KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Komunikatas „ES politika ir savanoriška veikla. Tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimas ir skatinimas ES“ /* KOM/2011/0568 galutinis */
1.
Įžanga
Savanorystė
padeda kurti žmogiškąjį ir socialinį kapitalą. Tai kelias link integracijos ir
užimtumo ir svarbus veiksnys didinant socialinę sanglaudą. Būtent savanoriška
veikla padeda įkūnyti pagrindines Europos vertybes – teisingumą, solidarumą, įtrauktį
ir pilietiškumą. Savanoriai padeda formuoti Europos visuomenę, o užsienyje
dirbantys savanoriai dar ir aktyviai padeda stiprinti pilietiškumą Europoje[1]. Iš tiesų
savanoriška veikla yra netiesiogiai susijusi su daugeliu Europos Sąjungos
politikos sričių (pavyzdžiui, mokymusi visą gyvenimą, kaimo plėtra, sportu) ir
suteikia papildomos vertės Europos Sąjungos programoms. Dėl
šių ir kitų priežasčių 2011 m. buvo paskelbti Europos savanoriškos
veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metais[2]. Ta proga
Europos Komisija galės įvertinti savanorišką veiklą Europos Sąjungoje ir jos
indėlį į visuomenę. Be to, Komisija vertins, kokių veiksmų Europos Sąjunga ir
jos valstybės narės gali imtis, kad sudarytų geresnes sąlygas savanoriškai
veiklai (visų pirma tarpvalstybinei) vykdyti ir ją skatintų. Paskelbus šį komunikatą ir iki 2012 m.
pabaigos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetui ir Regionų komitetui bus pateikta Europos metų rezultatų vertinimo
ataskaita.
1.1.
Apibrėžtis ir duomenys
Savanorišką
veiklą šalys supranta, apibrėžia ir traktuoja nevienodai. Sąvoka „savanorystė“
reiškia bet kokios formos formalią ir neformalią savanorišką veiklą. Savanoriai
veikia savo laisva valia, laisvu pasirinkimu ir motyvacija bei nesiekdami
finansinės naudos. Savanorystė grindžiama solidarumu. Tai būdas pavieniams
savanoriams ir jų asociacijoms nustatyti žmogaus, socialines, aplinkos reikmes
ir rūpesčius bei spręsti susijusias problemas. Savanoriška veikla dažnai
vykdoma siekiant paremti pelno nesiekiančių organizacijų ar bendruomenių
iniciatyvas[3]. Komisijos
inicijuoto tyrimo duomenimis, 2010 m. savanoriškoje veikloje dalyvavo
maždaug 100 mln. europiečių. Tai bendras
skaičius. ES valstybėse narėse dalyvavimo savanoriškoje veikloje mastas smarkiai
skiriasi[4]. Daugelyje valstybių narių aktyviausiai
savanoriškoje veikloje dalyvauja 30–50 m. asmenys, tačiau visoje ES
daugėja ir jaunesnių bei vyresnių savanorių. Savanoriška veikla vykdoma įvairiuose
sektoriuose. Dažniausiai savanoriaujama sporto
srityje, taip pat populiarūs socialinės rūpybos, socialinės gerovės ir
sveikatos sektoriai. Savanoriška veikla užsiimama ir tokiuose
sektoriuose kaip teisingumas, kultūra, švietimas, jaunimas, aplinka ir
klimatas, vartotojų apsauga, humanitarinė pagalba, vystymosi politika ir lygios
galimybės. Savanoriškos veiklos poveikis peržengia
nacionalines sienas. Tarpvalstybinė
savanorystė daro didžiulę įtaką švietimui, užimtumui ir pilietiškumui. Ji taip pat gali pagerinti tarpusavio supratimą ir
padėti sustiprinti Europos identitetą.
1.2.
Savanorystės iššūkiai
Remiantis Johns Hopkins universiteto
aštuoniose išsivysčiusiose šalyse atlikto tyrimo[5] duomenimis ir ligšioline Europos
savanoriškos veiklos metų patirtimi, nustatytos šios potencialios savanoriškos
veiklos (visų pirma tarptautinės) kliūtys: ·
trūksta aiškios teisinės sistemos. Beveik penktadalis valstybių narių neturi aiškios teisinės sistemos ir
aiškių savanorių ir savanoriškos veiklos taisyklių; ·
trūksta nacionalinių strategijų, kuriomis būtų
skatinama savanoriška veikla. Reikia parengti
nacionalines savanoriškos veiklos strategijas, kurios, be kita ko, apimtų
tokius aspektus kaip mokymas, atostogpinigiai, socialinė apsauga, teisė į
bedarbio pašalpą tarpvalstybinėje savanoriškoje veikloje dalyvaujantiems
asmenims, apgyvendinimas ir patirtų išlaidų kompensavimas; ·
finansiniai apribojimai.
Vykdant savanorišką veiklą, už kurią savanoriai atlygio negauna, taip pat
patiriama išlaidų. Savanoriškos veiklos organizacijoms dažnai trūksta tvaraus
finansavimo, o dėl lėšų aršiai konkuruojama; ·
pasiūlos ir paklausos atotrūkis. Vis labiau vyraujanti tendencija profesionalizuoti savanoriškos
veiklos sektorių lemia tam tikrą savanoriškos veiklos organizacijų reikmių ir
naujų savanorių siekių neatitikimą. Paprastai savanoriai būna pasirengę
dalyvauti trumpalaikiuose projektuose, o organizacijoms reikia žmonių, kurie
prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus; ·
nepakankamas pripažinimas. Vykdant savanorišką veiklą įgyti įgūdžiai ne visuomet pakankamai
pripažįstami ar įvertinami; ·
mokestinės kliūtys. Valstybės
narės savanorių pajamoms ar išmokoms taiko nevienodus mokesčius ir nevienodai
atlygina vykdant veiklą patirtas išlaidas. Todėl savanoriai, norintys vykdyti
tarpvalstybinę veiklą, patiria su mokesčiais susijusių sunkumų; ·
nepakankami duomenys. Geriau
palyginami savanoriškos veiklos valstybėse narėse duomenys padėtų nustatyti
gerąją patirtį ir priimti geresnius politinius sprendimus. 2006 m., kai buvo prisiimti
įsipareigojimai bendradarbiauti šalinant kliūtis, kurios tiesiogiai ar
netiesiogiai trukdo ES piliečių judumui mokymosi ar profesinio tobulėjimo
tikslais, įskaitant savanoriškos veiklos tikslais[6],
valstybės narės pasiekė tam tikros pažangos. Vis dėlto daug darbų dar
nepadaryta. Itin daug dėmesio reikėtų skirti savanoriškos veiklos aplinkos plėtotei,
teikiant visiems vienodas prieigos ir dalyvavimo galimybes.
1.3.
Papildoma savanoriškos veiklos nauda
Savanoriška
veikla padeda siekti strategijos „Europa 2020“[7] tikslų, visų pirma tikslo iki 2020 m.
padidinti ES užimtumą iki 75 proc., padedant žmonėms įgyti naujų įgūdžių
ir prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. Jau minėto Johns Hopkins
universiteto tyrimo duomenimis, savanoriškos veiklos sektorius gali sudaryti
iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto[8]. Tai gali būti labai svarbu ekonominių
sunkumų ir taupymo laikais. Savanorystė didina solidarumą, nes žmonės išmoksta
prisitaikyti prie technologijų pokyčių, globalizacijos ir senėjančios
visuomenės reikmių. Savanoriška
veikla tiesiogiai prisidedama prie svarbiausių politinių ES siekių, pavyzdžiui,
socialinės įtraukties, užimtumo, švietimo, įgūdžių ugdymo, pilietiškumo. Teigiamą
šios veiklos poveikį patvirtina ir nauji rodikliai, kuriais vertinama socialinė
sanglauda bei savanorių laimės jausmas, ryšiai, veiklumas ir gerovė[9]. Tai
taikytina ir savanoriavimui daug žinių reikalaujančiose srityse, kaip antai
švietimas ir moksliniai tyrimai, taip pat savanoriavimui tarptautinio
bendradarbiavimo srityje. Su savanoryste susijusi Europos Sąjungos
veikla duoda apčiuopiamų rezultatų. Akivaizdžiausių rezultatų pasiekta
skatinant tarpvalstybinę savanorystę ir savanorių judumą Europos Sąjungoje.
Apskritai Europos Sąjunga ateityje galėtų būti varomąja savanorystės politikos
jėga, o savanoriška veikla, atsižvelgiant į subsidiarumo principą, vyktų
valstybių narių lygmeniu, vadovaujantis nacionaliniais prioritetais ir bendrais
būsimo dešimtmečio Europos Sąjungos strateginiais tikslais. Tolesniame skyriuje aptariama, kaip Komisija
šiuo metu remia savanoriškos veiklos sektorių ir kaip planuoja iškeltus
klausimus spręsti ateityje.
2.
Europos politika ir savanoriška veikla
2.1.
ES savanoriškos veiklos finansavimo galimybės
Europos institucijos jau seniai pripažino
savanoriškos veiklos organizacijų svarbą suteikiant žmonėms galimybę bent iš
dalies atsilyginti savo bendruomenėms ir kaip piliečiams įsitraukti į Europos
lygmens veiklą. Šiuo metu ES finansuoja savanorių ir savanorystės veiklą pagal
įvairias programas. Pavyzdžiui, pagal
programą „Veiklus jaunimas“[10]
Europos savanorių tarnyba (EST) siūlo 18–30 m. asmenims galimybę vienus
metus ar trumpiau dalyvauti savanoriškoje veikloje užsienyje. EST veikla teikia
naudos vietos bendruomenėms ir drauge padeda savanoriams įgyti naujų įgūdžių,
išmokti kalbų, pažinti kitas kultūras. Europos
savanorių tarnyba suteikė Costicai, regos negalią turinčiai 27 m. rumunei,
galimybę 4,5 mėn. dirbti savanore IRHOV mokykloje.
Tai Lježe (Belgija) įsikūrusi mokykla regos sutrikimų turintiems vaikams.
Costica moksleiviams surengė praktinių kompiuterio, sporto ir kultūros
užsiėmimų ir taip patobulino asmeninius, socialinius ir specialiuosius
įgūdžius. Parodžiusi pavyzdį regos sutrikimų turintiems moksleiviams ji atliko
svarbų vaidmenį priimančiojoje bendruomenėje ir įkvėpė vaikų tėvus bei mokyklos
darbuotojus. Taigi darbas Europos savanorių tarnyboje – galimybė būti aktyviu
visuomenės nariu, parodyti solidarumą su jaunaisiais europiečiais ir drauge
padidinti savo galimybes įsidarbinti. Pagal ES programą „Europa piliečiams“[11] remiama
pati įvairiausia veikla ir organizacijos, kurių tikslas įvairiais būdais
(pavyzdžiui, miesto giminiavimosi projektais) sustiprinti Europos pilietiškumą.
Įgyvendinant šią programą itin daug dėmesio skiriama savanoriškos veiklos
skatinimui. Pavyzdžiui, savanorystė laikoma 2011 m. programos prioritetu. Pagal
programą „Europa piliečiams“ finansuojama Europos kaimo bendruomenių chartija –
tai 27 nedidelių kaimo bendruomenių – po vieną iš kiekvienos ES valstybės narės
– bendradarbiavimo programa. Veikla pagal šią chartiją siekiama Europos
piliečiams suteikti galimybių „susitikti vieniems su kitais prie virtuvės
stalo“ – kad galėtų bendrauti vieni su kitais akis į akį, kad drauge nagrinėtų
bendras temas ir ieškotų bendradarbiavimo sričių, kaip antai dalyvavimas vietos
demokratiniuose procesuose, jaunimo vaidmuo vietos demokratijoje ir vyresnio
amžiaus žmonių gerovė. Ši veikla iš esmės priklauso nuo savanorių, kurie padeda
organizacijai rengti renginius ir apgyvendinti svečius. Pagal Mokymosi visą gyvenimą programos[12]
paprogramę Grundtvig remiamas Europos piliečių dalyvavimas savanorystės
projektuose kitoje nei gimtoji Europos šalyje. Taip jiems suteikiama galimybė
mokytis ir dalytis žiniomis bei patirtimi už gyvenamosios šalies ribų. Mančesterio
muziejus ir Budapešto dailės muziejus parengė Grundtvig
Senjorų savanorių projektą, pagal kurį remiama 50 m. ir vyresnių asmenų
įtrauktis. Projekto esmė – mainų programa, pagal kurią 6 savanoriai iš abiejų
muziejų galėjo apsilankyti vieni kitų muziejuje ir pabūti savanoriais kitoje
šalyje. Įgyvendinant šį projektą sukurtas gerosios patirties dalijimosi
forumas, kuriame gali dalyvauti įvairių Europos šalių muziejai, kuriuose dirba
savanoriai. Be tikslinių savanoriškos veiklos programų ES
siūlo įvairių savanoriams prieinamų finansavimo programų, pavyzdžiui, maisto
paskirstymo, kovos su socialine atskirtimi ir diskriminacija, lyčių lygybės,
narkotikų prevencijos, pagalbos nusikaltimų aukoms[13],
visuomenės sveikatos, vartotojų apsaugos, aplinkos ir klimato srityse. Komisija
yra įsipareigojusi skleisti ES piliečiams ir kitoms suinteresuotosioms šalims
informaciją apie įvairias finansavimo programas, pagal kurias paramą galėtų
gauti savanoriai ir savanoriškos veiklos organizatoriai. Taip užtikrinama, kad
būtų visapusiškai išnaudotos savanoriškos veiklos sektoriaus finansavimo
galimybės.
2.2.
Socialinis savanoriškos veiklos aspektas
2.2.1.
Savanorystė kaip Europos pilietiškumo išraiška
Savanoriška veikla yra glaudžiai susijusi su
Komisijos bendrais politiniais tikslais, kaip antai stiprinti Sąjungos
pilietiškumą ir skirti piliečiams pagrindinį dėmesį ES politikos kūrimo procese[14]. Savanoriška
veikla gali papildyti piliečių turimas teises ir paskatinti juos aktyviau
dalyvauti visuomenės gyvenime. Visų pirma tai pasakytina apie tarpvalstybinę
savanorišką veiklą, kuri suteikia galimybių pažinti kitas kultūras ir
sustiprinti Europos identitetą. Be to, savanorystė – sudėtinė socialinės
inovacijos dalis, galinti padėti sutelkti žmonių kūrybiškumą sprendžiant
problemas ir geriau pasinaudoti turimais nedideliais ištekliais[15]. Pasitelkusi
finansavimo programas ir ES sanglaudos politikos programas, Komisija toliau
rems savanoriškos veiklos sektorių įvairiose politikos srityse. Ji vertins,
kaip seksis įgyvendinti tarpvalstybinės savanoriškos veiklos skatinimo
iniciatyvas Europos piliečių metais (2013 m.).
2.2.2.
Savanoriai – visuomenės „klijai“
Savanoriška veikla skatina socialinę sanglaudą
ir socialinę įtrauktį. Ji iš esmės reiškia dalijimąsi ir pagalbą kitiems, taigi
padeda sustiprinti solidarumą. Savanorystė didina žmonių toleranciją atskirtį
patiriančių visuomenės grupių atžvilgiu ir padeda mažinti rasizmą ir išankstinį
nusistatymą. Be to, jau pripažinta, kad savanoriška veikla
– tai nauja vyresnio amžiaus piliečių ir neįgalių asmenų mokymosi, o drauge ir
poveikio visuomenei, galimybė. Savanoriška
veikla, kai jauni ir pagyvenę savanoriai dirba išvien ir remia vieni kitus,
padeda geriau suprasti kitų kartų atstovus. Pavienių asmenų lygmeniu savanoriška veikla
gali padėti piliečiams įgyti socialinių įgūdžių, būti naudingiems ir įgyti ar
atnaujinti ryšius su visuomene. Visuomenės lygmeniu tokia veikla gali padėti
suteikti žmonėms, visų pirma socialiai atskirtoms jų grupėms, daugiau galių. Galiausiai savanoriška veikla aplinkos srityje
atlieka labai svarbų vaidmenį saugant ir gerinant aplinką dabartinei ir
būsimoms kartoms ir drauge padeda informuoti visuomenę su aplinka susijusiais
klausimais bei populiarina ekologišką elgseną[16]. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje
organizacija „British Trust for Conservation Volunteers“ kasmet bendradarbiauja
su daugiau kaip 300 000 savanorių, o Slovakijoje savanoriškoje veikloje aplinkos
srityje dalyvauja 13,3 proc. visų savanorių[17]. Siekdama skleisti informaciją ir spręsti mūsų
jūrų ir vandenynų užteršimo šiukšlėmis problemą, tarptautinė organizacija
„Surfrider Foundation“ kasmet rengia didžiausią ekologinį Europos piliečių
projektą „Ocean Initiatives“, kuriame 40 000 savanorių dalyvauja daugiau
kaip tūkstantyje talkų ir tvarko Europos ir kitų pasaulio šalių paplūdimius,
ežerus, upes ir vandenyno dugną[18]. Komisija gali
pateikti konkrečiai su savanoriška veikla susijusių pasiūlymų pagal ES užimtumo
strategiją, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat pagal
Komisijos iniciatyvą „Nauji įgūdžiai naujoms darbo vietoms“.
2.2.3.
Švietimas ir savanoriška veikla
Savanoriška veikla gali apimti organizuotą
mokymosi veiklą (vadinamasis neformalusis mokymasis), kurioje savanoris
sąmoningai dalyvauja, arba neorganizuotą mokymąsi (vadinamoji savišvieta).
Abiem šiais atvejais savanorių mokymasis paprastai nėra patvirtinamas jokiais
pažymėjimais. Todėl savanoriškos veiklos kaip mokymosi patirties pripažinimas
yra ES švietimo ir mokymo srities prioritetas. Remdamasis 2004 m. Tarybos
priimtais bendrais principais[19],
Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop) paskelbė „Neformaliojo
mokymosi ir savišvietos patvirtinimo Europos gaires“, kurios gali būti
sertifikavimo praktikos įgyvendinimo priemonė, taikytina ir savanoriškos
veiklos sektoriuje. Judumas mokymosi tikslais – viena iš galimybių
pasinaudoti ES piliečių laisvo judėjimo teise. Tarpvalstybinė savanoriška
veikla yra tokio judumo mokymosi tikslais pavyzdys. Komisija
rengiasi siūlyti Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir
savišvietos, taip pat ir savanoriškos veiklos kontekste, patvirtinimo. Praktiškai
savanoriško darbo patirtis ir įgyti įgūdžiai gali būti įrašyti į Europass
dokumentus[20] ir bus integruoti į
būsimą Europos įgūdžių pasą.
2.2.4.
Jaunimas ir savanoriška veikla
Savanoriška veikla jaunuoliai gali būti
skatinami aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Jeigu jaunimas bus gerai
informuotas apie savanoriško darbo galimybes ir dirbdamas tokį darbą įgis
malonios patirties, tikėtina, kad jis aktyviai dalyvaus savanoriškoje veikloje
visą gyvenimą ir įkvėps savanoriais tapti kitus jaunuolius. Komisija jaunimo savanorišką veiklą laiko
vienu iš politinio bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje proceso, pradėto
2001 m., bei šioje srityje taikomo atvirojo koordinavimo metodo
prioritetų. Pagal naująją ES jaunimo strategiją savanoriška veikla yra viena
svarbiausių politinių sričių, darančių poveikį Europos jaunimui[21]. Tarybos rekomendacija dėl jaunųjų savanorių
judumo Europoje siekiama sustiprinti ES valstybių narių savanoriškos veiklos
organizatorių bendradarbiavimą. Joje
pilietinės visuomenės organizacijos ir valdžios institucijos raginamos plėtoti
savanorišką veiklą ir įtraukti į ją kitų ES šalių jaunimą[22]. Jaunimo
savanorystės idėja atspindima ir strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėje
iniciatyvoje „Judus jaunimas“[23],
kurioje jaunimas atsiduria ES vizijos – žiniomis, inovacijomis, aukštu
išsilavinimo lygiu ir įgūdžiais, įtraukia darbo rinka ir aktyviu dalyvavimu
visuomenės gyvenime grindžiamos ekonomikos – centre. 2012 m.
valstybės narės pateiks Komisijai ES jaunimo strategijos ir Rekomendacijos dėl
jaunųjų savanorių judumo ES įgyvendinimo ataskaitas. Remdamasi šiomis
ataskaitomis, Komisija pasiūlys tolesnius veiksmus.
2.2.5.
Sportas ir savanoriška veikla
Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 165 straipsnyje nustatyta, kad ES prisideda prie Europos
sporto reikalų skatinimo, atsižvelgdama į savanoriška veikla paremtas
struktūras. 2002 m.
valstybės narės „Orhuso deklaracijoje dėl savanoriško darbo sporto srityje“
pripažino, kad savanoriška veikla turi didelės reikšmės sportui ir jo
ekonominei vertei. Be to, savanoriška veikla –
vienas svarbiausių Komisijos 2007 m. Baltosios knygos dėl sporto aspektų.
Šioje baltojoje knygoje nustatyta, kad savanoriška veikla sporto sektoriuje
stiprina socialinę sanglaudą ir įtrauktį, skatina vietos demokratiją ir
pilietiškumą bei suteikia neformaliojo mokymosi galimybių[24]. 2011 m. gegužės mėn. Taryba savo rezoliucijoje
dėl ES darbo plano sporto srityje nustatė, kad savanoriška veikla sporto
sektoriuje yra viena iš prioritetinių ES lygmens bendradarbiavimo temų. Sporto sektorius
suburia daugiau savanorių nei bet kuris kitas. Daugumoje
valstybių narių sportas be savanorystės neegzistuotų.
Vis dėlto skirtumai tarp valstybių narių yra labai dideli; kai kuriose
jų savanoriška veikla sporto srityje vykdoma labai vangiai[25]. Tose valstybėse narėse, kuriose savanoriška veikla
sporto sektoriuje yra labai išplėtota, paprastai ne tik vyrauja stipri
savanorystės kultūra ir yra sukurtos tinkamos struktūros, bet ir užtikrinama
valdžios institucijų parama[26]. Įgyvendindama 2010 m. sporto srities parengiamuosius veiksmus,
Komisija finansuoja keturis su savanoriška veikla ir sportu susijusius
bandomuosius projektus.
2.2.6.
Darbuotojų savanoriška veikla kaip organizacijos
socialinės atsakomybės išraiška
Tiek privačiojo,
tiek viešojo sektoriaus organizacijos gali atlikti svarbų vaidmenį skatindamos
savanorišką veiklą kaip savo socialinės atsakomybės aspektą. Investuodamos į
darbuotojų savanorišką veiklą jos ne tik didina vietos bendruomenės gerovę, bet
ir gerina savo reputaciją ir įvaizdį, padeda palaikyti komandinę dvasią, didina
pasitenkinimą darbu ir produktyvumą, o darbuotojai tuo pačiu metu įgyja naujų
įgūdžių. 2011 m. Komisija pradėjo iniciatyvas, kuriomis siekia paskatinti
savo darbuotojus dalyvauti savanoriškoje veikloje. Tai, pavyzdžiui, vidiniame
tinkle darbuotojams teikiama informacija apie savanoriškos veiklos galimybes,
gerąją patirtį ir savanoriškos veiklos gairės darbuotojams[27].
2.2.7.
ES ryšiai su trečiosiomis šalimis ir savanoriška
veikla
2.2.7.1.
Trečiųjų šalių savanorių judumo skatinimas ES
Svarbu pripažinti abipusę naudą, kurią teikia
į ES atvykstančių trečiųjų šalių savanorių veikla. Būtiniausios sąlygos,
kuriomis trečiųjų šalių savanoriai gali atvykti ir gyventi ES, nepriklausomai
nuo padėties priimančiosios šalies darbo rinkoje, yra nustatytos Tarybos
direktyvoje 2004/114/EB[28].
Valstybėms narėms šios direktyvos įgyvendinimas nėra privalomas. 2011 m. Komisija paskelbs Tarybos direktyvos 2004/114/EB taikymo
ataskaitą ir prireikus pasiūlys ją iš dalies pakeisti.
2.2.7.2.
Humanitarinė pagalba ir savanoriška veikla
Europiečių manymu, solidarumas ir humanitarinė
pagalba – tai sritys, kuriose savanoriai atlieka svarbiausią vaidmenį. Europos
Komisija yra įsipareigojusi atsižvelgti į Europos piliečių nuomonę, todėl,
remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 214 straipsniu, ji
rengiasi steigti Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą, kurio
tikslas – sukurti struktūrą jauniesiems europiečiams bendrai prisidėti prie
Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmų[29]. Ši nauja organizacija suteiks galimybę įvairių valstybių narių
savanoriams drauge įgyvendinti bendrą ES humanitarinės pagalbos projektą ir
taip apčiuopiamai išreikšti solidarumą su žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba.
Taip pat tikimasi, kad tai suteiks naujų galimybių Europos piliečiams, visų
pirma jaunimui, dalyvauti savanoriškoje veikloje. Pasitelkiant Europos
savanorius taip pat siekiama sustiprinti vietos pajėgumus – tai sritis, kur
savanoriška veikla gali padaryti išties didelį poveikį. Savanoriškos veiklos
pasirengimo nelaimėms ir atstatymo veiklos srityje rėmimas gali labai padėti
sukurti tvirtą pagrindą darnaus vystymosi procesams, susijusiems su ES
humanitarinės pagalbos veikla iki krizės ir po jos. 2011 m. Komisija finansuoja bandomuosius
projektus, kuriais siekiama atrinkti, mokyti ir įdarbinti pirmuosius Europos
savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso savanorius. Remdamasi šių projektų
rezultatais ir peržiūrų, konsultacijų, poveikio vertinimo išvadomis,
grindžiamomis ilgamete nacionalinių ir tarptautinių organizacijų patirtimi,
Komisija galės 2012 m. pasiūlyti reglamentą, kuriuo būtų įsteigtas Europos
savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas.
2.2.7.3.
Vystymosi politika ir savanoriška veikla
Savanoriai – tiek pavieniai, tiek
dalyvaujantys pilietinių organizacijų veikloje – gali atlikti svarbų vaidmenį
vystomojo bendradarbiavimo srityje. Savanoriška veikla apskritai didina šių
organizacijų dedamų pastangų veiksmingumą ir įtvirtina jų, kaip pelno
nesiekiančių subjektų, statusą. Nors Komisija tiesiogiai neremia pavienių
savanorių, netiesioginė jos parama pasireiškia pilietinės visuomenės
organizacijų vykdomiems projektams skirtomis ES teisinėmis ir finansinėmis
priemonėmis. Šios grupės vis labiau prisideda prie vystymosi politikos plėtotės
besivystančiose šalyse, visų pirma dalydamosi su skurdo mažinimu susijusia
atsakomybe. Įgyvendindama bendrą ES vystymosi politiką, Komisija didele dalimi
remiasi pilietinės visuomenės organizacijų veikla, tačiau šios organizacijos iš
esmės pačios sprendžia, ar vykdant veiklą Europoje ir kitose pasaulio šalyse
naudotis savanorių ar apmokamų specialistų paslaugomis.
3.
Išvados ir tolesni veiksmai
Savanoriška veikla
– neatskiriama mūsų socialinės struktūros dalis. Ji remia tokias svarbias
vertybes kaip įtrauktis ir pilietiškumas. Būtent todėl Europos Komisija,
minėdama 2011 m. – Europos savanoriškos veiklos metus, nori išryškinti
savanoriškos veiklos svarbą. Komisija drauge su atitinkamomis
suinteresuotosiomis šalimis siekia užtikrinti, kad šių Europos metų poveikis
būtų prasmingas ir ilgalaikis. Toliau pateiktos
išvados Europos savanoriškos veiklos metais bus papildytos ir išplėtotos. ·
Savanoriška veikla – svarbus žmogiškojo ir
socialinio kapitalo veiksnys, kelias link integracijos bei užimtumo ir
pagrindinis socialinės sanglaudos didinimo veiksnys. Tai apčiuopiama Europos
pilietiškumo išraiška, nes savanoriai padeda formuotis visuomenei ir ištiesia
ranką žmonėms, kuriems reikia pagalbos. ·
Jos potencialą galima dar labiau išnaudoti
įgyvendinant augimo strategiją „Europa 2020“. Savanoriai – svarbūs mūsų ekonomikos
ir visuomenės dalyviai, tačiau nereikėtų jų laikyti įprastinės darbo jėgos
pakaitalu. ·
ES, drauge su valstybėmis narėmis įgyvendindama ES
finansavimo programas, kuriomis skatinama tarpvalstybinė savanoriška veikla,
prisideda prie piliečių judumo ir didina jų žinias apie kitas kultūras bei
stiprina Europos identitetą. Politinės rekomendacijos valstybėms
narėms Komisija,
laikydamasi subsidiarumo principo, neketina siūlyti vieno bendro savanoriškos
veiklos modelio ar vienodinti savanoriškos veiklos kultūrą vietos ir regioniniu
lygmeniu. Vis dėlto Komisija rekomenduoja valstybėms narėms geriau išnaudoti
savanoriškos veiklos potencialą toliau nurodytais būdais. ·
Šalyse, kuriose savanoriška veikla menkai
reglamentuojama ir kuriose menkos savanoriškos veiklos tradicijos ar kultūra,
vertėtų nustatyti teisinę tokios veiklos sistemą, kuri paskatintų jos plėtotę. ·
Reikėtų nacionaliniu lygmeniu skatinti su
savanoriška veikla susijusius mokslinius tyrimus ir duomenų rinkimą. Šiuo
tikslu rekomenduojama naudotis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) parengtu
Žinynu dėl savanoriško darbo stebėjimo ir Jungtinių tautų Pelno nesiekiančių
organizacijų vadovu. ·
Gebėjimų ir įgūdžių, įgytų užsiimant savanoriška
veikla, pripažinimas ir laikymas neformaliojo mokymosi rezultatais yra labai
svarbus savanorius motyvuojantis veiksnys, padedantis susieti savanorišką
veiklą ir švietimą. ·
Valstybės narės turėtų pašalinti likusias kliūtis,
tiesiogiai ar netiesiogiai trukdančias įgyvendinti savanorišką veiklą, visų
pirma tarpvalstybinę. ·
Valstybės narės raginamos atverti nacionalines
savanoriškos veiklos sistemas kitų šalių savanoriams, kad būtų prisidedama prie
Europos Sąjungos savanoriškos veiklos plėtotės. Konkretūs veiksmai, kuriais savanoriška
veikla pripažįstama ir skatinama ES lygmeniu ES yra įsipareigojusi ilgą laiką stebėti
2011 m. – Europos savanoriškos veiklos metų – poveikį ir tęsti dialogą su
atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis įvairiose politinėse su savanoryste
susijusiose srityse. ·
Komisija 2012 m. pasiūlys įsteigti Europos savanoriškos
humanitarinės pagalbos korpusą. ·
Įvairių politinių sričių ES finansavimo programomis
bus toliau siekiama paremti savanorius ir skatinti tarpvalstybinę savanorišką
veiklą. ·
Komisija sudarys geresnes sąlygas ES piliečiams ir
kitoms suinteresuotosioms šalims susipažinti su įvairiomis finansavimo
programomis, pagal kurias gali būti remiami savanoriai ar savanoriškos veiklos
organizatoriai. ·
Komisija ketina toliau ieškoti galimybių stiprinti
savanoriškos veiklos ir sveikatos ar gerovės sąsajas, visų pirma atsižvelgdama
į senėjančią visuomenę. ·
Remdamasi valstybių narių pateiktomis Tarybos
rekomendacijos dėl jaunųjų savanorių judumo įgyvendinimo 2012 m.
ataskaitomis, Komisija pateiks tolesnių šios srities pasiūlymų. ·
Komisija gali pateikti su savanoriška veikla
susijusių pasiūlymų pagal ES užimtumo strategiją, kovojant su skurdu ir
socialine atskirtimi, taip pat pagal Komisijos iniciatyvą „Nauji įgūdžiai
naujoms darbo vietoms“. ·
Komisija rengiasi pasiūlyti Tarybos rekomendaciją
dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos patvirtinimo ir gebėjimų, įgytų
dalyvaujant savanoriškoje veikloje, pripažinimo. ·
Būsimas Europos įgūdžių pasas padės
pavieniams asmenims dokumentuose užfiksuoti įgūdžius ir gebėjimus, kuriuos jie
įgis dalyvaudami savanoriškoje veikloje. ·
Įgyvendinama 2013 m., kurie paskelbti
Europos piliečių metais, veiklą, Komisija daug dėmesio skirs savanoriškai
veiklai, visų pirma tarpvalstybinei savanoriškai veiklai. [1] 2010 m.
ES pilietybės ataskaita. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas, COM(2010) 603
galutinis, 2010 m. spalio 27 d. [2] 2009 m.
lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas Nr. 37/2010/EB dėl Europos savanoriškos
veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2011 m.), OL L 17,
2010 1 22, p. 43–49. [3] Ibid. [4] „Savanorystė
Europos Sąjungoje“ (Volunteering in the European Union) (GHK,
2010 m.). [5] „Savanorystė
Europos Sąjungoje“ (Volunteering in the European Union) (GHK,
2010 m.). [6] 2006 m.
gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl
tarptautinio mobilumo Bendrijoje švietimo ir mokymo tikslais: Europos mobilumo
kokybės chartija, 2006/961/EB. [7] Komisijos
komunikatas „Europa 2020. Pa˛angaus, tvaraus ir integracinio augimo
strategija“, COM(2010) 2020 galutinis, 2010 m. kovo 3 d. [8] „Measuring
Civil Society and Volunteering“(Johns Hopkins universitetas,
2007 m.). [9] Plg. S.
Hossenfelder „Kaip „išmatuoti“ laimę“ (On the problem of measuring happiness)
(2011 m. vasario 3 d.). Pateikiama SSRN (http://ssrn.com/abstract=1754423).
Taip pat daroma nuoroda į 2008 m. Prancūzijos prezidento įsteigtos
Tarptautinės ekonominės veiklos ir socialinės pažangos vertinimo komisijos
atliktą tyrimą ir į naujausią JK nacionalinio statistikos biuro bandymą įvertinti
žmonių gerovę. [10] 2006 m.
lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas
Nr. 1719/2006/EB, OL L 327, 2006 11 24, p. 30–44. [11] 2006 m. gruod˛io 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos
sprendimas Nr. 1904/2006/EB, OL L 378, 2006 12 27,
p. 32–40. [12] 2006 m.
lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas
Nr. 1720/2006/EB, OL L 327, 2006 11 24, p. 45. [13] Pagalbą
aukoms teikiančiose organizacijose Europoje dirba per 20 000 savanorių
(Aukų teisių stiprinimas ES, COM(2011) 274 galutinis, 2011 5 18, p.
5). [14] „Politikos
gairės kitos kadencijos Komisijai (2009–2014 m.)“ (2009 m.). [15] „Empowering
people, driving change: Social innovation in the European Union“ (BEPA,
2010 m.). Įgyvendindama Mokslinių tyrimų septintąją bendrąją programą,
Europos Komisija ketina remti novatoriškų socialinių paslaugų, įskaitant ir
savanorišką veiklą paslaugų sektoriuje, socialinės platformos sukūrimą. [16] Savanoriška veikla ir aplinka: http://community.cev.be/download/130/434/Fact_sheet_DG_ENV_environment.pdf. [17] CSVnet –
nacionalinis savanorių rėmimo centrų koordinavimo biuras, 2009 m. „Brief
compendium of the research: Volunteering across Europe. Organisations,
promotion, participation“, p. 17. [18] 2011 m.
„Ocean Initiatives“ pranešimas spaudai: http://www.surfrider.eu/fileadmin/documents/io11/dp/20110228_DP-IO2011_EN.pdf. [19] Taryboje
posėdžiavusių Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų išvados „Bendri
Europos principai dėl neformalaus ir savaiminio mokymosi identifikavimo ir
patvirtinimo“ (2004 m. gegužės mėn.). [20] Europos
Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos
sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas),
OL L 390, 2004 12 31, p. 6–20. [21] ES jaunimo
strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas. Atnaujintas atvirasis
koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant
jiems daugiau galimybių, COM(2009) 200 galutinis, 2009 4 27. [22] Tarybos
rekomendacija dėl jaunųjų savanorių judumo Europos Sąjungoje, 2008/C 319/03,
2008 12 13. [23] „Judus
jaunimas“ – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos
ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis“, COM(2010) 477
galutinis, 2010 9 15. [24] Baltoji knyga dėl sporto, COM(2007) 391, 2007 7 11. [25] „Savanorystė
Europos Sąjungoje“ (Volunteering in the European Union) (GHK,
2010 m.), p. 216. [26] „Savanorystė
Europos Sąjungoje“ (Volunteering in the European Union) (GHK,
2010 m.), p. 214–215, kur taip pat kalbama apie sporto organizacijų
pajamas. [27] Žr. http://myintracomm.ec.europa.eu/serv/en/Volunteering/. Reikėtų paminėti ir Komisijos darbuotojų
organizuojamas ir valdomas iniciatyvas, kaip antai Schuman Trophy,
kampanija „Batų dėžė benamiams“, vėžiu sergančiųjų rėmimo grupė, ATD Quart
Monde ES delegacija ar neseniai sukurta asociacija GIVE EUR-HOPE. [28] 2004 m.
gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies
piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar
savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų, OL L 375, 2004 12 23, p. 12. [29] Savanoriška
veikla reiškiamas Europos piliečių solidarumas. Pirmieji svarstymai apie
Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą, COM(2010) 683 galutinis,
2010 11 23.