1. ĮVADAS

Europos atsakas į ekonomikos ir finansų krizę – strategija „Europa 2020“[1], didinanti ES pajėgumą siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Strategijos tikslų siekiama įvairiomis pavyzdinėmis iniciatyvomis, kuriomis sprendžiami pagrindiniai uždaviniai.

Pavyzdine iniciatyva „Inovacijų sąjunga“[2] siekiama užtikrinti, kad pažangių idėjų pagrindu būtų kuriami produktai ir paslaugos – tai skatintų ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą ir padėtų spręsti didžiausias Europos visuomenės problemas. Ši pavyzdinė iniciatyva padeda siekti minėto tikslo – ją įgyvendinant bus sukurtas Inovacijų sąjunga grindžiamas Ekologinių inovacijų veiksmų planas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama tam tikroms kliūtims, problemoms ir galimybėms diegiant inovacijas ir taip siekiant aplinkosaugos tikslų.

Be to, Ekologinių inovacijų veiksmų planas papildo kitas pavyzdines strategijos „Europa 2020“ iniciatyvas. Viena svarbiausių iniciatyvų, padedančių pereiti prie aplinkai nekenksmingos ekonomikos, yra pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“[3] ir jos planas[4] – juos įgyvendinant kuriama ir didinama ekologinių inovacijų ir su jomis susijusių investicijų paklausa. Pavyzdinėje iniciatyvoje „Globalizacijos epochai skiriama pramonės politika“[5] Ekologinių inovacijų veiksmų planas laikomas viena iš galimybių nustatyti ir įgyvendinti pagrindinių aplinkosaugos technologijų diegimo priemones. Pavyzdinėje iniciatyvoje „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“[6] raginama, kad Ekologinių inovacijų veiksmų planu būtų remiami darnų vystymąsi skatinantys gebėjimai, skatinama ugdyti atitinkamus įgūdžius ir spręsti įgūdžių neatitikimo klausimą.

Todėl šiuo planu visų pirma bus siekiama skatinti inovacijas, kuriomis mažinamas neigiamas poveikis aplinkai ar siekiama jį mažinti, ir panaikinti inovacijų kūrimo ir jų įsisavinimo rinkoje atotrūkį. Šiuo planu, be kita ko, bus tęsiami Tausaus išteklių naudojimo plane nustatyti veiksmai.

Ekologinės inovacijos[7] – tai inovacijos, kuriomis akivaizdžiai geriau siekiama darnaus vystymosi tikslo arba padedama jo siekti mažinant poveikį aplinkai, didinant aplinkos atsparumą kylantiems pavojams, arba užtikrinama, kad būtų veiksmingiau ir atsakingiau naudojami gamtos ištekliai.

Europos Komisija, įgyvendindama 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą, pagal 1) Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (7 BP), 2) Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIP), ekologinių inovacijų pradinio taikymo ir pateikimo rinkai projektus, 3) Europos ekologinių inovacijų platformą ir 4) aplinkosaugai skirtą LIFE+ programos dalį remia ekologinių inovacinių technologijų ir jų skverbties į rinką mokslinių tyrimų ir demonstravimo veiklos projektus. Valstybės narės ir regionai, pagal šias programas diegdami ir plėtodami ekologines inovacijas, gali remtis ir sanglaudos politika.

Komunikate dėl 2020 m. biudžeto[8] Komisija nurodė, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos bus suskirstyti pagal tris viena kitą papildančias temas: 1) mokslinio pagrindo tobulinimas, 2) visuomenės problemų sprendimas ir 3) pirmaujančių pramonės pozicijų įtvirtinimas ir konkurencingumo didinimas. Komisija taip pat įsipareigojo klimato politiką įtraukti į ES išlaidų programas ir bent 20 % Sąjungos biudžeto skirti su klimatu susijusiems tikslams įgyvendinti.

2014–2020 m. bendra mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“[9] sustiprins ekologinių inovacijų įtaką, joje bus numatytos atitinkamos finansinės Ekologinių inovacijų veiksmų plano įgyvendinimo po 2013 m. priemonės. Kaip numatyta sprendžiant visuomenei iškilusį uždavinį „Kova su klimato kaita, tausus išteklių naudojimas ir žaliavų tiekimas“, ypač svarbu imtis veiksmų, kuriais siekiama pereiti prie aplinkai nekenksmingos, klimato kaitos poveikiui atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

Inovacinių mokslinių tyrimų rezultatų taikymą rinkoje paspartins Moksliniams tyrimams ir inovacijoms taikomas partnerystės[10] principas.

2. SU EKOLOGINĖMIS INOVACIJOMIS SUSIJĘ UŽDAVINIAI

Ekologines inovacijas reikia paspartinti taip, kad būtų paskatintas našus išteklių naudojimas, efektyvumas bei konkurencingumas ir padedama saugoti aplinką. Dėl gausėjančių rimtų aplinkos problemų ir ribotų išteklių pasaulyje didėja aplinkosaugos technologijų, produktų ir paslaugų poreikis, lengviau kuriasi aplinkai nekenksmingos pramonės šakos (žr. 1 priedą). Jei ekologinės inovacijos sparčiau įsigalės rinkoje ir paspartės jų sklaida, pagerės aplinkosauginiai ekonomikos rodikliai ir jos atsparumas klimato kaitai – tai leis užtikrinti rentabilumą ir bus naudinga tiek verslo įmonėms, tiek visai visuomenei.

3. Ekologinių inovacijų diegimo mažosiose ir vidutinėse įmonėse kliūtys ir paskatos

Iki šiol ekologinės inovacijos į rinką skverbėsi palyginti lėtai, išskyrus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos inovacijas – jos dėl dabartinės energetikos ir klimato politikos į rinką skverbėsi sparčiau. Ekologinėms inovacijoms skverbtis į rinką, be kita ko, trukdė tai, kad aplinkosaugos išlaidos ir nauda aplinkai neatsispindėjo rinkos kainose, taip pat nelanksti rinkos struktūra, infrastruktūra, apsiribojimas tam tikrais elgesio modeliais ir neigiamą poveikį ekologinėms inovacijoms turinčios paskatos bei subsidijos. Kitos ekologinių inovacijų sklaidos kliūtys – ribotos žinios ir rinkos dalyvių nepasitikėjimas. Nors daugelis šių kliūčių panašios į tas, su kuriomis iš esmės susiduria pažangios verslo įmonės, šias kliūtis dažnai būna sunkiau įveikti toms įmonėms, kurių pagrindinė veiklos sritis yra ekologinės inovacijos.

Siekdama panaikinti kai kurias kliūtis, Europos Komisija dar 2004 m. pradėjo įgyvendinti Aplinkosaugos technologijų veiksmų planą[11].

Iš naujausios Eurobarometro atliktos apklausos, kuria siekta išsiaiškinti Europos MVĮ požiūrį į ekologines inovacijas[12], rezultatų galima susidaryti aiškų vaizdą apie tai, kokios, apklaustųjų nuomone, yra ekologinių inovacijų diegimo kliūtys ir paskatos.

Bendrovių nurodytos spartesnio ekologinių inovacijų įsisavinimo ir kūrimo kliūtys

Spartesnio ekologinių inovacijų įsisavinimo ir kūrimo paskatos

Šios apklausos rezultatai rodo, kad nepatikima paklausa rinkoje ir investicijų grąža yra dvi iš pagrindinių kliūčių, o didelės energijos ir žaliavų kainos, naujos taisyklės ir standartai, taip pat galimybės gauti žinių yra vienos iš pagrindinių paskatų.

Remdamasi pavyzdinėmis strategijos „Europa 2020“ iniciatyvomis ir patirtimi, įgyta įgyvendinant Aplinkosaugos technologijų veiksmų planą, ES gali dar labiau paspartinti ekologines inovacijas įgyvendindama tikslingą politiką ir veiksmus. Visų pirma, tokios priemonės kaip teisės aktuose nustatytos paskatos, privatus bei viešasis pirkimas, taip pat standartai ir veiklos kiekybiniai tikslai galėtų padėti sukurti didesnę ir stabilesnę ekologinių inovacijų paklausą rinkoje. Investicijoms į ekologines inovacijas reikia sukaupti papildomų lėšų, o norint sumažinti verslininkams ir investuotojams kylančią riziką – įgyvendinti tam tikras politikos priemones.

Partneryste pagrįsta ilgalaikė ekologinėms inovacijoms skirta strategija paspartins ekologines inovacijas, nes padidės joms diegti būtina kritinė masė, bus keičiamasi idėjomis ir gerąja patirtimi, kuriami tinklai ir užmezgami prekybiniai ryšiai.

4. Ekologinių inovacijų galimybės ir ES veiksmai

Ekologinės inovacijos labai priklauso nuo gamtos išteklių naudojimo ir gamybos bei vartojimo būdų. Todėl plačiai pritaikius ekologines inovacijas būtų galima tikėtis nemažos naudos aplinkai, visuomenei ir prekybai. Europos ekologinė pramonė jau tapo svarbiu ekonomikos sektoriumi, kurio prognozuojama metinė apyvarta yra 319 mlrd. EUR – apie 2,5 % bendro ES vidaus produkto (BVP)[13]. Per pastaruosius dvejus metus 45 % Europos gamybos, žemės ūkio, vandens ir maisto paslaugų bendrovių įdiegė ekologines inovacijas, kurios atnešė naudos.

2012–2013 m. pagal dabartinę ES finansavimo programą įgyvendinant Ekologinių inovacijų veiksmų planą bus remiamas aplinkosaugos technologijų taikymas ir proporcingai didinama jų skverbtis rinkoje, visų pirma remiant demonstravimo projektus. Taip bus sudarytos sąlygos toliau imtis platesnių veiksmų pagal pavyzdines strategijos „Europa 2020“ iniciatyvas ir programą „Horizontas 2020“.

Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu (2013–2020 m.) ekologines inovacijas turėtų padėti skatinti ES priemonės ir paskatos, kuriamos pagal pavyzdines iniciatyvas „Inovacijų Europa“ bei „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, sanglaudos politiką, kuri bus įgyvendinama po 2013 m., ir programą „Horizontas 2020“. Pavyzdžiui, Komisija pasiūlė 2014–2020 m. sanglaudos politikos nuostatas papildyti svarbiomis su inovacijomis susijusiomis nuostatomis, pagal kurias, nustačius inovacijas diegiančioms valstybėms narėms taikytinas išsamias sąlygas, inovacijoms bus skiriamas didesnis prioritetas.

Paskesni ekologinių inovacijų spartinimo veiksmai priklausys nuo tolesnės problemų ir galimybių analizės. Šį darbą, laikydamasi 2012 m. pradedamo taikyti partnerystės principo, turėtų atlikti įvairių suinteresuotųjų šalių grupė.

5. Ekologinių inovacijų veiksmų planas

Plane nurodomi su paklausa ir pasiūla, moksliniais tyrimais ir pramone, politika ir finansinėmis priemonėmis susiję tikslingi veiksmai. Tie veiksmai bus įgyvendinami remiantis suinteresuotųjų šalių, privačiojo bei viešojo sektorių ir Europos Komisijos taikomu partnerystės principu.

Pagrindinės Komisijos teikiamos ekologinių inovacijų įsisavinimo rinkoje paskatos:

· ekologinių inovacijų skatinimas vykdant atitinkamą aplinkos politiką ir priimant atitinkamus teisės aktus (1 veiksmas);

· demonstravimo projektų ir partnerystės iniciatyvų, kuriais siekiama, kad į rinką patektų perspektyvios ir pažangios plataus užmojo operacinės technologijos, kurios iki šiol buvo menkai įsisavinamos, rėmimas (2 veiksmas);

· naujų ekologines inovacijas skatinančių standartų kūrimas (3 veiksmas);

· MVĮ skirtų finansinių priemonių ir rėmimo paslaugų telkimas (4 veiksmas);

· tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas (5 veiksmas);

· naujų įgūdžių raidos ir darbo vietų kūrimo, taip pat susijusių mokymo programų rėmimas, kad būtų tenkinami darbo rinkos poreikiai (6 veiksmas);

· ekologinių inovacijų skatinimas įgyvendinant Europos inovacijų partnerystės projektus, numatytus pavyzdinėje iniciatyvoje (7 veiksmas).

5.1. 1 veiksmas.  Aplinkos politika ir reglamentavimas, kuriais skatinamos ekologinės inovacijos

ES aplinkos politika tradiciškai yra viena iš pagrindinių paskatų diegti ekologines inovacijas ir kurti stiprius Europos pramonės sektorius vandens, oro taršos, atliekų tvarkymo, perdirbimo ir klimato kaitos švelninimo srityse. Ši politika taip pat gali padėti tinkama linkme nukreipti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir nustatyti technologijų kaitos spartą.

Pavyzdžiui, REACH[14] reglamente išvardytos labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, kurias būtina pakeisti kitomis, kai tik atsiranda techniškai ir ekonomiškai įmanomų pritaikyti pakaitinių cheminių medžiagų arba technologijų. Tai skatina aktyviai ieškoti alternatyvių būdų ir vykdyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) veiklą, kad būtų galima sukurti konkurencingus ir saugesnius pakaitalus. REACH reglamentą galima laikyti pavyzdžiu, kaip ES politika inovacijos skatinamos visame pasaulyje. Pasaulio chemijos bendrovės laikosi REACH reglamento kurdamos produktus, turinčius atitikti ES rinkų reikalavimus.

Ekologinių inovacijų diegimo kliūtimi, kita vertus, gali tapti reglamentavimo sistema, kurią taikant apsiribojama nepakankamai plataus užmojo arba pasenusiais standartais arba technologijomis. Todėl, siekiant teisės aktais teikti rimtas ir stabilias paskatas diegti ekologines inovacijas, o investuotojams suteikti galimybę tinkamai prognozuoti, reikėtų persvarstyti ir griežtinti teisės aktus.

Kaip numatyta pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“, Komisija imsis tikrinti aplinkos srities reglamentavimo sistemą. Taip, siekiant sukurti nuoseklią teisinę ekologinių inovacijų skatinimo sistemą, bus nustatytos galimos spragos, įgyvendamos naujos taisyklės ir persvarstomos tos, kurios taikomos šiuo metu.

Pavyzdžiui, ateityje kuriant, persvarstant ir įgyvendinant aplinkos teisės aktus ir politiką dėmesį reikėtų atkreipti į:

a)      galimybę diegiant inovacijas puoselėti aplinką, pavyzdžiui, lanksčiau taikant nurodytus technologinius sprendimus arba sudarant geresnes sąlygas taikyti griežtesnius ir tvirtesnius aplinkosaugos standartus (ir taip išvengti tik tam tikrų technologijų taikymo);

b)      inovacijų diegimo kliūtis, kylančias dėl aplinkos teisės aktų arba jų įgyvendinimo;

c)      poreikį palengvinti komerciškai perspektyvių naujų produktų atsiradimą arba veiklos formavimąsi;

d)      poreikį spartinti ekologinių inovacijų pripažinimą visose politikos srityse.

Bendradarbiaujant su OECD[15] buvo atliktas naudingas darbas, iš kurio rezultatų paaiškėjo, jog reikia tobulinti politiką, kad, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip rinkos dinamika, technologinės trajektorijos, koordinavimas ir įvairių politikos priemonių darna, būtų labiau remiamos ekologinės inovacijos.

Pagrindiniai etapai

· Remdamasi atlikto darbo rezultatais, Komisija 2012 m. parengs metodiką, pagal kurią bus vertinamos galimos dėl aplinkos teisės aktų, ekologinių inovacijų politikos ir reglamentavimo iniciatyvų kylančios kliūtys, jais teikiamos paskatos ir jų poveikis, ir kiek įmanoma didinama ekologinių inovacijų sklaida rinkoje.

· Persvarstydama dabartinę vandens politiką, oro kokybės ir išmetalų standartus, statybos standartus, dabartinius prevencijos, pakartotinio naudojimo, perdirbimo, panaudojimo ir nešalinimo į sąvartynus tikslus, kaip numatyta pagal Tausaus išteklių naudojimo veiksmų planą atitinkamai 2012, 2013 ir 2014 m., Komisija į juos įtrauks ekologinių inovacijų tikslus.

· Persvarstant dabartinius infrastruktūros (įskaitant transportą, energetiką, pastatus ir IRT) standartus, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas galimybei diegti ekologines inovacijas – tai turėtų padidinti ir atsparumą klimato kaitai.

· 2012 m. pagal Atliekų pagrindų direktyvą ir kitus atliekų tvarkymo srities teisės aktus rengdama įgyvendinimo priemones, Komisija galėtų, pavyzdžiui:

– siekti, kad įgyvendinant Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, Elektros ir elektroninės įrangos atliekų, Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo, Baterijų ir akumuliatorių ir Pakuočių direktyvas būtų taikomas ekologinis projektavimas;

– pagal Atliekų pagrindų direktyvos 6 straipsnį parengti variui, popieriui, stiklui, plastikams, kompostui ir galbūt kitiems atliekų srautams taikytinus nebelaikymo atliekomis kriterijus. Šiais kriterijais bus kuriama antrinių žaliavų paklausa ir pasitikėjimas jomis, taip pat bus remiamos ir skatinamos inovacinės aukštos kokybės antrinių žaliavų atliekų surinkimo, atskyrimo ir tvarkymo technologijos;

– vadovaujantis Atliekų pagrindų direktyvos 27 straipsniu, ES lygmeniu parengti geriausiais prieinamais gamybos būdais ir inovaciniais sprendimais pagrįstus būtiniausius rentabilius atliekų tvarkymo standartus.

5.2. 2 veiksmas.  Ekologinių inovacijų demonstravimo projektai ir partnerystės

Nepaisant vykdomų finansavimo programų ir iniciatyvų, tik nedidelė esamų naujų technologijų dalis tampa rinkoje paklausiais produktais. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie inovacines nuotekų valymo ir vandens gryninimo technologijas[16], tokias kaip membranos, arba pagal ICON projektą[17],[18] sukurtas naujas amonio biologinio šalinimo technologijas.

Galutinėje ataskaitoje[19], kuri Komisijai pateikta 2011 m. birželio 28 d., Svarbiausių pažangą užtikrinančių technologijų aukšto lygio ekspertų grupė pabrėžė, kaip svarbu suteikti kuo daugiau galimybių finansuoti produktų kūrimo ir demonstravimo veiklą, kad būtų panaikintas technologijų kūrimo ir jų įsisavinimo rinkoje atotrūkis ir taip padidintas Europos konkurencingumas.

Nuo 2012 m. Komisija rems tikslingus ekologinių inovacijų demonstravimo projektus ir ad hoc partnerystes, kurias įgyvendinant siekiama diegti tokias inovacines technologijas, kurios, nors ir galėjo būti labai naudingos aplinkai ir paklausios, į rinką nepateko. Pirmenybė bus teikiama toms technologijoms, kurios gali veiksmingai atitikti griežtesnius, pažangesnius ir platesnio užmojo aplinkosaugos standartus nei dabar galiojantieji. Bendras šios veiklos siekis – parodyti, kad tokios technologijos rinkoje gali būti perspektyvios.

Nuo 2014 m. tokie demonstravimo ir technologinių bei socialinių inovacijų projektai bus toliau remiami pagal programą „Horizontas 2020“.

Pagrindiniai etapai

· Minėtų technologinių demonstravimo projektų atranka iki 2012 m. pabaigos – paskutiniojo kvietimo teikti paraiškas pagal 7BP dalis. Jame galės dalyvauti visų pramonės sektorių atstovai. Projektus bus galima teikti, pavyzdžiui, tokiose srityse: griovimo atliekų (didžiausio atliekų srauto), dirvožemio, nuosėdų ir požeminio vandens atkūrimo, nuotekų ir dumblo valymo, žemės ūkio pesticidų ir trąšų, kasybos miestuose, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, įskaitant retus elementus ir auksą, ir prisitaikymo prie klimato kaitos.

· Technologinių ir visuomenės demonstravimo projektų, kuriuos būtų galima remti ir įgyvendinti pagal programą „Horizontas 2020“, atranka nuo 2014 m.

5.3. 3 veiksmas.  Svarbiausioms prekėms, procesams ir paslaugoms taikomi standartai ir veiklos kiekybiniai tikslai, kuriais siekiama sumažinti poveikį aplinkai

Nauji plataus užmojo standartai ir veiklos kiekybiniai tikslai yra veiksminga inovacijų rėmimo, našumo didinimo ir bendrosios rinkos atvėrimo priemonė.

Panašų poveikį turėtų ir kita veiksminga priemonė, kuria būtų galima atskleisti ekologinių inovacijų naudą, – ženklinimo etiketėmis sistemos, pagal kurias nurodomi produktų naudingumo standartai. Pavyzdžiui, patvirtinus efektyvaus energijos vartojimo politiką ir priėmus Energijos vartojimo ženklinimo direktyvą[20], buitinių prietaisų rinkoje pereita prie efektyviai energiją naudojančių prietaisų – sutaupyta apie 700 TWh[21] energijos, padidėjo Europos pramonės konkurencingumas.

Remdamasi standartizavimo dokumentų rinkiniu[22] ir bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis, Komisija užtikrins, kad naujais ar persvarstytais standartais būtų labai skatinama diegti inovacijas ir nebūtų sudaromos sąlygos neveiklumui ir apsiribojimui, kad jie būtų susiję su eksploatavimo rodikliais ir kad juos rengiant būtų atsižvelgta į tausaus išteklių naudojimo, aplinkosaugos ir klimato kaitos problemas.

Pagrindiniai etapai

Europos Komisija ir valstybės narės, bendradarbiaudamos su tarptautinėmis standartizavimo institucijomis, sukurs sąveikos procesą, kurį taikant bus nustatomos ir pagal svarbą klasifikuojamos sritys, kurių standartai ir veiklos kiekybiniai tikslai labiausiai skatina ekologines inovacijas.

Pavyzdžiui, nuo 2012 m. galėtų būti svarstomos šios sritys:

· atliekų charakteristikų tikrinimo vietoje;

· geriamojo vandens ir nuotekų surinkimo sistemų vamzdžių;

· atliekų apdorojimo veiklos vadovaujantis Atliekų pagrindų direktyvos 27 straipsniu;

· tvarių statybinių medžiagų ir pastatų izoliavimo (siekiant padėti įgyvendinti Direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo[23]).

5.4. 4 veiksmas.  MVĮ finansavimo ir rėmimo paslaugos

Privačiojo sektoriaus, visų pirma MVĮ, ekologinėms inovacijoms paspartinti būtinas ir pagrįstas yra viešojo sektoriaus teikiamas finansavimas. Didesnės komercinės rizikos ekologines inovacijas diegiančioms mažoms įmonėms itin sunku gauti finansavimą, nes rinka nėra tam pakankamai pasirengusi. Finansuotojai ir investuotojai investicijas į ekologines inovacijas linkę vertinti vadovaudamiesi tokia pačia logika, kaip ir vertindami kitas investicijas – jie tikisi tokios pačios investicijų grąžos ir kad priimtinos rizikos lygis bus toks pats. Be to, jie neatsižvelgia į papildomą poveikio aplinkai mažinimo naudą, nuo kurios beveik nepriklauso investavimo sprendimai.

Politikos priemonėmis galima sudaryti palankesnes finansines ir lankstesnes rizikos dalijimosi sąlygas. Kad pagerėtų MVĮ pasirengimas investuoti, tinklaveikos galimybės ir rinkos dalyvių pasitikėjimas ekologinėmis inovacijomis, tas įmones reikėtų labiau remti.

Įgyvendinant Aplinkosaugos technologijų veiksmų planą ir kitų sričių Europos politiką ir iniciatyvas, pavyzdžiui, sanglaudos politiką, jau imtasi tam tikrų veiksmų ekologinių inovacijų finansavimo lėšoms kaupti. Tokios ekologinių inovacijų finansavimo lėšų kaupimo pastangos bus tęsiamos įgyvendinant dabartinę 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą ir bus stiprinamos pagal programos „Horizontas 2020“ specialiąsias programas „Visuomenės problemų sprendimas“ ir „Pirmaujančių pramonės pozicijų įtvirtinimas ir konkurencingumo didinimas“. Siekdama išspręsti šiai sričiai būdingą finansavimo problemą, Komisija svarsto galimybę skirti finansavimą ekologinėms inovacijoms.

Pagrindiniai etapai

Pagal dabartinę daugiametę finansinę programą:

· Komisija, bendradarbiaudama su Europos įmonių tinklu[24], išplės MVĮ padėjėjų aplinkosaugos klausimais veiklą. Jie padės MVĮ pasinaudoti ekologinių inovacijų teikiamomis verslo galimybėmis. Siekiant skatinti ekologines inovacijas, pagal šią sistemą bus gerinamas MVĮ požiūris į aplinkos apsaugą, didinamas jų informuotumas ir imamasi geresnių priemonių įgūdžiams ugdyti;

· siekdama sutelkti finansuotojus bei investuotojus ir tiksliau nustatyti jų politikos poreikius, Komisija 2012 m. įsteigs Europos ekologinių inovacijų finansuotojų ir investuotojų tinklą, kurio tikslas – paspartinti investicijas ir finansavimą;

· ekologines inovacijas diegiančioms Europos įmonėms Komisija padės lengviau patekti į pasaulio rinkas. Dalyvavimą prekybos mugėse ir prekybos vizituose, Europos ir kitose šalyse esančių MVĮ rėmimo tinklų ryšių užmezgimą ir rinkos duomenų rinkimo bei technologijų poreikio vertinimus papildomai rems Europos įmonių tinklas, ne Europoje esantys Europos technologijų centrai ir ES delegacijos;

· be to, Europos Komisija, remdamasi eksperimentinės savanoriškos bandomosios aplinkosaugos technologijų tikrinimo programos, kurios principai ir teikiama nauda nurodyti prie veiksmų plano pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, įgyvendinimo rezultatais, parengs iniciatyvas, kuriomis skatinamas pasitikėjimas naujomis aplinkosaugos technologijomis ir ekologinių inovacijų diegimo sprendimais ES ir pasaulio rinkose.

Nuo 2014 m. pagal kitą daugiametę finansinę programą, įskaitant programą „Horizontas 2020“ ir sanglaudos politiką, Komisija imsis atitinkamų iniciatyvų, kuriomis siekiama:

· bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir regionais užtikrinti, kad ekologinės inovacijos būtų įtrauktos į sanglaudos politikos 2014–2020 m. veiklos programas, visų pirma į pažangiosios specializacijos regioninių inovacijų strategijas, kurios siūlomos kaip išankstinė sąlyga;

· parengti dvi inovacines finansines priemones – ES paskolų ir garantijų paslaugą ir nuosavo kapitalo priemonę, kurios bus taikomos moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Pagal pirmąją priemonę tam tikras dėmesys bus skiriamas paklausai bei politikai – tai bus taikoma ir ekologinėms inovacijoms. Pagal antrąją daugiausiai dėmesio bus skiriama taikymo pradžios ir plėtros etapams, o vienas iš teminių prioritetų bus susijęs su ekologinėmis inovacijomis. Pagal abi priemones numatytos ad hoc investavimo paskatos, kuriomis skatinama ekologinėms inovacijoms telkti privataus finansavimo lėšas;

· parengti techninės pagalbos schemas, pagal kurias MVĮ ir finansų sektoriui bus padedama kurti pelningus projektus, įvertinti jų pelningumą ir įgyvendinti projektus, kuriems skiriamas rizikos finansavimas;

· programa „Horizontas 2020“ sustiprins ekologinių inovacijų vaidmenį, pagal ją ankstyvajame skverbties į rinką etape bus remiamos ir ekologines inovacijas diegiančios MVĮ.

5.5. 5 veiksmas.  Tarptautinis bendradarbiavimas

Ekologinės inovacijos – pagrindinė priemonė, galinti pasauliui padėti siekti darnaus vystymosi kuriant aplinkai nekenksmingą ekonomiką. Todėl Komisijos komunikate „Rio+20“[25] taip pat pabrėžiamas poreikis taikyti rinkos ir reguliavimo priemones, kuriomis pasaulyje skatinamos ekologinės inovacijos, ir užtikrinti tų priemonių vykdymą.

Komunikate „Strateginis Europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo planas“[26] Komisija siūlo veiksmus, kuriais, labiau integruojant ir tarpvalstybiniu mastu koordinuojant mokslinius tyrimus ir veiklą, galima plėsti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE). Be kita ko, juo siekiama Europoje pritraukti daugiau investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Todėl, siekiant paspartinti Europos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo partnerystę, įkurtas Strateginis tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo forumas. Šio forumo tikslas – nustatyti ir koordinuoti trečiosioms šalims taikomas bendras valstybių narių ir Komisijos iniciatyvas. Tomis iniciatyvomis galėtų būti siekiama, pavyzdžiui, skatinti ekologines inovacijas, ugdyti su jomis susijusius gebėjimus ir juos pritaikyti atsižvelgiant į šalių, kurioms taikomos tos iniciatyvos, poreikius.

Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, pavyzdžiui, Kinija, Indija, Brazilija ir Rusija, Europos ekologinių inovacijų diegėjams siūlo nemažai rinkos ir partnerystės galimybių. Tačiau į šias rinkas patekti nelengva dėl didelės neapibrėžtos rizikos, investicijų apsaugos ir per menkos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos.

Siekdama padėti įmonėms patekti į rinką ir kurti partnerystes, Komisija imsis atitinkamų iniciatyvų, kuriomis:

· skatinama aplinkosaugos prekių bei paslaugų, taip pat produktų aplinkosauginio veiksmingumo standartų bei reikalavimų lyginamoji analizė ir derinimas. To reikėtų siekti per dvišalius ir regioninius dialogus su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis. Siekiant skatinti tvarų vartojimą ir gamybą, atitinkamos programos ir projektai bus remiami pagal bendradarbiavimo programas, pavyzdžiui, Azijai skirtą programą SWITCH[27]. Bus nagrinėjama galimybė taikyti tokias programas ir kituose regionuose, visų pirma Afrikoje ir Lotynų Amerikoje;

· per dvišalį ir daugiašalį politikos dialogą, derybas dėl prekybos, prekybos susitarimuose, keičiantis informacija apie ekologinių inovacijų politiką, įskaitant prekybos aplinkosaugos prekėmis ir paslaugomis liberalizavimo priemones, bus skatinama panaikinti su išlaidomis susijusias MVĮ įsitraukimo į pasaulinės vertės grandines kliūtis ir didinti investuotojų ir IRT apsaugą. Bus skatinama ir investuotojų, finansuotojų bei įmonių tinklaveika;

· siekiama, kad aplinkosaugos technologijos ir ekologinės inovacijos taptų vienu iš bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis, pavyzdžiui, Rytų partnerystės[28], ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės siekiant demokratijos ir bendros gerovės ir Juodosios jūros sinergijos partnerystės, aspektų;

· skatinama bendradarbiauti su Jungtinių Tautų aplinkos programos (JTAP) organizacija ir Jungtinių Tautų Pramonės vystymo organizacija (JTPVO) stiprinant nacionalinių švaresnės gamybos centrų tinklą. Šie centrai palengvins gerosios ekologinių inovacijų diegimo patirties sklaidą ir ekologinių inovacijų diegėjų tinklaveiką išsivysčiusiose ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse.

Pagrindiniai etapai

· 2012 m. Europos Komisija parengs politikos priemonių, padedančių perduoti pripažintas aplinkosaugos technologijas ir sprendimus, rinkinį.

· Europos Komisija kartu su tarptautiniais partneriais Rio+20 procese prisidės prie sistemos, kurią taikant ekologinių inovacijų aspektas bus įtrauktas į tarptautinį dialogą dėl darnaus vystymosi ir 2020 m. Rio+20 aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, kūrimo – taip bus skatinama pereiti prie aplinkai nekenksmingos ekonomikos.

5.6. 6 veiksmas. Nauji įgūdžiai ir darbo vietos

Kad būtų lengviau pereiti prie aplinkai mažiau kenksmingos ekonomikos, o įmonės turėtų labiau patyrusių šios srities darbuotojų, reikia ugdyti naujus įgūdžius. Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje pabrėžiamas poreikis derinti įgūdžių, visų pirma ekologinėms ir ekologiškesnėms darbo vietoms būtinų naujų ir plėtojamų įgūdžių paklausą su darbo jėgos rinkos poreikiais.

Tuo tikslu bus įsteigta Europos sektorių taryba ekologinėms ir ekologiškesnėms darbo vietoms būtinų įgūdžių klausimais, padėsianti valstybėms narėms keistis informacija apie įgūdžių profilius, mokymo programas ir įgūdžių spragas aplinkosaugos prekių ir paslaugų pramonės ir kituose atitinkamuose pramonės sektoriuose.

Pagrindiniai etapai

· 2012 m. bus sukurta „ES įgūdžių panorama“, kuria naudojantis bus teikiama informacija apie dabartinę ir būsimą įgūdžių pasiūlą ir įgūdžių neatitikimą – taip Komisija skatins judėjimą darbo jėgos rinkoje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas įgūdžiams, kurie būtini ekologinėms darbo vietoms.

5.7. 7 veiksmas.  Europos inovacijų partnerystės

Pagal pavyzdinę strategijos „Europa 2020“ iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ siūloma kurti Europos inovacijų partnerystes (EIP). Šiomis EIP siekiama bendriems tikslams sutelkti suinteresuotuosius asmenis bei išteklius ir taip skatinti diegti pažangias inovacijas, padedančias spręsti konkrečias visuomenės problemas, kai esama didelių rinkos galimybių, kuriomis galėtų pasinaudoti ES įmonės.

Žaliavų, tvaraus žemės ūkio ir vandens tiekimo srityse vienas iš prioritetų yra tausus išteklių naudojimas. Svarbi tokių EIP rėmimo priemonė yra ekologinės inovacijos, nes jomis panaikinamas ekonomikos, kurioje tausiau naudojami ištekliai, plataus užmojo aplinkosaugos tikslų ir verslo galimybių atotrūkis.

Pagrindiniai etapai

· Ekologines inovacijas būtų galima pabandyti skatinti žaliuoju viešuoju ir privačiuoju pirkimu. Būtų galima kurti viešojo ir privačiojo pirkimo vykdytojų ir pirkėjų tinklus, išnagrinėti paraiškų konkursų specifikacijas ir jas parengti taip, kad būtų galima plačiau naudoti viešajame ir privačiajame sektoriuose.

· Būtų galima svarstyti ir kitas perspektyvias sritis: iš biologinių atliekų gaunamų biodujų, tvariosios chemijos ir ekosistemų funkcijų. Išsamiai konsultuodamasi su suinteresuotosiomis šalimis ir valstybėmis narėmis, Komisija nustatys geriausius šių sričių paklausos ir pasiūlos priemonių derinimo principus.

6. Valdymas ir informuotumas 6.1. Valdymo struktūra

Pagal pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ ir programą „Horizontas 2020“ bus nustatyta su valdymu susijusi tinklaveika ir sukurtos žinių bazės plėtimo ir informuotumo apie ekologines inovacijas didinimo programos. Numatyta įdiegti sistemas, kurioms būdingas gausus ir proporcingas[29] suinteresuotųjų šalių dalyvavimas.

Todėl, remiantis teigiama (Aplinkosaugos technologijų veiksmų plano) aukšto lygio darbo grupės patirtimi, bus įsteigta Ekologinių inovacijų aukšto lygio daugiašalė iniciatyvinė grupė, kurios tikslas – integruoti ekologines inovacijas, palengvinti politikos mokymąsi, atlikti taikomų priemonių tarpusavio vertinimą ir stebėti, kaip šis veiksmų planas įgyvendinamas.

Be to, speciali aukšto lygio darbo grupė toliau telks valstybes nares, kad būtų lengviau ES ir nacionaliniu mastu keistis informacija ir nustatyti tvirtesnes politikos gaires.

Aplinkosaugos technologijų veiksmų plano suinteresuotųjų šalių forumas, užtikrinantis ir palengvinantis sektorių suinteresuotųjų šalių tinklaveiką, daugiau dėmesio skirs verslo įmonėms ir padės rengti tikslingas ir prieinamas rekomendacijas, kurias būtų galima integruoti į ES ir nacionalinę politiką.

Pagrindiniai etapai

· Nuo 2012 m. ši Aukšto lygio daugiašalė iniciatyvinė grupė, kurią sudarys valstybių narių, verslo ir pramonės įmonių, visų pirma MVĮ, atstovai, tyrėjai ir kitos pagrindinės suinteresuotosios šalys, rems ekologinių inovacijų įsisavinimo priemones, o prireikus jai padės specialios teminės daugiašalės ekspertų darbo grupės.

6.2. Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas

Būtina, kad valstybės narės ir regionai nuolat keistųsi informacija apie ekologinių inovacijų politiką ir dalytųsi su tuo susijusia gerąja patirtimi. Kad Europoje būtų skatinamos ekologinės inovacijos ir būtų vykdoma atitinkama politika, reikės tobulinti ir žinių apie aplinkosaugos problemas, politiką, rinkas ir aplinkosaugos prekes ir paslaugas bazę.

Pagrindiniai etapai

· Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant pagal Aplinkosaugos technologijų veiksmų planą parengtus veiksmų planus, su valstybėmis narėmis bus susitarta dėl savanoriškų nacionalinių ekologinių inovacijų diegimo planų, kuriais siekiama nustatyti veiksmingiausią politiką, palengvinti valstybių narių tarpusavio politikos mokymąsi, taip pat nustatyti tinkamą ekologinių inovacijų diegimo lygį, kurio reikia, kad būtų sudarytos tinkamos tų inovacijų diegimo sąlygos. Šie planai bus grindžiami dabartinėmis aplinkosaugos technologijų skatinimo iniciatyvomis, bet juose daugiau dėmesio bus skiriama viešojo ir privačiojo sektorių ekologinėms inovacijoms, atsižvelgiama į pasaulinius darnaus vystymosi tikslus ir taip prisidedama prie jų įgyvendinimo.

· Siekdama įtraukti ekologines inovacijas į sanglaudos politikos ir kaimo plėtros politikos inovacijų iniciatyvas, Komisija bendradarbiaus su atitinkamomis nacionalinėmis ir regioninėmis valdžios institucijomis. Šiuo metu kuriama Pažangiosios specializacijos platforma[30] šiuo atžvilgiu yra pagrindinė tinkamų valdymo gebėjimų kūrimo priemonė.

· Stebėdama ir persvarstydama valstybių narių ir ES taikomas priemones ir vykdomus veiksmus, Komisija remsis Ekologinių inovacijų rezultatų suvestine[31] ir kitais atitinkamais ekologinių inovacijų diegimo rodikliais.

· Norint valstybėse narėse sparčiau ugdyti gerąją patirtį, bus sustiprinta Spartesnio ekologinių inovacijų politikos formavimo[32] iniciatyva, kuria siekiama nustatyti geriausią ekologinių inovacijų politikos formavimo patirtį.

6.3. Geresnis informavimas apie ekologinių inovacijų teikiamą naudą ir galimybes

Viena iš pagrindinių spartaus ekologinių inovacijų įsisavinimo kliūčių – netikrumas dėl rinkos paklausos. Reikia siekti, kad visuomenė plačiau pripažintų ekologinių inovacijų technologijas, procesus, paslaugas ir produktus.

Šį tikslą bus galima pasiekti, jei visos suinteresuotosios šalys, įskaitant valstybes nares, vietos ir regionines valdžios institucijas, pramonės atstovus ir pilietinę visuomenę, stengsis labiau informuoti apie ekologines inovacijas. Komisija taip pat imsis veiksmų siekdama paaiškinti, kad ekologinės inovacijos svarbios kaip viena didžiausių paskatų pereiti prie aplinkai mažiau kenksmingos ir tvaresnės ekonomikos; daug dėmesio bus skiriama tokios ekonomikos galimybėms skatinti augimą ir kurti naujas darbo vietas. Šios pastangos bus grindžiamos dabartine ryšių palaikymo veikla, vykdoma pagal Europos Komisijos institucinio informavimo (pavyzdžiui, informavimo apie tausų išteklių naudojimą) procedūrą.

7. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

Per penkerius ES aplinkosaugos technologijų politikos įgyvendinimo metus ES pradėjo kurtis perspektyvios ekologinės įmonės ir atsiskleidė ekologinių inovacijų pajėgumas kurti naujas verslo galimybes ir skatinti Europos ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą.

Tačiau vis dar nuveikta nepakankamai – reikia tvirtesnių ir platesnių veiksmų. Todėl reikėtų paspartinti dabartinius veiksmus – kuo geriau panaudoti esamus išteklius ir sukaupti papildomų finansinių išteklių. Veiksmų plane skatinama stengtis diegti ekologines inovacijas ir numatomi konkretūs veiksmai šiam tikslui pasiekti, taigi šiuo planu tęsiama pagal Aplinkosaugos technologijų veiksmų planą vykdyta veikla.

Plataus užmojo ES ekologinių inovacijų darbotvarkė taip pat padės geriau reaguoti į pasaulines aplinkos problemas ir pasinaudoti pasaulio rinkose atsirandančiomis galimybėmis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Ja Europos Komisijai ir valstybėms narėms bus suteikta naujų priemonių strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti ir nustatyta būsima ekologinių inovacijų diegimo sistema. Būsimos finansinės perspektyvos tarpinis vertinimas bus puiki galimybė įvertinti, kaip įgyvendinami šiame veiksmų plane nustatyti veiksmai.

1 priedas. Ekologinės inovacijos naudingos verslo įmonėms ir aplinkai

Pasaulio ekonomikai belieka tik prisiderinti prie aplinkosaugos apribojimų ir ribotų išteklių – tam reikia diegti ekologines inovacijas. Jos taip pat padeda kurti darbo vietas, skatina ekonomikos augimą ir yra būtinos ekonomikos konkurencingumui, visų pirma Europoje, kurios ekonomikos augimas tradiciškai siejamas su intensyviu išteklių naudojimu, stiprinti.

ES tinkamai pasirengusi atlikti savo vaidmenį – skatinti pasaulį pereiti prie tvaresnės ekonomikos

Europos aplinkos politika ir didėjančios pasaulinės aplinkos problemos skatino Europoje formuotis svarbų ir konkurencingą aplinkosaugos prekių ir paslaugų sektorių.

Pavyzdžiui, Europos ekologinė pramonė jau tapo svarbiu ekonomikos sektoriumi, kurio metinė apyvarta yra apie 319 mlrd. EUR – apie 2,5 % ES bendro vidaus produkto (BVP)[33]. Tai reiškia, kad šis sektorius didesnis nei plieno, farmacijos produktų ar automobilių pramonės sektoriai. Pastaruoju metu ekologinės pramonės sektoriaus apyvarta augo maždaug 8 % per metus. Pagrindinės šio sektoriaus šakos – atliekų tvarkymas (30 %), vandens tiekimas (21 %), nuotekų valymas (13 %) ir medžiagų perdirbimas (13 %). Pačiame sektoriuje dirba 3,4 mln. žmonių, t. y. maždaug 1,5 % visų dirbančių europiečių. 2004–2008 m. sukurta apie 600 000 naujų darbo vietų. 2000–2008 m. užimtumo visuose sektoriuose didėjimo tempas buvo apytiksliai 7 % per metus.

Europos verslo įmonės pripažįsta galimybes

Verslo bendruomenė pripažįsta ekologinių inovacijų teikiamas galimybes. Per pastarąjį dešimtmetį labai išaugo rizikos kapitalo investicijos Europoje[34]. 2010 m. dėl jų šiam sektoriui teko papildomai maždaug iki 1,3 mlrd. EUR, palyginti su 0,3 mlrd. EUR 2004 m. Nepaisant didėjančio neapibrėžtumo rinkoje, šis skaičius sumažėjo tik 7%, palyginti su 2009 m. – tai rodo didelį sektoriaus atsparumą ir pajėgumą. Pagrindinės investicijos susijusios su energijos gamyba ir jos veiksmingu vartojimu. Vien šiuose dviejuose sektoriuose investuota 71% viso 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį investuoto kapitalo.

Aplinkai nekenksmingi produktai, procesai ir paslaugos, kuriems reikia mažiau energijos ir išteklių, įgyja vis didesnį konkurencinį pranašumą daugelyje verslo įmonių ir sektorių. Gamybos įmonės perėjo nuo paskutinio etapo (angl. end-of-pipe) sprendimų prie uždaro ciklo (angl. closed-loop) metodų, kuriais, keičiant gaminius bei gamybos būdus, o atliekas naudojant kaip naują gamybos išteklių, sumažinami žaliavų ir energijos srautai – visa tai sumažina išlaidas. Tačiau dėl įvairių kliūčių visapusiškai išnaudoti šių galimybių vis dar neįmanoma.

Daug galimybių suteiks ir apsauga nuo klimato kaitos poveikio ir nelaimių, kylančių dėl oro sąlygų. Nuo 1980 m. maždaug 95 % Europoje dėl įvairių gaivalinių nelaimių patirtų ekonomikos nuostolių lėmė oro ir klimato sąlygų sukelti reiškiniai; ateityje šią situaciją dar labiau apsunkins klimato kaita. Prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių pavojaus prevencijos srityse daugės investavimo pasirinkčių ir reikės inovacinių finansavimo ir atsparumo klimato kaitai didinimo sistemų. Draudimo sektoriui taip pat kils naujų uždavinių ir atsiras naujų galimybių.

Būtina pasinaudoti būsimomis galimybėmis pasaulio mastu

Technologiniu atžvilgiu ES yra pajėgi būti viena iš pirmaujančių šalių aplinkosaugos prekių, procesų ir paslaugų sektoriuose. ES turi labai perspektyvią mokslinių tyrimų bendruomenę, o daugelyje sričių – technologinį pranašumą. Tai atspindi pirmaujanti pozicija pasaulio prekybos sektoriuje (žr. paveikslą. Į jį neįtraukti ES vidaus prekybos duomenys).

Gera Europos ekologinės pramonės sektoriaus padėtis pasaulyje[35]

Aplinkosaugos pramonės pasaulio rinkos vertė 2007 m. siekė 1 trln. EUR. Didelė tos vertės dalis – 450 mlrd. EUR – teko efektyvaus energijos vartojimo technologijoms. Įvairiems Europos pramonės sektoriams tenka nevienoda rinkos dalis. Pavyzdžiui, automatiškai atskyrus žaliavas ir saulės energijos jėgaines, Europai tenka daugiau nei 70 % visos rinkos dalies. Sintetinio biokuro, vėsinimo naudojant saulės energiją ir energijos kaupimo technologijų srityse Europos pramonės MTTP veikla yra aktyviausia. Vidutinė Europos bendrovėms tenkanti rinkos dalis atliekų tvarkymo ir perdirbimo, energijos gamybos, tvaraus judumo, efektyvaus energijos vartojimo ir tvarios vandentvarkos srityse viršija 30 %.

Šių produktų ir paslaugų pasaulio rinka kasmet išauga 5 %. Tikimasi, kad iki 2030 m. ji patrigubės (numatomas augimas nurodytas toliau pateiktoje diagramoje). ES tenka maždaug trečdalis pasaulio rinkos; be to, ji daugiau eksportuoja nei importuoja. Tačiau atsiranda pasaulinio masto varžovų. Vėjo energijos rinkoje seniai veikiantys ES tiekėjai susiduria su naujais rinkos dalyviais, siekiančiais pasinaudoti pasaulinėmis pastangomis apriboti klimato kaitą. Naudodamasi savo pajėgumais, ES privalo sustiprinti pagrindines paskatas, kad įtvirtintų savo pirmenybę ir pasinaudotų atsirandančiomis galimybėmis.

Augančios ekologinės pramonės sektorių pasaulio rinkos[36]

ES MVĮ privalo pasinaudoti perėjimo prie ekologinės pramonės teikiamomis galimybėmis

Ekologinės pramonės sektorių sandara labai skiriasi. Pavyzdžiui, atliekų tvarkymo, dirvožemio atkūrimo, vėjo energijos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuose maždaug 10 % bendrovių tenka beveik 80 % apyvartos. Kita vertus, mažų įmonių padėtis naujose reglamentuojamose rinkose, pavyzdžiui, ekologinių statybų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkose, yra geresnė. Tikimasi, kad MVĮ turės daugiau galimybių nei didelės įmonės diegti ekologines inovacijas ir taip našiau naudoti išteklius. Konkrečių tausesnio žaliavų naudojimo atvejų tyrimų Vokietijoje duomenimis, atskiros bendrovės sutaupė vidutiniškai maždaug po 200 000 EUR, o beveik pusės bendrovių investavimo išlaidos buvo mažesnės nei 10 000 EUR[37].

Apskritai ekologinės pramonės sektoriuose gausu mažųjų ir vidutinių įmonių. Šios įmonėse dirba beveik pusė visų dirbančių žmonių. Taigi, MVĮ, bendradarbiaujančioms su pramonės atstovais, turi tekti vis svarbesnis vaidmuo diegiant inovacines technologijas, taikant inovacinius sprendimus ir jais naudojantis. Viešąja politika ir veiksmais turi būti sudaromos geresnės sąlygos ekologinėms inovacijoms diegti.

[1]               COM(2010) 2020. Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“.

[2]               COM(2010) 546. Komisijos komunikatas „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“.

[3]               COM(2011) 21. Komisijos komunikatas „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“.

[4]               COM(2011) 571 final.

[5]               COM(2010) 614. Komisijos komunikatas „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“.

[6]               COM(2010) 682 final. „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“.

[7]               Remiantis Sprendimu Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo.

[8]               COM(2011) 500; Strategijos „Europa 2020“ biudžetas – II dalis. Politikos dokumentai“.

[9]               COM(2011) 808/3 final. Komisijos komunikatas dėl programos „Horizontas 2020“ – Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa.

[10]             COM(2011) 572 final. Komisijos komunikatas „Mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystės“.

[11]             COM(2004) 38 final. „Tvaraus vystymosi technologijų skatinimas: ES aplinkosaugos technologijų veiksmų planas“.

[12]             Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 315 „Europos verslininkų požiūris į ekologines inovacijas“, 2011 m. kovo mėn.

[13]             „IDEA Consulting“ ir „Ecorys“ 2009 m. atliktas „ES ekologinės pramonės konkurencingumo tyrimas“ (Study on the competitiveness of the EU eco-industry); Roland Berger, „Augančios inovacinės ekologinės rinkos – bendrovių požiūris“ (Innovative environmental growth markets from a company perspective), 2007 m.

[14]             Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH).

[15]             OECD „OECD aplinkosaugos inovacijų tyrimai. Geresnė ekologinių inovacijų rėmimo politika“ (OECD studies on Environmental Innovation – Better policies to support eco-innovation), 2011 m.

[16]             Aplinkos apsaugos investicijų organizacijos teminė ataskaita „Inovacijos vandens sektoriuje“ (Water Innovation), Eco-Observatory, 2011m.gegužės mėn.

[17]             http://tnw.tudelft.nl/en/about-faculty/departments/biotechnology/research/research-cooperation/icon/.

[18]             http://ec.europa.eu/research/water-initiative/pdf/4th_wwf_brochure_en.pdf.

[19]             http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/ict/key_technologies/kets_high_level_group_en.htm.

[20]             Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį.

[21]             Prognozuojamas dėl buitinių šaldymo aparatų, indaplovių ir skalbyklių energinio naudingumo ženklinimo 1996–2020 m. galimas sutaupyti energijos kiekis.

[22]             COM(2011) 311 final. Komisijos komunikatas „Strateginė Europos standartų vizija. Tolesni tvaraus Europos ekonomikos augimo iki 2020 m. skatinimo ir spartinimo veiksmai“.

[23]             Direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo.

[24]             http://www.enterprise-europe-network.ec.europa.eu/index_en.htm.

[25]             COM(2011) 363 final. Komisijos komunikatas „Rio+20“: ekologiškos ekonomikos ir geresnio valdymo siekiai“.

[26]             COM(2008) 588 final. Komisijos komunikatas „Strateginis Europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo planas“.

[27]             Azijai skirta programa SWITCH yra dotacijų programa, finansuojama pagal ES vystomojo bendradarbiavimo priemonę – Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 (OL L 378/41), http://ec.europa.eu/europeaid/where/asia/regional-cooperation/environment/switch_en.htm.

[28]             COM(2008) 823 final. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai         „Rytų partnerystė“.

[29]             SEC(2011) 1028 final. „Bandomoji Europos inovacijų partnerystė aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje. Pirmoji partnerystės valdymo ir procesų patirtis“.

[30]             http://ipts.jrc.ec.europa.eu/activities/research-and-innovation/s3platform.cfm.

[31]             Žr. informaciją apie ES finansuojamą Ekologinių inovacijų stebėjimo centro projektą, http://www.eco-innovation.eu/.

[32]             Žr. informaciją apie ES finansuojamą Spartesnio ekologinių inovacijų politikos formavimo projektą, http://www.ecopol-project.eu/.

[33]             „IDEA Consulting“ ir „Ecorys“ 2009 m. atliktas „ES ekologinės pramonės konkurencingumo tyrimas“; Roland Berger, „Augančios inovacinės ekologinės rinkos – bendrovių požiūris“, 2007 m.

[34]             „Cleantech Group“ 2010 m. sausio 7 d. pranešimas spaudai apie „Cleantech“ rizikos kapitalo investicijas 2010 m. Pateikti skaičiai rodo „Cleantech“ investicijas Europoje, Izraelio regione.

[35]             Šaltinis – „IDEA Consult“ ir „ECORYS“ 2009 m. atliktas „ES ekologinės pramonės konkurencingumo tyrimas“, Federalinės aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos ministerijos 2009 m. parengtas aplinkosaugos technologijų atlasas „Aplinkai nekenksmingos technologijos – pagaminta Vokietijoje 2.0“ (Greentech – Made in Germany 2.0).

[36]             Šaltinis – „IDEA Consult“ ir „ECORYS“, 2009 m. atliktas „ES ekologinės pramonės konkurencingumo tyrimas“, Federalinės aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos ministerijos 2009 m. parengtas aplinkosaugos technologijų atlasas „Aplinkai nekenksmingos technologijos – pagaminta Vokietijoje 2.0“.

[37]             Ekologinių inovacijų stebėjimo centro 2010 m. metinė ataskaita „Žaliavų išlaidų taupymas“.