Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos /* KOM/2011/0609 galutinis - 2011/0270 (COD) */

{SEC(2011)1130 final}

{SEC(2011)1131 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

· Bendrosios aplinkybės

Europos visuomenei tenka patirti daugybę išbandymų dėl didėjančios konkurencijos pasaulyje, itin sparčių technologinių pokyčių, demografinių tendencijų ir klimato kaitos. Padėtis dar pablogėjo kilus ekonomikos ir finansų krizei, paveikusiai visas valstybes nares ir regionus. Sąjungai toliau kyla sudėtingų užimtumo ir socialinės politikos problemų, kaip antai:

– didelis (ypač žemos kvalifikacijos, jaunų ir pagyvenusių darbuotojų, migrantų ir neįgaliųjų) nedarbas;

– vis labiau suskaidyta darbo rinka, kurioje randasi lankstesnių darbo organizavimo modelių ir kitų sudėtingų reiškinių, darančių įtaką užimtumo garantijoms ir darbo sąlygoms;

– mažėja darbo jėga ir dėl demografinių visuomenės pokyčių didėja našta socialinėms apsaugos sistemoms;

– sunkumai derinant darbą ir turimus įsipareigojimus ir siekiant tvarios profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros – šie sunkumai trukdo asmeniniam ir šeimos vystymuisi;

– nepriimtinai daug žmonių gyvena žemiau skurdo ribos ir patiria socialinę atskirtį.

Dėl krizės taip pat aiškiau matyti glaudūs tarpusavio ryšiai ir visų ES-27 valstybių narių ūkių sąsaja, ypač euro zonoje, vykdant reformas arba jų vykdant nepakankamai; tai reiškia, kad reformos arba jų trūkumas vienoje šalyje daro poveikį kitų šalių ūkio rezultatams. Dėl šios priežasties koordinuotais Sąjungos lygmens veiksmais šios problemos sprendžiamos veiksmingiau nei pavienių valstybių narių veiksmais. Siekiant ekonomiškai naudingų reformų, jos taip pat, kiek tai įmanoma, turi būti pagrįstos įrodymais. Politikos formuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas kolektyvinio mokymosi procese, taip pat kuriant ir išbandant naujus metodus tikriausiai paskatintų platesniu mastu pritarti strategijai „Europa 2020“, prisiimti didesnę atsakomybę už ją bei ryžtingiau ją vykdyti. Turint tai omenyje, socialinės inovacijos ir ypač socialinis eksperimentavimas gali būti veiksmingos priemonės rengiant reformas ir pritaikant politiką strategijos „Europa 2020“ tikslams įgyvendinti.

Tačiau formuoti ir plačiau skleisti socialinėmis inovacijomis grindžiamą metodą Sąjungoje trukdo keli veiksniai, kaip antai:

– trūksta žinių apie pilietinės visuomenės organizacijų, socialinių įmonių ir socialinių verslininkų bei viešojo sektoriaus organizacijų poreikius ir gebėjimus;

– suskaidytos pastangos ir nesuderinti ištekliai, skaidrumo ir matomumo trūkumas, ribota finansinė parama; organizacijoms trūksta techninių įgūdžių pradėti ir vykdyti socialines inovacijas;

– nepakankamai dalyvauja piliečiai ir verslininkai;

– geroji patirtis nepakankamai skleidžiama ir ja nepakankamai naudojamasi;

– veiksmų ir politikos poveikis vertinamas netinkamais metodais.

Nors už veiksmus, kuriais sprendžiamos socialinės ir ekonominės problemos, pirmiausia atsako valstybės narės bei regionai ir sprendimai turi būti priimami kuo labiau atsižvelgiant į pilietį, Sąjungos užduotis – į darbotvarkę įtraukti konkrečias reformas, nustatyti, kas kliudo pokyčiams, ir kaip įveikti šias kliūtis, užtikrinti atitiktį galiojančioms Sąjungos taisyklėms, skatinti dalytis gerąja patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų, remti socialines inovacijas ir Europos masto metodus.

· Pasiūlymo pagrindas

Europos Sąjunga socialinių pokyčių ir inovacijų programa sukuriama remiantis trimis esamomis priemonėmis:

– programa „Progress“, sukurta Sprendimu Nr. 1672/2006/EB;

– EURES tinklas;

– Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemone „Progress“, nustatyta Sprendimu Nr. 283/2010/ES.

Programa „Progress“

Pagrindinis Sąjungos užimtumo ir socialinės politikos uždavinys yra, neviršijant jos kompetencijos, užtikrinti, kad valstybės narės veiktų išvien ir jų politika būtų veiksmingai koordinuojama. Jos pagrindas yra nustatytas Sutartimi (Europos Sąjungos sutartimi), kurioje nustatyti dviejų svarbiausių rūšių veiksmai: koordinavimas (priemonių, skirtų valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimui skatinti, priėmimas) ir teisėkūra (būtiniausių reikalavimų nustatymas direktyvomis).

Įvertinus ankstesnę valstybių narių bendradarbiavimo užimtumo ir socialinėje srityje skatinimo patirtį, išaiškėja keli koordinuojamų politikos priemonių sėkmę lemiantys veiksniai, be kita ko, nuoseklus pagrindinių veiksnių ir jų sąveikų nustatymas (pavyzdžiui, dirbančiųjų skurdo aiškinimas, nelygybės sveikatos srityje mažinimas), bendra terminija ir vertinimas siekiant stebėti ir nustatyti standartus, duomenų palyginamumas ir įvairių suinteresuotųjų subjektų siekių, vertybių ir interesų bendrumai arba sąveikos.

Nuo programos „Progress“ pradžios pagal ją taikomos veiksmingos politinio atsako priemonės. Pagal naująją strategiją „Europa 2020“ parengta stipresnė politikos programa, todėl politikos formavimas turi būti dar labiau grindžiamas įrodymais, kad Sąjungos politika ir teisės aktai būtų pritaikyti socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti. Pagal programą, kuria bus pakeista programa „Progress“, bus padedama vykdyti Komisijos užduotis:

– nustatyti faktus ir rinkti įrodymus apie susijusius politikos pokyčius;

– stebėti ir pranešti apie valstybių narių pažangą siekiant bendrųjų Sąjungos prioritetų ir tikslų;

– užtikrinti, kad Sąjungos teisės aktai būtų veiksmingai ir vienodai taikomi;

– modernizuoti Sąjungos teisės aktus dėl darbo sąlygų pagal pažangaus reglamentavimo principus.

EURES

Laisvas darbuotojų judėjimas – viena iš keturių Sutartimi įtvirtintų laisvių – skatina Sąjungos ekonominę plėtrą ir socialinę sanglaudą. Tačiau yra keletas geografinio judumo Sąjungoje kliūčių, pradedant teisinėmis ir administracinėmis kliūtimis, būsto kainomis, pensijų perkeliamumo kliūtimis, kalbos nemokėjimu ir baigiant nepakankamu informavimu apie laisvas darbo vietas ir nepakankama pagalba darbo ieškantiems kandidatams rasti tinkamus darbo pasiūlymus. EURES tinklas, pateikdamas darbo skelbimus EURES darbo mobilumo portale, siekia didinti darbo rinkos skaidrumą ir padėti teikti nacionalines bei tarpvalstybines informavimo, konsultavimo ir profesinio orientavimo paslaugas.

Dėl pastarojo meto ekonomikos krizės ir labiau specializuotų paslaugų poreikio pasikeitė valstybinių užimtumo tarnybų vaidmuo. Valstybinės užimtumo tarnybos turėtų siekti mokymosi visą gyvenimą tikslų ir teikti labai įvairias paslaugas (pavyzdžiui, įgūdžių vertinimo, mokymo, profesinio orientavimo, tinkamų darbo vietų parinkimo kandidatams, klientų konsultavimo) ir rūpintis labiausiai nuo darbo rinkos atskirtų asmenų poreikiais. Be to, EURES turėtų skatinti privačius įdarbinimo paslaugų teikėjus taikyti naujus darbo metodus.

Europos mikrofinansų priemonė „Progress“

Viena iš galimybių bedarbiams rasti darbą – pradėti verstis savarankiška veikla. Siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, labai svarbu kurti darbo vietas steigiant naujas ir sujungiant esamas įmones: daug naujų darbo vietų Sąjungoje sukuriama naujose įmonėse, beveik 85 proc. jų – labai mažose įmonėse. Tačiau Sąjunga tikrai neišnaudoja visų šios srities galimybių. Viena didžiausių kliūčių pradėti verslą yra tai, kad sunku gauti finansavimą, ypač mikrokreditus; padėtis dar pablogėjo dėl pastarojo meto ekonomikos krizės. Europos mikrofinansų sektorius dar nėra visiškai susiformavęs. Kad Sąjungos mikrofinansų įstaigos galėtų plėtoti savo veiklą, jos turėtų kurti ir taikyti tinkamus finansavimo modelius. Dėl to akivaizdžiai reikia stiprinti institucinius (ypač nebankinių mikrofinansų įstaigų) gebėjimus padengti veiklos pradžios sąnaudas ir finansuoti paskolas didelės rizikos grupės gavėjams.

Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programa siekiama didinti ES veiksmų darną užimtumo ir socialinės politikos srityse, sujungiant programą „Progress“, EURES ir Europos mikrofinansų priemonę „Progress“ ir jas įgyvendinant. Be to, pagal programą numatoma galimybė supaprastinti vykdymą nustatant bendras nuostatas, inter alia, vienodus bendruosius tikslus, bendrą veiksmų tipologiją ir racionalizuojant ataskaitų teikimą ir vertinimą. Tuo pat metu pagal programą numatomas ribotas skaičius trims programos kryptims („Progress“, EURES ir mikrofinansai bei socialinis verslumas) taikomų konkrečių nuostatų, kad būtų atsižvelgta į teisinius reikalavimus (įskaitant komitologijos taisykles, taikomas tik programos „Progress“ daliai, geografinę aprėptį ir specialius ataskaitų teikimo ir vertinimo reikalavimus, taikomus mikrofinansų ir socialinio verslumo daliai.

· Pasiūlymo tikslas

Programa bus siekiama šių bendrųjų tikslų:

(a) stiprinti pagrindinių Sąjungos ir nacionalinės politikos formuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių atsakomybę už Sąjungos užimtumo, socialinių ir darbo sąlygų gerinimo tikslų įgyvendinimą siekiant, kad Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis būtų imamasi konkrečių ir koordinuotų veiksmų;

(b) skatinant gerą valdymą, abipusį mokymąsi ir socialines inovacijas remti tinkamų, prieinamų ir veiksmingų socialinės apsaugos sistemų bei darbo rinkų kūrimą ir palengvinti politikos reformas;

(c) modernizuoti Sąjungos teisės aktus pagal pažangaus reglamentavimo principus ir užtikrinti, kad darbo sąlygas reglamentuojantys Sąjungos teisės aktai būtų veiksmingai taikomi;

(d) kuriant atviras ir visiems prieinamas Sąjungos darbo rinkas skatinti geografinį darbuotojų judumą ir išplėsti įsidarbinimo galimybes;

(e) didinant mikrofinansavimo galimybes pažeidžiamoms grupėms ir labai mažoms įmonėms, taip pat gerinant socialinių įmonių finansavimo galimybes skatinti užimtumą ir socialinę įtrauktį.

Programos „Progress“ lyčių lygybės ir nediskriminavimo skirsniai bus įtraukti į naujas teisingumo srities priemones. Tačiau, siekiant šios programos tikslų, Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programoje atsižvelgiama į lyčių lygybės ir nediskriminavimo aspektus.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

· Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Persvarstydama dabar galiojančią programą „Progress“ Komisija surengė dviejų etapų konsultacijas:

1. Sudaryta svarbiausių programos suinteresuotųjų subjektų atstovų darbo grupė, kurios užduotis buvo pateikti Komisijai rekomendacijų dėl būsimos priemonės sandaros, tikslų, įgyvendinimo ir finansavimo.

2. 2011 m. balandžio 4 d. – gegužės 27 d. surengtos viešos konsultacijos internetu dėl priemonės, pakeisiančios programą „Progress“.

2011 m. EURES darbo grupės ir valstybinių užimtumo tarnybų vadovai konkrečiai diskutavo apie EURES ateitį.

Komisija išklausė Sąjungos mikrofinansų sektoriui atstovaujančio Europos mikrofinansų tinklo (EMT), Europos socialinio fondo ir Europos investicijų fondo (Komisijos vardu įgyvendinančių mikrofinansų priemonę „Progress“) vadovaujančių institucijų ir Europos investicijų banko nuomones dėl mikrofinansų skyrimo. Taip pat atsižvelgta į duomenis, gautus dviejuose Komisijos tarnybų surengtuose praktiniuose seminaruose, kuriuose svarstyti tiek mikrofinansų, tiek socialinio verslumo rėmimo klausimai.

· Poveikio vertinimas

Atliktas finansinių priemonių, už kurias atsakingas Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas, tarp jų Europos socialinio fondo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, programos „Progress“, EURES tinklo ir mikrofinansų priemonės „Progress“, sudėtinis poveikio vertinimas[1]. Šiame poveikio vertinime apsvarstyti trys galimi variantai.

– 1 variantas: politika nekeičiama. Pagal šį variantą programa „Progress“, EURES tinklas ir mikrofinansų priemonė „Progress“ toliau būtų atskiros, kartu su Europos socialinio fondo veikla įgyvendinamos, priemonės.

– 2 variantas: nauja integruota socialinių pokyčių ir inovacijų programa. Naujojoje programoje yra trys atskiros, viena kitą papildančios, kryptys: „Progress“, EURES ir mikrofinansai bei socialinis verslumas.

– 3 variantas: viena užimtumo ir socialinė priemonė. Tokia priemonė būtų grindžiama pasidalijamuoju valdymu (Europos socialinis fondas) ir tiesioginiu valdymu.

Šio poveikio vertinimo išvada – reikėtų rinktis 2 variantą, nes jis būtų naudingiausias: labiausiai padidintų efektyvumą ir kritinę masę, nuoseklumą ir veiksmingumą, padėtų išvengti politinės ir institucinės rizikos.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

· Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties 46 straipsnio d punktu, 149 straipsniu, 153 straipsnio 2 dalies a punktu ir 175 straipsnio trečia pastraipa.

· Subsidiarumo ir proporcingumo principai

Kadangi siūlomos Socialinių pokyčių ir inovacijų programos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali imtis patvirtintų priemonių. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama tai, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Finansinių asignavimų programos įgyvendinimui 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu suma yra 958,19 mln. EUR (dabartinėmis kainomis).

2011/0270 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 46 straipsnio d punktą, 149 straipsnį, 153 straipsnio 2 dalies a punktą ir 175 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavę įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[3],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) pagal Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[4], kuriame rekomenduojama racionalizuoti ir supaprastinti Sąjungos finansavimo priemones ir skirti daugiau dėmesio jų papildomai naudai Sąjungoje, poveikiui bei rezultatams, šiuo reglamentu sukuriama Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programa (toliau – programa), pagal kurią bus tęsiama ir plėtojama veikla, vykdyta remiantis 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1672/2006/EB, nustatančiu Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą „Progress“[5], 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje[6] ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimu 2003/8/EB, įgyvendinančiu reglamentą Nr. 1612/1968 dėl laisvų darbo vietų užėmimo ir darbo prašymų[7] ir 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 283/2010/ES, nustatančiu Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“[8] (toliau – „Progress“);

(2) 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos siūlomai darbo vietų kūrimo ir pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijai „Europa 2020“, kurioje nustatyti penki pagrindiniai tikslai (iš jų trys yra skirti užimtumui, kovai su skurdu ir socialine atskirtimi ir švietimui) ir septynios pavyzdinės iniciatyvos, tad ši strategija yra nuosekli kito dešimtmečio politikos programa. Europos Vadovų Taryba pasisakė už visišką ES priemonių ir politikos krypčių sutelkimą siekiant bendrųjų tikslų, o valstybių narių paprašė labiau koordinuoti savo veiksmus;

(3) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 4 dalį 2010 m. spalio 21 d. Taryba priėmė užimtumo politikos gaires, kurios kartu su bendromis valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairėmis, priimtomis pagal Sutarties 121 straipsnį, sudaro strategijos „Europa 2020“ integruotąsias gaires. Ši programa turėtų palengvinti strategijos „Europa 2020“ integruotųjų gairių, visų pirma 7-osios, 8-osios ir 10-osios gairių, taikymą ir padėti įgyvendinti pavyzdines iniciatyvas, visų pirma Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planą, Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę ir iniciatyvą „Judus jaunimas“;

(4) pagal pavyzdines iniciatyvas „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planą“ ir „Inovacijų sąjungą“ socialinės inovacijos laikomos veiksminga priemone socialiniams uždaviniams, atsiradusiems dėl senėjančios visuomenės, skurdo, nedarbo, naujų darbo ir gyvensenos modelių, spręsti ir piliečių socialinio teisingumo, švietimo bei sveikatos priežiūros lūkesčiams tenkinti. Atsižvelgiant į regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį, programa turėtų būti skatinamos atitinkamų politikos sričių socialinės inovacijos viešajame, privačiajame ir trečiajame sektoriuose. Programa visų pirma turėtų padėti, imantis socialinio eksperimentavimo, nustatyti, vertinti ir plėtoti novatoriškus sprendimus bei praktiką siekiant teikti veiksmingesnę pagalbą valstybėms narėms, pertvarkančioms savo darbo rinkas ir socialinės apsaugos politiką. Be to, programa turėtų būti skatinama tarptautinė viešojo, privačiojo ir trečiojo sektoriaus subjektų partnerystė bei tinklai ir remiamas jų dalyvavimas kuriant ir įgyvendinant naujus metodus būtiniausiems socialiniams poreikiams tenkinti ir socialinėms problemoms spręsti;

(5) pagal strategiją „Europa 2020“, programa turėtų būti nuosekliai siekiama skatinti užimtumą ir kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu. Reikėtų racionalizuoti ir supaprastinti jos įgyvendinimą, pirmiausia nustatant bendrų nuostatų rinkinį, inter alia, bendruosius tikslus, veiksmų tipologiją, stebėsenos ir vertinimo reikalavimus. Pagal programą didžiausią dėmesį taip pat reikėtų skirti dideliems projektams, turintiems aiškios papildomos naudos ES, kad būtų pasiekta kritinė masė ir sumažinta administracinė našta tiek paramos gavėjams, tiek Komisijai. Be to, reikėtų plačiau taikyti supaprastintus išlaidų metodus (vienkartinės sumos ir fiksuoto dydžio finansavimas), ypač įgyvendinant judumo programas. Mikrofinansų teikėjams programa turėtų būti vienas langelis finansuojant mikrokreditus, skatinant gebėjimus ir teikiant techninę pagalbą. Galiausiai, programa turėtų garantuoti tam tikrą biudžetinį lankstumą, kad būtų galima reaguoti į politinius prioritetus. Tam turėtų būti sudarytas rezervas, į kurį kasmet skiriama lėšų;

(6) Sąjungos užimtumo ir socialinė politika turėtų būti formuojama remiantis tvirtu analitiniu pagrindu. Turint tokį žinių fondą, nacionalinės priemonės įgytų daugiau vertės, nes jos būtų vertinamos visos Sąjungos kontekste, būtų galima lyginti renkamus duomenis, kurti statistikos priemones bei metodus ir rengti bendrus rodiklius siekiant nuodugniai išsiaiškinti užimtumo ir socialinės politikos padėtį bei darbo sąlygas visoje Sąjungoje ir užtikrinti, kad būtų atliekamas kokybiškas programų ir politikos krypčių tinkamumo bei veiksmingumo vertinimas;

(7) Sąjunga turi išskirtinių galimybių sukurti Sąjungos programą, pagal kurią vyktų valstybių narių mainai ir abipusis mokymasis užimtumo ir socialinės politikos srityse. Kai yra žinių apie kitų šalių vykdomą politiką ir jos rezultatus, politikos formuotojai turi daugiau galimybių rinktis, skatinamos naujos politikos kryptys ir nacionalinės reformos;

(8) pastangos užtikrinti būtiniausių standartų taikymą ir nuolatinį darbo sąlygų Sąjungoje gerėjimą yra esminis Sąjungos socialinės politikos bruožas. Sąjungai tenka svarbus vaidmuo – užtikrinti, kad teisės aktų sistema būtų pagal pažangaus reglamentavimo principus derinama prie besikeičiančių darbo modelių ir naujų pavojų sveikatai bei saugai, ir finansuoti priemones, kurios turėtų padidinti atitiktį Sąjungos darbuotojų teisių apsaugos taisyklėms;

(9) siekiant programos tikslų svarbų vaidmenį atlieka pilietinės visuomenės organizacijos, dalyvaujančios politiniame procese įvairiais lygmenimis ir prisidedančios prie socialinių inovacijų;

(10) Sąjunga yra užsibrėžusi tikslą skirti daugiau dėmesio socialiniams globalizacijos aspektams, todėl ji tarptautiniu lygmeniu pasisako už deramą darbą ir darbo standartus – tiesiogiai per savo santykius su trečiosiomis šalimis arba netiesiogiai, bendradarbiaudama su tarptautinėmis organizacijomis. Todėl, siekiant programos tikslų, būtina palaikyti tinkamus santykius su programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis atsižvelgiant į bet kokius svarbius jų susitarimus su Sąjunga. Šiuo tikslu tų trečiųjų šalių atstovai gali dalyvauti bendrus interesus atitinkančiuose renginiuose (pavyzdžiui, konferencijose, seminaruose, praktiniuose seminaruose), kuriuos organizuoja programoje dalyvaujančios šalys. Taip pat reikėtų plėtoti bendradarbiavimą su susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma Tarptautine darbo organizacija (ILO), Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD), siekiant atsižvelgti į šių organizacijų vaidmenį įgyvendinant programą;

(11) pagal Sutarties 45 ir 46 straipsnius Reglamente (ES) Nr. 492/2011 priimtos nuostatos, kuriomis, užtikrinant glaudų valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Komisija, siekiama darbuotojų judėjimo laisvės. EURES tinklas turėtų gerinti darbo rinkų veikimą, palengvindamas geografinį darbuotojų judumą tarp valstybių, didindamas darbo rinkos skaidrumą, užtikrindamas, kad laisvos darbo vietos būtų užimtos, o darbo prašymai patenkinti, ir remdamas įdarbinimo, profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas nacionaliniu bei tarpvalstybiniu lygmenimis. Taip jis padėtų siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų;

(12) EURES tinklo veiklos sritį reikėtų išplėsti, kad jis Sąjungos lygmeniu rengtų ir remtų specializuotas judumo programas, siekdamas užpildyti laisvas darbo vietas ten, kur nustatytas darbuotojų trūkumas. Tokia programa pagal Sutarties 47 straipsnį turėtų palengvinti jaunų darbuotojų judumą;

(13) strategijoje „Europa 2020“, ypač jos 7-ojoje gairėje, pažymima, kad pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui yra būtini savisamda ir verslumas[9].;

(14) sunkumai gauti paskolas yra viena didžiausių verslo pradžios kliūčių, ypač asmenims, kurie labiausiai atskirti nuo darbo rinkos. Šioje srityje Sąjunga ir jos valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad mikrofinansų skyrimas pagerėtų ir juos gautų tie, kuriems jų reikia labiausiai, ypač bedarbiai ir pažeidžiami asmenys, norintys įsteigti arba išplėsti labai mažas įmones arba verstis savarankiška veikla, tačiau negalintys gauti paskolos. Siekiant šio tikslo 2010 m. žengtas pirmas žingsnis – Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino priemonę „Progress“;

(15) siekiant, kad naujoje Sąjungos mikrofinansų rinkoje mikrofinansai būtų lengviau prieinami, pagal Komisijos komunikatą „Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyva augimui ir užimtumui remti“[10] būtina stiprinti mikrofinansų teikėjų, visų pirma nebankinių mikrofinansų įstaigų, institucinius gebėjimus;

(16) socialinės įmonės sudaro įvairove grindžiamos Europos socialinės rinkos ekonomikos pamatą. Siūlydamos novatoriškus sprendimus, jos gali skatinti socialinius pokyčius ir taip labai prisidėti siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Programa turėtų padidinti socialinių įmonių finansavimo galimybes ir taip paremti Komisijos pradėtą socialinio verslo iniciatyvą[11];

(17) siekiant pasinaudoti tarptautinių finansų įstaigų, visų pirma Europos investicijų banko grupės, patirtimi, mikrofinansų ir socialinio verslumo iniciatyva turėtų būti netiesiogiai įgyvendinama Komisijos, biudžeto vykdymo užduotis pagal Finansinio reglamento reikalavimus patikint finansų įstaigoms. Naudojant Sąjungos išteklius sutelkiama tarptautinių finansų įstaigų ir kitų investuotojų parama, apibendrinami metodai ir taip padidinamos labai mažų įmonių, savarankiškai dirbančių asmenų ir socialinių įmonių finansavimo galimybės. Taip Sąjungos įnašu padedama plėtoti besikuriantį socialinio verslo sektorių ir mikrofinansų rinką Sąjungoje, skatinama tarpvalstybinė veikla;

(18) pagal Sutarties 8 ir 10 straipsnius į lyčių lygybės klausimą ir kovos su diskriminacija tikslus turėtų būti atsižvelgiama visoje programos veikloje. Siekiant nustatyti, kaip programos veikloje sprendžiami lyčių lygybės ir nediskriminavimo klausimai, reikėtų tai nuolat stebėti ir vertinti;

(19) pagal Sutarties 9 straipsnį programa turėtų užtikrinti, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos kryptis bei veiksmus būtų paisoma poreikio skatinti didelį užimtumą, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir kovoti su socialine atskirtimi;

(20) siekiant veiksmingiau komunikuoti su plačiąja visuomene ir siekiant didesnės komunikacijos veiksmų, kurių imtasi Komisijos iniciatyva, sąryšio, pagal šį reglamentą informavimo ir komunikacijos veiklai skiriamos lėšos taip pat bus naudojamos Europos Sąjungos politinių prioritetų, susijusių su šio reglamento bendraisiais tikslais, koordinuotai komunikacijos veiklai;

(21) valstybės narės negali pačios deramai pasiekti šio reglamento tikslų ir, atsižvelgiant į tų tikslų mastą ir poveikį, būtų tikslingiau jų siekti Sąjungos lygmeniu, todėl, Sąjunga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama tai, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(22) šiuo reglamentu visam programos laikotarpiui nustatoma bendra finansavimo suma, kuri yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta [...] Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punkte, biudžeto valdymo institucijai vykdant kasmetinę biudžetinę procedūrą;

(23) Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinka, sankcijas;

(24) siekiant užtikrinti, kad veikla pagal programos EURES kryptį ir mikrofinansų skyrimo bei socialinio verslumo kryptį būtų įgyvendinama vienodomis sąlygomis, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(25) programos „Progress“ krypties įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[12],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I antraštinė dalis Bendrosios nuostatos

1 straipsnis Dalykas

1. Reglamentu sukuriama Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programa (toliau – programa), kuria siekiama prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, jos ir integruotųjų gairių ir pagrindinių tikslų, teikiant finansinę paramą Europos Sąjungos tikslams įgyvendinti – skatinant aukštą užimtumo lygį, užtikrinant tinkamą socialinę apsaugą, kovojant su socialine atskirtimi ir skurdu ir gerinant darbo sąlygas.

2. Programa vykdoma nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente:

(a) socialinė įmonė – įmonė, kuri visų pirma siekia daryti socialinį poveikį, o ne kaupti pelną savininkams ir suinteresuotiesiems subjektams. Ji veikia rinkoje versliais ir novatoriškais metodais gamindama prekes ir teikdama paslaugas, o sukauptą perteklių daugiausia panaudoja socialiniams tikslams siekti. Ji atsakingai ir skaidriai administruojama, ypač įtraukiant darbuotojus, klientus ir suinteresuotuosius subjektus, kurioms įmonės verslas daro poveikį.

(b) mikrokreditas – ne didesnė kaip 25 000 EUR paskola;

(c) labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 asmenų, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, kurios metinė apyvarta ir (arba) metinis balansas neviršija 2 mln. EUR, pagal 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo[13];

(d) mikrofinansai – tai yra garantijos, priešinės garantijos, mikrokreditai, nuosavas ir iš dalies nuosavas kapitalas asmenims ir labai mažoms įmonėms.

3 straipsnis Programos struktūra

1. Skiriamos trys viena kitą papildančios programos kryptys:

a) „Progress“ kryptis, pagal kurią, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, remiamas Sąjungos užimtumo bei socialinės politikos ir darbo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų rengimas, įgyvendinimas, stebėjimas bei vertinimas ir skatinamas įrodymais pagrįstas politikos formavimas bei inovacijos;

b) EURES kryptis, pagal kurią remiama EURES tinklo, t. y. EEE valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos paskirtų specializuotų tarnybų, ir kitų suinteresuotųjų šalių veikla siekiant plėsti keitimąsi informacija bei jos sklaidą ir kitokio pobūdžio bendradarbiavimą, kurio tikslas – skatinti geografinį darbuotojų judumą;

c) mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptis, pagal kurią verslininkams, ypač labiausiai atskirtiems nuo darbo rinkoms, ir socialinėms įmonėms padedama gauti finansavimą.

2. 1–14 straipsnių bendrosios nuostatos taikomos visoms trims 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytoms kryptims, kurių kiekvienai taip pat taikomos konkrečios nuostatos.

4 straipsnis Programos bendrieji tikslai

1. Programa siekiama šių bendrųjų tikslų:

(a) stiprinti pagrindinių Sąjungos ir nacionalinės politikos formuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių atsakomybę už Sąjungos užimtumo, socialinių ir darbo sąlygų tikslų įgyvendinimą siekiant, kad Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis būtų imamasi konkrečių ir koordinuotų veiksmų;

(c) modernizuoti Sąjungos teisės aktus pagal pažangaus reglamentavimo principus ir užtikrinti, kad darbo sąlygas reglamentuojantys Sąjungos teisės aktai būtų veiksmingai taikomi;

(d) kuriant atviras ir visiems prieinamas Sąjungos darbo rinkas skatinti geografinį darbuotojų judumą ir didinti galimybes įsidarbinti;

(e) didinant mikrofinansavimo galimybes pažeidžiamoms grupėms ir labai mažoms įmonėms, taip pat gerinant socialinių įmonių finansavimo galimybes skatinti užimtumą ir socialinę įtrauktį.

2. Siekiant šių tikslų, programos uždaviniai yra:

(a) skatinti moterų ir vyrų lygybę ir kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos;

(b) užtikrinti, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos kryptis bei veiksmus būtų paisoma poreikio skatinti didelį užimtumą, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir kovoti su socialine atskirtimi.

5 straipsnis Biudžetas

1. Finansinių asignavimų programos įgyvendinimui 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu skiriama 958,19 mln. EUR[14] suma.

2. Asignavimai 3 straipsnio 1 dalyje nustatytoms programos kryptims paskirstomi tokiomis preliminariomis procentinėmis dalimis:

(a) „Progress“ krypčiai – 60 proc.; bent 17 proc. šių asignavimų bus skirta socialiniams eksperimentams, kaip novatoriškų sprendimų bandymo, vertinimo ir vėlesnės sklaidos metodui, skatinti;

(b) EURES krypčiai – 15 proc.;

Likę 5 proc. asignavimų kiekvienais metais paskirstomi programos kryptims atsižvelgiant į politikos prioritetus.

3. Siekiant abipusės naudos Komisijai ir paramos gavėjams, Komisija gali naudotis 1 pastraipoje nurodytais asignavimais techninės ir (arba) administracinės paramos išlaidoms finansuoti, visų pirma susijusioms su auditu, vertimo užsakomosiomis paslaugomis, ekspertų susirinkimais bei informavimo ir komunikacijos veikla.

4. Daugiametėje finansinėje programoje nustatytų ribų neviršijančius metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija.

6 straipsnis Veiksmų rūšys

Pagal programą gali būti finansuojami toliau nurodyti veiksmai.

1. Analitinė veikla:

(a) duomenų ir statistinių duomenų rinkimas, taip pat bendrų metodikų, klasifikacijų, rodiklių bei kriterijų rengimas;

(b) apklausos, tyrimai, analizės ir ataskaitos, taip pat ekspertų tinklų finansavimas;

(d) Sąjungos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo stebėjimas ir vertinimas;

(e) socialinių eksperimentų, kaip novatoriškų sprendimų išbandymo, vertinimo bei vėlesnės sklaidos metodo rengimas ir vykdymas;

(f) tokios analitinės veiklos rezultatų sklaida.

2. Abipusio mokymosi, informavimo didinimo ir sklaidos veikla:

(a) gerosios praktikos, novatoriškų metodų ir patirties mainai bei sklaida, tarpusavio vertinimai, bendrų kriterijų nustatymas ir abipusis mokymasis Europos lygmeniu;

(b) Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės organizuojami renginiai, konferencijos ir seminarai;

(d) vadovų, ataskaitų ir mokomosios medžiagos rengimas ir skelbimas;

(e) informacinė ir komunikacijos veikla;

(f) informacinių sistemų kūrimas ir priežiūra siekiant dalytis informacija apie Sąjungos politiką ir darbo rinką.

3. Parama pagrindiniams dalyviams:

(a) svarbiausių Sąjungos lygmens tinklų, kurių veikla yra susijusi su „Progress“ kryptimi ir padeda siekti jos tikslų, veiklos išlaidos;

(b) nacionalinių administracijų ir valstybių narių paskirtų specialių tarnybų, atsakingų už geografinio judumo skatinimą, bei mikrokreditų teikėjų gebėjimų stiprinimas;

(d) Europos lygmens tinklų kūrimas, tame procese dalyvaujant kompetentingoms įstaigoms ir nacionalinėms, regioninėms bei vietos valdžios ir užimtumo institucijoms;

(e) stebėjimo Europos lygmeniu centrų finansavimas;

(f) nacionalinių administracijų personalo mainai.

4. Asmenų judumą Sąjungoje skatinantys veiksmai, visų pirma daugiakalbės skaitmeninės platformos, reikalingos darbo vietoms užpildyti ir darbo prašymams patenkinti, kūrimas ir tikslinės judumo programos, kuriomis siekiama užpildyti laisvas darbo vietas ten, kur nustatyti darbo jėgos trūkumai, ir (arba) padėti konkrečioms darbuotojų grupėms, kaip antai jauniems darbuotojams.

5. Mikrofinansų ir socialinių įmonių rėmimas, ypač naudojant Reglamento XXX/2012 [naujasis Finansinis reglamentas] dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių pirmos dalies VIII antraštinėje dalyje nurodytas finansines priemones ir dotacijas.

7 straipsnis Bendri veiksmai

Programos veiksmai gali būti įgyvendinami bendrai su kitomis Sąjungos priemonėmis, jei jie yra tinkami programos ir tų priemonių tikslams pasiekti.

8 straipsnis Nuoseklumas ir papildomumas

1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina, kad programos veikla derėtų su kita Sąjungos veikla – visų pirma su Europos socialinio fondo (ESF) veikla, taip pat veikla tokiose srityse kaip socialinis dialogas, teisingumas ir pagrindinės teisės, švietimas, profesinis mokymas ir jaunimo politika, moksliniai tyrimai ir inovacijos, verslumas, sveikata, ES plėtra ir išorės santykiai, bendra ekonominė politika, ir ją papildytų.

2. Pagal programą remiama veikla atitinka Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus bei valstybės pagalbos taisykles.

9 straipsnis Bendradarbiavimas su komitetais

Komisija užmezga reikiamus ryšius su komitetais, kurių darbo sritys apima programai svarbias politikos kryptis, priemones ir veiksmus, siekdama užtikrinti, kad šie komitetai būtų reguliariai ir tinkamai informuojami apie programos įgyvendinimo pažangą.

10 straipsnis Rezultatų sklaida ir komunikavimas

1. Pagal programą įgyvendinamų veiksmų rezultatai, siekiant kuo didesnio jų poveikio, tvarumo ir papildomos naudos Sąjungai, tinkamai viešinami ir skleidžiami.

2. Komunikacijos veikla taip pat prisidedama prie Europos Sąjungos politinių prioritetų, susijusių su šio reglamento bendraisiais tikslais, koordinuotos komunikacijos.

11 straipsnis Finansinės nuostatos

1. Komisija administruoja programą pagal XXXX/2012 [naujasis Finansinis reglamentas] dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (toliau – Finansinis reglamentas)[15].

2. Vienkartines sumas ir vieneto įkainius bei fiksuoto dydžio finansavimą galima taikyti programos dalyviams, ypač atsižvelgiant į 6 straipsnio 4 dalyje minėtas judumo programas.

12 straipsnis Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Komisija tinkamomis prevencinėmis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugoti nuo sukčiavimo, korupcijos ir kitokios neteisėtos veiklos atliekant veiksmingus patikrinimus, o nustačius pažeidimus, susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas bei prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas pagal Sutarties 325 straipsnį, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[16] ir Finansinį reglamentą.

2. Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų bei trečiųjų šalių, gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje. Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) suteikiami įgaliojimai 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir patikrinimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[17] nustatyta tvarka atlikti tiesiogiai ar netiesiogiai tokį finansavimą gavusių ūkinės veiklos vykdytojų patikrinimus ir patikrinimus vietoje, siekiant nustatyti sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos, susijusios su susitarimu ar sprendimu dėl dotacijos ar sutartimi dėl Sąjungos lėšų skyrimo, atvejus.

3. Nepažeidžiant 1 ir 2 dalių, pagal šį reglamentą priimtais sprendimais, sudarytais susitarimais ir sutartimis Komisijai, įskaitant OLAF, ir Audito Rūmams aiškiai suteikiama teisė atlikti tokius auditus, patikrinimus ir patikrinimus vietoje.

13 straipsnis Stebėsena

Siekdama reguliariai stebėti programą ir nustatyti reikiamus jos politikos bei finansavimo prioritetų pakeitimus, Komisija rengia ir Europos Parlamentui bei Tarybai kas dvejus metus teikia stebėjimo ataskaitas. Tokiose ataskaitose išdėstomi programos rezultatai ir aprašoma, kaip jos veikloje atsižvelgta į lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija, įskaitant prieinamumą, klausimus.

14 straipsnis Vertinimas

1. Siekiant įvertinti programos tikslų įgyvendinimo pažangą, nustatyti, ar veiksmingai naudojami jos ištekliai, ir įvertinti Sąjungos papildomą naudą, iki 2017 m. pabaigos atliekamas programos laikotarpio vidurio vertinimas.

2. Per dvejus metus nuo programos užbaigimo Komisija atlieka ex post vertinimą, kurio metu įvertina jos poveikį ir Sąjungos papildomą naudą, ir pateikia šio vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

II antraštinė dalis Konkrečios nuostatos

I skyrius „Progress“ kryptis

15 straipsnis Konkretūs tikslai

Kartu su 4 straipsnyje nustatytais bendraisiais tikslais nustatomi programos „Progress“ krypties konkretūs tikslai:

(a) siekiant užtikrinti, kad užimtumą, socialinę politiką ir darbo sąlygas reglamentuojantys Sąjungos teisės aktai būtų grindžiami patikimais įrodymais ir atitiktų konkrečius poreikius, problemas bei kiekvienos valstybės narės esamas sąlygas, rinkti ir skleisti aukštos kokybės palyginamus analitinius duomenis;

(b) siekiant padėti valstybėms narėms formuoti politiką ir įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, palengvinti veiksmingą ir įtraukų dalijimąsi informacija, abipusį mokymąsi ir Sąjungos, nacionalinio ir tarptautinio lygmens dialogą apie Sąjungos užimtumo bei socialinę politiką ir darbo sąlygas reglamentuojančius teisės aktus;

(c) teikti finansinę paramą politikos formuotojams, kad jie galėtų išbandyti socialinės ir darbo rinkos politikos reformas, didinti pagrindinių veikėjų gebėjimą rengti ir įgyvendinti socialinius eksperimentus ir sudaryti sąlygas naudotis susijusiomis žiniomis ir patirtimi;

(d) teikti Sąjungos ir nacionalinėms organizacijoms finansinę paramą, stiprinančią jų gebėjimus plėtoti, skatinti ir remti Sąjungos užimtumo ir socialinę politiką bei darbo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą.

16 straipsnis Dalyvavimas

1. „Progress“ kryptis atvira šioms šalims:

(a) valstybės narės;

(b) ELPA ir EEE šalys pagal EEE susitarimą;

(c) šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus su jomis sudarytuose bendruosiuose susitarimuose dėl jų dalyvavimo Sąjungos programose.

2. „Progress“ krypties veikloje gali dalyvauti visos viešosios ir (arba) privačios organizacijos, kiti subjektai ir institucijos, visų pirma:

(a) nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos;

(b) užimtumo tarnybos;

(d) socialiniai partneriai;

(e) nevyriausybinės organizacijos, visų pirma veikiančios Sąjungos lygmeniu;

(f) aukštojo mokslo įstaigos ir mokslinių tyrimų institutai;

(g) vertinimo, įskaitant poveikio vertinimą, specialistai;

(h) nacionalinės statistikos tarnybos;

(i) žiniasklaida.

3. Komisija gali bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma Europos Vadovų Taryba, OECD, ILO ir Pasaulio banku.

4. Komisija gali bendradarbiauti su programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis. Tokių trečiųjų šalių atstovai gali dalyvauti bendrus interesus atitinkančiuose renginiuose (kaip antai konferencijose, praktiniuose užsiėmimuose ir seminaruose) programoje dalyvaujančiose valstybėse ir jų dalyvavimo išlaidos gali būti padengiamos programos lėšomis.

17 straipsnis Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai

1. Toliau nurodytų sričių priemonės, būtinos „Progress“ krypčiai įgyvendinti, patvirtinamos pagal 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą:

(a) daugiamečiai darbo planai, kuriuose nustatyti politikos ir finansavimo vidutinės trukmės laikotarpio prioritetai;

(b) metiniai darbo planai, įskaitant paramos gavėjų atrankos pagal kvietimus teikti paraiškas kriterijus.

2. Visos kitos „Progress“ krypčiai įgyvendinti būtinos priemonės patvirtinamos pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

18 straipsnis Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas. Tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

19 straipsnis Pereinamojo laikotarpio priemonės

Iki 2014 m. sausio 1 d. pagal Sprendimą 1672/2006/EB (jo 3 straipsnyje nurodyti 1, 2 ir 3 skirsniai) pradėti vykdyti veiksmai toliau vykdomi pagal šį sprendimą. Vykdant šiuos veiksmus, to sprendimo 13 straipsnyje minėtą komitetą pakeičia šio reglamento 18 straipsnyje nurodytas komitetas.

II skyrius EURES kryptis

20 straipsnis Konkretūs tikslai

Kartu su 4 straipsnyje nustatytais bendraisiais tikslais nustatomi EURES krypties konkretūs tikslai:

(a) užtikrinti, kad darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams būtų teikiama aiški informacija apie laisvas darbo vietas ir darbo prašymus, taip pat bet kokia kita susijusi informacija; to siekiama dalijantis šia informacija ir skleidžiant ją tarptautiniu, tarpregioniniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis naudojantis įprastomis sąveikos formomis.

(b) plėtoti darbuotojų atrankos ir įdarbinimo paslaugas užpildant laisvas darbo vietas ir patenkinant darbo prašymus Europos lygmeniu; tai turėtų apimti visus įdarbinimo etapus, pradedant parengimu įsidarbinti ir baigiant pagalba įsidarbinusiems asmenims, siekiant, kad darbo ieškantis asmuo sėkmingai integruotųsi į darbo rinką; tokios paslaugos apima tikslines judumo programas, kuriomis siekiama užpildyti laisvas darbo vietas ten, kur nustatyti darbo jėgos trūkumai, ir (arba) padėti konkrečioms darbuotojų grupėms, kaip antai jauniems darbuotojams.

21 straipsnis Dalyvavimas

1. EURES kryptis atvira šioms šalims:

(a) valstybės narės;

(b) ELPA ir EEE šalys pagal EEE susitarimą ir pagal Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo[18].

2. EURES krypties veikloje gali dalyvauti visos dalyvavimo EURES tinkle sąlygas tenkinančios viešosios ir privačios organizacijos, kiti subjektai ir valstybės narės arba Komisijos paskirtos institucijos, kaip nustatyta Komisijos sprendime 2003/8/EB[19]. Tai visų pirma šios institucijos ir organizacijos:

(a) nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos;

(b) užimtumo tarnybos;

III skyrius Mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptis

22 straipsnis Konkretūs tikslai

Kartu su 4 straipsnyje nustatytais bendraisiais tikslais nustatomi mikrofinansų ir socialinio verslumo krypties konkretūs tikslai:

1. didinti mikrofinansų prieinamumą ir galimybes juos gauti:

(a) asmenims, kurie prarado arba kuriems gresia pavojus prarasti darbą arba kuriems sunku patekti ar sugrįžti į darbo rinką, taip pat asmenims, kuriems gresia socialinė atskirtis, ir pažeidžiamiems asmenims, kurie neturi palankių sąlygų pasinaudoti įprastos kredito rinkos paslaugomis ir nori įsteigti arba išplėsti labai mažą įmonę;

(b) labai mažoms įmonėms, ypač toms, kuriose dirba a punkte nurodyti asmenys;

2. stiprinti mikrokreditų teikėjų institucinius gebėjimus;

3. remti socialinių įmonių plėtrą, visų pirma sudarant galimybes lengviau gauti finansavimą.

23 straipsnis Dalyvavimas

3. Mikrofinansų ir socialinio verslumo krypties veikloje gali dalyvauti 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybių nacionalinio, regioninio arba vietos lygmens viešosios ir privačios organizacijos, kurios tose valstybėse:

(a) teikia mikrofinansus asmenims ir labai mažoms įmonėms;

(b) finansuoja socialines įmones.

4. 1 dalies a punkte nurodytą veiklą vykdančios viešosios ir privačios organizacijos, siekdamos, kad parama pasiektų galutinius jos gavėjus ir kad steigiamos labai mažos įmonės būtų konkurencingos ir perspektyvios, glaudžiai bendradarbiauja su organizacijomis, kurios atstovauja mikrokreditų galutinių gavėjų interesams, ir su organizacijomis, kurios tiems galutiniams gavėjams siūlo kuravimo ir mokymo programas, ypač su tomis, kurias remia ESF.

5. 1 dalies a punkte nurodytą veiklą vykdančios viešosios ir privačios organizacijos laikosi aukštų valdymo, administravimo ir vartotojų apsaugos standartų pagal Europos mikrokreditų teikėjų gero elgesio kodeksą ir stengiasi, kad asmenys ir įmonės per daug neįsiskolintų.

24 straipsnis Finansinis įnašas

Išskyrus bendrus veiksmus, iš mikrofinansų ir socialinio verslumo krypčiai skiriamų finansinių asignavimų taip pat padengiamos visos pagal finansines priemones įgyvendinamų veiksmų išlaidos, įskaitant mokėjimo įsipareigojimus finansiniams tarpininkams, pavyzdžiui, dėl garantijų patiriamus nuostolius, Sąjungos išteklius administruojančių tarptautinių finansų įstaigų administravimo mokesčius ir kitas reikalavimus atitinkančias išlaidas.

25 straipsnis Valdymas

1. Siekdama įgyvendinti 6 straipsnio 5 dalyje nurodytas priemones ir dotacijas, Komisija gali sudaryti susitarimus su Reglamento XXX/2012 [naujasis 2012 m. Finansinis reglamentas] dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių 55 straipsnio 1 dalies b punkto iii ir iv papunkčiuose išvardytais subjektais, ypač su Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu. Šiuose susitarimuose išdėstomos išsamios toms finansų įstaigoms patikėtų užduočių vykdymo nuostatos, įskaitant nuostatas, numatančias būtinybę užtikrinti papildomumą ir koordinavimą su esamomis Sąjungos ir nacionalinėmis finansinėmis priemonėmis ir proporcingai paskirstyti išteklius valstybėms narėms ir kitoms dalyvaujančioms šalims. Finansinės priemonės, pavyzdžiui, rizikos dalijimosi priemonės, kapitalo nuosavybės priemonės ir skolos priemonės, gali būti įgyvendinamos investuojant pagal tam skirtą investavimo priemonę.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais susitarimais tarptautinės finansų įstaigos įpareigojamos dešimt metų nuo programos pradžios pakartotinai investuoti išteklius ir pajamas, įskaitant dividendus ir grąžintas lėšas, į 6 straipsnio 5 dalyje nurodytus veiksmus.

3. Pagal [naujo Finansinio reglamento] 18 straipsnio 2 dalį, pagal vieną finansinę priemonę gautos pajamos ir atlikti mokėjimai priskiriami tai finansinei priemonei. Jei finansinės priemonės jau buvo ankstesnėje daugiametėje finansinėje programoje, ankstesniu laikotarpiu gautos pajamos ir atlikti mokėjimai priskiriami šio laikotarpio finansinei priemonei.

4. Baigus galioti susitarimams su tarptautinėmis finansų įstaigomis arba pasibaigus investavimo pagal specialiąją investavimo priemonę laikotarpiui, pajamos ir Sąjungai grąžintinas likutis grąžinami į Sąjungos bendrąjį biudžetą.

5. Tarptautinės finansų įstaigos ir, kai tinka, fondų valdytojai raštu sudaro susitarimus su 23 straipsnyje nurodytomis viešosiomis ir privačiomis organizacijomis. Tokiais susitarimais nustatoma viešųjų ir privačių mikrokreditų teikėjų pareiga panaudoti pagal mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptį skirtus išteklius siekiant 22 straipsnyje nustatytų tikslų ir teikti informaciją rengiant 26 straipsnyje nurodytas metines ataskaitas.

26 straipsnis Įgyvendinimo ataskaitos

1. Tarptautinės finansų įstaigos ir, kai tinka, fondų valdytojai Komisijai nusiunčia metines įgyvendinimo ataskaitas, kuriose aprašo remiamą veiklą, jos finansinį įgyvendinimą, lėšų ir investicijų paskirstymą bei prieinamumą pagal sektorius ir gavėjų rūšis, priimtas arba atmestas paraiškas ir atitinkamų viešųjų ir privačių organizacijų sudarytas sutartis, finansuotus veiksmus ir rezultatus, įskaitant socialinį poveikį, sukurtas darbo vietas ir paramos įmonėms tvarumą.

2. Šiose metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateikta informacija remiamasi rengiant 13 straipsnyje nurodytas dvejų metų stebėjimo ataskaitas. Į tokias stebėjimo ataskaitas įtraukiamos Sprendimo Nr. 283/2010/ES 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos metinės ataskaitos.

27 straipsnis Vertinimas

1. 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas galutinis vertinimas apima Sprendimo Nr. 283/2010/ES 9 straipsnyje nurodytą galutinį vertinimą.

2. Komisija ne vėliau kaip po metų nuo susitarimo (-ų) su tarptautinėmis finansų įstaigomis galiojimo pabaigos atlieka mikrofinansų ir socialinio verslumo krypties specialų galutinį vertinimą.

28 straipsnis Pakeitimai

Sprendimas Nr. 283/2010/ES iš dalies keičiamas taip:

(a) 5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Baigus taikyti priemonę, Sąjungai grąžintinas likutis skiriamas mikrofinansams ir paramai socialinėms įmonėms pagal Reglamentą Nr. XX/201X/.“

(b) 8 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

29 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4. Tikslas (-ai)

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

1.7. Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Reglamentas dėl Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[20]

Šiuo metu: Užimtumas ir socialiniai reikalai, Bendrijos užimtumo politika / Bendrijos užimtumo politikos priemonės: „Progress“ (04 04 01), EURES (04 03 04), Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ (04 04 15)

Būsimos daugiametės finansinės perspektyvos: 1 išlaidų kategorija (Socialinės plėtros darbotvarkė)

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

þPasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Programa siekiama padėti įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, jos pagrindinius (susijusius su skurdo mažinimu, užimtumu bei švietimu) tikslus ir integruotąsias (visų pirma 7-ąją, 8-ąją ir 10-ąją) gaires, teikiant finansinę paramą Europos Sąjungos tikslams pasiekti veiksmais, kuriais skatinamas didelis užimtumas, užtikrinama tinkama socialinė apsauga, kovojama su socialine atskirtimi ir gerinamos darbo sąlygos.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretūs tikslai:

1. siekiant užtikrinti, kad užimtumą, socialinę politiką ir darbo sąlygas reglamentuojantys Sąjungos teisės aktai būtų grindžiami patikimais įrodymais ir atitiktų konkrečius poreikius, problemas bei kiekvienos valstybės narės esamas sąlygas, rinkti ir skleisti aukštos kokybės palyginamus analitinius duomenis;

2. siekiant padėti valstybėms narėms formuoti politiką ir įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, palengvinti veiksmingą ir įtraukų dalijimąsi informacija, abipusį mokymąsi ir Sąjungos, nacionalinio ir tarptautinio lygmens dialogą apie Sąjungos užimtumo bei socialinę politiką ir darbo sąlygas reglamentuojančius teisės aktus;

3. teikti finansinę paramą politikos formuotojams, kad jie galėtų išbandyti socialinės ir darbo rinkos politikos reformas, didinti pagrindinių veikėjų gebėjimą rengti ir įgyvendinti socialinius eksperimentus ir sudaryti sąlygas naudotis susijusiomis žiniomis ir patirtimi;

4. teikti Sąjungos ir nacionalinėms organizacijoms finansinę paramą, stiprinančią jų gebėjimus plėtoti, skatinti ir remti Sąjungos užimtumo ir socialinę politiką bei darbo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą.

Atitinkama VGV / VGB veikla:

04 04 01 ir 04 01 04 10

Konkretūs tikslai:

1. užtikrinti, kad darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams būtų teikiama aiški informacija apie laisvas darbo vietas ir darbo prašymus, taip pat bet kokia susijusi informacija; tai bus pasiekta dalijantis šia informacija ir skleidžiant ją tarptautiniu, tarpregioniniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis naudojantis įprastomis sąveikomis.

2. plėtoti darbuotojų atrankos ir įdarbinimo paslaugas užpildant laisvas darbo vietas ir patenkinant darbo prašymus Europos lygmeniu; tai turėtų apimti visus įdarbinimo etapus, pradedant parengimu įsidarbinti ir baigiant pagalba įsidarbinusiems asmenims, siekiant, kad darbo ieškantis asmuo sėkmingai integruotųsi į darbo rinką; tokios paslaugos apima tikslines judumo programas, kuriomis siekiama užpildyti laisvas darbo vietas ten, kur nustatyti darbo rinkos trūkumai, ir (arba) padėti konkrečioms darbuotojų grupėms, kaip antai jauniems darbuotojams.

Atitinkama VGV / VGB veikla:

04 03 04 ir 04 01 04 04

Konkretūs tikslai:

1. didinti mikrofinansų prieinamumą ir galimybes juos gauti:

(b) labai mažoms įmonėms, ypač toms, kuriose dirba a punkte nurodyti asmenys.

2. stiprinti mikrokreditų teikėjų institucinius gebėjimus.

3. remti socialinių įmonių plėtrą, visų pirma palengvinant jų finansavimą.

Atitinkama VGV / VGB veikla:

04 04 15 ir 04 01 04 11

Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Pagrindinis programos tikslas – pagerinti socialinę ir ekonominę padėtį, kaip antai padidinti užimtumą, sumažinti skurdą, pagerinti socialinę įtrauktį ir darbo sąlygas. Bus stengiamasi padėti siekti strategijos „Europa 2020“ integracinio augimo tikslo ir susijusių pagrindinių tikslų, teikiant paramą (kuri duoda daug papildomos naudos) svarbiausiems veiksmams pagal pavyzdines iniciatyvas „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“, „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“ ir „Judus jaunimas“.

Tačiau tikrieji socialinės ir ekonominės padėties pokyčiai beveik nepriklausys nuo programos. Šios priemonės, kuria pakeičiamos ankstesnės priemonės, pagrindinė paskirtis ir vaidmuo yra remti modernios, veiksmingos ir pažangios Sąjungos užimtumo ir socialinės politikos formavimą, koordinavimą ir įgyvendinimą siekiant minėto pagrindinio tikslo:

– remti Sąjungos politikos formavimo procesą teisėkūros srityje, laikantis pažangaus reglamentavimo principų ir siekiant tvirtesnio politikos koordinavimo bei ekonomikos valdysenos;

– skirti dėmesį Sąjungos užimtumo ir socialinės politikos tarpvalstybiniam matmeniui, kuriam skatinti reikia suderintų veiksmų visose valstybėse narėse;

– remti bendrus ir vienas kitą papildančius valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama stiprinti Sąjungos bendradarbiavimą ir skatinti abipusį mokymąsi bei socialines inovacijas;

– plėtoti darbuotojų atrankos ir (ypač jaunų darbuotojų) įdarbinimo paslaugas, užpildant laisvas darbo vietas ir patenkinant darbo prašymus Europos lygmeniu ir taip skatinant geografinį bei profesinį darbuotojų judumą;

– padėti gauti finansavimą verslininkams, ypač labiausiai atskirtiems nuo darbo rinkos, ir socialinėms įmonėms.

1.4.3. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Dabartinės programos „Progress“ rezultatais grindžiamas valdymo metodas ir kasmetinis rezultatų stebėjimas sėkmingai atskleidė programos pasiekimus ir padidino Sąjungos atskaitingumą. Remiantis šia patirtimi, naujoji programa grindžiama aiškia intervencijos logika, pagal kurią konkrečiais tikslais (konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir su laiko nuoroda (angl. SMART) tikslai) padedama siekti bendrųjų tikslų, ir nustatytais atitinkamais poveikio bei rezultatų rodikliais. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad su „Progress“ kryptimi susijusia veikla siekiama prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ strateginių tikslų; kad juose nėra nuostatos dėl prekių ar paslaugų suteikimo; vietoj to su „Progress“ susijusi veikla daro tiesioginį poveikį ES užimtumo ir socialinės politikos vystymuisi, suprantant, kad dėl geriau formuojant politiką bus geresni socialiniai ekonominiai rezultatai. Kadangi „Progress“ kryptis pirmiausia yra pagrįsta politiniais tikslais, sudėtinga nustatyti rodiklius; tas pats galioja kiekybinių tikslų nustatymui bendresniu lygmeniu (šiuo atveju vertinimas pirmiausia grindžiamas netiesioginiais rodikliais).

Todėl labai sunku vertinti keturis konkrečius „Progress“ tikslus, nors jie yra konkretūs, pasiekiami, realistiški ir turi laiko nuorodą (iki programos pabaigos). Pavyzdžiui, negalima nurodyti abipusio mokymosi renginių skaičiaus, nes jų kiekis ir temos priklauso nuo valstybių narių susidomėjimo ir pasiryžimo organizuoti tokius renginius savo šalyje ir juose dalyvauti; žinių apimtis taip pat priklauso nuo politinių pokyčių poreikio. Dėl to siūloma naudoti subjektyvius kintamus rodiklius, kaip antai suinteresuotųjų subjektų pasitenkinimas ir žinios, atliekamos apklausos apie ES vaidmenį užimtumo ir socialinės politikos srityse bei siekiamas arba faktinis „Progress“ rezultatų naudojimas. Dėl panašių priežasčių ne visais atvejais įmanoma nurodyti konkrečius vidutinės trukmės tikslus. Vis dėlto, šis metodas toliau atitinka rezultatais grindžiamą valdymą, pagal kurį siekiama veiksmingų tikslų atitinkamai veiklai tinkamiausiu būdu.

Žr. rodiklių sąrašą 2.1.2 skirsnyje.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Programa bus siekiama padėti Komisijai, valstybėms narėms ir svarbiausiems suinteresuotiesiems subjektams rengti, koordinuoti ir vykdyti veiksmingas politikos reformas, kuriomis bus siekiama įveikti šias ilgalaikes problemas:

– didelis (ypač žemos kvalifikacijos, pagyvenusių darbuotojų, migrantų ir neįgaliųjų) nedarbas;

– vis labiau suskaidyta darbo rinka, kurioje randasi lankstesnių darbo organizavimo modelių ir kitų sudėtingų reiškinių, darančių įtaką užimtumo garantijoms ir darbo sąlygoms;

– mažėja darbo jėga ir dėl demografinių visuomenės pokyčių didėja socialinės apsaugos sistemų našta;

– nepriimtinai daug žmonių gyvena žemiau skurdo ribos ir patiria socialinę atskirtį.

Trumpuoju laikotarpiu programa bus siekiama spręsti šias problemas ir tenkinti šiuos poreikius:

– ES lygmeniu turėti patikinamų, palyginamų ir prieinamų įrodymų, statistinių duomenų ir rodiklių siekiant užtikrinti, kad užimtumo ir socialinė politika bei teisės aktai atitiktų kiekvienos valstybės narės poreikius, problemas ir sąlygas;

– ES lygmeniu mokytis vieniems iš kitų siekiant, kad politikos formuotojai ir suinteresuotieji subjektai labiau suprastų ES tikslus ir prisiimtų atsakomybę už juos;

– pakankamai remti lėšomis politikos formuotojus, kad jie galėtų išbandyti, vertinti ir tobulinti novatoriškus sprendimus;

– nepakankamas geografinis judumas Europoje, taip pat nepakankamai padedama darbo ieškantiems kandidatams rasti tinkamus darbo pasiūlymus;

– nepakankamas finansavimo ir mikrokreditų prieinamumas socialinėms įmonėms ir bedarbiams, žmonėms, kuriems gresia pavojus prarasti darbą, ir nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, jaunimui, pagyvenusiems žmonėms arba migrantams.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

ES turi išskirtinių galimybių parengti Europos programą, pagal kurią vyktų valstybių narių (įskaitant EEE šalis ir šalis kandidates) politikos mainai ir abipusis mokymasis užimtumo ir socialinėje srityje. Žinios apie kitų šalių vykdomą politiką plečia politikos formuotojų pasirinkimo galimybes, skatina kurti naujas politikos kryptis ir nacionalines reformas.

ES veiksmai didina nacionalinio lygmens veiksmų teikiamą naudą, nes suteikia europinį matmenį duomenų rinkimui ir lyginimui, statistikos priemonių bei metodų kūrimui ir bendrųjų rodiklių rengimui siekiant nuodugniai išsiaiškinti užimtumo ir socialinę padėtį. Tokie visos Europos mastu surinkti įrodymai yra būtini norint patikimai ištirti didžiausias kiekvienos valstybės narės užimtumo ir socialines problemas. Jie taip pat būtini norint stebėti pažangą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir kiekvienai valstybei pateikti rekomendacijas, kurias reikia parengti per Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą.

Poreikis geriau taikyti ES teisės aktus pripažintas vienu pagrindinių pažangaus reglamentavimo darbotvarkės prioritetų. Modernizuoti teisės aktus ir jais sukurti vienodas sąlygas bei užtikrinti vienodą visų asmenų ES teisinę apsaugą visose darbuotojų sveikatos ir saugos srityse ir darbo teisėje yra geriausia ES lygmeniu. ES taip pat gali geriausiai finansuoti priemones, kuriomis būtų didinama atitiktis ES taisyklėms, ir sistemingai apžvelgti ES teisės aktų taikymą visose valstybėse narėse.

ES lygmeniu geriausia stiprinti svarbiausių Europos lygmens pilietinės visuomenės tinklų gebėjimus, kad jie galėtų remti ir tobulinti Sąjungos socialinės politikos tikslus.

Vykdant naująją programą, visų pirma jos EURES kryptį, valstybės narės naudosis didesniu judumu ES vidaus darbo rinkoje ir tai galėtų padėti užpildyti kvalifikuotas darbo vietas arba darbo vietas, kurioms sunku rasti tinkamų kandidatų, taigi būtų skatinama ekonominė veikla ir ekonomikos augimas. Didesnis Europos darbo rinkos judumas taip pat yra būtinas siekiant baigti kurti vidaus sienų neturinčią erdvę, stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą bei aktyvų Europos pilietiškumą. Todėl ES institucijos, visų pirma Komisija, turinti reikiamus administracinius išteklius, kompetenciją ir gebėjimus koordinuoti tarptautinį tinklą, tokį kaip EURES, turėtų remti ir palengvinti geografinio darbuotojų judumo skatinimo veiksmus. Komisija taip pat gali padidinti EURES tinklo teikiamą naudą tokia politika, kuri padėtų įveikti likusias kliūtis laisvam judėjimui, palengvinti dalijimąsi gerąja patirtimi ir užtikrinti EURES tinklo narių abipusį mokymąsi.

Didinti mikrokreditų prieinamumą geriausia Europos lygmeniu: visų pirma Komisija, bendradarbiaudama su Europos investicijų fondu, dabar gali remtis patirtimi, įgyta įgyvendinant dabartinę Europos mikrofinansų priemonę „Progress“ ir kitas ES lygmens mikrofinansų srities iniciatyvas. Dabar mikrofinansų įstaigos visose valstybėse narėse gali naudotis šiomis žiniomis ir tam nereikia skirti atitinkamų nacionalinių, regioninių ar vietos valdžios institucijų išteklių panašioms sistemoms sukurti.

Vykdant ES lygmens veiksmus galima padėti pasirengti ateityje imtis ryžtingesnių nacionalinių ir regioninio masto veiksmų, tad šie veiksmai turėtų apimti gebėjimų stiprinimą ir tarpininkų bei rėmėjų įtraukimą siekiant sukurti darnią visapusiškos paramos sistemą.

Be to, Europos lygmeniu sutelkus finansinius išteklius atsiranda daugiau galimybių gauti papildomų lėšų iš trečiųjų šalių investuotojų, kaip antai Europos investicijų banko, kurio įnašas į mikrofinansų priemonę „Progress“ prilygo ES 100 mln. EUR įnašui. Taip pat daugiau galimybių atvertų ES lygmens kapitalo fondas investicijoms į socialines įmones, kuris galėtų pritraukti daugiau išteklių iš kitų investuotojų.

1.5.3. Panašios patirties išvados

Programos „Progress“ (2007–2013 m.) laikotarpio vidurio vertinime padaryta išvada, kad šios programos tikslai yra labai svarbūs siekiant Lisabonos strategijoje ir strategijoje „Europa 2020“ iškeltų Komisijos strateginių tikslų. Šių tikslų sėkmingai padedama siekti svarbiausiais programos veiksmais (analitine ir abipusio mokymosi veikla, parama pagrindiniams dalyviams). Metinio planavimo, įgyvendinimo, stebėjimo ir veiklos vertinimo procesai apskritai laikomi tinkamais, bet rekomenduojama parengti daugiamečius planus ir juose kartu su metiniais finansavimo prioritetais nustatyti strateginius ilgalaikius politikos tikslus.

EURES tinklo (2006–2008) ex post vertinimas parodė, kad EURES, palyginti su kitais ES tinklais, kur kas daugiau dėmesio skiriama galimybėms įsidarbinti, jis taip pat yra vienintelis tinklas, kuriame siekiama teikti konkrečias tinkamos darbo paieškos paslaugas. EURES darbo mobilumo portalą vertina darbo ieškantys asmenys, darbą ketinantys keisti asmenys ir darbdaviai, kuriems labai paranku gauti arba skelbti informaciją apie darbo pasiūlymus visoje Europoje.

Kadangi ES pradėjo remti mikrofinansų skyrimą tik 2010 m. antrojoje pusėje, nepriklausomas vertinimas dar neatliktas. Sprendžiant iš suinteresuotųjų subjektų (Europos mikrofinansų sektoriui atstovaujančio Europos mikrofinansų tinklo) atsiliepimų, ES lygmens mikrofinansų priemonė tenkina jų lūkesčius. Ja skatinama kurti nacionalinės arba regioninės paramos programas, pasiekiama masto ekonomija ir (arba) sumažinama nesėkmės rizika srityse, kuriose pavienė valstybė narė negalėtų sukaupti reikiamos kritinės masės, ir jos finansinio sverto poveikis yra didesnis negu nedidelio masto nacionalinių programų.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina, kad veikla pagal programą derintųsi su kita Sąjungos veikla, ją papildytų ir jos nekartotų: tai visų pirma Europos socialinio fondo (ESF) veikla, taip pat veikla tokiose srityse, kaip antai: socialinis dialogas, teisingumas ir pagrindinės teisės, švietimas, profesinis mokymas ir jaunimo politika, moksliniai tyrimai ir inovacijos, verslumas, sveikata, ES plėtra ir išorės santykiai, bendra ekonominė politika.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

þ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– þ Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki 2020 12 31

– þ Finansinis poveikis nuo 2014 m. iki 2020 m.

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visavertis taikymas.

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

þ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨ vykdomosioms įstaigoms

– ¨ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms

– ¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

þ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis

Tiesioginio centralizuoto valdymo principas (Finansinio reglamento 53a straipsnis) taikomas visai „Progress“ ir EURES krypčių veiklai. Mikrofinansų ir socialinio verslumo krypties veikla bus įgyvendinama pagal jungtinio valdymo principą (Komisija pasirašys susitarimus su tarptautinėmis finansų įstaigomis, kaip antai EIB arba EIF).

2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės 2.1.1. Stebėsena ir vertinimo tvarka

Kas dvejus metus bus vertinama programos pažanga siekiant jos bendrųjų ir konkrečių tikslų vadovaujantis aiškiais rodikliais ir kad prireikus būtų pakeisti politikos ir finansavimo prioritetai. Ją stebint taip pat bus galima įvertinti, kaip programos veikloje atsižvelgiama į lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija klausimus. Jei reikia, rodikliai turėtų būti išskirti pagal lytį, amžių ir neįgalumą.

Bus atlikti programos laikotarpio vidurio ir ex post vertinimai. Laikotarpio vidurio vertinimu bus siekiama įvertinti programos tikslų įgyvendinimo pažangą, nustatyti, ar jos ištekliai veiksmingai naudojami, ir įvertinti jos papildomą naudą Europai. Laikotarpio vidurio vertinimą reikėtų atlikti iki 2017 m. pabaigos, kad juo būtų galima remtis rengiant priemonę, kuri bus įgyvendinama užbaigus programą. Atliekant baigiamąjį vertinimą taip pat bus ištirtas programos poveikis. Ex post vertinimo ataskaita bus pateikta ne vėliau kaip 2022 m. pabaigoje.

Kadangi mikrofinansų ir socialinio verslumo krypties trukmė bus ilgesnė (investicijos bus daromos dešimt metų nuo priemonės vykdymo pradžios), specialus šios krypties baigiamasis vertinimas bus atliekamas ne vėliau kaip praėjus metams nuo Komisijos susitarimų su Europos investicijų fondu galiojimo pabaigos.

2.1.2. Veiklos rodikliai

Bendrieji tikslai

Rodikliai || Dabartinė padėtis || Ilgalaikiai tikslai

Stiprinti pagrindinių Sąjungos ir nacionalinės politikos formuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių atsakomybę už Sąjungos užimtumo, socialinių ir darbo sąlygų tikslų įgyvendinimą siekiant, kad Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis būtų imamasi konkrečių ir koordinuotų veiksmų

Aktyvus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ES ir valstybių narių lygmens diskusijose apie bendras problemas ir konkrečias priemones joms įveikti || Nėra bendro metodo, pagal kurį galima įvertinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo politiniuose debatuose lygį. Remiantis nesenais vertinimais[21], suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas priklauso nuo politinio klausimo ir nuo valstybės narės. Naujausioje metinėje „Progress“ veiklos ataskaitoje pastebima tendencija – (ES. Nacionalinės, regioninės ar vietos) valdžios institucijos glaudžiau bendradarbiauja tarpusavyje nei su socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis. || Vienodai aktyvus visų suinteresuotųjų subjektų visais ES lygmenimis visose valstybėse narėse dalyvavimas.

Atitinkamų rekomendacijų, skirtų konkrečioms šalims, patvirtinimas || Rodikliai pagrįsti konkrečioms šalims taikomomis rekomendacijomis, kurios pirmą kartą buvo pateiktos 2011 m. birželio mėn. Remiantis ankstesnių nacionalinių strateginių pranešimų Komisijos vertinimu ir ankstesnių konkrečiai šaliai skirtų bendrų rekomendacijų turiniu, iki trijų ketvirtadalių valstybių narių politika ar strategijos atitinka ES tikslus. || Visos valstybės narės sutinka su konkrečioms šalims taikomomis rekomendacijomis užimtumo, socialinės politikos ir darbo sąlygų srityse (kaip patvirtinta paskesnėse nacionalinių reformų programose atitinkamomis strategijomis ir politikos kryptimis).

Skatinant gerą valdymą, abipusį mokymąsi ir socialines inovacijas remti tinkamų, prieinamų ir veiksmingų socialinės apsaugos sistemų bei darbo rinkų kūrimą ir palengvinti politikos reformas

Socialinių inovacijų rezultatų naudojimo formuojant ir įgyvendinant aktyvios darbo rinkos ir socialinės apsaugos politiką mastas || Socialinių inovacijų rėmimas yra nauja intervencijos sritis. Reikalingas sistemingesnis požiūris į tai, kaip aktyvioje darbo rinkoje ir socialinės apsaugos politikoje visiškai išnaudoti socialinių inovacijų rezultatus. || Kiekviena valstybė narė savo nacionalinėje reformų programoje pateikia bent vieną numatomo arba jau įvykdyto turimų socialinės inovacijos rezultatų naudojimo formuojant ir įgyvendinant aktyvios darbo rinkos ir socialinės apsaugos politiką pavyzdį.

Informuotumas apie socialines inovacijas || Kaip nurodyta pirmiau. || Kaip nurodyta pirmiau.

Modernizuoti Sąjungos teisės aktus pagal pažangaus reglamentavimo principus ir užtikrinti, kad darbo sąlygas reglamentuojantys Sąjungos teisės aktai būtų veiksmingai taikomi

Kokią dalį sudaro: a) nuodugniai persvarstyta acquis (direktyvos) b) pateikti esminiai pasiūlymai persvarstyti (panaikinti, sujungti) galiojančius arba priimti naujus teisės aktus. || a) Šiuo metu peržiūrima viena direktyva (Darbo laiko direktyva). b) Nėra duomenų. || a) iki programos pabaigos yra visiškai peržiūrėta 100 proc. su darbo sąlygomis susijusių direktyvų. b) jei taikoma, Komisija inicijuoja galiojančių teisės aktų pakeitimą, paaiškinimą arba supaprastinimą arba naujų teisės aktų priėmimą remdamasi poveikio vertinimu arba, jei taikoma, pasikonsultavusi su ES socialiniais partneriais.

Atitiktis ES teisės aktams valstybėse narėse (perkėlimo į nacionalinę teisę tempas ir fragmentacijos koeficientas) || 2010 m. į nacionalinę teisę buvo perkelta 98,3 proc. darbo teisės direktyvų ir 100 proc. sveikatos ir saugos darbe direktyvų; fragmentacijos koeficientas yra atitinkamai 5 proc. ir 0 proc. Remiantis ankstesne analize, šie rodikliai suprastėja priėmus naujų teisės aktų. Turint omenyje galimus Komisijos veiksmus – galiojančių teisės aktų pakeitimą, paaiškinimą arba supaprastinimą arba naujų teisės aktų priėmimą – svarbu išlaikyti aukštą perkėlimo į nacionalinę teisę lygį ir žemą fragmentacijos koeficientą. || 100 proc. į nacionalinę teisę perkeltų teisės aktų ir atitinkamai žemas, t. y. 0 proc. fragmentacijos koeficientas

Aktyvus įgyvendinimas ir vykdymas || Šiuo metu aktyvus įgyvendinimas ir vykdymas yra vertinami pagal kokybę (atliekant vertinimus ir per nepriklausomų ekspertų tinklus) ir priklauso nuo direktyvos ir nuo šalies. || Beveik visose valstybėse narėse aktyviai įgyvendinta ir vykdoma 100 proc. su darbo sąlygomis susijusių direktyvų (kokybinis vertinimas).

Kuriant atviras ir visiems prieinamas Sąjungos darbo rinkas skatinti geografinį darbuotojų judumą ir didinti galimybes įsidarbinti

Geografinio judumo poveikis valstybių narių BVP || Yra pradinių bandymų apibrėžti ir įvertinti poveikį tam tikroms šalis (pvz., JK ir Airijai), tačiau tokie bandymai neapima visos Sąjungos. Remiantis 2008 m. ataskaita „Užimtumas Europoje“, dėl judumo srauto iš ES-8 2007 m. Airijos BVP išaugo 0,4 proc., o JK BVP – 0,3 proc. || Geografinio judumo poveikis valstybių narių BVP yra vertinamas visoje Sąjungoje ir yra teigiamas. Remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, iki 2015 m. Airijos BVP išaugs 1,7 proc., o JK BVP – 0,6 proc. palyginti su padėtimi iki ES plėtros.

Geografinio judumo poveikis darbo jėgos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo mažinimui || Yra pradinių bandymų apibrėžti ir įvertinti poveikį tam tikroms šalis, tačiau tokie bandymai vis dar neapima visos Sąjungos. || Geografinio judumo poveikis darbo jėgos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo mažinimui yra vertinamas visoje Sąjungoje ir yra teigiamas.

Judžių darbuotojų dalyvavimo priimančiosios ir kilmės šalių darbo rinkose ir užimtumo lygio skirtumas || Judūs darbuotojai – turint omenyje darbuotojų judumą ES viduje – turi daugiau galimybių rasti darbo vietą nei nejudūs darbuotojai. || Bus teikiama Eurostato darbo jėgos tyrimo ir kita statistinė informacija

Didinant mikrofinansavimo galimybes pažeidžiamoms grupėms ir labai mažoms įmonėms, taip pat gerinant socialinių įmonių finansavimo galimybes skatinti užimtumą ir socialinę įtrauktį

Įsteigtų arba sujungtų įmonių, pasinaudojusių ES parama, skaičius || 0 || 51 000 (1 000 iš jų – socialinės įmonės)

Dėl įmonės steigimo ar plėtros sukurtų arba išsaugotų darbo vietų skaičius || Remiantis konkurencingumo ir inovacijų programos vertinimu, vienai suteiktai labai mažai paskolai tenka 1,2 sukurtos darbo vietos. ||

Asmenų, kurie, pasinaudoję ES mikrofinansų parama, įsteigė įmonę arba išplėtė jos veiklą, grupės sudėtis (jei taikoma, pagal amžių, lytį, priklausymą mažumoms, neįgalumą ir užimtumą) || Netaikoma. || 50 proc. paramos gavėjų yra bedarbiai arba priklauso nepalankioje padėtyje esančioms grupėms

Konkretūs tikslai

Rodikliai || Naujausi turimi rezultatai || Vidutinės trukmės laikotarpio tikslas

1. Siekiant užtikrinti, kad užimtumą, socialinę politiką ir darbo sąlygas reglamentuojantys ES teisės aktai būtų grindžiami patikimais įrodymais ir atitiktų konkrečius poreikius, problemas bei kiekvienos valstybės narės esamas sąlygas, rinkti ir skleisti aukštos kokybės palyginamus analitinius duomenis.

Suinteresuotųjų subjektų pasitenkinimas pagal programą gautomis žiniomis ir praneštas naudojimasis jomis || Įvairūs suinteresuotieji subjektai (Komisija, EP, nacionalinės administracijos, įgyvendinančios institucijos, socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos ir kt.) naudoja pagal dabartinę programą „Progress“ gautas žinias. Remiantis 2010 m. metine apklausa, maždaug 50 proc. suinteresuotųjų subjektų yra informuotos apie tokių žinių buvimą ir 85 proc. jų gautas žinias laiko naudingomis bei jas panaudoja arba planuoja panaudoti. || Padidinti suinteresuotųjų subjektų, informuotų apie pagal programą gautas žinias, dalį (gerinti informuotumą apie pagrindinius rezultatus: 75 proc. atitinkamų suinteresuotųjų subjektų) ir išlaikyti aukštą naudojimosi žiniomis pasitenkinimo lygį (85 proc. ar daugiau atitinkamų suinteresuotųjų subjektų)

Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių GD pradėtų politikos iniciatyvų, grindžiamų pagal programą gautomis žiniomis, dalis || Netaikoma. || 100 proc. ES užimtumo ir socialinės politikos iniciatyvų ir darbo sąlygų teisės aktų srities veiksmų yra grindžiami pagal programą gautomis žiniomis.

Kiek pastangų[22] skiriama naujoms (pirmiau neturėtoms) žinioms (idėjoms, koncepcijoms, požiūriams, modeliams, perspektyvinėms analizėms) kurti || Tikslių duomenų nėra, tačiau minėto pobūdžio žinioms kurti biudžete yra skirta apie 10–20 proc. Numatoma, kad naujoms žinioms kurti bus skiriama daugiau lėšų, ypač pabrėžiant socialinių inovacijų svarbą. || Bent 25 proc. biudžeto skiriama naujoms (pirmiau neturėtoms) žinioms (idėjoms, koncepcijoms, požiūriams, modeliams, perspektyvinėms analizėms) kurti

2. Siekiant padėti valstybėms narėms formuoti politiką ir įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, palengvinti veiksmingą ir įtraukų dalijimąsi informacija, abipusį mokymąsi ir Sąjungos, nacionalinio ir tarptautinio lygmens dialogą apie Sąjungos užimtumo bei socialinę politiką ir darbo sąlygas reglamentuojančius teisės aktus.

Praneštas geresnis ES politikos ir tikslų supratimas (jei taikoma, įskaitant lyčių lygybės klausimo ir kovos su diskriminacija ir prieinamumo klausimo įtraukimą) || Apie 89 proc. 2010 m. metinės apklausos respondentų teigia dėl dalyvavimo programos „Progress“ finansuotuose geriau supratę ES politinius tikslus. || 9 iš 10 suinteresuotųjų subjektų teigia dėl dalyvavimo programos „Progress“ finansuotuose renginiuose geriau supratusios ES politinius tikslus.

Abipusio mokymosi ir (ar) dalijimosi informacija renginių įtraukumas ir atitiktis būtiniausiems konsultavimosi standartams || Remiantis 2010 m. tolesnės veiklos tyrimu, programos „Progress“ finansuojami abipusio mokymosi renginiai yra labai vertinami dėl aptariamų temų aiškumo ir atitinkamų sprendimų priėmėjų dalyvavimo (4 iš 5 suinteresuotųjų subjektų nuomonė yra teigiama), šiek tiek pagerinti reikėtų kitų suinteresuotųjų subjektų (socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų ir kt.) įtraukimą. || 4 iš 5 suinteresuotųjų subjektų teigia, kad abipusio mokymosi ir (ar) dalijimosi informacija renginiai visiškai atitinka visus konsultavimosi standartus.

Dalyvių, kitų sprendimų priėmėjų ir suinteresuotųjų subjektų praneštas (siekiamas arba faktinis) naudojimasis informacija formuojant ir (arba) remiant politiką || Remiantis programos „Progress“ finansuotų renginių 2010 m. ex post tyrimu, maždaug du trečdaliai dalyvių ketino pasinaudoti arba faktiškai pasinaudojo informacija formuojant ir (arba) remiant politiką. Vis dėlto svarbiausias uždavinys (ypač jei tai abipusio mokymosi renginiai) – skatinti dalijimąsi įgyta informacija su kitais svarbiais sprendimų priėmėjais ir suinteresuotaisiais subjektais (t. y. su tais, kurie tuose renginiuose nedalyvavo). || - 3 iš 4 dalyvių teigimu, jei naudojasi ar ketina naudoti įgytą informaciją. - geresnis dalijimasis informacija su kitais sprendimų priėmėjais ir suinteresuotaisiais subjektais (su nedalyviais)

3. Teikti finansinę paramą politikos formuotojams, kad jie galėtų išbandyti socialinės ir darbo rinkos politikos reformas, didinti pagrindinių veikėjų gebėjimą rengti ir įgyvendinti socialinius eksperimentus ir sudaryti sąlygas naudotis susijusiomis žiniomis ir patirtimi

Tiesioginių dalyvių ir kitų sprendimų priėmėjų bei suinteresuotųjų subjektų praneštas (siekiamas arba esamas) naudojimasis informacija formuojant ir (arba) remiant politiką || Socialinių inovacijų rėmimas yra nauja intervencijos sritis, taigi šiuo atveju atskaitos taško nėra. || Dėl šios veiklos rūšies naujumo galima būtų tikėtis, kad apie du trečdalius dalyvių praneš ketinantys naudoti arba naudojantys įgytą informaciją formuojant ir (arba) remiant politiką arba vykdant kitus socialinius eksperimentus.

Sudarytos tinkamos sąlygos (finansiniai ištekliai, reikiama praktinė patirtis ir žinios) socialiniam eksperimentavimui ES užimtumo ir socialinės politikos srityje planuoti ir įgyvendinti; pakankami pagrindinių dalyvių gebėjimai || Socialinių inovacijų rėmimas yra nauja intervencijos sritis, taigi šiuo atveju atskaitos taško nėra. || Visos pagrindinės išankstinės sąlygos (finansiniai ištekliai, reikiama praktinė patirtis ir žinios, pagrindinių dalyvių gebėjimai) socialiniam eksperimentavimui ES užimtumo ir socialinės politikos srityje planuoti ir įgyvendinti yra įvykdytos (tai nustatyta, pvz., atlikus vertinimą)

4. Teikti Sąjungos ir nacionalinėms organizacijoms finansinę paramą, stiprinančią jų gebėjimus plėtoti, skatinti ir remti Sąjungos užimtumo ir socialinę politiką bei darbo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą.

Sustiprėjusios organizacijos ir tinklai pripažįstami vertingu informacijos ištekliumi, kuriuo naudojasi ES ir valstybių narių politikos formuotojai, sprendimų priėmėjai ir kiti suinteresuotieji subjektai || Nėra bendro atskaitos taško visoms organizacijoms ir tinklams, kuriems numatoma teikti paramą pagal naują programą. Šiuo metu (2011 m.) turimi duomenys, kad 9 iš 10 suinteresuotųjų subjektų apskritai ir maždaug 3 iš 4 atitinkamų sprendimų priėmėjų ir tarnautojų ypač vertina puikią pagrindinių ES tinklų veiklą ir nevyriausybines organizacijas kaip naudingą informacijos šaltinį. || 3 iš 4 apklaustų sprendimų priėmėjų ir kitų suinteresuotųjų subjektų pripažįsta, kad daugiausia paramos gaunančios organizacijos ir tinklai yra naudingas informacijos apie ES ir valstybių narių politiką šaltinis

Remiamomis gebėjimų stiprinimo priemonėmis pasinaudojusių dalyvių (kai tinka, asmenų arba organizacijų) praneštas gebėjimų (gebėjimų toliau plėtoti, skatinti ir remti ES užimtumo ir socialinės politikos bei teisės aktų įgyvendinimą) pasikeitimas[23] || Nėra bendro atskaitos taško tokio pobūdžio savarankiškam remiamomis gebėjimų stiprinimo priemonėmis pasinaudojusių dalyvių (asmenų arba organizacijų) vertinimui. Pirmi panašios programos „Progress“ finansuojamų pagrindinių ES tinklų ir nevyriausybinių organizacijų veiklos rezultatai yra teigiami, ypač įgyjant specialių žinių, svarbių politikos formuoti ir remti; ne tokie geri rezultatai gerinant vidaus organizavimą. || 3 iš 4 dalyvių, pasinaudojusių remiamomis gebėjimų stiprinimo priemonėmis teigia pagerėjus gebėjimus toliau plėtoti, skatinti ir remti ES užimtumo ir socialinės politikos bei teisės aktų įgyvendinimą.

5. Užtikrinti, kad darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams būtų teikiama aiški informacija apie laisvas darbo vietas ir darbo prašymus, taip pat bet kokia susijusi informacija;

Bendras laisvų darbo vietų ir CV skaičius EURES darbo mobilumo portale (šiuo metu EURES portale yra daugiau kaip 1 mln. laisvų darbo vietų skelbimų ir 600 000 CV) || Šiuo metu EURES portale yra daugiau kaip 1 mln. laisvų darbo vietų ir 600 000 CV. || Numatoma, kad laisvų darbo vietų skaičius kasmet augs 3 proc.

Per EURES darbo mobilumo portalą surengtų darbuotojų atrankų ir (ar) įdarbinimų ir pateiktų darbo pasiūlymų skaičius || Dabartiniais duomenimis, per metus įdarbinama apie 150 000 asmenų. || Už EURES atsakingos tarnybos, siekdamos nustatyti EURES rodiklius 2020 m., pradėjo tyrimą dėl valstybinių įdarbinimo tarnybų veiklos vertinimo sistemų ir rekomendacijų dėl geografinio judumo rodiklių vertinimo.

6. Plėtoti darbuotojų atrankos ir įdarbinimo paslaugas užpildant laisvas darbo vietas ir patenkinant darbo prašymus Europos lygmeniu

Tarptautinių įdarbinimų tarpininkaujant EURES skaičius. Įdarbinimų skaičius didėja po 3 proc. kasmet (dabartiniais duomenimis, per metus įdarbinama apie 150 000 asmenų) || Komisija tik neseniai pradėjo parengiamuosius pirmosios tikslinės judumo programos „Tavo pirmasis EURES darbas“ veiksmus. Numatoma, kad ji padės įdarbinti 2 000–3 000 jaunų darbuotojų. || Žr. pirmiau.

7. Didinti mikrofinansų prieinamumą ir galimybes juos gauti

Galutiniams paramos gavėjams tarpininkų suteiktos labai mažos paskolos remiant ES. (iki investavimo laikotarpio pabaigos suteikta 50 000 labai mažų paskolų) || 0 || Iki investavimo laikotarpio pabaigos suteikta 50 000 labai mažų paskolų

Suteikta labai mažų paskolų eurais (iš viso beveik 450 mln. EUR, susidarantys dėl 5 kartus didesnio 87 mln. EUR Sąjungos paramos poveikio) || Netaikoma. || Iš viso 500 mln. EUR (t. y. 5 kartus didesnis Sąjungos paramos poveikis)

Galutinių paramos gavėjų, kurie, pasinaudoję ES parama, gavo labai mažą paskolą, grupės sudėtis pagal amžių, lytį, priklausymą mažumoms, užimtumą ir kt. (50 proc. paramos gavėjų yra bedarbiai arba priklauso nepalankioje padėtyje esančioms grupėms) || Netaikoma. || 50 proc. paramos gavėjų yra bedarbiai arba priklauso nepalankioje padėtyje esančioms grupėms

8. Stiprinti mikrokreditų teikėjų institucinius gebėjimus

Mikrokreditų teikėjų, kuriems suteikta finansinė parama gebėjimams stiprinti, skaičius (iki paramos laikotarpio pabaigos parama suteikta 50 mikrokreditų teikėjų) || Netaikoma. || Iki investavimo laikotarpio pabaigos parama suteikta 50 mikrokreditų teikėjų

Institucinių gebėjimų, susijusių su finansavimu, žmogiškaisiais ištekliais, veiklos valdymu, sistemomis ir infrastruktūra, lygis (daugiau gebėjimų šiame sektoriuje, palyginti su 2009 m. nustatytu gebėjimų lygiu) || 2009 m. buvo nustatytos tokios gebėjimų stiprinimo kliūtys: sunku padengti veiklos pradžios ir veiklos sąnaudas, nepakankamai išplėtotos veiklos vertinimo ir analizės sistemos, vidutinis žmogiškųjų išteklių valdymo gebėjimų lygis, nepakankami nebankinių mikrokreditų teikėjų gebėjimai kurti tinklus ir bendradarbiauti[24]. || Geresni sektoriaus gebėjimai palyginti su 2009 m. lygiu.

9. Parama socialinių įmonių plėtrai

Pagal iniciatyvą remiamų socialinių įmonių skaičius (parama suteikta 1 000 socialinių įmonių) || 0 || Iki investavimo laikotarpio pabaigos parama suteikta 900 socialinių įmonių

Investicijų į socialines įmones dydis (270 mln., taigi pasiektas tris kartus didesnis finansinio sverto poveikis) || 0 || 270 mln., kurie atitinka tris kartus didesnį finansinio sverto poveikį.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika

Pagal „Progress“ kryptį tiesioginis centralizuotas valdymas apims: a) įvairių sutarčių ir dotacijų priskyrimą konkrečiai veiklai (taip pat pagal EURES kryptį), b) įvairių veiklos dotacijų mokėjimą nevyriausybinėms organizacijoms; c) bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis (kuris taip pat svarbus mikrofinansų ir socialinio verslumo krypčiai, įgyvendinamai pagal jungtinio valdymo principą). Svarbiausia rizika bus susijusi su (ypač) mažesnių organizacijų gebėjimu veiksmingai kontroliuoti išlaidas ir užtikrinti veiklos skaidrumą. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Atsižvelgiant į programos pobūdį, veiksmingas asignavimų valdymas bus grindžiamas bendros kontrolės sistema, besiremiančia vidaus kontrolės standartais, EMPL GD atliktų sandorių kontrole ir valstybėse narėse atliktų sandorių kontrole.

Finansinė biudžeto vykdymo grandinė bus pagrįsta 1 pavyzdžiu (decentralizavimas veiklos skyrių lygmeniu papildomai atliekant atrankinį patikrinimą). Vadovaujantis šio pavyzdžio laikomasi 4 akių principo ir Finansinio reglamento.

Bus atliekamas dvigubas sandorių patikrinimas: 100 proc. sandorių tikrina finansų tikrintojas (1-asis ex-ante lygmuo). Papildomą ex-ante dokumentų patikrinimą atlieka papildomas tikrintojas (2-asis ex-ante lygmuo), kurio tikslas – patikrinti 10–20 proc. visų sandorių, atitinkančių bent 50 proc. biudžeto. Patikrinimai vietoje iki atliekant galutinį mokėjimą bus atliekami tik tuo atveju, jei perįgalioti leidimus duodantys pareigūnai nebus gavę patikinimo, kad pagrindžiančios operacijos yra tvarkingos. Patikrinimus vietoje atliks išorės auditoriai.

Išorės auditoriai taip pat vietoje atliks atrankinius sandorių ex-post auditus. Atrenkant šiuos sandorius bus derinamas rizikos vertinimas su atsitiktine atranka.

Be to, ex post tikrinimus atliks dabartinė apskaitos įstaiga.

Tarptautinės organizacijos privalės per savo apskaitos, audito, vidaus kontrolės ir viešųjų pirkimų procedūras taikyti standartus, kurie teikiamu užtikrinimu prilygsta tarptautiniu mastu pripažintiems standartams. Be to, su tarptautinėmis organizacijomis sudarytuose konkrečiuose finansavimo susitarimuose turi būti išsamios šioms tarptautinėms organizacijoms patikėtų užduočių įgyvendinimo nuostatos. Šiais susitarimais taip pat bus užtikrintas tinkamas paskesnis paramos gavėjų, kuriems skirta biudžeto lėšų, paskelbimas kiekvienais metais.

2.2.3. Tikrinimo išlaidos

Įvertintos tikrinimo išlaidos (apimančios visą veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusią su paramos gavėjo / rangovo teisių patikrinimu ir išlaidų teisėtumu). Duomenys apie išlaidas buvo surinkti apklausus personalą, kiek visos darbo dienos ekvivalentų jis skyrė tikrinimui.

Skaičiavimo rezultatai kalendoriniais metais:

ex ante dokumentų ir patikrinimų vietoje patikra: 5 616 200 EUR (0,6 proc. lėšų – 958,19 mln. EUR)

ex post patikrinimų vietoje patikra: 531 000 EUR (0,5 proc. lėšų – 958,19 mln. EUR)

Iš viso tikrinimo išlaidų per kalendorinius metus: 6 147 200 EUR (0,64 proc. lėšų – 958,19 mln. EUR)

2.2.4. Tikrinimo nauda

Siūlomo lygmens tikrinimo metinės išlaidos sudaro apie 5 proc. veiklos išlaidų metinio biudžeto (įsipareigojimų – 6 147 200 EUR/123 627 EUR pirmiesiems metams kaip nurodyta 3.2.1 lentelėje). Tai yra pateisinama tuo, kad patikrinama didelė sandorių suma (žr. rezultatus 3.2.2 skirsnyje). Iš tiesų, užimtumo ir socialinių reikalų srityje, tiesioginis ir jungtinis valdymas yra susijęs su daugelio sutarčių ir finansinės paramos skyrimu tam tikriems veiksmams bei įvairių veiklos dotacijų mokėjimu nevyriausybinėms organizacijoms, asociacijoms ir profesinėms sąjungoms. Su tokia veikla susijusi rizika yra susijusi su (daugiausia) mažesnių organizacijų gebėjimu veiksmingai kontroliuoti išlaidas.

Praėjusiais metais papildomi tikrintojai patikrino 21,8 proc. visų sandorių, kurie atitinka 84,6 proc. viso biudžeto (59,4 proc. išlaidų pagal tiesioginį valdymą). Dėl to aptiktų klaidų skaičius sumažėjo nuo 95 klaidų 2009 m. iki 67 klaidų 2010 m. – klaidų lygis yra 8,6 proc. atliktų finansinių sandorių. Dauguma klaidų buvo formalios ir nedarė jokio poveikio atitinkamų sandorių patikinimo teisėtumui ir tvarkingumui.

2010 m. išorės auditoriai vietoje patikrino 20,78 proc. biudžeto. Klaidų lygis buvo žemesnis nei reikšmingumo lygis (1,08 proc.)

2.2.5. Dėl taikytinų taisyklių nesilaikymo numatomas rizikos lygis

Ankstesnis sandorių ex ante tikrinimų klaidų lygis siekė 8,6 proc. visų finansinių sandorių 2010 m. Kaip nurodyta praėjusių metų EMPL GD metinėje veiklos ataskaitoje, nė viena aptiktų klaidų nepadarė poveikio susijusių sandorių patikinimo teisėtumo ir tvarkingumo lygiui.

Atlikus auditus vietoje, anksčiau buvo nustatytas 1,08 proc. klaidų lygis esant tiesioginiam valdymui. Toks klaidų lygis buvo laikytas priimtinu, kadangi reikšmingumo lygis buvo žemesnis nei 2 proc.

Dėl pasiūlytų programos pakeitimų asignavimų valdymo pobūdis nesikeis. Taikant dabartinę tikrinimo sistemą galima užkirsti kelią klaidoms ir (arba) neatitikimams ir (arba) jas (juos) aptikti, o aptikus – ištaisyti. Todėl tikimasi, kad ankstesnis klaidų lygis nekis.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Europos Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, nustačius pažeidimus, išieškant nepagrįstai sumokėtas sumas bei prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnį, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[25] ir Finansinio reglamento 53 straipsnio a punktą.

Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, kurie yra gavę Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje. Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) suteikiami įgaliojimai 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[26] nustatyta tvarka atlikti tiesiogiai ar netiesiogiai tokį finansavimą gavusių ekonominės veiklos vykdytojų patikrinimus ir patikrinimus vietoje, siekiant nustatyti sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos, susijusios su susitarimu ar sprendimu dėl dotacijos ar sutartimi dėl Sąjungos lėšų skyrimo, atvejus.

Nepažeidžiant pirmesnių pastraipų, įgyvendinant šį reglamentą priimtais sprendimais, sudarytais susitarimais ir sutartimis Komisijai, įskaitant OLAF, ir Audito Rūmams aiškiai suteikiama teisė atlikti tokius auditus, patikrinimus ir patikrinimus vietoje.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas.....................................................] || DIF / NDIF ([27]) || ELPA[28] šalių || šalių kandidačių[29] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1a || 04 03 04 XX EURES veiklos išlaidos || DIF || TAIP || TAIP || NE || NE

1a || 04 04 01 XX „Progress“ veiklos išlaidos || DIF || TAIP || TAIP || NE || NE

1a || 04 04 15 XX Mikrofinansų ir socialinio verslumo krypties veiklos išlaidos || DIF || NE || NE || NE || NE

1a || 04 01 04 04 EURES (Europos užimtumo tarnybų tinklo) administracinio valdymo išlaidos || NDIF || TAIP || NE || NE || NE

1a || 04 01 04 10 „Progress“ programos administracinio valdymo išlaidos || NDIF || TAIP || TAIP || NE || NE

1a || 04 01 04 11 Europos mikrofinansų priemonės administracinio valdymo išlaidos || NDIF || NE || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija…………………………………..] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1 || [XX.YY.YY.YY.] Europos socialinių pokyčių ir inovacijų programos „Progress“ krypties veiklos išlaidos || DIF || TAIP || TAIP || NE || NE

1 || [XX.YY.YY.YY.] Europos socialinių pokyčių ir inovacijų programos EURES krypties veiklos išlaidos || DIF || TAIP || NE || NE || NE

1 || [XX.YY.YY.YY.] Europos socialinių pokyčių ir inovacijų programos Mikrofinansų ir socialinio verslumo krypties veiklos išlaidos || DIF || TAIP || TAIP || NE || NE

1a || [XX.YY.YY.YY.] Europos socialinių pokyčių ir inovacijų programos „Progress“ krypties administracinio valdymo išlaidos || NDIF || TAIP || TAIP || NE || NE

1a || [XX.YY.YY.YY.] Europos socialinių pokyčių ir inovacijų programos EURES krypties administracinio valdymo išlaidos || NDIF || TAIP || NE || NE || NE

1a || [XX.YY.YY.YY.] Europos socialinių pokyčių ir inovacijų programos Mikrofinansų ir socialinio verslumo krypties administracinio valdymo išlaidos || NDIF || TAIP || TAIP || NE || NE

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJA. Pažangus ir integracinis augimas

GD: <EMPL> || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || 2021 || 2022 || 2023 || IŠ VISO

Veiklos asignavimai || || || || || || || || || || ||

„Progress“ kryptis || Įsipareigojimai || (1) || 74.176 || 75.858 || 77.413 || 78.618 || 80.297 || 82.098 || 85.694 || || || || 554.154

Mokėjimai || (2) || 23.617 || 46.581 || 50.306 || 70.130 || 68.425 || 69.129 || 71.773 || 61.677 || 52.866 || 39.650 || 554.154

EURES kryptis || Įsipareigojimai || (1a) || 18.544 || 18.964 || 19.353 || 19.654 || 20.075 || 20.524 || 21.424 || || || || 138.538

Mokėjimai || (2a) || 14.703 || 15.033 || 15.333 || 15.573 || 15.903 || 16.209 || 16.984 || 14.400 || 14.400 || || 138.538

Mikrofinansų kryptis || Įsipareigojimai || (1a) || 24.726 || 25.286 || 25.804 || 26.206 || 26.766 || 27.366 || 28.564 || || || || 184.718

Mokėjimai || (2a) || 24.726 || 25.286 || 25.804 || 26.206 || 26.766 || 27.366 || 28.564 || || || || 184.718

Rezervas || 6.181 || 6.322 || 6.451 || 6.551 || 6.692 || 6.842 || 7.141 || || || || 46.180

|| || || || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų, skirtų GD <EMPL> || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 123.627 || 126.430 || 129.021 || 131.029 || 133.831 || 136.829 || 142.823 || || || || 923.590

Mokėjimai || =2+2a +3 || 69.227 || 93.222 || 97.894 || 118.460 || 117.786 || 119.546 || 124.462 || 76.077 || 67.266 || 39.650 || 923.590

IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 123.627 || 126.430 || 129.021 || 131.029 || 133.831 || 136.829 || 142.823 || || || || 923.590

Mokėjimai || (5) || 69.227 || 93.222 || 97.894 || 118.460 || 117.786 || 119.546 || 124.462 || 76.077 || 67.266 || 39.650 || 923.590

IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 4.400 || 4.600 || 5.000 || 5.000 || 5.200 || 5.200 || 5.200 || || || || 34.600

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 128.027 || 131.030 || 134.021 || 136.029 || 139.030 || 142.029 || 148.024 || || || || 958.190

Mokėjimai || =5+ 6 || 73.627 || 97.822 || 102.894 || 123.460 || 122.986 || 124.746 || 129.662 || 76.077 || 67.266 || 39.650 || 958.190

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

GD: <EMPL.> ||

Žmogiškieji ištekliai || 14.6 || 14.6 || 14.6 || 14.6 || 14.6 || 14.6 || 14.6 || 102.2

Kitos administracinės išlaidos || 1.42 || 1.42 || 1.42 || 1.42 || 1.42 || 1.42 || 1.42 || 9.94

IŠ VISO GD <EMPL.> || Asignavimai || 16.02 || 16.02 || 16.02 || 16.02 || 16.02 || 16.02 || 16.02 || 112.14

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 16.02 || 16.02 || 16.02 || 16.02 || 16.02 || 16.02 || 16.02 || 112.14

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || 2021 || 2022 || 2023 || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 144.047 || 147.05 || 150.041 || 152.049 || 155.05 || 158.049 || 164.044 || || || || 1,070.33

Mokėjimai || 89.647 || 133.844 || 118.91 || 139.483 || 139.007 || 140.767 || 145.679 || 76.077 || 67.266 || 39.650 || 1,070.33

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– þ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis[30] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

1-asis KONKRETUS TIKSLAS: siekiant užtikrinti, kad užimtumą, socialinę politiką ir darbo sąlygas reglamentuojantys ES teisės aktai būtų grindžiami patikimais įrodymais ir atitiktų konkrečius poreikius, problemas bei kiekvienos valstybės narės esamas sąlygas, rinkti ir skleisti aukštos kokybės palyginamus analitinius duomenis.

ES užimtumo, darbo sąlygų ir socialinės politikos sričių teisės aktų ir politikos įgyvendinimo bei poveikio stebėjimas ir vertinimas, taip pat per susijusių ekspertų tinklus || Duomenų bazė, valstybių ir teisės ekspertų tinklas || 0,20 || 14 || 2,698 || 14 || 2,708 || 14 || 2,718 || 14 || 2,968 || 14 || 2,739 || 14 || 3,049 || 14 || 3,191 || 98 || 20,071

Užimtumo, darbo sąlygų ir socialinės politikos sričių moksliniai tyrimai ir analizės siekiant suteikti duomenų ir formuoti ES ir tarptautinio lygmenų politinę darbotvarkę, taip pat bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis || (Perspektyviniai) tyrimai, bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis || 0,34 || 14 || 4,338 || 14 || 4,67 || 14 || 4,495 || 14 || 4,842 || 14 || 4,749 || 14 || 5,267 || 14 || 5,585 || 98 || 33,946

Su užimtumu ir socialine politika susijusių bendrų metodikų, rodiklių ir kriterijų rengimas bei sklaida || Europos darbuotojų judumo laboratorija. Bendradarbiavimas su CEDEFOP, nauji rodikliai, bendri projektai su JRC || 0,79 || 5 || 3,87 || 5 || 3,886 || 5 || 3,691 || 5 || 3,918 || 5 || 3,936 || 5 || 4,102 || 5 || 4,4 || 35 || 27,803

Duomenų ir statistinių duomenų kaupimas, apdorojimas ir sklaida, visų pirma bendradarbiaujant su Eurostatu, apklausos || Europos standartinis profesijų klasifikatorius (ESCO), Europos laisvų darbo vietų stebėjimo sistema, Eurobarometras, specialūs Darbo jėgos tyrimų moduliai, LMP duomenų bazė || 0,5 || 10 || 7,112 || 10 || 7,115 || 10 || 6,94 || 10 || 7,187 || 10 || 7,124 || 10 || 7,262 || 10 || 7,301 || 70 || 50,041

Poveikio vertinimai (PV) ir vertinimai siekiant suteikti duomenų Komisijos politikos formavimo procesams, įskaitant programos vertinimus || Ataskaitos, poveikio vertinimo parengiamieji tyrimai || 0,32 || 6 || 1,747 || 5 || 1,549 || 7 || 2,847 || 5 || 1,785 || 7 || 2,915 || 5 || 1.,946 || 7 || 2,376 || 42 || 15,165

Metinis programos stebėjimas || Metinės stebėjimo ataskaitos || 0,3 || 0 || 0 || 1 || 0,3 || 0 || 0 || 1 || 0,3 || 0 || || 1 || 0,3 || 0 || 0 || 3 || 0,9

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || 49 || 19,765 || 49 || 20,228 || 50 || 20,691 || 49 || 21 || 50 || 21,463 || 49 || 21,926 || 50 || 22,853 || 346 || 147,926

2-asis KONKRETUS TIKSLAS: siekiant padėti valstybėms narėms formuoti politiką ir įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, palengvinti veiksmingą ir įtraukų dalijimąsi informacija, abipusį mokymąsi ir Sąjungos, nacionalinio ir tarptautinio lygmens dialogą apie Sąjungos užimtumo bei socialinę politiką ir darbo sąlygas reglamentuojančius teisės aktus.

Tarpusavio vertinimai, abipusis mokymasis ir dalijimasis gerąja patirtimi susijusiose politikos srityse || Valstybinių užimtumo tarnybų tarpusavio dialogas, tarpusavio vertinimai, abipusis mokymasis, seminarai || 0,19 || 30 || 5,71 || 29 || 5,545 || 31 || 6,062 || 31 || 6,1 || 31 || 6,076 || 31 || 6,093 || 32 || 6,471 || 215 || 42,057

Informacinių sistemų kūrimas ir priežiūra siekiant dalytis informacija apie susijusių sričių ES politiką bei teisės aktus ir skleisti šią informaciją || Bendri projektai su OECD, ILO, Pasaulio banku, EUROMOD; „ES gebėjimų panorama“, Įvertintos įdarbinimo paslaugų teikimo praktikos internetinė priemonė || 0,93 || 6 || 5,15 || 6 || 5,343 || 6 || 5,248 || 6 || 5,514 || 6 || 5,713 || 6 || 6,114 || 6 || 6,143 || 42 || 39,225

Teisininkų ir politinių veikėjų mokymas ir abipusis mokymasis || Seminarai || 0,1 || 8 || 0,8 || 8 || 0,8 || 8 || 0,8 || 8 || 0,8 || 8 || 0,8 || 8 || 0,8 || 8 || 0,8 || 56 || 5,6

ES ir nacionalinės informacinės ir komunikacijos kampanijos || Renginiai, garso, vaizdo ir reklaminė medžiaga || 0,49 || 4 || 1,9 || 4 || 1,914 || 4 || 1,928 || 4 || 1,943 || 4 || 2,069 || 4 || 1,973 || 4 || 1,988 || 28 || 13,715

Nacionalinių administracijų personalo mainai || Vyresniųjų darbo inspektorių komiteto inspektorių mainai, vizitai, ataskaitos || 0,06 || 16 || 0,9 || 0,06 || 0,9 || 0,06 || 0,9 || 0,06 || 0,9 || 0,06 || 0,9 || 0,06 || 0,9 || 0,06 || 0,9 || 112 || 6,3

Stebėjimo Europos lygmeniu centrų finansavimas || Europos užimtumo stebėjimo centras || 0,29 || 5 || 1,32 || 5 || 1,344 || 5 || 1,368 || 5 || 1,393 || 5 || 1,419 || 5 || 1,445 || 5 || 1,471 || 35 || 9,76

Vadovai, ataskaitos ir mokomoji medžiaga || Gerosios patirties vadovai ir kiti mokomieji leidiniai || 0,16 || 5 || 0,8 || 5 || 0,8 || 5 || 0,8 || 5 || 0,8 || 5 || 0,8 || 5 || 0,8 || 5 || 0,8 || 35 || 5,6

Specializuotų įstaigų tinklų veikla Europos lygmeniu || Europos valstybinių užimtumo tarnybų vadovų tinklas, kiti susitikimai || 0,23 || 6 || 1,39 || 6 || 1,39 || 6 || 1,39 || 6 || 1,39 || 6 || 1,39 || 6 || 1,39 || 6 || 1,39 || 42 || 9,73

Tarptautinės konferencijos užimtumo ir socialinės politikos išorės veiksmams remti || Tarptautinės konferencijos || 0,7 || 14 || 0,9 || 14 || 0,912 || 14 || 0,924 || 14 || 0,937 || 14 || 0,949 || 14 || 0,962 || 14 || 1,336 || 98 || 6,92

Konferencijos, seminarai, apskritojo stalo diskusijos ir kt. ES teisės ir politikos klausimais užimtumo, darbo sąlygų ir socialinės politikos srityse || Europos lygmens renginiai, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės konferencijos, seminarai atvirajam koordinavimo metodui remti || 0,16 || 18 || 2,906 || 19 || 3,24 || 20 || 3,041 || 20 || 3,082 || 21 || 3,216 || 22 || 3,447 || 23 || 3,85 || 143 ||

Programos rezultatų vertinimas ir sklaida || Leidiniai, IT priemonė || 0,17 || 3 || 0,45 || 3 || 0,5 || 4 || 0,57 || 3 || 0,56 || 3 || 0,55 || 3 || 0,54 || 3 || 0,48 || 22 || 3,65

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || 115 || 22,226 || 115 || 22,688 || 119 || 23,031 || 118 || 23,419 || 119 || 23,882 || 120 || 24,464 || 122 || 25,629 || 828 || 165,339

3-asis KONKRETUS TIKSLAS: teikti finansinę paramą politikos formuotojams, kad jie galėtų išbandyti socialinės ir darbo rinkos politikos reformas, didinti pagrindinių veikėjų gebėjimą rengti ir įgyvendinti socialinius eksperimentus ir sudaryti sąlygas naudotis susijusiomis žiniomis ir patirtimi

Finansinė parama socialinio eksperimentavimo projektams || Dotacijos || 1,17 || 9 || 9,8 || 9 || 9,8 || 9 || 10,7 || 9 || 11,2 || 10 || 11,7 || 10 || 12 || 10 || 12,2 || 66 || 77,4

Gebėjimų stiprinimo veikla || Moksliniai tyrimai, metodinės naujovės, analizės, mokymo veikla, taip pat per ekspertų tinklus, iniciatyvinė grupė, skaitmeninės platformos || 0,14 || 10 || 1,65 || 12 || 1,8 || 10 || 1,3 || 10 || 1,4 || 10 || 1,2 || 8 || 0,986 || 8 || 1,098 || 68 || 9,434

Informuotumo didinimo veikla || Konferencijos, praktiniai seminarai, tarpusavio vertinimai, dalijimasis gerąja patirtimi, ryšiai || 0,15 || 10 || 1,609 || 12 || 1,765 || 14 || 1,671 || 10 || 1,275 || 10 || 1,281 || 10 || 1,5 || 10 || 1,8 || 76 || 10,901

3-iojo konkretaus tikslo tarpinė suma || 29 || 13,059 || 33 || 13,365 || 33 || 13,671 || 29 || 13,875 || 30 || 14,181 || 28 || 14,486 || 28 || 15,098 || 210 || 97,735

4-asis KONKRETUS TIKSLAS: teikti Sąjungos ir nacionalinėms organizacijoms finansinę paramą, stiprinančią jų gebėjimus plėtoti, skatinti ir remti Sąjungos užimtumo ir socialinę politiką bei darbo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą.

Parama svarbiausiems ES lygmens tinklams, kurių veikla susijusi su programos tikslų įgyvendinimu (pagal partnerystės pagrindų susitarimus) || Dotacijos (tinklų veiklos sąnaudoms padengti) || 0,71 || 14 || 9 || 14 || 9,3 || 14 || 9,5 || 14 || 9,8 || 14 || 10 || 14 || 10,249 || 14 || 11 || 98 || 68,849

Parama valdžios institucijoms, pilietinės visuomenės organizacijoms ir kitiems svarbiems dalyviams (pvz., užimtumo tarnyboms) paskelbus kvietimus teikti paraiškas || Dotacijos projektams || 0,6 || 16 || 8,927 || 16 || 9,051 || 16 || 9,276 || 16 || 9,249 || 16 || 9,472 || 16 || 9,645 || 16 || 9,775 || 112 || 65,395

Mikrokreditų teikėjų gebėjimų stiprinimas || Dalijimasis gerąja patirtimi, mokymas, konsultavimas ir reitingavimas || 0,06 || 20 || 1,2 || 20 || 1,224 || 20 || 1,248 || 20 || 1,273 || 20 || 1,299 || 20 || 1,325 || 20 || 1,341 || 140 || 8,91

4-ojo konkretaus tikslo tarpinė suma || 50 || 19,127 || 50 || 19,575 || 50 || 20,024 || 50 || 20,322 || 50 || 20,771 || 50 || 21,219 || 50 || 22,116 || 350 || 143,154

5-asis KONKRETUS TIKSLAS: užtikrinti, kad darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams būtų teikiama aiški informacija apie laisvas darbo vietas ir darbo prašymus, taip pat bet kokia susijusi informacija;

EURES svetainės ir pagalbos tarnybos bei darbo mobilumo portalų tobulinimas || CV ir laisvų darbo vietų duomenų bazė darbo mobilumo portale || 1,5 || 4 || 6,000 || 4 || 6,000 || 4 || 6,000 || 4 || 6,000 || 4 || 6,000 || 4 || 6,000 || 4 || 6,000 || 28 || 42

Parama užimtumo tarnyboms, siekiant prisidėti prie visiems atvirų ir prieinamų Europos darbo rinkų plėtros rengiant mokymus ir tinklų veiklą per EURES, informavimo ir komunikavimo veikla bei „Europos darbo dienų“ organizavimas || Mokymas, koordinavimo susitikimai, mokymo darbo grupių susirinkimai, darbo grupių susitikimai, ryšių kampanijos, dalyvavimas organizuojant darbo muges || 1,4 || 3 || 3,019 || 3 || 3,439 || 3 || 3,829 || 3 || 4,129 || 3 || 4,549 || 3 || 4,999 || 3 || 5,899 || 21 || 29,863

5-ojo konkretaus tikslo tarpinė suma || 7 || 9,019 || 7 || 9,439 || 7 || 9,829 || 7 || 10,129 || 7 || 10,549 || 7 || 10,999 || 7 || 11,899 || 49 || 71,863

6-asis KONKRETUS TIKSLAS: plėtoti darbuotojų atrankos ir įdarbinimo paslaugas užpildant laisvas darbo vietas ir patenkinant darbo prašymus Europos lygmeniu

Darbuotojų įdarbinimas užpildant laisvas darbo vietas ir patenkinant darbo prašymus Europos lygmeniu, įskaitant jaunų darbuotojų įdarbinimo priemones || ES valstybėse narėse, išskyrus jų gyvenamąją valstybę, įdarbintų jaunų darbuotojų skaičius || 3175 || 3000 || 9,525 || 3000 || 9,525 || 3000 || 9,525 || 3000 || 9,525 || 3000 || 9,525 || 3000 || 9,525 || 3000 || 9,525 || 21000 || 66,675

6-ojo konkretaus tikslo tarpinė suma || 66,675

7-asis KONKRETUS TIKSLAS: didinti mikrofinansų prieinamumą ir galimybes juos gauti

Labai mažos paskolos || Suteiktų labai mažų paskolų dydis (mln. EUR) || 0,002 || 5657 || 11,314 || 5837 || 11,674 || 5972 || 11,944 || 6015 || 12,030 || 6074 || 12,148 || 6134 || 12,268 || 6269 || 12,538 || 41958 || 83,916

7-ojo konkretaus tikslo tarpinė suma || 83,916

8-asis KONKRETUS TIKSLAS: stiprinti mikrokreditų teikėjų institucinius gebėjimus

Finansavimas siekiant stiprinti gebėjimus dotacijomis, paskolomis ir kapitalo investicijomis || Remiamų mikrokreditų teikėjų skaičius || 0,203 || 4 || 0,812 || 5 || 1,015 || 5 || 1,015 || 6 || 1,218 || 7 || 1,421 || 7 || 1,421 || 8 || 1,62 || 42 || 8,522

8-ojo konkretaus tikslo tarpinė suma || 8,522

9-asis KONKRETUS TIKSLAS: parama socialinių įmonių plėtrai

Paskolos, kapitalas socialinėms įmonėms || Paskolas ir (ar) paramą kapitalui gavusių socialinių įmonių skaičius || 0,12 || 105 || 12,600 || 105 || 12,600 || 107 || 12,840 || 108 || 12,960 || 110 || 13,200 || 114 || 13,680 || 120 || 14,400 || 769 || 92,28

9-ojo konkretaus tikslo tarpinė suma || 92,28

IŠ VISO IŠLAIDŲ (veiklos asignavimai, neskiriant 5 proc. rezervo) || || 97,682 || || 99,881 || || 101,879 || || 103,478 || || 105,677 || || 108,062 || || 112,825 || || 877,41

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– þ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 14.6 || 14.6 || 14.6 || 14.6 || 14.6 || 14.6 || 14.6 || 102,2

Kitos administracinės išlaidos || 1.42 || 1.42 || 1.42 || 1.42 || 1.42 || 1.42 || 1.42 || 9.94

Tarpinė suma pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 16.02 || 16.02 || 16.02 || 16.02 || 16.02 || 16.02 || 16.02 || 112.14

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[31] || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 3.567 || 3.567 || 3.567 || 3.567 || 3.567 || 3.567 || 3.567 || 24.969

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 3.567 || 3.567 || 3.567 || 3.567 || 3.567 || 3.567 || 3.567 || 24.969

IŠ VISO || 19.587 || 19.587 || 19.587 || 19.587 || 19.587 || 19.587 || 19.587 || 137.109.

3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– þ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalentais sveikaisiais skaičiais

|| || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

|| 04 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 109 || 109 || 109 || 109 || 109 || 109 || 109

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || ||

|| XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || ||

|| Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais FTE))[32] ||

|| 04 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 11 || 11 || 11 || 11 || 11 || 11 || 11

|| XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || ||

|| XX 01 04 yy[33] || - būstinėje[34] || || || || ||

|| - delegacijose || || || || ||

|| XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginių mokslinių tyrimų srityje) || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginių mokslinių tyrimų srityje) || || || || ||

|| Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || ||

|| IŠ VISO || 120 || 120 || 120 || 120 || 120 || 120 || 120

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų ir administracinių išteklių poreikiai tenkinami panaudojant asignavimą, jau paskirtą priemonei valdyti ir (arba) perskirstytą GD, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai ||

Išorės personalas ||

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– þ Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

– ¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[35]

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

– þ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

¨ nuosaviems ištekliams

¨ įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[36]

Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

–

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

–

[1] Įrašyti nuorodą.

[2] OL C , p. .

[3] OL C , p. .

[4] COM(2011) 500.

[5] OL L 315, 2006 11 15, p. 1.

[6] OL L 141, 2011 5 27, p. 1.

[7] OL L 5, 2003 1 10, p. 16.

[8] OL L 87, 2010 4 7, p. 1.

[9] 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 308, 2010 11 24, p. 46).

[10] COM(2007) 708, 2007 11 13.

[11] COM(2011) XXX.

[12] OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[13] OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

[14] Dabartinėmis kainomis.

[15] OL L XXX, 2012.XX.XX, p. XX.

[16] OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[17] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[18] OL L 114, 2002 4 30, p. 6.

[19] OL L 005, 2009 1 10, p. 16.

[20] VGV: veikla grindžiamas valdymas; VGB: veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[21] Socialinio AKM vertinimas, 2011 m.; studija apie suinteresuotųjų šalių dalyvavimą įgyvendinant socialinį AKM, 2010 m.

[22] Bus vertinama, kaip nustatyta biudžeto dalis, skiriama šio pobūdžio žinioms kurti.

[23] Gebėjimas suprantamas kaip politikos rėmimui ir formavimui svarbios žinios; įgūdžiai ir galėjimas aktyviai ir veiksmingai juos remti; (jei tai organizacija) geresnis vidaus organizavimas (įskaitant geresnį strateginį planavimą ir veiklos valdymą).

[24] „Evers and Jung“, EMT, EIF. Europos Sąjungos labai mažų paskolų teikimo rinkos tyrimas: gebėjimų stiprinimas ir politinės rekomendacijos, 2009 m. kovo mėn. Remiantis tyrimu, institucinis gebėjimas apima viziją ir strategiją, finansavimą, žmogiškuosius išteklius, veiklos valdymą ir sistemas bei infrastruktūrą.

[25] OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[26] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[27] DIF– diferencijuotieji asignavimai / NDIF – nediferencijuotieji asignavimai.

[28] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[29] Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[30] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuotų studentų mainų skaičius, nutiestų kelių kilometrai ir kt.).

[31] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[32] CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietos darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[33] Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[34] Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[35] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[36] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 proc. surinkimo išlaidų.

52011PC0609