[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.4.20

KOM(2011) 220 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Programos „Veiklus jaunimas“ tarpinis vertinimas

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Programos „Veiklus jaunimas“ tarpinis vertinimas

ĮŽANGA

Programa „Veiklus jaunimas“ (toliau – programa), kurios tikslas – skatinti Europos Sąjungos bendradarbiavimą jaunimo srityje, apima 2007–2013 m. laikotarpį. Pagal 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1719/2006/EB, nustatančio programą[1], 15 straipsnį „Komisija pateikia [...] tarpinę vertinimo ataskaitą apie pasiektus rezultatus ir programos įgyvendinimo kiekybinius bei kokybinius aspektus“.

Tai yra šios ataskaitos, grindžiamos nepriklausomu išorės vertinimu ir Komisijai programoje dalyvaujančių šalių pateiktomis programos įgyvendinimo ataskaitomis, tikslas.

Vertinimo ataskaita pateikiama adresu http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/evalreports .

PROGRAMOS TIKSLAI

Nuo 2007 m. įgyvendinant programą

- jaunuoliams suteikta neformaliojo mokymosi galimybių, siekiant gerinti jų įgūdžius ir gebėjimus (galimybes įsidarbinti) bei skatinti jų aktyvų pilietiškumą (dalyvavimą visuomenės gyvenime);

- jaunimo organizacijoms ir su jaunimu dirbantiems asmenims buvo sudaryta mokymosi ir bendradarbiavimo galimybių, siekiant stiprinti profesionalumą ir jaunimo darbo Europoje svarbą.

Šie veiksmai neatsiejami nuo bendrųjų programos tikslų:

1. „skatinti aktyvų jaunų žmonių pilietiškumą apskritai, skiriant ypatingą dėmesį jų europiniam pilietiškumui;

2. ugdyti jaunų žmonių solidarumą ir skatinti jų toleranciją, ypač siekiant sustiprinti socialinę sanglaudą ES;

3. skatinti skirtingų šalių jaunų žmonių tarpusavio supratimą;

4. prisidėti gerinant jaunimo veiklos paramos sistemų kokybę ir pilietinės visuomenės organizacijų su jaunimu susijusioje srityje gebėjimus;

5. skatinti Europos bendradarbiavimą su jaunimu susijusioje srityje.“

Šie tikslai „papildo kitose Bendrijos veiklos srityse siekiamus tikslus, pirmiausia mokymosi visą gyvenimą srityje, įskaitant profesinį mokymą ir neformalų bei neoficialų mokymąsi, taip pat kitose, pavyzdžiui, kultūros, sporto ir užimtumo srityse“.

PAGRINDINIAI DUOMENYS

Pagrindiniai programos 2007–2009 m. (žr. priedą) kiekybiniai rezultatai yra tokie:

- programoje dalyvavo daugiau nei 380 000 asmenų (278 000 jaunuolių ir 102 000 su jaunimu dirbančių asmenų;

- iš 42 700 pateiktų projektų patvirtinta 21 800 (2008 m. 14 proc. daugiau nei 2007 m., o 2009 m. 18 proc. daugiau nei 2008 m.); patvirtintų projektų dalis sumažėjo nuo 52 proc. 2007 m. iki 43 proc. 2009 m.;

- kasmet programoje dalyvavo apie 20 000 projektų vykdytojų (jaunimo organizacijų, neformalių jaunimo grupių, valstybinių įstaigų ir kt.), dėl kurių veiklos, remiantis 2009 m. duomenų analizės rezultatais, programa kiekvienais metais susidomi daug naujų žmonių (tik 28 proc. 2009 m. paramos gavėjų buvo gavę paramą ir 2008 m.).

2007–2009 m. programai skirti veiklos asignavimai sudarė 405,4 mln. EUR (360,9 mln. EUR iš metinio ES 27 biudžeto; 44,5 mln. EUR – papildomi asignavimai, įskaitant ELPA/EEE ir šalių kandidačių įnašus) ir buvo visiškai išnaudoti.

Dėl didelio projektų skaičiaus ir poreikio būti netoli naudos gavėjų, programą didžiąja dalimi (81 proc. biudžeto) decentralizuotai administravo dalyvaujančiose šalyse įsteigtos nacionalinės agentūros. Aštuonios nacionalinės agentūros ne tik vykdo pirminę misiją savo šalyje, bet ir veikia kaip SALTO (angl. Support, Advanced Learning and Training Opportunities ) metodiniai centrai, plėtojantys tam tikrą geografinę ir teminę specializaciją ir teikiantys paramą visoms nacionalinėms agentūroms. Pagal programą taip pat remiami informacijos centrai, teikiantys informaciją apie galimybes jaunimui Europos mastu (tinklas „Eurodesk“).

Kai kurias programos dalis, kurias svarbu administruoti centralizuotai Europos lygmeniu, administruoja Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA).

VERTINIMAS

Procedūros

Šis tarpinis vertinimas atliktas remiantis:

- valstybių narių ir kitų dalyvavusių šalių vertinimo ataskaitomis (nacionalinėmis ataskaitomis);

- nepriklausomo išorės vertintojo ataskaita, parengta naudojantis ne tik minėtų nacionalinių ataskaitų ir Komisijos nuolatinės kontrolės duomenimis, bet ir paties išorės vertintojo atlikto tyrimo rezultatais. Nepriklausomą vertinimą atliko ECORYS pagal 2006 m. su Komisija po konkurso pasirašytą bendrąją sutartį.

Išorės vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis tokiais kriterijais:

- dokumentų ir duomenų analizė;

- interviu (su naudos gavėjais, nacionalinėmis institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis);

- tikslinės jaunimo grupės;

- 2010 m. sausio mėn. Komisijos paskelbtos 4 550 programos dalyvių (jaunuolių, su jaunimu dirbančių asmenų ir jaunimo organizacijų) apklausos[2] rezultatų panaudojimas, siekiant įvertinti programos poveikį dalyvių mokymosi rezultatams ir aktyviam pilietiškumui;

- 2010 m. birželio mėn. ECORYS sudarytas internetinis klausimynas, į kurio klausimus atsakė 3 920 programos dalyvių;

- internetinis klausimynas, į kurio klausimus atsakė 2 000 programoje nedalyvaujančių jaunuolių (kontrolinė grupė);

- nacionalinės ataskaitos.

Vertintojų išvados

Daugelį aspektų – programos svarbą, papildomumą, pridėtinę vertę, veiksmingumą ir našumą – vertintojai įvertino labai teigiamai. Jų vertinimo išvados iš esmės sutampa su nacionalinių institucijų ataskaitose padarytomis išvadomis.

Be to, vertintojai atkreipia dėmesį į keletą patobulinimų, palyginti su ankstesne programa, nors intervencijos logika dar nėra optimali ir programa išlieka sudėtinga.

Vertintojai taip pat priėjo prie išvados, kad, palyginti su kitomis programomis, šios programos dalyviai ja yra patenkinti. Didelį programos dalyvių pasitenkinimą patvirtina pagal kitas jaunimo programas finansuojamuose projektuose dalyvavusių respondentų atsakymai.

Svarba, papildomumas ir pridėtinė vertė

Įgyvendinant programą „Veiklus jaunimas“ sprendžiamos ją priimant nustatytos problemos, pavyzdžiui, nedidelis dalyvavimas visuomenės veikloje ir gebėjimo įsidarbinti problema. Programos dalyviai ir kitos suinteresuotosios šalys pabrėžia skirtingų priemonių svarbą. Kai kurios suinteresuotosios šalys, atsižvelgdamos į šiuo metu aktualias problemas, prašo daugiau dėmesio skirti užimtumo klausimui; išanalizavus šią problemą, jai galėtų būti skiriama daugiau dėmesio, drauge neapleidžiant kitų dalyvavimo programoje tikslų ir paisant veiklos papildomumo su kitomis programomis. Parama su jaunimu dirbantiems asmenims yra svarbi, nes dėl jos gerėja darbo su jaunimu ir neformaliojo švietimo kokybė. Programa yra svarbi jaunimo organizacijoms, nes ji suteikia galimybių išbandyti naujoviškus metodus ir ugdyti gebėjimus.

Kaip ir buvo numatyta programą kuriant, ji rado savo vietą tarp kitų su jaunimu susijusių ES politikos sričių; programa papildo kitas vėliau priimtas strategijas, pavyzdžiui, Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintą sistemą (2010–2018 m.)[3] ir „Judaus jaunimo“ iniciatyvą[4].

Programa „Veiklus jaunimas“ papildo Mokymosi visą gyvenimą programą, nes pagal ją daug dėmesio skiriama neformaliajam švietimui ir su jaunimu dirbantiems asmenims. Be to, nors programos veiklos sritis yra išskirtinė – neformalusis mokymasis ir jaunimas kaip tikslinė grupė, – jos tikslai yra susiję su programos „Europa piliečiams“ ir programos „Kultūra“ tikslais. „Veiklaus jaunimo“ programa yra unikali ir savo siekiu įtraukti mažiau galimybių turintį jaunimą.

Ši programa didele dalimi papildo ir nacionalines programas. Dėl skirtingos politikos ir kitų vykdomų programų padėtis programoje dalyvaujančiose šalyse yra labai nevienoda. Kai kurios šalys vykdo panašią į „Veiklaus jaunimo“ programos veiklą, ypač kalbant apie jaunimo iniciatyvas ir savanorišką veiklą. Kitoms šalims „Veiklus jaunimas“ yra iš esmės papildoma priemonė, kadangi pagal ją daug dėmesio skiriama neformaliajam mokymuisi, skatinamas dalyvaujančių šalių dalijimasis žiniomis ir patirtimi, siūloma tarptautinio bendradarbiavimo galimybių ir akcentuojama pilietinė visuomenė ir socialinė įtrauktis. Trečiajai grupei priklausančiose šalyse, kuriose vargiai rastume jaunimui skirtų programų, „Veiklaus jaunimo“ programa kompensuoja šios tikslinės grupės finansavimo trūkumą.

Pridėtinės vertės požiūriu, didžiausias programos indėlis yra tarptautinio bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje palengvinimas. Be to, itin palankiai vertinami tokie aspektai kaip neformalusis mokymasis, aktyvus jaunimo dalyvavimas, galimybės sužinoti daugiau apie Europą ir faktas, kad mažiau galimybių turintys jaunuoliai yra konkreti tikslinė grupė. Jaunimo organizacijoms ir su jaunimu dirbantiems asmenims dalijimasis tarptautine patirtimi, tarpkultūrinis ir tarptautinis mokymasis, tinklų veikla ir mokymosi galimybės teikia didelės papildomos naudos. Patiems jaunuoliams svarbiausia programos pridėtinė vertė yra bendradarbiavimo aspektas, tarptautinis matmuo ir didelės veiklos galimybės.

Vienas vertingiausių programos elementų yra dalijimasis patirtimi ir bendradarbiavimas – tai, ką sunku pasiekti įgyvendinant vien nacionalines arba regionines programas; tą patį galima pasakyti ir apie programoje numatytus jaunimo judumo tikslus. Priemonės, kurias galima įgyvendinti vienoje šalyje (pvz., jaunimo iniciatyvų priemonės) dažnai vertinamos kaip pirmasis dalyvavimo programoje žingsnis – dėl mažesnio dalyvių skaičiaus tai itin svarbu mažiau galimybių turintiems jaunuoliams; vis dėlto tarptautinių mainų pridėtinė vertė yra didesnė.

Veiksmingumas

Įgyvendinant „Veiklaus jaunimo“ programą veiksmingai siekiama su jaunimu susijusių tikslų ir daromas didelis socialinis poveikis, susijęs ne vien su neformaliuoju mokymusi. Visos pagrindinės programos priemonės padeda siekti iškeltų tikslų, tačiau smulkesnių priemonių veiksmingumas yra nevienodas. Pavyzdžiui, jaunimo mainai ugdo priklausymo ES jausmą ir dalyvavimą demokratiniame gyvenime; Europos savanorių tarnyba labiausiai prisideda prie užimtumo didinimo, asmeninio tobulėjimo, judumo ir kalbos įgūdžių gerinimo, o jaunimo iniciatyvomis ugdoma verslumo dvasia ir kūrybiškumas. Turint „Jaunimo paso“ pažymėjimą, kurio tikslas – įvertinti dalyvavimo programos projekte mokymosi rezultatus, paprasčiau įsitvirtinti darbo rinkoje.

Remiant atitinkamus projektus programa yra veiksmingai orientuojama į mažiau galimybių turinčius jaunuolius. Kitos priemonės, pavyzdžiui, mokymai ir informavimas apie įtrauktį, yra skirtos tam tikrai tikslinei grupei ir daro didesnio masto poveikį. Žinoma, galėtų būti sudaryta dar daugiau galimybių didinti mažiau galimybių turinčių jaunuolių socialinę įtrauktį, todėl reikia ir toliau skatinti jaunimo organizacijas skirti šiai grupei daug dėmesio.

Dauguma jaunimo organizacijų nurodo teigiamą programos indėlį į jaunimo veiklos kokybės užtikrinimo sistemų ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų gerinimą bei į Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje skatinimą. Dauguma jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių asmenų dalijasi gerąja patirtimi ir buriasi į tinklus. Su jaunimu dirbantys asmenys labai vertina tarptautinį aspektą ir įgytas žinias, susijusias su neformaliuoju mokymusi. Todėl apskritai galima teigti, kad darbo su jaunimu kokybė pagerėjo.

Programos daromas poveikis nacionaliniams teisės aktams yra nedidelis. Kiek didesnį poveikį programa daro nebent nacionalinėms jaunimo politikos sritims, nes nacionalinės agentūros vis labiau įtraukiamos į politikos formavimą.

Daugiau nei vienas iš trijų jaunuolių buvo girdėjęs apie programą arba jos priemones[5]. Tiek programoje dalyvavę, tiek nedalyvavę asmenys manė, kad programa nėra pakankamai matoma ar pakankamai gerai viešinama. Taigi šį aspektą dar reikėtų tobulinti.

Programos poveikis dalyviams ir su jaunimu dirbantiems asmenims yra tvarus: pasibaigus programai jaunimas dalyvauja atitinkamuose renginiuose, dirba NVO ir tampa judesnis. Partnerystės ir organizacijų tinklų tvarumas nevienodas; paprastai tvaresni jaunimo tinklai.

Programa yra svarbi kalbant apie ilgalaikį jos remiamų priemonių tvarumą. Jei šios programos nebūtų, toms priemonėms tikriausiai nebūtų suteikta finansinė parama iš kitų šaltinių. Dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis suinteresuotosios šalys paprastai neturi galimybės gauti papildomų lėšų. Ribotos yra ir bendro finansavimo galimybės. Vis dėlto, jei įmanoma, turėtų būti teikiama pirmenybė bendram finansavimui, kadangi tai skatina atsakomybę ir sukuria papildomų pajamų.

Efektyvumas

Programos lėšų panaudojimo norma yra didelė, nes juntamas didžiulis suinteresuotųjų šalių susidomėjimas.

Programos valdymo išlaidos atrodo nemažos, tačiau tam yra paaiškinimas – programoje dalyvauja patirties neturinčios vietos lygmens jaunimo organizacijos, pateikusios paraiškas pirmą kartą. Nacionalinės agentūros yra labai linkusios remti viena kitą, o tai labai didina jų pajėgumus. Be to, didžiausią dėmesį skiriant mažiems projektams, susidaro pakankamai didelis skaičius projektų, kuriuos reikia atrinkti, sudaryti sutartis ir stebėti jų įgyvendinimą. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad paraiškas galima pateikti penkis kartus per metus. Taip siekiama suteikti daugiau galimybių teikti paraiškas ir nesulėtinti veiklos tempo. Todėl valdymo ištekliai yra reikalingi norint išlaikyti programos veiklos kursą ir stiprinti atitinkamus gebėjimus atsižvelgiant į programos tikslus.

Biudžetas paskirstytas tinkamai, nacionalinėms agentūroms palikta šiek tiek erdvės perskirstyti smulkesnių priemonių biudžetą, kad jis būtų pritaikytas aktualiems poreikiams. Apskritai, nacionalinių agentūrų nuomone, jos turi pakankamai darbuotojų, kad galėtų tinkamai vykdyti savo užduotis. Vis dėlto kai kurias užduotis nacionalinės agentūros vertina kaip didelę administracinę naštą, nors daugelis jų pageidautų nuveikti dar daugiau. Administracinė našta galėtų sumažėti patobulinus kai kurias priemones, pavyzdžiui, stebėsenos priemonę „YouthLink“.

Paraiškų pateikimo procesas, visų pirma atrankos tvarka ir informacija apie tai, kam teikti paraiškas (centralizuotai ar decentralizuotai), yra pakankamai sklandus. Paraiškų formų pildymas ir ataskaitų teikimas paprastai laikomas nemaža administracine našta, ypač atsižvelgiant į projektų biudžetų dydį. Raginama toliau paprastinti procedūras, vartoti mažiau žargono, parengti elektroninę paraiškų ir ataskaitų teikimo formą.

Užduotys tarp nacionalinių agentūrų ir vykdomosios įstaigos (EACEA) iš esmės paskirstytos aiškiai, įskaitant tuos atvejus, kai priemonė įgyvendinama abiem lygmenimis. Nepaisant to, tolesnis decentralizavimas galėtų būti naudingas. Ir toliau siekiama centralizuotai įgyvendinti a) smulkesnes priemones, kurių biudžetas yra per mažas, kad jas būtų galima efektyviai įgyvendinti decentralizuotai, ir b) projektus, kuriuose dalyvauja ES lygmens suinteresuotosios šalys ir (arba) naudos gavėjai.

Palyginti su ankstesne programa, valdymo priemonės buvo žymiai patobulintos. Stebėsena pagrįsta atitinkamais rodikliais, parengta nemažai standartinių formų. Be to, naudos gavėjai yra labai patenkinti programos įgyvendinimo struktūromis.

Bendras programos poveikis

Tiek nacionalinėse ataskaitose, tiek Europos lygmens vertinimo ataskaitoje labai panašiai atsiliepiama apie daugelį dalykų, visų pirma apie programos poveikį.

Dalyvavimas programoje laikomas svarbia mokymosi patirtimi: „[programa] labai prisideda prie neformaliojo mokymosi skatinimo ir pagrindinių gebėjimų ugdymo. Be to, ji padeda išskirti neformalųjį mokymąsi kaip atskirą įgūdžių įgijimo sritį.“(Vokietija) „[Ji] keičia naudos gavėjų gyvenimus, padeda įgyti geresnį išsilavinimą ir suteikia daugiau galimybių įsidarbinti.“ (Jungtinė Karalystė)

Neformaliai įgyta mokymosi patirtis gali padėti nutiesti kelius formaliojo švietimo ir mokymo link: „Programa suteikia dalyviams galimybių, kurių jie neturėtų formaliojo švietimo institucijose. Tos papildomos galimybės taip pat sužadina dalyvių, kurių netenkina formaliojo švietimo sistema, norą tęsti mokslus arba grįžti į formaliojo švietimo sektorių. Taigi atrodo, kad dalyvavimas programoje paskatina tam tikras sunkiai pasiekiamas grupes mokytis ir taip prisideda prie nacionalinio tikslo – kad vidurinį išsilavinimą įgytų 95 proc. piliečių – įgyvendinimo.“ (Danija) „Platesnio masto ir šalutinis [programos] poveikis yra tas, kad ji skatina inovacijas ir didina jaunimo motyvaciją mokytis.“ (Olandija)

Apie dalyvavimą ir aktyvų pilietiškumą: „Žvelgiant iš Europos jaunimo politikos perspektyvos, programa yra svarbi švietimo priemonė, skatinanti domėjimąsi Europos socialinėmis ir politinėmis realijomis ir europinėmis vertybėmis pagrįstą pilietinį elgesį.“ (Rumunija) „Priemonės padeda gerinti jaunimo požiūrį į ES. Programa labai padidina dalyvių socialinį sąmoningumą, atsakomybės jausmą ir brandą.“ (Danija)

Nacionalinėse ataskaitose aptariamas programos atvirumas mažiau galimybių turinčiam jaunimui: „Darbo neturintiems jaunuoliams buvo pateikta konkrečių pasiūlymų. Taip pat bendradarbiaujama su šalies darbo birža.“ (Estija) „Daugeliui programoje dalyvavusių jaunuolių tai buvo pirmasis kartas, kai jie išvyko ne tik iš Švedijos, bet ir savo regiono.“ (Švedija)

Dėl programos poveikio didėja darbo su jaunimu profesionalumas: „Programoje itin ryškus švietimo aspektas – dėl to į Europos jaunimo politiką įsilieja vis naujų kompetentingų dalyvių. Pagal programą parengtas mokymas yra kokybiškas, pritaikytas prie konkrečių poreikių ir aktualus.“ (Suomija) „Pasak projekto vykdytojų, pridėtinė programos vertė yra, viena vertus, (tolesnis) jų darbuotojų mokymas apie darbo tarptautinėje aplinkoje pobūdį ir metodus, kita vertus, tinklų kūrimas ir veiklos įvairovės didinimas.“ (Vokietija) „Supaprastinus procedūras, programa pritraukė naujų organizacijų ir tas jaunimo grupes, kurioms yra sudėtingiau dalyvauti įprastose švietimo programose.“ (Rumunija) „Vargu, ar projektas galės būti tęsiamas nutraukus finansavimą, nes Olandijos vyriausybė projektų finansuoti nežada, o daugumos naudos gavėjų teigimu, neturėdami finansavimo projekto jie net nebūtų pradėję. Projekto rezultatų sklaida ir panaudojimas vyksta sklandžiai.“ (Olandija)

Nacionalinėse ataskaitose aptariamas platesnis sistemingas programos poveikis: „Programos pridėtinė vertė nacionaliniu mastu yra itin didelė. Švietimo sistemoje išryškėjo neformaliojo švietimo koncepcija. Be to, ši programa labai prisideda prie Turkijos jaunimo politikos plėtotės.“ (Turkija) „2010 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiame naujame Darbo su jaunimu įstatyme iš dalies remiamasi pagal programą surengtuose kursuose įgyta patirtimi, pavyzdžiui, pabrėžiama savišvietos ir neformaliojo mokymosi svarba dirbant su jaunimu. (Estija) „Neformalusis mokymasis yra vienas svarbiausių programos aspektų, palengvinančių jaunuolių perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką. Programa tvirtai susieta su nacionaliniais prioritetais ir atlieka svarbų vaidmenį juos remiant. Ji daro poveikį nacionalinei veiklai. Kaip pavyzdį galima paminėti Europos savanorių tarnybos pavyzdžiu priimtą nacionalinę programą „Service volontaire d'orientation“. (Liuksemburgas)

Programos svarbą dalyvaujančioms šalims galima iliustruoti tokiais pavyzdžiais: „Programos vaidmuo itin svarbus, kadangi valstybė nevykdo nuoseklios nacionalinio lygmens jaunimo politikos. Ji įgalina Europos [jaunimo] politikos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, todėl Lenkijos nacionalinei agentūrai tenka itin svarbus vaidmuo. [Programa] yra geriausias būdas skatinti ir įgyvendinti neformalųjį švietimą Lenkijoje. Tam tikrose srityse (daugiašaliai mainai, ypač su ES nepriklausančiomis šalimis) [programa] yra tiesiog nepakeičiama. [Programa] suteikia jaunimo organizacijoms didelių galimybių tiek kalbant apie bendro finansavimo priemones, tiek apie darbuotojų asmeninį tobulėjimą.“ (Lenkija) „Tikslinės skirtingų galimybių turinčios jaunimo grupės džiaugiasi plačiu programos veiklos spektru ir priemonių įvairove – nacionalinėmis priemonėmis tiek galimybių suteikti nepavyktų.“ (Danija) „Programa suteikia tokių galimybių, kokių niekur kitur neturėtume – tai unikali Europos savanorių tarnybos koncepcija ar parama jaunuolių, pirmą kartą susiduriančių su projektų valdymu, vietinėms iniciatyvoms.“ (Čekija) „Pagal šią programą remiamos tokios priemonės, kurioms būtų sudėtinga rasti finansavimą kitur.“ (Belgija, Olandija) „Pagal programą [teikiama parama] Maltos jaunimo sektoriui. Neturėdamos programos paramos Maltos jaunimo organizacijos daug projektų būtų turėjusios atsisakyti.“ (Malta)

PAGRINDINėS REKOMENDACIJOS IR KOMISIJOS KOMENTARAI

Vertintojai pateikė nemažai rekomendacijų, kurios yra neįkainojama informacija ir penas apmąstymams – į rekomendacijas bus atsižvelgta tiek įgyvendinant dabartinę programą, tiek rengiant būsimos programos koncepciją. Toliau kursyvu išdėstomos pagrindinės rekomendacijos ir aptariama, kaip Komisija ketina į jas reaguoti.

Tobulinti būsimos programos loginį pagrindą

Dabartinėje programoje mažiau trūkumų nei ankstesnėje, tačiau reikėtų pagerinti programos intervencijos logiką.

Būsimoje programoje Komisija ketina mažinti siūlomų priemonių skaičių. Tai suteiktų programai daugiau racionalumo, ji taptų paprastesne, aiškesne ir labiau matoma, o jos rezultatus būtų lengviau vertinti.

Daugiau dėmesio skirti užimtumo klausimui

Naujose strategijose, kurios yra būsimų programų pagrindas, siūloma daugiau dėmesio skirti užimtumui. Vis dėlto, to siekiant nereikėtų užmiršti dalyvavimo ir pilietinės visuomenės tikslų svarbos.

Pagal iniciatyvą „Judus jaunimas“ ir strategiją „Europa 2020“, Komisija ketina skirti daugiau dėmesio skirti jaunimui siūlomomis su mokymusi susijusioms priemonėms. Taip bus veiksmingiausiai skatinamas įgūdžių ir gebėjimų ugdymas per neformalią veiklą.

Išlaikyti tinkamą paramos jaunimo organizacijoms bei su jaunimu dirbantiems asmenims ir tiesioginės finansinės paramos jaunuoliams santykį

Didinant darbo su jaunimu pajėgumus gerėja jo kokybė. Jaunimo dalyvavimą neformaliojo mokymo veikloje reikia toliau finansuoti. Dabartinė pusiausvyra yra tinkama, todėl nereikia didinti paramos jaunimo organizacijoms ir su jaunimu dirbantiems asmenims finansinės paramos jaunuoliams sąskaita, kadangi kitaip jie negalėtų dalyvauti daugelyje programos priemonių.

Komisija pritaria nuomonei, jog, atsižvelgiant į priemonių veiksmingumą ir į tai, kad kai kuriose šalyse tarptautinio bendradarbiavimo galimybių teikiama tik pagal šią programą, jaunuoliai turi išlikti būsimosios programos tiksline grupe. Kita vertus, svarbu apsvarstyti, kokio masto poveikis yra galimas labiau remiant darbą su jaunimu. Būsimoje programoje reikės rasti tinkamą šių dviejų tikslų pusiausvyrą.

Toliau reklamuoti „Jaunimo pasą“

Siekiant, kad „Jaunimo pasas“ būtų kuo vertingesnis, svarbu skleisti informaciją ir gerinti supratimą apie šį pažymėjimą.

Nuo 2007 m. egzistuojantis „Jaunimo pasas“ iš pradžių buvo taikomas tik tam tikroms programos priemonėms. Komisija ketina šią priemonę viešinti plačiau.

Plačiau informuoti apie „mažiau galimybių turintiems jaunuoliams“ skiriamas lėšas

Reikėtų plačiau informuoti apie „mažiau galimybių turintiems jaunuoliams“ siūlomas papildomas finansines galimybes.

Komisija ketina apsvarstyti šią rekomendaciją rengdama naujas finansavimo taisykles.

Pasiekti tikslinę jaunimo grupę taikant papildomas komunikacijos strategijas

Jaunimo organizacijas ir su jaunimu dirbančius asmenis pasiekia pakankamai informacijos. Vis dėlto, norint pasiekti didesnę potencialių naudos gavėjų grupę, svarbu skleisti informaciją ir gerinti supratimą apie priemonę papildomais būdais. Siūloma skleisti informaciją mokyklose, geriau naudotis internetu (svarbu teikti tokią informaciją, kuri geriau atspindėtų jaunimo interesus) ir socialine žiniasklaida.

Komisija ketina atsižvelgti į abu šios rekomendacijos aspektus: geresnė finansuotų projektų rezultatų sklaida ir panaudojimas (visų pirma skelbiant susijusią informaciją svetainėje, skirtoje įvairių Europos švietimo ir kultūros srities programų rezultatams viešinti); didesnis programos matomumas (galbūt naudojantis socialine žiniasklaida).

Nustatyti administracinės naštos mažinimo priemones

Palyginti mažų projektų finansavimas ir bendradarbiavimas su vietos lygmens organizacijomis yra aiškūs programos siekiai, atspindintys teisinį jos pagrindą. Viena vertus, dėl to didėja pajėgumai, kita vertus, tai didina administracinę naštą ir valdymo išlaidas. Rekomenduojama atlikti tyrimą siekiant nustatyti, ar administracinę naštą ir valdymo išlaidas galima būtų sumažinti taikant keletą veiksmingumo užtikrinimo priemonių.

Siekiant, kad būsima programa būtų palankesnė naudos gavėjams ir kad mažiau lėšų reikėtų skirti įgyvendinančių institucijų administraciniams ištekliams, ją reikėtų įvairiais būdais supaprastinti (racionalizuojant siūlomas priemones, išlaikant tinkamą sąnaudų ir teikiamos naudos kontrolės pusiausvyrą, dažniau skirti nustatyto dydžio sumas ir kt.). Kai kurios priemonės bus įgyvendinamos dar šioje programoje.

Gerinti stebėseną

Būtų naudinga transformuoti stebėsenos sistemą į platesnio masto valdymo priemonę.

Komisija jau pradėjo procedūrą, kuria siekiama nustatyti būsimai programai labiau tinkančią valdymo ir stebėsenos sistemą. Į šį procesą taip pat įtraukti ir nacionalinių agentūrų atstovai.

KOMISIJOS IšVADOS

Teigiami tarpinio vertinimo rezultatai patvirtina 2010 m. stebėsenos apklausos, per kurią apklausti įvairių kategorijų programos naudos gavėjai, rezultatus:

- 77 proc. programoje dalyvavusių jaunuolių išmoko geriau nustatyti savo asmenines arba profesines ateities galimybes, o 66 proc. manė, kad dėl projekte įgytos patirties padidėjo jų galimybės įsidarbinti;

- 88 proc. su jaunimu dirbančių asmenų teigė įgiję įgūdžių ir žinių, kurių nebūtų įgiję dalyvaudami nacionalinio masto projektuose;

- 92 proc. jaunimo organizacijų mano, kad dalyvavimas programos „Veiklus jaunimas“ projektuose labai ar iš dalies pagerino jų projektų valdymo įgūdžius.

Komisija, siekdama toliau didinti programos, kasmet sulaukiančios vis didesnio paraiškų skaičiaus, veiksmingumą ir našumą, ketina įgyvendinti visas vertintojų pateiktas rekomendacijas. Remiantis kai kuriomis iš šių rekomendacijų bus parengtas dabartinės programos valdymo gerinimo veiksmų planas. Likusiomis rekomendacijomis bus vadovaujamasi nustatant jaunimui skirtas Europos lygmens priemones pasibaigus dabartinei „Veiklaus jaunimo“ programai.

Priedas

Programos „Veiklus jaunimas“ 2007–2009 m. rezultatai

Panaudotos lėšos mln. EUR | Atrinktų projektų skaičius | Dalyvių skaičius |

Jaunimas Europai |

1.1 | Jaunimo mainai | 82,293 | 3 947 | 123 286 |

1.2 | Jaunimo iniciatyvų rėmimas | 29,244 | 3 970 | 40 396 |

1.3 | Dalyvaujamosios demokratijos projektai | 21,315 | 301 | 22 647 |

Europos savanorių tarnyba |

Europos savanorių tarnyba | 128,023 | 6 675 | 16 491 |

Jaunimas pasaulyje |

3.1 | Bendradarbiavimas su kaimyninėmis ES šalimis | 23,140 | 1 511 | 40 807 |

3.2 | Bendradarbiavimas su kitomis šalimis | 7,360 | 85 | - |

Jaunimo rėmimo sistemos |

4.1 | Europos lygmens jaunimo reikalų srities organizacijų rėmimas | 8,965 | 275 | – |

4.2 | Europos jaunimo forumo rėmimas | 6,855 | – | – |

4.3 | Su jaunimu ir jaunimo organizacijose dirbančių asmenų mokymas ir tinklų veikla | 37,634 | 4 630 | 88 313 |

4.4 | Inovacijų ir kokybės skatinimo projektai | 2,314 | 28 | – |

4.5 | Jaunuolių ir su jaunimu bei jaunimo organizacijose dirbančių asmenų informavimas | 2 448 | 37 | – |

4.6 | Partnerystės projektai | 1,950 | 30 | 11 785 |

4.7 | Programos struktūrų rėmimas | 39,552 | – | – |

4.8 | Programos pridėtinė vertė | 1,311 | – | – |

Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje rėmimas |

5.1 | Jaunimo ir už jaunimo reikalų politiką atsakingų asmenų susitikimai | 10 363 | 283 | 37 432 |

5.2 | Veiklos, skirtos geriau suprasti ir išmanyti jaunimo reikalus, rėmimas | 0,134 | – | – |

5.3 | Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis | 2,476 | – | – |

Iš viso | 405,377 | 21 772 | 381 157 |

[1] OL L 327, 2006 11 24, p. 30.

[2] http://ec.europa.eu/youth/focus/focus1757_en.htm.

[3] OL C 311, 2009 12 19, p. 1.

[4] COM/2010/0477 galutinis, 2010 9 15.

[5] Apklausti programoje nedalyvavę asmenys.