras konkursas

26 straipsnis. Ribota procedūra

27 straipsnis. Konkurso procedūra su derybomis

28 straipsnis. Konkurencinis dialogas

29 straipsnis. Inovacijų partnerystė

30 straipsnis. Neskelbiamųjų derybų naudojimas

II SKYRIUS. Elektroninių ir grupinių pirkimų metodai ir priemonės

31 straipsnis. Preliminarieji susitarimai

32 straipsnis. Dinaminės pirkimo sistemos

33 straipsnis. Elektroniniai aukcionai

34 straipsnis. Elektroniniai katalogai

35 straipsnis. Centralizuoti pirkimai ir centrinės perkančiosios organizacijos

36 straipsnis. Pagalbiniai pirkimai

37 straipsnis. Tam tikrais atvejais taikomi bendri pirkimai

38 straipsnis. Skirtingų valstybių narių perkančiųjų organizacijų vykdomi bendri pirkimai

III SKYRIUS. Procedūros vykdymas

1 SKIRSNIS. PASIRENGIMAS

39 straipsnis. Pirminės rinkos konsultacijos

40 straipsnis. Techninės specifikacijos

41 straipsnis. Ženklinimas

42 straipsnis. Bandymo ataskaitos, sertifikavimas ir kitos įrodinėjimo priemonės

43 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai

44 straipsnis. Sutarčių dalijimas į dalis

45 straipsnis. Terminų nustatymas

2 SKIRSNIS. SKELBIMAS IR SKAIDRUMAS

46 straipsnis. Išankstiniai informaciniai skelbimai

47 straipsnis. Skelbimai apie pirkimą

48 straipsnis. Skelbimai apie sutarties skyrimą

49 straipsnis. Skelbimų forma ir būdas

50 straipsnis. Skelbimas nacionaliniu lygmeniu

51 straipsnis. Galimybė gauti pirkimo dokumentus elektronine forma

52 straipsnis. Kvietimai teikti pasiūlymą arba dalyvauti dialoge; kvietimai patvirtinti susidomėjimą

53 straipsnis. Pranešimas kandidatams ir konkurso dalyviams

3 SKIRSNIS. DALYVIŲ PASIRINKIMAS IR SUTARČIŲ SKYRIMAS

54 straipsnis. Bendrieji principai

1 poskyris. Kokybinės atrankos kriterijai

55 straipsnis. Atmetimo pagrindas

56 straipsnis. Atrankos kriterijai

57 straipsnis. Savideklaracijos ir kitos įrodinėjimo priemonės

58 straipsnis. Internetinė pažymų saugykla („e-Certis“)

59 straipsnis. Europos pirkimų pasas

60 straipsnis. Sertifikatai

61 straipsnis. Kokybės užtikrinimo ir aplinkosaugos vadybos standartai

62 straipsnis. Rėmimasis kitų subjektų pajėgumu

63 straipsnis. Patvirtintų ūkio subjektų oficialūs sąrašai ir organizacijų, įsteigtų pagal privačiąją arba viešąją teisę, atliekamas sertifikavimas

2 poskyris. Kandidatų, konkurso dalyvių ir sprendimų skaičiaus sumažinimas

64 straipsnis. Kandidatų, kitu atveju tinkamų pakviesti dalyvauti konkurse, skaičiaus sumažinimas

65 straipsnis. Pasiūlymų ir sprendimų skaičiaus sumažinimas

3 poskyris. Sutarties skyrimas

66 straipsnis. Sutarties skyrimo kriterijai

67 straipsnis. Gyvavimo ciklas ir gyvavimo ciklo sąnaudos

68 straipsnis. Sutarties skyrimo kliūtys

69 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina

IV SKYRIUS. Sutarties vykdymas

70 straipsnis. Sutarčių vykdymo sąlygos

71 straipsnis. Subranga

72 straipsnis. Sutarčių keitimas galiojimo laikotarpiu

73 straipsnis. Sutarčių nutraukimas

III ANTRAŠTINĖ DALIS. SPECIALIOSIOS PIRKIMO PROCEDŪROS

I SKYRIUS. Socialinės ir kitos specifinės paslaugos

74 straipsnis. Socialinių ir kitų specifinių paslaugų sutarčių skyrimas

75 straipsnis. Skelbimų publikavimas

76 straipsnis. Sutarčių skyrimo principai

II SKYRIUS. Projekto konkursams taikomos taisyklės

77 straipsnis. Bendrosios nuostatos

78 straipsnis. Taikymo sritis

79 straipsnis. Skelbimai

80 straipsnis. Projekto konkursų rengimo ir dalyvių atrankos taisyklės

81 straipsnis. Vertinimo komisijos sudėtis

82 straipsnis. Vertinimo komisijos sprendimai

IV ANTRAŠTINĖ DALIS. VALDYMAS

83 straipsnis. Įgyvendinimo užtikrinimas

84 straipsnis. Viešoji priežiūra

85 straipsnis. Atskiros sutarčių skyrimo procedūrų ataskaitos

86 straipsnis. Nacionalinės ataskaitos

87 straipsnis. Pagalba perkančiosioms organizacijoms ir įmonėms

88 straipsnis. Administracinis bendradarbiavimas

V ANTRAŠTINĖ DALIS. DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI, ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

89 straipsnis. Įgaliojimų delegavimas

90 straipsnis. Skubos procedūra

91 straipsnis. Komiteto procedūra

92 straipsnis. Perkėlimas į nacionalinę teisę

93 straipsnis. Panaikinimas

94 straipsnis. Persvarstymas

95 straipsnis. Įsigaliojimas

96 straipsnis. Adresatai

PRIEDAI

I PRIEDAS      CENTRINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOS

II PRIEDAS     2 STRAIPSNIO 8 DALIES a PUNKTE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

III PRIEDAS   4 STRAIPSNIO b PUNKTE NURODYTŲ PREKIŲ, SUSIJUSIŲ SU SUTARTIMIS, KURIAS PERKANČIOSIOS ORGANIZACIJOS SKIRIA GYNYBOS SRITYJE, SĄRAŠAS

IV PRIEDAS   REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU PASIŪLYMŲ, PRAŠYMŲ DALYVAUTI IR KONKURSŲ PLANŲ BEI PROJEKTŲ ELEKTRONINIO GAVIMO PRIETAISAIS

V PRIEDAS    23 STRAIPSNYJE NURODYTŲ TARPTAUTINIŲ SUSITARIMŲ SĄRAŠAS

VI PRIEDAS   INFORMACIJA, KURIĄ REIKALAUJAMA ĮTRAUKTI Į SKELBIMUS

VII PRIEDAS  INFORMACIJA, KURIĄ REIKALAUJAMA ĮTRAUKTI Į ELEKTRONINIŲ AUKCIONŲ SPECIFIKACIJAS (33 STRAIPSNIO 4 DALIS)

VIII PRIEDAS TAM TIKRŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽIMAS

IX PRIEDAS   SKELBIMO YPATYBĖS

X PRIEDAS    52 STRAIPSNYJE NURODYTŲ KVIETIMŲ TEIKTI PASIŪLYMĄ, DALYVAUTI DIALOGE ARBA PATVIRTINTI SUSIDOMĖJIMĄ TURINYS

XI PRIEDAS   54 STRAIPSNIO 2 DALYJE, 55 STRAIPSNIO 3 DALIES A PUNKTE IR 69 STRAIPSNIO 4 DALYJE NURODYTŲ TARPTAUTINIŲ SOCIALINIŲ IR APLINKOS APSAUGOS KONVENCIJŲ SĄRAŠAS

XII PRIEDAS  REGISTRAI

XIII PRIEDAS EUROPOS PIRKIMŲ PASO TURINYS

XIV PRIEDAS            atrankos kriterijų įrodinėjimo priemonės

XV PRIEDAS  67 STRAIPSNIO 4 DALYJE NURODYTŲ ES TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

XVI PRIEDAS            74 STRAIPSNYJE NURODYTOS PASLAUGOS

XVII PRIEDAS           ATITIKTIES LENTELĖ

I ANTRAŠTINĖ DALIS TAIKYMO SRITIS, APIBRĖŽTYS IR BENDRIEJI PRINCIPAI

I SKYRIUS Taikymo sritis ir apibrėžtys

1 Skirsnis Dalykas ir apibrėžtys

1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis

1. Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų organizacijų atliekamos pirkimo procedūros siekiant skirti viešojo pirkimo sutartis ir vykdyti projektavimo konkursus, jeigu jų vertė nėra mažesnė nei šios direktyvos 4 straipsnyje nurodytos ribos.

2. Pirkimas pagal šią direktyvą – tai perkančiųjų organizacijų vykdomas darbų, prekių ar paslaugų pirkimas ar kitoks įsigijimas iš šių organizacijų pasirinktų ūkio subjektų, nepaisant to, ar darbai, prekės ar paslaugos yra skirtos viešajam tikslui.

Jei visi darbai, prekės ir (arba) paslaugos perkami pagal skirtingas sutartis, pagal šią direktyvą toks pirkimas laikomas vienu pirkimu, jeigu sutartys yra vieno bendro projekto dalis.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamos tokios apibrėžtys:

(1) perkančiosios organizacijos – valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos, viešosios teisės reglamentuojamos organizacijos, iš vienos ar daugiau tokių institucijų ar viešosios teisės reglamentuojamų organizacijų sudarytos asociacijos;

(2) centrinės valdžios institucijos – tai I priede išvardytos perkančiosios organizacijos ir, jei nacionaliniu lygmeniu daromi pakeitimai ar pataisos, šių institucijų funkcijas perimantys subjektai;

(3) pavaldžiosios perkančiosios organizacijos – tai visos perkančiosios organizacijos, kurios nėra centrinės valdžios institucijos;

(4) regionų valdžios institucijos – visos administracinių vienetų, klasifikuojamų NUTS 1 ir 2, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003[25], institucijos;

(5) vietos valdžios institucijos – visos administracinių vienetų, klasifikuojamų NUTS 3, ir mažesnių administracinių vienetų, kaip nurodyta Reglamente Nr. 1059/2003, institucijos;

(6) viešosios teisės reglamentuojamos organizacijos – tai organizacijos, turinčios visas toliau nurodytas ypatybes:

(a) jos įsteigtos tam ar turi konkretų tikslą patenkinti bendrojo intereso poreikius; jos nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio; tuo tikslu organizacija, kuri veikia įprastomis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir kuriai tenka su jos veiklos vykdymu susiję nuostoliai, neturi tikslo tenkinti bendrojo intereso poreikių, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio;

(b) jos turi teisinį subjektiškumą;

(c) jos yra iš esmės finansuojamos valstybės, regionų arba vietos valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų organizacijų, arba prižiūrimos šių organizacijų administracijos arba turi administracinį, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusę narių skiria valstybė, regionų ar vietos valdžios institucijos arba kitos viešosios teisės reglamentuojamos organizacijos;

(7) viešojo pirkimo sutartys – tai atlygintinos sutartys, kurios raštu sudaromos tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų ir kurių objektas – darbų vykdymas, prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;

(8) viešojo darbų pirkimo sutartys – viešojo pirkimo sutartys, kurių objektas yra vienas iš toliau nurodytų dalykų:

(a) darbų, susijusių su viena iš II priede nurodytų veiklos rūšių, vykdymas arba ir projektavimas, ir vykdymas;

(b) darbo vykdymas arba ir projektavimas, ir vykdymas;

(c) darbo, atitinkančio perkančiosios organizacijos, darančios lemiamą įtaką darbo pobūdžiui ar projektui, nustatytus reikalavimus, atlikimas bet kokiomis priemonėmis;

(9) darbas – tai statybos ar civilinės inžinerijos darbų visumos rezultatas, kurio savaime pakanka ekonominei ar techninei funkcijai atlikti;

(10) viešojo prekių pirkimo sutartys – viešojo pirkimo sutartys, kurių objektas yra prekių pirkimas, nuoma, lizingas (finansinė nuoma), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant. Viešojo prekių pirkimo sutartis papildomai gali apimti įrengimo ir montavimo operacijas;

(11) viešojo paslaugų pirkimo sutartys – tai viešojo pirkimo sutartys, kurių objektas – paslaugų, išskyrus šio straipsnio 8 punkte nurodytas paslaugas, teikimas.

(12) ūkio subjektas – tai kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo arba tokių asmenų ir (arba) subjektų grupė, kuri rinkoje siūlosi vykdyti darbus ir (arba) darbą, tiekti prekes ar teikti paslaugas;

(13) konkurso dalyvis – tai pasiūlymą pateikęs ūkio subjektas;

(14) kandidatas – tai ūkio subjektas, siekiantis būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti ribotoje procedūroje, konkurso procedūroje su derybomis, derybų procedūroje neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse, konkurenciniame dialoge ar inovacijų partnerystėje;

(15) pirkimo dokumentai – tai visi dokumentai, kuriuos pateikė ar nurodė perkančioji organizacija ir ir kuriais apibrėžiami ar nustatomi pirkimo ar procedūros elementai, įskaitant skelbimą apie pirkimą, išankstinį informacinį skelbimą, jei juo kviečiama dalyvauti konkurse, technines specifikacijas, aprašomąjį dokumentą, siūlomas sutarties sąlygas, kandidatų ir konkurso dalyvių dokumentų teikimo formas, informaciją apie bendrai taikytinus įsipareigojimus ir visus kitus papildomus dokumentus;

(16) centralizuota pirkimo veikla – veikla, vykdoma nuolat viena iš toliau nurodytų formų:

(a) perkančiosioms organizacijoms skirtų prekių ir (arba) paslaugų įsigijimas;

(b) viešojo pirkimo sutarčių dėl perkančiosioms organizacijoms skirtų darbų, prekių ar paslaugų skyrimas arba preliminariųjų susitarimų dėl perkančiosioms organizacijoms skirtų darbų, prekių ar paslaugų sudarymas.

(17) pagalbinė pirkimo veikla – su pirkimų veikla susijusios pagalbos teikimas, visų pirma šia forma:

(a) techninės infrastruktūros, suteikiančios perkančiosioms organizacijoms galimybę skirti viešojo pirkimo sutartis arba sudaryti preliminariuosius susitarimus sutartis dėl darbų, prekių ar paslaugų, teikimu;

(b) konsultacijomis dėl viešojo pirkimo procedūrų vykdymo ar rengimo;

(c) pirkimo procedūrų rengimu ir valdymu atitinkamos perkančiosios organizacijos vardu ir sąskaita;

(18) centrinė perkančioji organizacija – perkančioji organizacija, vykdanti centralizuotą pirkimo veiklą ir galbūt pagalbinę pirkimo veiklą;

(19) pirkimo paslaugų teikėjas – viešoji arba privačioji organizacija, rinkoje siūlanti pagalbines pirkimo paslaugas;

(20) „rašytinis“ arba „raštu“ – tai bet kokia išraiška žodžiais ar skaičiais, kuriuos galima perskaityti, atgaminti ir paskui perduoti, įskaitant elektroninėmis priemonėmis perduodamą ir saugomą informaciją;

(21) elektroninės priemonės – elektroninė įranga, naudojama duomenims, perduodamiems ir gaunamiems laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, tvarkyti (įskaitant skaitmeninį suspaudimą) ir saugoti;

(22) gyvavimo ciklas – tai visi nuoseklūs ir (arba) tarpusavyje susiję prekių tiekimo, darbų atlikimo ar paslaugų teikimo etapai, įskaitant gamybą, gabenimą, naudojimą ir priežiūrą, nuo žaliavų įsigijimo ar išteklių gavimo iki išėmimo iš apyvartos, sunaikinimo ir užbaigimo;

(23) projekto konkursai – tai procedūros, kai perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė įsigyti konkursui, per kurį gali būti skiriami prizai, pateiktą ir vertinimo komisijos išrinktą planą ar projektą (paprastai miestų planavimo, teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų tvarkymo).

3 straipsnis Mišrieji pirkimai

1. Sutartys, kurių dalykas yra dviejų ar daugiau rūšių pirkimai (darbų, paslaugų ar prekių), skiriamos pagal tam pirkimų tipui, kuriam priskiriamas pagrindinis atitinkamos sutarties dalykas, taikytinas nuostatas.

Mišriųjų sutarčių, apimančių III antraštinės dalies I skyriuje nurodytas paslaugas ir kitas paslaugas arba paslaugas ir prekes, pagrindinis objektas nustatomas palyginus atitinkamų paslaugų ar prekių vertes.

2. Jei sutarties objektas yra pirkimas, kuriam taikoma ši direktyva, ir pirkimas ar kiti elementai, kuriems ši direktyva ar direktyvos [kuriomis pakeičiama Direktyva 2004/17/EB] arba 2009/81/EB[26] netaikomos, sutarties dalis, kurioje numatytam pirkimui taikoma ši direktyva, skiriama pagal šios direktyvos nuostatas.

Mišriųjų sutarčių, turinčių viešojo pirkimo sutarčių ir koncesijų elementų, atveju, sutarties dalis, kuri laikoma viešojo pirkimo sutartimi ir kuriai taikoma ši direktyva, skiriama pagal šios direktyvos nuostatas.

Kai skirtingos sutarties dalys negali būti objektyviai atskiriamos, sprendimas dėl šios direktyvos taikymo priimamas atsižvelgiant į pagrindinį tos sutarties dalyką.

2 skirsnis Pirkimo vertės ribos

4 straipsnis Pirkimo vertės ribos

Ši direktyva taikoma pirkimams, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) yra lygi arba didesnė už toliau nurodytas ribas:

(a) 5 000 000 EUR viešojo darbų pirkimo sutartims;

(b) 130 000 EUR viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutartims, skiriamoms centrinių valdžios institucijų, ir tokių institucijų rengiamiems projekto konkursams; jei viešojo prekių pirkimo sutartys skiriamos gynybos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų, ši vertės riba taikoma tik sutartims, apimančioms produktus, kuriems taikomas III priedas;

(c) 200 000 EUR viešojo prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartims, kurias skiria pavaldžiosios perkančiosios organizacijos, ir tokių organizacijų rengiamiems projekto konkursams;

(d) 500 000 EUR socialinių ir kitų specifinių paslaugų, nurodytų XVI priede, viešojo pirkimo sutartims.

5 straipsnis Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo metodai

1. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimas grindžiamas visa mokėtina suma be PVM, kurią yra apskaičiavusi perkančioji organizacija, įskaitant bet kokią opciono formą ir bet kokį sutarties pratęsimą.

Jeigu perkančioji organizacija yra numačiusi prizus ar mokėjimus kandidatams ar konkurso dalyviams, ji į juos atsižvelgia apskaičiuodama numatomą sutarties vertę.

2. Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo metodas nesirenkamas taip, kad jam būtų galima išvengti šios direktyvos taikymo. Todėl vieno pirkimo negalima skaidyti į dalis, siekiant išvengti šios direktyvos taikymo jam, nebent tai yra pateisinama dėl objektyvių priežasčių.

3. Toks skaičiavimas galioja kvietimo dalyvauti konkurse išsiuntimo momentu, o jeigu toks skelbimas nenumatytas, tuo momentu, kai perkančioji organizacija pradeda pirkimo procedūrą, visų pirma apibrėždama esmines numatomo pirkimo ypatybes.

4. Preliminariųjų susitarimų ir dinaminių pirkimo sistemų vertė nustatoma pagal maksimalią numatomą visų preliminariojo susitarimo arba dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpiu numatytų sutarčių vertę be PVM.

5. Inovacijų partnerystės vertė nustatoma pagal maksimalią numatomą mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos, kurią numatoma vykdyti visais numatomos partnerystės etapais, taip pat prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos numatoma sukurti ir nupirkti pasibaigus numatomai partnerystei, maksimalią numatomą vertę be PVM.

6. Viešojo darbų pirkimo sutarčių numatoma vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į darbų kainą ir visą numatomą prekių ir paslaugų, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, jeigu tik jos yra būtinos darbams atlikti, vertę.

7. Jeigu dėl siūlomo darbo ar paslaugų pirkimo sutartys gali būti vienu metu skiriamos pagal atskiras dalis, atsižvelgiama į visą numatomą visų šių dalių vertę.

Jeigu bendra dalių vertė yra lygi šios direktyvos 4 straipsnyje nurodytai ribai arba ją viršija, ši direktyva taikoma kiekvienos dalies skyrimui.

8. Jeigu dėl pasiūlymo įsigyti panašias prekes sutartys gali būti vienu metu skiriamos pagal atskiras dalis, taikant šios direktyvos 4 straipsnio b ir c punktus atsižvelgiama į visą numatomą visų šių dalių vertę.

Jeigu bendra dalių vertė yra lygi šios direktyvos 4 straipsnyje nurodytai ribai arba ją viršija, ši direktyva taikoma kiekvienos dalies skyrimui.

9. Perkančiosios organizacijos gali skirti sutartis pagal atskiras dalis, netaikydamos šioje direktyvoje numatytų procedūrų, jeigu numatoma atitinkamos dalies vertė be PVM yra mažesnė kaip 80 000 EUR prekių ar paslaugų atveju arba 1 mln. EUR darbų atveju. Tačiau bendra šitaip, netaikant šios direktyvos, paskirtų dalių vertė neviršija 20 proc. visų dalių, į kurias yra suskaidytas siūlomas darbas, siūlomas panašių prekių įsigijimas ar siūlomas paslaugų pirkimas, bendros vertės.

10. Viešojo prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių, kurios yra reguliaraus pobūdžio arba kurias ketinama per nustatytą laikotarpį pratęsti, numatoma sutarties vertė apskaičiuojama pagal:

(a) bendrą faktinę pasikartojančių tos pačios rūšies sutarčių, paskirtų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertę, pakoreguotą, jeigu įmanoma, atsižvelgiant į perkamų prekių ar paslaugų kiekio ir (arba) vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės sutarties sudarymo;

(b) arba bendrą numatomą pasikartojančių sutarčių, paskirtų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo arba per visus finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių, vertę.

11. Viešojo prekių pirkimo sutarčių, susijusių su prekių nuoma, lizingu (finansine nuoma), pirkimu išsimokėtinai, numatant prekes įsigyti, numatoma sutarties pirkimo vertė apskaičiuojama pagal:

(a) jeigu ketinama skirti terminuotą viešojo pirkimo sutartį, kurios trukmė 12 ar mažiau mėnesių, – bendrą numatomos pirkimo sutarties vertę; arba, jeigu sutarties trukmė daugiau kaip 12 mėnesių – bendrą numatomos pirkimo sutarties vertę, įskaitant numatomą likutinę vertę;

(b) jeigu ketinama skirti neterminuotą viešojo pirkimo sutartį arba jeigu negalima apibrėžti jos termino, pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

12. Viešojo pirkimo paslaugų sutarčių numatomos vertės skaičiavimo pagrindas, jei taikytina, yra toks:

(a) perkant draudimo paslaugas – draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo vertė;

(b) perkant bankų ar kitas finansines paslaugas – mokamos įmokos, komisiniai, palūkanos bei kitoks atlyginimas;

(c) projekto sutarčių – mokamos įmokos, komisiniai ir kitoks atlyginimas.

13. Jeigu viešojo paslaugų pirkimo sutartyje nenurodoma visa kaina, numatomos sutarties vertės skaičiavimo pagrindas yra:

(a) terminuotų sutarčių, kurių trukmė iki 48 mėnesių – bendra vertė per visą terminą;

(b) neterminuotų sutarčių arba sutarčių, kurių trukmė daugiau kaip 48 mėnesiai – mėnesio vertė, padauginta iš 48.

6 straipsnis Vertės ribų persvarstymas

1. Komisija kas dvejus metus, pradedant nuo 2014 m. birželio 30 d., patikrina, ar 4 straipsnio a, b ir c punktuose nustatytos ribos atitinka ribas, nustatytas Sutartyje dėl viešųjų pirkimų, ir prireikus jas pakeičia.

Laikydamasi Sutartyje dėl viešųjų pirkimų apibrėžto skaičiavimo metodo, Komisija šių ribų vertes skaičiuoja pagal vidutinę euro dienos vertę, išreikštą specialiosiomis skolinimosi teisėmis (SST), per 24 mėnesius, pasibaigiančius paskutinę rugpjūčio mėnesio, einančio prieš pakeitimą, dieną, ir įsigaliojančią sausio 1 d. Taip pakeistų ribų vertė prireikus suapvalinama tūkstančio EUR tikslumu, siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma galiojančių PPO sutartyje numatytų ribų, išreikštų kaip specialiosios skolinimosi teisės.

2. Atlikdama šio straipsnio 1 dalyje numatytą persvarstymą, Komisija kartu persvarsto:

(a) 12 straipsnio pirmosios pastraipos a punkte nustatytą ribą ir suderina ją su pakeista riba, taikoma viešojo darbų pirkimo sutartims;

(b) 12 straipsnio pirmosios pastraipos b punkte nustatytą ribą ir suderina ją su pakeista riba, taikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims, kurias paskyrė pavaldžiosios perkančiosios organizacijos.

3. Kas dvejus metus nuo 2014 m. sausio 1 d. Komisija pagal šio straipsnio 1 dalį koreguoja 4 straipsnio a, b ir c punktuose nustatytų ribų vertę pinigų sąjungoje nedalyvaujančių valstybių narių nacionaline valiuta.

Tuo pat metu Komisija nustato 4 straipsnio d punkte nurodytos ribos vertę pinigų sąjungoje nedalyvaujančių valstybių narių nacionaline valiuta.

Laikydamasi Sutartyje dėl viešųjų pirkimų apibrėžto skaičiavimo metodo, Komisija šių ribų vertes skaičiuoja pagal vidutinę tos valiutos dienos vertę, atitinkančią taikomą ribą, išreikštą eurais, per 24 mėnesius, pasibaigiančius paskutinę rugpjūčio mėnesio, einančio prieš pakeitimą, dieną, ir įsigaliojančią sausio 1 d.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pakeistas ribas ir 3 dalyje nurodytas atitinkamas jų vertes nacionaline valiuta Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia lapkričio mėnesio, einančio po jų pakeitimo, pradžioje.

5. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 89 straipsnį dėl 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto metodo suderinimo, jei būtų daromi Sutartyje dėl viešųjų pirkimų apibrėžto 4 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytų ribų persvarstymo metodo ir šio straipsnio 3 dalyje nurodyto ribų pinigų sąjungoje nedalyvaujančių valstybių narių nacionaline valiuta nustatymo metodo pakeitimai.

Jai taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 89 straipsnį siekiant prireikus persvarstyti 4 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytas ribas pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, jai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 89 straipsnį siekiant prireikus persvarstyti 12 straipsnio pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytas ribas pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas.

6. Jeigu reikia persvarstyti 4 straipsnio a, b ir c punktuose ir 12 straipsnio pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytas ribas ir dėl riboto laiko negalima taikyti 89 straipsnyje nustatytos procedūros, pagal šio straipsnio 5 dalies antrą pastraipą priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 90 straipsnyje numatyta procedūra, jei to reikia dėl privalomųjų neatidėliotinų priežasčių.

3 skirsnis Išimtys

7 straipsnis Sutartys vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose

Ši direktyva netaikoma perkančiųjų organizacijų pagal [Direktyvą, kuria pakeičiama Direktyva 2004/17/EB] vykdant vieną ar kelias tos direktyvos [5–11] straipsniuose nurodytas veiklos rūšis skiriamoms viešojo pirkimo sutartims ir organizuojamiems projekto konkursams, jeigu tai daroma tos veiklos vykdymo tikslais, arba viešojo pirkimo sutartims, kurioms ta direktyva pagal jos [15, 20 ir 27 straipsnius] netaikoma.

8 straipsnis Specialios išimtys elektroninių ryšių srityje

Ši direktyva netaikoma viešojo pirkimo sutartims ir projekto konkursams, kurių pagrindinis tikslas – leisti perkančiosioms organizacijoms teikti arba naudoti viešuosius ryšių tinklus arba teikti visuomenei vieną ar daugiau elektroninių ryšių paslaugų.

Šiame straipsnyje:

(a) viešasis ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas vien tik ar didžiąja dalimi viešai prieinamoms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, kuriuo informaciją galima perduoti iš vieno galinio taško į kitą;

(b) elektroninių ryšių tinklas – perdavimo sistemos ir atitinkamais atvejais komutavimo ar maršruto parinkimo įranga bei kiti ištekliai, įskaitant neaktyvius tinklo elementus, kurie leidžia perduoti signalus laidais, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuoto (linijų ir paketų perjungiamojo, įskaitant internetą) ir judriojo ryšio antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas, tokiu mastu, kokiu jos yra naudojamos signalams perduoti, radijo ir televizijos programų transliavimui naudojami tinklai ir kabelinės televizijos tinklai, neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį;

(c) tinklo galinis taškas (NTP) – fizinis taškas, kuriame abonento įranga prijungiama prie viešojo ryšių tinklo; tinkluose, kuriose atliekamas perjungimas ar maršruto parinkimas NTP įvardijamas konkrečiu tinklo adresu, kuris gali būti susietas su abonento numeriu ar pavadinimu;

(d) elektroninių ryšių paslaugos – paslauga, paprastai teikiama už atlygį, kuri visa ar didžiąja dalimi susideda iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo paslaugas tinklais, naudojamais transliavimui, išskyrus elektroniniais ryšių tinklais ir paslaugomis perduodamo turinio teikimo ar redakcinės jo kontrolės paslaugas; į šią paslaugą neįeina informacinės visuomenės paslaugos, apibrėžtos Direktyvos 98/34/EB 1 straipsnyje, kurios visos ar didžiąja dalimi susideda iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais.

9 straipsnis Pagal tarptautines taisykles skiriamos sutartys ir organizuojami projekto konkursai

Ši direktyva netaikoma viešojo pirkimo sutartims, kurias perkančioji organizacija privalo skirti pagal procedūrines taisykles, ir projekto konkursams, kuriuos perkančioji organizacija privalo organizuoti pagal procedūrines taisykles, kai tos procedūrinės taisyklės skiriasi nuo šios direktyvos procedūrinių taisyklių ir yra nustatytos:

(a) tarptautiniu susitarimu, vadovaujantis Sutartimi sudarytu tarp valstybės narės ir vienos ar kelių trečiųjų šalių dėl darbų, prekių ar paslaugų, skirtų pasirašiusiųjų valstybių projektui bendrai įgyvendinti arba bendrai naudoti;

(b) tarptautiniu susitarimu dėl karinių dalinių dislokavimo, susijusiu su valstybės narės ar trečiosios šalies įmonėmis;

(c) konkrečia tarptautinės organizacijos procedūra;

(d) tarptautinės organizacijos arba tarptautinės finansų institucijos pirkimo taisyklėmis sutartims arba projekto konkursams, kurie yra visiškai finansuojami tos organizacijos arba institucijos; jeigu didelę viešojo pirkimo sutarčių ir projekto konkursų dalį bendrai finansuoja tarptautinė organizacija arba tarptautinė finansų institucija, šalys susitaria dėl taikytinų Sutartį atitinkančių pirkimo procedūrų.

Apie visus pirmos pastraipos a punkte nurodytus susitarimus pranešama Komisijai, o ši gali konsultuotis su 91 straipsnyje nurodytu Patariamuoju viešųjų sutarčių komitetu.

10 straipsnis Specialiosios netaikymo paslaugų sutartims nuostatos

Ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims:

(a) žemės, esamų pastatų ar kito nekilnojamojo turto įsigijimo arba nuomos bet kokiomis finansinėmis priemonėmis sutartis arba sutartis, susijusias su teisėmis į juos; tačiau ši direktyva taikoma finansinių paslaugų sutartims, sudarytoms bet kokia forma tuo pačiu metu kaip ir įsigijimo arba nuomos sutartis, prieš jos sudarymą arba po jo;

(b) transliuotojams skiriamoms sutartims dėl programų medžiagos, skirtos garso ir vaizdo paslaugoms teikti, įsigijimo, kūrimo, gaminimo ar bendro gaminimo arba garso ir vaizdo paslaugų teikėjams skiriamoms sutartims dėl transliacijos laiko;

(c) dėl arbitražo ir taikinimo paslaugų;

(d) dėl finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB[27], dėl centrinio banko paslaugų ir dėl operacijų, atliekamų su Europos finansinio stabilumo fondu;

(e) dėl darbo sutarčių;

(f) dėl viešojo keleivių vežimo geležinkeliais arba metro paslaugų.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytos garso ir vaizdo paslaugos apima perdavimą ir platinimą naudojant bet kurią elektroninio tinklo formą.

11 straipsnis Valdžios institucijų santykiai

1. Ši direktyva netaikoma perkančiosios organizacijos kitam juridiniam asmeniui paskirtai sutarčiai, jeigu yra įvykdytos toliau nurodytos kumuliacinės sąlygos:

(a) perkančioji organizacija atitinkamą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai kaip ir savo skyrius;

(b) bent 90 proc. to juridinio asmens veiklos vykdoma kontroliuojančiajai perkančiajai organizacijai ar kitiems tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamiems juridiniams asmenims;

(c) kontroliuojamasis juridinis asmuo neturi privataus kapitalo.

Perkančioji organizacija laikoma kontroliuojančia juridinį asmenį panašiai kaip ir savo skyrius pagal pirmos pastraipos a punktą, jeigu ji daro lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams.

2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma ir tuo atveju, kai kontroliuojamasis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, skiria sutartį savo kontroliuojančiajam subjektui ar kitam tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamam juridiniam asmeniui, jeigu juridinis asmuo, kuriam skiriama viešojo pirkimo sutartis, neturi privataus kapitalo.

3. Perkančioji organizacija, nekontroliuojanti juridinio asmens taip, kaip apibrėžta 1 dalyje, vis tiek gali skirti viešojo pirkimo sutartį netaikydama šios direktyvos nuostatų juridiniam asmeniui, kurį ji kontroliuoja bendrai kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis, jei yra įvykdytos tokios sąlygos:

(a) perkančiosios organizacijos bendrai kontroliuoja juridinį asmenį, panašiai kaip jos kontroliuoja savo pačių skyrius;

(b) bent 90 proc. to juridinio asmens veiklos vykdoma kontroliuojančiosioms perkančiosioms organizacijoms arba kitiems tų pačių perkančiųjų organizacijų kontroliuojamiems asmenims;

(c) kontroliuojamasis juridinis asmuo neturi privataus kapitalo.

Šios dalies a punkte perkančiosios organizacijos laikomos bendrai kontroliuojančiomis juridinį asmenį, jei yra įvykdytos toliau nurodytos kumuliacinės sąlygos:

(a) kontroliuojamojo juridinio asmens sprendimų priėmimo organus sudaro visų dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų atstovai;

(b) šios perkančiosios organizacijos gali kartu daryti lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams;

(c) kontroliuojamasis juridinis asmuo nesiekia jokių interesų, kurie skirtųsi nuo su juo susijusių valdžios institucijų interesų;

(d) kontroliuojamasis juridinis asmuo negauna jokios kitos naudos nei pagal viešojo pirkimo sutartis su perkančiosiomis organizacijomis patiriamų faktinių sąnaudų kompensavimas.

4. Dviejų ar daugiau perkančiųjų organizacijų sudarytas susitarimas nelaikomas viešojo pirkimo sutartimi pagal šios direktyvos 2 straipsnio 6 dalį, jeigu yra įvykdytos tokios kumuliacinės sąlygos:

(a) susitarimu nustatomas tikras dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas siekiant bendrai atlikti savo viešųjų paslaugų funkcijas ir susitarimas apima šalių savitarpio teises ir pareigas;

(b) susitarimui taikomi tik su viešuoju interesu susiję motyvai;

(c) dalyvaujančios perkančiosios organizacijos veikia atviroje rinkoje ne daugiau nei 10 proc., vertinant pagal veiklos, turinčios reikšmės pagal susitarimą, apyvartą;

(d) susitarimas neapima jokių finansinių pervedimų tarp dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų, išskyrus darbų, paslaugų ar prekių faktinių sąnaudų kompensavimą;

(e) nė vienoje iš dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų nėra privataus kapitalo.

5. 1–4 dalyse nurodytas privataus kapitalo nebuvimas tikrinamas skiriant sutartį arba sudarant susitarimą.

1–4 dalyse numatytos išimtys nebetaikomos nuo momento, kai atsiranda privatus kapitalas ir dėl to tebevykdomos sutartys turi būti atvertos konkurencijai taikant įprastas pirkimų procedūras.

4 skirsnis Ypatingi atvejai

12 straipsnis Sutartys, kurias dotuoja perkančiosios organizacijos

Ši direktyva taikoma skiriant tokias sutartis:

(a) darbų pirkimo sutartis, kurias tiesiogiai daugiau nei 50 proc. dotuoja perkančiosios organizacijos ir kurių bendra numatoma vertė be PVM yra lygi arba viršija 5 000 000 EUR, jei šios sutartys apima tokias veiklos rūšis:

(i)      civilinės inžinerijos darbus, kaip apibrėžta II priede,

(ii)     ligoninių, pastatų, skirtų sportui, poilsiui ir laisvalaikiui, mokyklų, universitetų ir pastatų, skirtų administracinėms reikmėms tenkinti, statybos darbus;

(b) paslaugų pirkimo sutartis, kurias tiesiogiai daugiau nei 50 proc. dotuoja perkančiosios organizacijos ir kurių bendra numatoma vertė be PVM yra lygi arba viršija 200 000 EUR ir kurios yra susijusios su a punkte apibrėžtomis darbų pirkimo sutartimis.

Perkančiosios organizacijos, kurios skiria pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytas dotacijas, užtikrina šios direktyvos nuostatų laikymąsi, kai dotuojamos sutartys skiriamos ne jų pačių arba kai jos šią sutartį skiria kitiems subjektams ir jų vardu.

13 straipsnis Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos

1. Ši direktyva taikoma mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugoms, kurių CPV kodai yra nuo 73000000-2 iki 73436000-7, išskyrus 73200000-4, 73210000-7 arba 73220000-0, su sąlyga, kad yra įvykdytos abi toliau nurodytos sąlygos:

(a) naudą gauna tik perkančioji organizacija vykdydama savo veiklą;

(b) už teikiamą paslaugą visiškai atlygina perkančioji organizacija.

Ši direktyva netaikoma pirkimo sutartims dėl viešųjų mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, kurių CPV kodai yra nuo 73000000-2 iki 73436000-7, išskyrus 73200000-4, 73210000-7 arba 73220000-0, jeigu nėra įvykdyta kuri nors iš pirmos pastraipos a ar b punkte nurodytų sąlygų.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 89 straipsnį dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų CPV kodų keitimo, jeigu reikia atspindėti CPV nomenklatūros pakeitimus ir jie nereiškia, kad turi būti keičiama šios direktyvos taikymo sritis.

14 straipsnis Gynyba ir saugumas

1. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnį ši direktyva taikoma gynybos ir saugumo srityje skiriamoms viešojo pirkimo sutartims ir organizuojamiems projekto konkursams, išskyrus sutartis:

(a) kurioms taikoma Direktyva 2009/81/EB;

(b) kurioms Direktyva 2009/81/EB netaikoma pagal jos 8, 12 ir 13 straipsnius.

2. Ši direktyva netaikoma viešojo pirkimo sutartims ir projekto konkursams, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, jeigu valstybės narės esminių saugumo interesų apsaugos negalima užtikrinti šioje direktyvoje numatyta pirkimo procedūra.

II SKYRIUS Bendrosios taisyklės

15 straipsnis Pirkimo principai

Perkančiosios organizacijos ūkio subjektus vertina vienodai ir nediskriminuodamos, veikia skaidriai ir proporcingai.

Pirkimai rengiami ne siekiant išvengti šios direktyvos taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją.

16 straipsnis Ūkio subjektai

1. Ūkio subjektai, pagal valstybės narės, kurioje jie įsisteigę, įstatymus turintys teisę teikti atitinkamą paslaugą, nėra atmetami remiantis vien tik tuo, kad pagal valstybės narės, kurioje skiriama sutartis, teisę reikalaujama, kad jie turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys.

Tačiau dėl viešojo paslaugų ir viešojo darbų pirkimo sutarčių, taip pat viešojo prekių pirkimo sutarčių, į kurias įeina ir paslaugos arba įrengimo ir montavimo operacijos, iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama pasiūlyme arba prašyme leisti dalyvauti pirkime nurodyti darbuotojų, atsakingų už atitinkamos sutarties vykdymą, asmenvardžius ir atitinkamą profesinę kvalifikaciją.

2. Teikti pasiūlymus arba siūlytis būti kandidatais gali ūkio subjektų grupės. Perkančiosios organizacijos negali nustatyti specialiųjų tokių grupių dalyvavimo pirkimo procedūrose sąlygų, kurios nėra nustatytos atskiriems kandidatams. Jei šios grupės nori pateikti pasiūlymą arba prašymą leisti dalyvauti konkurse, perkančiosios organizacijos iš šių grupių nereikalauja įgyti tam tikrą teisinį statusą.

Perkančiosios organizacijos gali grupei nustatyti specialiąsias sutarties vykdymo sąlygas, kurios turi būti pagrįstos objektyviomis priežastimis ir proporcingos. Šiomis sąlygomis gali būti reikalaujama, kad grupė, kuriai paskirta sutartis, įgytų konkrečią teisinę formą, jeigu toks pokytis yra būtinas sutarčiai tinkamai įvykdyti.

17 straipsnis Rezervuotos sutartys

Valstybės narės gali rezervuoti teisę dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose socialinio pobūdžio įmonėms ir ūkio subjektams, kurių pagrindinis tikslas yra socialinė ir profesinė neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų integracija, arba numatyti, kad tokios sutartys gali būti vykdomos pagal socialinio pobūdžio įdarbinimo programas, jeigu daugiau kaip 30 % tokių įmonių, ūkio subjektų ar programų darbuotojų yra neįgalūs ar nepalankioje padėtyje esantys asmenys.

Kvietime dalyvauti konkurse daroma nuoroda į šią nuostatą.

18 straipsnis Konfidencialumas

1. Jei šioje direktyvoje arba galimybę gauti informaciją reglamentuojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose nenurodyta kitaip ir nepažeidžiamos nuostatos dėl įpareigojimų, susijusių su paskirtų sutarčių skelbimu ir informacijos teikimu kandidatams ir konkurso dalyviams, kaip nurodyta šios direktyvos 48 ir 53 straipsniuose, perkančioji organizacija neatskleidžia ūkio subjektų jai atsiųstos informacijos, kurią jie pažymėjo kaip konfidencialią, įskaitant (bet neapsiribojant) technikos ir prekybos paslaptis ir konfidencialius pasiūlymų aspektus.

2. Perkančiosios organizacijos gali nustatyti ūkio subjektams reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti konfidencialų informacijos, perkančiosios organizacijos teikiamos vykstant pirkimo procedūrai, pobūdį.

19 straipsnis Bendravimui taikomos taisyklės

1. Išskyrus atvejus, kai pagal šios direktyvos 32, 33, 34 straipsnius, 35 straipsnio 4 dalį, 49 straipsnio 2 dalį ar 51 straipsnį privalomas elektroninių priemonių naudojimas, bet kokiam bendravimui ir keitimuisi informacija perkančiosios organizacijos gali pasirinkti toliau nurodytas bendravimo priemones:

(a) elektronines priemones pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalis;

(b) paštą arba faksą;

(c) telefoną šio straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais ir aplinkybėmis;

(d) išvardytų priemonių derinį.

Valstybės narės gali nustatyti, kad elektroninių ryšio priemonių naudojimas privalomas kitais atvejais nei nustatytieji šios direktyvos 32, 33, 34 straipsniuose, 35 straipsnio 2 dalyje, 49 straipsnio 2 dalyje arba 51 straipsnyje.

2. Pasirinktos bendravimo priemonės turi būti visuotinai prieinamos ir nevaržyti ūkio subjektų galimybės dalyvauti pirkimo procedūrose.

Bendraudamos, keisdamosi informacija ir ją saugodamos, perkančiosios organizacijos užtikrina, kad būtų išsaugomas duomenų vientisumas ir pasiūlymų ir prašymų dalyvauti pirkime konfidencialumas. Jos nagrinėja pasiūlymų ir paraiškų leisti dalyvauti pirkime turinį tik pasibaigus galutiniam pateikimo terminui.

3. Priemonės, naudojamos bendraujant elektroniniu būdu, taip pat jų techninės charakteristikos yra nediskriminuojančios, visuotinai prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamais informacinių ir ryšių technologijų produktais ir neriboja ūkio subjektų galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje. Elektroninio gavimo prietaisų, kurie turi atitikti šios dalies pirmos pastraipos nuostatas, techninė informacija ir charakteristikos yra nurodytos IV priede.

Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 89 straipsnį dėl IV priede nurodytos techninės informacijos ir charakteristikų pakeitimo, jei to reikia dėl techninių pokyčių ar administracinių priežasčių.

Siekiant užtikrinti techninio formato, taip pat proceso ir pranešimų standartų suderinamumą, visų pirma dėl tarptautinio pobūdžio, Komisija įgaliojama pagal 89 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatytų privalomą konkrečių techninių standartų naudojimą, bent e. pasiūlymų teikimo, elektroninių katalogų ir elektroninio autentifikavimo priemonių srityje.

4. Jei reikia, perkančiosios organizacijos gali reikalauti naudoti priemones, kurios nėra visuotinai prieinamos, su sąlyga, kad pasiūlo alternatyvias prieigos galimybes.

Perkančiosios organizacijos laikomos pasiūliusiomis alternatyvias prieigos galimybes bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų:

(a) jos suteikia neribotą visišką tiesioginę elektroninę prieigą prie šių priemonių nuo skelbimo paskelbimo datos pagal IX priedą arba nuo kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo datos; skelbimo arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą tekste nurodomas interneto adresas, kuriuo galima gauti minėtas priemones

(b) jos užtikrina, kad kitose nei perkančioji organizacija valstybėse narėse įsikūrusiems konkurso dalyviams būtų suteikiama galimybė dalyvauti pirkimo procedūroje naudojant internetu suteikiamus nemokamus laikinus prisijungimo kodus;

(c) jos suteikia alternatyvų pasiūlymų teikimo elektroninėmis priemonėmis kanalą.

5. Elektroniniams prietaisams, skirtiems pasiūlymams perduoti ir priimti, ir elektroniniams prietaisams, skirtiems paraiškoms dalyvauti pirkime priimti, taikomos šios taisyklės:

(a) suinteresuotosioms šalims prieinama informacija apie elektroninio pasiūlymų ir paraiškų dalyvauti pirkime teikimo būtinąsias specifikacijas, įskaitant kodavimą ir laiko žymėjimą;

(b) autentifikavimo ir elektroninio parašo prietaisai ir metodai atitinka IV priedo reikalavimus;

(c) perkančiosios organizacijos nurodo elektroninių ryšių priemonėms įvairiais konkrečios pirkimo procedūros etapais reikalaujamo saugumo lygį; šis lygis yra proporcingas su jais susijusioms grėsmėms;

(d) jeigu reikalaujama saugaus elektroninio parašo, apibrėžto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/93/EB,[28] perkančiosios organizacijos taip pat pripažįsta galiojančius parašus, pagrįstus kvalifikuotu elektroniniu sertifikatu, nurodytu Komisijos sprendime 2009/767/EB[29] pateiktame patikimame sąraše, ir sukurtus naudojant saugų parašo sukūrimo prietaisą arba jo nenaudojant, jei įvykdomos toliau nurodytos sąlygos:

(i)      remdamosi Komisijos sprendime 2011/130/ES[30] nurodytais formatais, jos turi nustatyti reikalaujamą saugaus elektroninio parašo formatą ir parengia reikiamas priemones, kad galėtų techniškai šiuos formatus tvarkyti;

(ii)      jei pasiūlymas yra patvirtintas parašu, pagrįstu į patikimą sąrašą įtrauktu kvalifikuotu sertifikatu, jos neturi kelti papildomų reikalavimų, kurie galėtų kliudyti konkurso dalyviams naudoti tokius parašus.

6. Perduodant paraiškas dalyvauti pirkime taikomos šios taisyklės:

(a) paraiška dalyvauti viešojo pirkimo sutarčių skyrimo procedūrose gali būti pateikta raštu arba telefonu;    kai paraiška yra pateikiama telefonu, turi būti atsiųstas raštiškas patvirtinimas dar nepasibaigus nustatytam paraiškų priėmimo terminui;

(b) perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad paraiška dalyvauti, perduota faksu, būtų patvirtinta paštu arba elektroninėmis priemonėmis, kai tai reikalinga kaip įrodymas.

Pagal b punktą perkančiosios organizacijos skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo, kad jos reikalauja faksu atsiųstas dalyvavimo paraiškas patvirtinti paštu arba elektroninėmis priemonėmis, ir nustato tokių patvirtinimų atsiuntimo terminą.

7. Valstybės narės užtikrina, kad praėjus bent 2 metams nuo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos visos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą būtų atliekamos naudojant elektronines ryšių priemones, visų pirma taikant elektroninę pasiūlymų pateikimo sistemą, laikantis šio straipsnio reikalavimų.

Ši pareiga netaikoma, jeigu norint naudoti elektronines priemones reikėtų specializuotų priemonių arba rinkmenų formato, kurie paprastai nėra prieinami visose valstybėse narėse, kaip apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje. Perkančiosios organizacijos, pasiūlymams teikti naudojančios kitokias ryšių priemones, pirkimo dokumentuose turi įrodyti, kad elektroninėms priemonėms naudoti dėl ypatingo informacijos, kuria numatoma keistis su ūkio subjektais, pobūdžio reikėtų specializuotų priemonių arba rinkmenų formato, kurie paprastai nėra prieinami visose valstybėse narėse.

Perkančiosios organizacijos laikomos turinčiomis pagrįstų priežasčių nereikalauti naudoti elektroninių ryšio priemonių teikiant pasiūlymus toliau nurodytais atvejais:

(a) dėl specializuoto pirkimo pobūdžio techninių specifikacijų aprašo negalima pateikti tokiais rinkmenų formatais, kuriuos būtų galima tvarkyti visuotinai naudojama programine įranga;

(b) programinei įrangai, kuria gali būti tvarkomi techninių specifikacijų aprašui tinkami rinkmenų formatai, taikomos patento teisės ir perkančioji organizacija negali sudaryti sąlygų tą įrangą atsisiųsti arba naudoti nuotoliniu būdu;

(c) programinėje įrangoje, kuria gali būti tvarkomi techninių specifikacijų aprašui tinkami rinkmenų formatai, naudojami tokie rinkmenų formatai, kurių negalima tvarkyti jokiomis kitomis atviromis programomis arba programomis, kurias galima atsisiųsti.

8. Plėtodamos atitinkamas priemones perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų procedūrose gali naudotis elektroniniu būdu tvarkomais duomenimis siekdamos kiekviename etape išvengti klaidų, jas aptikti ir ištaisyti.

20 straipsnis Nomenklatūra

1. Visos nuorodos į nomenklatūrą viešojo pirkimo srityje pateikiamos naudojant Reglamente (EB) Nr. 2195/2002[31] nustatytą Bendrą viešųjų pirkimų žodyną.

2. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 89 straipsnį dėl II ir XVI prieduose pateikiamų nuorodos numerių keitimo, jeigu Bendro viešųjų pirkimų žodyno pakeitimai turi būti atspindėti šioje direktyvoje ir jeigu jie nereiškia šios direktyvos taikymo srities pasikeitimo.

21 straipsnis Interesų konfliktai

1. Valstybės narės nustato taisykles, skirtas veiksmingai interesų konfliktų, atsirandančių vykdant pirkimo procedūras, kurioms taikoma ši direktyva, prevencijai, tokiems konfliktams nustatyti ir nedelsiant pašalinti, įskaitant procedūros projektą ir rengimą, pirkimo dokumentų rengimą, kandidatų ir konkurso dalyvių atranką bei sutarties skyrimą, kad būtų išvengta konkurencijos iškreipimo ir užtikrintas vienodas požiūris į visus konkurso dalyvius.

Interesų konflikto sąvoka apima bent kiekvieną atvejį, kai šio straipsnio 2 dalyje išvardytų kategorijų asmenys yra tiesiogiai arba netiesiogiai privačiai suinteresuoti pirkimo procedūros baigtimi ir dėl tokio suinteresuotumo gali būti pakenkta nešališkam ir objektyviam jų pareigų vykdymui.

Šiame straipsnyje privatūs interesai yra šeimos, emocinio gyvenimo, ekonominiai, politiniai arba kiti bendri su kandidatais arba konkurso dalyviais interesai, įskaitant nesuderinamus profesinius interesus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės taikomos tokiems interesų konfliktams, kurie turi įtakos bent tokioms asmenų kategorijoms:

(a) perkančiosios organizacijos darbuotojams, pirkimo paslaugų teikėjams arba kitų paslaugų teikėjų, dalyvaujančių vykdant pirkimo procedūrą, darbuotojams;

(b) perkančiosios organizacijos vadovui ir perkančiosios organizacijos sprendimus priimančių organų nariams, kurie, nors ir nebūtinai dalyvauja vykdant pirkimo procedūrą, vis dėlto gali daryti įtaką jos baigčiai.

3. Valstybės narės visų pirma užtikrina:

(a) kad šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti darbuotojai privalėtų atskleisti visus interesų konfliktus bet kurio kandidato ar konkurso dalyvio atžvilgiu iš karto po to, kai jie apie tokius konfliktus sužino, ir perkančioji organizacija galėtų imtis taisomųjų veiksmų;

(b) kad kandidatai ir konkurso dalyviai pirkimo procedūros pradžioje turėtų pateikti deklaraciją dėl bet kokių ypatingų ryšių su šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytais asmenimis, jeigu dėl šių ryšių gali kilti interesų konfliktas; perkančioji organizacija 85 straipsnyje nurodytoje atskiroje ataskaitoje nurodo, ar kuris nors kandidatas arba konkurso dalyvis pateikė deklaraciją.

Esant interesų konfliktui perkančioji organizacija imasi atitinkamų priemonių. Šios priemonės gali apimti atitinkamo darbuotojo nušalinimą nuo dalyvavimo atitinkamoje pirkimo procedūroje arba darbuotojo pareigų ir atsakomybės perskirstymą. Jeigu interesų konflikto negalima veiksmingai pašalinti kitomis priemonėmis, atitinkamas kandidatas arba konkurso dalyvis pašalinamas iš procedūros.

Nustačius ypatingus ryšius, perkančioji organizacija nedelsdama apie tai praneša pagal 84 straipsnį paskirtai priežiūros įstaigai ir imasi atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta neteisėtos įtakos sutarties skyrimo procesui išvengti ir užtikrinamas vienodas kandidatų ir konkurso dalyvių vertinimas. Jeigu interesų konflikto negalima veiksmingai pašalinti kitomis priemonėmis, kandidatas arba konkurso dalyvis pašalinamas iš konkurso.

4. Visos priemonės, kurių imtasi pagal šį straipsnį, fiksuojamos 85 straipsnyje nurodytoje atskiroje ataskaitoje.

22 straipsnis Neteisėtas elgesys

Kandidatų konkurso pradžioje reikalaujama pateikti garbės deklaraciją, kad jie nesiėmė ir nesiims:

(a) daryti neteisėtos įtakos perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo procesui arba nebandys gauti konfidencialios informacijos, dėl kurios pirkimo procedūroje įgytų nepagrįstą pranašumą;

(b) sudaryti su kitais kandidatais ir konkurso dalyviais susitarimų, kuriais būtų siekiama iškreipti konkurenciją;

(c) tyčia teikti klaidinančią informaciją, kuri gali turėti esminę įtaką sprendimams dėl atmetimo, atrankos ar sutarties skyrimo.

II ANTRAŠTINĖ DALIS VIEŠOJO PIRKIMO SUTARČIŲ TAISYKLĖS

I SKYRIUS Procedūros

23 straipsnis Sąlygos, susijusios su Sutartimi dėl viešųjų pirkimų ir kitais tarptautiniais susitarimais

1. Kiek tai numatyta I, II, IV ir V prieduose bei Sutarties dėl viešųjų pirkimų Europos Sąjungos 1 priedėlio bendrosiose pastabose, taip pat kituose Europos Sąjungos pasirašytuose tarptautiniuose susitarimuose, išvardytuose šios direktyvos V priede, perkančiosios organizacijos šiuos susitarimus pasirašiusių šalių darbus, prekes, paslaugas ir ūkio subjektus vertina ne mažiau palankiai nei Europos Sąjungos darbus, prekes, paslaugas ir ūkio subjektus. Taikydamos šią direktyvą minėtus susitarimus pasirašiusių šalių ūkio subjektams, perkančiosios organizacijos laikosi tų susitarimų.

2. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 89 straipsnį dėl V priede pateikiamo sąrašo keitimo, jeigu tokie pakeitimai yra būtini dėl naujų tarptautinių susitarimų sudarymo arba esamų tarptautinių susitarimų keitimo.

24 straipsnis Procedūrų pasirinkimas

1. Skirdamos viešojo pirkimo sutartis, perkančiosios organizacijos taiko nacionalines procedūras, atitinkančias šios direktyvos nuostatas, su sąlyga, kad nepažeidžiant 30 straipsnio pagal šią direktyvą yra paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse.

Valstybės narės užtikrina, kad perkančiosios organizacijos galėtų taikyti šioje direktyvoje reglamentuojamą atvirą arba ribotą procedūrą.

Valstybės narės gali numatyti, kad perkančiosios organizacijos gali taikyti šioje direktyvoje reglamentuojamą inovacijų partnerystę.

Jos taip pat gali numatyti, kad vienu iš toliau nurodytų atvejų perkančiosios organizacijos galėtų taikyti konkurso procedūrą su derybomis arba konkurencinį dialogą:

(a) kai viešojo darbų pirkimo sutarties objektas yra ir projektavimas, ir darbų vykdymas, kaip apibrėžta 2 straipsnio 8 dalyje, arba kai norint nustatyti teisinius ir finansinius projekto aspektus reikalingos derybos;

(b) kai viešojo darbų pirkimo sutartyse numatyti darbai atliekami vien mokslinių tyrimų ar inovacijų, testavimo ar plėtros tikslais ir jais nėra siekiama užtikrinti pelningumą ar atgauti mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudas;

(c) kai perkant paslaugas ar prekes techninės specifikacijos negali būti pakankamai tiksliai susietos su kuriais nors standartais, Europos techniniais liudijimais, bendrosiomis techninėmis specifikacijomis ar techniniais etalonais, kaip apibrėžta VIII priedo 2–5 punktuose;

(d) kai pagal atvirą ar ribotą procedūrą pateikti pasiūlymai klaidingi arba nepriimtini, kaip apibrėžta 30 straipsnio 2 dalies a punkte;

(e) kai dėl specifinių aplinkybių, susijusių su darbų, prekių ar paslaugų pobūdžiu, sudėtingumu ar su jais susijusiomis grėsmėmis, sutartis negali būti paskirta be išankstinių derybų.

Valstybės narės gali nuspręsti neperkelti į nacionalinę teisę konkurso procedūros su derybomis, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės procedūrų.

2. Kvietimas dalyvauti konkurse gali būti pateikiamas vienu iš toliau nurodytų būdų:

(a) skelbimu apie pirkimą pagal 47 straipsnį;

(b) jeigu sutartį taikydama ribotą arba konkurso procedūrą su derybomis skiria pavaldžioji perkančioji organizacija – išankstiniu informaciniu skelbimu pagal 46 straipsnio 2 dalį.

B punkte nurodytu atveju paskelbus išankstinį informacinį skelbimą susidomėjimą pareiškę ūkio subjektai yra kviečiami raštu patvirtinti susidomėjimą naudojant kvietimą patvirtinti susidomėjimą pagal 52 straipsnį.

3. Valstybės narės gali numatyti, kad perkančiosios organizacijos derybų procedūrą neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse gali taikyti tik 30 straipsnyje aiškiai nurodytais konkrečiais atvejais ir aplinkybėmis.

25 straipsnis Atviras konkursas

1. Jeigu skelbiamas atviras konkursas, pasiūlymą pagal kvietimą dalyvauti konkurse gali teikti bet kuris ūkio subjektas.

Minimali pasiūlymų priėmimo trukmė yra 40 dienos nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

Kartu su pasiūlymu pateikiama prašoma informacija dėl kokybinės atrankos.

2. Jeigu pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas perkančiosios organizacijos paskelbia išankstinį informacinį skelbimą, kuris nereiškia kvietimo dalyvauti konkurse, minimali pasiūlymų priėmimo trukmė gali būti sutrumpinta iki 20 dienų, jeigu įvykdomos abi toliau nurodytos sąlygos:

(a) į išankstinį informacinį skelbimą įtraukta visa informacija, kurią pagal VI priedo B dalies I skirsnį reikalaujama pateikti skelbime apie pirkimą, jeigu ši informacija yra prieinama išankstinio informacinio skelbimo paskelbimo momentu;

(b) išankstinis informacinis skelbimas buvo išsiųstas paskelbti per ne mažiau kaip 45 dienas ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

3. Jeigu dėl skubaus atvejo, kurį perkančiosios organizacijos tinkamai pagrindžia, 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta trukmė nebeįmanoma, jos gali nustatyti kitą trukmę, ne trumpesnę kaip 20 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

4. Šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą pasiūlymų priėmimo trukmę perkančioji organizacija gali sutrumpinti penkiomis dienomis, jeigu sutinka, kad pasiūlymai gali būti teikiami elektroninėmis priemonėmis laikantis 19 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatų.

26 straipsnis Ribota procedūra

1. Jei rengiamas ribota procedūra, bet kuris ūkio subjektas gali teikti prašymą leisti jame dalyvauti pagal kvietimą dalyvauti konkurse, pateikdamas reikalaujamą kokybinės atrankos informaciją.

Minimali prašymų dalyvauti konkurse priėmimo trukmė yra 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą, o jeigu kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudotas išankstinis informacinis skelbimas – nuo kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos.

2. Pasiūlymus gali teikti tik tie ūkio subjektai, kuriuos perkančioji organizacija pakvietė, įvertinusi prašomą informaciją. Pagal 64 straipsnį perkančioji organizacija gali apriboti tinkamų kandidatų, kviečiamų dalyvauti procedūroje, skaičių.

Minimali pasiūlymų priėmimo trukmė yra 35 dienos nuo kvietimo teikti pasiūlymus išsiuntimo dienos.

3. Jeigu pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas perkančiosios organizacijos paskelbia išankstinį informacinį skelbimą, kuris nereiškia kvietimo dalyvauti konkurse, minimali pasiūlymų priėmimo trukmė gali būti sutrumpinta iki 15 dienų, jeigu įvykdomos abi toliau nurodytos sąlygos:

(a) į išankstinį informacinį skelbimą įtraukta visa informacija, kurią pagal VI priedo B dalies I skirsnį reikalaujama pateikti skelbime apie pirkimą, jeigu ši informacija yra prieinama išankstinio informacinio skelbimo paskelbimo momentu;

(b) išankstinis informacinis skelbimas buvo išsiųstas paskelbti per ne mažiau kaip 45 dienas ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

4. Pavaldžiosios perkančiosios organizacijos gali nustatyti pasiūlymų priėmimo terminą perkančiosios organizacijos ir atrinktų kandidatų abipusiu susitarimu, jeigu tik visi kandidatai turi tiek pat laiko savo pasiūlymams parengti ir pateikti. Jeigu dėl pasiūlymų priėmimo termino susitarti neįmanoma, perkančioji organizacija nustato kitą trukmę, ne trumpesnę nei 10 dienų nuo kvietimo dalyvauti konkurse dienos.

5. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas pasiūlymų priėmimo terminas gali būti penkiomis dienomis sutrumpintas, jeigu perkančioji organizacija sutinka, kad pasiūlymai gali būti teikiami elektroninėmis priemonėmis laikantis 19 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatų.

6. Jeigu dėl skubaus atvejo, kurį perkančiosios organizacijos tinkamai pagrindžia, šiame straipsnyje nustatyti terminai netenka prasmės, jos gali nustatyti:

(a) kitą prašymų dalyvauti konkurse priėmimo trukmę, ne trumpesnę nei 15 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos;

(b) kitą pasiūlymų priėmimo trukmę, ne trumpesnę nei 10 dienų nuo kvietimo dalyvauti konkurse išsiuntimo dienos.

27 straipsnis Konkurso procedūra su derybomis

1. Jei organizuojama konkurso procedūra su derybomis, bet kuris ūkio subjektas gali teikti prašymą leisti dalyvauti pagal kvietimą dalyvauti konkurse, pateikdamas prašomą kokybinės atrankos informaciją.

Skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą perkančiosios organizacijos pateikia pirkimo aprašymą, nurodo būtinuosius reikalavimus ir sutarties skyrimo kriterijus, iš kurių ūkio subjektai galėtų nustatyti pirkimo pobūdį bei aprėptį ir nuspręsti, ar prašyti leidimo dalyvauti derybose. Techninėse specifikacijose perkančiosios organizacijos nurodo, kuriose jų dalyse apibrėžiami būtiniausi reikalavimai.

Minimali prašymų dalyvauti konkurse priėmimo trukmė yra 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą, o jeigu kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudotas išankstinis informacinis skelbimas – nuo kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos; minimali pasiūlymų priėmimo trukmė yra 30 dienų nuo kvietimo išsiuntimo dienos. Taikomos 26 straipsnio 3–6 dalys.

2. Pasiūlymą raštu, kuris yra paskesnių derybų pagrindas, gali pateikti tik tie ūkio subjektai, kuriuos perkančioji organizacija pakvietė, įvertinusi prašomą informaciją. Pagal 64 straipsnį perkančioji organizacija gali apriboti tinkamų kandidatų, kviečiamų dalyvauti procedūroje, skaičių.

3. Perkančiosios organizacijos derasi su konkurso dalyviais dėl jų pateiktų pasiūlymų, kad pagerintų jų turinį, kad jie labiau atitiktų skyrimo kriterijus ir būtinuosius reikalavimus, nurodytus 1 dalies antroje pastraipoje.

Derybų metu nėra keičiama:

(a) pirkimo aprašymas;

(b) techninių specifikacijų dalis, kur apibrėžiami būtiniausi reikalavimai;

(c) skyrimo kriterijai.

4. Vykstant deryboms perkančiosios organizacijos užtikrina vienodą visų konkurso dalyvių vertinimą. Šiuo tikslu jos neteikia informacijos diskriminuojamai, kad vieniems konkurso dalyviams nebūtų suteikta pirmenybė kitų konkurso dalyvių atžvilgiu. Jos visų pirma užtikrina, kad visi konkurso dalyviai, kurių pasiūlymai nėra atmesti pagal 5 dalį, būtų tinkamu laiku raštu informuoti apie visus techninių specifikacijų, išskyrus nuostatas dėl būtiniausių reikalavimų, pasikeitimus, kad tokie konkurso dalyviai galėtų patikslinti pasiūlymus ir tuos patikslintus pasiūlymus vėl pateikti, kaip tinka.

Perkančiosios organizacijos neatskleidžia kitiems dalyviams derybose dalyvaujančio kandidato pasiūlytų sprendimų ar kitos konfidencialios informacijos be šio kandidato sutikimo. Toks sutikimas yra ne visapusiško leidimo formos, tačiau duodamas dėl numatomo konkrečių sprendimų ar kitos konfidencialios informacijos perdavimo.

5. Konkurso procedūros su derybomis gali vykti nuosekliais etapais, kad būtų sumažintas konkurso dalyvių, su kuriais bus deramasi, skaičius, taikant skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba pirkimo dokumentuose nustatytus sutarties skyrimo kriterijus. Skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą arba pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija nurodo, ar ji naudos šią galimybę.

6. Kai perkančiosios organizacijos ketina baigti derybas, jos apie tai informuoja likusius konkurso dalyvius ir nustato bendrą terminą, iki kurio galima pateikti naujus ar patikslintus pasiūlymus. Jos vertina konkurso dalyvius pagal derybų rezultatus remdamosi iš pradžių nustatytais sutarties skyrimo kriterijais ir skiria sutartį pagal 66–69 straipsnius.

28 straipsnis Konkurencinis dialogas

1. Jei organizuojamas konkurencinis dialogas, bet kuris ūkio subjektas gali teikti prašymą leisti dalyvauti pagal kvietimą dalyvauti konkurse, pateikdamas prašomą kokybinės atrankos informaciją.

Minimali prašymų leisti dalyvauti konkurenciniame dialoge priėmimo trukmė yra 30 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo dienos.

Dialoge gali dalyvauti tik tie ūkio subjektai, kuriuos perkančioji organizacija pakvietė, įvertinusi prašomą informaciją. Pagal 64 straipsnį perkančiosios organizacijos gali apriboti tinkamų kandidatų, kviečiamų dalyvauti procedūroje, skaičių. Sutartys skiriamos remiantis vieninteliu skyrimo kriterijumi – ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, laikantis 66 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos tvarkos.

2. Perkančiosios organizacijos savo poreikius bei reikalavimus nurodo skelbime apie pirkimą ir juos apibrėžia skelbime ir (arba) aprašomajame dokumente. Tuo pačiu metu ir tuose pačiuose dokumentuose jos taip pat nurodo ir apibrėžia pasirinktus skyrimo kriterijus.

3. Perkančiosios organizacijos su kandidatais, atrinktais pagal atitinkamas 54–65 straipsnių nuostatas, pradeda dialogą, kurio tikslas – nustatyti ir apibrėžti priemones, geriausiai tinkančias jų poreikiams patenkinti. Jos gali su kandidatais, pasirinktais per tokį dialogą, aptarti visus sutarties aspektus.

Vykstant dialogui perkančiosios organizacijos užtikrina visų konkurso dalyvių vienodą vertinimą. Šiuo tikslu jos neteikia informacijos diskriminuojamai, kad vieniems konkurso dalyviams nebūtų suteikta pirmenybė kitų konkurso dalyvių atžvilgiu.

Perkančiosios organizacijos neatskleidžia kitiems dalyviams dialoge dalyvaujančio kandidato pasiūlytų sprendimų ar kitos konfidencialios informacijos be šio kandidato sutikimo. Toks sutikimas yra ne visapusiško leidimo formos, tačiau duodamas dėl numatomo konkrečių sprendimų ar kitos konkrečios konfidencialios informacijos perdavimo.

4. Konkurencinis dialogas gali vykti nuosekliais etapais, kad būtų sumažintas sprendimų, aptartinų vykstant dialogo etapui, skaičius, taikant skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente apibrėžtus skyrimo kriterijus. Skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente perkančioji organizacija nurodo, ar naudos šią galimybę.

5. Perkančioji organizacija tęsia dialogą tol, kol gali nustatyti jos poreikius galintį patenkinti sprendimą (-us).

6. Paskelbusios apie dialogo užbaigimą ir apie tai pranešusios dalyviams, perkančiosios organizacijos paprašo jų pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus vykstant dialogui pristatytu ir patikslintu sprendimu (-ais). Tokiuose pasiūlymuose yra visa informacija, reikalinga ir būtina projektui įvykdyti.

7. Perkančiosios organizacijos vertina gautus pasiūlymus pagal skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nustatytus skyrimo kriterijus.

Prireikus, siekdama baigti vykdyti finansinius įsipareigojimus ar kitas sutarties sąlygas, perkančioji organizacija gali dėl galutinių sutarties sąlygų derėtis su konkurso dalyviu, kuris įvertintas kaip pateikęs ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal 66 straipsnio 1 dalies a punktą, jeigu tik dėl tokių derybų nereikia keisti esminių pasiūlymo arba viešojo pirkimo aspektų, įskaitant skelbime arba aprašomajame dokumente nustatytus poreikius ir reikalavimus, ir jeigu dėl to nekyla konkurencijos iškreipimo arba diskriminacijos grėsmė.

8. Perkančiosios organizacijos gali dialogo dalyviams skirti prizus arba pinigines išmokas.

29 straipsnis Inovacijų partnerystė

1. Jei sudaroma inovacijų partnerystė, bet kuris ūkio subjektas gali teikti prašymą leisti dalyvauti konkurse pagal skelbimą apie konkursą, kad būtų sukurta struktūrizuota partnerystė naujoviškoms prekėms, paslaugoms arba darbams sukurti ir sukurtoms prekėms, paslaugoms arba darbams įsigyti, jeigu tik jie atitinka suderintą rezultatų lygį ir sąnaudas.

2. Partnerystė sudaroma nuosekliais etapais, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo proceso etapų seką, galbūt iki prekių pagaminimo arba paslaugų suteikimo momento. Nurodomi tarpiniai tiksliniai rodikliai, kuriuos partneris turi pasiekti, ir numatomas atlyginimo mokėjimas atitinkamomis dalimis. Remdamasi tokiais tiksliniais rodikliais, perkančioji organizacija po kiekvieno etapo gali nuspręsti nutraukti partnerystę ir pradėti naują pirkimo procedūrą likusiems etapams, jeigu tik ji įgijo atitinkamas intelektinės nuosavybės teises.

3. Sutartis skiriama pagal 27 straipsnyje nustatytas konkurso procedūrai su derybomis taikomas taisykles.

Pasirinkdamos kandidatus, perkančiosios organizacijos ypač didelį dėmesį skiria kriterijams, susijusiems su konkurso dalyvių pajėgumu ir patirtimi mokslinių tyrimų ir plėtros bei naujoviškų sprendimų kūrimo srityse. Pagal 64 straipsnį jos gali apriboti kandidatų, tinkamų būti pakviestiems dalyvauti konkurse, skaičių.

Mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo projektus, kuriais siekiama patenkinti perkančiosios organizacijos nurodytus poreikius ir kurių negali patenkinti esami sprendimai, gali teikti tik tie ūkio subjektai, kuriuos perkančioji organizacija pakvietė, įvertinusi prašomą informaciją. Sutartys skiriamos remiantis vieninteliu skyrimo kriterijumi – ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, laikantis 66 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos tvarkos.

4. Partnerystės struktūra ir visų pirma įvairių etapų trukmė bei vertė atspindi siūlomo sprendimo naujovių laipsnį ir mokslinių tyrimų bei naujovių diegimo veiklos, reikalingos rinkoje dar neprieinamam naujoviškam sprendimui sukurti, seką. Iš šios veiklos gautų prekių, paslaugų arba darbų pirkimo sutarties vertė ir trukmė atitinka tam tikrus apribojimus, atsižvelgiant į poreikį susigrąžinti sąnaudas, įskaitant sąnaudas, patirtas kuriant naujovišką sprendimą, ir gauti tinkamą pelną.

Perkančiosios organizacijos nenaudoja inovacijų partnerystės taip, kad būtų užkertamas kelias konkurencijai, ji būtų ribojama arba iškreipiama.

30 straipsnis Derybų procedūros neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse naudojimas

1. Valstybės narės gali numatyti, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo sutartis derybų procedūros neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse būdu gali skirti tik 2–5 dalyse nurodytais atvejais.

2. Derybų procedūra neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse gali būti numatyta viešojo darbų pirkimo sutartims, viešojo prekių pirkimo sutartims ir viešojo paslaugų pirkimo sutartims tokiais atvejais:

(a) jeigu paskelbus atvirą arba ribotą procedūrą nepateikta nė vieno pasiūlymo arba nė vieno tinkamo pasiūlymo ar prašymo leisti dalyvauti konkurse, su sąlyga, kad pradinės sutarties sąlygos nėra keičiamos iš esmės ir kad Komisijai arba pagal 84 straipsnį paskirtai nacionalinei priežiūros įstaigai jų prašymu nusiunčiamas pranešimas.

(b) jeigu pirkimo tikslas yra meno kūrinio sukūrimas arba įsigijimas;

(c) jeigu atlikti darbus, tiekti prekes arba teikti paslaugas gali tik konkretus ūkio subjektas dėl bet kurios iš toliau išvardytų priežasčių:

(i)      dėl techninių priežasčių nėra konkurencijos;

(ii)      patentų, autorių teisių ar kitų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos;

iii)      kitų išimtinių teisių apsaugos.

Ši išimtis taikoma tik tuo atveju, jeigu nėra pagrįstos alternatyvos arba pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra nulemtas dirbtinio pirkimo parametrų susiaurinimo;

(d) jeigu tai griežtai būtina, jei dėl ypatingos skubos priežasčių, susijusių su nenugalima jėga (force majeure), neįmanoma laikytis atviros, ribotos ar konkurso procedūros su derybomis terminų;       aplinkybės, kuriomis remiamasi norint pateisinti didelę skubą, bet kuriuo atveju neturi būti priskirtinos perkančiajai organizacijai.

Pagal a punktą pasiūlymas laikomas netinkamu, jeigu:

– jis yra klaidingas arba nepriimtinas ir

– jis neturi jokios reikšmės sutarčiai, nes negali patenkinti pirkimo dokumentuose nurodytų perkančiosios organizacijos poreikių.

Visų pirma, pasiūlymai laikomi klaidingais, jeigu jie neatitinka pirkimo dokumentų arba jeigu pasiūlytos kainos yra apsaugotos nuo įprastos konkurencinės įtakos.

Visų pirma pasiūlymai laikomi nepriimtinais tokiais atvejais:

(a) jie gauti per vėlai;

(b) juos pateikė reikiamų kvalifikacijų neturintys konkurso dalyviai;

(c) jų kaina viršija perkančiosios organizacijos biudžetą, nustatytą prieš pradedant pirkimo procedūrą; biudžetas turi būti iš anksto nustatytas raštu;

(d) jų kaina nustatyta kaip neįprastai maža pagal 69 straipsnį.

3. Derybų procedūra neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse gali būti numatyta viešojo prekių pirkimo sutartims:

(a) jeigu atitinkami produktai yra gaminami išimtinai moksliniams tyrimams, eksperimentams, tyrimams arba plėtrai; ši nuostata netaikoma kiekybinei gamybai, siekiant nustatyti komercinį gyvybingumą arba susigrąžinti mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudas;

(b) kad pradinis tiekėjas tiektų papildomas prekes, kurios skirtos įprastoms prekėms arba įrenginiams iš dalies pakeisti arba kurios yra esamų prekių arba įrenginių gamybos linijos tąsa, jeigu pakeitus tiekėją perkančioji organizacija turėtų įsigyti medžiagą, kurios techninės savybės yra kitokios ir dėl to atsirastų veiklos ir priežiūros nesuderinamumas arba neproporcingų techninių sunkumų;       tokių sutarčių ir pasikartojančių sutarčių terminas paprastai ne ilgesnis nei treji metai;

(c) prekėms, kotiruojamoms ir įsigyjamoms žaliavų rinkoje arba kitose panašiose rinkose, kaip antai elektros energijos biržose;

(d) prekėms pirkti ypač palankiomis sąlygomis iš tiekėjo, kuris galutinai likviduoja savo verslą arba likvidatoriaus pagal nemokumo procedūrą, susitarimą su kreditoriais arba pagal panašią procedūrą remiantis nacionaliniais įstatymais arba kitais teisės aktais.

4. Derybų procedūra neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse gali būti numatyta viešojo paslaugų pirkimo sutartims, kai atitinkama sutartis skiriama po projekto konkurso, organizuojamo pagal šią direktyvą, ir pagal taikomas taisykles turi būti skiriama projekto konkurso laimėtojui arba vienam iš laimėtojų;         pastaruoju atveju visi laimėtojai turi būti pakviesti dalyvauti derybose.

5. Derybų procedūra neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse gali būti numatyta naujiems darbams arba paslaugoms, kurie sudaro panašių darbų arba paslaugų, patikėtų tiekti arba teikti ūkio subjektui, kuriam tos pačios perkančiosios organizacijos skyrė pradinę sutartį, pakartojimas, su sąlyga, kad tokie darbai arba paslaugos atitinka pagrindinį projektą, dėl kurio 24 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka buvo paskirta pradinė sutartis. Pagrindiniame projekte nurodoma galimų papildomų darbų arba paslaugų aprėptis ir sąlygos, kuriomis jie bus skiriami.

Iš karto po to, kai dėl pirmojo projekto paskelbiamas konkursas, perkančiosios organizacijos paskelbia apie galimą šios procedūros naudojimą ir taikydamos 4 straipsnio nuostatas atsižvelgia į visą numatomą paskesnių darbų arba paslaugų kainą.

Ši procedūra gali būti naudojama tik trejus metus po pradinės sutarties sudarymo.

II SKYRIUS Elektroninių ir grupinių pirkimų metodai ir priemonės

31 straipsnis Preliminarieji susitarimai

1. Perkančiosios organizacijos gali sudaryti preliminariuosius susitarimus, jeigu taiko šioje direktyvoje numatytas procedūras.

Preliminarusis susitarimas – tai vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių ūkio subjektų susitarimas, kurio tikslas – nustatyti per tam tikrą nurodytą laikotarpį ketinamų skirti sutarčių sąlygas, visų pirma susijusias su kainomis ir, kai to reikia, numatomais kiekiais.

Preliminariojo susitarimo terminas ne ilgesnis nei ketveri metai, išskyrus išimtinius, visų pirma dėl preliminariojo susitarimo dalyko tinkamai pagrįstus atvejus.

2. Preliminariuoju susitarimu grindžiamos sutartys skiriamos šioje ir 3 bei 4 šio straipsnio dalyse nustatyta tvarka.

Tokios procedūros gali būti taikomos tik tarp tų perkančiųjų organizacijų, kurios yra aiškiai nurodytos tokiu tikslu kvietime dalyvauti konkurse arba kvietime patvirtinti susidomėjimą, ir tų ūkio subjektų, kurie iš pradžių buvo preliminariojo susitarimo šalys.

Preliminariuoju susitarimu grindžiamomis sutartimis jokiomis aplinkybėmis negali būti daromi esminiai preliminariojo susitarimo sąlygų pakeitimai, visų pirma šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju.

Perkančiosios organizacijos nenaudoja preliminariųjų susitarimų netinkamai arba taip, kad būtų užkertamas kelias konkurencijai, ji būtų ribojama arba iškreipiama.

3. Jeigu preliminarusis susitarimas sudaromas su vienu ūkio subjektu, tokiu susitarimu grindžiamos sutartys skiriamos pagal preliminariojo susitarimo sąlygas.

Tokių sutarčių sudarymo tikslu perkančiosios organizacijos gali raštu kreiptis į ūkio subjektą, kuris yra preliminariojo susitarimo šalis, su prašymu pagal reikalavimus papildyti pasiūlymą.

4. Jeigu preliminarusis susitarimas sudaromas su daugiau negu vienu ūkio subjektu, jis gali būti vykdoma vienu iš dviejų toliau nurodytų būdų:

(a) pagal preliminariojo susitarimo sąlygas, iš naujo neskelbiant konkurso, jeigu jame yra numatytos visos sąlygos, kuriomis reglamentuojamas atitinkamų darbų atlikimas, paslaugų teikimas ir prekių tiekimas ir objektyvios sąlygos, pagal kurias nustatoma, kuris iš ūkio subjektų, preliminariojo susitarimo šalių, atlieka darbus, teikia paslaugas arba tiekia prekes; tokios sąlygos nurodomos pirkimo dokumentuose;

(b) jeigu preliminariajame susitarime nėra nustatytos visos sąlygos, kuriomis reglamentuojamas atitinkamų darbų atlikimas, paslaugų teikimas ir prekių tiekimas, iš naujo skelbiant konkursą ūkio subjektams, kurie yra preliminariojo susitarimo šalys.

5. Šio straipsnio 4 dalies b punkte nurodytas konkursas grindžiamas tokiomis pat sąlygomis kaip ir sąlygos, taikomos preliminariojo susitarimo skyrimui ir prireikus tiksliau suformuluotomis sąlygomis, ir, jeigu taikytina, kitomis preliminariojo susitarimo specifikacijose nurodytomis sąlygomis, laikantis tokios tvarkos:

(a) dėl kiekvienos paskirtinos sutarties perkančiosios organizacijos raštu kreipiasi į ūkio subjektus, galinčius įvykdyti sutartį;

(b) perkančiosios organizacijos nustato laiko tarpą, kuris yra pakankamai ilgas, kad pasiūlymus būtų galima pateikti dėl kiekvienos konkrečios sutarties, atsižvelgdamos į tokius veiksnius kaip sutarties dalyko sudėtingumas ir laikas, kurio reikia pasiūlymams atsiųsti;

(c) pasiūlymai teikiami raštu, o jų turinys neatveriamas, kol neatėjo atsakymo pateikimo terminas;

(d) perkančiosios organizacijos kiekvieną sutartį skiria geriausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui, remdamosi preliminariojo susitarimo specifikacijose nustatytais skyrimo kriterijais.

32 straipsnis Dinaminės pirkimo sistemos

1. Įprastiems pirkimams, kurių ypatybės pagal paprastai rinkoje prieinamus kriterijus atitinka perkančiųjų organizacijų reikalavimus, perkančiosios organizacijos gali naudoti dinaminę pirkimo sistemą. Dinaminė pirkimo sistema taikoma kaip vien elektroninis procesas, kuriame per visą jo galiojimo terminą gali dalyvauti bet kuris ūkio subjektas, atitinkantis atrankos kriterijus.

2. Norėdamos skirti sutartis pagal dinaminę pirkimo sistemą, perkančiosios organizacijos vadovaujasi ribotos procedūros taisyklėmis. Sistemoje leidžiama dalyvauti visiems atrankos kriterijus atitinkantiems kandidatams; sistemoje galinčių dalyvauti kandidatų skaičius neribojamas pagal 64 straipsnį. Visas bendravimas, kai naudojama dinaminė pirkimo sistema, vyksta tik elektroninėmis priemonėmis pagal 19 straipsnio 2–6 dalių nuostatas.

3. Norėdamos skirti sutartis pagal dinaminę pirkimo sistemą, perkančiosios organizacijos:

(a) paskelbia kvietimą dalyvauti konkurse ir aiškiai nurodo, kad yra taikoma dinaminė pirkimo sistema;

(b) specifikacijose nurodo bent numatomų pirkimų pobūdį ir numatomą kiekį, taip pat visą būtiną informaciją, susijusią su pirkimo sistema, naudojama elektronine įranga ir techninio ryšio priemonėmis bei specifikacijomis;

(c) sistemos galiojimo laikotarpiu suteikia neribotą ir išsamią tiesioginę galimybę susipažinti su specifikacijomis ir visais papildomais dokumentais pagal 51 straipsnio nuostatas.

4. Perkančiosios organizacijos per visą dinaminės pirkimo sistemos trukmę suteikia bet kuriam ūkio subjektui galimybę prašyti dalyvauti sistemoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis. Perkančiosios organizacijos tokių prašymų vertinimą pagal atrankos kriterijus užbaigia per 10 darbo dienų nuo gavimo.

Perkančioji organizacija pirmojoje pastraipoje nurodytam ūkio subjektui kuo anksčiau praneša, ar jam leista dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje.

5. Perkančiosios organizacijos pakviečia visus reikalavimus atitinkančius dalyvius teikti pasiūlymą dėl kiekvieno konkretaus pirkimo pagal dinaminę pirkimo sistemą, laikydamosi 52 straipsnio.

Jos skiria sutartį konkurso dalyviui, pateikusiam geriausią pasiūlymą, remdamosi skelbime apie konkursą taikant dinaminę pirkimo sistemą, o jeigu kaip kvietimo dalyvauti konkurse priemonė naudojamas išankstinis informacinis skelbimas – kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodytais skyrimo kriterijais. Šie kriterijai, kai taikytina, gali būti tiksliau suformuluoti kvietime teikti pasiūlymus.

6. Perkančiosios organizacijos kvietime dalyvauti konkurse nurodo dinaminės pirkimo sistemos galiojimo trukmę. Jos praneša Komisijai apie visus trukmės pakeitimus, naudodamos tokias standartines formas:

(a) jeigu trukmė pakeičiama, nenutraukiant sistemos galiojimo, formą, kuri buvo iš pradžių naudojama kvietimui dalyvauti konkurse taikant dinaminę pirkimo sistemą;

(b) jeigu sistema nutraukiama, skelbimą apie sutarties skyrimą, nurodytą 48 straipsnyje.

7. Suinteresuotiesiems ūkio subjektams arba dinaminės pirkimo sistemos šalims negali būti taikomi jokios rinkliavos.

33 straipsnis Elektroniniai aukcionai

1. Perkančiosios organizacijos gali naudoti elektroninius aukcionus, kuriuose pateikiamos naujos sumažintos kainos ir (arba) tam tikrų pasiūlymo elementų naujos vertės.

Šiuo tikslu perkančiosios organizacijos taiko kartojamąjį elektroninį procesą (elektroninį aukcioną), rengiamą iš pradžių išsamiai įvertinus pasiūlymus, suteikiant galimybę juos išdėstyti eilės tvarka pagal automatinius vertinimo metodus.

2. Jei rengiama atvira ar ribota procedūra arba konkurso procedūra su derybomis, perkančiosios organizacijos gali nuspręsti, kad prieš skiriant viešojo pirkimo sutartį turi būti naudojamas elektroninis aukcionas, jeigu gali būti tiksliai nustatytos pasiūlymo specifikacijos.

Tokiomis pat aplinkybėmis elektroninis aukcionas gali būti rengiamas dėl konkurso tarp preliminariojo susitarimo šalių atnaujinimo, kaip numatyta 31 straipsnio 4 dalies b punkte, ir dėl sutarčių, kurias numatoma skirti taikant 32 straipsnyje nurodytą dinaminę pirkimo sistemą, konkurso skelbimo.

3. Elektroninis aukcionas grindžiamas vienu iš toliau nurodytų kriterijų:

(a) tik kainomis, jeigu sutartis skiriama pasiūlymo, kuriame nurodyta mažiausia kaina, teikėjui;

(b) kainomis ir (arba) naujomis pasiūlymo kriterijų reikšmėmis, nurodytomis specifikacijoje, jeigu sutartis skiriama ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiam tiekėjui.

4. Perkančiosios organizacijos, nusprendusios surengti elektroninį aukcioną, tai nurodo skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą. Specifikacijose pateikiama bent VII priede nurodyta informacija.

5. Prieš naudodamos elektroninį aukcioną, perkančiosios organizacijos iš pradžių išsamiai įvertina pasiūlymus pagal nustatytą skyrimo kriterijų (-us) ir jo lyginamąją reikšmę.

Pasiūlymas laikomas priimtinu, kai atitinka technines specifikacijas ir kai jį pateikė kvalifikuotas konkurso dalyvis.

Visi priimtinus pasiūlymus pateikę konkurso dalyviai elektroninėmis priemonėmis vienu metu kviečiami dalyvauti elektroniniame aukcione pagal kvietime nurodytas instrukcijas prisijungti prie elektroninės sistemos nurodytą dieną ir nurodytu laiku. Elektroninis aukcionas gali vykti keliais nuosekliais etapais. Elektroninis aukcionas negali prasidėti anksčiau kaip dvi darbo dienos nuo dienos, kurią buvo išsiųsti kvietimai.

6. Jeigu sutartį numatoma skirti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, kartu su kvietimu pateikiami atitinkamo dalyvio išsamaus vertinimo, atlikto pagal 66 straipsnio 5 dalyje nurodytą lyginamąją reikšmę, rezultatai.

Kvietime taip pat nurodoma matematinė formulė, kuri bus taikoma elektroniniame aukcione naujam eiliškumui automatiniu būdu nustatyti remiantis pateiktomis naujomis kainomis ir (arba) naujomis vertėmis. Į šią formulę įtraukiamas visų kriterijų, pagal kuriuos bus nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas ir kurie nurodyti skelbime, naudojamame kaip priemonė pakviesti dalyvauti konkurse arba specifikacijose, lyginamoji reikšmė. Tačiau šiuo tikslu visi intervalai sumažinami iki nustatytos vertės.

Jeigu leidžiami alternatyvūs pasiūlymai, kiekvienam alternatyviam pasiūlymui pateikiama atskira formulė.

7. Kiekviename elektroninio aukciono etape perkančiosios organizacijos vienu metu visiems dalyviams praneša informaciją, kurios turi pakakti bent tam, kad jie bet kuriuo metu galėtų nustatyti savo santykinę vietą pasiūlymų eilėje, be to, jos gali suteikti ir kitą informaciją apie pateiktas kainas ir vertes, jeigu tai buvo nurodyta anksčiau, ir paskelbti dalyvių skaičių konkrečiame aukciono etape. Tačiau perkančiosios organizacijos jokiu atveju jokiame elektroninio aukciono etape negali atskleisti dalyvių tapatybės.

8. Perkančiosios organizacijos uždaro elektroninį aukcioną vienu ar keliais iš toliau nurodytų būdų:

(a) iš anksto nurodytą dieną ir laiku;

(b) kai nebegauna naujų kainų arba naujų reikšmių, kurios atitiktų nustatytus reikalavimus dėl mažiausio skirtumo tarp teikiamų pasiūlymų, su sąlyga, kad anksčiau yra nurodžiusios laiką, kuris turi praeiti nuo paskutinio pasiūlymo pateikimo iki elektroninio aukciono pabaigos;

(c) kai baigiasi visi anksčiau nurodyti aukciono etapai.

Perkančiosioms organizacijoms nusprendus, kad elektroninis aukcionas bus baigiamas pagal c punktą, galbūt kartu derinant su b punktu, kvietime dalyvauti aukcione nurodomas kiekvieno aukciono etapo laiko grafikas.

9. Užbaigusios elektroninį aukcioną, perkančiosios organizacijos skiria sutartį pagal 66 straipsnį remdamosi elektroninio aukciono rezultatais.

34 straipsnis Elektroniniai katalogai

1. Jei perkančiosios organizacijos pagal 19 straipsnį reikalauja naudoti elektronines ryšių priemones, jos gali reikalauti, kad pasiūlymai būtų teikiami elektroninio katalogo forma.

Valstybės narės gali nustatyti privalomą elektroninių katalogų naudojimą tam tikrų rūšių pirkimams.

Kartu su elektroninio katalogo forma pateiktais pasiūlymais gali būti teikiami ir kiti dokumentai, kuriais pasiūlymas papildomas.

2. Kandidatai arba konkurso dalyviai elektroninius katalogus sudaro siekdami dalyvauti konkrečioje pirkimo procedūroje pagal perkančiosios organizacijos nustatytas technines specifikacijas ir formą.

Be to, elektroniniai katalogai atitinka elektroninių ryšių priemonėms taikomus reikalavimus ir visus papildomus pagal 19 straipsnį perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus.

3. Jeigu pasiūlymus leidžiama arba reikalaujama teikti elektroninių katalogų forma, perkančiosios organizacijos:

(a) tai nurodo skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą, jeigu kaip būdas pakviesti dalyvauti konkurse yra naudojamas išankstinis informacinis skelbimas;

(b) specifikacijose nurodo visą pagal 19 straipsnio 5 dalį būtiną informaciją, susijusią su katalogo formatu, naudojama elektronine įranga ir techninėmis ryšio priemonėmis bei specifikacijomis.

4. Jeigu po pasiūlymų pateikimo elektroninių katalogų forma su daugiau negu vienu ūkio subjektu sudaroma preliminarusis susitarimas, perkančiosios organizacijos gali numatyti, kad naujas konkursas dėl konkrečių sutarčių turi vykti pagal atnaujintus katalogus. Tokiu atveju perkančiosios organizacijos taiko vieną iš toliau išvardytų alternatyvių metodų:

(a) pakviečia konkurso dalyvius teikti naujus elektroninius katalogus, pritaikytus prie konkrečios sutarties reikalavimų;

(b) praneša konkurso dalyviams ketinančios iš jau pateiktų katalogų surinkti (toliau – išrinkti) informaciją, reikalingą pasiūlymams pritaikyti prie konkrečios sutarties reikalavimų, su sąlyga, kad apie šio metodo taikymą yra paskelbta preliminariojo susitarimo pirkimo dokumentuose.

5. Jeigu perkančiosios organizacijos rengia naują konkursą dėl konkrečių sutarčių pagal šio straipsnio 4 dalies b punktą, jos nurodo datą ir laiką, kada ketina rinkti informaciją, reikalingą pasiūlymams pritaikyti prie konkrečios sutarties reikalavimų, ir suteikia konkurso dalyviams galimybę neleisti tokio informacijos rinkimo.

Perkančiosios organizacijos suteikia pakankamai laiko nuo pranešimo iki faktinio informacijos rinkimo dienos.

Prieš skirdamos sutartį, perkančiosios organizacijos pateikia surinktą informaciją atitinkamam konkurso dalyviui, kad suteiktų jam galimybę ginčyti taip sudaryto pasiūlymo tinkamumą arba jam pritarti.

6. Perkančiosios organizacijos gali skirti sutartis taikydamos dinaminę pirkimo sistemą pagal išrinkimo metodą, jeigu kartu su prašymu leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje pateikiamas elektroninis katalogas, atitinkantis perkančiosios organizacijos technines specifikacijas ir formatą. Paskui kandidatai pildo šį katalogą, kai jiems pranešama apie perkančiosios organizacijos ketinimą sudaryti pasiūlymus taikant išrinkimo metodą. Išrinkimo metodas taikomas laikantis šio straipsnio 4 dalies b punkto ir 5 dalies nuostatų.

35 straipsnis Centralizuoti pirkimai ir centrinės perkančiosios organizacijos

1. Perkančiosios organizacijos gali darbus, prekes ir (arba) paslaugas įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją.

2. Valstybės narės numato perkančiųjų organizacijų galimybę naudotis centralizuotais pirkimais, kuriuos atlieka kitoje valstybėje narėje įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos.

3. Perkančioji organizacija įvykdo jai pagal šią direktyvą tenkančius įpareigojimus, jeigu pirkimus vykdo centralizuotai, tiek, kiek atitinkamas pirkimo procedūras visais etapais nuo kvietimo dalyvauti konkurse paskelbimo iki pagal jį paskirtos sutarties ar sutarčių vykdymo pabaigos taiko ir įgyvendina tik centrinė perkančioji organizacija.

Tačiau jeigu tam tikrus pirkimo procedūros ar pagal ją paskirtų sutarčių etapus vykdo atitinkama perkančioji organizacija, ji yra atsakinga už jai pagal šią direktyvą tenkančių įpareigojimų laikymąsi etapų, kuriuos vykdo, atžvilgiu.

4. Visos centrinės perkančiosios organizacijos vykdomos pirkimo procedūros atliekamos naudojant elektronines ryšių priemones, laikantis 19 straipsnio reikalavimų.

5. Perkančiosios organizacijos gali pasirinkti centrinę perkančiąją organizaciją centralizuotiems pirkimams vykdyti, netaikydamos šioje direktyvoje numatytų procedūrų, įskaitant atvejį, kai centrinei perkančiajai organizacijai už tai mokamas atlyginimas.

6. Centrinės perkančiosios organizacijos užtikrina, kad visos vykdant jų sudarytas sutartis, preliminariuosius susitarimus arba centralizuotiems pirkimams naudojant dinamines pirkimo sistemas atliktos operacijos būtų užfiksuotos dokumentuose.

36 straipsnis Pagalbiniai pirkimai

Pagalbinių pirkimų tiekėjai pasirenkami pagal šioje direktyvoje nustatytas pirkimo procedūras.

37 straipsnis Tam tikrais atvejais taikomi bendri pirkimai

1. Viena arba kelios perkančiosios organizacijos gali susitarti kartu vykdyti tam tikrus pirkimus.

2. Jeigu visus pirkimo procedūros etapus nuo paskelbimo apie kvietimą dalyvauti konkurse iki pagal jį paskirtos sutarties ar sutarčių vykdymo pabaigos vykdo viena perkančioji organizacija, atsakomybė už šioje direktyvoje numatytų įpareigojimų vykdymą tenka tik šiai perkančiajai organizacijai.

Tačiau jeigu pirkimo procedūras ir pagal jas paskirtas sutartis vykdo daugiau negu viena dalyvaujanti perkančioji organizacija, atsakomybė už šioje direktyvoje numatytų įpareigojimų vykdymą tenka kiekvienai tokiai perkančiajai organizacijai už jos vykdomus etapus.

38 straipsnis Skirtingų valstybių narių perkančiųjų organizacijų vykdomi bendri pirkimai

1. Nepažeidžiant 11 straipsnio, skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos gali bendrai skirti viešojo pirkimo sutartis, taikydamos vieną iš šiame straipsnyje aprašytų priemonių.

2. Kelios perkančiosios organizacijos gali pirkti darbus, prekes ir (arba) paslaugas iš kitoje valstybėse narėje esančios centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją. Tokiu atveju pirkimo procedūra vykdoma laikantis valstybės narės, kurioje yra įsikūrusi centrinė perkančioji organizacija, nacionalinių nuostatų.

3. Kelios skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos gali bendrai skirti viešojo pirkimo sutartį. Tokiu atveju dalyvaujančios perkančiosios organizacijos sudaro susitarimą ir jame nustato:

(a) kokios nacionalinės nuostatos taikomos pirkimo procedūrai;

(b) pirkimo procedūros vidaus organizavimą, įskaitant procedūros valdymą, atsakomybės pasidalijimą, numatomų įsigyti darbų, prekių ar paslaugų paskirstymą ir sutarčių sudarymą.

Pagal šio straipsnio a punktą nustatydamos taikytiną nacionalinę teisę, perkančiosios organizacijos gali pasirinkti bet kurios valstybės narės, kurioje yra įsikūrusi bent viena iš dalyvaujančių organizacijų, nacionalines nuostatas.

4. Jeigu kelios skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos įsteigia bendrą juridinį subjektą, įskaitant Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 [32] arba kitus pagal Europos Sąjungos teisę įsteigtus subjektus, dalyvaujančios perkančiosios organizacijos kompetentingo bendro juridinio subjekto organo sprendimu susitaria dėl taikytinų nacionalinių pirkimo taisyklių, nustatytų vienos iš toliau nurodytų valstybių narių:

(a) valstybės narės, kurioje yra bendro juridinio subjekto registruotoji būstinė, nacionalinės nuostatos;

(b) valstybės narės, kurioje bendras juridinis subjektas vykdo veiklą, nacionalinės nuostatos.

Šis susitarimas gali būti taikomas neterminuotai, jeigu tai nustatyta bendro juridinio subjekto steigimo dokumente, terminuotai arba tam tikrų rūšių sutartims arba vienos ar kelių sutarčių skyrimui.

5. Kai nėra susitarimo, kuriame nustatyta taikytina viešojo pirkimo teisė, nacionalinės teisės aktai, kuriais reglamentuojamas sutarties skyrimas, nustatomi vadovaujantis tokiomis taisyklėmis:

(a) jeigu procedūrą kitų dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų vardu vykdo arba valdo viena dalyvaujanti perkančioji organizacija, taikomos šios perkančiosios organizacijos valstybės narės nacionalinės nuostatos;

(b) jeigu procedūros kitų dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų vardu nevykdo arba nevaldo viena dalyvaujanti perkančioji organizacija ir:

(i)      ji susijusi su darbų pirkimo sutartimi – perkančiosios organizacijos taiko valstybės narės, kurioje vykdoma daugiausia darbų, nacionalines nuostatas;

(i)      ji susijusi su paslaugų arba prekių sutartimi – perkančiosios organizacijos taiko valstybės narės, kurioje teikiama daugiausia paslaugų arba tiekiama daugiausia prekių, nacionalines nuostatas;

(c) jeigu taikytinos nacionalinės teisės neįmanoma nustatyti pagal šio straipsnio a arba b punktus, perkančiosios organizacijos taiko perkančiosios organizacijos, kuriai tenka didžiausia sąnaudų dalis, valstybės narės nacionalines nuostatas.

6. Nesant susitarimo dėl taikytinos viešojo pirkimo teisės nustatymo pagal šio straipsnio 4 dalį, nacionalinės teisės aktai, kuriais reglamentuojamos kelių skirtingų valstybių narių perkančiųjų organizacijų įsteigtų bendrų juridinių subjektų vykdomos pirkimo procedūros, nustatomi pagal tokias taisykles:

(a) jeigu procedūrą vykdo arba valdo bendro juridinio subjekto kompetentingasis organas, taikomos šio juridinio subjekto registruotosios būstinės valstybės narės nacionalinės nuostatos;

(b) jeigu procedūrą bendro juridinio subjekto vardu vykdo arba valdo jo narys, taikomos šio straipsnio 5 dalies a ir b punktų nuostatos;

(c) jeigu taikytinos teisės neįmanoma nustatyti pagal šio straipsnio 5 dalies a arba b punktus, perkančiosios organizacijos taiko juridinio subjekto registruotosios būstinės valstybės narės nacionalines nuostatas.

7. Viena arba kelios perkančiosios organizacijos gali skirti atskiras sutartis pagal preliminarųjį susitarimą, kurį sudarė kitoje valstybėje narėje įsikūrusi perkančioji organizacija arba kuri sudaryta kartu su šia organizacija, jeigu preliminariajame susitarime yra specialiosios nuostatos, pagal kurias atitinkama perkančioji organizacija arba perkančiosios organizacijos gali skirti atskiras sutartis.

8. Sprendimams dėl viešojo pirkimo sutarčių skyrimo vykdant tarptautinius viešuosius pirkimus taikomi įprasti patikros mechanizmai, numatyti pagal taikytiną nacionalinę teisę.

9. Kad patikros mechanizmai būtų veiksmingi, valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse įsikūrusių peržiūros institucijų, kaip jos apibrėžtos Tarybos direktyvoje 89/665/EEB[33], sprendimai būtų iki galo įvykdyti jų nacionalinėje teisinėje sistemoje, jeigu priimant šiuos sprendimus dalyvauja jų teritorijoje įsteigtos perkančiosios organizacijos, dalyvaujančios atitinkamoje tarptautinėje viešojo pirkimo procedūroje.

III SKYRIUS Procedūros vykdymas

1 Skirsnis Pasirengimas

39 straipsnis Pirminės rinkos konsultacijos

1. Prieš pradėdamos pirkimo procedūrą, perkančiosios organizacijos gali organizuoti rinkos konsultacijas, kad įvertintų rinkos struktūrą, galimybes ir pajėgumą ir praneštų ūkio subjektams apie savo pirkimo planus bei reikalavimus.

Šiuo tikslu perkančiosios organizacijos gali prašyti administracinę pagalbą teikiančių struktūrų, trečiųjų asmenų arba rinkos dalyvių suteikti konsultacijas arba jas iš tokių subjektų gauti, su sąlyga, kad dėl tokių konsultacijų netrukdoma konkurencijai ir nėra pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai.

2. Jeigu kandidatas arba konkurso dalyvis arba su kandidatu arba konkurso dalyviu susijusi įmonė suteikė perkančiajai organizacijai konsultaciją arba kitaip dalyvavo rengiant pirkimo procedūrą, perkančioji organizacija imasi atitinkamų priemonių, kad dėl tokio kandidato arba konkurso dalyvio nebūtų iškreipta konkurencija.

Tokios priemonės apima visos svarbios informacijos, kuria keistasi kandidatui arba konkurso dalyviui dalyvaujant pirkimo procedūros rengime arba dėl tokio jo dalyvavimo, pateikimą kitiems kandidatams arba konkurso dalyviams ir tinkamų pasiūlymų priėmimo terminų nustatymą. Atitinkamam kandidatui arba konkurso dalyviui neleidžiama dalyvauti procedūroje tik tuo atveju, jeigu nėra kitų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi pareigos paisyti vienodo požiūrio principo.

Prieš pirmiau nurodyta tvarka pašalinant kandidatą ar konkurso dalyvį, jiems suteikiama galimybė įrodyti, kad jų dalyvavimas rengiant pirkimo procedūrą negali iškreipti konkurencijos. Priemonės, kurių imamasi, pagal 85 straipsnį užfiksuojamos atskiroje ataskaitoje.

40 straipsnis Techninės specifikacijos

1. VIII priedo 1 punkte apibrėžtos techninės specifikacijos išdėstomos pirkimo dokumentuose. Jose apibrėžiamos reikalaujamos darbų, paslaugų arba prekių savybės.

Tos savybės gali sietis su konkrečiu gamybos procesu arba prašomų darbų atlikimo, prekių tiekimo arba paslaugų suteikimo procesu arba bet kurio kito gyvavimo ciklo, kaip nurodyta 2 straipsnio 22 punkte, etapo procesu.

Techninėse specifikacijose nurodoma, ar bus reikalaujama intelektinės nuosavybės teisių perdavimo.

Tokios techninės visų pirkimų, kurių dalykas yra skirtas naudoti asmenims, ar tai būtų visuomenė, ar perkančiosios organizacijos darbuotojai, specifikacijos, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, rengiamos taip, kad būtų atsižvelgta į prieinamumo neįgaliems asmenims kriterijus arba projektą, tinkamą visiems naudotojams.

Jeigu Europos Sąjungos įstatymo galią turinčiu teisės aktu patvirtinami privalomieji prieinamumo standartai, techninėse specifikacijose prieinamumo kriterijai apibrėžiami remiantis tokiais teisės aktais.

2. Techninėse specifikacijose visiems ūkio subjektams užtikrinamos vienodos galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje ir nesudaromos nepagrįstos kliūtys atverti viešuosius pirkimus konkurencijai.

3. Nepažeidžiant privalomųjų nacionalinių techninių taisyklių, tiek, kiek jos yra suderinamos su Europos Sąjungos teise, techninės specifikacijos formuluojamos vienu iš toliau nurodytų būdų:

(a) nurodant rezultatų ar funkcinius reikalavimus, įskaitant aplinkosaugines charakteristikas, su sąlyga, jog parametrai yra pakankamai tikslūs, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties dalyką, o perkančiosios organizacijos – skirti sutartį;

(b) remiantis techninėmis specifikacijomis ir, pirmumo tvarka, nacionaliniais standartais, kuriais perkeliami Europos standartai, Europos techniniais liudijimais, bendromis techninėmis specifikacijomis, tarptautiniais standartais, kitomis Europos standartizacijos institucijų nustatytomis techninių etalonų sistemomis arba, jei tokių nėra, nacionaliniais standartais, nacionaliniais techniniais liudijimais arba nacionalinėmis techninėmis specifikacijomis, susijusiomis su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu; kiekviena nuoroda pateikiama kartu su fraze „arba lygiavertis“;

(c) nurodant rezultatų ar funkcinius reikalavimus, nurodytus a punkte, ir remiantis b punkte nurodytomis techninėmis specifikacijomis kaip priemone daryti prielaidai, kad tokių atlikimo ar funkcinių reikalavimų yra laikomasi;

(d) remiantis b punkte nurodytomis tam tikrų duomenų techninėmis specifikacijomis ir rezultatų ar funkciniais reikalavimais, nurodytais a punkte kitiems duomenims.

4. Jei sutarties dalykas to nepateisina, techninėse specifikacijose negalima nurodyti konkretaus modelio ar tiekimo šaltinio, konkretaus proceso ar prekių ženklų, patentų, rūšių ar konkrečios kilmės šalies ar gamybos būdo taip, kad taip tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankios sąlygos arba jie būtų pašalinami. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, jeigu sutarties dalyko neįmanoma pakankamai tiksliai ir aiškiai apibūdinti pagal šio straipsnio 3 dalį. Toks nurodymas pateikiamas su fraze „arba lygiavertis“.

5. Jeigu perkančioji organizacija pasinaudoja galimybe pateikti nuorodą į šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas specifikacijas, ji neatmeta pasiūlymo remdamasi tuo, kad siūlomi darbai, prekės ir paslaugos neatitinka jos nurodytų specifikacijų, jei konkurso dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant 42 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo priemones, įrodo, jog jo siūlomi sprendimai lygiavertiškai tenkina techninėse specifikacijose nustatytus reikalavimus.

6. Jeigu perkančioji organizacija pasinaudoja šio straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta galimybe suformuluoti technines specifikacijas kaip rezultatus arba funkcinius reikalavimus, ji negali atmesti darbų, prekių ar paslaugų pasiūlymo, jei jis atitinka nacionalinį standartą, kuriuo perkeliamas Europos standartas, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos institucijos nustatytą techninių etalonų sistemą, jeigu tokiose specifikacijose nurodomi jos nustatyti rezultatų arba funkciniai reikalavimai.

Savo pasiūlyme konkurso dalyvis bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant nurodytas 42 straipsnyje, įrodo, kad standartą atitinkantys darbai, prekės ar paslaugos atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus rezultatų ar funkcinius reikalavimus.

41 straipsnis Ženklinimas

1. Jeigu perkančiosios organizacijos nustato darbų, paslaugų arba prekių aplinkos, socialines arba kitas charakteristikas, nurodydamos 40 straipsnio 3 dalies a punkte minėtus rezultatų ar funkcinius reikalavimus, jos gali reikalauti, kad tie darbai, paslaugos ar prekės būtų pažymėti specialiu ženklu, jeigu įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos:

(a) ženklui taikomi reikalavimai susiję tik su tomis charakteristikomis, kurios yra siejamos su sutarties dalyku ir yra tinkamos sutarties dalyku esančių darbų, prekių arba paslaugų savybėms apibrėžti;

(b) ženklui taikomi reikalavimai parengti remiantis moksline informacija arba kitais objektyviai patikrinamais ir nediskriminaciniais kriterijais;

(c) ženklai nustatomi pagal atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant valdžios įstaigas, vartotojus, gamintojus, platintojus ir aplinkos organizacijas;

(d) ženklai yra prieinami visiems suinteresuotiesiems asmenims.

(e) ženklinimo kriterijai nustatyti trečiosios šalies, kuri nepriklausoma nuo ženklinimą naudojančio ūkio subjekto.

Perkančiosios organizacijos, reikalaujančios konkretaus ženklo, pripažįsta visus lygiaverčius ženklus, atitinkančius perkančiųjų organizacijų nurodyto ženklinimo reikalavimus. Kai prekė nepaženklinta, perkančiosios organizacijos priima ir techninius gamintojo dokumentus arba kitas tinkamas įrodinėjimo priemones.

2. Jeigu ženklas atitinka 1 dalies b, c, d ir e punktų sąlygas, tačiau jam taip pat nurodomi su sutarties dalyku nesusiję reikalavimai, perkančiosios organizacijos gali apibrėžti techninę specifikaciją, remdamosi šio ženklo išsamių specifikacijų arba prireikus jų dalių reikalavimais, susijusiais su sutarties dalyku ir tinkamais šio dalyko savybėms apibrėžti.

42 straipsnis Bandymo ataskaitos, sertifikavimas ir kitos įrodinėjimo priemonės

1. Perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad ūkio subjektai kaip atitikties techninėms specifikacijoms įrodinėjimo priemonę pateiktų pripažintos organizacijos bandymų protokolą arba tokios organizacijos išduotą sertifikatą.

Jeigu perkančiosios organizacijos reikalauja pateikti pripažintų organizacijų sertifikatus, kuriais patvirtinama atitiktis konkrečiai techninei specifikacijai, perkančiosios organizacijos pripažįsta ir kitų lygiaverčių pripažintų organizacijų sertifikatus.

2. Perkančiosios organizacijos pripažįsta kitas, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, tinkamas įrodinėjimo priemones, pvz., gamintojo techninius dokumentus, jeigu atitinkamas ūkio subjektas negali gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sertifikatų arba bandymo ataskaitų arba neturi galimybės jų gauti per nustatytus terminus.

3. 102.   Šio straipsnio 1 dalyje pripažintos organizacijos – tai bandymų ir kalibravimo laboratorijos ir sertifikavimo bei patikros įstaigos, akredituotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008[34].

4. Valstybės narės kitų valstybių narių paprašytos pateikia visą informaciją, susijusią su įrodymais ir dokumentais, pateiktais pagal 40 straipsnio 6 dalį, 41 straipsnį ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis siekiant įrodyti atitiktį techniniams reikalavimams. Įsteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos šią informaciją pateikia pagal 88 straipsnį.

43 straipsnis Alternatyvūs pasiūlymai

1. Perkančiosios organizacijos gali leisti konkurso dalyviams teikti alternatyvius pasiūlymus. Skelbime apie pirkimą arba, jeigu kaip priemonė pakviesti dalyvauti konkurse buvo naudojamas išankstinis informacinis skelbimas, kvietime patvirtinti susidomėjimą jos nurodo, ar leidžiama teikti alternatyvius pasiūlymus. Nesant tokios nuorodos, alternatyvių pasiūlymų teikti neleidžiama.

2. Perkančiosios organizacijos, leidžiančios teikti alternatyvius pasiūlymus, pirkimo dokumentuose nurodo būtinuosius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai, ir visus specialius jų teikimo reikalavimus. Be to, jos užtikrina, kad tokius būtinuosius reikalavimus atitinkantiems alternatyviems pasiūlymams bei reikalavimus atitinkantiems pasiūlymams, kurie nėra alternatyvūs pasiūlymai, būtų galima naudingai taikyti pasirinktus skyrimo kriterijus.

3. Atsižvelgiama tik į tuos alternatyvius pasiūlymus, kurie atitinka šių perkančiųjų organizacijų nustatytus būtinuosius reikalavimus.

Viešojo prekių arba paslaugų pirkimo sutarčių skyrimo procedūrose perkančiosios organizacijos, leidusios teikti alternatyvius pasiūlymus, neatmeta alternatyvaus pasiūlymo vien todėl, kad jį pripažinus laimėjusiu būtų paskirta ne viešojo prekių pirkimo, bet viešojo paslaugų pirkimo sutartis arba viešojo prekių, o ne paslaugų pirkimo sutartis.

44 straipsnis Sutarčių dalijimas į dalis

1. Viešojo pirkimo sutartys gali būti dalijamos į vienarūšes arba nevienarūšes dalis. Sutarčių, kurių vertė yra lygi 4 straipsnyje nurodytoms riboms arba jas viršija, tačiau nėra mažesnė kaip 500 000 EUR, kaip nustatyta pagal 5 straipsnį, atveju, kai perkančioji organizacija nemano, kad prasminga sutartį suskirstyti dalimis, ji tai atskirai pagrindžia skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą.

Perkančiosios organizacijos skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo, ar pasiūlymus galima teikti tik dėl vienos, ar tik dėl kelių dalių.

2. Nors ir nurodyta galimybė teikti pasiūlymą dėl visų dalių, perkančiosios organizacijos gali apriboti vienam konkurso dalyviui skirtinų dalių skaičių, su sąlyga, kad maksimalus jų skaičius nurodomas skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą. Perkančiosios organizacijos nustato ir pirkimo dokumentuose nurodo objektyvius ir nediskriminacinius skirtingų dalių skyrimo kriterijus arba taisykles, jeigu taikant pasirinktus skyrimo kriterijus vienam konkurso dalyviui būtų paskirta daugiau dalių nei nustatytas maksimalus jų skaičius.

3. Jeigu tam pačiam konkurso dalyviui gali būti skiriama daugiau nei viena dalis, perkančiosios organizacijos gali numatyti, kad jos skirs vieną sutartį dėl kiekvienos dalies arba skirs vieną ar keletą sutarčių, galbūt apimančių kelias arba visas dalis.

Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodo, ar pasilieka tokio pasirinkimo teisę, ir jeigu taip, tai kokios dalys gali būti sugrupuotos kartu pagal vieną sutartį.

Perkančiosios organizacijos pirmiausia kiekvienai atskirai daliai nustato geriausiai pagal 66 straipsnį nustatytus skyrimo kriterijus atitinkančius pasiūlymus. Jos gali skirti sutartį daugiau nei pagal vieną dalį konkurso dalyviui, kuris pasiūlymų eilėje visų šios sutarties apimamų atskirų dalių atžvilgiu yra pirmas, jeigu tik yra geriau įvykdomi pagal 66 straipsnį nurodyti kriterijai, susiję su visomis tos sutarties apimamomis dalimis. Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustato palyginimo metodus, kuriuos ketina taikyti. Tokie metodai yra skaidrūs, objektyvūs ir nediskriminaciniai.

4. Perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad visi rangovai koordinuotų savo veiksmus vadovaujami ūkio subjekto, kuriam buvo skirta sutarties dalis, apimanti bendrą projekto koordinavimą, arba atitinkamos jos dalys.

45 straipsnis Terminų nustatymas

1. Nustatydamos pasiūlymų ir prašymų leisti dalyvauti priėmimo terminus, perkančiosios organizacijos atsižvelgia į sutarties sudėtingumą ir pasiūlymams parengti reikalingą laiką, nepažeisdamos 24–30 straipsniuose nustatytos minimalios trukmės.

2. Jeigu pasiūlymai gali būti parengti tik apsilankius vietoje arba vietoje patikrinus dokumentus, kuriais grindžiami pirkimo dokumentai, pasiūlymų priėmimo terminai pratęsiami, kad visi atitinkami ūkio subjektai galėtų sužinoti visą pasiūlymams parengti būtiną informaciją.

2 skirsnis Skelbimas ir skaidrumas

46 straipsnis Išankstiniai informaciniai skelbimai

1.           Perkančiosios organizacijos apie planuojamų pirkimų ketinimus gali paskelbti išankstiniame informaciniame skelbime kuo skubiau prasidėjus finansiniams metams. Tokiuose skelbimuose pateikiama VI priedo B dalies I skirsnyje nurodyta informacija. Komisija arba perkančioji organizacija juos skelbia pirkėjo skiltyje pagal IX priedo 2 dalies b punktą. Kai skelbimas perkančiųjų organizacijų skelbiamas pirkėjo skiltyje, jos nusiunčia informaciją apie skelbimą į pirkėjo skiltį laikydamosi IX priedo 3 punkto.

2.           Jei rengiama ribota procedūra ir konkurso procedūra su derybomis, pavaldžiosios perkančiosios organizacijos kaip kvietimą dalyvauti konkurse gali naudoti išankstinį informacinį skelbimą pagal 24 straipsnio 2 dalį, su sąlyga, kad skelbimas atitinka visas toliau išvardytas sąlygas:

(a) jame konkrečiai nurodomos prekės, darbai arba paslaugos, kurios bus numatomos skirti sutarties dalykas;

(b) jame nurodoma, kad sutartis bus skiriama taikant ribotą procedūra arba konkurso procedūrą su derybomis papildomai neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse, o suinteresuotieji ūkio subjektai kviečiami raštu pareikšti susidomėjimą;

(c) be VI priedo B dalies I skirsnyje nurodytos informacijos, jame yra ir VI priedo B dalies II skirsnyje nurodyta informacija;

(d) jis paskelbtas likus ne daugiau kaip 12 mėnesių iki 52 straipsnio 1 dalyje nurodyto kvietimo išsiuntimo dienos.

Šie skelbimai pirkėjo skiltyje neskelbiami.

47 straipsnis Skelbimai apie pirkimą

Visos perkančiosios organizacijos gali visoms procedūroms kaip priemonę pakviesti dalyvauti konkurse naudoti skelbimą apie pirkimą. Tokiuose skelbimuose pateikiama VI priedo C dalyje nurodyta informacija ir jie skelbiami pagal 49 straipsnį.

48 straipsnis Skelbimai apie sutarties skyrimą

1. Ne vėliau kaip per 48 dienas nuo sutarties skyrimo ar preliminariojo susitarimo sudarymo perkančiosios organizacijos išsiunčia skelbimą apie sutarties skyrimą, kuriame pateikiami pirkimo procedūros rezultatai.

Tokiuose skelbimuose pateikiama VI priedo D dalyje nurodyta informacija ir jie skelbiami pagal 49 straipsnį.

2. Jeigu dalyvauti konkurse dėl atitinkamos sutarties buvo kviečiama naudojant išankstinį informacinį skelbimą ir per tokio išankstinio informacinio skelbimo apimamą 12 mėnesių terminą perkančioji organizacija neketina skirti kitų sutarčių, tai konkrečiai nurodoma skelbime apie sutarties skyrimą.

Jeigu pagal 31 straipsnį sudaromos preliminarieji susitarimai, perkančiosios organizacijos neprivalo siųsti skelbimo apie pirkimo procedūros rezultatus dėl kiekvienos tokiu preliminariuoju susitarimu grindžiamos sutarties.

3. Perkančiosios organizacijos skelbimą apie sutarčių skyrimą taikant dinaminę pirkimo sistemą išsiunčia per 48 dienas nuo kiekvienos sutarties paskyrimo. Tačiau jos gali sugrupuoti tokius skelbimus per ketvirtį. Tokiu atveju jos išsiunčia sugrupuotus skelbimus per 48 dienas nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.

4. Tam tikra informacija apie sutarties skyrimą arba preliminariojo susitarimo sudarymą gali būti neskelbiama, jeigu jos pateikimas trukdytų vykdyti įstatymą arba kitaip prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus ūkio subjektų viešuosius arba privačiuosius komercinius interesus arba galėtų trukdyti laisvam jų tarpusavio konkuravimui.

49 straipsnis Skelbimų forma ir būdas

1. VI priede nurodyta informacija 46, 47 ir 48 straipsniuose nurodytuose skelbimuose pateikiama naudojant standartines formas, įskaitant standartines klaidų taisymo formas.

Tokias standartines formas nustato Komisija. Tokie įgyvendinamieji aktai priimami pagal 91 straipsnyje nurodytą patariamąją procedūrą.

2. 46, 47 ir 48 straipsniuose nurodyti skelbimai rengiami, perduodami elektroninėmis priemonėmis Komisijai ir skelbiami laikantis IX priedo reikalavimų. Skelbimai skelbiami ne vėliau kaip praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo. Komisijos patiriamas skelbimų paskelbimo sąnaudas padengia Europos Sąjunga.

3. 46 straipsnio 2 dalyje ir 47 straipsnyje nurodyti skelbimai skelbiami išsamiai, perkančiosios organizacijos pasirinkta oficialia Europos Sąjungos kalba. Versija šia kalba laikoma vieninteliu autentišku tekstu. Svarbių kiekvieno skelbimo elementų santrauka skelbiama ir kitomis oficialiomis kalbomis.

4. Komisija užtikrina, kad 46 straipsnio 2 dalyje nurodytų išankstinių informacinių skelbimų ir 32 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyto kvietimo dalyvauti konkurse taikant dinaminę pirkimo sistemą visas tekstas ir santrauka būtų toliau skelbiami:

(a) išankstinių informacinių skelbimų – 12 mėnesių arba kol bus gautas 48 straipsnyje numatytas skelbimas apie sutarties paskyrimą, kuriame nurodoma, kad per 12 mėnesių laikotarpį, kurį apima kvietimas dalyvauti konkurse, daugiau sutarčių nebus skiriama;

(b) kvietimų dalyvauti konkurse taikant dinaminę pirkimo sistemą – dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpį.

5. Perkančiosios organizacijos yra pajėgios pateikti skelbimų išsiuntimo datos įrodymus.

Komisija pateikia perkančiajai organizacijai skelbimo gavimo patvirtinimą ir atsiųstos informacijos paskelbimo patvirtinimą, nurodydama šio paskelbimo datą. Toks patvirtinimas taip pat laikomas paskelbimo įrodymu.

6. Perkančiosios organizacijos gali skelbti skelbimus apie viešojo pirkimo sutartis, kurioms netaikomas šioje direktyvoje nustatytas paskelbimo reikalavimas, su sąlyga, kad tokie skelbimai Komisijai siunčiami elektroninėmis priemonėmis laikantis IX priede nustatyto formato ir perdavimo procedūrų.

50 straipsnis Skelbimas nacionaliniu lygmeniu

1. 46, 47 ir 48 straipsniuose nurodyti skelbimai ir jų turinys neskelbiami nacionaliniu lygmeniu prieš juos paskelbiant 49 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Nacionaliniu lygmeniu skelbiamuose skelbimuose nėra kitokios informacijos nei Komisijai išsiųstuose arba pirkėjo skiltyje paskelbtuose skelbimuose nurodyta informacija, tačiau juose nurodoma skelbimo išsiuntimo Komisijai arba jo paskelbimo pirkėjo skiltyje data.

3. Išankstiniai informaciniai skelbimai neskelbiami pirkėjo skiltyje anksčiau, nei Komisijai išsiunčiamas skelbimas apie jų paskelbimą tokia forma. Juose nurodoma išsiuntimo data.

51 straipsnis Galimybė gauti pirkimo dokumentus elektronine forma

1. Perkančiosios organizacijos suteikia neribotą ir visišką tiesioginę galimybę nemokamai elektroninėmis priemonėmis nuo skelbimo paskelbimo dienos pagal 49 straipsnį arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos gauti pirkimo dokumentus. Skelbimo arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą tekste nurodomas interneto adresas, kuriuo galima gauti tokius dokumentus.

2. Jeigu papildomos informacijos, susijusios su specifikacijomis ir visais pagalbiniais dokumentais, prašoma laiku, perkančiosios organizacijos arba kompetentingi skyriai ją pateikia ne vėliau kaip šešios dienos iki pasiūlymų teikimo termino pabaigos. Jei rengiamas 25 straipsnio 3 dalyje ir 26 straipsnio 5 dalyje nurodytas supaprastintas pirkimas, ši trukmė yra keturios dienos.

52 straipsnis Kvietimai teikti pasiūlymą arba dalyvauti dialoge; kvietimai patvirtinti susidomėjimą

1. Jei organizuojama ribota procedūra, konkurencinio dialogo procedūra, inovacijų partnerystė ir konkurso procedūra su derybomis, perkančiosios organizacijos vienu metu raštu pakviečia atrinktus kandidatus teikti pasiūlymus, o jei naudojamas konkurencinis dialogas – dalyvauti dialoge.

Jeigu kaip kvietimas dalyvauti konkurse naudojamas išankstinis informacinis skelbimas pagal 46 straipsnio 2 dalį, perkančiosios organizacijos vienu metu raštu pakviečia susidomėjimą pareiškusius ūkio subjektus patvirtinti savo susidomėjimą.

2. 1 dalyje nurodytuose kvietimuose pateikiama nuoroda į elektroninį adresą, kuriuo tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis yra prieinamos specifikacijos arba aprašomasis dokumentas ir visi kiti pagalbiniai dokumentai. Be to, jame pateikiama X priede nurodyta informacija.

53 straipsnis Pranešimas kandidatams ir konkurso dalyviams

1. Perkančiosios organizacijos kuo greičiau kiekvienam kandidatui ir konkurso dalyviui praneša apie priimtus sprendimus dėl preliminariojo susitarimo sudarymo, sutarties skyrimo ar leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, įskaitant sprendimo nesudaryti preliminariojo susitarimo, neskirti sutarties, dėl kurios buvo paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse, pradėti procedūrą iš naujo arba netaikyti dinaminės pirkimo sistemos motyvus.

2. Jeigu to prašo atitinkamas asmuo, perkančioji organizacija kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 15 dienų nuo rašytinio prašymo gavimo praneša:

(a) visiems nelaimėjusiems kandidatams apie jų prašymo dalyvauti atmetimo priežastis;

(b) visiems nelaimėjusiems konkurso dalyviams apie jų pasiūlymo atmetimo priežastis, o 40 straipsnio 5 ir 6 dalyje numatytais atvejais – ir savo sprendimo dėl nelygiavertiškumo arba sprendimo, kad darbai, prekės arba paslaugos neatitinka rezultatų arba funkcinių reikalavimų, priežastis;

(c) visiems konkurso dalyviams, pateikusiems priimtiną pasiūlymą, apie pasirinkto pasiūlymo ypatybes ir santykinius pranašumus, taip pat nurodo laimėjusį konkurso dalyvį arba preliminariojo susitarimo šalis;

(d) visiems konkurso dalyviams, pateikusiems priimtiną pasiūlymą, apie derybų ir dialogo su konkurso dalyviais eigą.

3. Perkančiosios organizacijos gali nuspręsti nepateikti kai kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, susijusios su sutarties skyrimu, preliminariojo susitarimo sudarymu arba leidimu dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, jeigu jos pateikimas trukdytų vykdyti įstatymą arba kitaip prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus ūkio subjektų viešuosius arba privačiuosius komercinius interesus arba galėtų trukdyti laisvam jų tarpusavio konkuravimui.

3 skirsnis Dalyvių pasirinkimas ir sutarčių skyrimas

54 straipsnis Bendrieji principai

1. Sutartys skiriamos remiantis 66–69 straipsniuose nurodytais kriterijais, jeigu yra tenkinamos toliau nurodytos kumuliacinės sąlygos:

(a) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant į 43 straipsnį;

(b) pasiūlymą pateikia konkurso dalyvis, kuriam nėra neleista dalyvauti konkurse pagal šios direktyvos 21 ir 55 straipsnius ir kuris atitinka perkančiosios organizacijos pagal 56 straipsnį nustatytus atrankos kriterijus ir, jei taikytina, 64 straipsnyje nurodytas nediskriminavimo taisykles bei kriterijus.

2. Perkančiosios organizacijos gali nuspręsti neskirti sutarties geriausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui, nustačiusios, kad pasiūlymas neatitinka Sąjungos socialinės ir darbo arba aplinkos teisės aktuose arba XI priede išvardytuose tarptautinės socialinės ir aplinkos teisės aktuose nustatytų įpareigojimų arba nėra jiems bent lygiavertis.

3. Jei rengiamas atviras konkursas, perkančiosios organizacijos gali nuspręsti vertinti konkurso dalyvius prieš patikrinant atrankos kriterijus, su sąlyga, kad yra laikomasi atitinkamų šio skirsnio nuostatų, įskaitant taisyklę, jog sutartis neskiriama konkurso dalyviui, kuriam turėjo būti neleista dalyvauti konkurse pagal 55 straipsnį arba kuris neatitinka perkančiosios organizacijos nustatytų atrankos kriterijų, laikantis šio skirsnio 1 poskirsnio.

4. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 89 straipsnį dėl XI priede pateikiamo sąrašo keitimo, jeigu tokie pakeitimai yra būtini dėl naujų tarptautinių susitarimų sudarymo arba esamų tarptautinių susitarimų keitimo.

1 poskyris Kokybinės atrankos kriterijai

55 straipsnis Atmetimo pagrindas

1. Atmetimo pagrindai viešojo pirkimo sutartyje neleidžiama dalyvauti kandidatui arba konkurso dalyviui, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuteistam dėl vienos iš toliau išvardytų priežasčių:

(a) dėl dalyvavimo nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Tarybos pagrindų sprendimo 2008/841/TVR[35] 2 straipsnio 1 dalyje;

(b) dėl korupcijos, kaip apibrėžta Konvencijos dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, 3 straipsnyje [36] ir Tarybos pagrindų sprendimo 2003/568/TVR[37] 2 straipsnyje, taip pat dėl korupcijos, kaip apibrėžta perkančiosios organizacijos arba ūkio subjekto nacionalinėje teisėje;

(c) dėl sukčiavimo, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[38]1 straipsnyje;

(d) dėl teroristinių nusikaltimų arba su terorizmo veikla susijusių nusikaltimų, kaip atitinkamai apibrėžta Tarybos pagrindų sprendimo 2002/475/TVR [39] 1 ir 3 straipsniuose, arba dėl nusikaltimo kurstymo, bendrininkavimo darant nusikaltimą arba pasikėsinimo jį padaryti, kaip nurodyta to paties sprendimo 4 straipsnyje;

(e) dėl pinigų plovimo, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 91/308/EEB[40] 1 straipsnyje.

Pareiga neleisti kandidatui arba konkurso dalyviui dalyvauti viešojo pirkimo sutartyje taip pat taikoma, jeigu dėl nusikaltimų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteisti įmonės direktoriai arba bet kurie kiti atstovavimo kandidatui arba konkurso dalyviui, sprendimo arba kontrolės teisę kandidato arba konkurso dalyvio atžvilgiu turintys asmenys.

2. Ūkio subjektui neleidžiama dalyvauti sutartyje, jeigu perkančiajai organizacijai žinoma, jog yra res judicata galią turintis sprendimas, kuriuo nustatyta, kad ūkio subjektas nėra įvykdęs įpareigojimų, susijusių su mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies, kurioje šis ūkio subjektas yra įsisteigęs, arba perkančiosios organizacijos įsteigimo valstybės narės teisės nuostatas.

3. Perkančioji organizacija gali neleisti ūkio subjektui dalyvauti viešojo pirkimo sutartyje, jeigu yra bent viena iš toliau nurodytų sąlygų:

(a) perkančiajai organizacijai yra žinoma apie kokį nors Sąjungos socialinės, darbo ar aplinkos teisės aktuose arba XI priede išvardytuose tarptautinės socialinės ir aplinkos teisės aktuose nustatytų įpareigojimų pažeidimą. Sąjungos teisės aktų arba tarptautinių nuostatų laikymuisi prilygsta lygiaverčio pobūdžio laikymasis;

(b) jeigu ūkio subjektui taikoma nemokumo arba likvidavimo procedūra, jeigu jo turtą administruoja likvidatorius arba teismas, jeigu jis yra sudaręs susitarimą su kreditoriais, jeigu jis yra sustabdęs verslo veiklą arba yra analogiškoje padėtyje, susiklosčiusioje dėl panašios nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos procedūros;

(c) jeigu perkančioji organizacija gali bet kokiomis priemonėmis įrodyti, kad ūkio subjektas pripažintas kaltu dėl šiurkštaus profesinio nusižengimo;

(d) jeigu ūkio subjektui kurį nors su ta pačia perkančiąja organizacija sudarytoje ankstesnėje panašaus pobūdžio sutartyje ar sutartyse nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.

Kad galėtų taikyti pirmos pastraipos d punkte nurodytą atmetimo pagrindą, perkančiosios organizacijos nustato sutarties vykdymo rezultatų vertinimo metodą, grindžiamą objektyviais ir įvertinamais kriterijais ir taikomą sistemiškai, nuosekliai bei skaidriai. Atitinkamam rangovui pranešama apie bet kokį sutarties vykdymo rezultatų vertinimą. Jam suteikiama galimybė prieštarauti vertinimo išvadoms ir kreiptis dėl teisminės gynybos.

4. Bet kuris kandidatas arba konkurso dalyvis, atsidūręs vienoje iš 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų padėčių, gali perkančiajai organizacijai pateikti įrodymus, patvirtinančius savo patikimumą, nepaisant to, jog yra pagrindas jį pašalinti iš konkurso.

Šiuo tikslu kandidatas arba konkurso dalyvis įrodo, kad yra atlyginęs visą žalą, padarytą dėl nusikaltimo ar nusižengimo, išsamiai išaiškino faktines ir kitas aplinkybes, aktyviai bendradarbiaudamas su tyrimą atliekančiomis institucijomis, ir ėmėsi konkrečių tinkamų techninių, organizacinių ir asmeninių priemonių, kurios užkirstų kelią būsimiems nusikaltimams arba nusižengimams. Perkančiosios organizacijos įvertina priemones, kurių ėmėsi kandidatai arba konkurso dalyviai, atsižvelgdamos į nusikaltimo arba nusižengimo sunkumą ir konkrečias aplinkybes. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tokių priemonių nepakanka, ji nurodo tokio savo sprendimo motyvus.

5. Valstybės narės užtikrina, kad perkančiosios organizacijos ir ūkio subjektai galėtų nesunkiai gauti informaciją ir pagalbą dėl šio straipsnio taikymo iš 88 straipsnyje nurodyto ryšių centro.

6. Valstybės narės paprašytos kitų valstybių narių pateikia visą informaciją, susijusią su šiame straipsnyje nurodytais atmetimo pagrindais. Įsteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos šią informaciją pateikia pagal 88 straipsnį.

56 straipsnis Atrankos kriterijai

1. Perkančiosios organizacijos gali nustatyti dalyvavimo sąlygas, susijusias su:

(a) tinkamumu vykdyti profesinę veiklą;

(b) ekonomine ir finansine padėtimi;

(c) techniniais ir profesiniais gebėjimais.

Jos neprivalo nustatyti visų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse išvardytų sąlygų, tačiau negali nustatyti kitų reikalavimų nei išvardytieji.

Perkančiosios organizacijos nustato tik tas dalyvavimo sąlygas, kurios yra tinkamos užtikrinti, kad kandidatas arba konkurso dalyvis turėtų teisinį bei finansinį pajėgumą ir komercinius bei techninius gebėjimus įvykdyti paskirtiną sutartį. Visi reikalavimai yra susiję su sutarties dalyku ir griežtai jam proporcingi, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tikrą konkurenciją.

2. Kalbant apie tinkamumą verstis profesine veikla, perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad ūkio subjektai būtų įregistruoti viename iš jų įsisteigimo valstybėje narėje esančių profesijų arba verslo registrų, kaip aprašyta XII priede.

Jeigu viešojo paslaugų pirkimo sutarčių skyrimo procedūrose iš kandidatų arba konkurso dalyvių reikalaujama turėti konkretų leidimą arba būti konkrečios organizacijos nariais, kad jie savo kilmės šalyje galėtų suteikti atitinkamą paslaugą, perkančioji organizacija gali reikalauti įrodyti, jog jie turi tokį leidimą arba yra konkrečios organizacijos nariai.

3. Kalbant apie pakankamą ekonominę ir finansinę padėtį, perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad ūkio subjektai būtų pakankamai finansiškai ir ekonomiškai pajėgūs. Šiuo tikslu jos gali reikalauti, kad ūkio subjektai turėtų tam tikrą būtiną metinę apyvartą, įskaitant tam tikrą būtiną apyvartą srityje, kuriai taikoma sutartis, ir atitinkamą profesinės rizikos draudimą.

Būtinas metinės apyvartos reikalavimas negali daugiau negu tris kartus viršyti numatomos sutarties vertės, išskyrus tinkamai pagrįstas aplinkybes, susijusias su ypatinga rizika dėl darbų, paslaugų arba prekių pobūdžio. Perkančioji organizacija tokias išimtines aplinkybes nurodo pirkimo dokumentuose.

Jeigu sutartis dalijama į dalis, šis straipsnis taikomas kiekvienai atskirai daliai. Tačiau perkančioji organizacija gali nustatyti būtiną metinės apyvartos reikalavimą dalių grupei tuo atveju, jeigu konkursą laimėjusiam dalyviui būtų paskirtos kelios vienu metu vykdytinos dalys.

Jeigu preliminariuoju susitarimu grindžiamas sutartis numatoma skirti paskelbus naują konkursą, šios dalies antroje pastraipoje nurodytas maksimalios metinės apyvartos reikalavimas apskaičiuojamas pagal numatomą maksimalią konkrečių sutarčių, kurios bus vykdomos vienu metu, vertę, jeigu ji žinoma, arba, jeigu ji nežinoma, pagal numatomą preliminariojo susitarimo vertę.

4. Kalbant apie techninius ir profesinius gebėjimus, perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad ūkio subjektai turėtų sutarčiai įvykdyti pagal atitinkamą kokybės standartą būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį. Perkančiosios organizacijos gali padaryti išvadą, kad ūkio subjektai neįvykdys sutarties pagal atitinkamą kokybės standartą, nustačiusios jų interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti sutarties vykdymą.

Procedūrose dėl viešojo pirkimo sutarčių, kurių objektas – prekės, kurioms reikalingi įrengimo ir montavimo darbai, paslaugų teikimas arba darbų atlikimas, ūkio subjektų gebėjimas suteikti paslaugą arba atlikti montavimą ar darbą gali būti vertinamas atsižvelgiant į jo įgūdžius, efektyvumą, patirtį ir patikimumą.

5. Perkančiosios organizacijos skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo reikiamas dalyvavimo sąlygas, kurios gali būti išreikštos kaip būtinasis gebėjimų lygis, kartu su atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis.

57 straipsnis Savideklaracijos ir kitos įrodinėjimo priemonės

1. Perkančiosios organizacijos pripažįsta savideklaracijas kaip pirminius įrodymus, kad kandidatai ir konkurso dalyviai įvykdo toliau nurodytas sąlygas:

(a) jie nėra atsidūrę vienoje iš 55 straipsnyje nurodytų padėčių, kai ūkio subjektams neleidžiama arba gali būti neleidžiama dalyvauti;

(b) jie atitinka atrankos kriterijus, nustatytus pagal 56 straipsnį;

(c) jeigu taikytina, jie atitinka objektyvias taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal 64 straipsnį;

(d) paprašyti jie nedelsdami galės pateikti patvirtinamuosius dokumentus, kurių perkančiosios organizacijos reikalavo pagal 59 ir 60 straipsnius ir, jei taikytina, 61 ir 63 straipsnius.

2. Perkančioji organizacija gali bet kuriuo procedūros momentu prašyti kandidato arba konkurso dalyvio pateikti visus reikalaujamus dokumentus arba jų dalis, jeigu tai atrodo būtina tinkamai procedūros eigai užtikrinti.

Prieš skirdama sutartį, perkančioji organizacija reikalauja, kad konkurso dalyvis, kuriam ji nusprendė paskirti sutartį, pateiktų dokumentus pagal 59 ir 60 straipsnius ir, jei taikytina, pagal 61 straipsnį.          Perkančioji organizacija gali paprašyti ūkio subjektų papildyti arba patikslinti pagal 59, 60 ir 61 straipsnius pateiktas pažymas ir dokumentus.

3. Perkančiosios organizacijos nereikalauja kitokių pažymų nei nurodytosios 60 ir 61 straipsnyje; pagal 62 straipsnį ūkio subjektai gali remtis visomis tinkamomis priemonėmis, kad įrodytų perkančiajai organizacijai, jog jie turės reikiamus išteklius.

Kandidatų ir konkurso dalyvių nereikalaujama iš naujo pateikti pažymos ar kitų įrodomųjų dokumentų, jau pateiktų tai pačiai perkančiajai organizacijai per pastaruosius ketverius metus pagal ankstesnę procedūrą, jeigu jie tebegalioja.

4. Paprašytos valstybės narės kitoms valstybėms narėms pagal 88 straipsnį pateikia visą informaciją, susijusią su 55 straipsnyje išvardytais atmetimo pagrindais, 56 straipsnyje nurodytu konkurso dalyvių tinkamumu, finansiniu ir techniniu pajėgumu ir su šiame straipsnyje aprašytų įrodinėjimo priemonių turiniu ar pobūdžiu.

58 straipsnis Internetinė pažymų saugykla („e-Certis“)

1. Kad padėtų rengti tarptautinius konkursus, valstybės narės užtikrina, jog informacija apie pažymas ir kitus įrodomuosius dokumentus, pateikiamus „e-Certis“, būtų nuolat atnaujinama.

2. „E-Certis“ naudojimas yra privalomas ir perkančiosios organizacijos privalo reikalauti tik tokio pobūdžio sertifikatų arba tokių įrodomųjų dokumentų formų, kurios yra prieinamos „e-Certis“ ne ilgiau kaip 2 metus po 92 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos.

59 straipsnis Europos pirkimų pasas

1. Nacionalinės institucijos atitinkamoje valstybėje narėje įsisteigusio ir būtinas sąlygas atitinkančio ūkio subjekto prašymu išduoda Europos pirkimų pasą. Europos pirkimų pase pateikiami XIII priede nurodyti duomenys, jis parengiamas pagal standartinę formą.

Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 89 straipsnį, kad dėl techninės pažangos ar administracinių priežasčių galėtų pakeisti XIII priedą. Ji taip pat nustato standartinę Europos pirkimų paso formą. Tokie įgyvendinamieji aktai priimami pagal 91 straipsnyje nurodytą patariamąją procedūrą.

2. Ne vėliau kaip praėjus 2 metams nuo 91 straipsnio 1 dalyje numatytos datos pasas pateikiamas tik elektronine forma.

3. Pasą išduodanti institucija reikiamos informacijos prašo tiesiogiai iš kompetentingų institucijų, išskyrus atvejus, kai tai draudžiama pagal nacionalines asmens duomenų apsaugos taisykles.

4. Europos pirkimų pasą visos perkančiosios organizacijos pripažįsta kaip sąlygų, kurioms jis yra taikomas, įvykdymo įrodymą ir dėl jo nekeliama abejonių, jei nėra pagrindo. Toks pagrindas gali būti susijęs su tuo, kad pasas buvo išduotas anksčiau nei prieš šešis mėnesius.

5. Valstybės narės kitų valstybių narių paprašytos pateikia visą informaciją, susijusią su Europos pirkimo paso autentiškumu ir turiniu. Įsteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos šią informaciją pateikia pagal 88 straipsnį.

60 straipsnis Sertifikatai

1. Pakankamu įrodymu, kad ūkio subjektui netaikoma nė viena iš 55 straipsnyje nurodytų aplinkybių, perkančiosios organizacijos pripažįsta toliau nurodytus dalykus:

(a) kalbant apie to straipsnio 1 dalį – išrašo iš atitinkamo registro, pvz., teismų registro, pateikimą arba vietoj šio išrašo – kilmės šalies arba šalies, kurioje ūkio subjektas yra įsisteigęs, kompetentingos teismo arba administracinės institucijos išduotą lygiavertį dokumentą, įrodantį, kad tokie reikalavimai yra įvykdyti;

(b) kalbant apie to straipsnio 2 dalį ir 3 dalies b punktą – atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą sertifikatą;

(c) jeigu atitinkama šalis neišduoda tokių dokumentų arba sertifikatų arba jeigu jie neapima visų to straipsnio 1, 2 dalyse ir 3 dalies b punkte nurodytų atvejų, jie gali būti pakeisti pagal 88 straipsnį paskirto nacionalinio ryšių centro šiuo tikslu pateikta oficialia deklaracija.

2. Ūkio subjekto ekonominės ir finansinės padėties įrodymai paprastai gali būti pateikiami su viena ar keliomis XIV priedo 1 skyriuje išvardytais dokumentais.

Jeigu ūkio subjektas dėl pagrįstos priežasties negali pateikti perkančiosios organizacijos prašomų dokumentų, savo ekonominę ir finansinę padėtį jis gali įrodyti bet kokiu kitu dokumentu, kurį perkančioji organizacija laiko tinkamu.

3. Ūkio subjekto techninių gebėjimų įrodymus galima pateikti viena arba keliomis iš XIV priedo 2 skyriuje išvardytų priemonių, atsižvelgiant į darbų, prekių arba paslaugų pobūdį, kiekį ar svarbą.

4. Paprašytos valstybės narės kitoms valstybėms narėms pagal 88 straipsnį pateikia visą informaciją, susijusią su atmetimo pagrindų įrodymais, dokumentais, kuriais patvirtinamas tinkamumas verstis profesine veikla, ir konkurso dalyvių finansiniu bei techniniu pajėgumu, taip pat visomis kitomis šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

61 straipsnis Kokybės užtikrinimo ir aplinkosaugos vadybos standartai

1. Jeigu perkančiosios organizacijos reikalauja pateikti nepriklausomų organizacijų išduotus sertifikatus, kuriais patvirtinama, kad ūkio subjektas atitinka tam tikrus kokybės užtikrinimo standartus, įskaitant prieinamumą neįgaliems asmenims, jos nurodo kokybės užtikrinimo sistemas, grindžiamas atitinkamomis akredituotų organizacijų sertifikuotomis Europos standartų serijomis. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius kitose valstybėse narėse įsteigtų organizacijų sertifikatus. Jos taip pat pripažįsta kitus lygiaverčių kokybės užtikrinimo priemonių įrodymus, pateiktus ūkio subjektų, neturinčių galimybės gauti nurodytų sertifikatų arba negalinčių jų gauti per atitinkamą laiko tarpą.

2. Jeigu perkančiosios organizacijos reikalauja pateikti nepriklausomų organizacijų parengtus sertifikatus, kuriais patvirtinama, kad ūkio subjektas atitinka tam tikras aplinkosaugos vadybos sistemas arba standartus, jos nurodo Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba kitas aplinkosaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1221/2009 [41] 45 straipsnį arba kitus akredituotų organizacijų aplinkosaugos vadybos standartus, grindžiamus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius kitose valstybėse narėse įsteigtų organizacijų sertifikatus. Jos taip pat pripažįsta kitus lygiaverčių aplinkosaugos vadybos priemonių įrodymus, pateiktus ūkio subjektų, neturinčių galimybės gauti nurodytų sertifikatų arba negalinčių jų gauti per atitinkamą laiko tarpą.

3. Valstybės narės paprašytos kitų valstybių narių pagal 88 straipsnį pateikia visą informaciją, susijusią su dokumentais, kurie pateikti kaip šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų kokybės ir aplinkosaugos standartų laikymosi įrodymas.

62 straipsnis Rėmimasis kitų subjektų pajėgumu

1. Kalbant apie 56 straipsnio 3 dalį nurodytus kriterijus, susijusius su ekonomine ir finansine padėtimi, taip pat pagal 56 straipsnio 4 dalį nurodytus kriterijus, susijusius su techniniu ir profesiniu pajėgumu, ūkio subjektas, kai taikytina, dėl konkrečios sutarties gali remtis kitų subjektų pajėgumais, nepriklausomai nuo ryšių su jais teisinio pobūdžio. Tokiu atveju jis perkančiajai organizacijai įrodo, kad disponuos būtinais ištekliais, pvz., pateikdamas šių subjektų tuo tikslu prisiimtą įsipareigojimą. Dėl ekonominės ir finansinės padėties užtikrinimo perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad ūkio subjektas ir tokie subjektai bendrai atsakytų už sutarties vykdymą.

Tomis pačiomis sąlygomis 16 straipsnyje nurodyta ūkio subjektų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų subjektų pajėgumu.

2. Darbų, paslaugų pirkimo sutarčių ir įrengimo ir montavimo operacijų pagal prekių tiekimo sutartį atveju perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad tam tikras esmines užduotis tiesiogiai atliktų pats konkurso dalyvis, o jeigu pasiūlymą teikia 6 straipsnyje nurodyta ūkio subjektų grupė – grupės dalyvis.

63 straipsnis Patvirtintų ūkio subjektų oficialūs sąrašai ir organizacijų, įsteigtų pagal privačiąją arba viešąją teisę, atliekamas sertifikavimas

1. Valstybės narės gali sudaryti ar pildyti oficialius patvirtintų rangovų, tiekėjų arba paslaugų teikėjų sąrašus arba numatyti sertifikavimo įstaigų pagal Europos sertifikavimo standartus atliktą sertifikavimą, kaip apibrėžta VIII priede.

Jos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms nurodo sertifikavimo įstaigos arba už oficialių sąrašų sudarymą atsakingos įstaigos adresą, kuriuo siunčiamos paraiškos.

2. Valstybės narės įtraukimo į 1 dalyje nurodytus sąrašus ir sertifikavimo įstaigų atliekamo sertifikatų išdavimo sąlygas suderina su šio poskirsnio nuostatomis.

Valstybės narės tokias sąlygas taip pat pritaiko prie 62 straipsnio nuostatų, jei grupei priklausančių ūkio subjektų pateiktose registracijos paraiškose teigiama, kad išteklius joms suteikia kitos grupės įmonės. Tokiais atvejais šie subjektai oficialų sąrašą sudarančiai institucijai įrodo, kad disponuos tokiais ištekliais per visą sertifikato, kuriuo patvirtinamas jų įtraukimas į oficialų sąrašą, galiojimo laikotarpį ir kad per šį laikotarpį šios įmonės ir toliau atitiks kokybinės atrankos kriterijus, nurodytus oficialiame sąraše arba sertifikate, kuriuo ūkio subjektai remiasi įtraukimui į sąrašą pagrįsti.

3. Į oficialius sąrašus įtraukti arba sertifikatą turintys ūkio subjektai kompetentingos institucijos išduotą registracijos sertifikatą arba kompetentingos sertifikavimo įstaigos išduotą sertifikatą perkančiajai organizacijai gali teikti dėl kiekvienos sutarties. Tokiuose sertifikatuose pateikiamos nuorodos, dėl kurių šie ūkio subjektai galėjo būti įtraukti į sąrašą arba gauti sertifikatą, ir jų klasifikavimas tame sąraše.

4. Sertifikuotas įtraukimas į kompetentingų įstaigų sudaromus oficialius sąrašus arba sertifikavimo įstaigos išduotas sertifikatas yra pagrindas daryti atitikties kokybinės atrankos reikalavimams, kuriuos apima sąrašai arba sertifikatas, prielaidą.

5. Informacija, apie kurią galima spręsti iš įtraukimo į oficialius sąrašus arba sertifikavimo, negalima abejoti, jei nėra pagrindo. Iš bet kurio įregistruoto ūkio subjekto gali būti reikalaujama papildomos pažymos apie socialinio draudimo įmokų ir mokesčių sumokėjimą, jeigu numatoma skirti sutartį.

Kitų valstybių narių perkančiosios organizacijos šio straipsnio 3 dalį ir šios dalies pirmąją pastraipą taiko tik ūkio subjektams, įsisteigusiems valstybėje narėje, kurioje yra sudaromas oficialus sąrašas.

6. Kokybinės atrankos kriterijų, kuriuos apima sąrašas arba sertifikatas, įrodymo reikalavimai atitinka 59 ir 60 straipsnius ir, jei taikytina, 61 straipsnį.       Iš kitų valstybių narių ūkio subjektų dėl įtraukimo į oficialų sąrašą arba sertifikavimo nereikalaujama jokių kitų įrodymų ar deklaracijų, išskyrus tuos, kurių reikalaujama iš nacionalinių ūkio subjektų.

Ūkio subjektai prašyti įtraukti į oficialų sąrašą arba kreiptis dėl sertifikato išdavimo gali bet kada. Apie sąrašą sudarančios institucijos arba kompetentingos sertifikavimo institucijos sprendimą jiems pranešamą per pagrįstai trumpą laiko tarpą.

7. Kitų valstybių narių ūkio subjektai neprivalo būti šitaip įtraukti į sąrašus arba gauti sertifikato, kad galėtų dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius kitose valstybėse narėse įsteigtų įstaigų sertifikatus. Jos taip pat pripažįsta lygiavertes įrodinėjimo priemones.

8. Valstybės narės paprašytos kitų valstybių narių pagal 88 straipsnį suteikia visą informaciją, susijusią su dokumentais, kurie pateikti kaip įrodymas, kad ūkio subjektas atitinka įtraukimo į patvirtintų ūkio subjektų sąrašus reikalavimus, arba kaip įrodymas, kad kitos valstybės narės ūkio subjektai turi lygiavertį sertifikatą. .

2 poskirsnis Kandidatų, konkurso dalyvių ir sprendimų skaičiaus sumažinimas

64 straipsnis Kandidatų, kitu atveju tinkamų pakviesti dalyvauti konkurse, skaičiaus sumažinimas

1. Kai organizuojama ribota procedūra, konkurso procedūra su derybomis, konkurencinis dialogas ir inovacijų partnerystė, perkančiosios organizacijos gali apriboti kandidatų, kurie atitinka atrankos kriterijus ir kuriuos jos pakvies teikti pasiūlymą arba dalyvauti dialoge, skaičių, su sąlyga, kad yra pakankamai tinkamų kandidatų.

Perkančiosios organizacijos skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus arba taisykles, kurias jos ketina taikyti, minimalų ketinamų kviesti kandidatų skaičių ir, jei taikytina, maksimalų jų skaičių.

2. Kai rengiama ribota procedūra, kandidatų yra bent penki. Kai taikoma konkurso procedūra su derybomis, konkurencinis dialogas ir inovacijų partnerystė, kandidatų yra bent trys. Bet kuriuo atveju pakviestų kandidatų skaičiaus pakanka tikrai konkurencijai užtikrinti.

Perkančiosios organizacijos pakviečia tiek kandidatų, kad jų skaičius prilygtų bent minimaliam skaičiui. Jeigu atrankos kriterijus ir būtinąjį gebėjimų lygį, nurodytą 56 straipsnio 6 dalyje, atitinkančių kandidatų yra mažiau nei nustatytas minimalus skaičius, perkančioji organizacija gali tęsti konkursą ir pakviesti reikalaujamą pajėgumą turinčius kandidatus. Per tą pačią procedūrą perkančioji organizacija neįtraukia kitų ūkio subjektų, neprašiusių leisti joje dalyvauti, arba reikiamo pajėgumo neturinčių kandidatų.

65 straipsnis Pasiūlymų ir sprendimų skaičiaus sumažinimas

Jeigu perkančiosios organizacijos pasinaudoja galimybe sumažinti pasiūlymų, dėl kurių bus deramasi, kaip numatyta 27 straipsnio 5 dalyje, arba aptartinų sprendimų, kaip numatyta 28 straipsnio 4 dalyje, skaičių, jos tai daro taikydamos skelbime apie pirkimą, specifikacijose arba aprašomajame dokumente nurodytus skyrimo kriterijus. Galutiniame etape nustatytas skaičius užtikrina tikrą konkurenciją, jeigu yra pakankamai sprendimų ar tinkamų kandidatų.

3 poskyris Sutarties skyrimas

66 straipsnis Sutarties skyrimo kriterijai

1. Nepažeisdamos nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų dėl atlygio už tam tikras paslaugas, perkančiosios organizacijos sprendimą skirti viešojo pirkimo sutartis, grindžia vienu iš toliau nurodytų kriterijų:

(a) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo;

(b) mažiausios kainos.

Sąnaudos perkančiosios organizacijos pasirinkimu gali būti vertinamos remiantis tik kaina arba taikant kainos ir kokybės santykio metodą, pvz., gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, laikantis 67 straipsnyje išdėstytų sąlygų.

2. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies a punkte, perkančiosios organizacijos nustatomas remiantis kriterijais, susijusiais su atitinkamos viešojo pirkimo sutarties dalyku. Šie kriterijai apima ne tik kainą ar sąnaudas, nurodytas 1 dalies b punkte, bet ir kitus kriterijus, susijusius su atitinkamos viešojo pirkimo sutarties dalyku, kaip antai:

(a) kokybę, įskaitant techninius pranašumus, estetines ir funkcines savybes, prieinamumą, tinkamumą visiems naudotojams, aplinkos charakteristikas ir inovatyvumą;

(b) kai ketinama skirti paslaugų pirkimo sutartis ir sutartis, apimančias darbų projektavimą, gali būti atsižvelgiama į atitinkamai sutarčiai vykdyti paskirto personalo organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, o po sutarties skyrimo toks personalas gali būti keičiamas tik perkančiajai organizacijai sutikus ir ji privalo patikrinti, kad jį pakeitus būtų užtikrintas lygiavertis organizavimas ir kokybė;

(c) garantines paslaugas ir techninę pagalbą, pristatymo datą ir pristatymo arba užbaigimo laikotarpį;

(d) konkretų gamybos procesą arba prašomų darbų atlikimo, prekių tiekimo arba paslaugų suteikimo procesą arba bet kurio kito gyvavimo ciklo, kaip nurodyta 2 straipsnio 22 punkte, etapo procesą, jeigu šie kriterijai nurodyti pagal 4 dalį ir susiję su veiksniais, tiesiogiai siejamais su šiais procesais, ir apibūdina konkretų gamybos procesą arba prašomų darbų atlikimo, prekių tiekimo arba paslaugų teikimo procesą.

3. Valstybės narės gali numatyti, kad tam tikrų sutarčių rūšių skyrimas grindžiamas ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalyje.

4. Sutarties skyrimo kriterijais perkančiajai organizacijai nesuteikiama neribota pasirinkimo laisvė. Jais užtikrinama veiksmingos konkurencijos galimybė ir jie pateikiami kartu su reikalavimais, pagal kuriuos galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją. Perkančiosios organizacijos, remdamosi konkurso dalyvių pateikta informacija ir įrodymais, veiksmingai tikrina, ar konkurso dalyviai atitinka sutarties skyrimo kriterijus.

5. Šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą, pirkimo dokumentuose arba, jei rengiamas konkurencinis dialogas, – aprašomajame dokumente nurodo kiekvienam pasirinktam kriterijui teikiamą lyginamąją reikšmę, kad nustatytų ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Lyginamoji reikšmė gali būti išreikšta intervalu, nurodant maksimalų intervalą.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių lyginamosios reikšmės taikyti neįmanoma, perkančioji organizacija kriterijus nurodo mažėjančios svarbos tvarka.

67 straipsnis Gyvavimo ciklo sąnaudos

1. Gyvavimo ciklo sąnaudos tiek, kiek svarbu, apima toliau nurodytas sąnaudas per visą produkto, paslaugos ar darbų gyvavimo ciklą, apibrėžtą 2 straipsnio 22 punkte:

(a) vidaus sąnaudas, įskaitant sąnaudas, susijusias su įsigijimu, pvz., gamybos sąnaudas, naudojimu, pvz., energijos vartojimu, techninės priežiūros sąnaudomis, ir gyvavimo ciklo pabaiga, pvz., surinkimo ir perdirbimo sąnaudos; ir

(b) išorės aplinkos sąnaudas, tiesiogiai susijusias su gyvavimo ciklu, su sąlyga, kad galima nustatyti ir patikrinti jų piniginę vertę; šios sąnaudos gali apimti šiltnamio dujų išlakų ir kitų teršalų išlakų sąnaudas, kitas klimato kaitos švelninimo sąnaudas.

2. Jeigu perkančiosios organizacijos sąnaudas vertina pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, jos pirkimo dokumentuose nurodo gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodiką. Naudojama metodika turi atitikti visas šias sąlygas:

(a) ji parengta remiantis moksline informacija arba pagrįsta kitais objektyviai patikrinamais ir nediskriminaciniais kriterijais;

(b) ji nustatyta pakartotiniam ar nuolatiniam taikymui;

(c) ji prieinama visiems suinteresuotiesiems asmenims.

Perkančiosios organizacijos leidžia ūkio subjektams, įskaitant ūkio subjektus iš trečiųjų šalių, taikyti skirtingas jų pasiūlymo gyvavimo ciklo sąnaudų apskaičiavimo metodikas, jeigu jie įrodo, kad taikoma metodika atitinka a, b ir c punktuose išdėstytus reikalavimus ir yra lygiavertė perkančiosios organizacijos nurodytai metodikai.

3. Kai bendra gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodika priimama kaip įstatymo galią turinčio Sąjungos akto, įskaitant atskirų sektorių teisinės bazės deleguotuosius aktus, dalis, ji taikoma, jei gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimas yra įtraukiamas į 66 straipsnio 1 dalyje nurodytus sutarties skyrimo kriterijus.

Tokių įstatymo galią turinčių aktų ir deleguotųjų aktų sąrašas pateiktas XV priede. Komisija pagal 89 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 89 straipsnį dėl šio sąrašo atnaujinimo, jeigu dėl naujų teisės aktų priėmimo, panaikinimo arba pakeitimo tokie pakeitimai yra būtini.

68 straipsnis Sutarties skyrimo kliūtys

Perkančiosios organizacijos neskiria sutarties konkurso dalyviui, pateikusiam geriausią pasiūlymą, jeigu yra viena iš toliau išvardytų sąlygų:

(a) konkurso dalyvis negali pateikti pagal 59, 60 ir 61 straipsnius reikalaujamų sertifikatų ir dokumentų;

(b) deklaracija, kurią dalyvis pateikė pagal 22 straipsnį, yra melaginga;

(c) deklaracija, kurią dalyvis pateikė pagal 21 straipsnio 3 dalies b punktą, yra melaginga.

69 straipsnis Neįprastai maža pasiūlyta kaina

1. Perkančiosios organizacijos reikalauja, kad ūkio subjektai paaiškintų nurodytą kainą arba sąnaudas, jeigu įvykdytos visos toliau išvardytos sąlygos:

(a) nustatyta kaina arba sąnaudos yra daugiau kaip 50 proc. mažesnės už vidutinę kitų pasiūlymų kainą ar vidutines sąnaudas;

(b) nustatyta kaina arba sąnaudos yra daugiau kaip 20 proc. mažesnės už pasiūlymo, kuriame nurodyta antra pagal mažumą kaina ar sąnaudos, kainą ar sąnaudas;

(c) pateikti bent penki pasiūlymai.

2. Jeigu neįprastai maža kaina pasiūlyta dėl kitų priežasčių, perkančiosios organizacijos irgi gali prašyti pateikti tokius paaiškinimus.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti paaiškinimai visų pirma gali būti susiję su:

(a) statybos metodo, gamybos proceso arba teikiamų paslaugų ekonomiškumu;

(b) pasirinktais techniniais sprendimais arba konkurso dalyviui prieinamomis išskirtinai palankiomis sąlygomis tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus;

(c) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumu;

(d) Sąjungos socialinės ir darbo arba aplinkos srities teisės aktuose nustatytų įpareigojimų arba XI priede išvardytų tarptautinės socialinės ir aplinkos teisės aktų bent lygiaverčiu laikymusi ar, kai netinka, kitų nuostatų, kuriomis užtikrinamas lygiavertis apsaugos lygis, laikymusi;

(e) konkurso dalyvio galimybe gauti valstybės pagalbą.

4. Perkančioji organizacija patikrina pateiktą informaciją, kreipdamasi į konkurso dalyvį. Ji gali atmesti pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu maža kaina arba pateiktos sąnaudos nepagrindžiamos įrodymais, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes.

Perkančiosios organizacijos atmeta pasiūlymą, jei nustato, jog siūloma kaina neįprastai maža todėl, kad jis neatitinka Sąjungos socialinės ir darbo arba aplinkos srities teisės aktuose arba IX priede išvardytose tarptautinės socialinės ir aplinkos teisės aktuose nustatytų įpareigojimų.

5. Jeigu perkančioji organizacija nustato, jog pasiūlymo kaina neįprastai maža todėl, kad konkurso dalyvis gavo valstybės pagalbą, susisiekus su konkurso dalyviu jo pasiūlymas gali būti atmestas remiantis vien šiuo pagrindu, jeigu konkurso dalyvis per perkančiosios organizacijos nustatytą pakankamą laiko tarpą negali įrodyti, jog ši pagalba buvo suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnį. Jeigu perkančioji organizacija atmeta pasiūlymą tokiomis aplinkybėmis, ji apie tai praneša Komisijai.

6. Valstybės narės paprašytos pateikia kitoms valstybėms narėms pagal 88 straipsnį visą informaciją, susijusią su įrodymais ir dokumentais, pateiktais dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių.

IV SKYRIUS Sutarties vykdymas

70 straipsnis Sutarčių vykdymo sąlygos

Perkančiosios organizacijos gali nustatyti specialias sąlygas, susijusias su sutarties vykdymu, bet jos nurodomos kvietime dalyvauti konkurse arba specifikacijose. Tokios sąlygos visų pirma gali sietis su socialiniais ir aplinkos tikslais. Viena jų gali būti reikalavimas, kad ūkio subjektas numatytų kompensacijas už kainų svyravimo nulemtą kainų augimo, galinčio reikšmingai paveikti sutarties vykdymą, riziką (draudimą).

71 straipsnis Subranga

1. Pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija gali prašyti arba valstybės narės gali būti įpareigota konkurso dalyvio paprašyti pasiūlyme nurodyti visas sutarties dalis, kurias jis ketina subrangos sutartimi pavesti atlikti tretiesiems asmenims ir kuriems nors siūlomiems subrangovams.

2. Valstybės narės gali numatyti, kad perkančioji organizacija, jei prašo subrangovas ir jeigu tai įmanoma dėl sutarties pobūdžio, mokėtinus mokėjimus pervestų tiesiogiai subrangovui, teikiančiam pagrindiniam rangovui paslaugas, tiekiančiam jam prekes arba atliekančiam darbus. Tokiu atveju valstybės narės nustato tinkamus mechanizmus, pagal kuriuos pagrindinis rangovas galėtų prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Tokio mokėjimo būdo tvarka nustatoma pirkimo dokumentuose.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys neturi poveikio pagrindinio ūkio subjekto atsakomybei.

72 straipsnis Sutarčių keitimas galiojimo laikotarpiu

1. Esminis viešojo pirkimo sutarties nuostatų keitimas jos galiojimo laikotarpiu pagal šią direktyvą laikomas naujos sutarties skyrimu ir todėl reikia naujos pirkimo procedūros pagal šios direktyvos nuostatas.

2. Sutarties keitimas galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal 1 dalį, jeigu dėl jo sutartis iš esmės skiriasi nuo pradinės sutarties. Bet kuriuo atveju, nepažeidžiant 3 ir 4 dalių, pakeitimas laikomas esminiu, jeigu yra viena iš toliau nurodytų sąlygų:

(a) pakeitimu nustatomos sąlygos, dėl kurių, jeigu jos būtų buvusios įtrauktos į pradinę pirkimo procedūrą, būtų buvę galima pasirinkti kitus kandidatus nei iš pradžių atrinktieji arba sutartį būtų buvę galima skirti kitam konkurso dalyviui;

(b) pakeitimu rangovo naudai pakeičiama sutarties ekonominė pusiausvyra;

(c) sutartimi labai išplečiama sutarties taikymo sritis ir apimamos prekės, paslaugos ar darbai, kurių sutartis iš pradžių neapėmė.

3. Sutarties partnerio pakeitimas yra esminis pakeitimas pagal šio straipsnio 1 dalį.

Tačiau šios dalies pirma pastraipa netaikoma, jeigu dėl įmonės restruktūrizavimo arba nemokumo visas arba dalį pradinio rangovo teisių pagal sutartį perima kitas ūkio subjektas, atitinkantis pradinius kokybinės atrankos kriterijus, su sąlyga, kad dėl to nereikia iš esmės keisti sutarties ir taip nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo.

4. Jeigu pakeitimo vertę galima išreikšti pinigais, pakeitimas nelaikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalį, jei jo vertė neviršija 4 straipsnyje nustatytų ribų ir yra mažesnė nei 5 proc. pradinės sutarties kainos, su sąlyga, kad pakeitimu nepakeičiamas bendras sutarties pobūdis. Jeigu daromi keli pakeitimai iš eilės, visi jie vertinami pagal iš eilės daromų pakeitimų kumuliacinę vertę.

5. Sutarties pakeitimai nelaikomi esminiais pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jie numatyti pirkimo dokumentuose, aiškiose, tiksliose ir vienareikšmėse persvarstymo sąlygose arba galimybėse. Tokiose sąlygose nurodoma galimų pakeitimų taikymo sritis, pobūdis ir jų taikymo sąlygos. Jose nenumatomi pakeitimai arba galimybės, dėl kurių pasikeistų bendras sutarties pobūdis.

6. Nukrypstant nuo 1 dalies, dėl esminio pakeitimo nereikia rengti naujos pirkimo procedūros, jeigu įvykdytos toliau nurodytos kumuliacinės sąlygos:

(a) būtinybė daryti pakeitimą atsirado dėl aplinkybių, kurių rūpestinga perkančioji organizacija negalėjo numatyti;

(b) pakeitimu nekeičiamas visos sutarties pobūdis;

(c) kainos padidėjimas neviršija 50 proc. pradinės sutarties vertės.

Perkančiosios organizacijos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia skelbimą apie šiuos pakeitimus. Tokiuose skelbimuose pateikiama VI priedo G dalyje nurodyta informacija ir jie skelbiami pagal 49 straipsnį.

7. Perkančiosios organizacijos nekeičia sutarties:

(a) kai keitimo tikslas būtų atitaisyti rangovo veiklos trūkumus ar pasekmes, kuriuos būtų galima atitaisyti įgyvendinant sutartinius įsipareigojimus;

(b) kai keitimo tikslas būtų kompensuoti kainų augimo riziką, kurią rangovas yra apdraudęs.

73 straipsnis Sutarčių nutraukimas

Valstybės narės užtikrina, kad perkančiosios organizacijos taikytinoje nacionalinėje sutarčių teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti viešojo pirkimo sutartį galiojimo laikotarpiu, jeigu įvykdyta viena iš toliau nurodytų sąlygų:

(a) nebetaikomos 11 straipsnyje nurodytos išimtys, po to, kai juridinis asmuo, kuriam paskirta sutartis, pagal 11 straipsnio 4 dalį įgyja privataus kapitalo;

(b) sutarties pakeitimas reiškia naują sutarties skyrimą pagal 72 straipsnį;

(c) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties 258 straipsnį pripažįsta, kad valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartis, nes tai valstybei narei priklausanti perkančioji organizacija atitinkamą sutartį paskyrė nesilaikydama jai pagal Sutartis ir šią direktyvą tenkančių įpareigojimų.

III antraštinė dalis Specialiosios pirkimo procedūros

I SKYRIUS Socialinės ir kitos specifinės paslaugos

74 straipsnis Socialinių ir kitų specifinių paslaugų sutarčių skyrimas

Sutartys dėl socialinių ir kitų XVI priede išvardytų specifinių paslaugų skiriamos šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu sutarčių vertė yra lygi 4 straipsnio d punkte nustatytai ribai arba ją viršija.

75 straipsnis Skelbimų publikavimas

1. Perkančiosios organizacijos, ketinančios skirti viešojo pirkimo sutartį, susijusią su 74 straipsnyje nurodytomis paslaugomis, savo ketinimą paskelbia skelbime apie pirkimą.

2. Perkančiosios organizacijos, paskyrusios viešojo pirkimo sutartį, susijusią su 74 straipsnyje nurodytomis paslaugomis, pirkimo procedūros rezultatus paskelbia skelbime apie sutarties skyrimą.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytuose skelbimuose standartine forma pateikiama VI priedo H ir I dalyse nurodyta informacija.

Standartines formas nustato Komisija. Tokie įgyvendinamieji aktai priimami pagal 91 straipsnyje nurodytą patariamąją procedūrą.

4. 1 ir 2 dalyse nurodyti skelbimai skelbiami pagal 49 straipsnio nuostatas.

76 straipsnis Sutarčių skyrimo principai

1. Valstybės narės nustato atitinkamas sutarčių skyrimo pagal šį skyrių procedūras, užtikrina visišką atitiktį skaidrumo ir vienodo požiūrio į ūkio subjektus principams ir leidžia perkančiosioms organizacijoms atsižvelgti į atitinkamų paslaugų specifiškumą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad perkančiosios organizacijos galėtų atsižvelgti į poreikį užtikrinti paslaugų kokybę, tęstinumą, prieinamumą, visapusiškumą, galimybę jas gauti, įvairių naudotojų kategorijų konkrečius poreikius, naudotojų dalyvavimą ir teisių jiems suteikimą bei inovacijas. Valstybės narės taip pat gali numatyti, kad paslaugas teikėjas pasirenkamas ne vien pagal paslaugos teikimo kainą.

II SKYRIUS PROJEKTO KONKURSAMS TAIKOMOS TAISYKLĖS

77 straipsnis Bendrosios nuostatos

1. Projekto konkursų rengimo taisyklės atitinka šį skyrių ir pateikiamos asmenims, suinteresuotiems dalyvavimu konkurse.

2. Dalyvavimas projekto konkursuose neribojamas:

(a) nuoroda į valstybės narės teritoriją arba jos dalį;

(b) remiantis tuo, jog pagal valstybės narės, kurioje rengiamas konkursas, teisę reikalaujama, kad dalyviai būtų arba fiziniai, arba juridiniai asmenys.

78 straipsnis Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas:

(a) projekto konkursams, rengiamiems kaip procedūros, po kurios skiriama viešojo paslaugų pirkimo sutartis, dalis;

(b) projekto konkursams, kurių dalyvius numatyta apdovanoti prizais arba kitaip jiems atsilyginti.

Šio straipsnio a punkte nurodytais atvejais riba, nurodyta 4 straipsnyje, skaičiuojama pagal numatomą viešojo paslaugų pirkimo sutarties vertę be PVM, įskaitant visus galimus prizus arba mokėjimus dalyviams.

79 straipsnis Skelbimai

1. Perkančiosios organizacijos, ketinančios surengti projekto konkursą, apie savo ketinimą praneša skelbime apie konkursą.

Jeigu paskui jos ketina skirti paslaugų sutartį pagal 30 straipsnio 3 dalį, tai nurodoma skelbime apie konkursą.

2. Projekto konkursą surengusios perkančiosios organizacijos skelbimą apie konkurso rezultatus išsiunčia pagal 49 straipsnį ir yra pajėgios įrodyti išsiuntimo datą.

Jeigu informacijos apie konkurso rezultatus paskelbimas trukdytų vykdyti įstatymą, prieštarautų viešajam interesui, pažeistų konkrečios įmonės teisėtus viešuosius arba privačiuosius komercinius interesus arba galėtų trukdyti sąžiningai paslaugų teikėjų tarpusavio konkurencijai, tokios informacijos skelbti neprivaloma.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti skelbimai skelbiami 49 straipsnio 2–6 dalyse ir 50 straipsnyje nustatyta tvarka.          Juose standartine forma pateikiama VI priedo G dalyje nurodyta informacija.

Standartines formas nustato Komisija. Tokie įgyvendinamieji aktai priimami pagal 91 straipsnyje nurodytą patariamąją procedūrą.

80 straipsnis Projekto konkursų rengimo ir dalyvių atrankos taisyklės

1. Rengdamos projekto konkursus, perkančiosios organizacijos taiko prie šios direktyvos nuostatų pritaikytas procedūras.

2. Jeigu projekto konkurse leidžiama dalyvauti ribotam dalyvių skaičiui, perkančiosios organizacijos nustato aiškius ir nediskriminacinius atrankos kriterijus. Bet kuriuo atveju dalyvauti pakviestų kandidatų skaičiaus pakanka tikrai konkurencijai užtikrinti.

81 straipsnis Vertinimo komisijos sudėtis

Vertinimo komisiją sudaro tik fiziniai asmenys, kurie yra nepriklausomi nuo konkurso dalyvių. Jeigu iš konkurso dalyvių reikalaujama konkrečios profesinės kvalifikacijos, bent trečdalis vertinimo komisijos narių turi šią arba lygiavertę kvalifikaciją.

82 straipsnis Vertinimo komisijos sprendimai

1. Vertinimo komisija sprendimus priima ir nuomonę išreiškia savarankiškai.

2. Vertinimo komisija vertina kandidatų anonimiškai pateiktus planus ir projektus ir remiasi tik skelbime apie konkursą nurodytais kriterijais.

3. Vertinimo komisija į jos narių pasirašytą protokolą surašo projektų eilę, sudarytą atsižvelgus į kiekvieno projekto pranašumus, ir jame pateikia visas pastabas ir dalykus, kuriuos gali reikėti patikslinti.

4. Kol vertinimo komisija nėra priėmusi nuomonės ar sprendimo, užtikrinamas anonimiškumas.

5. Prireikus kandidatų gali būti prašoma atsakyti į klausimus, kuriuos vertinimo komisija nurodė protokole, siekdama išsiaiškinti visus projektų aspektus.

6. Surašomas išsamus vertinimo komisijos narių ir kandidatų dialogo protokolas.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS VALDYMAS

83 straipsnis Įgyvendinimo užtikrinimas

Pagal Tarybos direktyvą 89/665/EEB valstybės narės užtikrina teisingą šios direktyvos taikymą veiksmingais, prieinamais ir skaidriais mechanizmais, kuriais papildoma esama perkančiųjų organizacijų priimtų sprendimų patikros sistema.

84 straipsnis Viešoji priežiūra

1. Valstybės narės paskiria vieną nepriklausomą įstaigą, atsakingą už įgyvendinimo veiklos priežiūrą ir koordinavimą (toliau – priežiūros įstaiga). Valstybės narės apie šios įstaigos paskyrimą praneša Komisijai.

Tokia priežiūra taikoma visoms perkančiosioms organizacijoms.

2. Kompetentingos institucijos, dalyvaujančios įgyvendinimo veikloje, organizuojamos taip, kad būtų išvengta interesų konfliktų. Viešosios priežiūros sistema yra skaidri. Tuo tikslu skelbiami visi rekomendaciniai ir nuomonių dokumentai, taip pat metinės ataskaitos, rodančios, kaip įgyvendinamos ir taikomos šioje direktyvoje nustatytos taisyklės.

Metinėje ataskaitoje:

(a) nurodoma procentinė viešuosius pirkimus laimėjusių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalis; jeigu ši dalis mažesnė nei 50 proc., vertinant pagal MVĮ skirtų sutarčių vertę, ataskaitoje pateikiama šios aplinkybės priežasčių analizė;

(b) apžvelgiamas tvarios pirkimų politikos, įskaitant procedūras, įgyvendinimas, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su aplinkos apsauga, socialine įtrauktimi, įskaitant prieinamumą neįgaliems asmenims, arba inovacijų skatinimą;

(c) pateikiama informacija apie viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų, kurie daro poveikį Sąjungos biudžetui, stebėseną ir tolesnius veiksmus, laikantis šio straipsnio 3–5 dalių;

(d) pateikiami centralizuoti duomenys apie užregistruotus sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų atvejus ir kitus šiurkščius viešojo pirkimo srities pažeidimus, įskaitant tuos, kurie paveikė iš Sąjungos biudžeto bendrai finansuojamus projektus.

3. Priežiūros įstaigos uždaviniai:

(a) stebėti, kaip perkančiosios organizacijos, visų pirma centrinės perkančiosios organizacijos, taiko viešojo pirkimo taisykles ir vykdo su jais susijusią veiklą;

(b) teikti perkančiosioms organizacijoms teisines konsultacijas dėl viešojo pirkimo taisyklių ir principų aiškinimo ir dėl viešojo pirkimo taisyklių taikymo konkrečiais atvejais;

(c) savo iniciatyva teikti ataskaitas ir rekomendacijas bendrą susidomėjimą keliančiais klausimais, susijusiais su viešojo pirkimo taisyklių aiškinimu ir taikymu, pasikartojančiais klausimais ir sisteminiais sunkumais, susijusiais su viešojo pirkimo taisyklių taikymu, atsižvelgiant į šios direktyvos nuostatas ir aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(d) nustatyti ir taikyti visapusiškas įgyvendinamas grėsmių rodiklių sistemas, kuriomis būtų vykdoma sukčiavimo, korupcijos, interesų konflikto ir kitų rimtų pažeidimų vykdant viešuosius pirkimus prevencija, nustatymas ir tinkamas atsiskaitymas apie juos;

(e) atkreipti nacionalinių kompetentingų institucijų, įskaitant audito institucijas, dėmesį į konkrečius nustatytus pažeidimus ir sistemines problemas;

(f) nagrinėti piliečių ir įmonių skundus dėl viešojo pirkimo taisyklių taikymo konkrečiais atvejais ir pateikti analizę kompetentingoms perkančiosioms organizacijoms; šios privalo į ją atsižvelgti savo sprendimuose, o jeigu neatsižvelgia, paaiškinti tokio neatsižvelgimo priežastis;

(g) stebėti nacionalinių teismų ir institucijų sprendimus, priimtus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus sprendimą pagal Sutarties 267 straipsnį arba remiantis Europos Audito Rūmų išvadomis, kuriomis nustatomi Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai, susiję su Sąjungos bendrai finansuojamais projektais; priežiūros įstaiga praneša Europos kovos su sukčiavimu tarnybai apie visus Sąjungos viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus, susijusius su tiesiogiai ar netiesiogiai Europos Sąjungos finansuojamomis sutartimis.

Šio straipsnio e punkte nurodyti uždaviniai neturi poveikio teisės pateikti skundą pagal nacionalinę teisę arba remiantis Direktyva 89/665/EEB nustatytą sistemą.

Valstybės narės suteikia priežiūros įstaigai teisę kreiptis į instituciją, pagal nacionalinę teisę kompetentingą tikrinti perkančiųjų organizacijų sprendimus, kai vykdydama stebėjimo ir teisinio konsultavimo veiklą ta įstaiga nustato pažeidimą.

4. Nepažeisdama Komisijos nustatytų bendrųjų procedūrų ir darbo metodų, taikomų jos bendravimui ir ryšiams su valstybėmis narėmis, priežiūros įstaiga veikia kaip specialusis Komisijos ryšių centras, kai stebi Sąjungos teisės taikymą ir Sąjungos biudžeto įgyvendinimą pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį. Priežiūros įstaiga praneša Komisijai apie visus šios direktyvos nuostatų pažeidimus pirkimo procedūrose dėl sutarčių, tiesiogiai arba netiesiogiai finansuojamų Europos Sąjungos, skyrimo.

Komisija visų pirma gali priežiūros įstaigai perduoti vertinti atskirus atvejus, jeigu sutartis dar nepaskirta arba patikros procedūrą dar galima atlikti. Ji taip pat gali įpareigoti priežiūros įstaigą atlikti stebėjimo veiklą, būtiną priemonių, kuriomis valstybės narės yra įsipareigojusios ištaisyti Komisijos nustatytą Europos viešojo pirkimo taisyklių ir principų pažeidimą, įgyvendinimui užtikrinti.

Komisija gali pareikalauti, kad priežiūros institucija išanalizuotų galimus Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus, kurie daro poveikį iš Sąjungos biudžeto bendrai finansuojamiems projektams. Komisija gali pavesti priežiūros įstaigai imtis tolesnių veiksmų dėl tam tikrų atvejų ir užtikrinti, kad Sąjungos viešojo pirkimo taisyklių pažeidimo, paveikiančio bendrai finansuojamus projektus, atitinkamų pasekmių imtųsi kompetentingos nacionalinės institucijos, kurios privalėtų laikytis jos nurodymų.

5. Priežiūros įstaigos atliekama tyrimo ir įgyvendinimo užtikrinimo veikla, kuria siekiama užtikrinti, kad perkančiųjų organizacijų sprendimai atitiktų šią direktyvą ir bendruosius Sutarties principus, Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, institucinis vaidmuo nepakeičiamas ir nepaveikiamas.          Kai Komisija nusprendžia perduoti atskiro atvejo tvarkymą pagal šio straipsnio 4 dalį, ji išsaugo teisę įsikišti laikydamasi jai Sutartimi suteiktų įgaliojimų.

6. Perkančiosios organizacijos perduoda nacionalinei priežiūros įstaigai visą visų sudarytų sutarčių tekstą, kai sutarties vertė lygi arba didesnė negu:

(a) 1 000 000 EUR viešojo prekių pirkimo ar viešojo paslaugų pirkimo sutarčių atveju;

(b) 10 000 000 EUR viešojo darbų pirkimo sutarčių atveju.

7. Nepažeisdama nacionalinės teisės dėl prieigos prie informacijos ir laikydamasi nacionalinės ir ES teisės nuostatų dėl duomenų apsaugos priežiūros įstaiga, paprašyta raštu, suteikia visiškai neribotą tiesioginę ir nemokamą prieigą prie 6 dalyje nurodytų sudarytų sutarčių. Galimybė susipažinti su tam tikromis sutarčių dalimis gali būti nesuteikta, jeigu jų atskleidimas trukdytų vykdyti įstatymus arba kitaip prieštarautų viešajam interesui, pažeistų teisėtus viešųjų arba privačiųjų ūkio subjektų komercinius interesus arba galėtų trukdyti laisvam jų tarpusavio konkuravimui.

Prieiga prie dalių, su kuriomis susipažinti leidžiama, suteikiama per protingą laiko tarpą ir ne vėliau nei per 45 dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Prašymo susipažinti su sutarties tekstu pateikėjams nebūtina turėti tiesioginį ar netiesioginį su ta konkrečia sutartimi susijusį interesą. Informacijos gavėjams leidžiama ją paskelbti viešai.

8. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą metinę ataskaitą įtraukiama visos priežiūros įstaigos pagal šio straipsnio 1–7 dalis vykdytos veiklos santrauka.

85 straipsnis Atskiros sutarčių skyrimo procedūrų ataskaitos

Dėl kiekvienos sutarties ar preliminariojo susitarimo ir kiekvieną kartą, kai yra nustatoma dinaminė pirkimo sistema, perkančiosios organizacijos parengia rašytinę ataskaitą, į kurią įtraukiama bent tokia informacija:

(a) perkančiosios organizacijos pavadinimas ir adresas, sutarties, preliminariojo susitarimo arba dinaminės pirkimo sistemos dalykas ir vertė;

(b) laimėjusių kandidatų arba konkurso dalyvių asmenvardžiai (pavadinimai) ir jų pasirinkimo priežastys;

(c) atmestų kandidatų arba konkurso dalyvių asmenvardžiai (pavadinimai) ir jų atmetimo priežastys;

(d) pasiūlymų, kurių kaina nustatyta kaip neįprastai maža, atmetimo priežastys;

(e) konkursą laimėjusio dalyvio asmenvardis (pavadinimas), jo pasiūlymo pasirinkimo priežastys ir, jeigu žinoma, sutarties arba preliminariojo susitarimo dalis, kurią laimėjęs konkurso dalyvis ketina vykdyti pasitelkęs subrangovus;

(f) jei rengiamos neskelbiamos derybos – 30 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių yra pateisinama taikyti šią procedūrą;

(g) jeigu reikia – priežastys, dėl kurių perkančioji organizacija nusprendė neskirti sutarties ar preliminariojo susitarimo arba netaikyti dinaminės pirkimo sistemos;

(h) jeigu taikytina, nustatyti interesų konfliktai ir priemonės, kurių dėl to imtasi.

Perkančiosios organizacijos visų pirkimo procedūrų eigą fiksuoja dokumentuose, nepriklausomai nuo to, ar jos vykdomos elektroninėmis priemonėmis. Tuo tikslu jos dokumentuose fiksuoja visus pirkimo procedūros etapus, taip pat susirašinėjimą su ūkio subjektais ir vidaus svarstymus, konkursų rengimą, dialogus ar derybas, jeigu vyko, sutarties atranką ir skyrimą.

Ataskaita arba pagrindinės jos dalys pateikiamos Komisijai arba nacionalinei priežiūros įstaigai, jeigu jos to paprašo.

86 straipsnis Nacionalinės ataskaitos ir perkančiųjų organizacijų sąrašai

1. Pagal 84 straipsnį įsteigtos arba paskirtos įstaigos ne vėliau kaip iki kitų metų spalio 31 dienos Komisijai standartine forma pateikia metines įgyvendinimo ir statistines ataskaitas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje pateikiama bent tokia informacija:

(a) išsamus ir naujausias visų centrinių valdžios institucijų, pavaldžiųjų perkančiųjų organizacijų ir viešosios teisės reglamentuojamų organizacijų, įskaitant pavaldžiąsias institucijas ir perkančiųjų organizacijų asociacijas, skiriančias viešojo pirkimo sutartis arba preliminariuosius susitarimus, sąrašas, kuriame nurodytas kiekvienos institucijos unikalusis identifikacinis numeris, jeigu šis numeris yra numatytas nacionalinės teisės aktuose; sąrašas sugrupuojamas pagal institucijos tipą;

(b) išsamus naujausias visų centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašas;

(c) apie visas sutartis, kurių vertė viršija šios direktyvos 4 straipsnyje nustatytas ribas:

(i)      skirtų sutarčių skaičius ir vertė, kiekvienai institucijai suskirstyta pagal procedūrą ir atitinkamuose CPV nomenklatūros skyriuose nurodytus darbus, prekes ir paslaugas;

(ii)      jeigu sutartys paskirtos po neskelbiamųjų derybų, i punkte nurodyti duomenys taip pat suskirstomi pagal 30 straipsnyje nurodytas aplinkybes, nurodant paskirtų sutarčių skaičių ir vertę, suskirstant pagal laimėjusio rangovo valstybę narę ir trečiąją šalį;

(d) apie visas sutartis, kurių vertė mažesnė už šios direktyvos 4 straipsnyje nustatytas ribas, tačiau kurioms ši direktyva būtų taikoma, jeigu jų vertė šią ribą viršytų – skirtų sutarčių skaičius ir vertė, suskirsčius pagal institucijos tipą.

3. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 89 straipsnį dėl I priedo keitimo, kad gavusi pranešimus iš valstybių narių atnaujintų perkančiųjų organizacijų sąrašą, kai tokie pakeitimai reikalingi norint tiksliai nustatyti perkančiąsias organizacijas.

Komisija gali periodiškai informaciniais tikslais Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbti viešosios teisės reglamentuojamų organizacijų sąrašą, perduotą jai pagal 2 dalies a punktą.

4. Valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją apie savo institucinę struktūrą, susijusią su šios direktyvos įgyvendinimu, stebėjimu ir įgyvendinimo užtikrinimu, ir apie nacionalines iniciatyvas, kurių imtasi siekiant teikti rekomendacijas, padėti įgyvendinti Sąjungos taisykles dėl viešojo pirkimo arba spręsti uždavinius, kylančius įgyvendinant šias taisykles.

5. Komisija nustato standartines formas šio straipsnio 1 dalyje nurodytai įgyvendinimo ir statistinei ataskaitai teikti. Tokie įgyvendinamieji aktai priimami pagal 91 straipsnyje nurodytą patariamąją procedūrą.

87 straipsnis Pagalba perkančiosioms organizacijoms ir įmonėms

1. Valstybės narės padaro prieinamas techninės pagalbos struktūras, kurios perkančiosioms organizacijoms teiktų teisines ir ekonomines konsultacijas, rekomendacijas ir pagalbą pirkimo procedūrų rengimo ir vykdymo srityje. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad kiekviena perkančioji organizacija galėtų gauti kompetentingą pagalbą ir konsultacijas atskirais klausimais.

2. Siekdamos pagerinti ūkio subjektų, visų pirma MVĮ, galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir padėti tinkamai suprasti šios direktyvos nuostatas, valstybės narės užtikrina, kad būtų galima gauti atitinkamą pagalbą, įskaitant pagalbą elektroninėmis priemonėmis arba per esamus tinklus, specialiai skirtus pagalbai įmonėms teikti.

3. Ūkio subjektams, ketinantiems dalyvauti pirkimo procedūroje kitoje valstybėje narėje, prieinama speciali administracinė pagalba. Tokia pagalba apima bent atitinkamos valstybės narės administracinius reikalavimus, taip pat galimus įpareigojimus, susijusius su elektroniniais pirkimais.

Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotiesiems subjektams būtų nesunkiai prieinama atitinkama informacija apie įpareigojimus, susijusius su valstybėje narėje, regione arba vietovėje, kurioje numatoma vykdyti darbus arba teikti paslaugas, galiojančiais mokesčių, aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės reikalavimais, kurie vykdant sutartį bus taikomi vietoje atliktiniems darbams arba teiktinoms paslaugoms.

4. 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais tikslais valstybės narės gali paskirti vieną arba kelias įstaigas ar administracines struktūras. Valstybės narės užtikrina tinkamą šių įstaigų ir struktūrų koordinavimą.

88 straipsnis Administracinis bendradarbiavimas

1. Valstybės narės viena kitai teikia pagalbą ir įgyvendina veiksmingo tarpusavio bendradarbiavimo priemones, kad užtikrintų informacijos mainus 40, 41, 42, 55, 57, 59, 60, 61, 63 ir 69 straipsniuose nurodytais klausimais.       Jos užtikrina informacijos, kuria keičiasi, konfidencialumą.

2. Visų atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi informacija laikydamosi asmens duomenų apsaugos teisės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB[42] ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB[43].

3. Šio straipsnio tikslais valstybės narės paskiria vieną arba kelis ryšių centrus ir jų kontaktinius duomenis pateikia kitoms valstybėms narėms, priežiūros įstaigoms ir Komisijai. Valstybės narės skelbia ir reguliariai atnaujina ryšių centrų sąrašus. Priežiūros įstaiga yra atsakinga už tokių ryšių centrų koordinavimą.

4. Informacija keičiamasi per Vidaus rinkos informacijos sistemą, nustatytą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. XXX/XXXX[44] [Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą („VRI reglamentas“) pasiūlymą (COM(2011) 522]. Valstybės narės kitų valstybių narių prašomą informaciją pateikia per kuo trumpesnį terminą.

V ANTRAŠTINĖ DALIS DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI, ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

89 straipsnis Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6, 13, 19, 20, 23, 54, 59, 67 ir 86 straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo data].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada panaikinti 6, 13, 19, 20, 23, 54, 59, 67 ir 86 straipsniuose nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5. Pagal šį straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad jie neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiams.

90 straipsnis Skubos procedūra

1.           Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama prieštaravimų, nurodytų 2 dalyje.       Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2. Europos Parlamentas arba Taryba gali išreikšti prieštaravimą dėl deleguotojo akto 89 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą, nedelsdama panaikina aktą.

91 straipsnis Komiteto procedūra

1. 15.     Komisijai padeda Tarybos sprendimu 71/306/EEB sudarytas Viešųjų pirkimų patariamasis komitetas[45]. Šis komitetas yra toks, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Jeigu daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

92 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.           Valstybės narės užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2014 m. birželio 30 d., įsigaliojimą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tokių nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.           Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

93 straipsnis Panaikinimas

Direktyva 2004/18/EB panaikinama 2014 m. birželio 30 d.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal XVII priede pateiktą atitikties lentelę.

94 straipsnis Persvarstymas

Komisija persvarsto ekonominius padarinius vidaus rinkai, atsiradusius dėl šios direktyvos 4 straipsnyje nustatytų ribų taikymo, ir iki 2017 m. birželio 30 d. dėl jų pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei yra kokių nors pagal PPO sutartį taikytinų ribų pakeitimų, po ataskaitos prireikus pateikiamas teisės akto pasiūlymą, kuriuo būtų keičiamos šioje direktyvoje nustatytos ribos.

95 straipsnis Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

96 straipsnis Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS CENTRINĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOS

Belgija

1. Services publics fédéraux: || 1. Federale Overheidsdiensten:

SPF Chancellerie du Premier Ministre; || FOD Kanselarij van de Eerste Minister;

SPF Personnel et Organisation; || FOD Kanselarij Personeel en Organisatie;

SPF Budget et Contrôle de la Gestion; || FOD Budget en Beheerscontrole;

SPF Technologie de l’Information et de la Communication (Fedict); || FOD Informatie- en Communicatietechnologie (Fedict);

SPF Affaires étrangères, Commerce extérieur et Coopération au Développement; || FOD Buitenlandse Zaken, Buitenlandse Handel en Ontwikkelingssamenwerking;

SPF Intérieur; || FOD Binnenlandse Zaken;

SPF Finances; || FOD Financiën;

SPF Mobilité et Transports; || FOD Mobiliteit en Vervoer;

SPF Emploi, Travail et Concertation sociale; || FOD Werkgelegenheid, Arbeid en sociaal overleg

SPF Sécurité Sociale et Institutions publiques de Sécurité Sociale; || FOD Sociale Zekerheid en Openbare Instellingen van sociale Zekerheid

SPF Santé publique, Sécurité de la Chaîne alimentaire et Environnement; || FOD Volksgezondheid, Veiligheid van de Voedselketen en Leefmilieu;

SPF Justice; || FOD Justitie;

SPF Economie, PME, Classes moyennes et Energie; || FOD Economie, KMO, Middenstand en Energie;

Ministère de la Défense; || Ministerie van Landsverdediging;

Service public de programmation Intégration sociale, Lutte contre la pauvreté et Economie sociale; || Programmatorische Overheidsdienst Maatschappelijke Integratie, Armoedsbestrijding en sociale Economie;

Service public fédéral de Programmation Développement durable; || Programmatorische federale Overheidsdienst Duurzame Ontwikkeling;

Service public fédéral de Programmation Politique scientifique; || Programmatorische federale Overheidsdienst Wetenschapsbeleid;

2. Régie des Bâtiments; || 2. Regie der Gebouwen;

Office national de Sécurité sociale; || Rijksdienst voor sociale Zekerheid;

Institut national d’Assurance sociales pour travailleurs indépendants || Rijksinstituut voor de sociale Verzekeringen der Zelfstandigen;

Institut national d’Assurance Maladie-Invalidité; || Rijksinstituut voor Ziekte- en Invaliditeitsverzekering;

Office national des Pensions; || Rijksdienst voor Pensioenen;

Caisse auxiliaire d’Assurance Maladie-Invalidité; || Hulpkas voor Ziekte-en Invaliditeitsverzekering;

Fond des Maladies professionnelles; || Fonds voor Beroepsziekten;

Office national de l’Emploi; || Rijksdienst voor Arbeidsvoorziening

Bulgarija

– Администрация на Народното събрание

– Aдминистрация на Президента

– Администрация на Министерския съвет

– Конституционен съд

– Българска народна банка

– Министерство на външните работи

– Министерство на вътрешните работи

– Министерство на държавната администрация и административната реформа

– Министерство на извънредните ситуации

– Министерство на земеделието и храните

– Министерство на здравеопазването

– Министерство на икономиката и енергетиката

– Министерство на културата

– Министерство на образованието и науката

– Министерство на околната среда и водите

– Министерство на отбраната

– Министерство на правосъдието

– Министерство на регионалното развитие и благоустройството

– Министерство на транспорта

– Министерство на труда и социалната политика

– Министерство на финансите

Valstybinės agentūros, valstybinės komisijos, vykdomosios agentūros ir kitos įstatymais ar Ministrų tarybos įsteigtos valstybinės institucijos, kurių funkcijos siejasi su vykdomosios valdžios įgyvendinimu:

– Агенция за ядрено регулиране

– Висшата атестационна комисия

– Държавна комисия за енергийно и водно регулиране

– Държавна комисия по сигурността на информацията

– Комисия за защита на конкуренцията

– Комисия за защита на личните данни

– Комисия за защита от дискриминация

– Комисия за регулиране на съобщенията

– Комисия за финансов надзор

– Патентно ведомство на Република България

– Сметна палата на Република България

– Агенция за приватизация

– Агенция за следприватизационен контрол

– Български институт по метрология

– Държавна агенция ‘Архиви’

– Държавна агенция ‘Държавен резерв и военновременни запаси’

– Държавна агенция ‘Национална сигурност’

– Държавна агенция за бежанците

– Държавна агенция за българите в чужбина

– Държавна агенция за закрила на детето

– Държавна агенция за информационни технологии и съобщения

– Държавна агенция за метрологичен и технически надзор

– Държавна агенция за младежта и спорта

– Държавна агенция по горите

– Държавна агенция по туризма

– Държавна комисия по стоковите борси и тържища

– Институт по публична администрация и европейска интеграция

– Национален статистически институт

– Национална агенция за оценяване и акредитация

– Националната агенция за професионално образование и обучение

– Национална комисия за борба с трафика на хора

– Агенция ‘Митници’

– Агенция за държавна и финансова инспекция

– Агенция за държавни вземания

– Агенция за социално подпомагане

– Агенция за хората с увреждания

– Агенция по вписванията

– Агенция по геодезия, картография и кадастър

– Агенция по енергийна ефективност

– Агенция по заетостта

– Агенция по обществени поръчки

– Българска агенция за инвестиции

– Главна дирекция ‘Гражданска въздухоплавателна администрация’

– Дирекция ‘Материално-техническо осигуряване и социално обслужване’ на Министерство на вътрешните работи

– Дирекция ‘Оперативно издирване’ на Министерство на вътрешните работи

– Дирекция ‘Финансово-ресурсно осигуряване’ на Министерство на вътрешните работи

– Дирекция за национален строителен контрол

– Държавна комисия по хазарта

– Изпълнителна агенция ‘Автомобилна администрация’

– Изпълнителна агенция ‘Борба с градушките’

– Изпълнителна агенция ‘Българска служба за акредитация’

– Изпълнителна агенция ‘Военни клубове и информация’

– Изпълнителна агенция ‘Главна инспекция по труда’

– Изпълнителна агенция ‘Държавна собственост на Министерството на отбраната’

– Изпълнителна агенция ‘Железопътна администрация’

– Изпълнителна агенция ‘Изпитвания и контролни измервания на въоръжение, техника и имущества’

– Изпълнителна агенция ‘Морска администрация’

– Изпълнителна агенция ‘Национален филмов център’

– Изпълнителна агенция ‘Пристанищна администрация’

– Изпълнителна агенция ‘Проучване и поддържане на река Дунав’

– Изпълнителна агенция ‘Социални дейности на Министерството на отбраната’

– Изпълнителна агенция за икономически анализи и прогнози

– Изпълнителна агенция за насърчаване на малките и средни предприятия

– Изпълнителна агенция по лекарствата

– Изпълнителна агенция по лозата и виното

– Изпълнителна агенция по околна среда

– Изпълнителна агенция по почвените ресурси

– Изпълнителна агенция по рибарство и аквакултури

– Изпълнителна агенция по селекция и репродукция в животновъдството

– Изпълнителна агенция по сортоизпитване, апробация и семеконтрол

– Изпълнителна агенция по трансплантация

– Изпълнителна агенция по хидромелиорации

– Комисията за защита на потребителите

– Контролно-техническата инспекция

– Национален център за информация и документация

– Национален център по радиобиология и радиационна защита

– Национална агенция за приходите

– Национална ветеринарномедицинска служба

– Национална служба ‘Полиция’

– Национална служба ‘Пожарна безопасност и защита на населението’

– Национална служба за растителна защита

– Национална служба за съвети в земеделието

– Национална служба по зърното и фуражите

– Служба ‘Военна информация’

– Служба ‘Военна полиция’

– Фонд ‘Републиканска пътна инфраструктура’

– Авиоотряд 28

Čekija

– Ministerstvo dopravy

– Ministerstvo financí

– Ministerstvo kultury

– Ministerstvo obrany

– Ministerstvo pro místní rozvoj

– Ministerstvo práce a sociálních věcí

– Ministerstvo průmyslu a obchodu

– Ministerstvo spravedlnosti

– Ministerstvo školství, mládeže a tělovýchovy

– Ministerstvo vnitra

– Ministerstvo zahraničních věcí

– Ministerstvo zdravotnictví

– Ministerstvo zemědělství

– Ministerstvo životního prostředí

– Poslanecká sněmovna PČR

– Senát PČR

– Kancelář prezidenta

– Český statistický úřad

– Český úřad zeměměřičský a katastrální

– Úřad průmyslového vlastnictví

– Úřad pro ochranu osobních údajů

– Bezpečnostní informační služba

– Národní bezpečnostní úřad

– Česká akademie věd

– Vězeňská služba

– Český báňský úřad

– Úřad pro ochranu hospodářské soutěže

– Správa státních hmotných rezerv

– Státní úřad pro jadernou bezpečnost

– Česká národní banka

– Energetický regulační úřad

– Úřad vlády České republiky

– Ústavní soud

– Nejvyšší soud

– Nejvyšší správní soud

– Nejvyšší státní zastupitelství

– Nejvyšší kontrolní úřad

– Kancelář Veřejného ochránce práv

– Grantová agentura České republiky

– Státní úřad inspekce práce

– Český telekomunikační úřad

Danija

– Folketinget

Rigsrevisionen

– Statsministeriet

– Udenrigsministeriet

– Beskæftigelsesministeriet

5 styrelser og institutioner (5 agentūros ir institucijos)

– Domstolsstyrelsen

– Finansministeriet

5 styrelser og institutioner (5 agentūros ir institucijos)

– Forsvarsministeriet

5 styrelser og institutioner (5 agentūros ir institucijos)

– Ministeriet for Sundhed og Forebyggelse

Adskillige styrelser og institutioner, herunder Statens Serum Institut (kelios agentūros ir institucijos, įskaitant Statens Serum Institut)

– Justitsministeriet

Rigspolitichefen, anklagemyndigheden samt 1 direktorat og et antal styrelser (Policijos komisariatai, valstybės prokuroras, 1 direkcija ir keletas agentūrų)

– Kirkeministeriet

10 stiftsøvrigheder (10 diecezinių institucijų)

– Kulturministeriet — Kultūros ministerija

4 styrelser samt et antal statsinstitutioner (4 departamentai ir keletas institucijų)

– Miljøministeriet

5 styrelser (5 agentūros)

– Ministeriet for Flygtninge, Invandrere og Integration

1 styrelse (1 agentūra)

– Ministeriet for Fødevarer, Landbrug og Fiskeri

4 direktoraterog institutioner (4 direkcijos ir institucijos)

– Ministeriet for Videnskab, Teknologi og Udvikling

Adskillige styrelser og institutioner, Forskningscenter Risø og Statens uddannelsesbygninger (Kelios agentūros ir institucijos, įskaitant Risoe nacionalinę laboratoriją ir Danijos nacionalinius mokslinių tyrimų ir švietimo rūmus)

– Skatteministeriet

1 styrelse og institutioner (1 agentūra ir kelios institucijos)

– Velfærdsministeriet

3 styrelser og institutioner (3 agentūros ir kelios institucijos)

– Transportministeriet

7 styrelser og institutioner, herunder Øresundsbrokonsortiet (7 agentūros ir institucijos, įskaitant Øresundsbrokonsortiet)

– Undervisningsministeriet

3 styrelser, 4 undervisningsinstitutioner og 5 andre institutioner (3 agentūros, 4 švietimo įstaigos, 5 kitos institucijos)

– Økonomi- og Erhvervsministeriet

Adskilligestyrelser og institutioner (kelios agentūros ir institucijos)

– Klima- og Energiministeriet

3 styrelse og institutioner (3 agentūros ir institucijos)

Vokietija

– Auswärtiges Amt

– Bundeskanzleramt

– Bundesministerium für Arbeit und Soziales

– Bundesministerium für Bildung und Forschung

– Bundesministerium für Ernährung, Landwirtschaft und Verbraucherschutz

– Bundesministerium der Finanzen

– Bundesministerium des Innern (tik civilinės paskirties prekės)

– Bundesministerium für Gesundheit

– Bundesministerium für Familie, Senioren, Frauen und Jugend

– Bundesministerium der Justiz

– Bundesministerium für Verkehr, Bau und Stadtentwicklung

– Bundesministerium für Wirtschaft und Technologie

– Bundesministerium für wirtschaftliche Zusammenarbeit und Entwicklung

– Bundesministerium der Verteidigung (neįtrauktos karinės paskirties prekės)

– Bundesministerium für Umwelt, Naturschutz und Reaktorsicherheit

Estija

– Vabariigi Presidendi Kantselei;

– Eesti Vabariigi Riigikogu;

– Eesti Vabariigi Riigikohus;

– Riigikontroll;

– Õiguskantsler;

– Riigikantselei;

– Rahvusarhiiv;

– Haridus- ja Teadusministeerium;

– Justiitsministeerium;

– Kaitseministeerium;

– Keskkonnaministeerium;

– Kultuuriministeerium;

– Majandus- ja Kommunikatsiooniministeerium;

– Põllumajandusministeerium;

– Rahandusministeerium;

– Siseministeerium;

– Sotsiaalministeerium;

– Välisministeerium;

– Keeleinspektsioon;

– Riigiprokuratuur;

– Teabeamet;

– Maa-amet;

– Keskkonnainspektsioon;

– Metsakaitse- ja Metsauuenduskeskus;

– Muinsuskaitseamet;

– Patendiamet;

– Tarbijakaitseamet;

– Riigihangete Amet;

– Taimetoodangu Inspektsioon;

– Põllumajanduse Registrite ja Informatsiooni Amet;

– Veterinaar- ja Toiduamet

– Konkurentsiamet;

– Maksu –ja Tolliamet;

– Statistikaamet;

– Kaitsepolitseiamet;

– Kodakondsus- ja Migratsiooniamet;

– Piirivalveamet;

– Politseiamet;

– Eesti Kohtuekspertiisi Instituut;

– Keskkriminaalpolitsei;

– Päästeamet;

– Andmekaitse Inspektsioon;

– Ravimiamet;

– Sotsiaalkindlustusamet;

– Tööturuamet;

– Tervishoiuamet;

– Tervisekaitseinspektsioon;

– Tööinspektsioon;

– Lennuamet;

– Maanteeamet;

– Veeteede Amet;

– Julgestuspolitsei;

– Kaitseressursside Amet;

– Kaitseväe Logistikakeskus;

– Tehnilise Järelevalve Amet.

Airija

– President’s Establishment

– Houses of the Oireachtas — [Parlamentas]

– Department of theTaoiseach — [Ministro Pirmininko tarnyba]

– Central Statistics Office

– Department of Finance

– Office of the Comptroller and Auditor General

– Office of the Revenue Commissioners

– Office of Public Works

– State Laboratory

– Office of the Attorney General

– Office of the Director of Public Prosecutions

– Valuation Office

– Office of the Commission for Public Service Appointments

– Public Appointments Service

– Office of the Ombudsman

– Chief State Solicitor’s Office

– Department of Justice, Equality and Law Reform

– Courts Service

– Prisons Service

– Office of the Commissioners of Charitable Donations and Bequests

– Department of the Environment, Heritage and Local Government

– Department of Education and Science

– Department of Communications, Energy and Natural Resources

– Department of Agriculture, Fisheries and Food

– Department of Transport

– Department of Health and Children

– Department of Enterprise, Trade and Employment

– Department of Arts, Sports and Tourism

– Department of Defence

– Department of Foreign Affairs

– Department of Social and Family Affairs

– Department of Community, Rural and Gaeltacht — [gėliškai kalbantys regionai] Affairs

– Arts Council

– National Gallery.

Graikija

– Υπουργείο Εσωτερικών;

– Υπουργείο Εξωτερικών;

– Υπουργείο Οικονομίας και Οικονομικών;

– Υπουργείο Ανάπτυξης;

– Υπουργείο Δικαιοσύνης;

– Υπουργείο Εθνικής Παιδείας και Θρησκευμάτων;

– Υπουργείο Πολιτισμού;

– Υπουργείο Υγείας και Κοινωνικής Αλληλεγγύης;

– Υπουργείο Περιβάλλοντος, Χωροταξίας και Δημοσίων Έργων;

– Υπουργείο Απασχόλησης και Κοινωνικής Προστασίας;

– Υπουργείο Μεταφορών και Επικοινωνιών;

– Υπουργείο Αγροτικής Ανάπτυξης και Τροφίμων;

– Υπουργείο Εμπορικής Ναυτιλίας, Αιγαίου και Νησιωτικής Πολιτικής;

– Υπουργείο Μακεδονίας- Θράκης;

– Γενική Γραμματεία Επικοινωνίας;

– Γενική Γραμματεία Ενημέρωσης;

– Γενική Γραμματεία Νέας Γενιάς;

– Γενική Γραμματεία Ισότητας;

– Γενική Γραμματεία Κοινωνικών Ασφαλίσεων;

– Γενική Γραμματεία Απόδημου Ελληνισμού;

– Γενική Γραμματεία Βιομηχανίας;

– Γενική Γραμματεία Έρευνας και Τεχνολογίας;

– Γενική Γραμματεία Αθλητισμού;

– Γενική Γραμματεία Δημοσίων Έργων;

– Γενική Γραμματεία Εθνικής Στατιστικής Υπηρεσίας Ελλάδος;

– Εθνικό Συμβούλιο Κοινωνικής Φροντίδας;

– Οργανισμός Εργατικής Κατοικίας;

– Εθνικό Τυπογραφείο;

– Γενικό Χημείο του Κράτους;

– Ταμείο Εθνικής Οδοποιίας;

– Εθνικό Καποδιστριακό Πανεπιστήμιο Αθηνών;

– Αριστοτέλειο Πανεπιστήμιο Θεσσαλονίκης;

– Δημοκρίτειο Πανεπιστήμιο Θράκης;

– Πανεπιστήμιο Αιγαίου;

– Πανεπιστήμιο Ιωαννίνων;

– Πανεπιστήμιο Πατρών;

– Πανεπιστήμιο Μακεδονίας;

– Πολυτεχνείο Κρήτης;

– Σιβιτανίδειος Δημόσια Σχολή Τεχνών και Επαγγελμάτων;

– Αιγινήτειο Νοσοκομείο;

– Αρεταίειο Νοσοκομείο;

– Εθνικό Κέντρο Δημόσιας Διοίκησης;

– Οργανισμός Διαχείρισης Δημοσίου Υλικού;

– Οργανισμός Γεωργικών Ασφαλίσεων;

– Οργανισμός Σχολικών Κτιρίων;

– Γενικό Επιτελείο Στρατού;

– Γενικό Επιτελείο Ναυτικού;

– Γενικό Επιτελείο Αεροπορίας;

– Ελληνική Επιτροπή Ατομικής Ενέργειας;

– Γενική Γραμματεία Εκπαίδευσης Ενηλίκων;

– Υπουργείο Εθνικής Άμυνας;

– Γενική Γραμματεία Εμπορίου.

Ispanija

– Presidencia de Gobierno

– Ministerio de Asuntos Exteriores y de Cooperación

– Ministerio de Justicia

– Ministerio de Defensa

– Ministerio de Economía y Hacienda

– Ministerio del Interior

– Ministerio de Fomento

– Ministerio de Educación, Política Social y Deportes

– Ministerio de Industria, Turismo y Comercio

– Ministerio de Trabajo e Inmigración

– Ministerio de la Presidencia

– Ministerio de Administraciones Públicas

– Ministerio de Cultura

– Ministerio de Sanidad y Consumo

– Ministerio de Medio Ambiente y Medio Rural y Marino

– Ministerio de Vivienda

– Ministerio de Ciencia e Innovación

– Ministerio de Igualdad

Prancūzija

1. Ministerijos

– Services du Premier ministre

– Ministère chargé de la santé, de la jeunesse et des sports

– Ministère chargé de l’intérieur, de l’outre-mer et des collectivités territoriales

– Ministère chargé de la justice

– Ministère chargé de la défense

– Ministère chargé des affaires étrangères et européennes

– Ministère chargé de l’éducation nationale

– Ministère chargé de l’économie, des finances et de l’emploi

– Secrétariat d’Etat aux transports

– Secrétariat d’Etat aux entreprises et au commerce extérieur

– Ministère chargé du travail, des relations sociales et de la solidarité

– Ministère chargé de la culture et de la communication

– Ministère chargé du budget, des comptes publics et de la fonction publique

– Ministère chargé de l’agriculture et de la pêche

– Ministère chargé de l’enseignement supérieur et de la recherche

– Ministère chargé de l’écologie, du développement et de l’aménagement durables

– Secrétariat d’Etat à la fonction publique

– Ministère chargé du logement et de la ville

– Secrétariat d’Etat à la coopération et à la francophonie

– Secrétariat d’Etat à l’outre-mer

– Secrétariat d’Etat à la jeunesse, des sports et de la vie associative

– Secrétariat d’Etat aux anciens combattants

– Ministère chargé de l’immigration, de l’intégration, de l’identité nationale et du co-développement

– Secrétariat d’Etat en charge de la prospective et de l’évaluation des politiques publiques

– Secrétariat d’Etat aux affaires européennes,

– Secrétariat d’Etat aux affaires étrangères et aux droits de l’homme

– Secrétariat d’Etat à la consommation et au tourisme

– Secrétariat d’Etat à la politique de la ville

– Secrétariat d’Etat à la solidarité

– Secrétariat d’Etat en charge de l’industrie et de la consommation

– Secrétariat d’Etat en charge de l’emploi

– Secrétariat d’Etat en charge du commerce, de l’artisanat, des PME, du tourisme et des services

– Secrétariat d’Etat en charge de l’écologie

– Secrétariat d’Etat en charge du développement de la région-capitale

– Secrétariat d’Etat en charge de l’aménagement du territoire

2. Institucijos, nepriklausomos įstaigos ir jurisdikcijos

– Présidence de la République

– Assemblée Nationale

– Sénat

– Conseil constitutionnel

– Conseil économique et social

– Conseil supérieur de la magistrature

– Agence française contre le dopage

– Autorité de contrôle des assurances et des mutuelles

– Autorité de contrôle des nuisances sonores aéroportuaires

– Autorité de régulation des communications électroniques et des postes

– Autorité de sûreté nucléaire

– Autorité indépendante des marchés financiers

– Comité national d’évaluation des établissements publics à caractère scientifique, culturel et professionnel

– Commission d’accès aux documents administratifs

– Commission consultative du secret de la défense nationale

– Commission nationale des comptes de campagne et des financements politiques

– Commission nationale de contrôle des interceptions de sécurité

– Commission nationale de déontologie de la sécurité

– Commission nationale du débat public

– Commission nationale de l’informatique et des libertés

– Commission des participations et des transferts

– Commission de régulation de l’énergie

– Commission de la sécurité des consommateurs

– Commission des sondages

– Commission de la transparence financière de la vie politique

– Conseil de la concurrence

– Conseil des ventes volontaires de meubles aux enchères publiques

– Conseil supérieur de l’audiovisuel

– Défenseur des enfants

– Haute autorité de lutte contre les discriminations et pour l’égalité

– Haute autorité de santé

– Médiateur de la République

– Cour de justice de la République

– Tribunal des Conflits

– Conseil d’Etat

– Cours administratives d’appel

– Tribunaux administratifs

– Cour des Comptes

– Chambres régionales des Comptes

– Cours et tribunaux de l’ordre judiciaire (Cour de Cassation, Cours d’Appel, Tribunaux d’instance et Tribunaux de grande instance)

3. National public establishments

– Académie de France à Rome

– Académie de marine

– Académie des sciences d’outre-mer

– Académie des technologies

– Agence centrale des organismes de sécurité sociale (ACOSS)

– Agence de biomédicine

– Agence pour l’enseignement du français à l’étranger

– Agence française de sécurité sanitaire des aliments

– Agence française de sécurité sanitaire de l’environnement et du travail

– Agence Nationale pour la cohésion sociale et l’égalité des chances

– Agence nationale pour la garantie des droits des mineurs

– Agences de l’eau

– Agence Nationale de l’Accueil des Etrangers et des migrations

– Agence nationale pour l’amélioration des conditions de travail (ANACT

– Agence nationale pour l’amélioration de l’habitat (ANAH)

– Agence Nationale pour la Cohésion Sociale et l’Egalité des Chances

– Agence nationale pour l’indemnisation des français d’outre-mer (ANIFOM)

– Assemblée permanente des chambres d’agriculture (APCA)

– Bibliothèque publique d’information

– Bibliothèque nationale de France

– Bibliothèque nationale et universitaire de Strasbourg

– Caisse des Dépôts et Consignations

– Caisse nationale des autoroutes (CNA)

– Caisse nationale militaire de sécurité sociale (CNMSS)

– Caisse de garantie du logement locatif social

– Casa de Velasquez

– Centre d’enseignement zootechnique

– Centre d’études de l’emploi

– Centre d’études supérieures de la sécurité sociale

– Centres de formation professionnelle et de promotion agricole

– Centre hospitalier des Quinze-Vingts

– Centre international d’études supérieures en sciences agronomiques (Montpellier Sup Agro)

– Centre des liaisons européennes et internationales de sécurité sociale

– Centre des Monuments Nationaux

– Centre national d’art et de culture Georges Pompidou

– Centre national des arts plastiques

– Centre national de la cinématographie

– Centre National d’Etudes et d’expérimentation du machinisme agricole, du génie rural, des eaux et des forêts (CEMAGREF)

– Centre national du livre

– Centre national de documentation pédagogique

– Centre national des œuvres universitaires et scolaires (CNOUS)

– Centre national professionnel de la propriété forestière

– Centre National de la Recherche Scientifique (C.N.R.S)

– Centres d’éducation populaire et de sport (CREPS)

– Centres régionaux des œuvres universitaires (CROUS)

– Collège de France

– Conservatoire de l’espace littoral et des rivages lacustres

– Conservatoire National des Arts et Métiers

– Conservatoire national supérieur de musique et de danse de Paris

– Conservatoire national supérieur de musique et de danse de Lyon

– Conservatoire national supérieur d’art dramatique

– Ecole centrale de Lille

– Ecole centrale de Lyon

– École centrale des arts et manufactures

– École française d’archéologie d’Athènes

– École française d’Extrême-Orient

– École française de Rome

– École des hautes études en sciences sociales

– Ecole du Louvre

– École nationale d’administration

– École nationale de l’aviation civile (ENAC)

– École nationale des Chartes

– École nationale d’équitation

– Ecole Nationale du Génie de l’Eau et de l’environnement de Strasbourg

– Écoles nationales d’ingénieurs

– Ecole nationale d’ingénieurs des industries des techniques agricoles et alimentaires de Nantes

– Écoles nationales d’ingénieurs des travaux agricoles

– École nationale de la magistrature

– Écoles nationales de la marine marchande

– École nationale de la santé publique (ENSP)

– École nationale de ski et d’alpinisme

– École nationale supérieure des arts décoratifs

– École nationale supérieure des arts et techniques du théâtre

– École nationale supérieure des arts et industries textiles Roubaix

– Écoles nationales supérieures d’arts et métiers

– École nationale supérieure des beaux-arts

– École nationale supérieure de céramique industrielle

– École nationale supérieure de l’électronique et de ses applications (ENSEA)

– Ecole nationale supérieure du paysage de Versailles

– Ecole Nationale Supérieure des Sciences de l’information et des bibliothécaires

– Ecole nationale supérieure de la sécurité sociale

– Écoles nationales vétérinaires

– École nationale de voile

– Écoles normales supérieures

– École polytechnique

– École technique professionnelle agricole et forestière de Meymac (Corrèze)

– École de sylviculture Crogny (Aube)

– École de viticulture et d’œnologie de la Tour- Blanche (Gironde)

– École de viticulture — Avize (Marne)

– Etablissement national d’enseignement agronomique de Dijon

– Établissement national des invalides de la marine (ENIM)

– Établissement national de bienfaisance Koenigswarter

– Établissement public du musée et du domaine national de Versailles

– Fondation Carnegie

– Fondation Singer-Polignac

– Haras nationaux

– Hôpital national de Saint-Maurice

– Institut des hautes études pour la science et la technologie

– Institut français d’archéologie orientale du Caire

– Institut géographique national

– Institut National de l’origine et de la qualité

– Institut national des hautes études de sécurité

– Institut de veille sanitaire

– Institut National d’enseignement supérieur et de recherche agronomique et agroalimentaire de Rennes

– Institut National d’Etudes Démographiques (I.N.E.D)

– Institut National d’Horticulture

– Institut National de la jeunesse et de l’éducation populaire

– Institut national des jeunes aveugles — Paris

– Institut national des jeunes sourds — Bordeaux

– Institut national des jeunes sourds — Chambéry

– Institut national des jeunes sourds — Metz

– Institut national des jeunes sourds — Paris

– Institut national de physique nucléaire et de physique des particules (I.N.P.N.P.P)

– Institut national de la propriété industrielle

– Institut National de la Recherche Agronomique (I.N.R.A)

– Institut National de la Recherche Pédagogique (I.N.R.P)

– Institut National de la Santé et de la Recherche Médicale (I.N.S.E.R.M)

– Institut national d’histoire de l’art (I.N.H.A.)

– Institut national de recherches archéologiques préventives

– Institut National des Sciences de l’Univers

– Institut National des Sports et de l’Education Physique

– Institut national supérieur de formation et de recherche pour l’éducation des jeunes handicapés et les enseignements inadaptés

– Instituts nationaux polytechniques

– Instituts nationaux des sciences appliquées

– Institut national de recherche en informatique et en automatique (INRIA)

– Institut national de recherche sur les transports et leur sécurité (INRETS)

– Institut de Recherche pour le Développement

– Instituts régionaux d’administration

– Institut des Sciences et des Industries du vivant et de l’environnement (Agro Paris Tech)

– Institut supérieur de mécanique de Paris

– Institut Universitaires de Formation des Maîtres

– Musée de l’armée

– Musée Gustave-Moreau

– Musée national de la marine

– Musée national J.-J.-Henner

– Musée du Louvre

– Musée du Quai Branly

– Muséum National d’Histoire Naturelle

– Musée Auguste-Rodin

– Observatoire de Paris

– Office français de protection des réfugiés et apatrides

– Office National des Anciens Combattants et des Victimes de Guerre (ONAC)

– Office national de la chasse et de la faune sauvage

– Office National de l’eau et des milieux aquatiques

– Office national d’information sur les enseignements et les professions (ONISEP)

– Office universitaire et culturel français pour l’Algérie

– Ordre national de la Légion d’honneur

– Palais de la découverte

– Parcs nationaux

– Universités

4. Kitos nacionalinės viešosios institucijos

– Union des groupements d’achats publics (UGAP)

– Agence Nationale pour l’emploi (A.N.P.E)

– Caisse Nationale des Allocations Familiales (CNAF)

– Caisse Nationale d’Assurance Maladie des Travailleurs Salariés (CNAMS)

– Caisse Nationale d’Assurance-Vieillesse des Travailleurs Salariés (CNAVTS)

Italijja

· Perkančiosios įstaigos

– Presidenza del Consiglio dei Ministri

– Ministero degli Affari Esteri

– Ministero dell’Interno

– Ministero della Giustizia e Uffici giudiziari (esclusi i giudici di pace)

– Ministero della Difesa

– Ministero dell’Economia e delle Finanze

– Ministero dello Sviluppo Economico

– Ministero delle Politiche Agricole, Alimentari e Forestali

– Ministero dell’Ambiente — Tutela del Territorio e del Mare

– Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti

– Ministero del Lavoro, della Salute e delle Politiche Sociali

– Ministero dell’ Istruzione, Università e Ricerca

– Ministero per i Beni e le Attività culturali, comprensivo delle sue articolazioni periferiche

· Other national public bodies:

– CONSIP (Concessionaria Servizi Informatici Pubblici)

Kipras

– Προεδρία και Προεδρικό Μέγαρο

– Γραφείο Συντονιστή Εναρμόνισης

– Υπουργικό Συμβούλιο

– Βουλή των Αντιπροσώπων

– Δικαστική Υπηρεσία

– Νομική Υπηρεσία της Δημοκρατίας

– Ελεγκτική Υπηρεσία της Δημοκρατίας

– Επιτροπή Δημόσιας Υπηρεσίας

– Επιτροπή Εκπαιδευτικής Υπηρεσίας

– Γραφείο Επιτρόπου Διοικήσεως

– Επιτροπή Προστασίας Ανταγωνισμού

– Υπηρεσία Εσωτερικού Ελέγχου

– Γραφείο Προγραμματισμού

– Γενικό Λογιστήριο της Δημοκρατίας

– Γραφείο Επιτρόπου Προστασίας Δεδομένων Προσωπικού Χαρακτήρα

– Γραφείο Εφόρου Δημοσίων Ενισχύσεων

– Αναθεωρητική Αρχή Προσφορών

– Υπηρεσία Εποπτείας και Ανάπτυξης Συνεργατικών Εταιρειών

– Αναθεωρητική Αρχή Προσφύγων

– Υπουργείο Άμυνας

– Υπουργείο Γεωργίας, Φυσικών Πόρων και Περιβάλλοντος

– Τμήμα Γεωργίας

– Κτηνιατρικές Υπηρεσίες

– Τμήμα Δασών

– Τμήμα Αναπτύξεως Υδάτων

– Τμήμα Γεωλογικής Επισκόπησης

– Μετεωρολογική Υπηρεσία

– Τμήμα Αναδασμού

– Υπηρεσία Μεταλλείων

– Ινστιτούτο Γεωργικών Ερευνών

– Τμήμα Αλιείας και Θαλάσσιων Ερευνών

– Υπουργείο Δικαιοσύνης και Δημοσίας Τάξεως

– Αστυνομία

– Πυροσβεστική Υπηρεσία Κύπρου

– Τμήμα Φυλακών

– Υπουργείο Εμπορίου, Βιομηχανίας και Τουρισμού

– Τμήμα Εφόρου Εταιρειών και Επίσημου Παραλήπτη

– Υπουργείο Εργασίας και Κοινωνικών Ασφαλίσεων

– Τμήμα Εργασίας

– Τμήμα Κοινωνικών Ασφαλίσεων

– Τμήμα Υπηρεσιών Κοινωνικής Ευημερίας

– Κέντρο Παραγωγικότητας Κύπρου

– Ανώτερο Ξενοδοχειακό Ινστιτούτο Κύπρου

– Ανώτερο Τεχνολογικό Ινστιτούτο

– Τμήμα Επιθεώρησης Εργασίας

– Τμήμα Εργασιακών Σχέσεων

– Υπουργείο Εσωτερικών

– Επαρχιακές Διοικήσεις

– Τμήμα Πολεοδομίας και Οικήσεως

– Τμήμα Αρχείου Πληθυσμού και Μεταναστεύσεως

– Τμήμα Κτηματολογίου και Χωρομετρίας

– Γραφείο Τύπου και Πληροφοριών

– Πολιτική Άμυνα

– Υπηρεσία Μέριμνας και Αποκαταστάσεων Εκτοπισθέντων

– Υπηρεσία Ασύλου

– Υπουργείο Εξωτερικών

– Υπουργείο Οικονομικών

– Τελωνεία

– Τμήμα Εσωτερικών Προσόδων

– Στατιστική Υπηρεσία

– Τμήμα Κρατικών Αγορών και Προμηθειών

– Τμήμα Δημόσιας Διοίκησης και Προσωπικού

– Κυβερνητικό Τυπογραφείο

– Τμήμα Υπηρεσιών Πληροφορικής

– Υπουργείο Παιδείας και Πολιτισμού

– Υπουργείο Συγκοινωνιών και Έργων

– Τμήμα Δημοσίων Έργων

– Τμήμα Αρχαιοτήτων

– Τμήμα Πολιτικής Αεροπορίας

– Τμήμα Εμπορικής Ναυτιλίας

– Τμήμα Οδικών Μεταφορών

– Τμήμα Ηλεκτρομηχανολογικών Υπηρεσιών

– Τμήμα Ηλεκτρονικών Επικοινωνιών

– Υπουργείο Υγείας

– Φαρμακευτικές Υπηρεσίες

– Γενικό Χημείο

– Ιατρικές Υπηρεσίες και Υπηρεσίες Δημόσιας Υγείας

– Οδοντιατρικές Υπηρεσίες

– Υπηρεσίες Ψυχικής Υγείας

Latvija

· Ministrerijos, specialiųjų pavedimų ministrų sekretoriatai ir jiems pavaldžios institucijos

– Aizsardzības ministrija un tās padotībā esošās iestādes

– Ārlietu ministrija un tas padotībā esošās iestādes

– Bērnu un ģimenes lietu ministrija un tās padotībā esošas iestādes

– Ekonomikas ministrija un tās padotībā esošās iestādes

– Finanšu ministrija un tās padotībā esošās iestādes

– Iekšlietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes

– Izglītības un zinātnes ministrija un tās padotībā esošās iestādes

– Kultūras ministrija un tas padotībā esošās iestādes

– Labklājības ministrija un tās padotībā esošās iestādes

– Reģionālās attīstības un pašvaldības lietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes

– Satiksmes ministrija un tās padotībā esošās iestādes

– Tieslietu ministrija un tās padotībā esošās iestādes

– Veselības ministrija un tās padotībā esošās iestādes

– Vides ministrija un tās padotībā esošās iestādes

– Zemkopības ministrija un tās padotībā esošās iestādes

– Īpašu uzdevumu ministra sekretariāti un to padotībā esošās iestādes

– Satversmes aizsardzības birojs

· Kitos valstybės institucijos

– Augstākā tiesa

– Centrālā vēlēšanu komisija

– Finanšu un kapitāla tirgus komisija

– Latvijas Banka

– Prokuratūra un tās pārraudzībā esošās iestādes

– Saeimas kanceleja un tās padotībā esošās iestādes

– Satversmes tiesa

– Valsts kanceleja un tās padotībā esošās iestādes

– Valsts kontrole

– Valsts prezidenta kanceleja

– Tiesībsarga birojs

– Nacionālā radio un televīzijas padome

– Citas valsts iestādes, kuras nav ministriju padotībā (Kitos ministerijoms nepavaldžios valstybės institucijos)

Lietuva

– Prezidentūros kanceliarija

– Seimo kanceliarija

– Seimui pavaldžios institucijos:

– Lietuvos mokslo taryba;

– Seimo kontrolierių įstaiga;

– Valstybės kontrolė;

– Specialiųjų tyrimų tarnyba;

– Valstybės saugumo departamentas;

– Konkurencijos taryba;

– Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras;

– Vertybinių popierių komisija;

– Ryšių reguliavimo tarnyba;

– Nacionalinė sveikatos taryba;

– Etninės kultūros globos taryba;

– Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba;

– Valstybinė kultūros paveldo komisija;

– Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga;

– Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;

– Valstybinė lietuvių kalbos komisija;

– Vyriausioji rinkimų komisija;

– Vyriausioji tarnybinės etikos komisija;

– Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

– Vyriausybės kanceliarija

– Vyriausybei atskaitingos institucijos:

– Ginklų fondas;

– Informacinės visuomenės plėtros komitetas;

– Kūno kultūros ir sporto departamentas;

– Lietuvos archyvų departamentas;

– Mokestinių ginčų komisija;

– Statistikos departamentas;

– Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas;

– Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba;

– Viešųjų pirkimų tarnyba;

– Narkotikų kontrolės departamentas;

– Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija;

– Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija;

– Valstybinė lošimų priežiūros komisija;

– Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;

– Vyriausioji administracinių ginčų komisija;

– Draudimo priežiūros komisija;

– Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas;

– Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centras

– Konstitucinis Teismas

– Lietuvos bankas

– Aplinkos ministerija

– Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos:

– Generalinė miškų urėdija;

– Lietuvos geologijos tarnyba;

– Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba;

– Lietuvos standartizacijos departamentas;

– Nacionalinis akreditacijos biuras;

– Valstybinė metrologijos tarnyba;

– Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba;

– Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

– Finansų ministerija

– Finansų ministerijai pavaldžios institucijos:

– Muitinės departamentas;

– Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba;

– Valstybinė mokesčių inspekcija;

– Finansų ministerijos mokymo centras.

– Krašto apsaugos ministerija

– Krašto apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos:

– Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas;

– Centralizuota finansų ir turto tarnyba;

– Karo prievolės administravimo tarnyba;

– Krašto apsaugos archyvas;

– Krizių valdymo centras;

– Mobilizacijos departamentas;

– Ryšių ir informacinių sistemų tarnyba;

– Infrastruktūros plėtros departamentas;

– Valstybinis pilietinio pasipriešinimo rengimo centras.

– Lietuvos kariuomenė

– Krašto apsaugos sistemos kariniai vienetai ir tarnybos

– Kultūros ministerija

– Kultūros ministerijai pavaldžios institucijos:

– Kultūros paveldo departamentas;

– Valstybinė kalbos inspekcija.

– Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

– Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios institucijos:

– Garantinio fondo administracija;

– Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba;

– Lietuvos darbo birža;

– Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba;

– Trišalės tarybos sekretoriatas;

– Socialinių paslaugų priežiūros departamentas;

– Darbo inspekcija;

– Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba;

– Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba;

– Ginčų komisija;

– Techninės pagalbos neįgaliesiems centras;

– Neįgaliųjų reikalų departamentas.

– Susisiekimo ministerija

– Susisiekimo ministerijai pavaldžios institucijos:

– Lietuvos automobilių kelių direkcija;

– Valstybinė geležinkelio inspekcija;

– Valstybinė kelių transporto inspekcija;

– Pasienio kontrolės punktų direkcija.

– Sveikatos apsaugos ministerija

– Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos:

– Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba;

– Valstybinė ligonių kasa;

– Valstybinė medicininio audito inspekcija;

– Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba;

– Valstybinė teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba;

– Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba;

– Farmacijos departamentas;

– Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras;

– Lietuvos bioetikos komitetas;

– Radiacinės saugos centras.

– Švietimo ir mokslo ministerija

– Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios institucijos:

– Nacionalinis egzaminų centras;

– Studijų kokybės vertinimo centras.

– Teisingumo ministerija

– Teisingumo ministerijai pavaldžios institucijos:

– Kalėjimų departamentas;

– Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba;

– Europos teisės departamentas

– Ūkio ministerija

– Ūkio ministerijai pavaldžios institucijos:

– Įmonių bankroto valdymo departamentas;

– Valstybinė energetikos inspekcija;

– Valstybinė ne maisto produktų inspekcija;

– Valstybinis turizmo departamentas

– Užsienio reikalų ministerija

– Diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienyje bei atstovybės prie tarptautinių organizacijų

– Vidaus reikalų ministerija

– Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios institucijos:

– Asmens dokumentų išrašymo centras;

– Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba;

– Gyventojų registro tarnyba;

– Policijos departamentas;

– Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas;

– Turto valdymo ir ūkio departamentas;

– Vadovybės apsaugos departamentas;

– Valstybės sienos apsaugos tarnyba;

– Valstybės tarnybos departamentas;

– Informatikos ir ryšių departamentas;

– Migracijos departamentas;

– Sveikatos priežiūros tarnyba;

– Bendrasis pagalbos centras.

– Žemės ūkio ministerija

– Žemės ūkio ministerijai pavaldžios institucijos:

– Nacionalinė mokėjimo agentūra;

– Nacionalinė žemės tarnyba;

– Valstybinė augalų apsaugos tarnyba;

– Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba;

– Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba;

– Žuvininkystės departamentas

– Teismai:

– Lietuvos Aukščiausiasis Teismas;

– Lietuvos apeliacinis teismas;

– Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas;

– apygardų teismai;

– apygardų administraciniai teismai;

– apylinkių teismai;

– Nacionalinė teismų administracija

– Generalinė prokuratūra

– Kitos centrinio viešojo administravimo institucijos, įstaigos, tarnybos

– Aplinkos apsaugos agentūra;

– Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija;

– Aplinkos projektų valdymo agentūra;

– Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba;

– Miško sanitarinės apsaugos tarnyba;

– Valstybinė miškotvarkos tarnyba;

– Nacionalinis visuomenės sveikatos tyrimų centras;

– Lietuvos AIDS centras;

– Nacionalinis organų transplantacijos biuras;

– Valstybinis patologijos centras;

– Valstybinis psichikos sveikatos centras;

– Lietuvos sveikatos informacijos centras;

– Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras;

– Valstybinis aplinkos sveikatos centras;

– Respublikinis mitybos centras;

– Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras;

– Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimosi centras;

– Visuomenės sveikatos ugdymo centras;

– Muitinės kriminalinė tarnyba;

– Muitinės informacinių sistemų centras;

– Muitinės laboratorija;

– Muitinės mokymo centras;

– Valstybinis patentų biuras;

– Lietuvos teismo ekspertizės centras;

– Centrinė hipotekos įstaiga;

– Lietuvos metrologijos inspekcija;

– Civilinės aviacijos administracija;

– Lietuvos saugios laivybos administracija;

– Transporto investicijų direkcija;

– Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija;

– Pabėgėlių priėmimo centras

Liuksemburgas

– Ministère d’Etat

– Ministère des Affaires Etrangères et de l’Immigration

– Ministère de l’Agriculture, de la Viticulture et du Développement Rural

– Ministère des Classes moyennes, du Tourisme et du Logement

– Ministère de la Culture, de l’Enseignement Supérieur et de la Recherche

– Ministère de l’Economie et du Commerce extérieur

– Ministère de l’Education nationale et de la Formation professionnelle

– Ministère de l’Egalité des chances

– Ministère de l’Environnement

– Ministère de la Famille et de l’Intégration

– Ministère des Finances

– Ministère de la Fonction publique et de la Réforme administrative

– Ministère de l’Intérieur et de l’Aménagement du territoire

– Ministère de la Justice

– Ministère de la Santé

– Ministère de la Sécurité sociale

– Ministère des Transports

– Ministère du Travail et de l’Emploi

– Ministère des Travaux publics

Vengrija

– Egészségügyi Minisztérium

– Földművelésügyi és Vidékfejlesztési Minisztérium

– Gazdasági és Közlekedési Minisztérium

– Honvédelmi Minisztérium

– Igazságügyi és Rendészeti Minisztérium

– Környezetvédelmi és Vízügyi Minisztérium

– Külügyminisztérium

– Miniszterelnöki Hivatal

– Oktatási és Kulturális Minisztérium

– Önkormányzati és Területfejlesztési Minisztérium

– Pénzügyminisztérium

– Szociális és Munkaügyi Minisztérium

– Központi Szolgáltatási Főigazgatóság

Malta

– Uffiċċju tal-Prim Ministru

– Ministeru għall-Familja u Solidarjeta’ Soċjali

– Ministeru ta’ l-Edukazzjoni Zghazagh u Impjieg

– Ministeru tal-Finanzi

– Ministeru tar-Riżorsi u l-Infrastruttura

– Ministeru tat-Turiżmu u Kultura

– Ministeru tal-Ġustizzja u l-Intern

– Ministeru għall-Affarijiet Rurali u l-Ambjent

– Ministeru għal Għawdex

– Ministeru tas-Saħħa, l-Anzjani u Kura fil-Kommunita’

– Ministeru ta’ l-Affarijiet Barranin

– Ministeru għall-Investimenti, Industrija u Teknologija ta’ Informazzjoni

– Ministeru għall-Kompetittivà u Komunikazzjoni

– Ministeru għall-Iżvilupp Urban u Toroq

Nyderlandai

– Ministerie van Algemene Zaken

– Bestuursdepartement

– Bureau van de Wetenschappelijke Raad voor het Regeringsbeleid

– Rijksvoorlichtingsdienst

– Ministerie van Binnenlandse Zaken en Koninkrijksrelaties

– Bestuursdepartement

– Centrale Archiefselectiedienst (CAS)

– Algemene Inlichtingen- en Veiligheidsdienst (AIVD)

– Agentschap Basisadministratie Persoonsgegevens en Reisdocumenten (BPR)

– Agentschap Korps Landelijke Politiediensten

– Ministerie van Buitenlandse Zaken

– Directoraat-generaal Regiobeleid en Consulaire Zaken (DGRC)

– Directoraat-generaal Politieke Zaken (DGPZ)

– Directoraat-generaal Internationale Samenwerking (DGIS)

– Directoraat-generaal Europese Samenwerking (DGES)

– Centrum tot Bevordering van de Import uit Ontwikkelingslanden (CBI)

– Centrale diensten ressorterend onder S/PlvS (Generaliniam sekretoriui ir generalinio sekretoriaus pavaduotojui pavaldžios tarnybos)

– Buitenlandse Posten (ieder afzonderlijk)

– Ministerie van Defensie

– Bestuursdepartement

– Commando Diensten Centra (CDC)

– Defensie Telematica Organisatie (DTO)

– Centrale directie van de Defensie Vastgoed Dienst

– De afzonderlijke regionale directies van de Defensie Vastgoed Dienst

– Defensie Materieel Organisatie (DMO)

– Landelijk Bevoorradingsbedrijf van de Defensie Materieel Organisatie

– Logistiek Centrum van de Defensie Materieel Organisatie

– Marinebedrijf van de Defensie Materieel Organisatie

– Defensie Pijpleiding Organisatie (DPO)

– Ministerie van Economische Zaken

– Bestuursdepartement

– Centraal Planbureau (CPB)

– SenterNovem

– Staatstoezicht op de Mijnen (SodM)

– Nederlandse Mededingingsautoriteit (NMa)

– Economische Voorlichtingsdienst (EVD)

– Agentschap Telecom

– Kenniscentrum Professioneel & Innovatief Aanbesteden, Netwerk voor Overheidsopdrachtgevers (PIANOo)

– Regiebureau Inkoop Rijksoverheid

– Octrooicentrum Nederland

– Consumentenautoriteit

– Ministerie van Financiën

– Bestuursdepartement

– Belastingdienst Automatiseringscentrum

– Belastingdienst

– de afzonderlijke Directies der Rijksbelastingen (įvairios mokesčių ir muitinės įstaigos visuose Nyderlanduose)

– Fiscale Inlichtingen- en Opsporingsdienst (incl. Economische Controle dienst (ECD))

– Belastingdienst Opleidingen

– Dienst der Domeinen

– Ministerie van Justitie

– Bestuursdepartement

– Dienst Justitiële Inrichtingen

– Raad voor de Kinderbescherming

– Centraal Justitie Incasso Bureau

– Openbaar Ministerie

– Immigratie en Naturalisatiedienst

– Nederlands Forensisch Instituut

– Dienst Terugkeer & Vertrek

– Ministerie van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit

– Bestuursdepartement

– Dienst Regelingen (DR)

– Agentschap Plantenziektenkundige Dienst (PD)

– Algemene Inspectiedienst (AID)

– Dienst Landelijk Gebied (DLG)

– Voedsel en Waren Autoriteit (VWA)

– Ministerie van Onderwijs, Cultuur en Wetenschappen

– Bestuursdepartement

– Inspectie van het Onderwijs

– Erfgoedinspectie

– Centrale Financiën Instellingen

– Nationaal Archief

– Adviesraad voor Wetenschaps- en Technologiebeleid

– Onderwijsraad

– Raad voor Cultuur

– Ministerie van Sociale Zaken en Werkgelegenheid

– Bestuursdepartement

– Inspectie Werk en Inkomen

– Agentschap SZW

– Ministerie van Verkeer en Waterstaat

– Bestuursdepartement

– Directoraat-Generaal Transport en Luchtvaart

– Directoraat-generaal Personenvervoer

– Directoraat-generaal Water

– Centrale diensten (Central Services)

– Shared services Organisatie Verkeer en Watersaat

– Koninklijke Nederlandse Meteorologisch Instituut KNMI

– Rijkswaterstaat, Bestuur

– De afzonderlijke regionale Diensten van Rijkswaterstaat (Each individual regional service of the Directorate-general of Public Works and Water Management)

– De afzonderlijke specialistische diensten van Rijkswaterstaat (Each individual specialist service of the Directorate-general of Public Works and Water Management)

– Adviesdienst Geo-Informatie en ICT

– Adviesdienst Verkeer en Vervoer (AVV)

– Bouwdienst

– Corporate Dienst

– Data ICT Dienst

– Dienst Verkeer en Scheepvaart

– Dienst Weg- en Waterbouwkunde (DWW)

– Rijksinstituut voor Kunst en Zee (RIKZ)

– Rijksinstituut voor Integraal Zoetwaterbeheer en Afvalwaterbehandeling (RIZA)

– Waterdienst

– Inspectie Verkeer en Waterstaat, Hoofddirectie

– Port state Control

– Directie Toezichtontwikkeling Communicatie en Onderzoek (TCO)

– Toezichthouder Beheer Eenheid Lucht

– Toezichthouder Beheer Eenheid Water

– Toezichthouder Beheer Eenheid Land

– Ministerie van Volkshuisvesting, Ruimtelijke Ordening en Milieubeheer

– Bestuursdepartement

– Directoraat-generaal Wonen, Wijken en Integratie

– Directoraat-generaal Ruimte

– Directoraat-general Milieubeheer

– Rijksgebouwendienst

– VROM Inspectie

– Ministerie van Volksgezondheid, Welzijn en Sport

– Bestuursdepartement

– Inspectie Gezondheidsbescherming, Waren en Veterinaire Zaken

– Inspectie Gezondheidszorg

– Inspectie Jeugdhulpverlening en Jeugdbescherming

– Rijksinstituut voor de Volksgezondheid en Milieu (RIVM)

– Sociaal en Cultureel Planbureau

– Agentschap t.b.v. het College ter Beoordeling van Geneesmiddelen

– Tweede Kamer der Staten-Generaal

– Eerste Kamer der Staten-Generaal

– Raad van State

– Algemene Rekenkamer

– Nationale Ombudsman

– Kanselarij der Nederlandse Orden

– Kabinet der Koningin

– Raad voor de rechtspraak en de Rechtbanken

Austrija

– Bundeskanzleramt

– Bundesministerium für europäische und internationale Angelegenheiten

– Bundesministerium für Finanzen

– Bundesministerium für Gesundheit, Familie und Jugend

– Bundesministerium für Inneres

– Bundesministerium für Justiz

– Bundesministerium für Landesverteidigung

– Bundesministerium für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft

– Bundesministerium für Soziales und Konsumentenschutz

– Bundesministerium für Unterricht, Kunst und Kultur

– Bundesministerium für Verkehr, Innovation und Technologie

– Bundesministerium für Wirtschaft und Arbeit

– Bundesministerium für Wissenschaft und Forschung

– Österreichische Forschungs- und Prüfzentrum Arsenal Gesellschaft m.b.H

– Bundesbeschaffung G.m.b.H

– Bundesrechenzentrum G.m.b.H

Lenkija

– Kancelaria Prezydenta RP

– Kancelaria Sejmu RP

– Kancelaria Senatu RP

– Kancelaria Prezesa Rady Ministrów

– Sąd Najwyższy

– Naczelny Sąd Administracyjny

– Wojewódzkie sądy administracyjne

– Sądy powszechne — rejonowe, okręgowe i apelacyjne

– Trybunat Konstytucyjny

– Najwyższa Izba Kontroli

– Biuro Rzecznika Praw Obywatelskich

– Biuro Rzecznika Praw Dziecka

– Biuro Ochrony Rządu

– Biuro Bezpieczeństwa Narodowego

– Centralne Biuro Antykorupcyjne

– Ministerstwo Pracy i Polityki Społecznej

– Ministerstwo Finansów

– Ministerstwo Gospodarki

– Ministerstwo Rozwoju Regionalnego

– Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego

– Ministerstwo Edukacji Narodowej

– Ministerstwo Obrony Narodowej

– Ministerstwo Rolnictwa i Rozwoju Wsi

– Ministerstwo Skarbu Państwa

– Ministerstwo Sprawiedliwości

– Ministerstwo Infrastruktury

– Ministerstwo Nauki i Szkolnictwa Wyższego

– Ministerstwo Środowiska

– Ministerstwo Spraw Wewnętrznych i Administracji

– Ministerstwo Spraw Zagranicznych

– Ministerstwo Zdrowia

– Ministerstwo Sportu i Turystyki

– Urząd Komitetu Integracji Europejskiej

– Urząd Patentowy Rzeczypospolitej Polskiej

– Urząd Regulacji Energetyki

– Urząd do Spraw Kombatantów i Osób Represjonowanych

– Urząd Transportu Kolejowego

– Urząd Dozoru Technicznego

– Urząd Rejestracji Produktów Leczniczych, Wyrobów Medycznych i Produktów Biobójczych

– Urząd do Spraw Repatriacji i Cudzoziemców

– Urząd Zamówień Publicznych

– Urząd Ochrony Konkurencji i Konsumentów

– Urząd Lotnictwa Cywilnego

– Urząd Komunikacji Elektronicznej

– Wyższy Urząd Górniczy

– Główny Urząd Miar

– Główny Urząd Geodezji i Kartografii

– Główny Urząd Nadzoru Budowlanego

– Główny Urząd Statystyczny

– Krajowa Rada Radiofonii i Telewizji

– Generalny Inspektor Ochrony Danych Osobowych

– Państwowa Komisja Wyborcza

– Państwowa Inspekcja Pracy

– Rządowe Centrum Legislacji

– Narodowy Fundusz Zdrowia

– Polska Akademia Nauk

– Polskie Centrum Akredytacji

– Polskie Centrum Badań i Certyfikacji

– Polska Organizacja Turystyczna

– Polski Komitet Normalizacyjny

– Zakład Ubezpieczeń Społecznych

– Komisja Nadzoru Finansowego

– Naczelna Dyrekcja Archiwów Państwowych

– Kasa Rolniczego Ubezpieczenia Społecznego

– Generalna Dyrekcja Dróg Krajowych i Autostrad

– Państwowa Inspekcja Ochrony Roślin i Nasiennictwa

– Komenda Główna Państwowej Straży Pożarnej

– Komenda Główna Policji

– Komenda Główna Straży Granicznej

– Inspekcja Jakości Handlowej Artykułów Rolno-Spożywczych

– Główny Inspektorat Ochrony Środowiska

– Główny Inspektorat Transportu Drogowego

– Główny Inspektorat Farmaceutyczny

– Główny Inspektorat Sanitarny

– Główny Inspektorat Weterynarii

– Agencja Bezpieczeństwa Wewnętrznego

– Agencja Wywiadu

– Agencja Mienia Wojskowego

– Wojskowa Agencja Mieszkaniowa

– Agencja Restrukturyzacji i Modernizacji Rolnictwa

– Agencja Rynku Rolnego

– Agencja Nieruchomości Rolnych

– Państwowa Agencja Atomistyki

– Polska Agencja Żeglugi Powietrznej

– Polska Agencja Rozwiązywania Problemów Alkoholowych

– Agencja Rezerw Materiałowych

– Narodowy Bank Polski

– Narodowy Fundusz Ochrony Środowiska i Gospodarki Wodnej

– Państwowy Fundusz Rehabilitacji Osób Niepełnosprawnych

– Instytut Pamięci Narodowej — Komisja Ścigania Zbrodni Przeciwko Narodowi Polskiemu

– Rada Ochrony Pamięci Walk i Męczeństwa

– Służba Celna Rzeczypospolitej Polskiej

– Państwowe Gospodarstwo Leśne ‘Lasy Państwowe’

– Polska Agencja Rozwoju Przedsiębiorczości

– Urzędy wojewódzkie

– Samodzielne Publiczne Zakłady Opieki Zdrowotnej, jeśli ich organem założycielskim jest minister, centralny organ administracji rządowej lub wojewoda

Portugalija

– Presidência do Conselho de Ministros

– Ministério das Finanças e da Administração Pública

– Ministério da Defesa Nacional

– Ministério dos Negócios Estrangeiros

– Ministério da Administração Interna

– Ministério da Justiça

– Ministério da Economia e da Inovação

– Ministério da Agricultura, Desenvolvimento Rural e Pescas

– Ministério da Educação

– Ministério da Ciência, Tecnologia e do Ensino Superior

– Ministério da Cultura

– Ministério da Saúde

– Ministério do Trabalho e da Solidariedade Social

– Ministério das Obras Públicas, Transportes e Comunicações

– Ministério do Ambiente, do Ordenamento do Território e do Desenvolvimento Regional

– Presidença da Republica

– Tribunal Constitucional

– Tribunal de Contas

– Provedoria de Justiça

Rumunija

– Administraţia Prezidenţială

– Senatul României

– Camera Deputaţilor

– Inalta Curte de Casaţie şi Justiţie

– Curtea Constituţională

– Consiliul Legislativ

– Curtea de Conturi

– Consiliul Superior al Magistraturii

– Parchetul de pe lângă Inalta Curte de Casaţie şi Justiţie

– Secretariatul General al Guvernului

– Cancelaria primului ministru

– Ministerul Afacerilor Externe

– Ministerul Economiei şi Finanţelor

– Ministerul Justiţiei

– Ministerul Apărării

– Ministerul Internelor şi Reformei Administrative

– Ministerul Muncii, Familiei şi Egalităţii de Sanse

– Ministerul pentru Intreprinderi Mici şi Mijlocii, Comerţ, Turism şi Profesii Liberale

– Ministerul Agriculturii şi Dezvoltării Rurale

– Ministerul Transporturilor

– Ministerul Dezvoltării, Lucrărilor Publice şi Locuinţei

– Ministerul Educaţiei Cercetării şi Tineretului

– Ministerul Sănătăţii Publice

– Ministerul Culturii şi Cultelor

– Ministerul Comunicaţiilor şi Tehnologiei Informaţiei

– Ministerul Mediului şi Dezvoltării Durabile

– Serviciul Român de Informaţii

– Serviciul de Informaţii Externe

– Serviciul de Protecţie şi Pază

– Serviciul de Telecomunicaţii Speciale

– Consiliul Naţional al Audiovizualului

– Consiliul Concurenţei (CC)

– Direcţia Naţională Anticorupţie

– Inspectoratul General de Poliţie

– Autoritatea Naţională pentru Reglementarea şi Monitorizarea Achiziţiilor Publice

– Consiliul Naţional de Soluţionare a Contestaţiilor

– Autoritatea Naţională de Reglementare pentru Serviciile Comunitare de Utilităţi Publice(ANRSC)

– Autoritatea Naţională Sanitară Veterinară şi pentru Siguranţa Alimentelor

– Autoritatea Naţională pentru Protecţia Consumatorilor

– Autoritatea Navală Română

– Autoritatea Feroviară Română

– Autoritatea Rutieră Română

– Autoritatea Naţională pentru Protecţia Drepturilor Copilului

– Autoritatea Naţională pentru Persoanele cu Handicap

– Autoritatea Naţională pentru Turism

– Autoritatea Naţională pentru Restituirea Proprietăţilor

– Autoritatea Naţională pentru Tineret

– Autoritatea Naţională pentru Cercetare Stiinţifica

– Autoritatea Naţională pentru Reglementare în Comunicaţii şi Tehnologia Informaţiei

– Autoritatea Naţională pentru Serviciile Societăţii Informaţionale

– Autoritatea Electorală Permanente

– Agenţia pentru Strategii Guvernamentale

– Agenţia Naţională a Medicamentului

– Agenţia Naţională pentru Sport

– Agenţia Naţională pentru Ocuparea Forţei de Muncă

– Agenţia Naţională de Reglementare în Domeniul Energiei

– Agenţia Română pentru Conservarea Energiei

– Agenţia Naţională pentru Resurse Minerale

– Agenţia Română pentru Investiţii Străine

– Agenţia Naţională pentru Intreprinderi Mici şi Mijlocii şi Cooperaţie

– Agenţia Naţională a Funcţionarilor Publici

– Agenţia Naţională de Administrare Fiscală

– Agenţia de Compensare pentru Achiziţii de Tehnică Specială

– Agenţia Naţională Anti-doping

– Agenţia Nucleară

– Agenţia Naţională pentru Protecţia Familiei

– Agenţia Naţională pentru Egalitatea de Sanse între Bărbaţi şi Femei

– Agenţia Naţională pentru Protecţia Mediului

– Agenţia naţională Antidrog

Slovėnija

– Predsednik Republike Slovenije

– Državni zbor Republike Slovenije

– Državni svet Republike Slovenije

– Varuh človekovih pravic

– Ustavno sodišče Republike Slovenije

– Računsko sodišče Republike Slovenije

– Državna revizijska komisja za revizijo postopkov oddaje javnih naročil

– Slovenska akademija znanosti in umetnosti

– Vladne službe

– Ministrstvo za finance

– Ministrstvo za notranje zadeve

– Ministrstvo za zunanje zadeve

– Ministrstvo za obrambo

– Ministrstvo za pravosodje

– Ministrstvo za gospodarstvo

– Ministrstvo za kmetijstvo, gozdarstvo in prehrano

– Ministrstvo za promet

– Ministrstvo za okolje in, prostor

– Ministrstvo za delo, družino in socialne zadeve

– Ministrstvo za zdravje

– Ministrstvo za javno upravo

– Ministrstvo za šolstvo in šport

– Ministrstvo za visoko šolstvo, znanost in tehnologijo

– Ministrstvo za kulturo

– Vrhovno sodišče Republike Slovenije

– višja sodišča

– okrožna sodišča

– okrajna sodišča

– Vrhovno državno tožilstvo Republike Slovenije

– Okrožna državna tožilstva

– Državno pravobranilstvo

– Upravno sodišče Republike Slovenije

– Višje delovno in socialno sodišče

– delovna sodišča

– Davčna uprava Republike Slovenije

– Carinska uprava Republike Slovenije

– Urad Republike Slovenije za preprečevanje pranja denarja

– Urad Republike Slovenije za nadzor prirejanja iger na srečo

– Uprava Republike Slovenije za javna plačila

– Urad Republike Slovenije za nadzor proračuna

– Policija

– Inšpektorat Republike Slovenije za notranje zadeve

– General štab Slovenske vojske

– Uprava Republike Slovenije za zaščito in reševanje

– Inšpektorat Republike Slovenije za obrambo

– Inšpektorat Republike Slovenije za varstvo pred naravnimi in drugimi nesrečami

– Uprava Republike Slovenije za izvrševanje kazenskih sankcij

– Urad Republike Slovenije za varstvo konkurence

– Urad Republike Slovenije za varstvo potrošnikov

– Tržni inšpektorat Republike Slovenije

– Urad Republike Slovenije za intelektualno lastnino

– Inšpektorat Republike Slovenije za elektronske komunikacije, elektronsko podpisovanje in pošto

– Inšpektorat za energetiko in rudarstvo

– Agencija Republike Slovenije za kmetijske trge in razvoj podeželja

– Inšpektorat Republike Slovenije za kmetijstvo, gozdarstvo in hrano

– Fitosanitarna uprava Republike Slovenije

– Veterinarska uprava Republike Slovenije

– Uprava Republike Slovenije za pomorstvo

– Direkcija Republike Slovenije za caste

– Prometni inšpektorat Republike Slovenije

– Direkcija za vodenje investicij v javno železniško infrastrukturo

– Agencija Republike Slovenije za okolje

– Geodetska uprava Republike Slovenije

– Uprava Republike Slovenije za jedrsko varstvo

– Inšpektorat Republike Slovenije za okolje in prostor

– Inšpektorat Republike Slovenije za delo

– Zdravstveni inšpektorat

– Urad Republike Slovenije za kemikalije

– Uprava Republike Slovenije za varstvo pred sevanji

– Urad Republike Slovenije za meroslovje

– Urad za visoko šolstvo

– Urad Republike Slovenije za mladino

– Inšpektorat Republike Slovenije za šolstvo in šport

– Arhiv Republike Slovenije

– Inšpektorat Republike Slovenije za kulturo in medije

– Kabinet predsednika Vlade Republike Slovenije

– Generalni sekretariat Vlade Republike Slovenije

– Služba vlade za zakonodajo

– Služba vlade za evropske zadeve

– Služba vlade za lokalno samoupravo in regionalno politiko

– Urad vlade za komuniciranje

– Urad za enake možnosti

– Urad za verske skupnosti

– Urad za narodnosti

– Urad za makroekonomske analize in razvoj

– Statistični urad Republike Slovenije

– Slovenska obveščevalno-varnostna agencija

– Protokol Republike Slovenije

– Urad za varovanje tajnih podatkov

– Urad za Slovence v zamejstvu in po svetu

– Služba Vlade Republike Slovenije za razvoj

– Informacijski pooblaščenec

– Državna volilna komisija

Slovakija

Ministerijos ir kitos centrinės vyriausybės institucijos, nurodytos Įstatyme Nr. 575/2001 Coll. dėl Vyriausybės veiklos struktūros ir centrinių valstybės administracinių įstaigų pagal paskutinius teisės aktus:

– Kancelária Prezidenta Slovenskej republiky

– Národná rada Slovenskej republiky

– Ministerstvo hospodárstva Slovenskej republiky

– Ministerstvo financií Slovenskej republiky

– Ministerstvo dopravy, pôšt a telekomunikácií Slovenskej republiky

– Ministerstvo pôdohospodárstva Slovenskej republiky

– Ministerstvo výstavby a regionálneho rozvoja Slovenskej republiky

– Ministerstvo vnútra Slovenskej republiky

– Ministerstvo obrany Slovenskej republiky

– Ministerstvo spravodlivosti Slovenskej republiky

– Ministerstvo zahraničných vecí Slovenskej republiky

– Ministerstvo práce, sociálnych vecí a rodiny Slovenskej republiky

– Ministerstvo životného prostredia Slovenskej republiky

– Ministerstvo školstva Slovenskej republiky

– Ministerstvo kultúry Slovenskej republiky

– Ministerstvo zdravotníctva Slovenskej republiky

– Úrad vlády Slovenskej republiky

– Protimonopolný úrad Slovenskej republiky

– Štatistický úrad Slovenskej republiky

– Úrad geodézie, kartografie a katastra Slovenskej republiky

– Úrad jadrového dozoru Slovenskej republiky

– Úrad pre normalizáciu, metrológiu a skúšobníctvo Slovenskej republiky

– Úrad pre verejné obstarávanie

– Úrad priemyselného vlastníctva Slovenskej republiky

– Správa štátnych hmotných rezerv Slovenskej republiky

– Národný bezpečnostný úrad

– Ústavný súd Slovenskej republiky

– Najvyšši súd Slovenskej republiky

– Generálna prokuratura Slovenskej republiky

– Najvyšši kontrolný úrad Slovenskej republiky

– Telekomunikačný úrad Slovenskej republiky

– Úrad priemyselného vlastníctva Slovenskej republiky

– Úrad pre finančný trh

– Úrad na ochranu osobn ý ch udajov

– Kancelária verejneho ochranu prav

Suomija

– Oikeuskanslerinvirasto — Justitiekanslersämbetet

– Liikenne- Ja Viestintäministeriö — Kommunikationsministeriet

– Ajoneuvohallintokeskus AKE — Fordonsförvaltningscentralen AKE

– Ilmailuhallinto — Luftfartsförvaltningen

– Ilmatieteen laitos — Meteorologiska institutet

– Merenkulkulaitos — Sjöfartsverket

– Merentutkimuslaitos — Havsforskningsinstitutet

– Ratahallintokeskus RHK — Banförvaltningscentralen RHK

– Rautatievirasto — Järnvägsverket

– Tiehallinto — Vägförvaltningen

– Viestintävirasto — Kommunikationsverket

– Maa- Ja Metsätalousministeriö — Jord- Och Skogsbruksministeriet

– Elintarviketurvallisuusvirasto — Livsmedelssäkerhetsverket

– Maanmittauslaitos — Lantmäteriverket

– Maaseutuvirasto — Landsbygdsverket

– Oikeusministeriö — Justitieministeriet

– Tietosuojavaltuutetun toimisto — Dataombudsmannens byrå

– Tuomioistuimet — domstolar

– Korkein oikeus — Högsta domstolen

– Korkein hallinto-oikeus — Högsta förvaltningsdomstolen

– Hovioikeudet — hovrätter

– Käräjäoikeudet — tingsrätter

– Hallinto-oikeudet –förvaltningsdomstolar

– Markkinaoikeus — Marknadsdomstolen

– Työtuomioistuin — Arbetsdomstolen

– Vakuutusoikeus — Försäkringsdomstolen

– Kuluttajariitalautakunta — Konsumenttvistenämnden

– Vankeinhoitolaitos — Fångvårdsväsendet

– HEUNI — Yhdistyneiden Kansakuntien yhteydessä toimiva Euroopan kriminaalipolitiikan instituutti — HEUNI — Europeiska institutet för kriminalpolitik, verksamt i anslutning till Förenta Nationerna

– Konkurssiasiamiehen toimisto — Konkursombudsmannens byrå

– Kuluttajariitalautakunta — Konsumenttvistenämnden

– Oikeushallinnon palvelukeskus — Justitieförvaltningens servicecentral

– Oikeushallinnon tietotekniikkakeskus — Justitieförvaltningens datateknikcentral

– Oikeuspoliittinen tutkimuslaitos (Optula) — Rättspolitiska forskningsinstitutet

– Oikeusrekisterikeskus — Rättsregistercentralen

– Onnettomuustutkintakeskus — Centralen för undersökning av olyckor

– Rikosseuraamusvirasto — Brottspåföljdsverket

– Rikosseuraamusalan koulutuskeskus — Brottspåföljdsområdets utbildningscentral

– Rikoksentorjuntaneuvosto Rådet för brottsförebyggande

– Saamelaiskäräjät — Sametinget

– Valtakunnansyyttäjänvirasto — Riksåklagarämbetet

– Vankeinhoitolaitos — Fångvårdsväsendet

– Opetusministeriö — Undervisningsministeriet

– Opetushallitus — Utbildningsstyrelsen

– Valtion elokuvatarkastamo — Statens filmgranskningsbyrå

– Puolustusministeriö — Försvarsministeriet

– Puolustusvoimat — Försvarsmakten

– Sisäasiainministeriö — Inrikesministeriet

– Väestörekisterikeskus — Befolkningsregistercentralen

– Keskusrikospoliisi — Centralkriminalpolisen

– Liikkuva poliisi — Rörliga polisen

– Rajavartiolaitos — Gränsbevakningsväsendet

– Lääninhallitukset — Länstyrelserna

– Suojelupoliisi — Skyddspolisen

– Poliisiammattikorkeakoulu — Polisyrkeshögskolan

– Poliisin tekniikkakeskus — Polisens teknikcentral

– Poliisin tietohallintokeskus — Polisens datacentral

– Helsingin kihlakunnan poliisilaitos — Polisinrättningen i Helsingfors

– Pelastusopisto — Räddningsverket

– Hätäkeskuslaitos — Nödcentralsverket

– Maahanmuuttovirasto — Migrationsverket

– Sisäasiainhallinnon palvelukeskus — Inrikesförvaltningens servicecentral

– Sosiaali- Ja Terveysministeriö — Social- Och Hälsovårdsministeriet

– Työttömyysturvan muutoksenhakulautakunta — Besvärsnämnden för utkomstskyddsärenden

– Sosiaaliturvan muutoksenhakulautakunta — Besvärsnämnden för socialtrygghet

– Lääkelaitos — Läkemedelsverket

– Terveydenhuollon oikeusturvakeskus — Rättsskyddscentralen för hälsovården

– Säteilyturvakeskus — Strålsäkerhetscentralen

– Kansanterveyslaitos — Folkhälsoinstitutet

– Lääkehoidon kehittämiskeskus ROHTO — Utvecklingscentralen för läkemedelsbe-handling

– Sosiaali- ja terveydenhuollon tuotevalvontakeskus — Social- och hälsovårdens produkttill-synscentral

– Sosiaali- ja terveysalan tutkimus- ja kehittämiskeskus Stakes — Forsknings- och utvecklingscentralen för social- och hälsovården Stakes

– Vakuutusvalvontavirasto — Försäkringsinspektionen

– Työ- Ja Elinkeinoministeriö — Arbets- Och Näringsministeriet

– Kuluttajavirasto — Konsumentverket

– Kilpailuvirasto — Konkurrensverket

– Patentti- ja rekisterihallitus — Patent- och registerstyrelsen

– Valtakunnansovittelijain toimisto — Riksförlikningsmännens byrå

– Valtion turvapaikanhakijoiden vastaanottokeskukset– Statliga förläggningar för asylsökande

– Energiamarkkinavirasto − Energimarknadsverket

– Geologian tutkimuskeskus — Geologiska forskningscentralen

– Huoltovarmuuskeskus — Försörjningsberedskapscentralen

– Kuluttajatutkimuskeskus — Konsumentforskningscentralen

– Matkailun edistämiskeskus (MEK) — Centralen för turistfrämjande

– Mittatekniikan keskus (MIKES) — Mätteknikcentralen

– Tekes — teknologian ja innovaatioiden kehittämiskeskus −Tekes — utvecklingscentralen för teknologi och innovationer

– Turvatekniikan keskus (TUKES) — Säkerhetsteknikcentralen

– Valtion teknillinen tutkimuskeskus (VTT) — Statens tekniska forskningscentral

– Syrjintälautakunta — Nationella diskrimineringsnämnden

– Työneuvosto — Arbetsrådet

– Vähemmistövaltuutetun toimisto — Minoritetsombudsmannens byrå

– Ulkoasiainministeriö — Utrikesministeriet

– Valtioneuvoston Kanslia — Statsrådets Kansli

– Valtiovarainministeriö — Finansministeriet

– Valtiokonttori — Statskontoret

– Verohallinto — Skatteförvaltningen

– Tullilaitos — Tullverket

– Tilastokeskus — Statistikcentralen

– Valtiontaloudellinen tutkimuskeskus — Statens ekonomiska forskiningscentral

– Ympäristöministeriö — Miljöministeriet

– Suomen ympäristökeskus — Finlands miljöcentral

– Asumisen rahoitus- ja kehityskeskus — Finansierings- och utvecklingscentralen för boendet

– Valtiontalouden Tarkastusvirasto — Statens Revisionsverk

Švedija

A

– Affärsverket svenska kraftnät

– Akademien för de fria konsterna

– Alkohol- och läkemedelssortiments-nämnden

– Allmänna pensionsfonden

– Allmänna reklamationsnämnden

– Ambassader

– Ansvarsnämnd, statens

– Arbetsdomstolen

– Arbetsförmedlingen

– Arbetsgivarverk, statens

– Arbetslivsinstitutet

– Arbetsmiljöverket

– Arkitekturmuseet

– Arrendenämnder

– Arvsfondsdelegationen

– Arvsfondsdelegationen

B

– Banverket

– Barnombudsmannen

– Beredning för utvärdering av medicinsk metodik, statens

– Bergsstaten

– Biografbyrå, statens

– Biografiskt lexikon, svenskt

– Birgittaskolan

– Blekinge tekniska högskola

– Bokföringsnämnden

– Bolagsverket

– Bostadsnämnd, statens

– Bostadskreditnämnd, statens

– Boverket

– Brottsförebyggande rådet

– Brottsoffermyndigheten

C

– Centrala studiestödsnämnden

D

– Danshögskolan

– Datainspektionen

– Departementen

– Domstolsverket

– Dramatiska institutet

E

– Ekeskolan

– Ekobrottsmyndigheten

– Ekonomistyrningsverket

– Ekonomiska rådet

– Elsäkerhetsverket

– Energimarknadsinspektionen

– Energimyndighet, statens

– EU/FoU-rådet

– Exportkreditnämnden

– Exportråd, Sveriges

F

– Fastighetsmäklarnämnden

– Fastighetsverk, statens

– Fideikommissnämnden

– Finansinspektionen

– Finanspolitiska rådet

– Finsk-svenska gränsälvskommissionen

– Fiskeriverket

– Flygmedicincentrum

– Folkhälsoinstitut, statens

– Fonden för fukt- och mögelskador

– Forskningsrådet för miljö, areella näringar och samhällsbyggande, Formas

– Folke Bernadotte Akademin

– Forskarskattenämnden

– Forskningsrådet för arbetsliv och socialvetenskap

– Fortifikationsverket

– Forum för levande historia

– Försvarets materielverk

– Försvarets radioanstalt

– Försvarets underrättelsenämnd

– Försvarshistoriska museer, statens

– Försvarshögskolan

– Försvarsmakten

– Försäkringskassan

G

– Gentekniknämnden

– Geologiska undersökning

– Geotekniska institut, statens

– Giftinformationscentralen

– Glesbygdsverket

– Grafiska institutet och institutet för högre kommunikation- och reklamutbildning

– Granskningsnämnden för radio och TV

– Granskningsnämnden för försvarsuppfinningar

– Gymnastik- och Idrottshögskolan

– Göteborgs universitet

H

– Handelsflottans kultur- och fritidsråd

– Handelsflottans pensionsanstalt

– Handelssekreterare

– Handelskamrar, auktoriserade

– Handikappombudsmannen

– Handikappråd, statens

– Harpsundsnämnden

– Haverikommission, statens

– Historiska museer, statens

– Hjälpmedelsinstitutet

– Hovrätterna

– Hyresnämnder

– Häktena

– Hälso- och sjukvårdens ansvarsnämnd

– Högskolan Dalarna

– Högskolan i Borås

– Högskolan i Gävle

– Högskolan i Halmstad

– Högskolan i Kalmar

– Högskolan i Karlskrona/Ronneby

– Högskolan i Kristianstad

– Högskolan i Skövde

– Högskolan i Trollhättan/Uddevalla

– Högskolan på Gotland

– Högskolans avskiljandenämnd

– Högskoleverket

– Högsta domstolen

I

– ILO kommittén

– Inspektionen för arbetslöshetsförsäkringen

– Inspektionen för strategiska produkter

– Institut för kommunikationsanalys, statens

– Institut för psykosocial medicin, statens

– Institut för särskilt utbildningsstöd, statens

– Institutet för arbetsmarknadspolitisk utvärdering

– Institutet för rymdfysik

– Institutet för tillväxtpolitiska studier

– Institutionsstyrelse, statens

– Insättningsgarantinämnden

– Integrationsverket

– Internationella programkontoret för utbildningsområdet

J

– Jordbruksverk, statens

– Justitiekanslern

– Jämställdhetsombudsmannen

– Jämställdhetsnämnden

– Järnvägar, statens

– Järnvägsstyrelsen

K

– Kammarkollegiet

– Kammarrätterna

– Karlstads universitet

– Karolinska Institutet

– Kemikalieinspektionen

– Kommerskollegium

– Konjunkturinstitutet

– Konkurrensverket

– Konstfack

– Konsthögskolan

– Konstnärsnämnden

– Konstråd, statens

– Konsulat

– Konsumentverket

– Krigsvetenskapsakademin

– Krigsförsäkringsnämnden

– Kriminaltekniska laboratorium, statens

– Kriminalvården

– Krisberedskapsmyndigheten

– Kristinaskolan

– Kronofogdemyndigheten

– Kulturråd, statens

– Kungl. Biblioteket

– Kungl. Konsthögskolan

– Kungl. Musikhögskolan i Stockholm

– Kungl. Tekniska högskolan

– Kungl. Vitterhets-, historie- och antikvitetsakademien

– Kungl Vetenskapsakademin

– Kustbevakningen

– Kvalitets- och kompetensråd, statens

– Kärnavfallsfondens styrelse

L

– Lagrådet

– Lantbruksuniversitet, Sveriges

– Lantmäteriverket

– Linköpings universitet

– Livrustkammaren, Skoklosters slott och Hallwylska museet

– Livsmedelsverk, statens

– Livsmedelsekonomiska institutet

– Ljud- och bildarkiv, statens

– Lokala säkerhetsnämnderna vid kärnkraftverk

– Lotteriinspektionen

– Luftfartsverket

– Luftfartsstyrelsen

– Luleå tekniska universitet

– Lunds universitet

– Läkemedelsverket

– Läkemedelsförmånsnämnden

– Länsrätterna

– Länsstyrelserna

– Lärarhögskolan i Stockholm

M

– Malmö högskola

– Manillaskolan

– Maritima muséer, statens

– Marknadsdomstolen

– Medlingsinstitutet

– Meteorologiska och hydrologiska institut, Sveriges

– Migrationsverket

– Militärhögskolor

– Mittuniversitetet

– Moderna museet

– Museer för världskultur, statens

– Musikaliska Akademien

– Musiksamlingar, statens

– Myndigheten för handikappolitisk samordning

– Myndigheten för internationella adoptionsfrågor

– Myndigheten för skolutveckling

– Myndigheten för kvalificerad yrkesutbildning

– Myndigheten för nätverk och samarbete inom högre utbildning

– Myndigheten för Sveriges nätuniversitet

– Myndigheten för utländska investeringar i Sverige

– Mälardalens högskola

N

– Nationalmuseum

– Nationellt centrum för flexibelt lärande

– Naturhistoriska riksmuseet

– Naturvårdsverket

– Nordiska Afrikainstitutet

– Notarienämnden

– Nämnd för arbetstagares uppfinningar, statens

– Nämnden för statligt stöd till trossamfund

– Nämnden för styrelserepresentationsfrågor

– Nämnden mot diskriminering

– Nämnden för elektronisk förvaltning

– Nämnden för RH anpassad utbildning

– Nämnden för hemslöjdsfrågor

O

– Oljekrisnämnden

– Ombudsmannen mot diskriminering på grund av sexuell läggning

– Ombudsmannen mot etnisk diskriminering

– Operahögskolan i Stockholm

P

– Patent- och registreringsverket

– Patentbesvärsrätten

– Pensionsverk, statens

– Personregisternämnd statens, SPAR-nämnden

– Pliktverk, Totalförsvarets

– Polarforskningssekretariatet

– Post- och telestyrelsen

– Premiepensionsmyndigheten

– Presstödsnämnden

R

– Radio- och TV–verket

– Rederinämnden

– Regeringskansliet

– Regeringsrätten

– Resegarantinämnden

– Registernämnden

– Revisorsnämnden

– Riksantikvarieämbetet

– Riksarkivet

– Riksbanken

– Riksdagsförvaltningen

– Riksdagens ombudsmän

– Riksdagens revisorer

– Riksgäldskontoret

– Rikshemvärnsrådet

– Rikspolisstyrelsen

– Riksrevisionen

– Rikstrafiken

– Riksutställningar, Stiftelsen

– Riksvärderingsnämnden

– Rymdstyrelsen

– Rådet för Europeiska socialfonden i Sverige

– Räddningsverk, statens

– Rättshjälpsmyndigheten

– Rättshjälpsnämnden

– Rättsmedicinalverket

S

– Samarbetsnämnden för statsbidrag till trossamfund

– Sameskolstyrelsen och sameskolor

– Sametinget

– SIS, Standardiseringen i Sverige

– Sjöfartsverket

– Skatterättsnämnden

– Skatteverket

– Skaderegleringsnämnd, statens

– Skiljenämnden i vissa trygghetsfrågor

– Skogsstyrelsen

– Skogsvårdsstyrelserna

– Skogs och lantbruksakademien

– Skolverk, statens

– Skolväsendets överklagandenämnd

– Smittskyddsinstitutet

– Socialstyrelsen

– Specialpedagogiska institutet

– Specialskolemyndigheten

– Språk- och folkminnesinstitutet

– Sprängämnesinspektionen

– Statistiska centralbyrån

– Statskontoret

– Stockholms universitet

– Stockholms internationella miljöinstitut

– Strålsäkerhetsmyndigheten

– Styrelsen för ackreditering och teknisk kontroll

– Styrelsen för internationellt utvecklingssamarbete, SIDA

– Styrelsen för Samefonden

– Styrelsen för psykologiskt försvar

– Stängselnämnden

– Svenska institutet

– Svenska institutet för europapolitiska studier

– Svenska ESF rådet

– Svenska Unescorådet

– Svenska FAO kommittén

– Svenska Språknämnden

– Svenska Skeppshypotekskassan

– Svenska institutet i Alexandria

– Sveriges författarfond

– Säkerhetspolisen

– Säkerhets- och integritetsskyddsnämnden

– Södertörns högskola

T

– Taltidningsnämnden

– Talboks- och punktskriftsbiblioteket

– Teaterhögskolan i Stockholm

– Tingsrätterna

– Tjänstepensions och grupplivnämnd, statens

– Tjänsteförslagsnämnden för domstolsväsendet

– Totalförsvarets forskningsinstitut

– Totalförsvarets pliktverk

– Tullverket

– Turistdelegationen

U

– Umeå universitet

– Ungdomsstyrelsen

– Uppsala universitet

– Utlandslönenämnd, statens

– Utlänningsnämnden

– Utrikesförvaltningens antagningsnämnd

– Utrikesnämnden

– Utsädeskontroll, statens

V

– Valideringsdelegationen

– Valmyndigheten

– Vatten- och avloppsnämnd, statens

– Vattenöverdomstolen

– Verket för förvaltningsutveckling

– Verket för högskoleservice

– Verket för innovationssystem (VINNOVA)

– Verket för näringslivsutveckling (NUTEK)

– Vetenskapsrådet

– Veterinärmedicinska anstalt, statens

– Veterinära ansvarsnämnden

– Väg- och transportforskningsinstitut, statens 

– Vägverket

– Vänerskolan

– Växjö universitet

– Växtsortnämnd, statens

Å

– Åklagarmyndigheten

– Åsbackaskolan

Ö

– Örebro universitet

– Örlogsmannasällskapet

– Östervångsskolan

– Överbefälhavaren

– Överklagandenämnden för högskolan

– Överklagandenämnden för nämndemanna-uppdrag

– Överklagandenämnden för studiestöd

– Överklagandenämnden för totalförsvaret

Jungtinė Karalystė

– Cabinet Office

– Office of the Parliamentary Counsel

– Central Office of Information

– Charity Commission

– Crown Estate Commissioners (tik biudžetinės išlaidos)

– Crown Prosecution Service

– Department for Business, Enterprise and Regulatory Reform

– Competition Commission

– Gas and Electricity Consumers’ Council

– Office of Manpower Economics

– Department for Children, Schools and Families

– Department of Communities and Local Government

– Rent Assessment Panels

– Department for Culture, Media and Sport

– British Library

– British Museum

– Commission for Architecture and the Built Environment

– The Gambling Commission

– Historic Buildings and Monuments Commission for England (English Heritage)

– Imperial War Museum

– Museums, Libraries and Archives Council

– National Gallery

– National Maritime Museum

– National Portrait Gallery

– Natural History Museum

– Science Museum

– Tate Gallery

– Victoria and Albert Museum

– Wallace Collection

– Department for Environment, Food and Rural Affairs

– Agricultural Dwelling House Advisory Committees

– Agricultural Land Tribunals

– Agricultural Wages Board and Committees

– Cattle Breeding Centre

– Countryside Agency

– Plant Variety Rights Office

– Royal Botanic Gardens, Kew

– Royal Commission on Environmental Pollution

– Department of Health

– Dental Practice Board

– National Health Service Strategic Health Authorities

– NHS Trusts

– Prescription Pricing Authority

– Department for Innovation, Universities and Skills

– Higher Education Funding Council for England

– National Weights and Measures Laboratory

– Patent Office

– Department for International Development

– Department of the Procurator General and Treasury Solicitor

– Legal Secretariat to the Law Officers

– Department for Transport

– Maritime and Coastguard Agency

– Department for Work and Pensions

– Disability Living Allowance Advisory Board

– Independent Tribunal Service

– Medical Boards and Examining Medical Officers (War Pensions)

– Occupational Pensions Regulatory Authority

– Regional Medical Service

– Social Security Advisory Committee

– Export Credits Guarantee Department

– Foreign and Commonwealth Office

– Wilton Park Conference Centre

– Government Actuary’s Department

– Government Communications Headquarters

– Home Office

– HM Inspectorate of Constabulary

– House of Commons

– House of Lords

– Ministry of Defence

– Defence Equipment & Support

– Meteorological Office

– Ministry of Justice

– Boundary Commission for England

– Combined Tax Tribunal

– Council on Tribunals

– Court of Appeal — Criminal

– Employment Appeals Tribunal

– Employment Tribunals

– HMCS Regions, Crown, County and Combined Courts (England and Wales)

– Immigration Appellate Authorities

– Immigration Adjudicators

– Immigration Appeals Tribunal

– Lands Tribunal

– Law Commission

– Legal Aid Fund (England and Wales)

– Office of the Social Security Commissioners

– Parole Board and Local Review Committees

– Pensions Appeal Tribunals

– Public Trust Office

– Supreme Court Group (England and Wales)

– Transport Tribunal

– The National Archives

– National Audit Office

– National Savings and Investments

– National School of Government

– Northern Ireland Assembly Commission

– Northern Ireland Court Service

– Coroners Courts

– County Courts

– Court of Appeal and High Court of Justice in Northern Ireland

– Crown Court

– Enforcement of Judgements Office

– Legal Aid Fund

– Magistrates’ Courts

– Pensions Appeals Tribunals

– Northern Ireland, Department for Employment and Learning

– Northern Ireland, Department for Regional Development

– Northern Ireland, Department for Social Development

– Northern Ireland, Department of Agriculture and Rural Development

– Northern Ireland, Department of Culture, Arts and Leisure

– Northern Ireland, Department of Education

– Northern Ireland, Department of Enterprise, Trade and Investment

– Northern Ireland, Department of the Environment

– Northern Ireland, Department of Finance and Personnel

– Northern Ireland, Department of Health, Social Services and Public Safety

– Northern Ireland, Office of the First Minister and Deputy First Minister

– Northern Ireland Office

– Crown Solicitor’s Office

– Department of the Director of Public Prosecutions for Northern Ireland

– Forensic Science Laboratory of Northern Ireland

– Office of the Chief Electoral Officer for Northern Ireland

– Police Service of Northern Ireland

– Probation Board for Northern Ireland

– State Pathologist Service

– Office of Fair Trading

– Office for National Statistics

– National Health Service Central Register

– Office of the Parliamentary Commissioner for Administration and Health Service Commissioners

– Paymaster General’s Office

– Postal Business of the Post Office

– Privy Council Office

– Public Record Office

– HM Revenue and Customs

– The Revenue and Customs Prosecutions Office

– Royal Hospital, Chelsea

– Royal Mint

– Rural Payments Agency

– Scotland, Auditor-General

– Scotland, Crown Office and Procurator Fiscal Service

– Scotland, General Register Office

– Scotland, Queen’s and Lord Treasurer’s Remembrancer

– Scotland, Registers of Scotland

– The Scotland Office

– The Scottish Ministers

– Architecture and Design Scotland

– Crofters Commission

– Deer Commission for Scotland

– Lands Tribunal for Scotland

– National Galleries of Scotland

– National Library of Scotland

– National Museums of Scotland

– Royal Botanic Garden, Edinburgh

– Royal Commission on the Ancient and Historical Monuments of Scotland

– Scottish Further and Higher Education Funding Council

– Scottish Law Commission

– Community Health Partnerships

– Special Health Boards

– Health Boards

– The Office of the Accountant of Court

– High Court of Justiciary

– Court of Session

– HM Inspectorate of Constabulary

– Parole Board for Scotland

– Pensions Appeal Tribunals

– Scottish Land Court

– Sheriff Courts

– Scottish Police Services Authority

– Office of the Social Security Commissioners

– The Private Rented Housing Panel and Private Rented Housing Committees

– Keeper of the Records of Scotland

– The Scottish Parliamentary Body Corporate

– HM Treasury

– Office of Government Commerce

– United Kingdom Debt Management Office

– The Wales Office (Office of the Secretary of State for Wales)

– The Welsh Ministers

– Higher Education Funding Council for Wales

– Local Government Boundary Commission for Wales

– The Royal Commission on the Ancient and Historical Monuments of Wales

– Valuation Tribunals (Wales)

– Welsh National Health Service Trusts and Local Health Boards

– Welsh Rent Assessment Panels

II PRIEDAS 2 STRAIPSNIO 8 DALIES a PUNKTE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Jei CPV ir NACE apibrėžimai aiškinami skirtingai, taikoma CPV nomenklatūra.

NACE Rev. 1 (1) || CPV kodas

F SKIRSNIS || STATYBOS

Skyrius || Grupė || Klasė || Dalykas || Pastabos

45 || || || Statyba || Šis skyrius apima: — naujų pastatų statybą bei darbus, atnaujinimą ir įprastus remonto darbus. || 45000000

|| 45.1 || || Statybvietės paruošimas || || 45100000

|| || 45.11 || Pastatų nugriovimas, išardymas; grunto pervežimas || Ši klasė apima: — pastatų ir kitų statinių nugriovimą, — statybviečių tvarkymą, — grunto pervežimą: iškasimą, užkasimą, statybvietės išlyginimą, griovių kasimą, akmenų pašalinimą, sprogdinimą ir t. t., — vietovės paruošimą kasybos darbams: — nuodangos pašalinimą ir kitokį statybviečių bei kasybos darbų plėtojimą bei ruošimą. Ši klasė taip pat apima: — statybviečių drenažą, — žemės ir miškų ūkio paskirties naudmenų drenažą. || 45110000

|| || 45.12 || Žvalgomasis gręžimas || Ši klasė apima: — žvalgomąjį gręžimą ir gręžinių atrinkimą statybinėms, geofizinėms, geologinėms ar panašioms reikmėms. Ši klasė neapima: — naftos ir gamtinių dujų pramoninės gavybos gręžinių gręžimo (žr. 11.20), — vandens gręžinių gręžimo (žr. 45.25), — šachtų įrengimo (žr. 45.25), — naftos ir gamtinių dujų telkinių žvalgymo, geofizinių, geologinių ir seisminių matavimų (žr. 74.20). || 45120000

|| 45.2 || || Pastatų ar jų dalių statyba;            civilinė inžinerija || || 45200000

|| || 45.21 || Bendroji pastatų statyba ir civilinės inžinerijos darbai || Ši klasė apima: — visų rūšių pastatų statybą, civilinės inžinerijos statinių statybą, — tiltų, įskaitant tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir požeminėms perėjoms, — ilgus nuotolių vamzdynus, komunikacijos ir elektros linijas, — miesto vamzdynų, miesto komunikacijų ir elektros linijas, — papildomus miesto darbus, — surenkamų statinių statymą ir įrengimą statybvietėje. Ši klasė neapima: — paslaugų, susijusių su naftos ir gamtinių dujų gavyba (žr. 11.20), — surenkamų statinių, kurių dalys nėra betoninės ir yra pačių pagamintos, įrengimo statybvietėje (žr. 20, 26 ir 28 skyrius), — sporto aikštelių, stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių ir kitų sportui skirtų įrenginių statybos darbų (išskyrus pastatų statybos darbus) (žr. 45.23), — pastatų įrengimo (žr. 45.3), — pastatų apdailos (žr. 45.4), — architektūrinės ir inžinerinės veiklos (žr. 74.20), — statybos projektų valdymo (žr. 74.20). || 45210000 išskyrus: -45213316 45220000 45231000 45232000

|| || 45.22 || Stogo dangos ir stogo konstrukcijų įrengimas || Ši klasė apima: — stogų įrengimą, — stogo dangų įrengimą, — sandarinimą. || 45261000

|| || 45.23 || Greitkelių, kelių tiesimas, orlaivių pakilimo aikštelių ir takų bei sporto statinių statyba || Ši klasė apima: — automagistralių, gatvių, kelių, kitų transporto ir pėsčiųjų kelių statybą, — geležinkelių statybą, — oro uosto pakilimo takų statybą, — sporto aikštelių, stadionų, plaukimo baseinų, teniso ir golfo aikštelių statybą (išskyrus pastatų statybą), — kelių ir stovėjimo aikštelių ženklinimą. Ši klasė neapima: — pirminio grunto pervežimo (žr. 45.11). || 45212212 and DA03 45230000 išskyrus: -45231000 -45232000 -45234115

|| || 45.24 || Vandens statinių statyba || Ši klasė apima: — statybą: — vandens kelių, uostų ir upių darbų, poilsinių prieplaukų (valčių prieplaukų), šliuzų ir t. t., — užtvankų ir nutekamųjų griovių, — dugno valymo darbų, — darbus po vandeniu. || 45240000

|| || 45.25 || Kiti statybos darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus || Ši klasė apima: — statybos darbus, apimančius vieną konkrečią statybos sritį, kuriems atlikti reikia specialių žinių arba įrangos, — pamatų įrengimą, įskaitant polių įleidimą, — vandens šulinių gręžimą bei statybą, šachtų įrengimą, — ne savos gamybos plieno detalių montavimą, — plieno lankstymą, — mūrijimą ir grindimą, — pastolių ir darbo platformų įrengimas ir išardymas, įskaitant pastolių ir darbo platformų nuomą, — kaminų ir pramoninių krosnių įrengimas. Ši klasė neapima: — pastolių nuomos be jų įrengimo ir išardymo (žr. 71.32). || 45250000 45262000

|| 45.3 || || Pastatų įrengimas || || 45300000

|| || 45.31 || Elektros laidų ir kitokios armatūros įrengimas || Ši klasė apima: pastatuose ar kituose statiniuose įrengimą: — elektros laidų ir armatūros, — telekomunikacijos sistemų, — elektrinių šildymo sistemų, — radijo ir televizijos antenų (gyvenamuosiuose namuose), — priešgaisrinės signalizacijos, — įsilaužimo signalizacijos sistemų, — liftų ir eskalatorių, — žaibolaidžių ir t. t. || 45213316 45310000 išskyrus: -45316000

|| || 45.32 || Veikla, susijusi su izoliacijos darbais || Ši klasė apima: — šiluminės, garso arba vibracijos izoliacijos įrengimą pastatuose arba kituose statiniuose. Ši klasė neapima: — sandarinimo darbų (žr. 45.22). || 45320000

|| || 45.33 || Santechnikos darbai || Ši klasė apima: — šiuos darbus pastatuose arba kituose statiniuose: — santechnikos ir sanitarijos įrangos montavimą, — dujotiekio armatūros įrengimą, — šildymo, vėdinimo, šaldymo ar kondicionavimo bei kanalų įrengimą, — automatinių gesinimo sistemų įrengimą. Ši klasė neapima: — elektrinių šildymo sistemų įrengimo (žr. 45.31). || 45330000

|| || 45.34 || Kiti pastatų įrengimo darbai || Ši klasė apima: — kelių, geležinkelių, oro ir jūrų uostų apšvietimo ir signalinių sistemų įrengimą, — armatūros ir armatūros reikmenų pastatuose ir kituose statiniuose įrengimą (nepriskirtą niekur kitur). || 45234115 45316000 45340000

|| 45.4 || || Pastatų apdaila || || 45400000

|| || 45.41 || Tinkavimas || Ši klasė apima: — vidaus ir išorės tinkavimo ar gipso klojimo darbus pastatuose ir kituose statiniuose, įskaitant grebėstų medžiagas. || 45410000

|| || 45.42 || Staliaus dirbinių įrengimas || Ši klasė apima: — ne savos gamybos durų, langų, durų ir langų rėmų, sumontuojamųjų virtuvių, laiptinių, parduotuvių armatūros ir pan. iš medžio arba kitų medžiagų įrengimą, — vidaus apdailos darbus, pavyzdžiui, lubų, medinių sienų dangų, slankiųjų pertvarų ir t. t. įrengimą. Ši klasė neapima: — parketo ir kitokių medinių grindų dangų klojimo (žr. 45.43). || 45420000

|| || 45.43 || Grindų ir sienų dengimas || Ši klasė apima: — šiuos klojimo, dengimo, kabinimo arba tiesimo darbus pastatuose arba kituose statiniuose: — — keraminių, betoninių arba graviruoto akmens sienų arba grindų plytelių klojimą, — parketo ir kitokių medinių grindų dangų klojimą, — įskaitant pagamintas iš gumos arba plastmasės grindų dangas, — terrazzo, marmuro, granito arba skalūno grindų arba sienų dangų įrengimą, — tapetų klijavimą. || 45430000

|| || 45.44 || Dažymas ir stiklinimas || Ši klasė apima: — pastatų išorės ir vidaus dažymą, — civilinės inžinerijos konstrukcijų dažymą, — stiklų, veidrodžių ir pan. įrengimą. Ši klasė neapima: — langų montavimo (žr. 45.42). || 45440000

|| || 45.45 || Kiti statybos apdailos darbai || Ši klasė apima: — privačių baseinų įrengimą, — pastatų valymo garais, smėliasraučiu ir panašius pastatų išorės darbus, — kitus pastatų apdailos ir užbaigimo darbus. Ši klasė neapima: — pastatų ir kitų statinių vidaus valymo darbų (žr. 74.70). || 45212212 ir DA04 45450000

|| 45.5 || || Statybos arba griovimo įrenginių kartu su operatoriumi nuoma || || 45500000

|| || 45.50 || Statybos arba griovimo įrenginių kartu su operatoriumi nuoma || Ši klasė neapima: — statybos ar griovimo mašinų ir įrenginių nuomos be operatorių (žr. 71.32) || 45500000

(1) 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1). Reglamentas su pakeitimais, padarytais 1993 m. kovo 24 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 761/93 (OL L 83, 1993 4 3, p. 1).

III PRIEDAS 4 STRAIPSNIO b PUNKTE NURODYTŲ PREKIŲ, SUSIJUSIŲ SU SUTARTIMIS, KURIAS PERKANČIOSIOS ORGANIZACIJOS SKIRIA GYNYBOS SRITYJE, SĄRAŠAS

Šioje direktyvoje taikomas tik Sutarties dėl viešųjų pirkimų 1 priedo 3 punkto tekstas, kuriuo remiantis sudarytas šis preliminarus prekių sąrašas:

25 skyrius || Druska, siera, žemės ir kietosios uolienos, tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas

26 skyrius || Metalo rūdos, šlakas ir pelenai

27 skyrius || Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai, bituminės medžiagos, mineraliniai vaškai, išskyrus: ex 27,10: specialiojo variklių kuro rūšys.

28 skyrius || Neorganiniai chemikalai, organiniai ir neorganiniai tauriųjų metalų, retųjų žemių metalų, radioaktyviųjų elementų ir izotopų junginiai, išskyrus: ex 28,09: sprogstamosios medžiagos ex 28,13: sprogstamosios medžiagos ex 28,14: ašarinės dujos ex 28,28: sprogstamosios medžiagos ex 28,32: sprogstamosios medžiagos ex 28,39: sprogstamosios medžiagos ex 28,50: toksiški produktai ex 28,51: toksiški produktai ex 28,54: sprogstamosios medžiagos

29 skyrius || Organiniai chemikalai, išskyrus: ex 29,03: sprogstamosios medžiagos ex 29,04: sprogstamosios medžiagos ex 29,07: sprogstamosios medžiagos ex 29,08: sprogstamosios medžiagos ex 29,11: sprogstamosios medžiagos ex 29,12: sprogstamosios medžiagos ex 29,13: toksiški produktai ex 29,14: toksiški produktai ex 29,15: toksiški produktai ex 29,21: toksiški produktai ex 29,22: toksiški produktai ex 29,23: toksiški produktai ex 29,26: sprogstamosios medžiagos ex 29,27: toksiški produktai ex 29,29: sprogstamosios medžiagos

30 skyrius || Farmacijos produktai

31 skyrius || Trąšos

32 skyrius || Rauginimo ir dažymo ekstraktai, taninai ir jų dariniai, dažikliai, pigmentai, dažai ir lakai, poliravimo milteliai, glaistai ir kitos mastikos, rašalai

33 skyrius || Eteriniai aliejai ir kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai), parfumerijos, kosmetikos arba tualetiniai preparatai

34 skyrius || Muilas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai, tepimo priemonės, dirbtiniai vaškai, paruošti vaškai, blizginimo arba šveitimo priemonės, žvakės ir panašūs dirbiniai, modeliavimo pastos, stomatologiniai vaškai

35 skyrius || Albumininės medžiagos, klijai, fermentai (enzimai)

37 skyrius || Fotografijos ir kinematografijos prekės

38 skyrius || Įvairūs chemijos produktai, išskyrus: ex 38,19: toksiški produktai

39 skyrius || Dirbtinės dervos ir plastinės medžiagos, celiuliozės eteriai ir jų dirbiniai, išskyrus: ex 39,03: sprogstamosios medžiagos

40 skyrius || Kaučiukas, sintetinis kaučiukas, faktisas ir jo dirbiniai, išskyrus: ex 40,11: neperšaunamos padangos

41 skyrius || Žalios (neišdirbtos) odos (išskyrus kailius) ir išdirbta oda

42 skyrius || Odos dirbiniai, balnai ir pakinktai, kelionės reikmenys, rankinės ar panašūs gaminiai; dirbiniai iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas)

43 skyrius || Kailiai, dirbtiniai kailiai ir jų dirbiniai

44 skyrius || Mediena ir medienos gaminiai, medžio anglys

45 skyrius || Kamštiena ir kamštienos dirbiniai

46 skyrius || Dirbiniai iš šiaudų, esparto arba iš kitų pynimo medžiagų, pintinės ir pinti dirbiniai

47 skyrius || Medžiagos, naudojamos popieriaus gamybai

48 skyrius || Popierius ir kartonas, popieriaus plaušienos, popieriaus ir kartono gaminiai

49 skyrius || Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kiti poligrafijos pramonės gaminiai, rankraščiai, mašinraščiai ir brėžiniai

65 skyrius || Galvos apdangalai ir jų dalys

66 skyrius || Skėčiai, skėčiai nuo saulės, lazdos, vytiniai, botagai ir jų dalys

67 skyrius || Paruoštos naudoti plunksnos ir pūkai bei dirbiniai iš plunksnų arba pūkų; dirbtinės gėlės; dirbiniai iš žmonių plaukų

68 skyrius || Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų

69 skyrius || Keramikos dirbiniai

70 skyrius || Stiklas ir stiklo dirbiniai

71 skyrius || Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, metalai, plakiruoti tauriuoju metalu, bei jų dirbiniai; dirbtinė bižuterija

73 skyrius || Geležis ir plienas bei jų gaminiai

74 skyrius || Varis ir vario gaminiai

75 skyrius || Nikelis ir nikelio gaminiai

76 skyrius || Aliuminis ir aliuminio gaminiai

77 skyrius || Magnis ir berilis bei jų gaminiai

78 skyrius || Švinas ir švino gaminiai

79 skyrius || Cinkas ir cinko gaminiai

80 skyrius || Alavas ir alavo gaminiai

81 skyrius || Kiti netaurieji metalai, naudojami metalurgijoje, ir gaminiai iš šių medžiagų

82 skyrius || Įrankiai, padargai, peiliai, šaukštai ir šakutės iš netauriųjų metalų, jų dalys, išskyrus: ex 82,05: įrankiai ex 82,07: įrankiai, dalys

83 skyrius || Įvairūs dirbiniai iš netauriųjų metalų;

84 skyrius || Katilai, mašinos, mechaniniai įrengimai ir jų dalys; išskyrus: ex 84,06: varikliai ex 84,08: kiti varikliai ex 84,45: mašinos ex 84,53: automatinio duomenų apdorojimo mašinos ex 84,55: ex 84.55: 84.53 pozicijoje nurodytos sudėtinės mašinų dalys ex 84,59: branduoliniai reaktoriai

85 skyrius || Elektros mašinos ir įranga, jų dalys, išskyrus: ex 85,13: ryšių įranga ex 85,15: perdavimo aparatūra

86 skyrius || Geležinkelių ir tramvajaus lokomotyvai, riedmenys ir jų dalys; geležinkelių ir tramvajaus bėgių įrenginiai ir įtaisai, visų rūšių mechaninė eismo signalizacijos įranga (išskyrus elektrinę įrangą), išskyrus: ex 86,02: šarvuoti elektra varomi lokomotyvai ex 86,03: kiti šarvuoti lokomotyvai ex 86,05: šarvuoti vagonai ex 86,06: remontiniai vagonai ex 86,07: vagonai

87 skyrius || Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys, išskyrus: ex 87,08: tankai ir kiti šarvuočiai ex 87,01: traktoriai ex 87,02: karo mašinos ex 87,03: avariniai sunkvežimiai ex 87,09: motociklai ex 87,14: sunkiasvorės priekabos

89 skyrius || Laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai, išskyrus: ex 89,01A: karo laivai

90 skyrius || Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos ir chirurgijos prietaisai, aparatai ir jų dalys, išskyrus: ex 90,05: žiūronai ex 90,13: įvairūs instrumentai ir lazeriai ex 90,14: telemetriniai prietaisai ex 90,28: elektros ir elektroninės matavimo priemonės ex 90,11: mikroskopai ex 90,17: medicinos prietaisai ex 90,18: mechaniniai terapijos prietaisai ex 90,19: ortopedinė įranga ex 90.20: rentgeno aparatai

91 skyrius || Laikrodžių gamyba

92 skyrius || Muzikos instrumentai, garso įrašymo ir atgaminimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo bei atgaminimo aparatūra, šių gaminių dalys ir reikmenys

94 skyrius || Baldai ir jų dalys, patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės ir panašūs kimštiniai baldų reikmenys, išskyrus: ex 94.01A: lėktuvų sėdynės

95 skyrius || Daiktai ir dirbiniai iš raižybos arba formuojamų medžiagų

96 skyrius || Šluotos, šepečiai, teptukai ir rėčiai

98 skyrius || Įvairūs kiti dirbiniai

IV PRIEDAS REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU PASIŪLYMŲ, PRAŠYMŲ DALYVAUTI IR KONKURSŲ PLANŲ BEI PROJEKTŲ ELEKTRONINIO GAVIMO PRIETAISAIS

Pasiūlymų, prašymų dalyvauti, konkursų planų ir projektų elektroninio gavimo prietaisai turi techninėmis priemonėmis ir pagal atitinkamas procedūras užtikrinti, kad:

(a) būtų galima tiksliai nustatyti tikslų pasiūlymų, prašymų dalyvauti gavimo ir planų bei projektų pateikimo laiką ir datą;

(b) būtų galima pagrįstai užtikrinti, kad iki nustatyto termino niekas negalėtų susipažinti su pagal šiuos reikalavimus perduotais duomenimis;

(c) jei padaromas draudimo susipažinti pažeidimas, jį būtų galima aiškiai nustatyti;

(d) tik įgalioti asmenys galėtų nustatyti arba keisti prieigos prie gautų duomenų datas;

(e) skirtingais viešojo pirkimo procedūros arba konkurso etapais prieiga prie visų pateiktų duomenų arba jų dalies būtų įmanoma tik įgaliotiems asmenims vienu metu atliekant veiksmus;

(f) įgaliotų asmenų vienu metu atliekamais veiksmais prieiga prie perduotų duomenų būtų suteikiama tik po nustatytos datos;

(g) pagal šiuos reikalavimus gauti ir atverti duomenys išliktų prieinami tik susipažinti su jais įgaliotiems asmenims;

(h) pasiūlymo autentifikavimo reikalavimai turi atitikti šiame priede nustatytus reikalavimus.

V PRIEDAS 23 STRAIPSNYJE NURODYTŲ TARPTAUTINIŲ SUSITARIMŲ SĄRAŠAS

Susitarimai su šiomis valstybėmis ar jų grupėmis:

– Albanija (OL L 107, 2009 4 28)

– Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (OL L 87, 2004 3 20)

– CARIFOUM (OL L 289, 2008 10 30)

– Čilė (OL L 352, 2002 12 30)

– Kroatija (OL L 26, 2005 1 28)

– Meksika (OL L 276, 2000 10 28, L 157/2000 6 30)

– Juodkalnija (OL L 345, nuo 2007 12 28)

– Pietų Korėja (OL L 127, 2011 5 14)

– Šveicarija (OL L 300, 1972 12 31)

VI PRIEDAS SKELBIMUOSE TEIKTINA INFORMACIJA

A DALIS INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE IŠANKSTINIO INFORMACINIO SKELBIMO PASKELBIMĄ “PIRKĖJO SKILTYJE“ (kaip nurodyta 46 straipsnio 1 dalyje)

1. Perkančiosios organizacijos ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Perkančiosios organizacijos tipas ir pagrindinė veikla.

3. Kai tinka, nuoroda, kad perkančioji organizacija yra centrinė perkančioji organizacija arba kad vykdoma kita bendro viešojo pirkimo forma.

4. CPV nomenklatūros nuorodos (-ų) numeris.

5. Pirkėjo skilties interneto adresas (URL).

6. Skelbimo apie informacinio pranešimo paskelbimą pirkėjo skiltyje išsiuntimo data.

B DALIS IŠANKSTINIUOSE INFORMACINIUOSE SKELBIMUOSE TEIKTINA INFORMACIJA (kaip nurodyta 46 straipsnyje)

I. VISAIS ATVEJAIS TEIKTINA INFORMACIJA

1. Perkančiosios organizacijos ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. El. pašto arba interneto adresas, kuriuo bus galima neribotai, visiškai, tiesiogiai ir nemokamai gauti specifikacijas ir visus patvirtinamuosius dokumentus.

3. Perkančiosios organizacijos tipas ir pagrindinė veikla.

4. Kai tinka, nuoroda, kad perkančioji organizacija yra centrinė perkančioji organizacija arba kad vykdoma kita bendro viešojo pirkimo forma.

5. CPV nomenklatūros nuorodos (-ų) numeris; jeigu sutartis dalijama į dalis, ši informacija turi būti pateikiama kiekvienai daliai atskirai.

6. Pagrindinės darbų vietos NUTS kodas, jeigu ketinama skirti darbų pirkimo sutartį, arba pagrindinės prekių pristatymo arba paslaugų teikimo vietos NUTS kodas, jeigu ketinama skirti prekių ir paslaugų pirkimo sutartį;  jeigu sutartis dalijama į dalis, ši informacija turi būti pateikiama kiekvienai daliai atskirai.

7. Trumpas viešojo pirkimo aprašymas: darbų pobūdis ir aprėptis, prekių pobūdis ir kiekis arba vertė, paslaugų pobūdis arba aprėptis.

8. Jeigu šis skelbimas nėra naudojamas kaip priemonė pakviesti dalyvauti konkurse, skelbimo arba skelbimų apie pirkimą, susijusį su šiame išankstiniame informaciniame skelbime nurodyta sutartimi (-imis), numatoma data (-os).

9. Skelbimo išsiuntimo data.

10. Kita aktuali informacija.

11. Nuoroda, ar sutarčiai taikoma PPO sutartis.

II. PAPILDOMA INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA, JEIGU KAIP BŪDAS PAKVIESTI DALYVAUTI KONKURSE NAUDOJAMAS SKELBIMAS (46 STRAIPSNIO 2 DALIS)

1. Nuoroda, kad suinteresuoti ūkio subjektai turi pranešti organizacijai apie susidomėjimą sutartimi ar sutartimis.

2. Pirkimo procedūros rūšis (ribota ar konkurso procedūra su derybomis, dinaminė pirkimo sistema, konkurencinis dialogas ar inovacijų partnerystė).

3. Jei taikytina, nurodoma, ar:

(a) taikomas preliminarusis susitarimas;

(b) taikoma dinaminė pirkimo sistema.

4. Jeigu jau žinoma, prekių tiekimo, darbų atlikimo arba paslaugų suteikimo laikotarpis ir sutarties trukmė.

5. Jeigu jau žinoma, dalyvavimo sąlygos, įskaitant:

(a) jei taikytina, nuorodą, ar viešojo pirkimo sutartis susijusi tik su socialinio pobūdžio įmonėmis, ar tik su apsaugotų darbo vietų programų sistema;

(b) jei taikytina, nurodymą, ar pagal įstatymus, reguliavimo aktus ar administracines nuostatas paslaugą gali teikti tik tam tikros profesijos atstovai;

(c) trumpą atrankos kriterijų aprašymą.

6. Jeigu jau žinoma, trumpas kriterijų, taikytinų skiriant sutartį, aprašymas (mažiausios kainos arba ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas).

7. Jeigu jau žinoma, numatoma visa sutarties (-čių) vertė; jeigu sutartis dalijama į dalis, ši informacija pateikiama apie kiekvieną dalį.

8. Paraiškų, kuriomis išreiškiamas susidomėjimas, priėmimo terminai.

9. Adresas, kuriuo pareiškiamas susidomėjimas.

10. Kalba arba kalbos, kuriomis leidžiama teikti kandidatūras arba pasiūlymus.

11. Jeigu taikytina, nurodoma, ar:

(a) pasiūlymus arba prašymus dalyvauti bus reikalaujama arba leidžiama teikti elektroniniu būdu;

(b) bus naudojami el. užsakymai;

(c) bus naudojamos el. sąskaitos;

(d) bus priimami el. mokėjimai.

12. Informacija, ar sutartis yra susijusi su Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamu projektu ir (arba) programa.

13. Priežiūros įstaigos ir įstaigos, atsakingos už patikrą ir, jeigu taikytina, mediacijos procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su persvarstymo procedūros terminais, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

C DALIS INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE PIRKIMĄ (kaip nurodyta 47 straipsnyje)

1. Perkančiosios organizacijos ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. El. pašto arba interneto adresas, kuriuo bus galima neribotai, visiškai, tiesiogiai ir nemokamai gauti specifikacijas ir visus patvirtinamuosius dokumentus.

3. Perkančiosios organizacijos tipas ir pagrindinė veikla.

4. Kai tinka, nuoroda, kad perkančioji organizacija yra centrinė perkančioji organizacija arba kad vykdoma kita bendro viešojo pirkimo forma.

5. CPV nomenklatūros nuorodos (-ų) numeris; jeigu sutartis dalijama į dalis, ši informacija turi būti pateikiama kiekvienai daliai atskirai.

6. Pagrindinės darbų vietos NUTS kodas, jeigu ketinama skirti darbų pirkimo sutartį, arba pagrindinės prekių pristatymo arba paslaugų teikimo vietos NUTS kodas, jeigu ketinama skirti prekių ir paslaugų pirkimo sutartį;        jeigu sutartis dalijama į dalis, ši informacija turi būti pateikiama kiekvienai daliai atskirai.

7. Viešojo pirkimo aprašymas: darbų pobūdis ir aprėptis, prekių pobūdis ir kiekis arba vertė, paslaugų pobūdis arba aprėptis. Jeigu sutartis dalijama į dalis, ši informacija turi būti pateikiama kiekvienai daliai atskirai. Jei taikytina, aprašomos visos alternatyvos.

8. Numatoma visa sutarties (-čių) vertė; jeigu sutartis dalijama į dalis, ši informacija pateikiama apie kiekvieną dalį.

9. Informacija, ar leidžiama teikti alternatyvius pasiūlymus, ar jie draudžiami.

10. Prekių tiekimo, darbų atlikimo arba paslaugų suteikimo laikotarpis ir, jeigu įmanoma, sutarties trukmė:

(a) jei naudojami preliminarieji susitarimai – numatoma preliminariojo susitarimo trukmė, kai taikytina, nurodant priežastis, dėl kurių sutarties trukmė viršija ketverius metus; jeigu įmanoma, skirtinų sutarčių vertė ir dažnis, ūkio subjektų, kuriems numatoma leisti dalyvauti, skaičius ir, jei taikytina, siūlomas maksimalus dalyvaujančių ūkio subjektų skaičius;

(b) jei naudojama dinaminė pirkimo sistema – numatoma sistemos trukmė, jeigu įmanoma nurodyti, numatomų skirti sutarčių vertė ir dažnis.

11. Dalyvavimo sąlygos, įskaitant:

(a) jei taikytina, nurodymą, ar viešojo pirkimo sutartis susijusi tik socialinio pobūdžio įmonėmis, ar tik su apsaugotų darbo vietų programų sistema;

(b) jei taikytina, nurodymą, ar pagal įstatymus ar kitus teisės aktus paslaugą gali teikti tik tam tikros profesijos atstovai; nuorodą į atitinkamą įstatymą ar kitą teisės aktą;

(c) kriterijų, susijusių su ūkio subjektų asmenine padėtimi, dėl kurių jiems galėtų būti neleista dalyvauti konkurse, ir atrankos kriterijų sąrašą ir trumpus aprašymus; reikalaujamą informaciją (savideklaracijos, dokumentai).

12. Sutarties skyrimo procedūros rūšis, jeigu taikytina, supaprastinto konkurso rengimo priežastys (kai rengiamas atvira, ribota procedūra ar konkurso procedūra su derybomis).

13. Jeigu taikytina, nurodoma, ar:

(a) taikomas preliminarusis susitarimas;

(b) taikoma dinaminė pirkimo sistema;

(c) taikomas elektroninis aukcionas (kai rengiamas atvira, ribota procedūra ar konkurso procedūra su derybomis).

14. Jeigu sutartį numatoma padalyti į dalis, nurodoma galimybė pateikti pasiūlymą dėl vienos dalies, kelių arba visų dalių, taip pat nurodoma, ar ribojamas vienam konkurso dalyviui skiriamų dalių skaičius. Jeigu sutartis nedalijama į dalis, nurodomos to priežastys.

15. Kai pasirenkama ribota procedūra, konkurso procedūra su derybomis, konkurencinis dialogas arba inovacijų partnerystė ir pasinaudojama galimybe sumažinti kandidatų, kviečiamų teikti pasiūlymus, dalyvauti derybose arba dialoge skaičių – siūlomas minimalus ir, jei taikytina, maksimalus kandidatų skaičius ir objektyvūs kriterijai, taikomi atitinkamų kandidatų atrankai.

16. Kai pasirenkama konkurso procedūra su derybomis, konkurencinis dialogas arba inovacijų partnerystė, jei taikytina, nurodoma, ar procedūra bus rengiama etapais, siekiant laipsniškai mažinti derybose dalyvausiančių ūkio subjektų ar aptartinų sprendimų skaičių.

17. Jei taikytina, konkrečios sutarties vykdymo sąlygos.

18. Sutarties ar mažiausios kainos arba ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo sutarčių skyrimo kriterijai. Kriterijai, pagal kuriuos atrenkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas; jų lyginamoji reikšmė nurodoma, jeigu ji nenurodyta specifikacijose, o rengiant konkurencinį dialogą – aprašomajame dokumente.

19. Pasiūlymų (kai taikoma atvira procedūra) arba prašymų leisti dalyvauti (kai taikoma ribota procedūra, konkurso procedūra su derybomis, dinaminė pirkimo sistema, konkurencinis dialogas ir inovacijų partnerystė) priėmimo terminas.

20. Adresas, kuriuo siunčiami pasiūlymai ar prašymai leisti dalyvauti.

21. Jei taikoma atvira procedūra:

(a) laikotarpis, kurį turi galioti konkurso dalyvio pasiūlymas;

(b) Vokų su pasiūlymais atplėšimo data, laikas ir vieta;

(c) asmenys, kuriems leista dalyvauti atplėšiant tokius vokus.

22. Kalba arba kalbos, kuriomis leidžiama teikti kandidatūras arba pasiūlymus.

23. Jeigu taikytina, nurodoma, ar:

(a) pasiūlymus arba prašymus dalyvauti leidžiama teikti elektroniniu būdu;

(b) bus naudojami e. užsakymai;

(c) bus priimamos e. sąskaitos;

(d) bus naudojami e. mokėjimai.

24. Informacija, ar sutartis yra susijusi su Europos Sąjungos fondų finansuojamu projektu ir (arba) programa.

25. Priežiūros įstaigos ir įstaigos, atsakingos už patikrą ir, jei taikytina, mediacijos procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su patikros procedūrų terminais, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

26. Ankstesnio paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turinčio reikšmę šiame skelbime nurodytai sutarčiai (-ims), data (-os) ir nuoroda (-os).

27. Jei tai pasikartojantis pirkimas – numatomų skelbti tolesnių skelbimų grafikas.

28. Skelbimo išsiuntimo data.

29. Nuoroda, ar sutarčiai taikoma PPO sutartis.

30. Visa kita reikšminga informacija.

D DALIS INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE SUTARTIES SKYRIMĄ (kaip nurodyta 48 straipsnyje)

1. Perkančiosios organizacijos ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Perkančiosios organizacijos tipas ir pagrindinė veikla.

3. Kai tinka, nuoroda, ar perkančioji organizacija yra centrinė perkančioji organizacija arba ar vykdoma kita bendro viešojo pirkimo forma.

4. CPV nomenklatūros nuorodos (-ų) numeris.

5. Pagrindinės darbų vietos NUTS kodas, jeigu ketinama skirti darbų pirkimo sutartį, arba pagrindinės prekių pristatymo arba paslaugų teikimo vietos NUTS kodas, jeigu ketinama skirti prekių ir paslaugų pirkimo sutartį.

6. Viešojo pirkimo aprašymas: darbų pobūdis ir aprėptis, prekių pobūdis ir kiekis arba vertė, paslaugų pobūdis arba aprėptis. Jeigu sutartis dalijama į dalis, ši informacija turi būti pateikiama kiekvienai daliai atskirai. Jei taikytina, aprašomos visos alternatyvos.

7. Pirkimo procedūros rūšis; kai taikoma derybų procedūra neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse (30 straipsnis) – pateisinimas.

8. Jeigu taikytina, nurodoma, ar:

(a) taikomas preliminarusis susitarimas,

(b) taikoma dinaminė pirkimo sistema.

9. 66 straipsnyje nurodyti kriterijai, taikyti skiriant sutartį arba sutartis. Jei taikytina, nurodoma, ar buvo rengiamas elektroninis aukcionas (kai taikoma atvira, ribota procedūra ar konkurso procedūra su derybomis).

10. Sprendimo arba sprendimų skirti sutartį data.

11. Kiekvienai skirtinai sutarčiai gautų pasiūlymų skaičius, įskaitant:

(a) ūkio subjektų, kurie yra mažosios ir vidutinės įmonės, pasiūlymų skaičių;

(b) iš užsienio gautų pasiūlymų skaičių;

(c) elektroniniu būdu gautų pasiūlymų skaičių.

12. Kiekvienai skirtinai sutarčiai – konkursą laimėjusio dalyvio (-ių) pavadinimas, adresas, įskaitant NUTS kodą, telefonas, faksas, e. pašto adresas ir interneto adresas, įskaitant:

(a) informaciją, ar konkursą laimėjęs subjektas yra mažoji arba vidutinė įmonė;

(b) informaciją, ar sutartis skirta konsorciumui.

13. Konkursą laimėjusio pasiūlymo (pasiūlymų) vertė arba didžiausios ir mažiausios vertės pasiūlymai, į kuriuos atsižvelgta skiriant sutartį arba sutartis.

14. Jei taikytina, kiekvienai skirtinai sutarčiai – sutarties, kuriai vykdyti gali būti pasitelkti subrangovai, vertė ir dalis.

15. Informacija, ar sutartis yra susijusi su Europos Sąjungos fondų finansuojamu projektu ir (arba) programa.

16. Priežiūros įstaigos ir įstaigos, atsakingos už patikrą ir, jei taikytina, mediacijos procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su patikros procedūrų terminais, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

17. Ankstesnio paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turinčio reikšmę šiame skelbime nurodytai sutarčiai (-ims), data (-os) ir nuoroda (-os).

18. Skelbimo išsiuntimo data.

19. Visa kita reikšminga informacija.

E DALIS INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA PROJEKTO KONKURSO SKELBIMUOSE (kaip nurodyta 79 straipsnio 1 dalyje)

1. Perkančiosios organizacijos ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. El. pašto arba interneto adresas, kuriuo bus galima neribotai, visiškai, tiesiogiai ir nemokamai gauti specifikacijas ir visus patvirtinamuosius dokumentus.

3. Perkančiosios organizacijos tipas ir pagrindinė veikla.

4. Kai tinka, nuoroda, ar perkančioji organizacija yra centrinė perkančioji organizacija arba ar vykdoma kita bendro viešojo pirkimo forma.

5. CPV nomenklatūros nuorodos (-ų) numeris; jeigu sutartis dalijama į dalis, ši informacija turi būti pateikiama kiekvienai daliai atskirai.

6. Pagrindinių projekto ypatybių aprašymas.

7. Prizų skaičius ir vertė.

8. Konkurso tipas (atviras arba ribotas).

9. Jei rengiamas atviras konkursas – projektų teikimo terminas.

10. Jei rengiamas ribotas konkursas:

(a) numatomas dalyvių skaičius;

(b) jau pasirinktų dalyvių (jei pasirinkti) skaičius;

(c) dalyvių atrankos kriterijai;

(d) prašymų leisti dalyvauti pateikimo terminas.

11. Jei taikytina, nurodymas, kad konkurse gali dalyvauti tik konkrečios profesijos atstovai.

12. Projektų vertinimo kriterijai.

13. Visų jau atrinktų vertinimo komisijos narių asmenvardžiai.

14. Nuoroda, ar vertinimo komisijos sprendimas perkančiajai organizacijai yra privalomas.

15. Visiems dalyviams numatomi mokėjimai, jeigu tai ketinama daryti.

16. Informacija, ar konkurso laimėtojui ar laimėtojams po konkurso bus paskirtos sutartys.

17. Skelbimo išsiuntimo data.

18. Visa kita reikšminga informacija.

F DALIS INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA KONKURSO REZULTATŲ SKELBIMUOSE (kaip nurodyta 79 straipsnio 2 dalyje)

1. Perkančiosios organizacijos ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Perkančiosios organizacijos tipas ir pagrindinė veikla.

3. Kai tinka, nuoroda, ar perkančioji organizacija yra centrinė perkančioji organizacija arba ar vykdoma kita bendro viešojo pirkimo forma.

4. CPV nomenklatūros nuorodos (-ų) numeris.

5. Pagrindinių projekto ypatybių aprašymas.

6. Prizų vertė.

7. Konkurso tipas (atviras arba ribotas).

8. Projektų vertinimo kriterijai.

9. Vertinimo komisijos sprendimų paskelbimo data.

10. Dalyvių skaičius.

(a) dalyvių, kurie yra mažosios ir vidutinės įmonės, skaičius.

(b) dalyvių iš užsienio skaičius.

11. Konkurso laimėtojo adresas, įskaitant NUTS kodą, telefonas, faksas, e. pašto adresas ir interneto adresas ir informacija, ar laimėtojas (-ai) yra mažoji ir vidutinė įmonė.

12. Informacija, ar projekto konkursas yra susijęs Sąjungos fondų finansuojamu projektu ir (arba) programa.

13. Ankstesnio paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turinčio reikšmę šiame skelbime nurodytam projektui (-ams), data (-os) ir nuoroda (-os).

14. Skelbimo išsiuntimo data.

15. Visa kita reikšminga informacija.

G DALIS INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA SKELBIMUOSE APIE SUTARTIES KEITIMĄ JOS GALIOJIMO LAIKOTARPIU (kaip nurodyta 72 straipsnio 6 dalyje)

1. Perkančiosios organizacijos ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. CPV nomenklatūros nuorodos (-ų) numeris.

3. Pagrindinės darbų vietos NUTS kodas, jeigu ketinama skirti darbų pirkimo sutartį, arba pagrindinės prekių pristatymo arba paslaugų teikimo vietos NUTS kodas, jeigu ketinama skirti prekių ir paslaugų pirkimo sutartį;

4. Pirkimo aprašymas prieš pakeitimus ir po jų: darbų pobūdis ir aprėptis, prekių pobūdis ir kiekis arba vertė, paslaugų pobūdis arba aprėptis.

5. Jei taikytina, dėl pakeitimų padidėjusi kaina.

6. Aplinkybių, dėl kurių buvo būtina daryti pakeitimus, aprašymas.

7. Sprendimo skirti sutartį data.

8. Jei taikytina, naujo ūkio subjekto (naujų ūkio subjektų) pavadinimas, adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto adresas ir interneto adresas.

9. Informacija, ar sutartis yra susijusi su Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamu projektu ir (arba) programa.

10. Priežiūros įstaigos ir įstaigos, atsakingos už patikrą ir, jeigu taikytina, mediacijos procedūras, pavadinimas ir adresas. Tiksli informacija, susijusi su patikros terminais, arba prireikus tarnybos, iš kurios šią informaciją galima gauti, pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir el. pašto adresas.

11. Ankstesnio paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turinčio reikšmę šiame skelbime nurodytai sutarčiai (-ims), data (-os) ir nuoroda (-os).

12. Skelbimo išsiuntimo data.

13. Visa kita reikšminga informacija.

H DALIS INFORMACIJA, KURIĄ REIKALAUJAMA ĮTRAUKTI Į SKELBIMĄ APIE PIRKIMĄ, SUSIJUSĮ SU SOCIALINIŲ IR KITŲ SPECIFINIŲ PASLAUGŲ PIRKIMO SUTARTIMI (kaip nurodyta 75 straipsnio 1 dalyje)

1. Perkančiosios organizacijos ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Jei taikytina, e. pašto arba interneto adresas, kuriuo bus prieinamos specifikacijos ir visi pagalbiniai dokumentai.

3. Perkančiosios organizacijos rūšis ir pagrindinė veikla.

4. Jei taikytina, nuoroda, kad perkančioji organizacija yra centrinė perkančioji organizacija arba kad taikoma bet kuri kita bendro pirkimo forma.

5. CPV nomenklatūros nuorodos (-ų) numeris; jeigu sutartis dalijama į dalis, ši informacija turi būti pateikiama kiekvienai daliai atskirai.

6. Pagrindinės darbų vietos NUTS kodas, jeigu ketinama skirti darbų pirkimo sutartį, arba pagrindinės prekių pristatymo arba paslaugų teikimo vietos NUTS kodas, jeigu ketinama skirti prekių ir paslaugų pirkimo sutartį.

7. Numatomų pirkti paslaugų ir, jeigu taikytina, susijusių darbų ir prekių aprašymas.

8. Numatoma visa sutarties (-čių) vertė; jeigu sutartis dalijama į dalis, ši informacija pateikiama apie kiekvieną dalį.

9. Dalyvavimo sąlygos, įskaitant:

(a) jei taikytina, nurodymą, ar viešojo pirkimo sutartis susijusi tik su socialinio pobūdžio įmonėmis, ar tik su apsaugotų darbo vietų programų sistema;

(b) jei taikytina, nurodymą, ar pagal įstatymus ar kitus teisės aktus paslaugą gali teikti tik tam tikros profesijos atstovai.

10. Susisiekimo su perkančiąja organizacija dėl dalyvavimo terminas (-ai).

11. Trumpas taikytinos sutarties skyrimo procedūros aprašymas.

12. Visa kita reikšminga informacija.

I DALIS INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI Į SKELBIME APIE SOCIALINIŲ IR KITŲ SPECIFINIŲ PASLAUGŲ PIRKIMO SUTARTIES SKYRIMĄ (kaip nurodyta 75 straipsnio 2 dalyje)

1. Perkančiosios organizacijos ir, jeigu skiriasi, papildomos informacijos suteikti galinčios tarnybos pavadinimas, identifikacinis numeris (jeigu nustatytas nacionalinės teisės aktais), adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto ir interneto adresas.

2. Perkančiosios organizacijos tipas ir pagrindinė veikla.

3. Kai tinka, nuoroda, ar perkančioji organizacija yra centrinė perkančioji organizacija arba ar vykdoma kita bendro viešojo pirkimo forma.

4. CPV nomenklatūros nuorodos (-ų) numeris; jeigu sutartis dalijama į dalis, ši informacija turi būti pateikiama kiekvienai daliai atskirai.

5. Pagrindinės darbų vietos NUTS kodas, jeigu ketinama skirti darbų pirkimo sutartį, arba pagrindinės prekių pristatymo arba paslaugų teikimo vietos NUTS kodas, jeigu ketinama skirti prekių ir paslaugų pirkimo sutartį.

6. Trumpas numatomų pirkti paslaugų ir, jeigu taikytina, papildomų darbų ir prekių aprašymas.

7. Gautų pasiūlymų skaičius.

8. Sumokėta kaina arba kainų intervalas (nuo minimalios iki maksimalios).

9. Kiekvieno skyrimo atveju – konkursą laimėjusio (-ių) ūkio subjekto (-ų) pavadinimas, adresas, įskaitant NUTS kodą, telefono numeris, fakso numeris, el. pašto adresas ir interneto adresas.

10. Kita aktuali informacija.

VII PRIEDAS INFORMACIJA, KURIĄ REIKALAUJAMA ĮTRAUKTI Į ELEKTRONINIŲ AUKCIONŲ SPECIFIKACIJAS (33 straipsnio 4 dalis)

Specifikacijoje, naudojamoje perkančiosioms organizacijoms nusprendus surengti elektroninį aukcioną, pateikiama bent tokia informacija:

(a) savybės, kurių vertės bus elektroninio aukciono dalykas, jeigu tik tokias savybes galima įvertinti kiekybiškai ir išreikšti skaičiais arba procentais;

(b) pateiktinų verčių ribos, jeigu jos nustatomos, atsižvelgiant į specifikacijas, susijusias su sutarties dalyku;

(c) informacija, kuri bus pateikta konkurso dalyviams vykstant elektroniniam aukcionui ir, jei taikytina, laikas, kada ji bus pateikta;

(d) atitinkama informacija, susijusi su elektroninio aukciono procesu;

(e) sąlygos, kuriomis konkurso dalyviai galės teikti pasiūlymus ir visų pirma minimalūs skirtumai, kurių, jei taikytina, bus reikalaujama pateikiant pasiūlymą;

(f) atitinkama informacija, susijusi su naudojama elektronine įranga ir ryšio priemonėmis bei techninėmis specifikacijomis.

VIII PRIEDAS TAM TIKRŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽIMAS

Šioje direktyvoje:

(1)          techninė specifikacija – vienas iš toliau nurodytų dalykų:

(a) viešojo darbų pirkimo sutarčių atveju tai visuma konkurso dokumentuose pateiktų techninių reikalavimų, kuriais apibrėžiamos reikalaujamos medžiagos, gaminio ar reikmens charakteristikos, dėl kurių medžiaga, produktas ar reikmenys gali būti apibūdinti kaip atitinkantys perkančiosios organizacijos nurodytas reikmes; tokios charakteristikos apima aplinkosaugos veiksmingumo lygius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat galimybę naudotis neįgaliems asmenims) ir atitikties įvertinimą, rezultatus, saugumą ar matmenis, įskaitant medžiagai, produktui ar reikmenims taikomus kokybės užtikrinimo reikalavimus bei reikalavimus, susijusius su terminija, simboliais, tyrimais ir bandymų metodais, pakuote, žymėjimu ir ženklinimu etiketėmis, gamybos procesais ir metodais; tokios charakteristikos taip pat apima taisykles, reglamentuojančias projektavimą ir kainos apskaičiavimą, darbams taikomų bandymų, kontrolės ir priėmimo sąlygas bei statybos darbų metodus arba technologijas, taip pat visas kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti bendrosiose arba konkrečiose taisyklėse, taikomose baigtiems darbams ir juos sudarančioms medžiagoms ar atskiroms dalims;

(b) prekių ar paslaugų pirkimo sutartyse tai konkurso dokumentuose pateikta specifikacija, nurodanti produktui arba paslaugai būtinas savybes, pavyzdžiui, kokybės lygius, poveikio aplinkai ir klimatui rodiklius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat galimybę naudotis neįgaliems asmenims) ir atitikties įvertinimą, rezultatus, produkto naudojimą, saugumą ar matmenis, įskaitant produktui taikomus reikalavimus, susijusius su produkto prekiniu pavadinimu, terminija, simboliais, tyrimais ir bandymų metodais, pakuote, ženklinimu ir žymėjimu, vartojimo instrukcijomis, gamybos procesais ir metodais visais prekės ar paslaugos gyvavimo ciklo etapais, taip pat atitikties įvertinimo procedūromis;

(2)          standartas – pripažintos standartizacijos organizacijos patvirtinta techninė specifikacija, kuri skirta pakartotinai ar nuolat taikyti, kurios paisyti nėra privaloma ir kuri priskirtina vienai iš toliau nurodytų kategorijų:

(a) tarptautinis standartas – tarptautinės standartų organizacijos priimtas ir visuomenei prieinamas standartas;

(b) Europos standartas – Europos standartų organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali bendrai naudotis visuomenė;

(c) nacionalinis standartas – nacionalinės standartų organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali bendrai naudotis visuomenė.

(3)          Europos techninis liudijimas – produkto tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį teigiamas techninis įvertinimas, pagrįstas statybos darbų pagrindinių reikalavimų vykdymu, panaudojant produktui būdingas savybes ir nustatytas taikymo ir naudojimo sąlygas. Europos techninius liudijimus išduoda tvirtinimo įstaiga, kurią šiuo tikslu paskiria valstybė narė;

(4)          Bendrosios techninės specifikacijos – Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtos techninės specifikacijos, nustatytos laikantis valstybių narių pripažintos procedūros arba laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [XXX] dėl Europos standartizacijos [, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/105/EB and 2009/23/EB] 9 ir 10 straipsnių;

(5)          techninis etalonas – bet kuris Europos standartizacijos įstaigų produktas, išskyrus Europos standartus, nustatytas remiantis procedūromis, pritaikytomis kintančioms rinkos reikmėms.

IX PRIEDAS SKELBIMO YPATYBĖS

1. Skelbimų skelbimas

46, 47, 48, 75 ir 79 straipsniuose nurodytus skelbimus perkančiosios organizacijos siunčia Europos Sąjungos leidinių biurui ir jie yra skelbiami pagal toliau nurodytas taisykles:

46, 47, 48, 75, 79 ir 89 straipsniuose nurodytus skelbimus skelbia Europos Sąjungos leidinių biuras arba perkančiosios organizacijos, jei 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pirkėjo skiltyje skelbiamas išankstinis informacinis skelbimas.

Be to, perkančiosios institucijos šią informaciją gali skelbti internete, pirkėjo skiltyje, kaip nurodyta 2 punkto b papunktyje;

Europos Sąjungos leidinių biuras pateikia perkančiajai organizacijai patvirtinimą, nurodytą 49 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje.

2. Papildomos informacijos skelbimas

(a) Perkančiosios organizacijos skelbia išsamias specifikacijas ir papildomus dokumentus savo interneto svetainėse;

(b) pirkėjo skiltyje gali būti skelbiami išankstiniai informaciniai skelbimai, kaip nurodyta 46 straipsnio 1 dalyje, informacija apie šiuo metu skelbiamus kvietimus teikti pasiūlymus, planuojamus pirkimus, sudarytas sutartis, nutrauktas procedūras ir kitą naudingą bendrojo pobūdžio informaciją, kaip antai: įstaigą, kurioje galima pasiteirauti, telefono ir fakso numerius, adresą ir el. pašto adresą.

3. Elektroninių skelbimų formatas ir išsiuntimo procedūra

Informacija apie Komisijos nustatytą elektroninių skelbimų formatą ir išsiuntimo procedūrą pateikta internete adresu http://simap.eu.int .

X PRIEDAS PAGAL 52 STRAIPSNĮ NUSTATYTŲ KVIETIMŲ TEIKTI PASIŪLYMUS, DALYVAUTI DIALOGE ARBA PATVIRTINTI SUSIDOMĖJIMĄ TURINYS

1. 52 straipsnyje nustatytame kvietime teikti pasiūlymus arba dalyvauti dialoge turi būti nurodyta bent tokia informacija:

(a) nuoroda į paskelbtą kvietimą dalyvauti konkurse;

(b) galutinis pasiūlymų priėmimo terminas, adresas, kuriuo turi būti siunčiami pasiūlymai, ir kalba (-os), kuria (-iomis) turi būti parengti pasiūlymai.

(c) jei rengiamas konkurencinis dialogas – nustatyta konsultacijos pradžios data ir adresas bei vartotina kalba (-os);

(d) nuoroda į visus galimus pateikti pridedamuosius dokumentus, kuriais pagrindžiamos pagal 59 ir 60 straipsnius ir, kai taikytina, 61 straipsnį konkurso dalyvio pateikiamos deklaracijos, kurias galima patikrinti, arba kuriais siekiama papildyti tuose straipsniuose nurodytą informaciją, taip pat 59, 60 ir 61 straipsniuose nurodytomis sąlygomis;

(e) santykinė visų sutarties skyrimo kriterijų lyginamoji reikšmė arba prireikus šių kriterijų išdėstymas pagal svarbą, jei jie nenurodyti skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą, specifikacijose arba aprašomajame dokumente.

Tačiau jeigu sutartys bus skiriamos taikant konkurencinį dialogą arba inovacijų partnerystę, šio priedo 1 dalies b punkte nurodyta informacija pateikiama ne kvietime dalyvauti dialoge arba derybose, bet kvietime teikti pasiūlymą.

2. Jeigu konkurse kviečiama dalyvauti paskelbiant išankstinį informacinį skelbimą, perkančiosios organizacijos prieš pradėdamos konkurso ar derybų dalyvių atranką pakviečia visus kandidatus patvirtinti savo susidomėjimą, remiantis pateikta išsamia informacija apie atitinkamą sutartį.

Tokiame kvietime turi būti pateikta bent tokia informacija:

(a) pobūdis ir kiekis, įskaitant visas galimybes dėl papildomų sutarčių ir, jei įmanoma, numatomą laiką, per kurį galima pasinaudoti tomis galimybėmis pratęsti sutartis, pobūdį ir kiekį ir, jei įmanoma, apytikres būsimų skelbimų apie darbų, prekių ir paslaugų konkursus paskelbimo datas;

(b) procedūros rūšis: ribota procedūra arba konkurso procedūra su derybomis;

(c) kai tinka, data, kada prekių pristatymas, darbai ir paslaugų teikimas turi būti pradėtas ir užbaigtas;

(d) adresas, kuriuo reikia teikti prašymus gauti konkurso dokumentus, jų pateikimo galutinė data ir kalba ar kalbos, kuriomis jie turi būti parengti;

(e) organizacijos, kuri skirs sutartį, adresas ir informacija, būtina specifikacijoms ir kitiems dokumentams gauti;

(f) ekonominės ir techninės sąlygos, finansinės garantijos ir informacija, kurios reikalaujama iš ūkio subjektų;

(g) suma, kurią reikia sumokėti už gautus dokumentus, ir jos mokėjimo procedūros;

(h) sutarties, kuri yra kvietimo dalyvauti konkurse dalykas, forma: pirkimas, nuoma, pirkimas išsimokėtinai ar jų derinys;

(i) sutarties skyrimo kriterijai ir jų visų lyginamoji reikšmė arba atitinkamais atvejais tokių kriterijų išdėstymas pagal svarbą, jei ši informacija nėra pateikta išankstiniame informaciniame skelbime arba specifikacijose, kvietime dalyvauti konkurse arba derybose.

XI PRIEDAS 54 STRAIPSNIO 2 DALYJE, 55 STRAIPSNIO 3 DALIES A PUNKTE IR 69 STRAIPSNIO 4 DALYJE NURODYTŲ TARPTAUTINIŲ SOCIALINIŲ IR APLINKOS APSAUGOS KONVENCIJŲ SĄRAŠAS

– 87 konvencija dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo;

– 98 konvencija dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo;

– 29 konvencija dėl priverstinio ar privalomojo darbo;

– 105 konvencija dėl priverstinio darbo panaikinimo;

– 138 konvencija dėl minimalaus amžiaus;

– 111 konvencija dėl diskriminacijos (darbo ir profesinės veiklos srityje);

– 100 konvencija dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą;

– 182 konvencija dėl blogiausių vaikų darbo formų.

– Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos ir jos Monrealio protokolas dėl medžiagų, ardančių ozono sluoksnį;

– Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (Bazelio konvencija);

– Stokholmo konvencija dėl patvarių organinių teršalų (Stokholmo POT konvencija );

– 1998 m. rugsėjo 10 d. Roterdamo konvencija dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje (UNEP/FAO) (IAPS, arba PIC konvencija) ir jos 3 regioniniai protokolai.

XII PRIEDAS REGISTRAI[46]

Profesijų ir verslų registrai, deklaracijos ir sertifikatai valstybėse narėse:

– Belgijoje – „Registre du Commerce“/„Handelsregister“, o paslaugų sutarčių atveju – „Ordres professionels/Beroepsorden“;

– Bulgarijoje „Търговски регистър“;

– Čekijoje „obchodní rejstřík“;

– Danijoje „Erhvervs-og Selskabsstyrelsen“;

– Vokietijoje „Handelsregister“, „Handwerksrolle“, o kai skiriamos paslaugų pirkimo sutartys – „Vereinsregister“, „Partnerschaftsregister“ ir „Mitgliedsverzeichnisse der Berufskammern der Länder“;

– Estijoje „Registrite ja Infosüsteemide Keskus“;

– Airijoje iš ūkio subjekto gali būti reikalaujama pateikti sertifikatą iš „Registrar of Companies“ arba iš „Registrar of Friendly Societies“, arba, jei jų nėra, sertifikatą, patvirtinantį, kad atitinkamas asmuo pasirašė priesaikos deklaraciją, jog jis verčiasi atitinkama profesija toje valstybėje, kurioje yra įsisteigęs, verčiasi ja tam tikroje vietoje naudodamasis tam tikru komerciniu pavadinimu;

– Graikijoje Aplinkos, teritorijų planavimo ir viešųjų darbų ministerijos (Υ.ΠΕ.ΧΩ.Δ.Ε) „Μητρώο Εργοληπτικών Επιχειρήσεων — MEΕΠ“, kai skiriamos darbų pirkimo sutartys; „Βιοτεχνικό ή Εμπορικό ή Βιομηχανικό Επιμελητήριο“ ir „Μητρώο Κατασκευαστών Αμυντικού Υλικού“ – kai skiriamos prekių pirkimo sutartys; kai skiriamos paslaugų pirkimo sutartys, paslaugų teikėjo gali būti paprašyta pateikti notaro patvirtintą priesaikos deklaraciją dėl vertimosi atitinkama profesija; esamuose teisės aktuose numatytais atvejais – dėl mokslinių tyrimų paslaugų teikimo, kaip nurodyta I priede, profesijų registras „Μητρώο Μελετητών“ ir „Μητρώο Γραφείων Μελετών“;

– Ispanijoje „Registro Oficial de Licitadores y Empresas Clasificadas del Estado“, kai skiriamos darbų ir paslaugų pirkimo sutartys, o kai skiriamos prekių pirkimo sutartys – „Registro Mercantil“ arba neregistruotiems asmenims – sertifikatas, kuriuo patvirtinama, jog atitinkamas asmuo yra prisiekęs, kad verčiasi atitinkama profesija;

– Prancūzijoje „Registre du commerce et des sociétés“ ir „Répertoire des métiers“;

– Italijoje „Registro della Camera di commercio, industria, agricoltura e artigianato“; kai skiriamos prekių ir paslaugų sutartys, taip pat „Registro delle commissioni provinciali per l'artigianato“ arba, be jau paminėtų registrų, „Consiglio nazionale degli ordini professionali“, kai skiriamos paslaugų sutartys;

– Kipre rangovo gali būti paprašyta pateikti Civilinės inžinerijos ir pastatų rangovų registravimo ir audito Tarybos „Συμβούλιο Εγγραφήςκαι Ελέγχου Εργοληπτών Οικοδομικών και Τεχνικών Έργων“) sertifikatą pagal Civilinės inžinerijos ir pastatų rangovų registracijos ir audito įstatymą, kai skiriamos darbų pirkimo sutartys; kai skiriamos prekių ir paslaugų sutartys, tiekėjo arba paslaugų teikėjo gali būti paprašyta pateikti Įmonių registro ir oficialaus administratoriaus („Έφορος Εταιρειών και ΕπίσημοςΠαραλήπτης“) sertifikatą arba sertifikatą, kuriame nurodyta, kad atitinkamas asmuo yra prisiekęs, jog savo įsisteigimo šalyje konkrečioje vietoje ir konkrečiu komerciniu pavadinimu verčiasi atitinkama profesija;

– Latvijoje „Uzņēmumu reģistrs“;

– Lietuvoje Juridinių asmenų registras;

– Liuksemburge „Registre aux firmes“ ir „Rôle de la Chambre des métiers“;

– Vengrijoje „Cégnyilvántartás“, „egyéni vállalkozók jegyzői nyilvántartása“, o kai skiriamos paslaugų sutartys, „szakmai kamarák nyilvántartása“ arba kai kurioms veiklos rūšims – sertifikatas, kuriame nurodoma, kad atitinkamam asmeniui leidžiama verstis atitinkama komercine veikla arba profesija;

– Maltoje ūkio subjektas gauna „numru ta’ registrazzjoni tat-Taxxa tal-Valur Miżjud (VAT) u n-numru tal-licenzja ta’ kummerc“, o partnerystė arba įmonė – atitinkamą Maltos finansinių paslaugų institucijos išduodamą registracijos numerį;

– Nyderlanduose „Handelsregister“;

– Austrijoje „Firmenbuch“, „Gewerberegister“, „Mitgliederverzeichnisse der Landeskammern“;

– Lenkijoje „Krajowy Rejestr Sądowy“;

– Portugalijoje „Instituto da Construção e do Imobiliário“ (INCI), kai skiriamos darbų pirkimo sutartys;

– Rumunijoje „Registrul Comerţului“;

– Slovėnijoje „Sodni register“ ir „obrtni register“;

– Slovakijoje „Obchodný register“;

– Suomijoje „Kaupparekisteri“/ „Handelsregistret“;

– Švedijoje „aktiebolags-, handels- eller föreningsregistren“;

– Jungtinėje Karalystėje ūkio subjekto gali būti prašoma pateikti sertifikatą iš „Registrar of Companies“, kad jis įregistruotas kaip juridinis asmuo arba yra užregistruotas, arba, kitu atveju, sertifikatą, patvirtinantį, kad susijęs asmuo pasirašė priesaikos deklaraciją, jog savo įsisteigimo šalyje konkrečioje vietoje ir konkrečiu komerciniu pavadinimu verčiasi atitinkama profesija.

XIII PRIEDAS EUROPOS PIRKIMŲ PASO TURINYS

Europos pirkimų pase pateikiami tokie duomenys:

(a) ūkio subjekto tapatybė;

(b) patvirtinimas, kad ūkio subjektas nenuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dėl vienos iš 55 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių;

(c) patvirtinimas, kad ūkio subjektui netaikoma nemokumo ar likvidavimo procedūra, kaip nurodyta 55 straipsnio 3 dalies b punkte;

(d) jei taikytina, įregistravimo įsisteigimo valstybės narės profesijų ar prekybos registre patvirtinimas, kaip nurodyta 56 straipsnio 2 dalyje;

(e) jei taikytina, patvirtinimas, kad ūkio subjektas turi konkretų leidimą ar yra konkrečios organizacijos narys, kaip apibrėžta 56 straipsnio 2 dalyje;

(f) paso galiojimo laikotarpis, kuris nėra trumpesnis nei 6 mėnesiai.

XIV PRIEDAS atrankos kriterijų įrodinėjimo priemonės

1 dalis. Ekonominė ir finansinė padėtis

Ūkio subjekto ekonominė ir finansinė padėtis paprastai gali būti įrodyta vienu arba keliais dokumentais:

(a) atitinkamomis bankų pažymomis arba, jei reikia, atitinkamos profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimo įrodymais;

(b) balansais arba balansų išrašais, jei pagal valstybės, kurioje įsisteigęs ūkio subjektas, teisę yra reikalaujama skelbti balansus;

(c) pažyma apie įmonės bendrą apyvartą ir, jei reikia, srities, kurią apima sutartis, apyvartą ne daugiau kaip per pastaruosius trejus finansinius metus, atsižvelgiant į įmonės įsteigimo datą arba datą, kurią ūkio subjektas pradėjo veiklą, jei tik informacija apie tokią apyvartą prieinama.

2 dalis. Techninis pajėgumas

Ūkio subjektų techninio pajėgumo įrodymo priemonės pagal 56 straipsnį:

(a)          toliau nurodyti sąrašai:

(i)      darbų, atliktų per pastaruosius penkerius metus, sąrašas, pateikiamas kartu su sertifikatais dėl patenkinamo pačių svarbiausių darbų atlikimo; jei to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurencijos lygį, perkančiosios organizacijos gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų darbų, atliktų anksčiau nei prieš penkerius metus, įrodymus;

              (ii)     svarbiausių prekių arba pagrindinių paslaugų per pastaruosius trejus metus sąrašas, kuriame nurodytos sumos, datos ir gavėjai – ir viešieji, ir privatūs asmenys. Jei to reikia siekiant užtikrinti tinkamą konkurencijos lygį, perkančiosios organizacijos gali nurodyti, kad bus atsižvelgiama į atitinkamų prekių ar paslaugų, patiektų ar suteiktų anksčiau nei prieš trejus metus, įrodymus;

(b)          duomenys apie dalyvaujančius specialistus arba technines įstaigas, nepriklausomai nuo to, ar jos tiesiogiai priklauso ūkio subjekto įmonei, ar ne; ypač tuos, kurie atsakingi už kokybės kontrolę ir, kai skiriamos viešojo darbų pirkimo sutartys, tuos, į kuriuos rangovas gali kreiptis, siekdamas įvykdyti darbą;

(c)          prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo siekiant užtikrinti kokybę naudotos techninės įrangos ir priemonių aprašymas, be to, įmonės tyrimų bei mokslinių tyrimų priemones;

(d)          jei tiekiami produktai arba teikiamos paslaugos yra sudėtinės arba, išimtiniais atvejais, specialiosios paskirties, patikrinimas, atliekamas perkančiosios organizacijos arba jos vardu kompetentingos valstybės, kurioje įsisteigęs prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas, institucijos, esant šios institucijos sutikimui; šio patikrinimo tikslas – įvertinti gamybinį prekių tiekėjo arba techninį paslaugų teikėjo pajėgumą ir, jei reikia, jam prieinamas tyrimų ir mokslinių tyrimų atlikimo, taip pat kokybės vertinimo priemones, kurias jis naudos;

e)           paslaugų teikėjo arba rangovo arba įmonės vadovaujančiojo personalo, ypač asmens arba asmenų, atsakingų už paslaugų teikimą arba darbų atlikimą, išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją;

f)            aplinkos vadybos priemonių, kurias ūkio subjektas galės diegti vykdydamas sutartį, apibūdinimas;

(g)          pažyma apie vidutinį paslaugų teikėjo arba rangovo darbuotojų skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per pastaruosius trejus metus;

(h)          pažyma apie paslaugų teikėjo arba rangovo turimus įrankius, įrenginius ar techninę įrangą sutarčiai vykdyti;

(i)           nurodymas apie sutarties dalį, kurią paslaugų teikėjas galbūt ketina perduoti vykdyti pagal subrangos sutartį;

j)            atsižvelgiant į tiektinas prekes:

(i)      pavyzdžiai, aprašymai arba nuotraukos; jų autentiškumą reikia patvirtinti, jei perkančioji organizacija pageidauja;

(ii)     oficialių kokybės kontrolės institucijų arba pripažintos kompetencijos agentūrų išduoti sertifikatai, kuriuose paliudijama, kad gaminių kokybė tiksliai atitinka nurodytas specifikacijas ir standartus.

XV PRIEDAS 67 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTŲ ES TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

Direktyva 2009/33/EB[47]

XVI PRIEDAS 74 STRAIPSNYJE NURODYTOS PASLAUGOS

CPV kodas || Aprašymas

79611000-0 ir nuo 85000000-9 iki 85323000-9 (išskyrus 85321000-5 ir 85322000-2) || Sveikatos ir socialinės paslaugos

75121000-0, 75122000-7, 75124000-1; nuo 79995000-5 iki 79995200-7; nuo 80100000-5 iki 80660000-8 (išskyrus 80533000-9, 80533100-0, 80533200-1); nuo 92000000-1 iki 92700000-8 (išskyrus 92230000-2, 92231000-9, 92232000-6) || Administracinės švietimo, sveikatos priežiūros ir kultūros paslaugos

75300000-9 || Privalomojo socialinio draudimo paslaugos.

75310000-2, 75311000-9, 75312000-6, 75313000-3, 75313100-4, 75314000-0, 75320000-5, 75330000-8, 75340000-1 || Išmokų paslaugos

98000000-3 || Kitos bendruomeninės, socialinės ir asmeninės aptarnavimo paslaugos

98120000-0 || Profesinių sąjungų teikiamos paslaugos

98131000-0 || Religinės paslaugos

XVII PRIEDAS ATITIKTIES LENTELĖ[48]

Ši direktyva || Direktyva 2004/18/EB ||

1 straipsnis || || Naujas

2 straipsnio 1 punktas || 3 straipsnio 9 dalies 1 pastraipa || =

2 straipsnio 2 punktas || 7 straipsnio a punktas || Pritaikytas

2 straipsnio 3 punktas || || Naujas

2 straipsnio 4 punktas || || Naujas

2 straipsnio 5 punktas || || Naujas

2 straipsnio 6 punkto a papunkčio 1 dalis ||  1 straipsnio 9 dalies 2 pastraipos a punktas || =

2 straipsnio 6 punkto a papunkčio 2 dalis || || Naujas

2 straipsnio 6 punkto b papunktis || 1 straipsnio 9 dalies 2 pastraipos b punktas; || =

2 straipsnio 6 punkto c papunktis || 1 straipsnio 9 dalies 2 pastraipos c punktas; || =

2 straipsnio 7 punktas || 1 straipsnio 2 dalies a punktas || =

2 straipsnio 8 punktas || 1 straipsnio 2 dalies b punkto 1 sakinys || Pakeistas

2 straipsnio 9 punktas || 1 straipsnio 2 dalies b punkto 2 sakinys || =

2 straipsnio 10 punktas || 1 straipsnio 2 dalies c punktas || Pritaikytas

2 straipsnio 11 punktas || 1 straipsnio 2 dalies d punktas || Pakeistas

2 straipsnio 12 punktas || 1 straipsnio 8 dalies 2 pastraipa || Pritaikytas

2 straipsnio 13 punktas || 1 straipsnio 8 dalies 3 pastraipa || Pritaikytas

2 straipsnio 14 punktas || 1 straipsnio 8 dalies 3 pastraipa || Pakeistas

2 straipsnio 15 punktas || 23 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

2 straipsnio 16 punktas || 1 straipsnio 10 dalis || Pakeistas

2 straipsnio 17 punktas || || Naujas

2 straipsnio 18 punktas || 1 straipsnio 10 dalis || Pakeistas

2 straipsnio 19 punktas || || Naujas

2 straipsnio 20 punktas || 1 straipsnio 12 dalis || =

2 straipsnio 21 punktas || 1 straipsnio 13 dalis || =

2 straipsnio 22 punktas || || Naujas

2 straipsnio 23 punktas || 1 straipsnio 11 dalies e punktas || =

3 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa || || Naujas

3 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa || 1 straipsnio 2 dalies d punktas || Pakeistas

3 straipsnio 2 dalis || || Naujas

4 straipsnis || 7 ir 67 straipsniai || Pakeistas

5 straipsnio 1 dalis || 9 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

5 straipsnio 2 dalis || 9 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 2 pastraipa || Pakeistas

5 straipsnio 3 dalis || 9 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

5 straipsnio 4 dalis || 9 straipsnio 9 dalis || =

5 straipsnio 5 dalis || || Naujas

5 straipsnio 6 dalis || 9 straipsnio 4 dalis || Pakeistas

5 straipsnio 7 dalis || 9 straipsnio 5 dalies a punkto 1 ir 2 pastraipos || =

5 straipsnio 8 dalis || 9 straipsnio 5 dalies b punkto 1 ir 2 pastraipos || =

5 straipsnio 9 dalis || 9 straipsnio 5 dalies a punkto 3 pastraipa 9 straipsnio 5 dalies b punkto 3 pastraipa || Pritaikytas

5 straipsnio 10 dalis || 9 straipsnio 7 dalis || =

5 straipsnio 11 dalis || 9 straipsnio 6 dalis || =

5 straipsnio 12 dalis || 9 straipsnio 8 dalies a punktas || =

5 straipsnio 13 dalis || 9 straipsnio 8 dalies b punktas || =

6 straipsnis || 78 straipsnis, 79 straipsnio 2 dalies a punktas; || Pritaikytas

7 straipsnis || 12 straipsnis || Pakeistas

8 straipsnio 1 pastraipa || 13 straipsnis || Pakeistas

8 straipsnio 2 pastraipa || 1 straipsnio 15 dalis || Pakeistas

9 straipsnio a punktas || 15 straipsnio a punktas || Pritaikytas

9 straipsnio b punktas || 15 straipsnio b punktas || =

9 straipsnio c punktas || 15 straipsnio c punktas || =

9 straipsnio d punktas || || Naujas

10 straipsnio a punktas || 16 straipsnio a punktas || =

10 straipsnio b punktas || 16 straipsnio b punktas || Pritaikytas

10 straipsnio c punktas || 16 straipsnio c punktas || =

10 straipsnio d punktas || 16 straipsnio d punktas || Pakeistas

10 straipsnio e punktas || 16 straipsnio e punktas || =

10 straipsnio f punktas || || Naujas

11 straipsnis || || Naujas

12 straipsnis || 8 straipsnis || Pritaikytas

13 straipsnio 1 dalis || 16 straipsnio f punktas || Pritaikytas

13 straipsnio 2 dalis || 79 straipsnio 2 dalies f punktas || Pritaikytas

14 straipsnis || 10 straipsnis || Pakeistas

15 straipsnis || 2 straipsnis || Pakeistas

16 straipsnio 1 dalis || 4 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

16 straipsnio 2 dalis || 4 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

17 straipsnis || 19 straipsnis || Pakeistas

18 straipsnio 1 dalis || 6 straipsnis || Pritaikytas

18 straipsnio 2 dalis || || Naujas

19 straipsnio 1 dalis || 42 straipsnio 1 dalis, 71 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

19 straipsnio 2 dalis || 42 straipsnio 2 ir 3 dalys, 71 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

19 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa || 42 straipsnio 4 dalis, 71 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

19 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa || 79 straipsnio 2 dalies g punktas || =

19 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa || || Naujas

19 straipsnio 4 dalis || || Naujas

19 straipsnio 5 dalis || 42 straipsnio 5 dalis, 71 straipsnio 3 dalis || Pakeistas

19 straipsnio 6 dalis || 42 straipsnio 6 dalis || Pritaikytas

19 straipsnio 7 dalis || || Naujas

19 straipsnio 8 dalis || || Naujas

20 straipsnio 1 dalis || 1 straipsnio 14 dalis || Pritaikytas

20 straipsnio 2 dalis || 79 straipsnio 2 dalies e ir f punktai || Pritaikytas

21 straipsnis || || Naujas

22 straipsnis || || Naujas

23 straipsnio 1 dalis || 5 straipsnis || Pakeistas

23 straipsnio 2 dalis || || Naujas

24 straipsnis || 28 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

25 straipsnio 1 dalis || 38 straipsnio 2 dalis, 1 straipsnio 11 dalies a punktas || Pakeistas

25 straipsnio 2 dalis || 38 straipsnio 4 dalis || Pakeistas

25 straipsnio 3 dalis || [žr. 38 straipsnio 8 dalį] || Naujas

25 straipsnio 4 dalis || || Naujas

26 straipsnio 1 dalis || 38 straipsnio 3 dalis, 1 straipsnio 11 dalies b punktas || Pakeistas

26 straipsnio 2 dalis || 38 straipsnio 3 dalis || Pakeistas

26 straipsnio 3 dalis || 38 straipsnio 4 dalis || Pakeistas

26 straipsnio 4 dalis || || Naujas

26 straipsnio 5 dalis || || Naujas

26 straipsnio 6 dalis || 38 straipsnio 8 dalis || Pakeistas

27 straipsnio 1 dalis || || Naujas

27 straipsnio 2 dalis || 1 straipsnio 11 dalies d punktas || Pakeistas

27 straipsnio 3 dalis || 30 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

27 straipsnio 4 dalis || 30 straipsnio 3 dalis || Pakeistas

27 straipsnio 5 dalis || 30 straipsnio 4 dalis || Pritaikytas

27 straipsnio 6 dalis || 30 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

28 straipsnio 1 dalis || 38 straipsnio 3 dalis, 1 straipsnio 11 dalies c punktas || Pakeistas

28 straipsnio 2 dalis || 29 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnio 7 dalis || Pritaikytas

28 straipsnio 3 dalis || 29 straipsnio 3 dalis, 1 straipsnio 11 dalies c punktas || Pakeistas

28 straipsnio 4 dalis || 29 straipsnio 4 dalis || Pritaikytas

28 straipsnio 5 dalis || 29 straipsnio 5 dalis || Pritaikytas

28 straipsnio 6 dalis || 29 straipsnio 6 dalis || Pakeistas

28 straipsnio 7 dalis || 29 straipsnio 7 dalis || Pakeistas

28 straipsnio 8 dalis || 29 straipsnio 8 dalis || =

29 straipsnis || || Naujas

30 straipsnio 1 dalis || 31 straipsnio 1 sakinys || Pakeistas

30 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punktas; || 31 straipsnio 1 dalies a punktas || Pakeistas

30 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punktas; || 31 straipsnio 1 punkto b papunktis || Pakeistas

30 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos c punktas; || 31 straipsnio 1 punkto b papunktis || Pakeistas

30 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos d punktas; || 31 straipsnio 1 punkto c papunktis || Pritaikytas

30 straipsnio 2 dalies 2–4 pastraipos || || Naujas

30 straipsnio 3 dalies a punktas || 31 straipsnio 2 dalies a punktas || =

30 straipsnio 3 dalies b punktas || 31 straipsnio 2 punkto b papunktis || =

30 straipsnio 3 dalies c punktas || 31 straipsnio 2 punkto c papunktis || Pakeistas

30 straipsnio 3 dalies d punktas || 31 straipsnio 2 dalies a punktas || Pritaikytas

30 straipsnio 4 dalis || 31 straipsnio 3 punktas || Pritaikytas

30 straipsnio 5 dalis || 31 straipsnio 4 punkto b papunktis || Pritaikytas

31 straipsnio 1 dalis || 32 straipsnio 1 dalis, 1 straipsnio 5 dalis || Pakeistas

31 straipsnio 2 dalis || 32 straipsnio 2 dalis || Pritaikytas

31 straipsnio 3 dalis || 32 straipsnio 3 dalis || =

31 straipsnio 4 dalis || 32 straipsnio 4 dalis || Pritaikytas

31 straipsnio 5 dalis || 32 straipsnio 4 dalis || Pritaikytas

32 straipsnio 1 dalis || 33 straipsnio 1 dalis, 1 straipsnio 6 dalis || Pakeistas

32 straipsnio 2 dalis || 33 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

32 straipsnio 3 dalis || 33 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

32 straipsnio 4 dalis || 33 straipsnio 4 dalis || Pakeistas

32 straipsnio 5 dalis || 33 straipsnio 6 dalis || Pakeistas

32 straipsnio 6 dalis || || Naujas

32 straipsnio 7 dalis || 33 straipsnio 7 dalies 3 pastraipa || =

33 straipsnio 1 dalis || 54 straipsnio 1 dalis, 1 straipsnio 7 dalis || Pakeistas

33 straipsnio 2 dalis || 54 straipsnio 2 dalis || Pritaikytas

33 straipsnio 3 dalis || 54 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa || Pritaikytas

33 straipsnio 4 dalis || 54 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

33 straipsnio 5 dalis || 54 straipsnio 4 dalis || Pritaikytas

33 straipsnio 6 dalis || 54 straipsnio 5 dalis || Pritaikytas

33 straipsnio 7 dalis || 54 straipsnio 6 dalis || =

33 straipsnio 8 dalis || 54 straipsnio 7 dalis || Pritaikytas

33 straipsnio 9 dalis || 54 straipsnio 8 dalies 1 pastraipa || =

34 straipsnis || || Naujas

35 straipsnio 1 dalis || 11 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

35 straipsnio 2 dalis || || Naujas

35 straipsnio 3 dalis || 11 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

35 straipsnio 4 dalis || || Naujas

35 straipsnio 5 dalis || 11 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

35 straipsnio 6 dalis || || Naujas

36 straipsnis || || Naujas

37 straipsnis || || Naujas

38 straipsnis || || Naujas

39 straipsnio 1 dalis || 8 konstatuojamoji dalis || Pakeistas

39 straipsnio 2 dalis || || Naujas

40 straipsnio 1 dalis || 23 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

40 straipsnio 2 dalis || 23 straipsnio 2 dalis || Pritaikytas

40 straipsnio 3 dalis || 23 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

40 straipsnio 4 dalis || 23 straipsnio 8 dalis || =

40 straipsnio 5 dalis || 23 straipsnio 4 dalis || Pritaikytas

40 straipsnio 6 dalis || 23 straipsnio 5 dalis || Pakeistas

41 straipsnio 1 dalis || 23 straipsnio 6 dalis || Pakeistas

41 straipsnio 2 dalis || 23 straipsnio 6 dalis || Pritaikytas

41 straipsnio 3 dalis || || Naujas

42 straipsnio 1 dalis || 23 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalys || Pakeistas

42 straipsnio 2 dalis || 23 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys || Pakeistas

42 straipsnio 3 dalis || 23 straipsnio 7 dalis || Pritaikytas

42 straipsnio 4 dalis || || Naujas

43 straipsnio 1 dalis || 24 straipsnio 1 ir 2 dalys || Pakeistas

43 straipsnio 2 dalis || 24 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

43 straipsnio 3 dalis || 24 straipsnio 4 dalis || Pritaikytas

44 straipsnis || || Naujas

45 straipsnio 1 dalis || 38 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

45 straipsnio 2 dalis || 38 straipsnio 7 dalis || Pakeistas

46 straipsnio 1 dalis || 35 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

46 straipsnio 2 dalis || || Naujas

47 straipsnis || 35 straipsnio 2 dalis, 36 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

48 straipsnis || 35 straipsnio 4 dalis || Pakeistas

49 straipsnio 1 dalis || 36 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalies a punktas || Pakeistas

49 straipsnio 2 dalis || 36 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies 2 pastraipa || Pakeistas

49 straipsnio 3 dalis || 36 straipsnio 4 dalis || Pritaikytas

49 straipsnio 4 dalis || || Naujas

49 straipsnio 5 dalis || 36 straipsnio 7 ir 8 dalys || Pakeistas

49 straipsnio 6 dalis || 37 straipsnis || Pakeistas

50 straipsnio 1 dalis || 36 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa || Pakeistas

50 straipsnio 2 ir 3 dalys || 36 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 pastraipos || Pritaikytas

51 straipsnis || 38 straipsnio 6 dalis, 39 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

52 straipsnis || 40 straipsnio 1 ir 2 dalys || Pritaikytas

53 straipsnio 1 dalis || 41 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

53 straipsnio 2 dalis || 41 straipsnio 2 dalis || Pritaikytas

53 straipsnio 3 dalis || 41 straipsnio 3 dalis || =

54 straipsnio 1 dalis || 44 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

54 straipsnio 2 dalis || || Naujas

54 straipsnio 3 dalis || || Naujas

54 straipsnio 4 dalis || || Naujas

55 straipsnio 1 dalis; || 45 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

55 straipsnio 2 dalis || 45 straipsnio 2 dalies e ir f punktai || Pakeistas

55 straipsnio 3 dalis || 45 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

55 straipsnio 4 dalis || || Naujas

55 straipsnio 5 ir 6 dalys || 45 straipsnio 4 dalis || Pakeistas

56 straipsnio 1 dalis || 44 straipsnio 1 ir 2 dalys || Pakeistas

56 straipsnio 2 dalis || 46 straipsnis || Pritaikytas

56 straipsnio 3 dalis || 47 straipsnis || Pakeistas

56 straipsnio 4 dalis || 48 straipsnis || Pakeistas

56 straipsnio 5 dalis || 44 straipsnio 2 dalis || Pritaikytas

57 straipsnis || || Naujas

58 straipsnis || || Naujas

59 straipsnis || || Naujas

60 straipsnio 1 dalis || 45 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

60 straipsnio 2 dalis || 47 straipsnis || Pritaikytas

60 straipsnio 3 dalis || 48 straipsnis || Pritaikytas

60 straipsnio 4 dalis || || Naujas

61 straipsnio 1 dalis || 49 straipsnis || Pakeistas

61 straipsnio 2 dalis || 50 straipsnis || Pakeistas

61 straipsnio 3 dalis || || Naujas

62 straipsnio 1 dalis || 47 straipsnio 2, 3, 48 straipsnio 3 ir 4 dalys || Pritaikytas

62 straipsnio 2 dalis || || Naujas

63 straipsnio 1 dalis || 52 straipsnio 1 dalis, 52 straipsnio 7 dalis || Pritaikytas

63 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa || 52 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa || Pakeistas

63 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa« || 52 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa || =

63 straipsnio 3 dalis || 52 straipsnio 2 dalis || =

63 straipsnio 4 dalis || 52 straipsnio 3 dalis || Pakeistas

63 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa || 52 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa || Pritaikytas

63 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa || 52 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa || =

63 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa || 52 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa || Pritaikytas

63 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa || 52 straipsnio 6 dalis || =

63 straipsnio 7 dalis || 52 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa || =

63 straipsnio 8 dalies 1 pastraipa || 52 straipsnio 8 dalis || =

63 straipsnio 8 dalies 2 pastraipa || || Naujas

64 straipsnis || 44 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

65 straipsnis || 44 straipsnio 4 dalis || =

66 straipsnio 1 dalis || 53 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

66 straipsnio 2 dalis || 53 straipsnio 1 dalies a punktas || Pakeistas

66 straipsnio 3 dalis || || Naujas

66 straipsnio 4 dalis || 1 konstatuojamoji dalis, 46 konstatuojamosios dalies 3 dalis || Pakeistas

66 straipsnio 5 dalis || 53 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

67 straipsnis || || Naujas

68 straipsnis || || Naujas

69 straipsnio 1 dalis || 55 straipsnio 1 dalis || Pakeistas

69 straipsnio 2 dalis || 55 straipsnio 1 dalis || Pritaikytas

69 straipsnio 3 dalies a punktas || 55 straipsnio a punktas || =

69 straipsnio 3 dalies b punktas || 55 straipsnio b punktas || =

69 straipsnio 3 dalies c punktas || 55 straipsnio c punktas || =

69 straipsnio 3 dalies d punktas || 55 straipsnio d punktas || Pakeistas

69 straipsnio 3 dalies e punktas || 55 straipsnio e punktas || =

69 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa || 55 straipsnio 2 dalis || Pakeistas

69 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa || || Naujas

69 straipsnio 5 dalis || 55 straipsnio 3 dalis || Pritaikytas

69 straipsnio 6 dalis || || Naujas

70 straipsnis || 26 straipsnis || Pakeistas

71 straipsnio 1 dalis || 25 straipsnio 1 pastraipa || =

71 straipsnio 2 dalis || || Naujas

71 straipsnio 3 dalis || 25 straipsnio 2 pastraipa || Pritaikytas

72 straipsnio 1–4, 5 ir 7 dalys || || Naujas

72 straipsnio 6 dalis || 31 straipsnio 4 dalies a punktas || Pakeistas

72 straipsnio 7 dalis || || Naujas

73 straipsnis || || Naujas

74 straipsnis || || Naujas

75 straipsnis || || Naujas

76 straipsnis || || Naujas

77 straipsnis || 66 straipsnis || =

78 straipsnis || 67 straipsnis || Pritaikytas

79 straipsnio 1–2 dalys || 69 straipsnis || Pritaikytas

79 straipsnio 3 dalis || 70 straipsnis, 79 straipsnio 1 dalies a punktas || Pritaikytas

80 straipsnio 1 dalis || || Naujas

80 straipsnio 2 dalis || 72 straipsnis || =

81 straipsnis || 73 straipsnis || =

82 straipsnis || 74 straipsnis || =

83 straipsnis || 81 straipsnio 1 pastraipa || Pritaikytas

84 straipsnio 1 dalis || 81 straipsnio 2 pastraipa || Pakeistas

84 straipsnio 2–8 dalys || || Naujas

85 straipsnis || 43 straipsnis || Pakeistas

86 straipsnio 1 dalis || 75 straipsnis || Pritaikytas

86 straipsnio 2 dalis || 76 straipsnis || Pakeistas

86 straipsnio 3 dalis || || Naujas

86 straipsnio 4 dalis || || Naujas

86 straipsnio 5 dalis || 79 straipsnio 1 dalies a punktas || Pritaikytas

87 straipsnis || || Naujas

88 straipsnis || || Naujas

89 straipsnis || 77 straipsnio 3 ir 4 dalys || Pakeistas

90 straipsnis || 77 straipsnio 5 dalis || Pakeistas

91 straipsnis || 77 straipsnio 1 ir 2 dalys || Pritaikytas

92 straipsnis || 80 straipsnis || Pritaikytas

93 straipsnis || 82 straipsnis || Pritaikytas

94 straipsnis || || Naujas

95 straipsnis || 83 straipsnis || Pakeistas

96 straipsnis || 84 straipsnis || =

I priedas || IV priedas || =

II priedas || I priedas || =; išskyrus pirmą sakinį (pakeistas)

III priedas || V priedas || =

IV priedo a–g punktai || X priedo b–h punktai || =

IV priedo h punktas || || Naujas

V priedas || || Naujas

VI priedas || VII priedas || Pakeistas

VII priedas || 54 straipsnio 3 dalies a–f punktai || =

VIII priedas || VI priedas || pritaikytas (išskyrus 4 punktą (pakeistas))

IX priedas || VIII priedas || Pritaikytas

X priedo 1 dalis || 40 straipsnio 5 dalis || Pritaikytas

X priedo 2 dalis || || Naujas

XI priedas || || Naujas

XII priedas || IX priedas || Pritaikytas

XIII priedas || || Naujas

XIV priedo 1 dalis || 47 straipsnio 1 dalis || =

XIV priedo 2 dalis || 48 straipsnio 2 dalis || =; a, e ir f punktai pakeisti

XV priedas || || Naujas

XVI priedas || II priedas || Pakeistas

XVII priedas || XII priedas || Pakeistas

[1]               2004 m. kovo 31 d. Direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo, OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

[2]               2004 m. kovo 31 d. Direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

[3]               2009 m. liepos 13 d. direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB, OL L 216, 2009 8 20, p. 76.

[4]               1989 m. gruodžio 21 d. Direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, OL L 395, 1989 12 30, p. 33.

[5]               COM(2011) 15: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0015:FIN:EN:PDF.

[6]               http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/docs/2011/public_procurement/synthesis_

                document_en.pdf.

[7]               http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/modernising_rules/conferences/index_en.htm.

[8]               Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SEC(2008) 2193.

[9]               OL C … .

[10]             OL C … .

[11]             OL C … .

[12]             COM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3.

[13]             OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

[14]             OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

[15]             OL L 336, 1994 12 23, p. 1.

[16]             SEC(2011) 853 galutinis, 2011 6 27.

[17]             SPC/2010/10/8 galutinis, 2010 10 6.

[18]             ...

[19]             OL L 342, 2009 12 22, p. 1.

[20]             OL L 120, 2009 5 15, p. 5.

[21]             OL L 39, 2008 2 13, p. 1.

[22]             OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

[23]             OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

[24]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[25]             OL L 154, 2003 6 21, p. 1.

[26]             OL L 217, 2009 8 20, p. 76.

[27]             OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

[28]             OL L 13, 2000 1 19, p. 12.

[29]             OL L 274, 2009 10 20, p. 36.

[30]             OL L 53, 2011 2 26, p. 66.

[31]             OL L 340, 2002 12 16, p. 1.

[32]             OL L 210, 2006 7 31, p. 19.

[33]             OL L 395, 1989 12 30, p. 33.

[34]             OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

[35]             OL L 300, 2008 11 11, p. 42.

[36]             OL C 195, 1997 6 25, p. 1.

[37]             OL L 192, 2003 7 31, p. 54.

[38]             OL C 316, 1995 11 27, p. 48.

[39]             OL L 164, 2002 6 22, p. 3.

[40]             OL L 166, 1991 6 28, p. 77.

[41]             OL L 342, 2009 12 22, p. 1.

[42]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[43]             OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

[44]             OL L [...]

[45]             OL L 185, 1971 8 16, p. 15.

[46]             56 straipsnio 2 dalyje profesijų arba verslo registrai – tai šiame priede išvardyti registrai ir registrai, kuriais jie buvo pakeisti po pasikeitimų nacionalinių lygmeniu.

[47]             OL L 120, 2009 5 15, p. 5.

[48]             „Pritaikytas“ reiškia, kad pakeista teksto formuluotė išsaugant panaikintoje direktyvoje nustatytas reikšmes. Panaikintos direktyvos nuostatų reikšmės pakeitimai pažymėti „pakeistas“.