8.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 131/46

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9, 49 ir 56 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geriau veikiančios bendrosios paslaugų rinkos kūrimas remiantis Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo proceso rezultatais“ (COM(2011)0020) ir lydimąjį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl abipusio Paslaugų direktyvos vertinimo proceso (SEC(2011)0102),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti“ (COM(2011)0206),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ (COM(2010)0608),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 10 d. Tarybos išvadas „Geriau veikiančios bendrosios paslaugų rinkos kūrimas remiantis Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo proceso rezultatais“,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (1),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (2),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje (3),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl Paslaugų direktyvos 2006/123/EB įgyvendinimo (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0324/2011),

A.

kadangi paslaugos vis dar sudaro tik apie penktadalį visos ES vidaus prekybos, tačiau jas teikiant sukuriama daugiau kaip du trečdaliai ES BVP ir darbo vietų,

B.

kadangi veikla, įtraukta į Paslaugų direktyvą, sukuriama 40 proc. ES BVP ir darbo vietų, tačiau kartu tai vienas iš svarbiausių neišnaudotų ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinių, nes prekybai paslaugomis vidaus rinkoje vis dar kyla daug kliūčių,

C.

kadangi paslaugos yra valstybių narių ekonomikos varomoji jėga, nes dėl jų kuriamos darbo vietos, inovacijos ir vyksta augimas, ir kadangi dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės vis labiau reikia gerai veikiančios ir integruotos paslaugų vidaus rinkos, kuri sudarytų sąlygas atsigauti,

D.

kadangi Paslaugų direktyva – tai poveikio priemonė, taikoma siekiant skatinti Europos Sąjungos augimą, ir kadangi ji turi būti visapusiškai ir tinkamai įgyvendinama atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ bei į Bendrosios rinkos aktą,

E.

kadangi, nors perkelti Paslaugų direktyvą į nacionalinę teisę tinkamai ir laiku yra sunki valstybių narių administracijų užduotis, šis perkėlimas būtinas ir sudaro tvirtą pagrindą administraciniam valstybių narių bendradarbiavimui plėtoti,

F.

kadangi Europos Komisijai pranešta apie beveik 34 tūkst. reikalavimų dėl patikros proceso,

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo proceso ir pripažįsta Komisijos ir pirmiausia valstybių narių nacionalinių administravimo institucijų, įskaitant vietos valdžios ir regionų administravimo institucijas, atliktą didžiulį darbą;

2.

pabrėžia, kad bendrosios paslaugų rinkos veikimas yra būtina sąlyga ekonomikos augimui, tinkamam užimtumui ir inovacijoms Europoje skatinti, taip pat Europos konkurencingumui pasaulyje išsaugoti;

3.

pažymi, kad visas bendrosios paslaugų rinkos potencialas nėra pilnai išnaudojamas, nes tik nedidelė MVĮ dalis teikia tarpvalstybines paslaugas, visų pirma, dėl valstybėse narėse esamų rinkos apribojimų;

4.

mano, kad, kuriant bendrąją paslaugų rinką, svarbiausia visiškai ir iki galo įgyvendinti Paslaugų direktyvą visose valstybėse narėse ir įsteigti visapusiškai veikiančius bendrus informacinius punktus;

5.

taigi ragina apsvarstyti galimybę bendruose informaciniuose punktuose teikti informaciją anglų ir vietos kalbomis, kad ja galėtų naudotis paslaugų teikėjai ir paslaugų vartotojai iš įvairių valstybių narių, taip pat apsvarstyti, ar paslaugų teikėjai ir vartotojai galėtų naudotis elektroniniu parašu;

6.

pabrėžia, kad dėl abipusio vertinimo įgyvendinus direktyvą tapo įmanoma įvertinti paslaugų vidaus rinką, visų pirma dėl 9, 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų;

7.

pažymi, kad Paslaugų direktyvos 39 straipsnis dėl konkrečių abipusio vertinimo proceso tikslų nustatymo yra neaiškus; pažymi, kad skyrėsi suinteresuotųjų subjektų suvokimas ir lūkesčiai dėl šio vertinimo tikslų ir rezultatų;

8.

pabrėžia, kad abipusis vertinimas buvo atliekamas praėjus Paslaugų direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę terminui; pabrėžia, kad Paslaugų direktyvos įgyvendinimas neturėtų būti painiojamas su abipusiu vertinimu;

9.

apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės vėlavo įgyvendinti Paslaugų direktyvą ir mano, kad tai turėjo įtakos abipusio vertinimo procesui;

10.

mano, kad nors abipusio vertinimo procesui buvo skirta labai mažai laiko, dėl šio proceso jau įgyvendinus direktyvą buvo išsaugota jos varomoji jėga;

11.

mano, kad abipusis vertinimo procesas pasiteisino, nes dėl jo Europos Komisijai ir valstybėms narėms tapo lengviau suprasti likusias kliūtis ir padėtį kiekvienoje valstybėje narėje; pažymi, kad dėl šio proceso valstybės narės galėjo gauti grįžtamosios informacijos apie jų politikos pasirinktis ir buvo lengviau skatinti gerąją praktiką, taip pat padidėjo įgyvendinimo rezultatų skaidrumas;

12.

ragina valstybes nares ir Komisiją pradėti dialogą dėl to, kurios kliūtys leistinos, kurios – ne;

13.

mano, kad abipusis vertinimas labai svarbus paaiškinant kai kuriuos neaiškius atvejus, kurių vis dar pasitaiko teikiant paslaugas ir nacionaliniu, ir tarpvalstybiniu lygiais, pavyzdžiui, pripažįstant profesines kvalifikacijas ir iš tarpvalstybinių paslaugų teikėjų reikalaujant draudimo įsipareigojimų; pabrėžia, kad jį atlikus buvo lengviau įvertinti, ar kiekvienos valstybės narės priimtos įgyvendinimo priemonės vykdomos atsižvelgiant į Paslaugų direktyvos esmę;

14.

atkreipia dėmesį į grupių diskusijas, kaip esminę abipusio vertinimo dalį; džiaugiasi diskusijose vyravusia bendradarbiavimo ir abipusio pasitikėjimo dvasia;

15.

mano, kad vykdant abipusį vertinimą prisidėta prie Europos dvasios plėtojimo tarp nacionalinių administracijų ir sudaryta galimybė valstybių narių administracinėms institucijoms geriau susipažinti; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad per abipusį vertinimą įgytos žinios ir patirtis būtų išsaugota ir panaudota bendrajai paslaugų rinkai tobulinti;

16.

pabrėžia, kad buvo apribotas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas abipusio vertinimo procese; pripažįsta, kad tam tikras konfidencialumas buvo svarbi sąlyga siekiant sukurti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą; nepaisant to, apgailestauja, kad suinteresuotiesiems subjektams nebuvo reguliariai teikiama grįžtamoji informacija apie procesą;

17.

yra informuotas apie su abipusiu vertinimu susijusias administracines išlaidas, visų pirma valstybėse narėse, kuriose į procesą įtraukta regioninio lygmens administracija;

18.

mano, kad Paslaugų direktyvoje numatytas abipusis vertinimas yra svarbi priemonė nustatant tolesnes iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama tobulinti paslaugų vidaus rinką; palankiai vertina tai, kad Komisija siūlo vykdyti tam tikrus veiksmus siekdama, kad būtų išnaudotas per įgyvendinimo ir abipusio vertinimo etapus atsiradęs postūmis;

19.

primygtinai ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie dialogo su valstybėmis narėmis dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo pažangą ir rezultatus; ragina Komisiją imtis tolesnių vykdymo užtikrinimo priemonių, kai tai atrodo būtina;

20.

laukia paskelbto ekonominio Paslaugų direktyvos įgyvendinimo ir jos poveikio paslaugų rinkos veikimui vertinimo; tikisi, kad dėl šio vertinimo bus galima nustatyti tikrą direktyvos poveikį ekonominei veiklai ir užimtumui; ragina Komisiją vykdant vertinimą užtikrinti didžiausią skaidrumą ir ragina Komisiją, kai tik bus parengtos šio vertinimo išvados, pateikti jas Parlamentui;

21.

palankiai vertina vidaus rinkos veikimo patikrinimo iniciatyvą ir tikisi, kad ją vykdant bus iš esmės pagerintas praktinis supratimas apie tai, kaip taikomi skirtingi ES teisės aktai ir kokia jų sąveika juos taikant vietoje; mano, kad vykdant veikimo patikrinimą turėtų būti atsižvelgiama į bendrosios rinkos naudotojus;

22.

ragina Komisiją labiau įtraukti Europos Parlamentą vykdant veikimo patikrinimo iniciatyvą;

23.

ragina pašalinti likusias reglamentavimo kliūtis, pvz., veiklos rūšių rezervavimo, draudimo reikalavimų, teisinės formos ir kapitalo nuosavybės reikalavimų taisykles; ragina Komisiją sutelkti dėmesį į nepagrįstus ar neproporcingus reikalavimus, kurie turėtų būti panaikinti siekiant užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą;

24.

apgailestauja dėl to, kad anksčiau nebuvo imtasi jokių veiksmų tose srityse, kuriose seniai buvo žinomų problemų;

25.

apgailestauja, kad Komisija nenurodė jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima pasirinkti konkretaus pobūdžio reikalavimus tiksliniams veiksmams; ragina Komisiją nurodyti priežastis, kodėl kitokio pobūdžio Paslaugų direktyvos 15 straipsnyje nurodyti reikalavimai, pavyzdžiui, minimalus darbuotojų skaičius, nekintami minimalūs arba maksimalūs tarifai, buvo laikomi mažiau svarbiais, negu tie, kurie paminėti Komisijos komunikate;

26.

ragina Komisiją surinkti ir pateikti duomenis, pagal kuriuos nustatomas įvairių kitų reikalavimų, kuriuos pašalinus geriau veiktų bendroji paslaugų rinka, poveikis; ragina Komisiją suteikti pirmenybę tiksliniams veiksmams, kuriais būtų siekiama pašalinti tuos reikalavimus, kuriuos pašalinus būtų užtikrinta didžiausia bendrosios paslaugų rinkos veikimo pridėtinė vertė, griežtai laikantis Paslaugų direktyvos 1 straipsnio; be to, ragina Komisiją vykdant savo veiksmus skirti dėmesio tiems sektoriams ir profesijoms, kurie teikia didelių tarpvalstybinio paslaugų teikimo augimo galimybių;

27.

ragina Komisiją tęsti bendradarbiavimą su kiekviena valstybe nare atskirai ir jį stiprinti, kad Paslaugų direktyva būtų visiškai ir teisingai perkelta į nacionalinę teisę ir įgyvendinta visose valstybėse narėse;

28.

mano, kad išlieka daug nacionalinių kliūčių, kurios trukdo augti profesionalioms įmonių kitoms įmonėms teikiamoms paslaugoms; ragina valstybes nares užtikrinti, kad nauji ir tebegaliojantys reikalavimai būtų nediskriminuojantys, būtini ir proporcingi; ragina Komisiją aktyviau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis atidžiai stebint ir užtikrinant tinkamą pranešimą apie atitinkamas nacionalines teisines priemones, susijusias su Paslaugų direktyvos 15 straipsnio įgyvendinimu;

29.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares artimiau bendradarbiauti siekiant užtikrinti tinkamą Paslaugų direktyvos 16 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl laisvės teikti paslaugas taikymą valstybėse narėse; ragina Komisiją išsamiai įvertinti tarpvalstybinio paslaugų teikimo padėtį ES, įskaitant priežastis, dėl kurių šis sektorius auga lėtai, ir išsamią valstybių narių Paslaugų direktyvos 16 straipsnio įgyvendinimo veiksmingumo apžvalgą;

30.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti paslaugų veiklai itin svarbių įvairių teisės aktų įgyvendinimo darną;

31.

primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti visišką ir tinkamą įgyvendinimą tų Paslaugų direktyvos nuostatų, kurios į abipusio vertinimo procesą nebuvo įtrauktos, pavyzdžiui, dėl bendrų informacinių punktų, ir ragina Komisiją užtikrinti griežtą atitinkamų nuostatų vykdymą;

32.

ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti valstybių narių bendrų informacinių punktų veiklos reguliariems patikrinimams ir vertinimui, nes jie atlieka labai svarbų vaidmenį teikiant paslaugų sektoriui reikalingą naujausią informaciją vartotojams priimtinu būdu;

33.

pažymi, kad alternatyvūs ginčų sprendimo mechanizmai ir problemų sprendimo priemonės, pvz., SOLVIT, yra svarbūs užtikrinant, kad paslaugų teikėjai, ypač mažosios ir vidutinės įmonės, galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis bendrojoje rinkoje; teigiamai vertina Komisijos pareiškimą, kad ji atliks šių priemonių efektyvumo vertinimą ir praneš, ar reikės imtis tolesnių konkrečių iniciatyvų;

34.

pritaria Komisijos požiūriui, kad paslaugų teikėjams, taip pat ir paslaugų gavėjams, turėtų būti padedama įgyvendinti savo teises, ir rekomenduoja naudoti tokias dabartines priemones kaip tinklas SOLVIT;

35.

primena, kad pritaria tam, jog prireikus abipusis vertinimas būtų atliekamas ir kitose politikos srityse; mano, kad abipusis vertinimas yra novatoriškas ir naudingas, ir turėtų būti vertinamas kaip priemonė pagerinti bendrosios rinkos veikimą;

36.

taigi siūlo apsvarstyti abipusio bendro pobūdžio vertinimo galimybę ir prireikus šį vertinimą taikyti vykdant abipusį vertinimą tų politikos sričių, kurias apima horizontaliosios direktyvos, pagal kurias valstybės narės išsaugo didelę dalį savarankiškumo, siekiant suvienodinti teisės aktus, kuriant valstybių narių geresnius santykius ir jų abipusį supratimą, taip pat vengiant perteklinio reglamentavimo;

37.

rekomenduoja abipusį vertinimą naudoti kaip lanksčią priemonę kiekvienu konkrečiu atveju; siūlo šią priemonę siūlyti tikslingai, siekiant įtraukti į tam tikras horizontaliąsias direktyvas, kurioms būdinga daugybė perkėlimo priemonių ir pagal kurias valstybėms narėms suteikiamos didesnės kompetencijos ribos; be to, siūlo naudoti tikslinį abipusį vertinimą, pagal kurį procedūra būtų taikoma tik svarbiausioms direktyvos nuostatoms;

38.

vis dėlto, ragina Komisiją prieš pasiūlant abipusį kitų direktyvų vertinimą aiškiai apibrėžti abipusio vertinimo tikslus ir siektinus rezultatus siekiant užtikrinti, kad šis procesas netaptų nereikalinga našta vertinančioms valdžios institucijoms;

39.

mano, kad grupių diskusijos turėtų išlikti pagrindinė abipusio vertinimo proceso dalis; mano, kad tinkamai orientuotos nedidelio skaičiaus ekspertų, dalyvaujančių grupėje, diskusijos sudarytų galimybę efektyviai veiklai ir duotų rezultatų; mano, kad abipusis vertinimas turėtų būti toliau plėtojamas kaip valstybių narių keitimosi geriausia patirtimi ir politikos plėtojimo patirtimi procedūra, o Komisijos vaidmuo – numatyti gaires ir valdyti procesą galėtų būti paaiškintas visų pirma šių grupės diskusijų metu; laikosi nuomonės, kad grupių sudėtis turėtų visada atitikti valstybių narių lūkesčius ir galimą poveikį bendrajai rinkai;

40.

prašo Komisijos padidinti skaidrumą informuojant Europos Parlamentą apie valstybių narių diskusijų turinį ir pažangą ir skirtingais abipusio vertinimo etapais teikiant reguliarias ataskaitas, kad būtų informuojami visi suinteresuotieji subjektai; ragina Komisiją viešai paskelbti pagrindines grupių ir plenarinių posėdžių išvadas;

41.

nurodo, kad atitikties lentelėmis ir abipusiu vertinimu siekiama skirtingų tikslų, todėl jie turėtų būti laikomi atskiromis, o ne pakeičiančiomis viena kitą politikos priemonėmis, taigi perkeliant Europos teisės aktus atitikties lentelės būtinos;

42.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.