3.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/82


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/…, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms

(COM(2010) 767 galutinis – 2010/0370 (COD))

2011/C 132/15

Vienintelis pranešėjas Christos POLYZOGOPOULOS

Europos Vadovų Taryba ir Europos parlamentas, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsniu, 2010 m. gruodžio 18 ir 20 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/…, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms

COM(2010) 767 galutinis – 2010/0370 (COD)

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. vasario 28 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 174 nariams balsavus už, 6 - prieš ir 17 susilaikius.

Išvados ir rekomendacijos

1.   Išvados

EESRK palankiai vertina nagrinėjamą reglamentą, pasiūlymą dėl ankstesnio Reglamento (EB) Nr. 1405/2006 kodifikuotos redakcijos projekto, dėl toliau išdėstytų priežasčių.

1.1

Ankstesnis reglamentas buvo ne kartą keičiamas, kad atspindėtų Bendrijos teisės aktų raidą ir derėtų su Lisabonos sutartimi. Be to, reikia pertvarkyti teisės akto struktūrą, kad naujoje reglamento redakcijoje būtų labiau pabrėžiamas pagrindinis paramos programos vaidmuo ir akcentuojama

a)

speciali tiekimo tvarka,

b)

konkrečios vietinės gamybos rėmimo priemonės.

1.2

Naujoje reglamento redakcijoje aiškiai nurodomi esminiai specialios tvarkos, taikomos mažųjų Egėjo jūros salų vietinės svarbos žemės ūkio produktams, elementai siekiant veiksmingai pašalinti sunkumus, kurie kyla dėl šių salų izoliuotumo, atokumo, atskirties, mažumo, kalnuotumo, klimato sąlygų ir ekonominės priklausomybės nuo nedidelio skaičiaus produktų.

1.3

Naujojo reglamento 2 straipsnyje pabrėžiamos priemonės, kurios padeda įgyvendinti tikslus – užtikrinti būtiniausių žmonėms vartoti, perdirbti arba naudoti žemės ūkyje skirtų produktų tiekimą į mažąsias salas sumažinant dėl šių salų nutolimo, atokumo ir mažumo atsirandančias papildomas išlaidas, taip pat išsaugoti ir plėtoti mažųjų salų žemės ūkio veiklą, įskaitant vietinių produktų gamybą, perdirbimą ir prekybą jais.

1.4

Reglamentu siekiama užtikrinti, kad šią sistemą mažosioms Egėjo jūros saloms Graikija taikytų taip pat, kaip ir kitas panašias sistemas, ir taip būtų išvengta konkurencijos iškraipymų ar ūkinės veiklos vykdytojų diskriminavimo.

1.5

Reglamentu užtikrinamas tinkamas biudžeto administravimas, kadangi Graikija savo programoje turi nurodyti paramos priemonių, kurios apima tiesiogines išmokas už vietos produktus, sąrašą ir konkrečiai nurodyti, kaip ši suma skaičiuojama.

1.6

Reglamente nurodoma, kad specialios tiekimo tvarkos finansavimo viršutinė riba padidinta 20 proc.

1.7

Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su vienodomis licencijų sistemos įgyvendinimo sąlygomis ir ūkinės veiklos vykdytojų įsipareigojimais dėl specialios tiekimo tvarkos, taip pat su bendra Graikijos atliekamų patikrinimų tvarka.

1.8

11 straipsnio 2 dalimi Komisijai suteikiama teisė deleguotuoju teisės aktu nustatyti ekonominės veiklos vykdytojų įtraukimo į registrą sąlygas ir, jei būtina, nustatyti, kad licencijos būtų išduodamos tik pateikus užstatą, taip pat patvirtinti priemones, susijusias su programų pakeitimų tvirtinimo tvarka.

Paaiškinimas

2.   Įžanga

2.1   Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, priemonių tikslais ir programavimo, nuoseklumo ir derėjimo su kitomis Sąjungos politikos sritimis principais, nustatytos bendros tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisyklės.

2.2   Pagal Sutarties 291 straipsnio 2 dalį Komisija, kuriai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, imasi būtinų privalomų priemonių užtikrinti, kad šią sistemą mažosioms Egėjo jūros saloms Graikija taikytų taip pat, kaip ir kitas panašias sistemas, ir taip būtų išvengta konkurencijos iškraipymų ar ūkinės veiklos vykdytojų diskriminavimo.

2.3   Reglamentu užtikrinamos vienodos licencijų sistemos įgyvendinimo sąlygos ir ūkinės veiklos vykdytojų įsipareigojimai dėl specialios tiekimo tvarkos (11 straipsnio 3 dalis).

2.4   Reglamente nustatytos vienodos programų įgyvendinimo sąlygos (6 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 3 dalis ir 18 straipsnio 3 dalis) ir bendra Graikijos taikoma patikrinimų tvarka (7 straipsnis, 12 straipsnio 2 dalis ir 14 straipsnio 1 dalis).

2.5   EESRK mano, kad tobulinant reglamento, kurį ketinama priimti, turinį ir rengiant integruotą politiką išsibarsčiusioms Egėjo jūros saloms, reikėtų atsižvelgti į šios nuomonės 4, 5, 6 ir 7 punktuose išdėstytus svarstymus, pastabas ir pasiūlymus.

3.   Siūlomo reglamento turinys

3.1   Dėl daugelio pakeitimų ir siekio suderinti su Lisabonos sutartimi naujuoju reglamentu panaikinamas ankstesnis Reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 ir pakeičiamas jo tekstas.

3.2   Mažosioms Egėjo jūros saloms skirtos paramos programos (II skyriaus 5 straipsnis), kurią Graikija turi parengti ir pateikti Komisijai tvirtinti, turinys patikslinamas taikant subsidiarumo principą ir juo vadovaujantis. Be to, Graikija, vadovaudamasi jos pačios nustatytais principais, gali padaryti programos pakeitimus (II skyriaus 3 ir 6 straipsniai), kad ji būtų tinkamai priderinta.

3.3   Reglamentu nustatoma Sąjungos žemės ūkio produktų, kurie mažosiose Egėjo jūros salose yra būtini žmonių maistui, kitų produktų gamybai arba naudoti žemės ūkyje, speciali tiekimo tvarka (3 straipsnis). Be to, nurodoma, kad Graikija turi parengti tiekimo balansą ir nustatyti salų tiekimo poreikius šioje srityje.

3.4   Kiekvienam mažųjų salų žemės ūkio produktui skiriama parama nustatoma atsižvelgiant į prekybos sąnaudas, kurios skaičiuojamos nuo Graikijos žemyninėje dalyje esančių pakrovimo uostų, ir į galimas papildomas sąnaudas, atsirandančias dėl salų atokumo ir mažumo.

3.5   Ypatinga salų geografinė padėtis, papildomos produktų vežimo į jas sąnaudos ir papildomos su izoliuotumu susijusios prievolės yra kliūtys, kurias kompensuoti galima tik sumažinus atitinkamų produktų kainas, o tam reikia nustatyti specialią tiekimo tvarką. Produktai, kuriems bus taikoma speciali tiekimo tvarka, turės būti aukštos kokybės, tinkami realizuojami, kad būtų išvengta bet kokios spekuliacijos.

3.6   Kad būtų išlaikytas Sąjungos produktų konkurencingumas, parama turės būti teikiama Sąjungos produktų tiekimui į mažąsias Egėjo jūros salas atsižvelgiant į produktų vežimo papildomas sąnaudas.

3.7   Dėl specialios tiekimo tvarkos atsiradusios ekonominės naudos atveju išsiųsti arba eksportuoti produktus draudžiama. Vis dėlto yra galimybė parduoti produktus trečiųjų šalių rinkose, jeigu minėta ekonominė nauda bus atlyginta. Be to, pagal specialią tiekimo tvarką parduodant produktus atliekami administraciniai patikrinimai (14 straipsnis).

3.8   Parama skiriama ūkinės veiklos vykdytojams pateikus licenciją, liudijančią, kad jie yra įtraukti į atitinkamus registrus.

3.9   Skatinama mažųjų Egėjo jūros salų tarpusavio prekyba perdirbtais produktais ir jų eksportas į kitas Europos Sąjungos ir jai nepriklausančias šalis.

3.10   Skatinama parama vietos gamybai pagal paramos programą, kuri pirmą kartą nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 1405/2006, kuriuo sudarytos palankios sąlygos daugelio produktų gamybai, prekybai ir perdirbimui. Jame numatytos priemonės pasirodė esą veiksmingos žemės ūkio srityje.

3.11   Sukurtos priemonės tyrimams, demonstravimo projektams, mokymo ir techninės pagalbos priemonėms finansuoti (15 straipsnis).

3.12   Skatinama žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba kokybiškais produktais.

3.13   Siūlomu reglamentu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, apie kuriuos ji turi pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.   Rekomendacijos

EESRK nuomone, reikėtų pirmenybę teikti ir priimti toliau išvardytas priemones.

4.1

Žemės ūkio produktus reikia įtraukti rengiant tinkamą salų turizmo vystymo programą; šie produktai visų pirma turėtų pritraukti Europos ir kitų šalių vartotojus, vertinančius Viduržemio jūros regionui būdingos mitybos ir ekologiškų vietos produktų maistinę vertę.

4.2

Be to, reikia imtis reikiamų priemonių, kad tradiciniai žemės ūkio produktai būtų panaudojami veiksmingiau atsižvelgiant į didėjančią jų paklausą ir kituose ūkinės veiklos sektoriuose, pavyzdžiui, farmacijos, kosmetologijos, homeopatijos, kadangi jie pasižymi gydomosiomis savybėmis (Chijo mastika, alyvuogių aliejus, medus, įvairios žolės ir kt.).

4.3

Salų vietos gyventojai turėtų būti informuojami apie jų produktų maistinę ir ekonominę vertę. EESRK siūlo strateginėje vietoje esančioje saloje įsteigti tarpregioninę mokyklą, kurios koncepcija būtų panaši į programos „Erasmus“, skirtos kaimo turizmo sektoriaus studentams ir darbuotojams arba žemės ūkio produktų gamybai.

4.4

Reikia numatyti priemones sukurti švietimo programas, skirtas įtraukti nacionalinius ir tarptautinius universitetus į mokymo programas siekiant rengti studijas ir vykdyti mokslinius tyrimus, susijusius su didesniu salų produktų ir jų panaudojimo ekonominio potencialo įvertinimu.

4.5

Nepalankioje padėtyje esantiems salų, ypač nepasiekiamų regionų, gyventojams reikėtų taikyti atsargesnį požiūrį siekiant juos išlaikyti ir suteikti jiems paskatų (iš esmės ekonominių ir skirtų jaunimui) rengiant subsidijų programas nereikalaujant grąžinti perteklinių pajamų prekybai atokiuose regionuose vystyti, ir kurios padėtų išryškinti salų ekonominę vertę atsižvelgiant į jų išskirtinumą bei specifiką ir atitiktų jų geografinius ir geologinius ypatumus.

4.6

Reikia pabrėžti, kad būtina gerinti žemės ūkio produktų kokybę ir kartu mažinti jų gamybos sąnaudas.

4.7

Reikia nustatyti įvairius specialius kriterijus, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į morfologinius dirvožemio ir jo geologinės sudėties ypatumus.

5.   Bendrosios pastabos

EESRK pripažįsta konkrečius veiksnius, ribojančius žemės ūkio vystymąsi Egėjo jūros salose, ir mano, kad nagrinėjamame reglamente reikėtų atsižvelgti į toliau išvardytus aspektus.

5.1

Kadangi pagrindiniai ištekliai, pavyzdžiui, vanduo, energija ir žaliavos, Egėjo jūros salose yra riboti, jie turi būti griežtai kontroliuojami. Ši pastaba visų pirma taikoma vasaros mėnesiams, kai dėl didesnio turistų ir lankytojų antplūdžio salų regionams iškyla vandens, energijos ir kitų išteklių stygiaus problema. Reikia spręsti ir pirmiau išdėstytas problemas, kad būtų užtikrintas geresnis išteklių valdymas ir išlaikyta natūralios gamtinės aplinkos pusiausvyra. Todėl reglamente turėtų būti numatyta paramos politika šioms svarbioms konkrečioms problemoms spręsti.

5.2

Žemės naudojimo paskirties keitimas salose. Žemės ūkiui skirti plotai salose vis mažėja, kadangi jie panaudojami kitai paskirčiai, pavyzdžiui, statyboms, arba, atsisakius žemės ūkio veiklos, paliekami pūdymui, tampa nederlinga ir apleista žeme (tai vadinama ilgam laikui atidėta žeme). Todėl paramos žemės ūkio produkcijos auginimui programomis reikėtų skatinti tinkamesnį žemės naudojimą. Reglamentu galėtų būti sukurtas tokios paramos pagrindas.

5.3

Žemės ūkio valdų mažėjimas ir atsisakymas, taip pat miškuose ir alyvmedžių plantacijose likimo valiai paliktos negyvos biomasės (nudžiuvusių šakų ir žolių) kaupimasis savo ruožtu sudaro sąlygas miškų gaisrams, kurie ilgam laikui užkerta kelią žemės naudojimui.

5.4

Be to, reikia atstatyti pusiausvyrą tarp turizmo vystymui skirtos ir žemės ūkio paskirties žemės. Šie du sektoriai turi vienas kitą papildyti.

5.5

Ypatingą dėmesį reikia skirti pirminiam sektoriui, kuriame pastebimas gerokai sumažėjęs užimtumas, kai tretiniame sektoriuje užimtumas didėja.

6.   Konkrečios pastabos

6.1   Į reglamentą reikėtų įtraukti Kretą ir Euboją.

6.2   Reikėtų įgyvendinti vienerių metų trukmės iniciatyvas, skirtas gerinti žemės ūkio produktų gamybą, pardavimą ir reklamavimą. Šių priemonių tikslas – plėsti gamybą ir kartu gerinti produktų kokybę.

6.3   Reikia numatyti paramą už hektarą žemės ūkio paskirties žemės atkūrimui ir padalijimui siekiant išsaugoti mažųjų Egėjo jūros salų tradicines alyvmedžių plantacijas ir citrusinių vaisių sodus.

6.4   Reikėtų skirti papildomą finansavimą šiems produktams: bulvėms (skirtoms vartoti ir sodinti), Tino artišokui, Skopelo slyvai, Tyros vyšniniam pomidorui, citrusiniams vaisiams, valgomiesiems ankštiniams (pupoms), Lathyrus sphaericus rūšies pelėžirniams ir pupelėms, Lemno miežiams, kai kuriems tradiciniams sūriams, pavyzdžiui, Nakso graviera ir Lemno kalathaki (saugoma kilmės vietos nuoroda), citrinų likeriui, Amorgo rakomelo, Sifno ir Lesbo marcipanams ir Kalonės sardinėms.

Medus ir aliejus yra produktai, geriausiai atspindintys mažųjų salų žemės ūkio produkcijos tapatumą ir kokybę.

6.5   Reikėtų atkreipti dėmesį į tradicinį mastikinės pistacijos auginimą Chijo saloje ir į vynuogių, skirtų vynų su saugoma geografine nuoroda gamybai, auginimą mažųjų Egėjo jūros salų tradicinio ūkininkavimo vietovėse.

6.5.1   Reikia numatyti finansinę paramą išnuomotai žemei.

6.5.2   Reikia sustiprinti paramą žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugai.

6.5.3   Reikia numatyti finansinę paramą priemonėms, skirtoms gerinti vyno gamybos, laikymo, standartizavimo ir salose pagaminamo vyno ir alyvuogių aliejaus paskirstymo sąlygas.

Sąlygos

6.5.4   Žemės dirbimas, naudojimas ir gamyba iš hektaro neturi viršyti nustatytos aukščiausios produktyvumo ribos.

6.5.5   Turėtų būti taikomi nacionaliniuose teisės aktuose numatyti žemdirbystės metodai.

6.5.6   Produktai turi turėti kilmės vietos arba aukščiausios kokybės nuorodą.

6.5.7   Turi būti laikomasi nacionaliniuose ir ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

7.   Pasiūlymai

7.1   EESRK mano, kad reglamentas turėtų padėti užmegzti ryšius su kitais vietos ekonomikos sektoriais (turizmo, amatų, prekybos) ir atkreipti dėmesį į turizmo produktų perorientavimą.

7.2   EESRK mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų supažindinti su žemdirbystės metodais ir vaisių derliaus nuėmimo procesu bei geologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis, suteikti žinių apie žemės ūkio ekosistemas sudarančias gyvūnų rūšis, Viduržemio jūros regiono mitybos būdą, sveiką mitybą ir ekologiškus produktus.

7.3   EESRK nuomone, pojūčiai, kuriuos sukelia alyvmedžių ar apelsinmedžių plantacijų teikiamas pavėsis ir ramybė, ryšys su žeme, tyla ir atotrūkis nuo šurmulio, vietinis kaimo kraštovaizdis ar galimybė pasimėgauti visais šiais privalumais dera su pačiomis įvairiausiomis išskirtinėmis ir originaliomis turizmo formomis (kultūrinis ir ekologinis turizmas, kaimo turizmas, sveikatos turizmas, turistiniai žygiai, kulinarinis turizmas ir kt.).

Būtų galima sukurti kitokį turizmo produktą, kuris būtų tiesiogiai susijęs su žemės ūkio produktais, kurie savo ruožtu tiesiogiai siejasi su aukštos kokybės turizmu, kulinarija (Viduržemio jūros regiono mityba), ekologiškais produktais ir kaimo turizmu. Atsirastų galimybė pasprukti nuo masinio turizmo, kurio įprasti privalumai – saulė ir jūra. Reglamentas padės paremti šias galimybes.

7.4   EESRK mano, kad vykdant ES politiką, pavyzdžiui, susijusią su ekologiškais produktais, kosmetikos ar parafarmacijos produktais, ir siekiant propaguoti Viduržemio jūros regionui būdingus produktus, vienoje iš Egėjo jūros salų būtų galima įkurti tarnybą ar administraciją, atsakingą už tęstinį profesinį mokymą apie sveiką Viduržemio jūros regiono mitybą ir kulinariją.

7.5   Komitetas rekomenduoja parengti bandomąjį projektą vadovaujantis kooperatyvo „Chijo dervos gamintojų sąjunga“ sukauptomis žiniomis ir pagal jo modelį. Šio kooperatyvo pagrindinis tikslas – Graikijoje ir visoje Europoje sukurti parduotuvių tinklą (mastihashops), kuris padėtų propaguoti ir reklamuoti mastikmedžio dervą, supažindinti su įvairiomis jos savybėmis ir panaudojimo galimybėmis pristatant Chijo saloje, Graikijoje ir Europos Sąjungoje iš šios medžiagos pagamintus produktus.

7.6   Savo ankstesnėse plenarinėje asamblėjoje priimtose nuomonėse, pavyzdžiui, ECO/213 (2008 m. liepos 10 d.) ir ECO/262 (2010 m. liepos 15 d.), EESRK jau siūlė pirmenybę teikti kaimo turizmo skatinimui kartu su parama užimtumui.

7.6.1   Komitetas mano, kad reglamentu turėtų būti skatinamas salų gyventojų užimtumas žemės ūkio sektoriuje teikiant realią paramą, grindžiamą jų teisių investuoti į kaimo turizmą ir iš to gauti pajamų pripažinimu. Kad šios dvi veiklos sritys galėtų viena kitą paremti, labai svarbu pripažinti dvejopą žemės paskirtį, t. y. žemės ūkio (arba miškininkystės) ir kaimo turizmo. Tačiau ši teisė turėtų būti siejama ne su konkrečiu žemės sklypu, o su ūkininkavimo veikla.

7.6.2   Svarbu užtikrinti kaimo turizmui palankias sąlygas suteikiant teisę žemės ūkio valdoje statyti ir naudoti nedidelius kaimo turizmui skirtus statinius. Ši teisė turėtų būti suteikiama ir atnaujinama su sąlyga, kad bus išlaikoma ir tęsiama gamybinė veikla (alyvuogės, vynuogės, apelsinai, mandarinai, mastika, medus, figos ir kt.).

7.6.3   Mažųjų salų nepalankiose ūkininkauti vietovėse, kuriose sumažėjo gyventojų arba žemės ūkio paskirties žemė yra apleista, ne visos darbo dienos žemės ūkio vystymas yra pats tinkamiausias ir stabiliausias sprendimas siekiant išlaikyti gyventojus ir apsaugoti salų aplinką.

Todėl reglamentas gali tapti katalizatoriumi siekiant išsaugoti šių salų regionų gyvybingumą, gamtos ir aplinkos turtus dėl į juos atvykstančių lankytojų ir, be abejo, pačių vietos gyventojų.

7.7   Galiausiai, EESRK mano, kad pagrindiniai salų vystymąsi skatinantys sektoriai yra žemės ūkis ir turizmas. Salose yra ir kitų veiklos sričių, pavyzdžiui, gyvulininkystė, žvejyba, laivyba ir kultūros sektorius. Šie sektoriai gali būti kartu panaudoti vietos žemės ūkio produktams rinkoje propaguoti ir reklamuoti. Kad šie tikslai būtų pasiekti, reikia remti mokslinius tyrimus, pavyzdžiui, kurti žemės ūkio mokyklas, įgyvendinti žiniomis, moksliniais tyrimais ir inovacijomis paremtą augimo strategiją, kuri atskleistų naujus ir dinamiškus konkurencinius pranašumus, arba išnaudoti Egėjo jūros salų potencialą švietimo ir mokslinių tyrimų srityje. Taigi, ryškėja integruotas strateginis pagrindas, kuris apims visus ekonomikos sektorius, pranoks tradicinį salos-valstybės modelį (Malta ir Kipras) arba stiprų regioninį identitetą turinčių salų (kaip Sardinija arba Korsika) modelį ir padės sukurti naują šiuolaikinį salų ekonomikos augimo modelį, kuris bus taikomas žemės ūkiui ir, platesne prasme, mažosioms Egėjo jūros saloms.

2011 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON