[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.4.13

KOM(2011) 203 galutinis

2011/0085 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamiems Bosnijos ir Hercegovinos kilmės ceolito A milteliams, galutinis surinkimas

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIŪLYMO APLINKYBĖS |

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Šis pasiūlymas susijęs su 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių, kuriuo panaikinamas 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių, (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsnio taikymu ir ypač Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 9 straipsnio taikymu. |

Bendrosios aplinkybės Šis pasiūlymas teikiamas įgyvendinant pagrindinį reglamentą ir atsižvelgiant į tyrimo, atlikto laikantis pagrindiniame reglamente nustatytų esminių ir procedūrinių reikalavimų, rezultatus. |

Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos Laikinosios priemonės nustatytos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1036/2010 (OL L 298, 2010 11 16, p. 27). |

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Netaikoma. |

KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

Su tyrimu susijusios suinteresuotosios šalys turėjo galimybę ginti savo interesus atliekant tyrimą pagal pagrindinio reglamento nuostatas. |

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

Nepriklausomo tyrimo neprireikė. |

Poveikio vertinimas Šis pasiūlymas parengtas įgyvendinant pagrindinį reglamentą. Pagrindiniame reglamente nenumatytas bendras poveikio vertinimas, tačiau jame pateiktas išsamus būtinų įvertinti sąlygų sąrašas. |

TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI |

Siūlomų veiksmų santrauka 2010 m. vasario 17 d. Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Bosnijos ir Hercegovinos kilmės ceolito A miltelių. Atlikus tyrimą nustatyta, kad buvo vykdomas nagrinėjamojo produkto dempingas, daręs žalą Sąjungos pramonei. Taip pat nustatyta, kad antidempingo priemonių nustatymas neprieštarauja Sąjungos interesams. Todėl buvo nustatytos laikinosios priemonės. Toliau vykdant tyrimą pasitvirtino pagrindinės preliminarios išvados. Todėl siūloma, kad Taryba priimtų pridedamą reglamento pasiūlymą, kad būtų nustatytos galutinės priemonės importuojamiems Bosnijos ir Hercegovinos kilmės ceolito A milteliams. |

Teisinis pagrindas 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių, kuriuo panaikinamas 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas). |

Subsidiarumo principas Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių. |

Veiksmų pobūdis aprašytas minėtame pagrindiniame reglamente, nesuteikiant galimybės taikyti nacionalinį sprendimą. |

Būtinybė nurodyti, kaip sumažinama Sąjungai, šalių vyriausybėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, ūkinės veiklos vykdytojams ir piliečiams tenkanti finansinė bei administracinė našta ir ar ji yra proporcinga pasiūlymo tikslui, netaikoma. |

Pasirinkta priemonė |

Siūloma priemonė – reglamentas. |

Kitos priemonės būtų netinkamos, nes pagrindiniame reglamente kitų galimybių nenumatyta. |

POVEIKIS BIUDŽETUI |

Pasiūlymas neturi poveikio ES biudžetui. |

2011/0085 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamiems Bosnijos ir Hercegovinos kilmės ceolito A milteliams, galutinis surinkimas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių, kuriuo panaikinamas 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[1], (toliau – pagrindinis reglamentas) ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos (toliau – Komisija) pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1. LAIKINOSIOS PRIEMONĖS

2. Reglamentu (ES) Nr. 1036/2010[2] (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamiems Bosnijos ir Hercegovinos kilmės ceolito A milteliams.

3. Tyrimas inicijuotas 2010 m. sausio 4 d. gavus skundą, kurį pateikė Industrias Quimicas del Ebro SA, MAL Magyar Aluminium, PQ Silicas BV, Silkem d.o.o. ir Zeolite Mira Srl Unipersonale (toliau – skundo pateikėjai), kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visų Sąjungoje pagaminamų ceolito A miltelių. Skunde pateikta dempingo ir dėl jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimui inicijuoti.

4. TOLESNĖ PROCEDŪRA

5. Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (toliau − pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabas apie preliminarias išvadas. Šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

6. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji manė, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

7. Primenama, kad, kaip nustatyta laikinojo reglamento 11 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2005 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

8. Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems Bosnijos ir Hercegovinos kilmės ceolito A milteliams ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas. Be to, joms nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

9. Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

10. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

11. Kadangi jokių pastabų šiais klausimais negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 12–15 konstatuojamosios dalys.

12. Remiantis pirmiau išdėstytomis nuostatomis, daroma galutinė išvada, kad visų rūšių ceolito A milteliai, kaip apibrėžta pirmiau, yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

13. ATRANKA

14. Bosnijos eksportuojančių gamintojų grupė (toliau – Birac ) pakartojo pirminiame tyrimo etape pateiktą teiginį, kad visi duomenys apie neatrinktą Sąjungos gamintoją ( Silkem d.o.o. , toliau – Silkem ) turėjo būti įtraukti į atrinkto Sąjungos gamintojo ( MAL Magyar Aluminium , toliau – MAL ) klausimyno atsakymus, nes šios dvi bendrovės yra susijusios. Teigta, kad jei būtų neatsižvelgta į šį trūkumą, tai reikštų Sąjungos gamintojų ir eksportuotojų diskriminaciją, nes jei susiję eksportuojantys gamintojai yra įsikūrę šalyse, kuriose atliekamas antidempingo tyrimas, jie visi turi pateikti klausimyno atsakymus. Be to, Birac teigė, kad MAL ir Silkem turėtų būti pripažinti nebendradarbiaujančiais.

15. Šių teiginių negalima priimti. Dėl laikinojo reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių tiek MAL , tiek Silkem visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Primenama, kad, Silkem pateikė informacijos užpildydama atrankos formą ir į Silkem buvo atsižvelgta makroduomenų rodikliuose. Tačiau ši bendrovė nebuvo įtraukta į atrinktų bendrovių sąrašą dėl mažo dydžio. Todėl Silkem nereikėjo pateikti vadinamųjų mikroduomenų ir a fortiori jie nebuvo tikrinami. Be to, kadangi jos nagrinėjamojo produkto pardavimo apimtis yra santykinai maža palyginti su MAL pardavimo apimtimi, nėra duomenų, kurie rodytų, jog Silkem duomenis pateikus kartu su MAL duomenimis būtų gautas kitoks rezultatas.

16. Teiginys apie eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų diskriminaciją taip pat yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes situacijos skiriasi. Viena vertus, dempingo tyrimas paprastai atliekamas bendrovių lygmeniu ir institucijos turi apskaičiuoti kiekvienos konkrečios bendrovės dempingo skirtumą. Be to, eksportuojančių gamintojų grupė turi būti vertinama kaip visuma, nes priešingu atveju iškiltų pavojus, kad eksportas būtų vežamas per grupės dalį, kurioje muitas mažiausias. Kita vertus, žalos tyrimu siekiama ištirti, ar visa Sąjungos pramonė patyrė materialinės žalos. Šiuo atveju buvo laikoma, kad, vertinant pagal tam tikrus žalos rodiklius (mikrorodiklius), atrinkti Sąjungos gamintojai atstovauja visai ES gamybai. Taigi šis teiginys atmetamas.

17. Be to, Birac teigė, kad su MAL susijusi Bosnijos kasybos bendrovė, šiam konkrečiam Sąjungos gamintojui tiekianti neperdirbtas žaliavas (t. y. boksitą), taip pat turėjo bendradarbiauti atliekant tyrimą. Šiuo klausimu pažymima, kad kasybos bendrovė buvo nurodyta MAL klausimyno atsakymuose. Be to, su boksito gavimu ir jo perdirbimu į aliuminio trihidratą susijusios sąnaudos buvo išsamiai nurodytos MAL gamybos sąnaudose. Todėl MAL grupė visiškai atitinka Komisijos tarnybų nustatytus atskaitomybės reikalavimus. Taigi šis teiginys atmetamas.

18. Kadangi jokių kitų pastabų šiais klausimais negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 16–20 konstatuojamosios dalys.

19. DEMPINGAS

20. Normalioji vertė

21. Primenama, kad, kadangi parduodamo produkto kiekis vidaus rinkoje nebuvo tipiškas, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi.

22. Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį patirtos pardavimo, bendrosios bei administracinės (toliau – PBA) išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje parduodant panašų produktą kiekvieno susijusio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo gautas svertinis vidutinis pelnas buvo pridėti prie jų vidutinių gamybos sąnaudų per TL. Kadangi nėra skirtingų nagrinėjamojo produkto arba panašaus produkto rūšių, buvo naudojamas svertinis vidutinis pelnas. Prireikus gamybos sąnaudos ir PBA išlaidos buvo koreguojamos prieš jas panaudojant įprastoms prekybos sąlygoms patikrinti ir normaliosioms vertėms apskaičiuoti.

23. Po pirminio faktų atskleidimo Birac pateikė pastabų dėl pelno dydžio, naudoto normaliajai vertei apskaičiuoti, nustatymo. Birac nuomone, taikyta metodika pažeidžiama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalis, nes šiuo konkrečiu atveju normaliajai vertei apskaičiuoti naudojant netipiško pardavimo vidaus rinkoje pelno dydį gaunamas lygiai toks pats rezultatas, koks būtų gautas, jeigu būtų naudotos netipiško pardavimo vidaus rinkoje kainos. Ji teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi kartu su 2 straipsnio 6 dalimi negalėjo būti siekiama tokio nenuoseklaus metodo. Be to, ji teigė, kad naudotas pelno dydis yra nepagrįstas ir neproporcingas, visų pirma, lyginant su tiksliniu pelnu, naudotu apskaičiuojant priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis.

24. Taip pat Birac teigė, kad pardavimas vidaus rinkoje dėl jo pobūdžio neturėtų būti laikomas vykdytu įprastomis prekybos sąlygomis ir todėl neturėtų būti naudojamas normaliajai vertei nustatyti.

25. Dėl pirmojo teiginio pažymima, kad taikytas metodas atitinka pagrindinio reglamento nuostatas ir teisminę praktiką, nustatytą PPO sprendimais, pagal kuriuos apskaičiuojant normaliąją vertę turi būti naudojamas pardavimo vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis pelnas, net jei šis pardavimas nebuvo tipiškas. Šiuo konkrečiu atveju pažymima, kad, kadangi visas pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas, apskaičiuojant normaliąją vertę iš tiesų buvo gautas toks pats rezultatas, koks būtų gautas tuomet, jei normalioji vertė būtų pagrįsta pardavimo vidaus rinkoje kainomis. Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad pelno ir PBA duomenys buvo pagrįsti pačios bendrovės pardavimu vidaus rinkoje, kuris buvo laikomas vykdytu įprastomis prekybos sąlygomis. Toliau pažymima, kad pagrįstumo negalima vertinti pagal tikslinį pelną, naudotą apskaičiuojant priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis, nes toks pelnas atspindi padėtį Sąjungos rinkoje, kuomet nėra importo dempingo kainomis, todėl jis negali būti laikomas tinkamu palyginimo pagrindu, siekiant nustatyti pelną, kuris būtų naudojamas apskaičiuojant normaliąją vertę. Todėl šis teiginys atmetamas.

26. Dėl teiginio, kad pardavimas vidaus rinkoje neturėtų būti laikomas vykdytu įprastomis prekybos sąlygomis, atliekant tyrimą nustatyta, kad Birac pateikti duomenys ir įrodymai sudarė patikimą pagrindą normaliajai vertei nustatyti. Todėl šis teiginys laikytas nepagrįstu ir dėl šios priežasties buvo atmestas.

27. Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo negauta, patvirtinamas laikinojo reglamento 21–26 konstatuojamosiose dalyse aprašytas metodas.

28. Eksporto kaina

29. Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainos negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 27 ir 28 konstatuojamosios dalys.

30. Palyginimas

31. Kadangi jokių pastabų dėl normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 29 konstatuojamoji dalis.

32. Dempingo skirtumas

33. Kadangi jokių kitų pastabų dėl dempingo skirtumo, dėl kurių reikėtų pakeisti preliminarias išvadas, negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 30–32 konstatuojamosios dalys.

34. ŽALA

35. Pastabas dėl išvadų, susijusių su žala, pateikė kai kurie Sąjungos gamintojai, du naudotojai iš ES ir vienintelis Bosnijos eksportuojantis gamintojas.

36. Šiame reglamente nenagrinėjami argumentai, kurie jau buvo išsamiai išnagrinėti laikinajame reglamente.

37. Bendrosios pastabos

38. Laikinojo reglamento 45 ir 68 konstatuojamosiose dalyse aiškiai nurodyta, kad šiame tyrime Sąjungos pramonė apima visus ES gamintojus. Be to, žalos veiksniai, kuriais remiantis buvo priimta išvada dėl žalos, paprastai yra grindžiami duomenimis, susijusiais su Sąjungos pramone. Kuomet buvo naudoti su Sąjungos pramone susiję duomenys, laikinojo reglamento 5.4 skirsnyje tai nurodoma kaip makroduomenys. Tačiau kai nebuvo visos Sąjungos pramonės duomenų, buvo naudojami atrinktų tipiškų ES gamintojų duomenys. Jokių pastabų šiais klausimais negauta, todėl galutinai patvirtinamos laikinosios išvados.

39. Tačiau 34 konstatuojamojoje dalyje buvo pateiktas klaidingas teiginys. Ši konstatuojamoji dalis turėjo būti išdėstyta taip: „Visi Sąjungos gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė)“.

40. Kadangi jokių kitų pastabų nepateikta, patvirtinamos laikinojo reglamento 52–56 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

41. Sąjungos suvartojimas

42. Kadangi jokių pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 35–38 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

43. Importas iš nagrinėjamosios šalies

44. Kadangi jokių pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 39–43 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

45. Sąjungos pramonės padėtis

46. Žalos rodikliai

47. 2010 m. spalio mėn. vieno Sąjungos gamintojų, MAL , gamykloje įvyko avarija. Tačiau iš bendrovės pateiktų skaičių matyti, kad jos tiekiamo produkto kiekis iki 2011 m. sausio mėn. pasiekė ankstesnį lygį. Todėl akivaizdu, kad ši avarija didelių tiekimo problemų ES rinkoje nesukėlė.

48. Birac teigimu, kadangi pirmiau minėta su MAL susijusi Bosnijos kasybos bendrovė per TL gavo pelno, Komisija atlikdama ekonominių rodiklių skaičiavimus turėtų pakoreguoti MAL gamybos sąnaudas ir pelną, nes MAL pelnas buvo tariamai sumažintas, didelį pelną gavus susijusiai kasybos bendrovei Bosnijoje.

49. Dėl šio teiginio pažymima, kad boksitas iš susijusios bendrovės buvo perkamas sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Šis klausimas buvo išnagrinėtas atliekant patikrinimą vietoje. Kadangi MAL per TL pirko boksitą tiek iš susijusių, tiek iš nesusijusių bendrovių maždaug vienodomis vidutinėmis kainomis, Komisija yra įsitikinusi, kad boksitas buvo perkamas sąžiningos konkurencijos sąlygomis, todėl nereikia koreguoti MAL pelningumo tendencijos, kuri buvo naudota apskaičiuojant tendenciją, nurodytą laikinojo reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

50. Be to, Birac teigimu, kadangi tam tikras žaliavas ji gavo tiesiogiai iš savo aliuminio oksido gamybos, ji turėjo didelį konkurencinį pranašumą palyginti su daugeliu ES gamintojų, ir tai turėtų atsispindėti nustatant žalos skirtumus. Šis teiginys negali būti priimtas. Jei bendrovė turi konkurencinį pranašumą, paprastai tai turėtų poveikio apskaičiuojant jos bendrą dempingą, t. y. būtų gautos mažesnės sąnaudos, ir todėl būtų nustatyta mažesnė normalioji vertė. Tokio pobūdžio konkurencinis pranašumas neturi nieko bendro su žalos skirtumu. Nustatant žalos skirtumą nagrinėjama, ar mažesnio nei dempingo skirtumas muito pakaktų žalai pašalinti. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

51. Sąjungos naudotojai teigė, kad laikinajame Komisijos vertinime nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos teigiamus žalos veiksnių pokyčius (pelningumą, grynųjų pinigų srautus ir investicijų grąžą) ir nurodė, kad reikėtų išnagrinėti visus veiksnius. Tačiau vertinant žalą šie teigiami pokyčiai buvo visapusiškai išnagrinėti. Į juos atsižvelgta, tačiau šiuo atveju jie nelaikyti lemiamais dėl laikinajame reglamente išdėstytų priežasčių (laikinojo reglamento 52–60 konstatuojamosios dalys). Todėl šis teiginys buvo atmestas.

52. Kadangi jokių kitų pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 44–64 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

53. Išvada dėl žalos

54. Remiantis pirmiau išdėstytomis nuostatomis, ir negavus jokių kitų pastabų šiuo klausimu, patvirtinamos laikinojo reglamento 65–69 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados.

55. PRIEŽASTINIS RYŠYS

56. Vienas bendradarbiaujantis naudotojas teigė, kad priežastinio ryšio tyrimas yra klaidingas, nes Komisija nurodo, kad per TL (2009 m.) tam tikri žalos veiksniai laikinai pagerėjo. Ši šalis nesutiko su atliktu įvertinimu, kad didesnis pelningumas per TL, palyginti su 2008 m., buvo pasiektas dėl trumpalaikių pokyčių, kurie nepasikartotų 2010 m.

57. Dėl šio komentaro pažymima, kad šalies argumentai yra paprasčiausi teiginiai, nepagrįsti jokiais naujais įrodymais. Priešingai, Komisijos pozicija yra pagrįsta ES gamintojų atliekant tyrimą tiek pradiniame, tiek galutiniame etape, pateikta informacija. Be to, prieš tikrinamuosius vizitus pateikta informacija buvo patikrinta vietoje. Numatytą pelno dydžio po TL mažėjimą taip pat patvirtino dviejų ES gamintojų pateikti visų 2010 m. duomenys. Taigi šis teiginys atmetamas.

58. Birac nesutiko su preliminaria išvada dėl importo iš trečiųjų šalių poveikio. Tačiau remiantis Komisijos analize, pateikta laikinojo reglamento 77 konstatuojamojoje dalyje, Birac buvo vienintelė svarbi eksportuotoja į ES rinką. Iš kitų šaltinių praktiškai beveik nebuvo importuojama. Birac nepateikia naujų įrodymų šiuo klausimu, todėl jos teiginys atmetamas.

59. Vienas bendradarbiaujantis naudotojas nesutiko su laikinajame reglamente pateikta analize dėl suvartojimo mažėjimo ir kaip paklausos mažėjimo precedentą nurodė spalvoto vaizdo katodinių spindulių kineskopų antidempingo tyrimą[3]. Teigta, kad atliekant minėtą tyrimą dėl paklausos sumažėjimo tyrimas turėjo būti baigtas. Tačiau negalima sulyginti spalvoto vaizdo katodinių spindulių kineskopų atvejo ir dabartinio tyrimo. Pirmajame suvartojimas smarkiai sumažėjo, nes nagrinėjamasis produktas buvo pakeistas kitais produktais, o dabartiniame tyrime suvartojimas sumažėjo labai nedaug (7 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 37 ir 38 konstatuojamosiose dalyse). Šiuo atžvilgiu taip pat pažymima, kad suvartojimo raida buvo toliau išsamiai išnagrinėta laikinojo reglamento 78–80 konstatuojamosiose dalyse, tačiau minėtas bendradarbiaujantis naudotojas negalėjo pateikti jokių įrodymų, kuriais būtų paneigtos Komisijos išvados. Todėl šie teiginiai atmetami.

60. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinamos laikinojo reglamento 70–92 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados, t. y. kad dėl importo dempingo kaina Sąjungos pramonė patyrė materialinės žalos.

61. SĄJUNGOS INTERESAI

62. Vienas bendradarbiaujantis naudotojas teigė, kad Komisija laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje pateikė klaidingą informaciją dėl ceolito sąnaudų svarbos visose sąnaudose. Visų pirma, teigta, kad ceolito sąnaudos yra didesnės nei 5 % visų sąnaudų, kaip nurodyta laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad ši šalis nepateikė jokių naujų šį teiginį pagrindžiančių duomenų, o Komisijos išvados yra grindžiamos patikrinta, iš bendradarbiaujančių naudotojų gauta informacija. Dėl laikinojo reglamento 104 konstatuojamojoje dalyje panaudoto termino „visos sąnaudos“ pažymima, kad jis apima gamybos sąnaudas ir pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas. Be to, minėta „mažesnė nei 5 %“ dalis žymi vidurkį, kuris apima tiek skalbimo priemones, tiek vandens minkštiklius. Galiausiai reikėtų paaiškinti, kad ceolito sąnaudos gaminant vandens minkštiklius yra didesnės nei gaminant skalbimo priemones, tačiau daugiausia ceolitas naudojamas skalbimo priemonių gamyboje. Iš tiesų, šio konkretaus bendradarbiaujančio naudotojo atveju, vandens minkštikliai sudarė nedidelę jo vartotojams skirtų produktų, kurių gamyboje naudojamas ceolitas, apyvartos dalį. Todėl šis teiginys atmetamas.

63. Vienas bendradarbiaujantis naudotojas nesutiko su 102 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta laikinąja išvada, kad Kinija gali tapti alternatyviu tiekimo šaltiniu. Atsižvelgdama į pateiktas pastabas, Komisija pripažįsta, kad nors per TL kai kurios Kinijos prekės buvo įvežtos į ES rinką, nėra tikėtina, kad artimoje ateityje Kinija taps svarbia tiekėja (žr. šio reglamento 41 konstatuojamąją dalį). Tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumų panaudojimą Europos Sąjungoje, Komisija toliau laikosi nuomonės, kad nagrinėjamojo produkto tiekimo problemų nėra. Todėl šis teiginys atmetamas.

64. Vienas bendradarbiaujantis naudotojas teigė, kad jei po šio tyrimo būtų nustatyti muitai, ceolito sąnaudos padidėtų tiek, kad jo skalbimo priemonių ir vandens minkštiklių kainos taip pat padidėtų, todėl padidėtų ir vartotojų kainos. Šis argumentas grindžiamas prielaida, kad nustačius antidempingo muitą naudotojai perduos ceolito kainos padidėjimą. Visų pirma, Komisija laikosi nuomonės, kad nustačius priemones Sąjungos gamintojai gautų naudos iš padidėjusios masto ekonomijos, o ne didindami kainas (žr. laikinojo reglamento 108 ir 111 konstatuojamąsias dalis). Galiausiai, kaip minėta, su ceolitu susijusi sąnaudų dalis visose vartotojams skirtų produktų gamybos sąnaudose yra nedidelė, todėl jokie muitų nustatymo padariniai, nors ir nėra tikėtini, nepaneigtų laikinosios išvados, kad nėra svarbesnių su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių reikėtų nenustatyti priemonių. Todėl šis teiginys atmetamas.

65. Vienas bendradarbiaujantis naudotojas teigė, kad gamindamas skalbimo priemones galėtų pereiti prie formulių, kuriose nenaudojamas ceolitas, o tai turėtų neigiamo poveikio ES ceolito gamintojams. ES gamintojai yra susipažinę su informacija, pateikta byloje susijusioms šalims susipažinti ir žino apie pavojų jų verslui. Tačiau nėra konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti tariamą tokio hipotetinio kitų medžiagų naudojimo poveikį Sąjungos pramonei. Todėl šis teiginys atmetamas.

66. Į šiuos argumentus atsižvelgta galutiniame tyrimo etape, tačiau jie nekeičia pagrindinių išvadų. Kadangi jokių kitų pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 93–112 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados. Todėl daroma išvada, kad nepateikta argumentų, kurie leistų teigti, jog priemonių nustatymas atlikus šį tyrimą prieštarautų Sąjungos interesams.

67. GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

68. Žalos pašalinimo lygis

69. Kadangi jokių pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 114–116 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

70. Galutinės priemonės

71. Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, kurio lygis turėtų būti toks, kaip nustatytas mažiausias dempingo ir žalos skirtumas pagal mažesniojo muito taisyklę. Šiuo atveju turėtų būti nustatyta muito norma, kuri prilygtų nustatytam dempingo dydžiui. Apskaičiuotas dydis – 28,1 %.

72. Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinio antidempingo muito norma Bosnijai ir Hercegovinai yra 28,1 %.

73. GALUTINIS LAIKINOJO MUITO SURINKIMAS

74. Manoma, kad, atsižvelgiant į nustatytą dempingo skirtumą, taip pat į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatytas laikinojo antidempingo muito sumas neviršijant šiuo reglamentu galutinai nustatyto muito sumos.

75. PRIEMONIŲ FORMA

76. Atliekant tyrimą Bosnijos eksportuojantis gamintojas Alumina d.o.o. Zvornik , kartu su susijusia bendrove Sąjungoje, Kauno Tiekimas AB , esančia Kaune, Lietuvoje, pateikė įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymą pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį. Pažymima, kad neseniai Fabrica glinice „Birac“ tapo patronuojančiąja bendrove ir Alumina d.o.o. , esanti Zvornike, liko vienintele grupės eksportuojančia gamintoja.

77. Komisija pasiūlymą išnagrinėjo. Pažymima, kad nagrinėjamasis produktas yra vartojimo produktas, turintis vieną produkto rūšį ir specifikaciją, todėl nelieka rizikos, kad kainos bus kompensuojamos naudojant įvairias produkto rūšis. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad viso eksporto į Sąjungą sąskaitas faktūras išrašė susijusi bendrovė Sąjungoje (t. y. Kauno Tiekimas AB , Kaunas, Lietuva). Ši susijusi bendrovė taip pat parduoda kitus Birac grupės pagamintus produktus. Tačiau ceolito A miltelių rinka yra tiksliai apibrėžta, o ceolito A miltelius perkantys pirkėjai nepirktų kitų Birac grupės gaminamų produktų. Todėl buvo padaryta išvada, kad kryžminės kompensacijos rizika, kai tiems patiems pirkėjams gali būti parduodami kiti produktai, yra labai maža.

78. Sprendimu 2011/XX/ES Komisija priėmė Alumina d.o.o. Zvornik ir susijusios bendrovės Kauno Tiekimas pasiūlytą įsipareigojimą. Taryba pripažįsta, kad pasiūlytu įsipareigojimu pašalinamas žalingas dempingo poveikis ir pakankamai sumažinama priemonių vengimo rizika.

79. Kad Komisija ir muitinės įstaigos galėtų toliau veiksmingai stebėti, kaip Alumina d.o.o. Zvornik ir jos susijusi bendrovė laikosi prisiimto įsipareigojimo, nuo antidempingo muito bus atleidžiama, jeigu atitinkamai muitinei pateikiant išleidimo į laisvą apyvartą prašymą i) pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, kuri yra komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiami bent priede išvardyti duomenys ir nurodytas pareiškimas, ii) importuotas prekes pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė Alumina d.o.o. Zvornik pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje arba Kauno Tiekimas pirmam nesusijusiam pirkėjui Sąjungoje ir jeigu iii) deklaruotos bei muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitos faktūros aprašymą. Jeigu neįvykdomos minėtos sąlygos, atitinkamas antidempingo muitas taikomas priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą.

80. Jeigu pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį Komisija dėl padaryto pažeidimo atsisako priimto įsipareigojimo, nurodydama konkrečius sandorius ir atitinkamas įsipareigojimo sąskaitas faktūras paskelbdama negaliojančiomis, skola muitinei nustatoma tada, kai priimama šių sandorių deklaracija dėl išleidimo į laisvą apyvartą.

81. Importuotojai turi žinoti, kad skola muitinei, kaip įprasta prekybos rizika, gali būti nustatyta tada, kai priimama deklaracija dėl išleidimo į laisvą apyvartą, kaip išdėstyta 56 ir 57 konstatuojamosiose dalyse, net jeigu Komisija priima gamintojo, iš kurio tiesiogiai ar netiesiogiai buvo perkama, įsipareigojimą.

82. Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 7 dalį muitinės įstaigos turėtų nedelsdamos informuoti Komisiją visada, kai nustatoma šio įsipareigojimo pažeidimo požymių.

83. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Alumina d.o.o. Zvornik ir Kauno Tiekimas pasiūlytą įsipareigojimą Komisija laiko priimtinu. Susijusioms bendrovėms buvo pranešta apie esminius faktus, aplinkybes ir prievoles, kuriais remiantis įsipareigojimas buvo priimtas.

84. Pažeidus ar atšaukus įsipareigojimus arba Komisijai atsisakius priimtų įsipareigojimų, antidempingo muitas, Tarybos nustatytas pagal 9 straipsnio 4 dalį, taikomas savaime, remiantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalimi,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamiems Bosnijos ir Hercegovinos kilmės ceolito A milteliams, taip pat vadinamiems ceolito NaA arba ceolito 4A milteliais, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 2842 10 00 (TARIC kodas 2842 10 00 30), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra 28,1 %.

3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos muitus reglamentuojančios galiojančios nuostatos.

2 straipsnis

1. Importuojamiems produktams, deklaruojamiems išleidimui į laisvą apyvartą pagal sąskaitas faktūras, išduotas bendrovių, kurių įsipareigojimus Komisija priėmė ir kurių pavadinimai įtraukti į Sprendime 2011/XX/ES pateiktą kartais atnaujinamą sąrašą, 1 straipsniu nustatytas antidempingo muitas netaikomas, jeigu:

– juos pagamino, išsiuntė ir jiems sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė Alumina d.o.o. , Zvornikas, Bosnija ir Hercegovina, pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje arba Kauno Tiekimas AB , Kaunas, Lietuva, pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje ir

– importuojant tokius produktus pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, kuri yra komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiami bent šio reglamento priede išvardyti duomenys ir nurodytas pareiškimas ir

– deklaruotos bei muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitos faktūros aprašymą.

2. Skola muitinei nustatoma priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą:

– nustačius, kad dėl 1 dalyje aprašytų importuojamų produktų nesilaikoma vienos ar daugiau toje dalyje išvardytų sąlygų, arba

– jeigu Komisija atsisako priimto įsipareigojimo pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį, priimdama reglamentą arba sprendimą, kuriame nurodo konkrečius sandorius ir atitinkamas įsipareigojimo sąskaitas faktūras paskelbia negaliojančiomis.

3 straipsnis

Galutinai surenkamos garantijomis užtikrintos laikinojo antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (ES) Nr. 1036/2010 importuojamiems Bosnijos ir Hercegovinos kilmės ceolito A milteliams, kurių KN kodai šiuo metu yra 2842 10 00 (TARIC kodas 2842 10 00 30), sumos.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

Komercinėje sąskaitoje faktūroje, pridedamoje prie bendrovių Sąjungai parduodamų prekių, dėl kurių prisiimtas įsipareigojimas, nurodomi šie duomenys:

1. Pavadinimas „KOMERCINĖ SĄSKAITA FAKTŪRA, PRIDEDAMA PRIE PREKIŲ, DĖL KURIŲ PRISIIMTAS ĮSIPAREIGOJIMAS“.

2. Komercinę sąskaitą faktūrą išrašančios bendrovės pavadinimas.

3. Komercinės sąskaitos faktūros numeris.

4. Komercinės sąskaitos faktūros išrašymo data.

5. Papildomas TARIC kodas, pagal kurį sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės turi būti išmuitintos Sąjungos pasienyje (papildomas TARIC kodas xxxx arba yyyy).

6. Tikslus prekių aprašymas nurodant:

– aiškų prekių, kurios atitiktų prekes, dėl kurių prisiimtas įsipareigojimas, aprašymą,

– bendrovės produkto kodo numerį (BPK),

– TARIC kodą,

– kiekį (tonomis).

7. Pardavimo sąlygų aprašymas, įskaitant:

– kainą už toną,

– taikomas mokėjimo sąlygas,

– taikomas pristatymo sąlygas,

– bendrą nuolaidų ir grąžinimų sumą.

8. Į Sąjungą prekes importuojančios bendrovės (importuotojas – asmuo, kuris deklaruoja prekes muitiniam įforminimui), kuriai sąskaitą, pridedamą prie prekių, dėl kurių prisiimtas įsipareigojimas, tiesiogiai išrašo bendrovė, pavadinimas.

9. Komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusio bendrovės atstovo vardas, pavardė ir toks pasirašytas pareiškimas:

„Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės, skirtos tiesioginiam eksportui į Europos Sąjungą, parduodamos taikant Alumina d.o.o. , Zvornikas ir jos susijusios bendrovės Kauno Tiekimas AB pasiūlyto ir Europos Komisijos Sprendimu 2011/XX/ES (*) priimto įsipareigojimo sąlygas. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“

___________

(*) nuoroda į OL.

[1] OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

[2] OL L 298, 2010 11 16, p. 27.

[3] 2006 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimas 2006/781/EB.