Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą

ir Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Pažangesnis energijos apmokestinimas ES. Pasiūlymas persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą“

Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsniu, 2011 m. balandžio 29 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Pažangesnis energijos apmokestinimas ES. Pasiūlymas persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą“

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 4 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 158 nariams balsavus už, 4 prieš ir 13 susilaikius.

1.1.1 Šiuo metu, kai daugelis valstybių narių rengia strategijas ekonomikos ir finansų krizei įveikti, Energijos mokesčių direktyvos persvarstymas suteikia galimybę suderinti aplinkos ir ekonomikos tikslus. Šis persvarstymas leis valstybėms narėms, kurios to pageidauja, perkelti dalį darbo jėgos arba kapitalo mokesčių naštos į kitą apmokestinimo formą, kuria skatinamas aplinką tausojantis ir į efektyvesnį energijos vartojimą orientuotas elgesys, kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“.

1.1.2 Europa negali apsiriboti tikslais, kuriuos yra užsibrėžusi energetikos politikos srityje. Ji turi numatyti priemones jiems pasiekti. Kad galėtų sėkmingai tai įgyvendinti, ji turi nusiųsti „kainų signalą“. Tai veiksmingas būdas, gal net vienintelis, galintis priversti pakeisti mąstymą ir elgseną.

1.1.3 Nauja Energijos mokesčių direktyvos (EMD) redakcija yra neabejotinai pažangesnė už pradinę. Nustačius du energijos matavimo ir (arba) apmokestinimo faktorius direktyva tampa tikslesnė ir aktualesnė. CO2 mokesčio faktorius papildo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą.

1.1.4 Remiantis dviem apmokestinimo faktoriais, dauguma energijos rūšių turėtų būti vertinamos ir (arba) apmokestinamos vienodai atsižvelgiant į jų išskiriamą CO2 kiekį ir energetinę vertę. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad elektros energijai netaikoma tokia pati tvarka kaip kitiems energijos šaltiniams.

1.1.5 Kol kas, kaip bebūtų gaila, su dideliu variklių degalų apmokestinimu susijusios kainų politikos priemonės rengia Europos energijos vartotojus neišvengiamam stygiui ir apribojimams ir kartu skatina investuoti ir stengtis taupyti, rinktis ir plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, tapti atspariems naftos krizėms ir pan.

Tačiau pagal apmokestinimo lygius nustatytas kainų signalas neturi įtakos krosnių kurui ir priėmus Energijos mokesčių direktyvos naująją redakciją tokia padėtis gali nepasikeisti. Todėl vartotojai negali gauti naudos iš energijos taupymo ir investicijų į krosnių kurą ir patiria nenuspėjamų rinkų svyravimų poveikį.

1.1.6 Didesnės paskatos vartotojams taupyti krosnių kurą praverstų ir sektoriaus įmonėms: paspartintų įrenginių atnaujinimo procesą ir atvertų naujas rinkos galimybes.

1.1.7 Imlūs energijai pramonės sektoriai, kurie iki šiol nepriklausė EMD taikymo sričiai, dabar yra pagrįstai į ją įtraukti.

Vis dėlto dar yra sektorių, kuriems ši direktyva visiškai arba iš dalies netaikoma, pavyzdžiui:

Sunku įžvelgti šių išimčių nuoseklumą, juolab, kad jų reikalingumo gali nesuprasti tie, kuriems ši išimtis netaikoma.

1.1.8 Priešingai nei nurodoma Europos Komisijos komunikate, naujojoje Energijos mokesčių direktyvoje nenustatytas joks pagrindas, neišreikšta pozicija, netgi nepateikta rekomendacijų, kaip valstybės narės galėtų pasinaudoti iš naujosios mokesčių sistemos gautomis mokestinėmis pajamomis arba jų dalimi, kad paskatintų energijos tiekimą susieti su naujomis technologijomis ir švaresne energija.

1.1.9 Vis dėlto EESRK turi pabrėžti, kad EMD padeda plėtoti bendrąją rinką, kadangi direktyva siekiama ir sudaroma galimybė suderinti energijos mokesčius.

1.2.1 Komitetas remia Europos Komisijos pastangas įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Naujojoje EMD redakcijoje aiškiai laikomasi šios krypties visų pirma siekiant:

1.2.2 Visgi EESRK apgailestauja, kad naujojoje EMD redakcijoje nesiekiama platesnio užmojo tikslų ir kad jai trūksta nuoseklumo. Europos Komisija dar prieš pristatydama dokumentą (ir dėl jo derėdamasi) Taryboje ėmėsi iniciatyvos į dokumentą įtraukti išimtis arba leidžiančias nukrypti nuostatas, kurių tikslas - vienoms valstybėms narėms nesukelti nepasitenkinimo ir įtikti kitoms.

Europos Komisija Taryboje įvyksiančiame derybų procese rizikuoja nebeturėti veiksmų laisvės, todėl jai gali tekti galutinai ir rizikingai sušvelninti mums pristatytą naująją redakciją.

1.2.3 Iš valstybių narių galima tikėtis santūraus vertinimo, netgi nepritarimo. Vis dėlto Komitetas mano, kad Europa, o visų pirma Europos Komisija, turėtų sugebėti priversti valstybes nares taikyti priemones, ypač kai kuriose iš jų nacionaliniu lygmeniu blokuojami sprendimai, kurie būtini siekiant įgyvendinti tikslus, kuriems Europos lygmeniu vieningai pritarta.

1.2.4 Be to, Europos Komisija turi būti pasirengusi ir pasipriešinti lobistams, norintiems užkirsti kelią bet kokioms permainoms ir kalbantiems apie „galimas papildomas sąnaudas“ arba „pavojingą konkurencingumo sumažėjimą“. Komisija, žinoma, turi raginti valstybes nares apsvarstyti kai kuriuos ne dažnai pasitaikančius, tačiau keblius atvejus, tačiau taip pat privalo ir toliau ryžtingai siekti Europos energetikos tikslų ir pabrėžti strateginius privalumus, kuriuos suteikia inovacijos atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, darbo vietų kūrimo ir augimo, gyvenimo kokybės gerinimo ir kitose srityse.

1.2.5 Siekiant išvengti galimo valstybių narių nepritarimo, Komitetas siūlo Europos Komisijai numatyti priemones, kurios padėtų vykdyti privalomus pokyčius ir, jei įmanoma, jas įtraukti į siūlomą dokumentą. Toks sprendimas mums atrodo geresnis nei nuolaidos, numatytos dar prieš pradedant derybas su valstybėmis narėmis, juolab kad toks sprendimas sudarys galimybę vartotojams geriau pasirengti numatytoms permainoms.

2.1.1 Nagrinėjamas dokumentas nėra nauja direktyva, o nauja EMD redakcija. Nauja redakcija iš esmės turėtų įsigalioti 2013 m. sausio 1 d. Ši data sutampa su trečiuoju ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos etapu.

2.1.2 Persvarstytoje direktyvoje kiekvienai variklių degalų arba krosnių kuro rūšiai numatyta įvesti du apmokestinimo faktorius, kiekvienu iš jų siekiant atskiro tikslo:

2.1.5 Priminsime, kad dabartine EMD ir jos naujosios redakcijos projekte nustatomi minimalūs mokesčių tarifai. Taigi valstybės gali nustatyti aukštesnius mokesčių tarifus, tai, ką dauguma jų, beje, ir daro.

2.2.1 Šis pasiūlymas dėl naujos redakcijos papildo pirmiau rengtas ir priimtas direktyvas, visų pirma:

2.2.2 Šioje nuomonėje be nagrinėjamo pasiūlymo dėl EMD naujosios redakcijos taip pat remiamasi komunikate (2) pateikta papildoma informacija ir Europos Komisijos parengtu informaciniu pranešimu (3).

2.2.3 Svarbu pabrėžti, kad Europos Komisija šios Europos politikos ėmėsi rengti atsižvelgdama į tarptautines aplinkybes, kurios turi didelės įtakos įvairioms sritims, pavyzdžiui:

— reglamentavimo: Čikagos konvencija griežtai ir privaloma tvarka ribojami aviacijos srityje taikomi mokesčiai,

— rinkos: moksliniai tyrimai atvėrė galimybę išgauti skalūnų alyvą. Šis atradimas sudarė galimybę eksploatuoti naujus telkinius ir taip padidino iškastinio kuro energijos pasiūlą. Atradimas taip pat padarė didelį perversmą dujų rinkoje: pasaulio mastu smarkiai sumažėjo dujų kaina, o kitos energijos rūšys, visų pirma atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, tapo ne tokios patrauklios,

— strateginės: įvykiai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose turi labai didelės įtakos ne tik degalų kainoms, bet ir valstybių narių pozicijai dėl tam tikrų energijos šaltinių,

— aplinkos: turi būti atsižvelgta į Kioto susitarimus ir Kankune vykusias diskusijas ir prireikus atitinkamai pakoreguota ES strategija ir politika,

— viešoji nuomonė: įvykiai Fukušimoje parodė, kokį didelį poveikį viešajai nuomonei gali padaryti toks didelis ir netikėtas įvykis. Rengiant valstybių narių ir Europos strategijas ir priimant sprendimus negalima neatsižvelgti į viešąją nuomonę ir žinoma būtina nedelsiant pakoreguoti savo politiką.

2.2.4 Todėl kyla klausimas, kaip tarptautiniu požiūriu vertinti energijos apmokestinimo problemą:

2.3.1 Ankstesnė Direktyva 2003/96/EB buvo parengta remiantis 1996 m. Europos Komisijos pasiūlymu. Po ilgų derybų Europos Sąjungos Taryboje šis pasiūlymas buvo iš esmės pakeistas siekiant atsižvelgti į nacionalinius ypatumus. Pakeitimuose siūlyta labai laipsniškai, nustatant pereinamuosius laikotarpius, taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas ir kitas išimtis. Galiausiai 1996 m. pasiūlymas dėl direktyvos priimtas 2003 m.

2.3.2 Šios direktyvos praktinis įgyvendinimas valstybėse narėse, energetikos rinkos raida ir energijos vartojimo poveikio aplinkai ir klimatui suvokimas akivaizdžiai parodė jos trūkumus ir paaiškėjo būdai, kaip būtų galima ją patobulinti (žr. toliau).

2.3.3 2005 m. pradėtas šios direktyvos persvarstymas. Pirmasis mėginimas persvarstyti, sutelkiant dėmesį į komercinės paskirties dyzeliną, pradėtas 2007 m., tačiau Tarybos nepasiekė. 2008 m. kovo mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba paprašė pateikti naują pasiūlymą dėl persvarstymo ir tai tapo Europos Komisijos 2011 m. metinės augimo apžvalgos prioritetu.

2011 m. balandžio 12 d. Europos Komisijos nariai priėmė pasiūlymą dėl energijos mokesčių direktyvos naujos redakcijos.

3.1 Energijos mokesčių direktyvos (EMD) nauja redakcija visų pirma siekiama, be kita ko, atsižvelgti į naujus strategijoje „Europa 2020“ nustatytus Europos Sąjungos prioritetus:

3.2 Ši direktyva taip pat atitinka ES klimato ir energetikos strategijos 2013-2020 m. „20-20-20“ tikslus:

3.3 Be to, šia direktyva siekiama ištaisyti ankstesnės EMD trūkumus ir spragas:

3.4 Naujojoje redakcijoje atsižvelgta į išorės priežasčių nulemtus reikalavimus:

3.5 Galiausiai ši direktyva taip pat turi atitikti tam tikrus vidaus reikalavimus:

4.1.1 Primindami, ką minėjome įžangoje, pabrėšime, kad svarbiausias pasiūlymo tikslas (1 straipsnis) - apibrėžti du apmokestinimo faktorius. Be to, pasiūlyme patvirtinama (4 straipsnis), kad apskaičiuoti apmokestinimo lygiai yra minimalūs ir valstybės narės gali juos viršyti. Šie minimalūs lygiai kas treji metai bus peržiūrimi.

4.1.2 Kita svarbi pasiūlymo nuostata (4 straipsnio 3 dalis) - naujas reikalavimas valstybėms narėms užtikrinti, kad visiems vienodos paskirties produktams (variklių degalai ir krosnių kuras) būtų taikomi vienodi apmokestinimo lygiai, apskaičiuoti remiantis jų išskiriamu CO2 kiekiu ir jų energetine verte.

4.1.3 Ankstesnėje direktyvoje minimalūs apmokestinimo lygiai buvo nustatyti kiekvienam produktui (pagal konkretų naudojimą), nesusiejant produktų tarpusavyje.

4.1.4 Atlikus šį pakeitimą valstybės narės privalės perskaičiuoti savo (nacionalinius) apmokestinimo lygius, kad patikrintų, ar jie atitinka Europos lygmeniu apibrėžtus minimalius apmokestinimo lygius (žr. persvarstytos EMD I priedo A, B, C lenteles).

4.1.5 Šis reikalavimas taikomas variklių degalams ir krosnių kurui. 2013 m. jis bus pradėtas taikyti krosnių kurui, o nuo 2023 m. - variklių degalams. Šio reikalavimo taikymas atidėtas siekiant atsižvelgti į labai didelius skirtumus tarp valstybių narių.

4.1.6 Elektros energijos minimalūs apmokestinimo lygiai pateikiami atskiroje lentelėje (lentelė D), kadangi proporcingumo reikalavimas ir apmokestinimo lygių suvienodinimas elektros energijai netaikomas.

4.1.7 Mokestį už elektros energiją ir toliau mokės galutinis vartotojas pagal faktorių „energijos mokestis“, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, taikomo gamybai ir suvartojimui.

4.1.8 Kadangi vartojant elektros energiją anglies dioksidas neišskiriamas, elektros energijos produktams negali būti taikomas su CO2 susijęs mokestis. EMD nebus taikoma dideliems įrenginiams, kadangi jiems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Iš branduolinės energijos gaminama elektros energija apmokestinama ne su CO2 susijusiu mokesčiu (neišmetami teršalai), o atsižvelgiant į energijos suvartojimą.

4.1.9 Siekiant į persvarstytąją direktyvą įtraukti Direktyvą 2003/87/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemos ir norint išvengti bet kokio dubliavimosi, siūloma (14 straipsnio 1 dalies d punktas) energetikos produktams, naudojamiems veikloje, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, netaikyti su CO2 susijusio mokesčio. Tačiau kartu veikla, kuriai iki šiol nebuvo taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, nuo šiol priklausys EMD taikymo sričiai.

4.2.1 Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į tai, kad kai kuriems sektoriams būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika (14a straipsnis), ir siūloma iki 2020 m. kiekvienam atitinkamam įrenginiui įvesti mokesčių kreditą. Šis mokesčių kreditas bus apskaičiuojamas pagal vidutinį metinį sunaudotų energetikos produktų kiekį per ataskaitinį laikotarpį.

4.2.2 Veikla, kuriai iki šiol netaikytas apmokestinimas (2 straipsnis), nuo šiol patenka į direktyvos taikymo sritį taikant tiek su CO2 susijusį, tiek energetinės vertės mokestį.

4.2.3 Kalbant apie mokesčių tarifų diferencijavimą (5 straipsnis), padarytas vienintelis pakeitimas - ši nuostata netaikoma taksi automobiliams.

4.2.4 Bendrijos oro transportui (išskyrus privatų) ir jūrų transportui (išskyrus privačius pramoginius laivus) EMD netaikoma.

4.2.5 Tam tikruose sektoriuose variklių degalai galės būti apmokestinami kaip krosnių kuras (8 straipsnis):

4.2.6 Dėl žemės ūkio sektoriaus ir jame išmetamo CO2 Europos Komisija numato (14a straipsnis) išsiaiškinti, ar tai yra sektorius, kuriam būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika. Jei tai pasitvirtintų, ji leistų valstybėms narėms skirti ūkiams mokesčių kreditą.

Be to, kalbant apie energetinės vertės mokestį, Europos Komisija nuo šio mokesčio visiškai atleis (15 straipsnio 3 dalis) žemės ūkio sektorių, jei savo ruožtu jame bus padidintas ekvivalentiškas energijos vartojimo efektyvumas. Valstybės narės gali pačios tai apibrėžti.

4.2.7 Biodegalai (16 straipsnis) nebeapmokestinami kaip jų iškastinio kuro ekvivalentai. Bendrasis energijos suvartojimo mokestis (pagal energetinę vertę) yra taikomas.

4.2.8 Tačiau atsiranda skirtumas, susijęs su CO2 mokesčio taikymu. Biodegalai ne visuomet yra iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių: kai kurie iš jų gali išskirti daugiau CO2 nei jo sunaudoja. Atsinaujinančiojo energijos šaltinio biodegalams šis mokestis netaikomas, kadangi pagal jų pobūdį laikoma, kad jie visiškai neišskiria CO2. Neatsinaujinančiojo energijos šaltinio biodegalams su CO2 susijęs mokestis bus taikomas taip, kaip ir įprastiems energetikos produktams.

4.2.9 Iki 2023 m. valstybės narės galės ir toliau taikyti žemesnį nei minimalus EMD numatytą apmokestinimo lygį.

4.2.10 Valstybės narės ir toliau turi galimybę visiškai arba iš dalies mokesčio netaikyti krosnių kurui ir namų ūkių (ir labdaros organizacijų) vartojamai elektros energijai (15 straipsnio 1 dalies h punktas).

5.1.1 Tai, kad apskaičiuojant energijos mokesčius atsižvelgiama į du faktorius, yra neabejotinai teigiamas žingsnis, palyginti su ankstesne direktyva. Nagrinėjama direktyva visų pirma atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus: mažinti anglies dioksido išmetimą ir energijos suvartojimą.

Be to, joje tiksliau (tik pagal vieną kriterijų) vertinamas neigiamas energijos vartojimo poveikis: tarša ir pernelyg didelis pasaulio išteklių suvartojimas.

5.1.2 Remiantis pasiūlymu dėl EMD persvarstymo, kiekvienoje valstybėje narėje privaloma nacionaliniu lygmeniu taikyti su CO2 susijusį mokestį. Priminsime, kad Europos lygmeniu jau yra nustatyta kita priemonė: taršos leidimų įsigijimas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą.

Įrenginys, kuriam taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, negalės būti papildomai apmokestintas pagal EMD; šiuo atveju direktyva jam nebus taikoma. Taigi EMD užkerta dvigubo apmokestinimo už CO2 taikant dvi priemones galimybę. Ir priešingai - naująja direktyva sudaroma galimybė mokesčių priemonę taikyti ir mažiems įrenginiams, kuriems iki šiol, atsižvelgiant į jų dydį, nebuvo taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

EESRK remia pasiūlymą į EMD įtraukti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kadangi taip būtų ištaisytas šios sistemos spraga: pagal šią sistemą nebuvo apmokestinama 50 proc. variklių degalų ir krosnių kuro išmetamo CO2.

5.1.3 Ne visos energijos rūšys vienodai taršios. Tam tikros didelio tankio energijos rūšys leidžia suvartoti daugiau nei kitos. Taigi, siūlomoje persvarstytoje direktyvoje numatyta energijos šaltinių pusiausvyra yra tinkama ir teisinga.

Vis dėlto tai lemia tam tikrų energijos rūšių, kurioms šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse taikomi mažesni mokesčiai, didesnius mokesčius. Šiuo požiūriu labiausiai pribloškiantis pavyzdys - dyzelinas, kurio minimalus apmokestinimo lygis turėtų būti didesnis nei benzino, turint omenyje ne tik tai, kad išskiriama šiek tiek daugiau CO2, bet visų pirma didesnę jo energetinę vertę. Tačiau daugelyje valstybių narių šiuo metu padėtis yra visiškai priešinga. Kadangi mokesčiai dyzelinui yra mažesni ir jis yra pigesnis nei benzinas, dyzelinių automobilių keliuose yra gerokai daugiau.

5.1.4 Komitetas pritaria Komisijos teiginiui, kad dyzelinas yra gerokai pigesnis nei benzinas, todėl naftos perdirbimo rinka šiuo metu sutrikdyta dėl pernelyg didelės dyzelino ir per mažos benzino paklausos. Didesnis dyzelino apmokestinimas tiesiog sudarytų palankias sąlygas atkurti pusiausvyrą.

5.1.5 Vis dėlto EESRK perspėja Europos Komisiją, kad atvirkštinis benzino ir dyzelino kainų skirtumas gali labai sutrikdyti automobilių pramonės rinką ir lemti didesnę su automobilių transportu susijusią namų ūkių naštą. Ir šiuo atveju perėjimas turėtų būti laipsniškas.

5.1.6 Paradoksalu, bet variklių degalų atveju dideli mokesčiai apsaugojo vartotojus nuo naftos kainų šoko. Iš tiesų didelė kaina skatina prevenciškai mažinti vartojimą, dideli mokesčiai mažina variklių degalų, kurie jautriai reaguoja į rinkos svyravimus (kainų šoką), proporciją.

5.1.7 Daug dešimtmečių transporto priemonių gamintojai sugebėjo investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir sėkmingai mažino variklių suvartojamos energijos kiekį. Nepaisant pasikartojančio naftos kainų šoko, transporto sektorius niekada nepatyrė sąstingio.

5.1.8 Remdamasis tokia analize, EESRK pabrėžia, kad su CO2 susijęs mokestis variklių degalams ir krosnių kurui yra vienodas. Jo dydis bus 20 eurų už CO2 toną arba, pavyzdžiui, 0,0533 euro už bet kokio (šildymui arba kitoms reikmėms skirto) dyzelinio kuro litrą.

5.1.9 Todėl EESRK nori, kad vartotojai pajustų krosnių kuro energijos mokestį: jis negali būti 0,0054 euro už litrą!

5.2.1 Penkios valstybės narės leidžia taikyti mažesnius mokesčius komercinės paskirties dyzelinui (sunkiasvorių krovininių transporto priemonių, tolimojo susisiekimo autobusų, taksi automobilių ir kt.). Persvarstomoje EMD dar kartą nagrinėjama tokia galimybė ir iš valstybių narių reikalaujama subalansuoti mokesčius.

Kadangi dyzelino keliama tarša visada tokia pati nepriklausomai nuo jo naudojimo paskirties (komercinės ar asmeninio naudojimo), sprendimas atsisakyti šio mokesčio sumažinimo labai teisingas ir visų pirma atitinka strategijoje „Europa 2020“ nustatytus principus. Be to, proporcingai daugėjant kelių transporto priemonių, kurios dažniausiai naudoja dyzeliną, akivaizdu, kad būtina skatinti stabdyti tokią tendenciją ir mažinti sunkiasvorių krovininių transporto priemonių eismą.

Vis dėlto dėl dviejų priemonių, kuriomis didinamas mokestis dyzelinui, kumuliacinio poveikio (subalansavimas benzino atžvilgiu (žr. aukščiau) ir mažesnio mokesčio nebetaikymas komercinės paskirties dyzelinui) kai kuriose valstybėse narėse gerokai išaugs dyzelino kainos. Tokiu atveju gerai organizuoti ir lengvai sutelkiami kai kurių profesijų atstovai gali daryti spaudimą savo nacionalinėms vyriausybėms arba inicijuoti plataus masto protesto judėjimą.

Todėl EESRK perspėja Europos Komisiją, kad pernelyg plataus užmojo ir greitos permainos gali būti pavojingos ir valstybės narės greičiausiai jas sutiks santūriai. Todėl Komitetas siūlo numatyti gretutines priemones siekiant atsižvelgti į strategijos „Europa 2020“ reikalavimus ir paskatinti valstybes nares paremti EMD persvarstymą.

5.2.2 Valstybės narės turi užtikrinti vienodą visų energijos rūšių apmokestinimą, atsižvelgiant į jų išmetamą CO2 kiekį ir energetinę vertę (žr. aukščiau). Šis suvienodinimo reikalavimas netaikomas elektros energijai.

EESRK abejoja dėl šios išimties ir nori, kad Europos Komisija persvarstytų savo pasiūlymą siekiant, kad elektra būtų traktuojama vienodai kaip ir kitos energijos rūšys.

5.2.3 Veiklai, kuriai pagal ankstesnę direktyvą netaikytas energijos mokestis, nuo šiol, kaip ir kitai veiklai, bus taikomas mokestis, atsižvelgiant į išmetamą CO2 ir energinę vertę.

Priminsime, kad direktyva nebuvo taikoma šiai veiklai: metalurginiams procesams ir cheminei redukcijai, elektrolitiniams procesams, energijai imlioms įmonėms (kai elektros energija sudaro daugiau kaip 50 proc. produkto sąnaudų) ir ne metalų produktų gamybos mineraloginiam procesams (cementas, stiklas, kalkės ir kt.).

Atlikdami šį pakeitimą direktyvos persvarstymo dalyviai akivaizdžiai laikosi nuoseklumo: viena vertus bet kokia tarši veikla arba energijai imli veikla yra apmokestinama vienodai. Kita vertus, vykdant bet kokio pobūdžio veiklą raginama investuoti siekiant suvartoti mažiau energijos.

Todėl EESRK gali tik paremti sugrįžimą prie teisingo ir nuoseklaus sprendimo. Vis dėlto Komitetas nerimauja dėl socialinio ir ekonominio poveikio minėtai veiklai, todėl siūlo ir šioje srityje numatyti gretutines priemones siekiant:

Be to, Komitetas kelia klausimą, koks bus realus šio pakeitimo, kuriuo siekiama minėtas veiklos sritis įtraukti į EMD taikymo sritį ir kartu pašalinti tas, kurios priskiriamos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sričiai, poveikis.

Galiausiai EESRK svarsto, ar anglies dioksido nutekėjimo rizika negalėtų būti susijusi su veikla, kuriai anksčiau direktyva nebuvo taikoma. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje numatyti apsaugos mechanizmai. EMD galėtų pasekti šiuo pavyzdžiu.

5.2.4 Valstybės narės ir toliau turi teisę taikyti diferencijuotą apmokestinimo normą beveik visoms pirmiau minėtoms veiklos sritims. Paliekant tokią galimybę vietiniam viešajam keleiviniam transportui, akivaizdu, kad šis transporto sektorius nebus skatinamas investuoti siekiant mažinti taršą arba degalų suvartojimą. Tačiau tokios teisės palikimas galioti gali būti pateisintas kaip būdas skatinti naudotis ne individualiu, o viešuoju transportu.

Vis dėlto EESRK abejoja dėl to, kaip pagrįsti, kad tokios išimties teisė ir toliau bus taikoma atliekų surinkimui, greitosios pagalbos automobiliams, viešajam administravimui, neįgaliesiems, ginkluotosioms pajėgoms ir tkt.

Todėl Komitetas rekomenduoja pakeisti pasiūlymą, kad puikios priežastys, dėl kurių diferencijuota apmokestinimo norma netaikoma taksi automobiliams, analogiškai taptų pagrindu šios normos netaikyti ir kitoms transporto priemonėms.

5.2.5 Remdamasis analogiška analize kaip ir diferencijuotos apmokestinimo normos atveju, EESRK svarsto, kokiais argumentais remiantis EMD netaikoma ES oro ir jūrų transportui.

5.2.6 Net jeigu ateityje oro ir jūrų transportui ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema galėtų būti taikoma tik išmetamo CO2 kiekio tikslu, EESRK nerimauja dėl to, kad šiems dviem energijai imliems sektoriams nebus taikomas mokestis už suvartojamą energiją.

Dėl tarptautinių susitarimų bus neįmanoma apmokestinti šių dviejų transporto rūšių pagal jų „energetinę vertę“. Todėl Komitetas siūlo surengti pasaulines derybas siekiant šiuos susitarimus geriau suderinti su Europos lygmens taisyklėmis.

5.2.7 EESRK abejoja dėl valstybėms narėms paliktos teisės krosnių kuro ir elektros energijos mokesčio netaikyti namų ūkiams.

Suteiktąja galimybe pažeidžiamas visas EMD nuoseklumas. EMD laikomasi pagrindinio principo – kainų signalas paskatins susijusius dalyvius mažinti išmetamą CO2 ir suvartojamą energiją. Kodėl kainų nenorima pakeisti daug energijos suvartojantiems namų ūkiams?

Taigi EESRK rekomenduoja panaikinti pasiūlymo tekste numatytą galimybę šio mokesčio netaikyti namų ūkiams, tačiau siūlo atsižvelgti į specifinius vietos ir nacionalinių vartotojų poreikius.

5.2.8 Siekiant užtikrinti nuoseklumą, persvarstant EMD norėta užtikrinti, kad į direktyvos taikymo sritį būtų įtraukta iki šiol jai nepriskirta veikla ir kad komercinės paskirties dyzelinui nebūtų teikiamas pranašumas, palyginti su asmeniniams tikslams naudojamu dyzelinu.

Tokiu atveju, kaip paaiškinti tai, kad kitiems veiklos sektoriams (pavyzdžiui, žemės ūkio, statybos, viešųjų darbų ir pan.) ir toliau taikomos palankesnės sąlygos variklių degalus apmokestinant daug mažesniu krosnių kurui taikomu mokesčiu, juolab, kad šie sektoriai turi būti pavyzdiniai: atsižvelgiant į juose vykdomą veiklą ir jų svarbą, būtent jie lemia teigiamus poslinkius žemės naudojimo planavimo ir būsto sektoriuose.

5.2.9 EESRK nesupranta, kuo pagrįsta tokia išimtis, juk šios priežastys negali būti nei ekonominės, nei socialinės, nei susijusios su aplinka. Komitetas nerimauja, kad tokio požiūrio gali būti laikomasi siekiant sulėtinti arba sustabdyti naujosios direktyvos taikymą teigiant, kad ji yra nepagrįsta ir diskriminacinio pobūdžio.

5.2.10 Konkrečiai kalbant apie žemės ūkio sektorių, EESRK norėtų įspėti Europos Komisiją, kad persvarstytoji EMD yra gana neaiški ir kad prieš patvirtinant šį pasiūlymą valstybės narės gali reikalauti paaiškinimo ir teisinio tikrumo.

5.3.1 Naujoji EMD negali būti paprastas ir vienintelis sprendimas. Europos Sąjungos energetikos politika apima daugiau veiksnių ir yra sudėtingesnė už kitas politikos sritis. Jai reikia keleto sprendimų derinio arba vieno kompleksinio sprendimo.

EESRK vis dėlto vertina EMD persvarstymo autorių pastangas supaprastinti šios direktyvos principus, tikslus ir taikymą.

5.3.2 Tačiau kartu - kaip jau pirmiau minėta - naujoji direktyvos redakcija yra viena iš turtingos ir sudėtingos reglamentavimo aplinkos dalių. Beje, joje yra nemažai nuorodų į kitus dokumentus ir direktyvas. Ši dokumentų tarpusavio sąsaja daugelyje direktyvų leidžia išvengti bereikalingo pasikartojimo.

Tačiau energetikos ir aplinkos srityse vyksta nuolatinės permainos. Tai rodo ir galimybė atnaujinti nomenklatūros kodus (2 straipsnio 5punktas). Be to, bet koks susijusio dokumento pakeitimas gali turėti nelaukto arba nepageidaujamo poveikio kitiems dokumentams.

EESRK siūlo priede nurodyti susijusius dokumentus. Be to, prireikus reikėtų paaiškinti, kurie elementai negali būti keičiami siekiant užtikrinti būsimos EMD nuoseklumą.

5.3.3 Pagal 4 straipsnį apskaičiuojant minimalų apmokestinimo lygį įtraukiama bendra netiesioginių mokesčių suma, taigi įskaitant ir grynai nacionalinio lygmens priemones, pavyzdžiui, tam tikrų valstybių narių su CO2 susijusį mokestį. Tačiau taikymo sritis, kurią valstybės narės pasirinks apmokestindamos CO2 mokesčiu ir nuo jo atleisdamos, gali skirtis nuo EMD numatytų su šio mokesčio taikymu susijusių sričių.

EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų paaiškinti, kad perkeldamos direktyvą valstybės narės privalės taikyti abu CO2 mokesčius.

5.3.4 Persvarstant direktyvą dėmesys sutelktas į energijos mokesčius. Europos Komisija, beje, pripažįsta, kad EMD nenumatyta galimybė valstybėms narėms pasinaudoti su EMD taikymu susijusiomis mokesčių pajamomis.

Vienas iš strategijos „Europa 2020“ prioritetų - tvarus augimas siekiant tausiau išteklius naudojančios, ekologiškesnės ir konkurencingesnės ekonomikos.

EESRK kelia klausimą, kodėl būsimoje EMD nenumatytos konkrečios priemonės, kurios leistų užtikrinti bendrus ir darnius valstybių narių veiksmus siekiant tvaresnės, ekologiškesnės ir konkurencingesnės ekonomikos. Pavyzdžiui:

5.3.5 Išmetamas CO2 kiekis išreikštas tonomis, o energetinė vertė - gigadžauliais (GJ). Minimalus kiekvieno energetikos produkto mokesčio tarifas apskaičiuojamas pagal jo išskiriamą CO2 kiekį ir energetinę vertę. Minimalūs tarifai turi būti taikomi įprastam apskaitos ir apmokestinimo vienetui: paprastai litrais skaičiuojami variklių degalai ir kai kurių rūšių krosnių kuras, kilovatvalandėmis (kWh) elektros energija ir t. t. Europos Komisijos tarnybos turėtų atlikti su šiuo perskaičiavimu kitais vienetais susijusį skaičiavimą. Visgi dokumente nepaaiškintos taisyklės ir prielaidos, kuriomis remtasi atliekant šiuos skaičiavimus, todėl kai kurių valstybių narių atstovams nepavyksta pasiekti tokių pat rezultatų.

EESRK primena, kad būtina suderinti perskaičiavimą kitais vienetais, todėl siūlo dokumente aiškiai nurodyti perskaičiavimo metodus, kuriais naudojamasi, ir juos nurodant kiek galima labiau remtis valstybėse narėse mokesčiams apskaičiuoti taikomais vienetais.

2011 m. spalio 27 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) NCV: energetikos produktų ir elektros energijos grynoji šilumingumo vertė.