27.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 225/20

Regionų komiteto nuomonė. Pasiūlymai dėl teisėkūros aktų dėl bendros žuvininkystės politikos reformos

2012/C 225/04

REGIONŲ KOMITETAS

—

pritaria Europos Komisijos priemonėms, kuriomis siekiama neleisti toliau mažėti daugelio rūšių ištekliams ir užtikrinti jūrų biologinių išteklių naudojimą tokiu lygiu, kuris sudarytų galimybę iki 2015 m. kuo labiau priartėti prie didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio tikslo,

—

kai įmanoma, palaipsniui reikėtų įvesti draudimą išmesti į jūrą sugautas žuvis, visų pirma, pramoninėms reikmėms žvejojamas rūšis, tačiau leisti už borto išmesti jūrų organizmus, kurie, išmetus juos atgal į jūrą, gali išgyventi,

—

atkreipia dėmesį, kad privaloma tvarka įvedus perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą galima tikėtis tam tikros rizikos ir neigiamų pasekmių, tad rekomenduoja tokias sistemas padaryti savanoriškas ir priskirti jas valstybių narių kompetencijai,

—

sutinka, kad turint omenyje akvakultūros ekonominę ir strateginę svarbą tikslinga ją skatinti priimant atskirą reglamentą,

—

ragina Bendrą žuvininkystės politiką kuo labiau regionalizuoti; visiškai pritaria, kad reikia proceso, kuriame būtų atsižvelgiama į regionų ypatumus bei poreikius, įskaitant bendradarbiavimą su regioninėmis patariamosiomis tarybomis, kad būtų galima priimti išsaugojimo priemones ir technines Bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimo priemones, kad politika geriau atspindėtų konkretaus žuvininkystės sektoriaus realijas ir specifiką ir tarpvalstybines problemas,

—

palankiai vertina tai, kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas bus įtrauktas į naują Bendrą strateginę programą ir susietas su kitais regioninės ir kaimo plėtros fondais; vis dėlto prašo užtikrinti finansavimą žuvininkystei ir akvakultūrai, taip pat regionų dalyvavimą strateginiame šių fondų įgyvendinime.

Pranešėjas

Mieczysław Struk (PL / ELP), Pamario vaivadijos maršalka

Pamatiniai dokumentai

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo

COM(2011) 416 final

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendros žuvininkystės politikos reforma“

COM(2011) 417 final

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ataskaitų teikimo įpareigojimų pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką

COM(2011) 418 final

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto

COM(2011) 424 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos

COM(2011) 425 final

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Ilgalaikis valdymas

1.

mano, kad Bendra žuvininkystės politika turėtų padėti ilgam nustatyti tvarias aplinkos, ekonomines ir socialines sąlygas. Be to, ši politika turėtų pagerinti žuvininkyste užsiimančių asmenų gyvenimo lygį, užtikrinti rinkų stabilumą, išteklių prieinamumą ir galimybę vartotojams išteklius gauti už prieinamą kainą;

2.

pritaria Europos Komisijos priemonėms, kurių ji ėmėsi atsižvelgdama į 2002 m. Johanesburge pasaulio vadovų priimtą tvaraus vystymosi deklaraciją, kuria siekiama neleisti toliau mažėti daugelio rūšių ištekliams ir visais lygmenimis užtikrinti jūrų biologinių išteklių naudojimą, ir kad iki 2015 m. būtų galima kuo labiau priartėti prie didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio tikslo;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmai su tam tikrais ištekliais susijusiam tikslui pasiekti buvo labai skuboti ir kad toks skubėjimas gali turėti neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių. Būtina, kad be ribojimo ir apsaugos priemonių būtų aktyviai dedamos pastangos restruktūrizuoti tokias sritis kaip verslo plėtra, mokymas ir saugios pensijų sąlygos. Lėšų šiems veiksmams finansuoti reikia ieškoti tiek nacionaliniu ir regionų lygmeniu pagal jų gebėjimus ir jiems priskirtą kompetenciją, tiek ir ES lygmeniu;

4.

sutinka, jog norint, kad biologiniai ištekliai būtų tausiai naudojami, būtina imtis atsargumo priemonių ir galvoti apie ekosistemą siekiant, kad žvejybos veiklos poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis ir būtų sužvejojama vis mažiau, o ilgainiui iš viso nebesužvejojama nepageidaujamų žuvų;

5.

ragina tikslo tausiai naudoti biologinius išteklius siekti žvelgiant į daugiametę žuvininkystės valdymo perspektyvą: labai svarbu turėti daugiamečius planus, kuriuose atsispindėtų įvairių žuvininkystės tipų specifika ir būtų numatyta, kaip, iškilus nenumatytoms aplinkybėms, reikėtų priimti būtinus sprendimus;

6.

mano, kad, laikantis ekosisteminio požiūrio, į daugiamečius planus, jeigu įmanoma, turėtų būti įtraukti įvairūs ištekliai, jeigu tokiais ištekliais naudojamasi bendrai. Išteklių, kuriems išsaugojimo planai neparengti, naudojimo rodikliai, lemiantys didžiausią tausų leidžiamą sužvejoti kiekį, turėtų būti taikomi apribojant leidžiamą sužvejoti kiekį ir (arba) žvejybos veiklą.

a)

Daugiamečiuose planuose turi būti nustatyti aiškūs tikslai, terminai jiems pasiekti, numatytos periodinės patikros. Ir terminai, ir tempas turi atitikti rūšių dinamiką.

b)

Įgyvendinant ir rengiant planus reikia siūlyti priemones, grindžiamas ekonominio protingumo principu, atsižvelgiant į būtinybę laipsniškai diegti reikiamus pokyčius ir stengiantis nenustatyti pernelyg griežtų terminų, jei tai nėra skubiai reikalinga. Šios priemonės turi būti grindžiamos objektyviais argumentais, socialiniu-ekonominiu požiūriu jas turi būti įmanoma įgyvendinti. Kartu reikia parengti socialinio ir ekonominio poveikio tyrimą, jį rengiant turi dalyvauti suinteresuotieji subjektai arba jų teisėti atstovai.

7.

pripažįsta, kad žuvininkystės valdymui, kuris pagrįstas patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, parengtomis atsižvelgiant į žvejų sukauptas ir iš kartos į kartą perduodamas tradicines ekologijos žinias, reikalingi suderinti, patikimi ir tikslūs duomenys ir atkreipia dėmesį į tai, kad renkant duomenis svarbu ir rekomenduotina bendradarbiauti su žuvininkystės sektoriumi. Ragina Europos Komisiją ir valstybes nares skirti ad hoc lėšų moksliniams tyrimams ir ekspertizėms bei pabrėžia Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) vaidmenį, tai svarbiausia tarptautinė mokslinė įstaiga, galinti sustiprinti Europos ekspertų indėlį į tvarų žuvininkystės valdymą;

8.

manydama, kad reikėtų rinkti duomenis, kurie palengvintų žuvininkystės, akvakultūros bei žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimo sektoriuose veikiančių suinteresuotųjų subjektų ir šių sektorių užimtumo tendencijų ekonominį bei socialinį-ekonominį vertinimą, ES turėtų skirti atitinkamų išteklių nacionalinėms ir regioninėms institucijoms tokiems duomenims rinkti;

Galimybė naudotis priekrančių žvejybos vandenimis

9.

pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad galiojančios taisyklės, pagal kurias ribojamos galimybės naudotis ištekliais valstybių narių 12 jūrmylių zonose, veikia patenkinamai ir turi teigiamo poveikio išteklių išsaugojimui, nes šiomis taisyklėmis ribojama žvejybos veikla pažeidžiamiausioje Sąjungos vandenų dalyje. Todėl Regionų komitetas mano, kad šias taisykles reikėtų ir toliau taikyti;

10.

ragina ir toliau labai saugoti jūrų biologinius išteklius aplink atokiausius ES regionus, nes jie padeda išsilaikyti vietos ekonomikai, turint omenyje jų struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį;

11.

atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje įtvirtintą kilmės valstybės principą ir ragina valstybes nares jo laikytis savo išskirtinėse ekonominėse zonose, kad būtų išsaugotas nykstančių upėse neršiančių (anadrominių) laukinių žuvų populiacijos gyvybingumas;

12.

mano, kad valstybėms narėms turėtų būti leidžiama priimti išsaugojimo ir valdymo priemones, visiems Europos Sąjungos žvejybos laivams taikytinas jų 12 jūrmylių zonose ir atsižvelgiant į aplinkos, socialinius ir ekonominius geografiniams parajoniams (GSA – Geografical Sub-Area) arba žemesniam lygmeniui būdingus ypatumus, su sąlyga, kad tais atvejais, kai jos taikomos Sąjungos žvejybos laivams iš kitų valstybių narių, jos nėra diskriminacinės, kad prieš tai deramai pasikonsultuojama su kitomis suinteresuotomis valstybėmis narėmis, joms suteikiama išsami informacija ir kad Sąjunga dar nėra priėmusi būtent šios 12 jūrmylių zonos išsaugojimui ir valdymui skirtų priemonių;

Į jūrą išmetamų žuvų kiekio mažinimas

13.

sutinka, kad norint sumažinti į jūrą išmetamų sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekį (jis šiuo metu yra didžiulis) arba jų iš viso neišmesti, dėl kurio atsiranda daug atliekų ir daromas neigiamas poveikis tvariam jūrų biologinių išteklių ir jūrų ekosistemų naudojimui, o taip pat finansiniam žuvininkystės pajėgumui, reikia išteklių. Todėl galvoja, kad reikėtų skatinti žvejybos įrankių selektyvumą siekiant kiek įmanoma sumažinti išmetamų į jūrą sugautų žuvų kiekį. Kai įmanoma, palaipsniui reikėtų įvesti draudimą išmesti į jūrą sugautas žuvis (visų pirma, pramoninėms reikmėms žvejojamas rūšis), tačiau leisti už borto išmesti jūrų organizmus, kurie, išmetus juos atgal į jūrą, gali išgyventi;

14.

mano, kad sužvejotų nepageidaujamų žuvų iškrovimas veiklos vykdytojui neturėtų būti ekonominiu požiūriu visapusiškai naudingas ir kad jų perdirbimas į žuvų miltus nedera su Komisijos aplinkosaugos tikslais;

15.

be to mano, kad pagrindinis reglamentas nėra tinkamas dokumentas pateikti išsamų žuvų , kurias privaloma iškrauti, rūšių sąrašą. Privalomų iškrauti rūšių sąrašą tikslingiau būti pateikti žuvų (vienos ar keleto rūšių) išteklių valdymo planuose;

Galimybė naudotis ištekliais

16.

mano, kad pagal galiojančias taisykles valstybėms narėms jau suteikiama galimybė, jeigu jos to pageidauja, savo laivynui taikyti individualių perkeliamų kvotų sistemą su žinomomis pasekmėmis tiek spekuliacijos, tiek koncentracijos prasme. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, nereikėtų įvesti reikalavimo, kad kiekviena valstybė narė nustatytų perleidžiamas ar išnuomojamas žvejybos teises;

17.

taip pat mano, kad visų perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemų galiojimo laikotarpį turi nustatyti valstybės narės;

18.

atkreipia dėmesį, kad privaloma tvarka įvedus perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą galima tikėtis tam tikros rizikos ir neigiamų pasekmių, tad rekomenduoja tokias sistemas padaryti savanoriškas ir priskirti jas valstybių narių kompetencijai;

19.

ragina valstybes nares, kad jos, prieš įvesdamos savanorišką perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą, pritaikytų savo taisykles, kad jomis būtų deramai apsaugoti pakrančių žvejybos interesai ir būtų užtikrinta apsauga nuo neigiamų, su sistemos įvedimu susijusių pasekmių, tokių kaip per didelė koncentracija ar spekuliacija;

20.

perteklinių pajėgumų klausimu primena teigiamą pagalbos už laivų atidavimą į metalo laužą patirtį;

21.

mano, kad dėl daugelio valstybių narių žvejybos sektoriaus specifinių charakteristikų ir socialinio bei ekonominio pažeidžiamumo bei valstybių narių skirtingų socialinės ir ekonominės politikos prioritetų žvejybos srityje privaloma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema yra netinkama ir kad žvejybos galimybių skirstymo metodas ir bet kokios jų perleidimo taisyklės ir toliau turėtų būti nustatomi valstybių narių lygmeniu;

22.

taip pat ragina nustatant viršutinę mažų laivynų žvejybos pajėgumų ribą atsižvelgti į konkrečias atokiausių regionų sąlygas, kartu išlaikant dabartinius atskaitos lygius;

Išorės aspektas

23.

ragina Europos Sąjungą tarptautiniu mastu populiarinti Bendros žuvininkystės politikos tikslus. Todėl Sąjunga turėtų stengtis pagerinti regioninių ir tarptautinių organizacijų veiklos rezultatus tarptautinių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityje, remdama mokslu pagrįstą sprendimų priėmimą ir geresnį taisyklių laikymąsi, didesnį skaidrumą bei suinteresuotųjų šalių, visų pirma žvejų, dalyvavimą ir kovodama su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejybos veikla;

24.

sutinka, kad susitarimuose su trečiosiomis šalimis dėl tvaraus žuvininkystės valdymo turėtų būti numatyta galimybė už Sąjungos finansinį įnašą įgyti išteklių naudojimo teises, ir tai turėtų padėti tose šalyse sukurti aukštos kokybės valdymo sistemą, garantuojančią veiksmingas tausaus žuvininkystės išteklių naudojimo stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones. Taip pat mano, kad susitarimai su trečiosiomis šalimis nuo jų priklausančiam Sąjungos žvejybos laivynui turėtų suteikti stabilumą, pajėgumą ir pelningumą, t. y. užtikrinti ateitį;

25.

yra įsitikinęs, kad žvejybos partnerystės susitarimuose su trečiosiomis šalimis turėtų būti nustatyti teisiniai, ekonominiai ir aplinkosauginiai reikalavimai ES laivų vykdomai žvejybai arba ES veiklos vykdytojų daromoms investicijoms žuvininkystės srityje, kurie atitiktų tam tikras tarptautinių organizacijų, taip pat regioninių žuvininkystės organizacijų (RŽO), priimtas priemones. Žvejybos susitarimais siekiama, inter alia, užtikrinti, kad trečiosiose šalyse žvejyba būtų vykdoma laikantis tvarių ir abiem pusėms priimtų procedūrų;

Akvakultūra

26.

sutinka, kad turint omenyje akvakultūros ekonominę ir strateginę svarbą tikslinga jai suteikti postūmį priimant atskirą reglamentą, kuriame būtų nustatytos ES gairės, kaip rengti nacionalinius strateginius planus, kad akvakultūros sektoriuje pagerėtų konkurencingumas; šiuo tikslu visoje gamybos ir pardavimo grandinėje reikia remti ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu tvarų vystymasi ir inovacijas, skatinti perdirbimą vietos lygiu ir veiklos diversifikavimą ir tokiu būdu pakrančių ir kaimo vietovėse gerinti gyvenimo kokybę; taip pat reikia sugalvoti, kaip valstybės narės galėtų keistis informacija ir gerąja praktika, taikydamos atviro nacionalinių priemonių (susijusių su verslo sauga, galimybe naudotis Sąjungos vandenimis ir erdve, daugiausia dėmesio skiriant aplinkos apsaugos ir veiklos vykdymo į Natura 2000 sąrašą įtrauktose teritorijose suderinimui, ir administracinių licencijų ir leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimu) koordinavimo metodą;

27.

pripažįsta, kad reikia įsteigti konsultacinį akvakultūros komitetą, kuris galėtų deramai atstovauti šiam sektoriui ir kuriame būtų pakankamas skaičius gamybos sektoriaus atstovų (profesinės ir gamintojų organizacijos arba prekybos rūmai);

Žuvininkystės produktų rinka

28.

sutinka, kad žvejybos veikla nenuspėjama, todėl reikėtų sukurti žmonių maistui skirtų žuvininkystės produktų saugojimo sistemą, kuri padėtų didinti rinkos stabilumą ir gauti iš produktų pelną, pirmiausia sukurdama pridėtinę vertę. Ši sistema turėtų būti taikoma ir akvakultūros produkcijai;

29.

sutinka, kad bendrųjų prekybos standartų taikymas turėtų leisti tiekti rinkai ekologiškus produktus, išnaudoti visas žuvininkystės ir akvakultūros produktų vidaus rinkos teikiamas galimybes, sudaryti geresnes sąlygas sąžininga konkurencija pagrįstai prekybai ir taip padėti didinti produkcijos pelningumą;

30.

mano, kad didėjant žuvininkystės ir akvakultūros produktų įvairovei, tampa labai svarbu pateikti vartotojams minimalios privalomos informacijos, kuri būtų aiški ir suprantama, apie pagrindines produktų savybes;

31.

primygtinai siūlo, kad bendras rinkos organizavimas turėtų būti įgyvendinamas laikantis tarptautinių Europos Sąjungos įsipareigojimų, ypač tų, kurie susiję su Pasaulio prekybos organizacijos nuostatomis, nesumažinant galimybių iš trečiųjų šalių įvežamiems produktams įvesti sveikatos ir higienos priemonių standartizavimą ir tvirtinimą ir parengti jūrinės žvejybos komercinę praktiką, kuri skatintų neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos išnykimą;

32.

ragina sukurti, kai tai įmanoma, Europos Sąjungos žuvininkystės produktų viešo sertifikavimo sistemą, kuri būtina siekiant užtikrinti, kad šie produktai būtų tiekiami iš tinkamai valdomų žuvininkystės išteklių;

Regionalizavimas

33.

ragina Bendrą žuvininkystės politiką kuo labiau regionalizuoti, kad būtų galima remtis visų suinteresuotųjų subjektų, ypač regionų valdžios institucijų, žiniomis ir patirtimi, bei pabrėžia makroekonominių strategijų svarbą;

34.

pabrėžia didėjančią rekreacinės žvejybos sąveiką su žvejas ir žvejų bendruomenėms;

35.

visiškai pritaria, kad reikia proceso, kuriame būtų atsižvelgiama į regionų ypatumus bei poreikius, įskaitant bendradarbiavimą su regioninėmis patariamosiomis tarybomis, kad būtų galima priimti išsaugojimo priemones ir technines Bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimo priemones, kad politika geriau atspindėtų konkretaus žuvininkystės sektoriaus realijas ir specifiką ir tarpvalstybines problemas;

36.

mano, kad reikėtų stiprinti regionines patariamąsias tarybas arba kitas panašias partnerystės struktūras, siekiant užtikrinti, kad su vietos bendruomenėmis būtų ne tik konsultuojamasi, bet ir jos iš tikrųjų dalyvautų savo vietos žuvų išteklių valdyme;

37.

primygtinai siūlo, kad įgyvendinant Bendrą žuvininkystės politiką būtų atsižvelgiama į tai, kaip tai susiję su kitais jūrų reikalais, nes visi su Europos vandenynais ir jūromis susiję klausimai yra persipynę, įskaitant ir jūrų teritorijų planavimą, ir taip skatinama integruota jūrų politika;

38.

pabrėžia, kad įgyvendinant Bendrą žuvininkystės politiką negalima neužtikrinti visapusiškos vandens ekosistemų apsaugos ir sąveikos turint omenyje tarpinių vandenų bei ekologinių upių ir ežerų koridorių ir šių vandenų žuvų populiacijų pažeidžiamumą ir būtina skirti ypatingą dėmesį galinčių išnykti vertingų žuvų rūšių, ypač anadrominių ir katadrominių rūšių, išsaugojimui ir jų išteklių didinimui;

Europos jūrinės veiklos ir žuvininkystės fondas

39.

supranta, kad be reikiamos finansinės paramos valstybės narės nebus pajėgios deramai įgyvendinti Bendros žuvininkystės politikos tikslų, ypač žinant, kokias problemas kelia žvejybos sektoriaus vystymasis ir jo valdymas, ir kad valstybių narių finansiniai ištekliai yra riboti;

40.

dėl šių priežasčių ragina sukurti tinkamą daugiametį ES finansinės paramos mechanizmą, kuris būtų orientuotas į Bendros žuvininkystės politikos prioritetus ir padėtų šiuos tikslus įgyvendinti, pavyzdžiui, padidintų sektoriaus, ypač žvejybos laivyno, ekonominį rentabilumą, sukurtų naujų darbo vietų, padėtų jį modernizuoti ir įdiegti inovacijų, taip pat vystytų patikimų ir tausių laivų gamybą;

41.

primygtinai ragina 2014–2020 m. laikotarpiu atnaujinti finansinę paramą atokiausių regionų žvejybos laivyno atnaujinimui ir modernizavimui;

42.

mano, kad Europos Sąjungos finansinė parama turėtų būti teikiama tik tuo atveju, jeigu valstybės narės ir veiklos vykdytojai laikosi Bendros žuvininkystės politikos. Todėl ši finansinė parama turėtų būti nutraukta, laikinai sustabdyta arba koreguojama, jeigu valstybė narė nesilaiko Bendros žuvininkystės politikos taisyklių arba veiklos vykdytojai jas dar kartą šiurkščiai pažeidžia;

43.

palankiai vertina tai, kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas bus įtrauktas į Bendrą strateginę programą ir susietas su kitais regioninės ir kaimo plėtros fondais, kad būtų galima kurti integruotos vietos plėtros sistemą ir palengvinti galimybes gauti finansavimą vietos ir regionų lygiu. Vis dėlto prašo užtikrinti finansavimą žuvininkystei ir akvakultūrai, taip regionų dalyvavimą įgyvendinant šią sistemą;

44.

pripažįsta biologinę, gamybinę ir istorinę žuvų išteklių ir ežerų bei upių buveinių reikšmę, todėl mano, kad šiam sektoriui Europos Sąjunga turėtų teikti finansinę paramą, taip pat siekiant mažinti jūrose sugaunamų žuvų kiekį, importą ir skatinti regionų konkurencingumą;

Europos Komisijos galios

45.

pripažįsta, kad siekiant Bendros žuvininkystės politikos tikslų Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti perduoti įgaliojimai priimti teisės aktus, kad būtų papildyti arba iš dalies pakeisti neesminiai pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto punktai. Vis dėlto Komitetas rekomenduoja teisiniu ir politiniu požiūriu atidžiai ir išsamiai įvertinti Komisijos labai plačiai taikomus deleguotuosius aktus ir pasirūpinti, kad šių įgaliojimų delegavimo tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukmė būtų aiškiai apibrėžti;

46.

primygtinai reikalauja, kad Komisija, rengdama deleguotuosius teisės aktus, kurie vėliau bus priimami, deramai konsultuotųsi, nepamiršdama pasikonsultuoti ir su ekspertais bei su regionų valdžios institucijomis.

47.

tvirtai remia ir skatina bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemonių naudojimą, įvirtintą Komisijos bendrame reglamente dėl Bendros strateginės programos, siekiant užtikrinti, kad vietos ir regionų lygmuo, kartu su struktūrinių ir kaimo plėtros fondų lėšomis, galėtų naudotis ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis – lanksčiai ir koordinuotai, pagal principą „iš apačios į viršų“ ugdydamas gebėjimus;

48.

mano, kad rengdama deleguotuosius teisės aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

49.

pabrėžia, jog norint, kad Bendra žuvininkystės politika būtų sėkminga, būtina turėti veiksmingą kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą, į kurią reikėtų įtraukti ir kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejybos veikla. Europos Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą reikėtų įgyvendinti naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis. Valstybėms narėms arba Komisijai turėtų būti suteikta galimybė vykdyti naujų kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomuosius projektus.

50.

mano, kad kas penkerius metus reikėtų peržiūrėti, kaip ES reglamentas yra vykdomas.

II.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

COM(2011) 425 final

1   pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2002 m. Johanesburge vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo kovoti su nuolatiniu daugelio žuvų išteklių nykimu. Todėl Europos Sąjunga turėtų patobulinti savo bendrą žuvininkystės politiką, užtikrindama, jog iki 2015 m. būtų prioritetine tvarka atkurti ir išlaikyti tokie jūrų biologinių išteklių naudojimo lygiai, kad žvejojamų išteklių populiacijos dydžiai būtų tokie, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. Jei mokslinės informacijos turima mažiau, gali tekti taikyti apytikres didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio vertes.

2002 m. Johanesburge vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo kovoti su nuolatiniu daugelio žuvų išteklių nykimu. Todėl Europos Sąjunga turėtų patobulinti savo Bendrą žuvininkystės politiką, užtikrindama, jog iki 2015 m. būtų prioritetine tvarka atkurti ir išlaikyti tokie jūrų biologinių išteklių naudojimo lygiai, kad žvejojamų išteklių populiacijos dydžiai būtų tokie, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. Jei mokslinės informacijos turima mažiau, gali tekti taikyti apytikres didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio vertes.

Paaiškinimas

2002 m. Johanesburgo susitarime pripažįstama, kad gali būti neįmanoma iki 2015 m. užtikrinti kai kurių žuvų rūšių ir žuvų išteklių didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, todėl, numatant tokią galimybę, buvo įrašyti žodžiai „kai įmanoma“. ES nereikėtų mėginti viršyti savo tarptautinius įsipareigojimus.

2   pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Žuvininkystės tikslai buvo išdėstyti Konvencijos dėl biologinės įvairovės šalių konferencijoje priimtame Sprendime dėl 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano; bendra žuvininkystės politika turėtų užtikrinti jų darną su Europos Tarybos patvirtintais biologinės įvairovės išsaugojimo tikslais ir Komisijos komunikate „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ nustatytais tikslais, visų pirma iki 2015 m. pradėti taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

Žuvininkystės tikslai buvo išdėstyti Konvencijos dėl biologinės įvairovės šalių konferencijoje priimtame Sprendime dėl 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano; Bendra žuvininkystės politika turėtų užtikrinti jų darną su Europos Tarybos patvirtintais biologinės įvairovės išsaugojimo tikslais ir Komisijos komunikate „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ nustatytais tikslais, visų pirma iki 2015 m. pradėti taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

Paaiškinimas

2002 m. Johanesburgo susitarime pripažįstama, kad gali būti neįmanoma iki 2015 m. užtikrinti kai kurių žuvų rūšių ir žuvų išteklių didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, todėl, numatant tokią galimybę, buvo įrašyti žodžiai „kai įmanoma“. ES nereikėtų mėginti viršyti savo tarptautinius įsipareigojimus.

3   pakeitimas

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jūrų biologiniai ištekliai aplink Azorų, Madeiros ir Kanarų salas turėtų būti ir toliau itin saugomi, nes jie padeda išsilaikyti tų salų vietos ekonomikai, turint omenyje tų salų struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį. Todėl Azorų, Madeiros ir Kanarų salų uostuose įregistruotiems žvejybos laivams turėtų būti tebetaikomi tam tikros žvejybos veiklos tuose vandenyse apribojimai.

Jūrų biologiniai ištekliai turėtų būti ir toliau itin saugomi, nes jie padeda išsilaikyti tų salų vietos ekonomikai, turint omenyje tų salų struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį. Todėl uostuose įregistruotiems žvejybos laivams turėtų būti tebetaikomi tam tikros žvejybos veiklos tuose vandenyse apribojimai.

Paaiškinimas

Atokiausiuose regionuose padėtis yra sudėtinga, todėl būtina dėmesį skirti visiems atokiausiems regionams ir užtikrinti paramą jų vystymuisi, kuriam didelės įtakos turi gera jūrų išteklių būklė ir apskritai gera jūrų aplinka. Šiuo pakeitimu atkreipiamas dėmesys į visus atokiausius ES regionus.

4   pakeitimas

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Būtina priimti priemones, skirtas sumažinti ir panaikinti šiuo metu didelį sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekį ir į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Dėl sužvejojamų nepageidaujamų žuvų ir į jūrą išmetamų žuvų veltui išeikvojama didelė išteklių dalis ir daromas neigiamas poveikis tausiam jūrų biologinių išteklių bei jūrų ekosistemų naudojimui ir finansiniam žuvininkystės perspektyvumui. Turėtų būti nustatytas ir laipsniškai įgyvendinamas įpareigojimas užtikrinti, kad visos valdomų išteklių žuvys, sužvejotos vykdant žvejybos veiklą Europos Sąjungos vandenyse arba Europos Sąjungos žvejybos laivais, būtų iškraunamos.

Būtina priimti priemones, skirtas sumažinti ir panaikinti šiuo metu didelį sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekį ir į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Dėl sužvejojamų nepageidaujamų žuvų ir į jūrą išmetamų žuvų veltui išeikvojama didelė išteklių dalis ir daromas neigiamas poveikis tausiam jūrų biologinių išteklių bei jūrų ekosistemų naudojimui ir finansiniam žuvininkystės perspektyvumui. urėtų būti nustatytas ir laipsniškai įgyvendinamas įpareigojimas užtikrinti, kad visos žuvys, sužvejotos Europos Sąjungos vandenyse arba Europos Sąjungos žvejybos laivais, būtų iškraunamos.

5   pakeitimas

29 konstatuojamoji dalis

Komisjos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. turėtų būti įgyvendinta daugelį pagal bendrąją žuvininkystės politiką valdomų žuvų išteklių apimanti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, taikoma visiems 12 metrų arba ilgesniems laivams ir visiems kitiems traukiamaisiais žvejybos įrankiais žvejojantiems laivams. Valstybės narės gali nuspręsti laivams, kurių ilgis iki 12 metrų ir kurie nenaudoja traukiamųjų žvejybos įrankių, netaikyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos. Šia sistema turėtų būti prisidedama prie sektoriaus jau sąlygojamo laivynų mažinimo ir geresnių ūkinės veiklos rezultatų, kartu sukuriant teisiniu atžvilgiu saugias ir išimtines žvejybos koncesijas, skirtas naudotis valstybės narės metinėmis žvejybos galimybėmis. Kadangi jūrų biologiniai ištekliai yra bendras turtas, perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis turėtų būti suteikiama naudotojo teisė tik į dalį valstybės narės metinių žvejybos galimybių, kurios gali būti atšauktos pagal nustatytas taisykles.

būti įgyvendinta daugelį pagal Bendrą žuvininkystės politiką valdomų žuvų išteklių apimanti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, taikoma visiems 12 metrų arba ilgesniems laivams ir visiems kitiems laivams, . Šia sistema turėtų būti prisidedama prie sektoriaus jau sąlygojamo laivynų mažinimo ir geresnių ūkinės veiklos rezultatų, kartu sukuriant teisiniu atžvilgiu saugias ir išimtines žvejybos koncesijas, skirtas naudotis valstybės narės metinėmis žvejybos galimybėmis. Kadangi jūrų biologiniai ištekliai yra bendras turtas, perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis turėtų būti suteikiama naudotojo teisė tik į dalį valstybės narės metinių žvejybos galimybių, kurios gali būti atšauktos pagal nustatytas taisykles.

Paaiškinimas

Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų (PŽK) sistemos įgyvendinimas turėtų būti paliktas valstybių narių kompetencijai, o ne privalomas.

6   pakeitimas

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kai kurių nedidelių laivynų specifinės charakteristikos ir socialinis bei ekonominis pažeidžiamumas yra priežastys, dėl kurių privaloma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema taikoma tik dideliems laivams. Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema turėtų apimti tuos žuvų išteklius, kurių žvejybos galimybės yra paskirtos.

Kai kurių nedidelių laivynų specifinės charakteristikos ir socialinis bei ekonominis pažeidžiamumas yra priežastys, dėl kurių perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema taikoma tik dideliems laivams. Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema turėtų apimti tuos žuvų išteklius, kurių žvejybos galimybės yra paskirtos.

Paaiškinimas

Siūloma keisti šią konstatuojamąją dalį norint ją suderinti su 27straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pabrėžti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų įvedimo savanorišką pobūdį.

7   pakeitimas

2 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Bendrieji tikslai

1.   Bendra žuvininkystės politika turi būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla garantuotų ilgalaikes tausias ekologines, ekonomines ir socialines sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu.

2.   Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo metodas ir siekiama užtikrinti, jog gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad iki 2015 m. atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

3.   Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, užtikrinantis, kad būtų sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai.

4.   Į bendrą žuvininkystės politiką įtraukiami Sąjungos aplinkos teisės aktų reikalavimai.

Bendrieji tikslai

1.   Bendra žuvininkystės politika turi būti užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla garantuotų ilgalaikes tausias ekologines, ekonomines ir socialines sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu.

2.   Pagal Bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo metodas ir siekiama užtikrinti, jog gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad iki 2015 m. atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

3.   Pagal Bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, užtikrinantis, kad būtų sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai.

4.   Į Bendrą žuvininkystės politiką įtraukiami Sąjungos aplinkos teisės aktų reikalavimai

Paaiškinimas

Nustačius 2015 m. terminą būtų sudėtinga nustatyti didžiausią tausų leidžiamą sužvejoti kiekį ir jį taikyti kai kurių tipų žvejybai, ypač mišriajai žvejybai. Formuluotė paimta iš 2002 m. Johanesburge vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtos deklaracijos (žr. 2-ą politikos rekomendaciją).

8   pakeitimas

2 straipsnis 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, užtikrinantis, kad būtų sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai.

Pagal Bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, užtikrinantis, kad būtų sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai.

Paaiškinimas

2002 m. Johanesburgo susitarime pripažįstama, kad gali būti neįmanoma iki 2015 m. pasiekti didžiausio galimo tausios kai kurių žuvų rūšių ir išteklių žvejybos laimikio tikslo, todėl numatant tokią galimybę buvo įrašyti žodžiai „kai įmanoma“.

9   pakeitimas

3 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Konkretūs tikslai

Siekiant įgyvendinti 2 straipsnyje nurodytus bendruosius bendros žuvininkystės politikos tikslus visų pirma būtina:

a)

panaikinti sužvejojamus nepageidaujamų komercinių išteklių žuvų kiekius ir laipsniškai užtikrinti, kad visos sužvejotos tokių išteklių žuvys būtų iškraunamos;

b)

sudaryti sąlygas veiksmingai žvejybos veiklai, vystant ekonomiškai perspektyvų ir konkurencingą žvejybos sektorių;

c)

skatinti su akvakultūra susijusios veiklos vystymą Sąjungoje, siekiant pagerinti aprūpinimą maistu ir užimtumą pakrantės regionuose bei kaimo vietovėse;

d)

padėti užtikrinti tinkamą nuo žvejybos veiklos priklausomų bendruomenių gyvenimo lygį;

e)

atsižvelgti į vartotojų interesus;

f)

užtikrinti, kad būtų renkami ir sistemingai bei suderintai tvarkomi duomenys.

Konkretūs tikslai

Siekiant įgyvendinti 2 straipsnyje nurodytus bendruosius Bendros žuvininkystės politikos tikslus visų pirma būtina:

a)

panaikinti sužvejojamus nepageidaujamų komercinių išteklių žuvų kiekius ir užtikrinti, kad visos sužvejotos tokių žuvys būtų iškraunamos;

b)

sudaryti sąlygas veiksmingai žvejybos veiklai, vystant ekonomiškai perspektyvų ir konkurencingą žvejybos sektorių;

c)

skatinti su akvakultūra susijusios veiklos vystymą Sąjungoje, siekiant pagerinti aprūpinimą maistu ir užimtumą pakrantės regionuose bei kaimo vietovėse;

)

padėti užtikrinti tinkamą nuo žvejybos veiklos priklausomų bendruomenių gyvenimo lygį;

)

atsižvelgti į vartotojų interesus;

)

užtikrinti, kad būtų renkami ir sistemingai bei suderintai tvarkomi duomenys

10   pakeitimas

4 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Gero valdymo principai

Bendra žuvininkystės politika grindžiama šiais gero valdymo principais:

a)

aiškiu Sąjungos, valstybių narių, regionų ir vietos lygmens atsakomybės nustatymu;

b)

patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų priemonių nustatymu;

c)

ilgalaike perspektyva;

d)

aktyviu suinteresuotųjų šalių dalyvavimu visais etapais, nuo priemonių sumanymo iki įgyvendinimo;

e)

vėliavos valstybės narės pirmine atsakomybe;

f)

darna su integruota jūrų politika ir kitomis Sąjungos politikos sritimis.

Gero valdymo principai

Bendra žuvininkystės politika grindžiama šiais gero valdymo principais:

a)

aiškiu Sąjungos, valstybių narių, regionų ir vietos lygmens atsakomybės nustatymu;

b)

patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų priemonių nustatymu;

c)

;

d)

ilgalaike perspektyva;

e)

aktyviu suinteresuotųjų šalių dalyvavimu visais etapais, nuo priemonių sumanymo iki įgyvendinimo;

f)

vėliavos valstybės narės pirmine atsakomybe;

g)

darna su kitomis Sąjungos politikos sritimis.

Paaiškinimas

Manome, kad norint užtikrinti gerą valdymą, priimant šios srities sprendimus, turėtų būti gerbiamas Tarybos ir Parlamento politinis diskretiškumas įgyvendinant tikslus ir principus.

Įterpiamas naujas Bendros žuvininkystės politikos gero valdymo principų c punktas. Bendra žuvininkystės politika turi būti taikoma laipsniškai ir numatant pereinamąjį laikotarpį

Reikia priminti regionalizacijos svarbą Bendroje žuvininkystės politikoje, visų pirma sustiprinant Patariamųjų regioninių tarybų vaidmenį.

Mums kyla neaiškumų dėl g punkto, kuriame Integruotai jūrų politikai ir Bendrai žuvininkystės politikai kaip kitų sričių Sąjungos politikai suteikiama vienoda svarba. manome, kad BŽP turėtų būti sudėtinė IŽP dalis ir svarbu, kad už ją atsakingi asmenys laikytųsi vidinio nuoseklumo.

11   pakeitimas

5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

—

Europos Sąjungos vandenys – vandenys, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, išskyrus vandenis greta Sutarties II priede išvardytų teritorijų;

—

jūrų biologiniai ištekliai – esamų ir galimų naudoti jūrų vandens rūšių gyvūnai, įskaitant anadrominių ir katadrominių rūšių gyvūnus visais jų gyvenimo ciklo etapais;

—

gėlo vandens biologiniai ištekliai – esamų ir galimų naudoti gėlo vandens rūšių gyvūnai;

—

žvejybos laivas – laivas, turintis verslinei jūrų biologinių išteklių žvejybai skirtą įrangą;

—

Sąjungos žvejybos laivas – laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje;

—

didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis – didžiausias žuvų kiekis, kurį iš žuvų išteklių galima išžvejoti neribotą laiką;

—

žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas – principas, pagal kurį tinkamos mokslinės informacijos trūkumas neturėtų būti priežastimi atidėti valdymo priemones, skirtas tikslinėms rūšims, su jomis susijusioms arba nuo jų priklausomoms rūšims ir netikslinėms rūšims bei jų aplinkai išsaugoti, arba tų priemonių nesiimti;

—

ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas – metodas, kurį taikant užtikrinama didelė gyvųjų vandens išteklių nauda, o tiesioginis ir netiesioginis žvejybos operacijų poveikis jūrų ekosistemoms yra nedidelis ir jos nekenkia tolesniam tų ekosistemų gyvavimui, įvairovei bei vientisumui;

—

mirtingumo dėl žvejybos koeficientas – per tam tikrą laiką sužvejotų išteklių žuvų kiekio ir vidutinio per tą laiką galimo sužvejoti išteklių žuvų kiekio santykis;

—

išteklius – išskirtinėmis savybėmis pasižymintis jūrų biologinis išteklius konkrečioje valdymo zonoje;

—

sužvejojamų žuvų kiekio apribojimas – per nustatytą laiką iškraunamų išteklių arba išteklių grupių žuvų kiekio apribojimas;

—

išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškas – žuvų išteklių populiacijos parametrų (pvz., biomasės arba mirtingumo dėl žvejybos koeficiento) reikšmė, naudojama žuvininkystės valdymo srityje, pvz., nustatant priimtiną biologinės rizikos lygį arba planuojamų sužvejoti žuvų kiekį;

—

apsaugos priemonė – atsargumo priemonė, skirta apsisaugoti nuo to, kas nepageidaujama, arba užkirsti tam kelią;

—

techninės priemonės – priemonės, kuriomis tuo, kad nustatomos žvejybos įrankių naudojimo sąlygos bei jų struktūra ir ribojama prieiga prie žvejybos rajonų, reguliuojama sužvejojamo kiekio sudėtis pagal rūšis bei žuvų dydį ir žvejybos poveikis ekosistemų komponentams;

—

žvejybos galimybės – kiekybiškai apibrėžta juridinė teisė sužvejoti žuvis, išreikšta sužvejotų žuvų kiekius ir (arba) žvejybos pastangomis, ir funkciškai susijusios sąlygos, būtinos kiekybiškai apibrėžti tos teisės panaudojimo lygį;

—

žvejybos pastangos– žvejybos laivo pajėgumų ir veiklos sandauga; laivų grupės žvejybos pastangos – visų grupės laivų žvejybos pastangų suma;

—

perleidžiamoji žvejybos koncesija – atšaukti galima teisė į tam tikrą valstybei narei paskirtų arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 (1) 19 straipsnį valstybės narės priimtuose valdymo planuose nustatytų žvejybos galimybių dalį, kurią jos turėtojas gali perduoti kitiems teisėtiems tokių perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams;

—

individualios žvejybos galimybės – metinės žvejybos galimybės, paskirtos valstybės narės perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams remiantis tai valstybei narei priklausančia žvejybos galimybių dalimi;

—

žvejybos pajėgumai – laivo tonažas, išreikštas GT (bendruoju tonažu), ir jo galia, išreikšta kW (kilovatais), kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86 4 ir 5 straipsniuose (2);

—

akvakultūra – vandens organizmų veisimas ir auginimas naudojant metodus, kuriais siekiama, kad šių organizmų produktyvumas būtų didesnis nei natūralioje aplinkoje, šiems organizmams per visą veisimo ir auginimo laikotarpį iki pat produkcijos surinkimo ir ją surenkant išliekant fizinio arba juridinio asmens nuosavybe;

—

žvejybos licencija – licencija, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 9 dalyje;

—

žvejybos leidimas – leidimas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 10 dalyje;

—

žvejyba – natūralioje aplinkoje gyvenančių vandens organizmų rinkimas arba gaudymas arba sąmoningas priemonių, kuriomis juos galima surinkti arba sugauti, naudojimas;

—

žuvininkystės produktai – vandens organizmai, kurie yra žvejybos veiklos rezultatas;

—

veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba turintis įmonę, kuri vykdo veiklą, susijusią su bet kuriuo žuvininkystės ir akvakultūros produktų gavybos, perdirbimo, pardavimo, platinimo ir mažmeninės prekybos etapu;

—

sunkus pažeidimas – pažeidimas, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje;

—

galutinis mokslinių duomenų vartotojas – subjektas, kurį mokslinių tyrimų ar valdymo tikslais domina mokslinė žuvininkystės sektoriaus duomenų analizė;

—

leidžiamo sužvejoti kiekio perteklius – ta leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio dalis, kurios pakrantės valstybė negali sužvejoti dėl pajėgumų stokos;

—

akvakultūros produktai – vandens organizmai, kurie yra akvakultūros veiklos rezultatas, bet kuriuo gyvenimo ciklo etapu;

—

neršianti išteklių biomasė – apskaičiuota konkretaus ištekliaus žuvų, kurios dauginasi nustatytu metu, įskaitant tiek patinus, tiek pateles, taip pat gyvavedes žuvis, masė;

—

mišrioji žvejyba – žvejyba, kai rajone, kuriame žvejojama, yra daugiau nei vienos rūšies žuvų ir jos gali būti sužvejotos žvejybos įrankiais;

—

tausios žvejybos susitarimai – tarptautiniai susitarimai, sudaryti su kita valstybe siekiant už Sąjungos finansinį įnašą gauti galimybę naudoti išteklius arba naudotis vandenimis.

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

—

Europos Sąjungos vandenys – vandenys, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, išskyrus vandenis greta Sutarties II priede išvardytų teritorijų;

—

jūrų biologiniai ištekliai – esamų ir galimų naudoti jūrų vandens rūšių gyvūnai, įskaitant anadrominių ir katadrominių rūšių gyvūnus visais jų gyvenimo ciklo etapais;

—

gėlo vandens biologiniai ištekliai – esamų ir galimų naudoti gėlo vandens rūšių gyvūnai;

—

žvejybos laivas – laivas, turintis verslinei jūrų biologinių išteklių žvejybai skirtą įrangą;

—

Sąjungos žvejybos laivas – laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje;

—

didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis – didžiausias žuvų kiekis, kurį iš žuvų išteklių galima išžvejoti ilgą laiką

—

žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas – principas, pagal kurį tinkamos mokslinės informacijos trūkumas neturėtų būti priežastimi atidėti valdymo priemones, skirtas tikslinėms rūšims, su jomis susijusioms arba nuo jų priklausomoms rūšims ir netikslinėms rūšims bei jų aplinkai išsaugoti, arba tų priemonių nesiimti;

—

ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas – metodas, kurį taikant užtikrinama didelė gyvųjų vandens išteklių nauda, o tiesioginis ir netiesioginis žvejybos operacijų poveikis jūrų ekosistemoms yra nedidelis ir jos nekenkia tolesniam tų ekosistemų gyvavimui, įvairovei bei vientisumui;

—

mirtingumo dėl žvejybos koeficientas – ;

—

išteklius –

—

sužvejojamų žuvų kiekio apribojimas – per nustatytą laiką iškraunamų išteklių arba išteklių grupių žuvų kiekio apribojimas;

—

išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškas – žuvų išteklių populiacijos parametrų (pvz., biomasės arba mirtingumo dėl žvejybos koeficiento) reikšmė, naudojama žuvininkystės valdymo srityje, pvz., nustatant priimtiną biologinės rizikos lygį arba planuojamų sužvejoti žuvų kiekį;

—

apsaugos priemonė – atsargumo priemonė, skirta apsisaugoti nuo to, kas nepageidaujama, arba užkirsti tam kelią;

—

techninės priemonės – priemonės, kuriomis tuo, kad nustatomos žvejybos įrankių naudojimo sąlygos bei jų struktūra ir ribojama prieiga prie žvejybos rajonų, reguliuojama sužvejojamo kiekio sudėtis pagal rūšis bei žuvų dydį ir žvejybos poveikis ekosistemų komponentams;

—

žvejybos galimybės – kiekybiškai apibrėžta juridinė teisė sužvejoti žuvis, išreikšta sužvejotų žuvų kiekius ir (arba) žvejybos pastangomis, ir funkciškai susijusios sąlygos, būtinos kiekybiškai apibrėžti tos teisės panaudojimo lygį;

—

žvejybos pastangos– žvejybos laivo pajėgumų ir veiklos sandauga; laivų grupės žvejybos pastangos – visų grupės laivų žvejybos pastangų suma;

—

perleidžiamoji žvejybos koncesija – atšaukti galima teisė į tam tikrą valstybei narei paskirtų arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 (1) 19 straipsnį valstybės narės priimtuose valdymo planuose nustatytų žvejybos galimybių dalį, kurią jos turėtojas gali perduoti kitiems teisėtiems tokių perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams;

—

individualios žvejybos galimybės – metinės žvejybos galimybės, paskirtos valstybės narės perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams remiantis tai valstybei narei priklausančia žvejybos galimybių dalimi;

—

žvejybos pajėgumai – laivo tonažas, išreikštas GT (bendruoju tonažu), ir jo galia, išreikšta kW (kilovatais), kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/864 ir 5 straipsniuose (2)[2];

—

akvakultūra – vandens organizmų veisimas ir auginimas naudojant metodus, kuriais siekiama, kad šių organizmų produktyvumas būtų didesnis nei natūralioje aplinkoje, šiems organizmams per visą veisimo ir auginimo laikotarpį iki pat produkcijos surinkimo ir ją surenkant išliekant fizinio arba juridinio asmens nuosavybe;

—

žvejybos licencija – licencija, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 9 dalyje;

—

žvejybos leidimas – leidimas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 10 dalyje;

—

žvejyba – natūralioje aplinkoje gyvenančių vandens organizmų rinkimas arba gaudymas arba sąmoningas priemonių, kuriomis juos galima surinkti arba sugauti, naudojimas;

—

žuvininkystės produktai – vandens organizmai, kurie yra žvejybos veiklos rezultatas;

—

veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba turintis įmonę, kuri vykdo veiklą, susijusią su bet kuriuo žuvininkystės ir akvakultūros produktų gavybos, perdirbimo, pardavimo, platinimo ir mažmeninės prekybos etapu;

—

sunkus pažeidimas – pažeidimas, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje;

—

galutinis mokslinių duomenų vartotojas – subjektas, kurį mokslinių tyrimų ar valdymo tikslais domina mokslinė žuvininkystės sektoriaus duomenų analizė;

—

leidžiamo sužvejoti kiekio perteklius – ta leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio dalis, kurios pakrantės valstybė negali sužvejoti dėl pajėgumų stokos;

—

akvakultūros produktai – vandens organizmai, kurie yra akvakultūros veiklos rezultatas, bet kuriuo gyvenimo ciklo etapu;

—

neršianti išteklių biomasė – apskaičiuota konkretaus ištekliaus žuvų, kurios dauginasi nustatytu metu, įskaitant tiek patinus, tiek pateles, taip pat gyvavedes žuvis, masė;

—

mišrioji žvejyba – žvejyba, kai rajone, kuriame žvejojama, yra daugiau nei vienos rūšies žuvų ir jos gali būti sužvejotos žvejybos įrankiais;

—

tausios žvejybos susitarimai – tarptautiniai susitarimai, sudaryti su kita valstybe siekiant už Sąjungos finansinį įnašą gauti galimybę naudoti išteklius arba naudotis vandenimis;

—

.

—

Paaiškinimas

Žuvininkystės sektoriuje jau užsiimama ir kitokia veikla. Nebeverta „veiklos vykdytojų“ susiaurinti iki juridinių ar fizinių asmenų, turinčių ar valdančių įmonę. Esama ir asociacijų, ir kitokių subjektų. Pavyzdžiui, kai kuriose Europos dalyse pramoginė žvejyba turi didelės įtakos sprendžiant žuvų išteklių atkūrimo problemą. Vykstant urbanizacijai pramoginė žvejyba padeda žmonėms geriau suprasti gamtą. Pramoginė žvejyba traukia žmones į gamtą ir skatina juos labiau rūpintis savo fizine ir protine sveikata ir poilsiu. Apskritai žvejybinių ekskursijų ir žvejybos turizmo paklausa didėja, auga ir ekonominė jų reikšmė. Todėl reikėtų išplėsti ir „veiklos vykdytojo“ sąvoką. To reikėtų ir todėl, kad pramoginė žvejyba, pavyzdžiui, jau įtraukta į Bendrą žuvininkystės politiką (taikant kontrolės reglamentą ir naujus žuvų rūšių naudojimo ir priežiūros planus).

Mums reikia, kad bet kuri europinė „mažos apimties priekrančių žvejybos“ apibrėžtis būtų pakankamai lanksti, kad būtų galima atsižvelgti į Europos regionų įvairovę ir specifiką.

Ichtiologinė veikla pradeda vaidinti esminį vaidmenį išsaugant aukštos kokybės žuvų išteklius atkuriant jų populiaciją, kad svarbių jų nišinių buveinių neužimtų svetimos kitų kraštų žuvų rūšys.

12   pakeitimas

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Bendrosios nuostatos dėl galimybės naudotis vandenimis

1.   Sąjungos žvejybos laivai turi vienodas galimybes naudotis visais Sąjungos vandenimis, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir juose esančiais ištekliais, taikant pagal III skyriaus nuostatas priimtas priemones.

2.   Valstybėms narėms leidžiama nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 12 jūrmylių nuo bazinių linijų, į kurias jos turi suverenias teises arba kurios priklauso jų jurisdikcijai, zonos vandenyse apriboti žvejybą leidžiant žvejoti tik tradiciškai tuose vandenyse žvejojantiems žvejybos laivams iš gretimos pakrantės uostų, nepažeidžiant valstybių narių kaimynystės ryšiais grindžiamų nuostatų, taikomų su kitos valstybės narės vėliava plaukiojantiems Sąjungos laivams, ir I priedo nuostatų, kuriomis kiekvienai valstybei narei nustatomos kitų valstybių narių pakrančių ruožų geografinės zonos, kuriose vykdoma žvejybos veikla, ir leidžiamos žvejoti rūšys. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį nustatytus apribojimus.

3.   Vandenyse, esančiuose iki 100 jūrmylių atstumu nuo Azorų salų, Madeiros ir Kanarų salų bazinių linijų, susijusios valstybės narės gali nuspręsti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. leisti žvejoti tik minėtų salų uostuose registruotiems laivams. Šie apribojimai netaikomi tradiciškai šiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos laivams, jei jie neviršija tradiciškai taikomų žvejybos pastangų. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį nustatytus apribojimus.

4.   Nuostatos, kurios pakeis 2 ir 3 dalyje nustatytas nuostatas, priimamos iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Bendrosios nuostatos dėl galimybės naudotis vandenimis

1.   Sąjungos žvejybos laivai turi vienodas galimybes naudotis visais Sąjungos vandenimis, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir juose esančiais ištekliais, taikant pagal III skyriaus nuostatas priimtas priemones.

2.   Valstybėms narėms leidžiama nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 12 jūrmylių nuo bazinių linijų, į kurias jos turi suverenias teises arba kurios priklauso jų jurisdikcijai, zonos vandenyse apriboti žvejybą leidžiant žvejoti tik tradiciškai tuose vandenyse žvejojantiems žvejybos laivams iš gretimos pakrantės uostų, nepažeidžiant valstybių narių kaiminystės ryšiais grindžiamų nuostatų, taikomų su kitos valstybės narės vėliava plaukiojantiems Sąjungos laivams, ir I priedo nuostatų, kuriomis kiekvienai valstybei narei nustatomos kitų valstybių narių pakrančių ruožų geografinės zonos, kuriose vykdoma žvejybos veikla, ir leidžiamos žvejoti rūšys. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį nustatytus apribojimus.

3.   Vandenyse, esančiuose iki 100 jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų, susijusios valstybės narės gali nuspręsti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. leisti žvejoti tik minėtų salų uostuose registruotiems laivams. Šie apribojimai netaikomi tradiciškai šiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos laivams, jei jie neviršija tradiciškai taikomų žvejybos pastangų. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį nustatytus apribojimus.

4.   Nuostatos, kurios pakeis 2 ir 3 dalyje nustatytas nuostatas, priimamos iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Paaiškinimas

Atokiausiuose regionuose padėtis yra sudėtinga, todėl būtina dėmesį skirti visiems atokiausiems regionams ir užtikrinti paramą jų vystymuisi, kuriam didelės įtakos turi gera jūrų išteklių būklė ir apskritai gera jūrų aplinka. Šiuo pakeitimu atkreipiamas dėmesys į visus atokiausius ES regionus.

13   pakeitimas

8 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Techninių priemonių rūšys

i)

jų modifikavimą arba papildomų įtaisų įmontavimą siekiant pagerinti įrankio selektyvumą arba sumažinti jo poveikį dugno zonoje;

Techninių priemonių rūšys

i)

jų modifikavimą arba papildomų įtaisų įmontavimą siekiant pagerinti įrankio selektyvumą arba sumažinti jo poveikį jūrų aplinkai;

Paaiškinimas

Pirmoji pakeitimo dalis tekstui lietuvių kalba netaikoma (žodį „padidinti“ jame siūloma pakeisti žodžiu „pagerinti“). 8 straipsnyje kalbama ne tik apie dugno zoną, bet ir apie pelagialę ir apie šioje vietovėje naudojamus žvejybos įrankius.

14   pakeitimas

9 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Daugiamečiai planai

1.   Daugiamečių planų, kuriuose būtų numatytos išteklių išsaugojimo priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti arba atkurti tokius žuvų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, nustatymas yra prioritetas.

2.   Daugiamečiuose planuose turi būti nustatyta:

(a)

pagrindas, kuriuo remiantis nustatomos atitinkamų žuvų išteklių žvejybos galimybės, remiantis iš anksto apibrėžtais išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškais, ir

(b)

priemonės, kuriomis galima veiksmingai užtikrinti, kad nebūtų peržengtos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų ribos.

3.   Daugiamečiai planai, jei įmanoma, apima tokią žvejybą, kai žvejojamos vienų išteklių žuvys, arba tokią žvejybą, kai žvejojamos įvairių išteklių žuvys, tinkamai atsižvelgiant į išteklių ir tokios žvejybos sąveiką.

4.   Pagal daugiamečius planus žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas, ir moksliniu požiūriu atsižvelgiama į turimų duomenų bei vertinimo metodų trūkumą ir visas kiekybines jų nepatikimumo priežastis.

Daugiamečiai planai

1.   Daugiamečių planų, kuriuose būtų numatytos išteklių išsaugojimo priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti arba atkurti tokius žuvų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą nustatymas yra prioritetas.

2.   Daugiamečiuose planuose turi būti nustatyta:

a)

pagrindas, kuriuo remiantis nustatomos atitinkamų žuvų išteklių žvejybos galimybės, remiantis iš anksto apibrėžtais išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškais,

b)

priemonės, kuriomis veiksmingai užtikrinti, kad nebūtų peržengtos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų ribos,

3.   Daugiamečiai planai, jei įmanoma, apima tokią žvejybą, kai žvejojamos vienų išteklių žuvys, arba tokią žvejybą, kai žvejojamos įvairių išteklių žuvys, tinkamai atsižvelgiant į išteklių ir tokios žvejybos sąveiką

4   Pagal daugiamečius planus žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas, ir moksliniu požiūriu atsižvelgiama į turimų duomenų bei vertinimo metodų trūkumą ir visas kiekybines jų nepatikimumo priežastis.

Paaiškinimas

Regionines patariamąsias tarybas ES įsteigė 2004 m. siekdama sulaukti svarbių pastabų dėl regionalizuotos Bendros žuvininkystės politikos. Šios tarybos turėtų aktyviau dalyvauti priimant sprendimus, visų pirma reikšti nuomonę dėl daugiamečių planų. Bendrai parengtiems planams labiau pritartų sektoriaus subjektai, taigi juos būtų paprasčiau įgyvendinti.

2002 m. Johanesburgo susitarime pripažįstama, kad gali būti neįmanoma iki 2015 m. užtikrinti kai kurių žuvų rūšių ir žuvų išteklių didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, todėl, numatant tokią galimybę, buvo įrašyti žodžiai „kai įmanoma“. ES nereikėtų mėginti viršyti savo tarptautinius įsipareigojimus. Daugiamečiai planai nustato tikslus laipsniškai sumažinti sugautų žuvų išmetimo į jūrą apimtį priemonėmis, priimtomis regionų lygmeniu. Šios sumažinimo priemonės turi būti grindžiamos daugeliu veiksnių, kuriuos galės siūlyti suinteresuotosios šalys: selektyvumas, erdvės ir laiko valdymas, leistino sugauti kiekio kvotų nustatymas tam tikroms nykstančioms žuvų rūšims tam tikrose zonose. Šioje srityje pagrindinį vaidmenį turėtų atlikti suinteresuotieji subjektai, atstovaujami sustiprintos sudėties regioninių patariamųjų tarybų. Daugiamečiai planai privalo dėmesingai atsižvelgti į saugomų jūrų zonų poreikius, nes daugelyje jų vykdoma intensyvi žvejyba. Todėl daugiamečiuose planuose turi būti numatyta ekosisteminė dimensija, užtikrinanti ilgaamžį žuvų išteklių išlaikymą.

Svarbu pabrėžti, kad šiuose daugiamečiuose planuose reikia taip pat numatyti priemones gerai aplinkos būklei atkurti, nes to nenumačius aplinkos būklė ir toliau blogės, mažindama jūrų ekosistemos gebėjimą atkurti išteklius.

Tinkamas saugomų jūrų zonų valdymas yra vienas iš biologinės įvairovės konvencijos tikslų, todėl Bendrai žuvininkystės politika privalo į tai atkreipti dėmesį.

15   pakeitimas

10 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Daugiamečių planų tikslai

1.   Daugiamečiuose planuose numatomas mirtingumo dėl žvejybos koeficiento modifikavimas, siekiant nustatyti tokį mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, kuris padėtų iki 2015 m. atkurti ir išlaikyti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą.

2.   Kai neįmanoma nustatyti tokio mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, kuris padėtų atkurti ir išlaikyti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, daugiamečiuose planuose turi būti numatytos atsargumo priemonės, užtikrinančios panašų susijusių išteklių išsaugojimo lygį.

Daugiamečių planų tikslai

1.   Daugiamečiuose planuose numatomas mirtingumo dėl žvejybos koeficiento modifikavimas, siekiant nustatyti tokį mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, kuris padėtų iki 2015 m., , atkurti ir išlaikyti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. .

2.   Kai neįmanoma nustatyti tokio mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, kuris padėtų atkurti ir išlaikyti išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, daugiamečiuose planuose turi būti numatytos atsargumo priemonės, užtikrinančios panašų susijusių išteklių išsaugojimo lygį.

16   pakeitimas

11 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Daugiamečių planų turinys

Daugiamečiame plane nurodoma:

a)

taikymo sritis, t. y. ištekliai, žvejybos būdas ir jūrų ekosistemos, kuriems jis taikomas;

b)

tikslai, atitinkantys 2 ir 3 straipsniuose nustatytus tikslus,

c)

kiekybiniai tikslai, išreikšti:

i)

mirtingumo dėl žvejybos koeficientu ir (arba)

ii)

neršiančia išteklių biomase, ir

ii)

sužvejotų žuvų kiekio stabilumu.

d)

tikslus kiekybinių tikslų įgyvendinimo tvarkaraštis;

e)

techninės priemonės, įskaitant nepageidaujamų žuvų sužvejojimo panaikinimą;

f)

kiekybiniai rodikliai, susiję su periodišku pažangos, padarytos įgyvendinant daugiamečio plano tikslus, stebėjimu ir vertinimu;

g)

konkrečios priemonės ir tikslai, susiję su anadrominių ir katadrominių rūšių žuvų gyvenimo ciklo dalimi, praleista gėluose vandenyse;

h)

žvejybos poveikio ekosistemai maksimalus mažinimas;

i)

apsaugos priemonės ir jų panaudojimo kriterijai;

j)

visos kitos daugiamečių planų tikslams pasiekti tinkančios priemonės.

Daugiamečių planų turinys

Daugiamečiame plane nurodoma:

a)

taikymo sritis, t. y. ištekliai, žvejybos būdas ir jūrų ekosistemos, kuriems jis taikomas;

b)

tikslai, atitinkantys 2 ir 3 straipsniuose nustatytus tikslus,

c)

kiekybiniai tikslai, išreikšti:

i)

mirtingumo dėl žvejybos koeficientu ir (arba)

ii)

neršiančia išteklių biomase, ir

ii)

sužvejotų žuvų kiekio stabilumu.

d)

tikslus kiekybinių tikslų įgyvendinimo tvarkaraštis;

e)

techninės priemonės, įskaitant nepageidaujamų žuvų sužvejojimo panaikinimą;

f)

kiekybiniai rodikliai, susiję su periodišku pažangos, padarytos įgyvendinant daugiamečio plano tikslus, stebėjimu ir vertinimu;

g)

konkrečios priemonės ir tikslai, susiję su anadrominių ir katadrominių rūšių žuvų gyvenimo ciklo dalimi, praleista gėluose vandenyse;

)

žvejybos poveikio ekosistemai maksimalus mažinimas;

)

apsaugos priemonės ir jų panaudojimo kriterijai;

)

visos kitos daugiamečių planų tikslams pasiekti tinkančios priemonės;

Paaiškinimas

Priemonių migruojantiems žuvų ištekliams reguliuoti reikia norint išsaugoti gamtinę įvairovę ir užtikrinti tausią žvejybą. ES Bendroje žuvininkystės politikoje turėtų būti atskirai aptariamas anadrominių žuvų išteklių, migruojančių neršti į upes, klausimas. Bendroje žuvininkystės politikoje anadrominiai ir kiti žuvų ištekliai turėtų būti traktuojami skirtingai. Migruojančių žuvų išteklių žvejyba turėtų būti reguliuojama pagal Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos V dalies 66 straipsnį, kuris anadrominių rūšių išteklius reglamentuoja atskirai nuo kitų žuvų išteklių.

Gyvųjų išteklių valdymas yra dinamiškas procesas, todėl neretai prireikia priimti skubų sprendimą, kas bendro sprendimo priėmimo procese, kuris labai biurokratizuotas ir lėtas, būna labai sunku, kaip tai matyti iš ligšiolinės patirties Baltijos ir Šiaurės jūrose. Daugiamečiuose planuose numatyta išlyga, kad po 3–5 metų bus atliktas jo veiksmingumo vertinimas. Tačiau nėra oficialiai parengtos greitojo reagavimo į nenumatytas situacijas, reikalaujančias skubių veiksmų, instrukcijos. Valstybės narės turėtų imtis apibrėžti, kokiose situacijose reikia imtis skubių veiksmų ir kaip jie turi būti vykdomi.

17   pakeitimas

15 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Įpareigojimas užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos

1.   Visas toliau nurodytų išteklių, kuriems taikomi sužvejoto kiekio apribojimai, žuvų, sužvejotų Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais ne Sąjungos vandenyse, išskyrus gyvam jaukui naudojamas žuvis, kiekis įkeliamas į žvejybos laivą, jame laikomas, registruojamas ir iškraunamas laikantis šio tvarkaraščio:

a)

ne vėliau, kaip nuo 2014 m. sausio 1 d.:

—

skumbres, silkes, paprastąsias staurides, šiaurinius žydruosius merlangus, smulkiadygles saulažuves, europinius ančiuvius, mažąsias argentinas, sardinėles, paprastąsias stintenes;

—

paprastuosius tunus, durklažuves, ilgapelekius tunus, didžiaakius tunus, kitas buriažuvines.

b)

ne vėliau, kaip nuo 2015 m. sausio 1 d.: menkes, europines paprastąsias jūrines lydekas, europinius jūros liežuvius;

c)

ne vėliau, kaip nuo 2016 m. sausio 1 d.: juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, paprastuosius megrimus, velniažuves, jūrines plekšnes, paprastąsias molvas, ledjūrio menkes, sidabrinius polakus, europines mažažiotes plekšnes, paprastuosius otus, švelniuosius rombus, melsvąsias molvas, juoduosius kalavijus, bukasnukius ilgauodegius grenadierius, islandinius pjūklapilvius beriksus, juoduosius paltusus, paprastąsias brosmes, didžiuosius jūrinius ešerius ir Viduržemio jūros priedugnio žuvis.

2.   Remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis nustatomi 1 dalyje nurodytų žuvų išteklių mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai. Parduoti sužvejotas mažesnes nei nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio tų išteklių žuvis galima tik smulkinimui į žuvų miltus arba naminių gyvūnų ėdalui.

3.   Žuvų, sužvejotų viršijant nustatytas žvejybos galimybes, pardavimo standartai nustatomi pagal [Reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo] 27 straipsnį.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliavomis plaukiojantys Sąjungos žvejybos laivai turėtų priemones, skirtas visai žvejybos ir perdirbimo veiklai dokumentuoti, kad būtų galima stebėti, ar laikomasi įpareigojimo iškrauti visą sužvejotų žuvų kiekį.

5.   1 dalis taikoma nepažeidžiant tarptautinių įsipareigojimų.

6.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, kad būtų laikomasi tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų.

    toliau nurodyt, kurims taikomi sužvejoto kiekio apribojimai, sužvejot Sąjungos vandenyse arba Sąjungos žvejybos laivais ne Sąjungos vandenyse:

a)

ne vėliau, kaip nuo 2014 m. sausio 1 d.:

—

skumbres, silkes, paprastąsias staurides, šiaurinius žydruosius merlangus, smulkiadygles saulažuves, europinius ančiuvius, mažąsias argentinas, sardinėles, paprastąsias stintenes;

—

paprastuosius tunus, durklažuves, ilgapelekius tunus, didžiaakius tunus, kitas buriažuvines.

b)

ne vėliau, kaip nuo 2015 m. sausio 1 d.: menkes, europines paprastąsias jūrines lydekas, europinius jūros liežuvius;

c)

ne vėliau, kaip nuo 2016 m. sausio 1 d.: juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, paprastuosius megrimus, velniažuves, jūrines plekšnes, paprastąsias molvas, ledjūrio menkes, sidabrinius polakus, europines mažažiotes plekšnes, paprastuosius otus, švelniuosius rombus, melsvąsias molvas, juoduosius kalavijus, bukasnukius ilgauodegius grenadierius, islandinius pjūklapilvius beriksus, juoduosius paltusus, , paprastąsias brosmes, didžiuosius jūrinius ešerius ir Viduržemio jūros priedugnio žuvis.

2.   Remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis nustatomi 1 dalyje nurodytų žuvų išteklių mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai. Parduoti sužvejotas mažesnes nei nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio tų išteklių žuvis galima tik smulkinimui į žuvų miltus arba naminių gyvūnų ėdalui.

3.   Žuvų, sužvejotų viršijant nustatytas žvejybos galimybes, pardavimo standartai nustatomi pagal [Reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo] 27 straipsnį.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliavomis plaukiojantys Sąjungos žvejybos laivai turėtų priemones, skirtas visai žvejybos ir perdirbimo veiklai dokumentuoti, kad būtų galima stebėti, ar

5.   1 dalis taikoma nepažeidžiant tarptautinių įsipareigojimų.

6.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, kad būtų laikomasi tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų.

7.   

   

Paaiškinimas

Pakeitimu siūloma rengti daugiamečius žuvų išmetimo į jūrą sumažinimo planus, bet tokio postulato svarstomuose dokumentuose nėra. EK siūlo priimti įpareigojimą nuo tam tikros datos iškrauti visas sužvejotas žuvis. EK sprendimo įgyvendinimo nuostatas turėtų rengti, priklausomai nuo situacijos, arba regioninės patariamosios tarybos arba valstybės narės. Todėl kalbėti apie daugiamečius planus netikslinga, nes tokie planai turi būti ilgalaikiai.

Sugauta žuvis dėl įvairių priežasčių dažnai išmetama į jūrą. Nepageidaujamą laimikį galima sumažinti parengus žvejybos taisykles ir taikant tokius metodus, kad būtų žvejojama kuo įvairesniais įrankiais. Tai, kas keičiama šiuo pakeitimu, jau yra įtraukta į mūsų nuomonės pradžioje išdėstytas politines rekomendacijas, kurios atspindi RK poziciją, taigi atitinkamai reikėtų papildyti ir pakeitimus.

18   pakeitimas

16 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Žvejybos galimybės

1.   Valstybėms narėms paskirtos žvejybos galimybės kiekvienai valstybei narei užtikrina sąlyginį kiekvienų žuvų išteklių žvejybos veiklos ir kiekvienos rūšies žvejybos veiklos stabilumą. Skiriant naujas žvejybos galimybes atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės interesus.

2.   Į bendras žvejybos galimybes įtraukiamas rezervas priegaudos žvejybos galimybėms.

3.   Žvejybos galimybės atitinka kiekybinius tikslus, tvarkaraštį ir ribas, nustatytus pagal 9 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio b, c ir h punktus.

4.   Valstybės narės gali keistis visomis joms paskirtomis žvejybos galimybėmis arba jų dalimi, apie tai pranešusios Komisijai.

Žvejybos galimybės

1.   Valstybėms narėms paskirtos žvejybos galimybės kiekvienai valstybei narei užtikrina sąlyginį kiekvienų žuvų išteklių žvejybos veiklos ir kiekvienos rūšies žvejybos veiklos stabilumą. Skiriant naujas žvejybos galimybes atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės interesus.

2.   Į bendras žvejybos galimybes įtraukiamas rezervas priegaudos žvejybos galimybėms.

3.   Žvejybos galimybės atitinka kiekybinius tikslus, tvarkaraštį ir ribas, nustatytus pagal 9 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio b, c ir h punktus.

4.   Valstybės narės gali keistis visomis joms paskirtomis žvejybos galimybėmis arba jų dalimi, apie tai pranešusios Komisijai.

   

Paaiškinimas

Straipsnio papildymas nauja dalimi atspindi dabartinį BŽP reglamentą. Žvejybos galimybių skirstymas turėtų ir toliau būti valstybių narių kompetencijos reikalas, nes žvejybos galimybių skirstymas yra pati svarbiausia jų turima priemonė, kuria jos gali daryti įtaką žvejybos sektoriaus struktūrai ir veiklai. Tokie sprendimai turėtų būti daromi valstybių narių lygmeniu, atsižvelgiant į jų socialinius ir ekonominius prioritetus.

19   pakeitimas

17 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagal daugiamečius planus priimamos išteklių išsaugojimo priemonės

1.   Valstybėms narėms gali būti leidžiama pagal 9, 10 ir 11 straipsnius parengtuose daugiamečiuose planuose, priimti su tais planais suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos išsaugojimo priemonės, susijusios su Sąjungos vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės toms valstybėms narėms paskirtos.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal šio straipsnio 1 dalį priimtos išteklių išsaugojimo priemonės:

(a)

būtų suderinamos su 2 ir 3 straipsnyje nurodytais tikslais;

(b)

būtų suderinamos su daugiamečio plano taikymo sritimi ir tikslais;

(c)

padėtų įgyvendinti daugiamečiame plane nustatytus tikslus ir kiekybinius tikslus;

(d)

būtų ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

Pagal daugiamečius planus priimamos išteklių išsaugojimo priemonės

1.   

   Valstybėms narėms gali būti leidžiama pagal 9, 10 ir 11 straipsnius parengtuose daugiamečiuose planuose, priimti su tais planais suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos išsaugojimo priemonės, susijusios su Sąjungos vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės toms valstybėms narėms paskirtos.

.    Valstybės narės užtikrina, kad pagal šio straipsnio dalį priimtos išteklių išsaugojimo priemonės:

(a)

būtų suderinamos su 2 ir 3 straipsnyje nurodytais tikslais;

(b)

būtų suderinamos su daugiamečio plano taikymo sritimi ir tikslais;

(c)

padėtų įgyvendinti daugiamečiame plane nustatytus tikslus ir kiekybinius tikslus;

(d)

būtų ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

Paaiškinimas

Regioninės konsultacinės tarybos Europos Sąjungoje buvo įkurtos 2004 m., siekiant tinkamai išryškinti regioninį Bendros žuvininkystės politikos aspektą. Derėtų jas labiau įtraukti į sprendimų priėmimo procesą, paprašius jas pateikti nuomonę dėl daugiamečių planų. Taip pasieksime, kad šiems planams pritars šio sektoriaus darbuotojai ir juos bus daug lengviau įgyvendinti.

20   pakeitimas

21 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Techninės priemonės

Valstybėms narėms gali būti leidžiama pagal 14 straipsnyje numatytą sistemą priimti su ta sistema suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su tų valstybių narių vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės joms paskirtos. Valstybės narės užtikrina, kad šios techninės priemonės:

(a)

būtų suderinamos su 2 ir 3 straipsnyje nurodytais tikslais;

(b)

būtų suderinamos su pagal 14 straipsnį priimtų priemonių tikslais;

(c)

padėtų veiksmingai įgyvendinti pagal 14 straipsnį priimtų priemonių tikslus ir

(d)

būtų ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

Techninės priemonės

Valstybėms narėms gali būti leidžiama pagal 14 straipsnyje numatytą sistemą priimti su ta sistema suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su tų valstybių narių vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės joms paskirtos. Valstybės narės užtikrina, kad šios techninės priemonės:

(b)

būtų suderinamos su 2 ir 3 straipsnyje nurodytais tikslais;

(c)

būtų suderinamos su pagal 14 straipsnį priimtų priemonių tikslais;

(d)

padėtų veiksmingai įgyvendinti pagal 14 straipsnį priimtų priemonių tikslus ir

(e)

būtų ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės.

Paaiškinimas

Regioninės konsultacinės tarybos Europos Sąjungoje buvo įkurtos 2004 m., siekiant tinkamai išryškinti regioninį Bendros žuvininkystės politikos aspektą. Derėtų jas labiau įtraukti į sprendimų priėmimo procesą, paprašius jas pateikti nuomonę dėl daugiamečių planų. Taip pasieksime, kad šiems planams pritars šio sektoriaus darbuotojai ir juos bus daug lengviau įgyvendinti.

21   pakeitimas

27 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. nustato perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą, taikomą

(a)

visiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis 12 metrų arba didesnis ir

(b)

visiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems traukiamaisiais žvejybos įrankiais.

Kiekviena valstybė narė nustat perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą, taikomą

(a)

visiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis 12 metrų arba didesnis ir

(b)

visiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems .

Paaiškinimas

Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų įvedimas yra skatintinas, tačiau tai turėtų būti valstybių narių kompetencijos reikalas ir nereikėtų nustatyti jokių terminų. PŽK būtų taikomos tik reglamentuojamų išteklių atžvilgiu, o kai kuriuose šaltiniuose pripažįstama, kad laivo dydis neturi reikšmės tokių išteklių žvejybos mastui.

22   pakeitimas

27 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą valstybės narės gali taikyti ir žvejybos laivams, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie naudoja ne traukiamuosius, o kitų rūšių žvejybos įrankius; apie tai jos praneša Komisijai.

1. Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą valstybės narės gali taikyti ir žvejybos laivams, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie naudoja ne traukiamuosius, o kitų rūšių žvejybos įrankius; apie tai jos praneša Komisijai.

Paaiškinimas

Vertėjo pastaba. Pakeitimas tekstui lietuvių kalba netaikomas.

23   pakeitimas

28 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų paskyrimas

1.   Perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis suteikiama teisė naudotis pagal 29straipsnio 1 dalį paskirtomis individualiomis žvejybos galimybėmis.

Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų paskyrimas

1.   erleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis suteikiama teisė naudotis pagal 29 straipsnio 1 dalį paskirtomis individualiomis žvejybos galimybėmis.

Paaiškinimas

Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema valstybėms narėms turėtų būti neprivaloma. Jei tam pritariama, reikėtų atitinkamai pakeisti kitus straipsnius atsižvelgiant į tai, kad PŽK valdymo sistema turėtų būti taikoma tik jei taip nusprendžia valstybės narės.

24   pakeitimas

28 straipsnis 2 dalis

Komisjos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kiekviena valstybė narė, remdamasi skaidriais kriterijais, skiria perleidžiamąsias kiekvienų išteklių ar išteklių grupės, kurių žvejybos galimybės paskirtos pagal 16 straipsnį, išskyrus žvejybos galimybes, paskirtas pagal tausios žuvininkystės susitarimus, žvejybos koncesijas.

valstybė narė, remdamasi skaidriais kriterijais, skiria perleidžiamąsias kiekvienų išteklių ar išteklių grupės, kurių žvejybos galimybės paskirtos pagal 16 straipsnį, išskyrus žvejybos galimybes, paskirtas pagal tausios žuvininkystės susitarimus, žvejybos koncesijas.

Paaiškinimas

25   pakeitimas

28 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų paskyrimas

5.   Valstybės narės gali apriboti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų galiojimo laikotarpį iki ne mažiau kaip 15 metų, kad vėliau jos galėtų būti perskirstytos. Jei valstybės narės neapribojo perleidžiamųjų žvejybos koncesijų galiojimo laikotarpio, jos gali atšaukti koncesijas, pranešdamos apie tai ne vėliau kaip prieš 15 metų.

Valstybės narės gali apriboti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų galiojimo laikotarpį .

Paaiškinimas

Kiekviena valstybė narė turėtų pati spręsti dėl žvejybos koncesijų perleidimo būdų. Latvija ir kai kurios kitos Europos Sąjungos valstybės narės jau turi veiksmingą teisės aktą, reglamentuojantį žvejybos koncesijas. Sukūrus naują sistemą atsirastų didesnių biurokratinių suvaržymų, prireiktų papildomų finansinių išteklių ir nebūtų užtikrinta, kad naujoji sistema būtų veiksmingesnė nei dabartinis mechanizmas.

26   pakeitimas

28 punktas 6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Atšaukti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas valstybės narės gali ir vėliau apie tai pranešusios, jei nustatoma, kad koncesijų turėtojas padarė sunkų pažeidimą. Koncesijos atšaukiamos nuodugniai laikantis bendros žuvininkystės politikos, proporcingumo principo ir, jei būtina, nedelsiant.

Atšaukti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas valstybės narės gali ir vėliau apie tai pranešusios, jei nustatoma, kad koncesijų turėtojas padarė sunkų pažeidimą. Koncesijos atšaukiamos nuodugniai laikantis Bendros žuvininkystės politikos, proporcingumo principo ir, jei būtina, nedelsiant.

27   pakeitimas

28 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

7. Nepaisydamos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų, valstybės narės gali atšaukti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas, jei trejus metus iš eilės nebuvo panaudotos žvejybos laivo veiklai.

7. Nepaisydamos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų, valstybės narės gali atšaukti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas, jei metus iš eilės nebuvo panaudotos žvejybos laivo veiklai

Paaiškinimas

Siūlomas trejų metų laikotarpis yra per ilgas, ir dėl to juo jau pradedama spekuliuoti, bet dad būtų išsaugotos žvejybos įmonės, atsidūrusios išskirtinėse aplinkybėse, būtina užtikrinti tam tikrą lankstumą.

28   pakeitimas

28 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

   

29   pakeitimas

29 punktas

Komisjos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Individualių žvejybos galimybių paskyrimas

1.   Individualias žvejybos galimybes 28 straipsnyje nurodytų perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams valstybės narės skiria, atsižvelgdamos į žvejybos galimybes, paskirtas valstybėms narėms arba nustatytas valdymo planuose, kurias valstybės narės priėmė pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnį.

2.   Valstybės narės nustato tų rūšių, kurių žvejybos galimybių nėra nustačiusi taryba, žvejybos galimybes, kurios, remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, gali būti skiriamos su jų vėliavomis plaukiojantiems laivams.

3.   Žvejybos laivai imtis žvejybos veiklos tik tada, kai turi pakankamai individualių žvejybos galimybių visam potencialiam sužvejotam kiekiui.

4.   Valstybės narės gali rezervuoti iki 5 % žvejybos galimybių. Jos nustato tikslus ir skaidrius kriterijus, kuriais remiantis būtų paskirtos šios rezervinės žvejybos galimybės. Tos žvejybos galimybės gali būti paskirtos tik teisėtiems perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams, nurodytiems 28 straipsnio 4 dalyje.

5.   Valstybė narė, pagal 28 straipsnio nuostatas skirdama perleidžiamąsias žvejybos koncesijas ir pagal šio straipsnio 1 dalį skirdama žvejybos galimybes, gali neviršydama jei paskirtų žvejybos galimybių numatyti paskatas žvejybos laivams, naudojantiems selektyvius žvejybos įrankius, kurie padeda išvengti nepageidaujamų žuvų sužvejojimo.

6.   Valstybės narės gali nustatyti mokestį už naudojimąsi individualiomis žvejybos galimybėmis, skirtą su žuvininkystės valdymu susijusioms išlaidoms padengti.

Individualių žvejybos galimybių paskyrimas

   

   

   

   

   Valstybė narė, pagal 28 straipsnio nuostatas skirdama perleidžiamąsias žvejybos koncesijas ir pagal šio straipsnio 1 dalį skirdama žvejybos galimybes, gali neviršydama jei paskirtų žvejybos galimybių numatyti paskatas žvejybos laivams, naudojantiems selektyvius žvejybos įrankius, kurie padeda išvengti nepageidaujamų žuvų sužvejojimo.

.   Valstybės narės gali nustatyti mokestį už naudojimąsi individualiomis žvejybos galimybėmis, skirtą su žuvininkystės valdymu susijusioms išlaidoms padengti.

Paaiškinimas

Žvejybos galimybių skirstymas turėtų ir toliau būti valstybių narių kompetencijos dalykas.

30   pakeitimas

31 straipsnis 1 dalis

Komisjos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų perleidimas

1.   Valstybės narės ribose teisėti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojai gali vienas kitam perleisti visas jiems priklausančias koncesijas arba jų dalį.

2.   Valstybė narė gali leisti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas perleisti kitoms valstybėms narėms arba gauti iš jų.

3.   Valstybės narės gali reguliuoti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų perleidimą, numatydama skaidriais ir nešališkais kriterijais grindžiamas koncesijų perleidimo sąlygas.

Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų perleidimas

1.   alstybės narės ribose teisėti koncesijų turėtojai gali vienas kitam perleisti visas jiems priklausančias koncesijas arba jų dalį.

   

   Valstybės narės gali reguliuoti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų perleidimą, numatydama skaidriais ir nešališkais kriterijais grindžiamas koncesijų perleidimo sąlygas.

Paaiškinimas

Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema valstybėms narėms turėtų būti neprivaloma. PŽK valdymo sistema turėtų būti taikoma tik jei taip nusprendžia valstybės narės.

PŽK gali būti perleidžiamos vienos valstybės narės ribose, tačiau tik siekiant užtikrinti 16 straipsnio 1 dalyje patvirtintą sąlyginį stabilumą. Neįmanoma leisti žvejybos koncesijas perleisti kitoms šalims be rizikos, kad bus pažeistas neginčijamas bendrasis sąlyginio stabilumo principas.

31   pakeitimas

32 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Individualių žvejybos galimybių nuomojimas

1.   Visos individualios žvejybos galimybės arba jų dalis gali būti nuomojamos valstybės narės ribose.

2.   Valstybė narė gali leisti individualias žvejybos galimybes nuomoti kitoms šalims arba nuomotis iš jų.

Individualių žvejybos galimybių nuomojimas

1.   Visos individualios žvejybos galimybės arba jų dalis gali būti nuomojamos valstybės narės ribose.

   

Paaiškinimas

Individualios žvejybos galimybės (IŽG) gali būti nuomojamos vienos valstybės narės ribose, tačiau tik siekiant užtikrinti 16 straipsnio 1 dalyje patvirtintą sąlyginį stabilumą. Neįmanoma leisti IŽG nuomoti kitoms šalims be rizikos, kad bus pažeistas neginčijamas bendrasis sąlyginio stabilumo principas.

32   pakeitimas

35 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Kiekvienos valstybės narės laivynui taikomos viršutinės žvejybos pajėgumų ribos, nustatytos II priede.

2.   Valstybės narės gali prašyti Komisijos, kad žvejybos laivams, kuriems taikoma pagal 27 straipsnį nustatyta perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, nebūtų taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos viršutinės žvejybos pajėgumų ribos. Tuo atveju viršutinės žvejybos pajėgumų ribos perskaičiuojamos atsižvelgiant tik į tuos žvejybos laivus, kuriems netaikoma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema.

3.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, susijusius su 1 ir 2 dalyse nurodytų laivynų pajėgumų viršutinių ribų perskaičiavimu.

1.   Kiekvienos valstybės narės laivynui taikomos viršutinės žvejybos pajėgumų ribos, nustatytos II priede.

2.   Valstybės narės gali prašyti Komisijos, kad žvejybos laivams, kuriems taikoma pagal 27 straipsnį nustatyta perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, nebūtų taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos viršutinės žvejybos pajėgumų ribos. Tuo atveju viršutinės žvejybos pajėgumų ribos perskaičiuojamos atsižvelgiant tik į tuos žvejybos laivus, kuriems netaikoma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema.

3.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, susijusius su 1 ir 2 dalyse nurodytų laivynų

Paaiškinimas

Atokiausių regionų laivynams iš esmės būdinga tai, kad pakrančių žvejybai naudojami maži laivai, jų veikla yra nepramoninio pobūdžio, o veiklos pajamos – nepastovios. Nauji atskaitos lygiai, nustatomi pagal 2010 m. gruodžio 31 d. laivyno padėtį, turės katastrofiškų padarinių atokiausių regionų laivynų gyvybingumui.

33   pakeitimas

53 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Patariamųjų tarybų užduotys

1.   Patariamosios tarybos gali:

(a)

teikti Komisijai ar suinteresuotoms valstybėms narėms rekomendacijas ir pasiūlymus žuvininkystės valdymo bei akvakultūros klausimais;

(b)

informuoti Komisiją ir valstybes nares apie žuvininkystės valdymo bei akvakultūros problemas, iškilusias jų kompetencijos zonose;

(c)

glaudžiai bendradarbiaudamos su mokslininkais padėti rinkti, teikti ir nagrinėti duomenis, kurie reikalingi išsaugojimo priemonėms plėtoti.

2.   Komisija ir, atitinkamais atvejais, suinteresuotos valstybės narės per tinkamą laikotarpį atsiliepia į kiekvieną pagal šio straipsnio 1 dalį gautą rekomendaciją, pasiūlymą arba informaciją.

Patariamųjų tarybų užduotys

1.   Patariamosios tarybos:

teiki Komisijai ar suinteresuotoms valstybėms narėms rekomendacijas ir pasiūlymus žuvininkystės valdymo bei akvakultūros klausimais;

informuo Komisiją ir valstybes nares apie žuvininkystės valdymo bei akvakultūros problemas, iškilusias jų kompetencijos zonose;

glaudžiai bendradarbiaudamos su mokslininkais pad rinkti, teikti ir nagrinėti duomenis, kurie reikalingi išsaugojimo priemonėms plėtoti.

2.   Komisija ir, atitinkamais atvejais, suinteresuotos valstybės narės per tinkamą laikotarpį atsiliepia į kiekvieną pagal šio straipsnio 1 dalį gautą rekomendaciją, pasiūlymą arba informaciją.

Paaiškinimas

Reikia skatinti decentralizuoto valdymo įgyvendinimą – jis turėtų būti diegiamas plėtojant Bendros žuvininkystės politikos taisykles, suteikiant daugiau galių regiono pakopai standartų rengimo etape ir ypač įgyvendinimo etape. Regioninės konsultacinės tarybos (RKT) turėtų šiame decentralizuotame valdyme atlikti pagrindinį vaidmenį (gavusios daugiau įgaliojimų teikti pasiūlymus ir labiau atsižvelgiant į jų pateiktas nuomones), o tai taip pat reiškia, kad jų darbuose aktyviau dalyvaus valstybės narės ir įvairūs šios srities dalyviai. Turėdamos tokius įgaliojimus, RKT taps organizacijomis, geriausia tinkančiomis pradėti svarstymus apie atskiroms žuvavietėms taikytinus metodus ir galės įgyvendinti moksliniais tyrimais pagrįstą priežiūrą, atsižvelgdamos į regiono poreikius. RKT gaus finansinę paramą, numatytą EJRŽF reglamente, o į jų sudėtį įeis valstybių narių ir šios srities mokslinių institutų atstovai. Pagal šią naują schemą išplėstos sudėties (su valstybių narių ir visų šios srities dalyvių atstovais) RKT nuomonė bus priimama bendru sutarimu. Po to Komisija pateiktų teisėkūros institucijai naują pasiūlymą, kuriame būtų atsižvelgta į apsvarstytą nuomonę. Prireikus, RKT taip pat galėtų pateikti Komisijai savo pasiūlymus dėl reglamentuojančių teisės aktų.

34   pakeitimas

54 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Patariamųjų tarybų sudėtis, veikimas ir finansavimas

1.   Patariamąsias tarybas sudaro organizacijos, atstovaujančios žuvininkystės veiklos vykdytojus ir kitas interesų grupes, susijusias su bendra žuvininkystės politika.

2.   Kiekviena patariamoji taryba susideda iš generalinės asamblėjos ir vykdomojo komiteto; ji priima priemones, reikalingas jos organizavimui ir skaidrumui bei įsiklausymui į visas pareikštas nuomones užtikrinti.

3.   Patariamosios tarybos, kaip bendro Europos intereso siekiančios organizacijos, gali prašyti Europos Sąjungos finansinės paramos.

4.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl patariamųjų tarybų sudėties ir veikimo.

Patariamųjų tarybų sudėtis, veikimas ir finansavimas

1.   Patariamąsias tarybas sudaro , žuvininkystės veiklos vykdytojus, ir kit interesų grup, susijusių su Bendra žuvininkystės politika.

2.   Kiekviena patariamoji taryba susideda iš generalinės asamblėjos ir vykdomojo komiteto; ji priima priemones, reikalingas jos organizavimui ir skaidrumui bei įsiklausymui į visas pareikštas nuomones užtikrinti.

3.   Patariamosios tarybos, kaip bendro Europos intereso siekiančios organizacijos, gali prašyti Europos Sąjungos finansinės paramos.

4.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl patariamųjų tarybų sudėties ir veikimo.

Paaiškinimas

Kad RKT būtų veiksmingesnės ir įgytų daugiau teisėtumo, į jų sudėtį turėtų būti įtraukti valstybių narių ir pripažintų mokslinių institutų atstovai. Tai užtikrins vaisingesnius debatus, kurių rezultatai bus naudingesni regionų poreikiams tenkinti.

COM(2011) 416 final

35   pakeitimas

8 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

b)

kuo geriau panaudoti sužvejotas nepageidaujamas komercinių išteklių žuvis:

—

iškrautus produktus, kurie neatitinka mažiausių prekybinių dydžių, nurodytų 39 straipsnio 2 dalies a punkte, panaudojant kitoms reikmėms (ne žmonių maistui);

—

pateikiant rinkai iškrautus produktus, kurie atitinka mažiausius prekybinius dydžius, nurodytus 39 straipsnio 2 dalies a punkte;

—

nemokamai išdalijant iškrautus produktus labdaros arba šalpos tikslais;

b)

kuo geriau panaudoti sužvejotas nepageidaujamas komercinių išteklių žuvis:

—

iškrautus produktus, kurie neatitinka mažiausių prekybinių dydžių, nurodytų 39 straipsnio 2 dalies a punkte, panaudojant kitoms reikmėms (ne žmonių maistui);

—

pateikiant rinkai iškrautus produktus, kurie atitinka mažiausius prekybinius dydžius, nurodytus 39 straipsnio 2 dalies a punkte;

—

leisti nemokamai naudotis iškrautais produktais labdaros arba šalpos tikslais;

Paaiškinimas

Nemokamo dalijimo (kai sąnaudas padengia gamintojas) negalima painioti su leidimu nemokamai naudotis (kai sąnaudas gali padengti gamintojas arba gavėjas) – tai labai skirtingi dalykai.

2012 m. gegužės 4 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO

(1)  OL L 409, 2006 12 30, p. 11.

(2)  OL L 274, 1986 9 25, p. 1.