11.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 380/81

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. rugpjūčio 20 d. komunikatą „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“ (COM(2009)0433),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio mėn. Briuselyje įvykusią konferenciją pavadinimu „Ne tik BVP“ (angl. Beyond GDP), kurią surengė Europos Parlamentas, Komisija, Romos klubas, Pasaulio gamtos fondas (WWF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl ekonominės veiklos ir socialinės pažangos vertinimo (J. Stiglitzo ataskaita), kuri buvo paskelbta 2009 m. rugsėjo 14 d.,

—

atsižvelgdamas į visuotinę iniciatyvą „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ (angl. TEEB), kuriai 2007 m. birželio mėn. pritarė Didžiojo aštuoneto ir kitų penkių šalių (G8+5) vadovai, taip pat į 2009 ir 2010 m. paskelbtus jos rezultatus,

—

atsižvelgdamas į N. Sterno „Klimato kaitos ekonomikos apžvalgą“, paskelbtą 2006 m. spalio 30 d.,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 30 d. per antrąjį EBPO pasaulio forumą „Statistika, žinios ir politika“ pasirašytą Stambulo deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 10–11 d., 2010 m. kovo 25–26 d. ir 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 10 d. Tarybos (ekonomikos ir finansų reikalai) išvadas dėl statistikos,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 23 d. Tarybos (aplinka) išvadas dėl ekologiniu požiūriu veiksmingos ekonomikos įgyvendinant Lisabonos darbotvarkę po 2010 m. ir ES tvaraus vystymosi strategiją,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų (COM(2010)0132),

—

atsižvelgdamas į strategijoje „Europa 2020“ pateikiamas integruotas Europos ekonomikos ir užimtumo politikos gaires, kurias 2010 m. balandžio 27 d. pasiūlė Komisija,

—

atsižvelgdamas į komunikatus: „Europos valdymas: geresnė teisėkūra“ (COM(2002)0275), „Geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga“ (COM(2006)0689), „Antroji geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje peržiūra“ (COM(2008)0032), „Trečioji geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga“ (COM(2009)0015),

—

atsižvelgdamas į ES tvaraus vartojimo ir gamybos veiksmų planą (COM(2008)0397),

—

atsižvelgdamas į galiojančias statistikos priemones, pvz., ES gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų statistiką (ES-SPGS), darbo jėgos tyrimą, Eurobarometrus, Europos vertybių apžvalgą ir Europos socialinę apžvalgą,

—

atsižvelgdamas į Europos gyvenimo kokybės tyrimą, kurį koordinavo Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (angl. Eurofound) ir kuriame pateikiamas išsamus gyvenimo kokybės ir gyvenimo sąlygų įvairiose Europos šalyse (visose ES valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse) aprašymas pagal daugiau negu 120 rodiklių, pagal kuriuos nustatomi lyginamieji skirtingų šalių duomenys (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. (2) ir birželio 16 d. (3) rezoliucijas dėl strategijos „ES 2020“, 2009 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. Pitsburge įvykusio G-20 susitikimo (4), 2006 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl peržiūrėtos tvaraus vystymosi strategijos (5) ir 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais (6),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7–0175/2011),

A.

kadangi šiandien visos tarptautinės institucijos vis dažniau pripažįsta, kad siekiant papildyti BVP kaip visuomeninės raidos plačiąja prasme rodiklį turi būti tobulinami duomenys ir rodikliai,

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“ kaip galimą papildomą priemonę siekiant pagerinti politikos analizes ir debatus;

2.

pabrėžia, kad BVP yra ekonominės rinkos veiklos rodiklis, kuriuo kaip standartiniu kriterijumi visame pasaulyje remiasi politikos formuotojai; pabrėžia, kad taikant BVP vertinama gamyba ir kad jis neatspindi ekologinio tvarumo, veiksmingo išteklių naudojimo, socialinės įtraukties ir apskritai socialinės pažangos; be to, pabrėžia, kad BVP gali būti apgaulingas dėl to, kad po tam tikrų incidentų, pvz., nelaimingų atsitikimų ir stichinių nelaimių, taikomos padarinių likvidavimo priemonės traktuojamos kaip nauda, o ne išlaidos;

3.

pažymi, kad ne tik ekonominio išsivystymo ir produktyvumo, bet ir kiti rodikliai daro poveikį šalies gyvenimo lygiui ir suteikia apie jį informacijos, tačiau iki šiol jie nebuvo kiekybiškai įvertinti, nors yra nustatyti susiję rodikliai;

4.

pabrėžia, kad reikia sukurti papildomus vidutinės trukmės ir ilgalaikės ekonominės ir socialinės pažangos vertinimo rodiklius; ragina nustatyti aiškius ir išmatuojamus rodiklius, kurie suteiktų informacijos klimato kaitos, biologinės įvairovės, išteklių naudojimo efektyvumo ir socialinės įtraukties požiūriais; be to, ragina sukurti rodiklius, kurie tiksliau atspindėtų namų ūkio lygį: pajamas, vartojimą ir gerovę;

5.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą kartu su BVP pateikti poveikio aplinkai indeksą, į kurį visų pirma būtų įtraukti šie pagrindiniai aplinkosaugos politikos aspektai: klimato kaita ir energijos vartojimas, gamta ir biologinė įvairovė, oro tarša ir poveikis sveikatai, vandens naudojimas ir tarša, atliekų susidarymas ir išteklių naudojimas;

6.

tikisi, kad atkreipus dėmesį į platesnius ir tvaresnius rodiklius taip pat atsiras labiau sisteminis požiūris į socialinius ir aplinkosaugos veiksnius besivystančiose šalyse, pvz., klimato kaitą, biologinę įvairovę, sveikatą, švietimą ir valdymą, ir taip bus sudarytos galimybės tikslingai pritaikyti vystymosi politiką gyventojams, kuriems labiausiai to reikia ir kurie yra nepalankiausioje padėtyje; pabrėžia, kad tokie rodikliai turėtų būti suderinami su esamomis pasaulinėmis iniciatyvomis, pvz., JT Žmogaus socialinės raidos indeksu, ir jas atitikti;

7.

pabrėžia poreikį išmatuoti visuomenių gyvenimo kokybę; mano, kad siekiant užtikrinti ir išlaikyti gyvenimo kokybę būtina atsižvelgti į tokius svarbius ir visų pripažįstamus veiksnius kaip sveikata, švietimas, kultūra, užimtumas, būstas, aplinkos sąlygos ir t. t.; laikosi nuomonės, kad turėtų būti labiau atsižvelgiama į rodiklius, kuriais vertinami minėtieji veiksniai; siūlo, kad toliau tobulinant kokybinius ir kiekybinius matus būtų remiamasi Europos gyvenimo kokybės tyrimo rodikliais, kurie apima pagrindines gyvenimo kokybės sritis;

8.

atkreipia dėmesį į Europos lygmeniu priimtas priemones, skirtas galimam teisėkūros iniciatyvų poveikiui pažangai vertinti ir analizuoti, kaip antai poveikio vertinimus, įskaitant ekonominės naudos, išlaidų veiksmingumo ir daugelio kriterijų analizę, rizikos vertinimus, duomenų rinkimą, statistiką, aplinkos ekonomines sąskaitas, politikos analizes įvairiais politikos lygmenimis, įgyvendinimo ir vykdymo stebėsenos ataskaitas ir apžvalgas, atliktas įvairiose ES teisėkūros srityse; visiškai pritaria tam, kad būtų sukurta tvirta teisinė Europos aplinkos ekonominių sąskaitų sistema, nes tai būtų teigiamas žingsnis vykdant su BVP ir kitais rodikliais susijusį procesą;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad tarptautiniu mastu vis dažniau pripažįstami BVP, kaip socialinės pažangos, gamtos išteklių ir ekosistemų paslaugų (tai svarbūs pokyčiai, atsirandantys dėl klimato kaitos ir tvaraus vystymosi) rodiklio, apribojimai; pripažįsta, kad įvairiuose forumuose, pavyzdžiui, JT vystymo programoje (JTVP), Pasaulio banke, EBPO, taip pat ir Komisijoje, padaryta pažanga kuriant rodiklius pažangai vertinti ir analizuoti;

10.

pabrėžia, kad norint sukurti nuoseklią sistemą, pagal kurią būtų atsižvelgiama ne tik į BVP, svarbu susitarti taikyti sisteminį metodą, kuris leistų pagerinti politikos analizes ir debatus;

11.

pabrėžia, kad turėtų būti siekiama kurti rinkinį, kurį sudarytų aiškūs ir suprantami rodikliai, kurie tuo pačiu metu būtų teoriniu požiūriu nuoseklūs, politiškai tinkami ir empiriškai išmatuojami ir kurie užtikrintų galimybę palyginti šalis ir regionus; pabrėžia, kad šį darbą būtina atlikti glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis susijusiomis institucijomis ir organizacijomis;

12.

pabrėžia poreikį užtikrinti patikimus, suderintus ir laiku parengtus statistinius duomenis ir parengti ilgo laikotarpio duomenų ir rodiklių serijas tam, kad būtų galima jais naudotis numatant tolesnius pokyčius ir formuojant politiką; rekomenduoja, kad būtų geriau naudojamos ir derinamos įvairios viešųjų institucijų tvarkomos duomenų bazės ir kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų taikoma panaši metodika, bendri standartai, apibrėžtys, klasifikacijos ir apskaitos taisyklės siekiant užtikrint duomenų kokybę ir palyginamumą; ragina, kad duomenys būtų renkami ir tvarkomi laikantis profesinio nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvumo, statistikos duomenų konfidencialumo ir sąnaudų veiksmingumo principų, taip pat turi būti deramai atsižvelgiama į asmens duomenų apsaugos klausimus; laikosi nuomonės, kad šiame procese Eurostatas turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį;

13.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.