7.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 199/98

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Turkijos pažangos 2010 m. (SEC(2010)1327),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei (1), į 2007 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių (2), į 2008 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl Turkijos 2007 m. pažangos ataskaitos (3), į 2009 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl 2008 m. Turkijos pažangos ataskaitos (4) ir į 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos 2009 m. ataskaitos (5),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Turkija (6),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystės su Turkijos Respublika programoje (7) (toliau – Stojimo partnerystė), ir į ankstesnius 2001, 2003 ir 2006 m. Tarybos sprendimus dėl Stojimo partnerystės,

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. gruodžio 14 d. susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi derybos dėl stojimo su Turkija buvo pradėtos 2005 m. spalio 3 d., Tarybai pritarus derybų programai, ir kadangi šių derybų pradžia tebėra ilgalaikio proceso, kurio rezultatas dar nežinomas, atskaitos taškas,

B.

kadangi Turkija įsipareigojo vykdyti reformas, puoselėti gerus kaimyninius santykius ir laipsniškai suartėti su ES ir kadangi šias pastangas taip pat reikėtų vertinti kaip galimybę toliau atsinaujinti pačiai Turkijai,

C.

kadangi, remiantis 2006 m. gruodžio mėn. posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos išvadomis, narystės ES, kuri yra bendromis vertybėmis pagrįsta bendrija, pagrindas ir toliau yra visiškas visų Kopenhagos kriterijų laikymasis ir ES gebėjimas priimti naujas nares,

D.

kadangi Komisija padarė išvadą, kad 2010 m. Turkija tęsė politinių reformų procesą, tačiau dialogo tarp pagrindinių politinių partijų ir pasirengimo kompromisams nebuvimas daro neigiamą poveikį pagrindinių politinių institucijų santykiams ir dėl to lėtėja su politinėmis reformomis susijusi veikla,

E.

kadangi Turkija jau penkeri metai iš eilės vis neįgyvendina EB ir Turkijos asociacijos susitarime ir jo papildomame protokole nustatytų sąlygų,

1.

palankiai vertina Turkijos piliečių ir pilietinės visuomenės paramą tolesniam Turkijos demokratizacijos procesui ir jų įsipareigojimą kurti atvirą ir pliuralistinę visuomenę ir ragina ES institucijas ir valstybes nares šiuo požiūriu visapusiškai naudotis ES plėtros politikos priemonėmis;

2.

atkreipia dėmesį į lėtą Turkijos pažangą vykdant reformas ir primena, kad Turkijos vyriausybė įsipareigojo vykdyti visa apimančias reformas siekdama atitikti Kopenhagos kriterijus ir modernizuoti savo šalį; ragina vyriausybę dėti daugiau pastangų šioje srityje;

3.

yra susirūpinęs dėl nuolatinės politinių partijų konfrontacijos ir dėl to, kad vyriausybė ir opozicija nepakankamai pasirengusios dirbti siekiant sutarimo dėl pagrindinių reformų; primygtinai ragina visus politinius veikėjus, vyriausybę ir opoziciją veikti išvien didinant politinį pliuralizmą valstybės institucijose ir remti valstybės ir visuomenės modernizavimą ir demokratizaciją; ragina visas opozicijos jėgas konstruktyviai dalyvauti reformų procese;

4.

pažymi, kad kontrolės ir pusiausvyros sistema atlieka svarbų vaidmenį valdant modernią demokratinę valstybę, kuri turi būti paremta galių atskyrimo ir vykdomosios, įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios pusiausvyros principu, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, ypač žodžio ir spaudos laisvei, ir atstovaujamąja politine kultūra, kuri iš tiesų atspindi demokratinės visuomenės pliuralizmą;

5.

pabrėžia Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos vaidmens reikšmę, nes ši institucija turėtų iš esmės prisidėti prie kontrolės ir pusiausvyros sistemos stiprinimo ir remiantis tarppartiniais įsipareigojimais aktyviai ir konstruktyviai palaikyti modernizacijos reformas, tuo pačiu metu užtikrinant vyriausybės politikos demokratinę priežiūrą;

6.

palankiai vertina Konstitucijos pakeitimų priėmimą, kuris yra žingsnis tinkama linkme, ir ragina juos tinkamai įgyvendinti visapusiškai laikantis Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) standartų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos; vis dėlto kartu pabrėžia, kad skubiai reikia vykdyti bendrą konstitucinę reformą, kuri Turkiją paverstų visapusiška pliuralistine demokratija, grindžiama žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga; teigiamai vertina vyriausybės ir opozicijos deklaruotą pasirengimą vykdyti šią reformą ir ragina vyriausybę užtikrinti, kad visos politinės partijos ir pilietinė visuomenė būtų aktyviai įtrauktos į visą konstitucinį procesą; ragina įgyvendinti konstitucijos pakeitimų rinkinį; rekomenduoja taip pat pakviesti dalyvauti Venecijos komisiją;

7.

palankiai vertina daug vyriausybės simbolinių ir geros valios gestų, taip pat tam tikrus konkrečius veiksmus minties laisvės, sąžinės laisvės ir religijos laisvės, mažumų apsaugos ir kultūrinių teisių srityje; vis dėlto primygtinai teigia, kad siekiant visapusiškai pripažinti mažumų teises reikalingi sisteminiai patobulinimai; ypač ragina vyriausybę suteikti naują postūmį demokratiniam atvirumui ir ragina opoziciją konstruktyviai remti šį procesą ir į jį įsitraukti;

8.

yra labai susirūpinęs dėl padėties blogėjimo spaudos laisvės srityje, tam tikrų cenzūros atvejų ir didėjančios Turkijos žiniasklaidos vidinės cenzūros, taip pat ir internete; ragina Turkijos vyriausybę laikytis spaudos laisvės principų; atkreipia dėmesį į tai, kad nepriklausoma spauda yra itin svarbi demokratinei visuomenei, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia svarbų teismų vaidmenį apsaugant ir stiprinant spaudos laisvę, nes tai užtikrina viešą erdvę laisvoms diskusijoms ir prisideda prie tinkamo kontrolės ir pusiausvyros sistemos veikimo; primena, kad reikia priimti naują įstatymą dėl žiniasklaidos, inter alia, sprendžiant nepriklausomybės, nuosavybės ir administracinės kontrolės klausimus; priima sprendimą atidžiai stebėti Nedimo Șenero, Ahmeto Șıko ir kitų žurnalistų, patiriančių policijos ir teisminį persekiojimą, bylų nagrinėjimo procesą;

9.

džiaugiasi naujais radijo ir televizijos įstatymais, pagal kuriuos sudaromos sąlygos keletui teigiamų pokyčių, pvz., padidinta įstatyme numatyta dalis, kurią užsienio subjektams leidžiama turėti Turkijos žiniasklaidos bendrovėse (nuo 25 proc. padidinta iki 50 proc.), tačiau išreiškia nerimą dėl to, kad transliavimas gali būti nutrauktas nacionalinio saugumo sumetimais be teismo orderio ar teisėjo sprendimo; susirūpinęs atkreipia dėmesį į atvejus, kai baudžiamasis persekiojimas nukreipiamas prieš žurnalistus, pranešančius apie žmogaus teisių pažeidimus ir keliančius kitus visuomenei svarbius klausimus, ypač pagal baudžiamojo kodekso 285 straipsnį dėl baudžiamosios veikos tyrimo konfidencialumo pažeidimo ir pagal 288 straipsnį dėl bandymo daryti įtaką teismams; mano, kad nuomonės reiškimo laikymas nusikaltimu yra pagrindinė kliūtis apsaugant žmogaus teises Turkijoje, ir apgailestauja dėl neproporcingo žodžio laisvės, susirinkimų ir asociacijų laisvės varžymo; ragina Turkiją griežtai laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus tiesių srityje ir padaryti atitinkamus teisės aktų pakeitimus bei teikti mokymus policijai ir teisėjams;

10.

apgailestauja, kad pagal daugelį teisinių nuostatų, pvz., Baudžiamojo kodekso 301, 318 straipsnių ir 220 straipsnio 6 dalies nuostatas kartu su 314 straipsnio 2 dalies ir kovai su terorizmu skirto 1951 m. liepos 25 d. Įstatymo Nr. 5816 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat rengiant vyriausybės pareiškimus ir vykdant prokurorų veiklą toliau ribojama žodžio laisvė; pakartoja savo raginimus vyriausybei užbaigti žodžio laisvės teisės sistemos peržiūrą ir nedelsiant užtikrinti jos atitiktį EŽTK ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai; atsižvelgdamas į tai dar kartą pakartoja, kad Turkijos vyriausybė turi parengti aiškias gaires prokurorams, susijusias su įstatymais, kurie dažnai naudojami žodžio laisvei apriboti; apgailestauja dėl pasikartojančio neproporcingo interneto svetainių uždarymo ir ragina vyriausybę parengti įstatymo dėl interneto (Nr. 5651) pakeitimus siekiant užtikrinti, kad taikant šį įstatymą daugiau nebebūtų ribojama saviraiškos laisvė ir piliečių teisė gauti informaciją;

11.

ragina vyriausybę remti susirinkimų ir asociacijų laisvę, kuri numatyta Turkijos konstitucijos 33 ir 34 straipsniuose; taigi apgailestauja dėl to, kad 2010 m. gruodžio mėnesį policija taikė represines priemones prieš studentų demonstracijas Ankaros universitete, ir smerkia šį faktą;

12.

pripažįsta, kad romų teisių Turkijoje klausimui dabar skiriama daug dėmesio ir kad vyriausybė ir opozicijos partijos prisiima su šiuo klausimu susijusius politinius įsipareigojimus; pataria atidžiai stebėti ir peržiūrėti vyriausybės plano dėl romų apgyvendinimo vykdymą, ypač su tvarumu ir paties plano metodika susijusiais aspektais; ragina vyriausybę vykstant romų įtraukties visoje šalyje procesui užtikrinti aktyvią romų bendruomenės įtrauktį ir patikimas konsultacijas su ja;

13.

palankiai vertina reformuojant teismus padarytą pažangą ir pakartoja savo nuomonę, kad teismų nepriklausomybė ir nešališkumas yra vienas iš pagrindinių pliuralistinės demokratinės visuomenės veikimo elementų; reiškia susirūpinimą, kad Turkijos teismų sistema vis dar nepagerėjo tiek, kad būtų užtikrinta teisė į teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą; ragina vyriausybę įgyvendinti šioje srityje priimtus konstitucinius pakeitimus visiškai atsižvelgiant į vykdomosios ir teisminės valdžios galių atskyrimą ir laikantis teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų bei Europos standartų;

14.

tačiau yra susirūpinęs dėl to, kaip Aukščiausiasis teismas interpretavo Baudžiamojo proceso kodeksą ir kad jis kardomojo kalinimo laikotarpį prailgino iki 10 metų, tai aiškiai pažeidžia Europos standartus; ragina Turkijos Didžiąją Nacionalinę Asamblėją pakeisti šį teisės aktą taip, kad jis atitiktų EŽTT praktiką; taip pat primena Turkijos pareigą griežtai laikytis savo įsipareigojimų pagal EŽTK 6 straipsnį, susijusį su teisingu ir greitu bylos išnagrinėjimu, visų pirma savo teismų sistemoje įsteigiant apeliacinius teismus ir sustiprinant aukščiausiųjų teismų galias;

15.

džiaugiasi EŽTT 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu byloje Dink prieš Turkiją; taigi ragina Turkijos valdžios institucijas visiškai pritarti su sprendimu susijusioms pasekmėms ir įgyvendinti atitinkamas priemones, skirtas žodžio laisvei užtikrinti; išreiškia susirūpinimą dėl dirbtinių Turkijos valdžios institucijų sudaromų kliūčių, kurios trukdo atskleisti tikruosius armėnų žurnalisto Hranto Dinko nužudymo kurstytojus;

16.

palankiai vertina tai, kad priimti konstituciniai pakeitimai galiausiai suteikia pagrindą steigti ombudsmeno tarnybą, ir ragina vyriausybę parengti, o parlamentą – priimti atitinkamą įstatymą, kad būtų sudarytos sąlygos demokratinei skyrimo procedūrai, pagal kurią šį naują postą užimtų visuotinai gerbiama asmenybė; džiaugiasi, kad siūloma įsteigti nacionalinę Žmogaus teisių instituciją ir prašo Turkijos nacionalinės asamblėjos konsultuotis su pilietine visuomene ir suteikti pakankamas naujosios institucijos nepriklausomumo garantijas pagal Paryžiaus principus;

17.

teigiamai vertina civilinių ir karinių santykių srityje padarytą pažangą, ypač tai, kad apribojus karo teismų jurisdikciją, leidus Aukščiausios karinės tarybos sprendimus peržiūrėti teismine tvarka ir sudarius galimybes aukšto rango karinius pareigūnus teisti civiliniuose teismuose, yra daugiau civilinės priežiūros; pažymi, kad šią pažangą reikėtų tęsti siekiant užtikrinti visapusišką civilinę priežiūrą, ir ragina Turkijos parlamentą aktyviai stengtis užtikrinti parlamentinę saugumo pajėgų priežiūrą, įskaitant visišką gynybos biudžeto priežiūrą;

18.

pabrėžia, kad tariamų perversmo planų, pvz., ERGENEKON ir plano „Kūjis“ (angl. „Sledgehammer“), atvejų tyrimas turi įrodyti Turkijos demokratinių institucijų ir teismų sistemos tvirtumą ir tinkamą, nepriklausomą bei skaidrų veikimą; yra susirūpinęs dėl pernelyg ilgo kardomojo kalinimo laikotarpio ir pabrėžia, kad reikalingos veiksmingos teisminės garantijos visiems įtariamiesiems; yra susirūpinęs tuo, kad nėra jokios pažangos vykdant tokius tyrimus ir pabrėžia, kad dėl neseniai įvykusio gerai žinomų žurnalistų, kaip antai Nedimo Șenero, Ahmeto Șıko, sulaikymo gali būti prarastas pasitikėjimas tais teismais, kuris, priešingai, turėtų stiprinti demokratiją,

19.

apgailestauja, kad reformuojant Konstituciją pasiūlytų pakeitimų dėl politinių partijų uždarymo neparėmė Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos dauguma, ir primygtinai ragina visas politines partijas atitinkamus teisės aktus suderinti su Venecijos komisijos nuomone;

20.

pakartoja savo ankstesnėse rezoliucijose išsakytą raginimą reformuoti rinkimų sistemą panaikinant 10 proc. ribą, nes taip būtų stiprinamas partinis pliuralizmas ir geriau atspindėtas Turkijos visuomenės pliuralizmas; ypač apgailestauja, kad šioje srityje 2010 m. nevykdyta jokia reforma; ragina atlikti partijų ir rinkimų finansavimo taisyklių išsamų persvarstymą siekiant sustiprinti demokratiją partijų viduje ir skatinti atviresnę politinę sistemą; ragina politines partijas stiprinti demokratiją savo viduje ir didinti išrinktų narių atskaitomybę savo rinkėjams;

21.

apgailestauja, kad nebuvo padaryta pažanga apribojant parlamento narių imunitetą korupcijos atvejais, ir taip pat pažymi, kad yra susirūpinęs dėl nesmurtinio pobūdžio nuomonių reiškimo tinkamos apsaugos parlamente; todėl ragina vyriausybę ir parlamentą susitarti dėl tinkamos parlamentinio imuniteto sistemos reformos;

22.

atkreipia dėmesį į dabartinį Turkijos pirmininkavimą Europos Tarybos ministrų komitetui ir ragina Turkiją parodyti savo įsipareigojimą Europos Tarybos vertybėms pasirašant ir ratifikuojant Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir ratifikuojant visus papildomus EŽTT protokolus;

23.

palankiai vertina tai, kad Turkijos Didžioji Nacionalinė Asamblėja ratifikavo JT konvencijos prieš kankinimus fakultatyvinį protokolą, ir ragina Turkiją nedelsiant įgyvendinti šio protokolo nuostatas glaudžiai bendradarbiaujant su Kovos su kankinimais ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu pakomitečiu;

24.

remia vyriausybės palaikomą dialogą su religinėmis bendruomenėmis, įskaitant alevitus, graikus, armėnus, aramėjus ir kitas krikščionių bendruomenes; tačiau yra nusivylęs dėl to, kad padaryta tik maža pažanga teisės sistemos, skirtos šių bendruomenių veiklai, srityje, visų pirma atsižvelgiant į jų galimybes gauti juridinio asmens statusą, atidaryti maldos namus ir juos naudoti, rengti dvasininkus ir spręsti nuosavybės problemas, kurių nepavyko išspręsti priėmus Fondų įstatymą; ragina, atkreipdamas dėmesį į dažnus vėlavimus ir su procedūromis susijusias problemas, dėti veiksmingas ir nuolatines pastangas siekiant įgyvendinti Fondų įstatymą, kuris turi šioms religinėms bendruomenėms sudaryti galimybes veikti be netinkamų suvaržymų ir vadovautis EŽTK ir EŽTT praktika; ragina vyriausybę toliau didinti paramą sąžinės laisvei ir religijų įvairovei Turkijos visuomenėje;

25.

taigi ragina vyriausybę sistemingai spręsti šiuos klausimus keičiant teisės aktus ir užtikrinant jų tinkamą įgyvendinimą visais valdymo lygmenimis, įskaitant savivaldybes; atsižvelgdamas į tai taip pat pabrėžia 2010 m. pavasarį Venecijos komisijos priimtas rekomendacijas, susijusias su religinių bendruomenių juridiniu statusu ir ortodoksų patriarchato bažnytiniu titulu „ekumeninis“; pritaria neseniai priimtam Fondų asamblėjos sprendimui Biujukados (Büyükada) graikų berniukų našlaičių namus pagal EŽTT sprendimą perduoti ekumeniniam patriarchatui ir keletui graikų ortodoksų dvasininkų suteikti Turkijos pilietybę siekiant palengvinti patriarchato ir Šventojo Sinodo darbą; teigiamai vertina tai, kad surengtos religinės apeigos Siumelos (Sümela) vienuolyno muziejuje Trabzone, ir tai, kad Akdamaro saloje Vano provincijoje laikytos religinės apeigos; apgailestauja dėl Turkijos Aukščiausiojo teismo sprendimo byloje prieš Moro Gabrielo (Mor Gabriel) vienuolyną dėl kaimų ir Turkijos finansų ministerijos ginčų dėl žemės; dar kartą išreiškia savo lūkestį, kad vyriausybės pranešimus dėl vėl atidaromos Chalkės graikų ortodoksų seminarijos netrukus lydės konkretūs žingsniai ir priemonės, kuriais bus užtikrinama, kad Turkijoje būtų galima nekliudomai mokyti krikščionių bendruomenių dvasininkus; ragina vyriausybę ypatingą dėmesį atkreipti į mokymo medžiagą mokyklose, kuri turėtų atspindėti Turkijos visuomenės religijų įvairovę, ir į tai, kad mokymo medžiaga turi būti nešališka;

26.

labai smerkia Kurdistano darbininkų partijos, kuri jau įtraukta į teroristinių organizacijų ES sąrašą, ir kitų teroristinių grupuočių Turkijoje toliau vykdomus teroristinius išpuolius; ragina Turkiją, ES ir jos valstybes nares kovojant su terorizmu intensyviau bendradarbiauti, artimai koordinuoti veiksmus su kovos su terorizmu koordinatoriumi ir Europolu ir griežtai laikytis tarptautinių žmogaus teisių reikalavimų;

27.

ragina vyriausybę didinti su demokratiniu atvirumu susijusias pastangas siekiant visapusiškai spręsti kurdų klausimą ir rasti taikų sprendimą: visų pirma užtikrinant įstatymų, pagal kuriuos kurdų kalbą leidžiama naudoti politiniame ir viešajame gyvenime ir švietimo srityje, nuoseklų interpretavimą; iš dalies keičiant antiteroristinius teisės aktus, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ar plataus interpretavimo, užtikrinant žodžio laisvę ir susirinkimų bei asociacijų laisvę, veiksmingai sprendžiant asmenų, kurie dėl, inter alia, ilgai trukusio konflikto buvo perkelti iš savo regionų, klausimą; taip pat toliau gerinant socialinę ir ekonominę padėtį šalies pietryčiuose; taigi išreiškia susirūpinimą dėl Dijarbakyre (Diyarbakir) vykstančių 151 kurdų politiko, įskaitant aštuonis išrinktus ir pareigas einančius vietinius merus, teismo procesų, kurie reiškia kišimąsi į teisėtą politinę veiklą;

28.

palankiai vertina tai, kad konstitucinis rinkinys stiprina teisės sistemą, pagal kurią užtikrinamos moterų teisės ir lyčių lygybė; yra susirūpinęs dėl mažėjančio net ir aukštą kvalifikaciją turinčių moterų dalyvavimo darbo rinkoje; ragina vyriausybę ir verslo bei pilietinę visuomenę imtis visapusiškų priemonių, kurios padėtų kovoti su moterų skurdu ir didinti moterų socialinę įtrauktį bei dalyvavimą darbo rinkoje, pvz., kovojant su moterų neraštingumu, aktyviai remiant mergaičių galimybes gauti vidurinį išsilavinimą ir kuriant vaikų priežiūros įstaigas; be to, ragina įvesti numatytų kvotų sistemą, kad būtų užtikrintas tinkamas moterų dalyvavimas visais lygmenimis įmonėse, viešajame sektoriuje ir politikos srityje; ypač ragina politines partijas pasinaudoti būsimų rinkimų galimybe siekiant stiprinti aktyvią moterų veiklą politikos srityje;

29.

labai apgailestauja dėl tolygaus aukšto smurto šeimoje lygio, įskaitant vadinamuosius garbės nusikaltimus, bei dėl priverstinių vedybų; taigi palankiai vertina moterų judėjimų iniciatyvas, kurios šias problemas padaro matomas, ir ragina vyriausybę stiprinti pastangas užtikrinant prevenciją visais lygmenimis, ypač įgyvendinant Įstatymą Nr. 4320 dėl šeimos apsaugos bei užtikrinant, kad šio įstatymo įgyvendinimą stebėtų policija ir teismai, įpareigojant savivaldybes, apimančias daugiau kaip 50 000 gyventojų, sukurti pakankamai pagalbos centrų moterims ir nepilnamečiams, kuriems kyla grėsmė, veiksmingai stebint visišką šio įpareigojimo laikymąsi ir sukuriant tolesnės paramos moterims ir nepilnamečiams, paliekantiems pagalbos centrus, sistemą siekiant suteikti jiems tinkamą psichologinę paramą, juridinę pagalbą bei sveikatos priežiūrą ir padėti jiems vėl integruotis į visuomenę; ragina vyriausybę sukurti tinkamą ir veiksmingą sistemą, skirtą stebėti, kaip savivaldybės laikosi šio įpareigojimo; ragina teismus užtikrinti, kad už smurtą prieš moteris ir nepilnamečius bei prieš asmenis, kovojančius su vadinamaisiais garbės nusikaltimais, būtų nuosekliai ir tinkamai baudžiama;

30.

ragina vyriausybę užtikrinti, kad teisės aktais būtų garantuojama ir veiksmingai įgyvendinama lygybė nepaisant biologinės ir socialinės lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; apgailestauja dėl neseniai nagrinėtų bylų prieš lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų asociacijas, bet džiaugiasi tuo, kad teismai nutraukė bylas dėl šių asociacijų uždarymo; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis tolesnių kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos veiksmų, kaip nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių; ragina Turkijos vyriausybę nurodyti Turkijos ginkluotosioms pajėgoms daugiau homoseksualumo nelaikyti „psichoseksualine“ liga; reikalauja įstatymo dėl kovos su diskriminacija ir įstatymo dėl Lygybės komiteto projektus suderinti su ES standartais ir į juos taip pat įtraukti diskriminaciją dėl lyties ar lytinės orientacijos; ragina nacionalines ir vietos valdžios institucijas imtis priemonių, kad nebūtų žudomi lytį pakeitę asmenys, tarp jų ir dirbantys sekso pramonėje;

31.

mano, kad Turkija, laikydamasi įsipareigojimų pagal tarptautinius teisės aktus, turėtų priimti įstatymą, pagal kurį laisvai pasirinkta civilinė ar socialinė tarnyba, kuri nebūtų atgrasomai ilgos trukmės, būtų įvedama kaip alternatyva karinei tarnybai; ragina vyriausybę užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi EŽTT sprendimo byloje Ülke prieš Turkiją, priimant teisės aktų pataisas, kad būtų užkirstas kelias besitęsiančiam asmenų, kurie dėl įsitikinimų atsisako atlikti karinę tarnybą, persekiojimui; prašo vyriausybės ištirti įtarimus dėl blogo elgesio kariniuose kalėjimuose su asmenimis, dėl įsitikinimų atsisakančiais atlikti karinę tarnybą, ir imtis veiksmų siekiant ateityje užkirsti kelią tokiam blogam elgesiui;

32.

pabrėžia veiksmingos apsaugos žmogaus teisių gynėjams suteikimo svarbą; reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių gynėjams teismuose nuolat keliamų bylų ir tokių asmenų teisminio persekiojimo ir ypač atkreipia dėmesį į Pinar Selek bylą teisme, kuris tęsėsi dvylika metų nepaisant trijų išteisinamųjų sprendimų; ragina Komisiją atidžiai sekti šios moters bylą, taip pat panašias bylas, ir nuolatos stebėti tokius teismo procesus;

33.

ragina pagrindines politines partijas rasti sprendimą dėl galvos apdangalų draudimo universitetuose, siekiant kovoti su Turkijos visuomenės susiskaldymu šiuo klausimu; ragina šį sprendimą grįsti pagarba laisvam moters pasirinkimui;

34.

kadangi kol kas nepadaryta jokios pažangos įgyvendinant Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (angl. PACE) rezoliuciją Nr. 1625, primygtinai kartoja raginimą Turkijos vyriausybei vykdyti politiką, pagal kurią būtų siekiama išsaugoti dvikultūrį Turkijos salų Gekčeados (Imrozas) ir Bozkaados (Tenedas) pobūdį ir ypač spręsti mažumą sudarančios graikų bendruomenės narių problemas, susijusias su jų švietimu ir nuosavybės teisėmis;

35.

teigiamai vertina Turkijos ekonomikos atsparumą pasaulinei ekonomikos krizei; pabrėžia, kad šis ekonominis atsigavimas yra unikali galimybė didinti darbo jėgos dalyvavimą rinkoje ir užimtumo lygį, kuris vis dar labai žemas, vos siekiantis 50 proc., ir pradėti laipsniškos socialinės įtraukties procesą; pabrėžia vyriausybės ir socialinių partnerių bendrą atsakomybę ir ragina juos intensyviau bendradarbiauti, kad būtų tvirčiau stiprinami socialiai orientuotos rinkos ekonomikos pagrindai;

36.

ragina Turkijos vyriausybę ir ES valstybių narių vyriausybes apsvarstyti turkų kilmės ES piliečių integracijos į šalių, kuriose yra jų nauji namai, visuomenę klausimą ir pateikti šią integraciją ne kaip grėsmę, bet kaip su ateitimi susijusią galimybę mūsų visuomenei;

37.

pažymi ES ir Turkijos ekonomikos tarpusavio priklausomybę ir atkreipia dėmesį į su tuo susijusią galimybę skatinti gerovę ES ir Turkijoje, nes Turkija vis labiau integruojasi į ES rinką;

38.

teigiamai vertina patobulinimus, kurie priėmus konstitucinius pakeitimus padaryti socialinio dialogo ir profesinių sąjungų teisių srityse; vis dėlto tvirtina, kad taip pat turi būti visapusiškai pritaikyta teisės sistema, įskaitant nebaigtus teisės aktus profesinių sąjungų klausimais, siekiant suderinti ją su TDO ir ES standartais; ragina visas Ekonominės ir socialinių reikalų tarybos šalis aktyviau veikti ir bendradarbiauti, kad šis tikslas būtų greičiau pasiektas;

39.

pakartoja, kad būtina stiprinti Turkijos regionų ir kaimo bei miesto vietovių sanglaudą; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į ypatingą švietimo vaidmenį ir į būtinybę spręsti nuolatinių regioninių skirtumų, susijusių su švietimo kokybe ir besimokančių skaičiumi, problemą;

40.

ragina Turkijos vyriausybę visapusiškai apsvarstyti savo su Pietryčių Anatolijos projektu susijusių naujos vandens valdymo ir energetikos infrastruktūros planų tvarumą ir poveikį aplinkai, nes kyla pavojus, kad bus padaryta žala aplinkai ir unikaliam daugelio regionų kraštovaizdžiui, taip pat atsižvelgti į šio projekto poveikį kaimyniniam Irakui; ypač pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad įstatymo dėl gamtos apsaugos ir biologinės įvairovės projektas būtų iš dalies pakeistas siekiant išsaugoti kultūrinį ir archeologinį paveldą visiškai laikantis Europos standartų ir siekiant aiškiai nustatyti vykdomosios valdžios atsakomybę už gamtos apsaugą; ragina vyriausybę patvirtinti didesnių užmojų politikos pagrindus, pagrįstus konkrečiais veiksmų planais, kuriais būtų siekiama mažinti išmetamus anglies dioksido kiekius;

41.

ragina Turkijos vyriausybę ir visus susijusius subjektus aktyviai remti vykstančias derybas dėl Kipro, konkrečiai prisidėti prie visapusiško Kipro klausimo sprendimo ir ragina vyriausybę sudaryti palankias sąlygas deryboms nedelsiant pradedant išvesti savo pajėgas iš Kipro; primygtinai ragina abi Kipro bendruomenes intensyviai dirbti, kaip ragino JT Generalinis Sekretorius, kad pasinaudojant jau padaryta pažanga derybose ir vadovaujantis atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis, ypač Rezoliucija Nr. 550 (1984), bei principais, kuriais pagrįsta ES, būtų pasiektas tvarus Kipro piliečiams, ES ir Turkijai naudingas sprendimas;

42.

ragina Turkiją intensyviau remti Kipre be žinios dingusių asmenų paieškos komitetą, ypač sudarant sąlygas jam patekti į militarizuotas zonas, susipažinti su archyvais ir imtis visų kitų tinkamų veiksmų, numatytų Europos Žmogaus Teisių Teismo išvadose humanitariniais klausimais, susijusiais su dingusiais asmenimis;

43.

ragina Turkijos ir Kipro turkų valdžios institucijas susilaikyti nuo bet kokių naujų Turkijos piliečių kūrimosi saloje, nes tai dar labiau keistų demografinę pusiausvyrą ir sumažintų piliečių lojalumą bendra praeitimi pagrįstai būsimai valstybei; ragina Turkiją spręsti Turkijos piliečių kūrimosi saloje klausimą vadovaujantis Ženevos konvencija ir Tarptautinės teisės principais;

44.

primygtinai ragina abi puses, t. y. Turkiją ir Armėniją, be išankstinių sąlygų ratifikuoti protokolus, atverti sieną ir ragina Turkiją panaudoti savo įtaką regione siekiant stiprinti pasitikėjimo kūrimo priemones;

45.

atkreipia dėmesį į intensyvesnes Turkijos ir Graikijos pastangas gerinti dvišalius santykius; apgailestauja, kad Turkijos Didžioji Nacionalinė Asamblėja vis dar neatšaukė Graikijai paskelbto casus belli; tikisi, kad Turkijos vyriausybė nutrauks besitęsiantį Graikijos oro erdvės pažeidimą ir karinių lėktuvų skrydžius virš Graikijos salų;

46.

pabrėžia, kad Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją pasirašė 27 valstybės narės, ES ir visos kitos šalys kandidatės, ir kad ši konvencija įeina į Bendrijos acquis; todėl ragina Turkijos vyriausybę ilgiau nedelsiant pasirašyti ir ratifikuoti šią konvenciją;

47.

vertina Turkijos ir Irako, įskaitant kurdų regioninę vyriausybę, santykių tvirtinimą ir ypač atkreipia dėmesį į Turkijos įnašą stabilizuojant Iraką; ragina Turkiją kartu su Irako vyriausybe ir kitų kaimyninių šalių vyriausybėmis parengti priemones, skirtas kovai su neigiamomis hidroelektrinės užtvankos projekto, kuri paskelbė Turkijos vyriausybė, pasekmėmis;

48.

apgailestauja, kad Turkija vis dar neįgyvendino EB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomo protokolo ir kad tai toliau daro įtaką derybų procesui, ir ragina Turkijos vyriausybę visiškai įgyvendinti šį protokolą;

49.

atkreipia dėmesį į Turkijos pasiektą pažangą, susijusią su energetikos skyriumi, ir dar kartą ragina Tarybą nedelsiant pradėti derybas dėl šio skyriaus; ragina Turkijos vyriausybę didinti pastangas vykstant deryboms dėl prisijungimo prie Energijos bendrijos sutarties; palankiai vertina tarpvyriausybinio susitarimo dėl „Nabucco“ ratifikavimą ir tai, kad pasirašytas susitarimo memorandumas dėl Graikiją, Turkiją ir Italiją jungiančio gamtinių dujų vamzdyno (ITGI) veikimo, kadangi abu šie projektai svarbūs ES energijos tiekimo užtikrinimo aspektu;

50.

palankiai vertina tai, kad tęsiasi derybos dėl maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos skyriaus, kurios buvo pradėtos 2010 m. birželio 30 d.; ragina Turkiją įvykdyti būtinus veiksmus, kad būtų užbaigti tam tikri skyriai, kaip antai skyriai, susiję su įmonių ir pramonės politika ir transeuropiniais tinklais;

51.

palankiai vertina didelę pažangą, kuri padaryta siekiant baigti derybas dėl ES ir Turkijos readmisijos susitarimo, ir ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti, kad prieš įsigaliojant šiam susitarimui būtų visiškai įgyvendinti egzistuojantys dvišaliai susitarimai; pabrėžia ES ir Turkijos bendradarbiavimo sprendžiant migracijos valdymo ir sienų kontrolės klausimus intensyvinimo svarbą, inter alia, atsižvelgiant į didelę neteisėtų imigrantų, į ES teritoriją patenkančių per Turkiją, dalį; palankiai vertina tai, kad svarstant tris teisės aktų projektus prieglobsčio suteikimo srityje buvo tariamasi su pilietine visuomene, ir ragina vyriausybę nedelsiant pateikti šiuos teisės aktus Parlamentui; mano, kad, kai įsigalios readmisijos susitarimas, Taryba turėtų suteikti Komisijai įgaliojimą pradėti dialogą dėl vizų režimo, ypatingą dėmesį kreipiant į verslo atstovų ir studentų, keliaujančių į ES, įvažiavimo sąlygas, nes tai būtų reikalingas su judumu susijęs žingsnis;

52.

atkreipia dėmesį į vis aktyvesnę Turkijos užsienio politiką, kuria siekiama stiprinti Turkijos, kaip regioninės politikos dalyvės, vaidmenį; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai visapusiškai atsižvelgti į šią dimensiją ir bendradarbiauti su Turkija koordinuojant tikslus ir tinkamai patenkinant ES interesus; ragina Turkijos vyriausybę savo užsienio politiką labiau koordinuoti su ES; iš esmės palankiai vertina neseniai priimtą problemų vengimo politiką Turkijos kaimynų atžvilgiu, bet pabrėžia, kad Turkija turi laikytis nedviprasmiško įsipareigojimo gerbti Vakarų vertybes ir interesus; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę intensyvinti esamą dialogą su Turkija abi šalis dominančiais užsienio politikos klausimais; atsižvelgdamas į tai, kad Turkija, kaip pasaulietinė demokratinė valstybė, kurios gyventojų daugumą sudaro musulmonai, įkvepia daugelį arabų pasaulio šalių, primygtinai ragina toliau dėti bendras pastangas siekiant remti demokratizaciją ir vystymąsi Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje;

53.

pabrėžia, kad Juodosios jūros regionas strategiškai svarbus ES; mano, kad Turkija yra svarbi ES partnerė šiame regione, ir ragina Turkiją remti ES politikos ir veiksmų įgyvendinimą Juodosios jūros regione ir aktyviai prie jo prisidėti, įskaitant galimą ES Juodosios jūros strategiją;

54.

primygtinai ragina Turkijos vyriausybę visiškai remti tarptautinės bendruomenės pastangas užkirsti kelią Iranui įsigyti branduolinių ginklų ir apgailestauja dėl to, kad Turkija balsavo prieš atitinkamą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją; laikosi nuomonės, kad Turkija galėtų prisidėti prie demokratizacijos ir žmogaus teisių stiprinimo Irane ir koordinuoti savo pastangas su ES;

55.

mano, kad Turkija turi atlikti svarbų vaidmenį stiprinant dialogą vykstant Artimųjų Rytų taikos procesui ir prisidėti prie Libano stabilizavimo, taip pat ragina Turkiją atnaujinti artimus ryšius su Izraeliu, tęsti konstruktyvų tarpininkavimą ir ypač prisidėti prie Palestinos savivaldos stiprinimo;

56.

vertina konstruktyvų Turkijos dalyvavimą remiant transatlantinių partnerių Afganistane ir Balkanuose pastangas; vis dėlto apgailestauja, kad Turkija savo prieštaravimais stabdo NATO ir ES strateginį bendradarbiavimą, kurį vykdant peržengiamos susitarimų „Berlin Plus“ ribos;

57.

ragina Turkijos vyriausybę pasirašyti Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą, pateikti jį ratifikuoti ir taip dar labiau didinti Turkijos indėlį į pasaulinę daugiašalę sistemą ir skatinti šalį dalyvauti joje;

58.

atkreipia dėmesį į 2009 m. Komisijos metinėje ataskaitoje pateiktas išvadas ir pasiūlymus dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) įgyvendinimo, kuriuose siūloma teikti prioritetą tikslams ir projektams, atitinkantiems stojimo kriterijus, kaip siūloma Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 16/2009; pabrėžia, kad pradėjus vis daugiau projektų tampa itin svarbu nuodugniai kontroliuoti, kaip įgyvendinama PNPP;

59.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos vyriausybei bei parlamentui.