19.6.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 160/1

Komisijos komunikatas dėl savanoriškų schemų ir ES biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo schemos numatytųjų verčių

2010/C 160/01

1. ĮŽANGA

2009 m. ES pasiūlė taikyti plačiausią ir pažangiausią pasaulyje privalomą tvarumo schemą. Šie biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai nustatyti Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje (1). Atitinkami biodegalų kriterijai nustatyti ir Degalų kokybės direktyvoje (2). Šie kriterijai taikomi ES pagamintiems ir į ją importuojamiems biodegalams ir skystiesiems bioproduktams. Valstybės narės privalo garantuoti, kad ūkinės veiklos vykdytojai užtikrintų atitiktį tvarumo kriterijams, kai į biodegalus ir (arba) skystuosius bioproduktus atsižvelgiama Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje, Degalų kokybės direktyvoje, Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairėse (3) ir Reglamente dėl keleivinių automobilių išmetamo CO2 (4) išvardytais tikslais (5).

Pagal tvarumo schemą nustatytos dvi ūkinės veiklos vykdytojams tenkančios administracinės naštos mažinimo priemonės:

1)	galimybė taikyti pripažintas savanoriškas schemas arba dvišalius ir daugiašalius susitarimus ir taip įrodyti atitiktį kai kuriems arba visiems tvarumo kriterijams;

2)	galimybė taikyti direktyvoje nurodytas numatytąsias vertes ir taip įrodyti atitiktį su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu susijusiam tvarumo kriterijui.

Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškose schemose arba Sąjungos sudarytuose dvišaliuose ir daugiašaliuose susitarimuose pateikti tikslūs duomenys, susiję su tvarumo kriterijais. Komisija gali įtraukti naujų biodegalų ir (arba) skystųjų bioproduktų gamybos metodų numatytąsias vertes ir atnaujinti esamas. Šiame komunikate nustatoma, kaip Komisija ketina vykdyti savo įsipareigojimus priimti tokius sprendimus. Jame pateikiama informacijos valstybėms narėms, trečiosioms šalims, ūkinės veiklos vykdytojams ir nevyriausybinėms organizacijoms.

Kartu su šiuo komunikatu Komisija priėmė Komunikatą dėl praktinio ES biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo schemos taikymo ir biodegalų apskaitos taisyklių (6), kuriuo siekiama, kad nuosekliai taikyti tvarumo schemą būtų lengviau.

Šiame komunikate Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos straipsnių numeriais nurodomos konkrečios nuostatos. Lentelėje nurodyta, kuriose Degalų kokybės direktyvos vietose galima rasti atitinkamas nuostatas dėl biodegalų. Šiame komunikate nuorodos į direktyvą – tai nuorodos į Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą. Jei atitinkama nuostata yra ir Degalų kokybės direktyvoje, šios nuorodos taikomos ir tai direktyvai.

1 lentelė. Šiame komunikate nurodyti straipsniai ir priedai

Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva	Degalų kokybės direktyva
17 straipsnis. Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai	7b straipsnis. Biodegalų tvarumo kriterijai
18 straipsnis. Atitikties biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijams patikrinimas	7c straipsnis. Atitikties biodegalų tvarumo kriterijams patikrinimas
19 straipsnis. Biodegalų ir skystųjų bioproduktų įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apskaičiavimas	7d straipsnis. Biodegalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimas
24 straipsnis. Skaidrumo platforma (7)	neįtraukta (8)
25 straipsnis. Komitetai	neįtraukta
V priedas. Biodegalų, skystųjų bioproduktų ir lygintino iškastinio kuro sukeliamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklės	IV priedas. Biodegalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo taisyklės

2. SAVANORIŠKOS SCHEMOS

Ūkinės veiklos vykdytojai privalo valstybėms narėms įrodyti atitiktį (9) tvarumo kriterijams, susijusiems su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, didelės biologinės įvairovės žeme ir žeme, kurioje yra didelių anglies sankaupų (10). Tai galima padaryti trimis būdais:

1)	teikti duomenis atitinkamai nacionalinei institucijai, laikantis valstybės narės nustatytų reikalavimų (pagal nacionalinę sistemą) (11);

2)	taikyti Komisijos tuo tikslu pripažintą savanorišką schemą (12);

3)	laikytis dvišaliame arba daugiašaliame susitarime, kurį Sąjunga sudarė su trečiosiomis šalimis ir kurį Komisija tuo tikslu pripažino, nustatytų sąlygų (13).

Savanoriška schema turėtų apimti kai kuriuos arba visus direktyvoje nustatytus tvarumo kriterijus (14). Ji gali apimti ir kitus tvarumo aspektus (15), kurių neapima direktyvoje nustatyti kriterijai (16).

Gavusi prašymą pripažinti savanorišką schemą, Komisija įvertins, ar schema atitinka susijusius reikalavimus. Vertinimo procedūra aprašyta toliau.

2.1. Vertinimo ir pripažinimo procedūra

Komisija ketina vertinti schemas taip:

—	pradėti vertinimo procedūrą gavus prašymą pripažinti schemą,

—	vertinti schemą nepaisant jos kilmės, pvz., ar ją parengė vyriausybė, ar privačios organizacijos,

—	vertinti schemą neatsižvelgiant į tai, ar kita pripažinta schema jau taikoma tos pačios rūšies žaliavoms, tai pačiai teritorijai ir pan.,

—	įvertinti, ar schema atitinka direktyvoje nustatytus tvarumo kriterijus (17) ir kitoje dalyje išdėstytus vertinimo ir pripažinimo reikalavimus;

—	įvertinti, ar schema gali būti naudojama ir kaip su kitais tvarumo aspektais (18), kurių neapima direktyvoje nustatyti tvarumo kriterijai, susijusių tikslių duomenų šaltinis (19).

Jei įvertinus nustatoma, kad schema atitinka tvarumo kriterijus, taip pat vertinimo ir pripažinimo reikalavimus, Komisija ketina:

—	pradėti Komisijos sprendimo priėmimo procedūrą (20),

—	pripažinti schemą nepaisant jos kilmės, pvz., ar ją parengė vyriausybė, ar privačios organizacijos,

—	pripažinti schemą neatsižvelgiant į tai, ar kita pripažinta schema jau taikoma tos pačios rūšies žaliavoms, tai pačiai teritorijai ir pan.,

—	įprastinėmis aplinkybėmis pripažinti schemą ilgiausiam leidžiamam 5 metų laikotarpiui (21),

—	sprendime nurodyti, kokią (-ias) direktyvoje nustatytų tvarumo kriterijų dalį (-is) apima schema,

—	sprendime nurodyti, su kokiais kitais tvarumo aspektais (jei tokių yra) susijusių tikslių duomenų pateikiama pagal schemą (22),

—	pateikti nuorodą į sprendimą dėl Komisijos skaidrumo platformos, kai tik jis bus paskelbtas Oficialiajame leidinyje.

Jei įvertinus paaiškėja, kad schema reikalavimų neatitinka, Komisija apie tai praneša prašymą pateikusiai organizacijai.

Jei pripažintos savanoriškos schemos turinys keičiamas taip, kad tai gali turėti įtakos pradinio jos pripažinimo pagrindui, Komisija tikisi, kad jai apie tokius pakeitimus bus pranešta. Tokiu atveju Komisija galėtų įvertinti, ar pradinis pripažinimas tebegalioja.

2.2. Vertinimo ir pripažinimo reikalavimai

Savanoriška schema turėtų apimti kai kuriuos arba visus direktyvoje nustatytus tvarumo kriterijus (23). Į schemą turėtų būti įtraukta patikrinimo (24) sistema, kuriai taikomi reikalavimai išdėstyti šioje dalyje.

2.2.1. Dokumentų tvarkymas

Kad galėtų dalyvauti savanoriškose schemose, ūkinės veiklos vykdytojai turėtų:

—	turėti patikrinamą su paraiškomis, kurias teikia arba kuriomis remiasi, susijusių įrodymų sistemą,

—	kiekvieną įrodymą saugoti bent 5 metus,

—	prisiimti atsakomybę už bet kokios informacijos, susijusios su tokių įrodymų patikrinimu, rengimą.

Tokia patikrinama sistema paprastai turėtų būti kokybės sistema, sukurta remiantis Sprendimo dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (25) D1 modulio (Gamybos proceso kokybės užtikrinimas) II priedo 2 ir 5.2 punktais.

2.2.2. Tinkamas nepriklausomo audito standartas

Taikant savanorišką schemą paprastai turėtų būti užtikrinama, kad ūkinės veiklos vykdytojams būtų leidžiama dalyvauti schemoje prieš tai atlikus jų veiklos auditą (26).

Gali būti atliekamas grupės – ypač smulkiųjų ūkininkų, gamintojų organizacijų ir kooperatyvų – auditas. Tokiais atvejais visi susiję subjektai gali būti tikrinami remiantis atrinktais pavyzdiniais subjektais (27), prireikus atsižvelgiant į šiuo tikslu parengtą atitinkamą standartą (28). Siekiant nustatyti atitiktį su žeme susijusiems schemos kriterijams, grupės auditas leidžiamas tik tokiu atveju, jeigu atitinkamos sritys yra arti viena kitos ir jų savybės panašios. Kai siekiama apskaičiuoti sumažintą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, grupės auditas leidžiamas tik jei subjektai taiko panašias gamybos sistemas ir gamina panašius produktus.

Be to, taikant savanorišką schemą reikėtų reguliariai, bent kartą per metus, atlikti atrinktų pavyzdinių paraiškų, kurios buvo pateiktos pagal schemą, retrospektyvųjį auditą (29). Tikrintojai patys nustato pavyzdinės grupės dydį, kad galėtų pasiekti tokį patikimumo lygį, kokio reikia norint išduoti patikrinimo liudijimą.

Atlikti abiejų minėtų tipų auditą atrinktas tikrintojas turėtų būti:

—	ne schemos dalyvis – pats ūkinės veiklos vykdytojas arba schemos dalyviai audito atlikti negali,

—	nepriklausomas – auditoriai turi būti nesusiję su tikrinama veikla ir interesų konfliktais,

—	turėti bendrųjų įgūdžių – patikrinimą atliekanti institucija turi turėti bendrųjų įgūdžių, kurių reikia auditui atlikti,

—	turėti atitinkamų specialiųjų įgūdžių – auditoriai turi turėti įgūdžių, kurių reikia su schemos kriterijais susijusiam auditui atlikti.

Prašyme pripažinti savanorišką schemą reikėtų nurodyti, kaip tai bus užtikrinta atrenkant tikrintoją (-us). Be kita ko, tai galima nurodyti taip, kaip paaiškinta 2 lentelėje.

Pageidautina (tačiau nebūtina), kad, jei įmanoma ir reikia, auditoriai būtų akredituoti atlikti tokias audito užduotis, kokių ketina imtis (30).

2 lentelė. Pavyzdžiai, kaip įrodyti tikrintojų atitiktį reikalavimams

Tikrintojo kompetencija

Susiję reikalavimai

Patirtis, įgyta atliekant auditą pagal standartą ISO (31) 19011, kuriuo nustatomos kokybės ir (arba) aplinkos vadybos sistemų audito rekomendacijos.

—	Nepriklausomumas

—	Bendrieji įgūdžiai

—	Specialieji įgūdžiai, susiję su direktyvoje nustatytais kriterijais ir kitais aplinkosaugos aspektais

Akreditacija pagal standartą ISO 14065, kuriuo nustatomi akredituojant arba kitaip pripažįstant taikytini reikalavimai šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio patvirtinimo ir patikrinimo institucijoms (32).

—	Nepriklausomumas

—	Bendrieji įgūdžiai

—	Specialieji įgūdžiai, susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tvirtinimu

Patirtis, įgyta atliekant auditą pagal standartą ISO 14064-3, kuriuo nustatoma specifikacija kartu su gairėmis, kuriomis remiantis patvirtinamas ir patikrinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tvirtinimas.

—	Nepriklausomumas

—	Bendrieji įgūdžiai

—	Specialieji įgūdžiai, susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tvirtinimu

Patirtis, įgyta atliekant auditą pagal Tarptautinį užtikrinimo užduočių standartą (ISAE) 3000 dėl užtikrinimo užduočių, išskyrus praėjusių laikotarpių finansinės informacijos auditą arba peržiūrą.

—	Nepriklausomumas

—	Bendrieji įgūdžiai

Akreditacija pagal ISO standartą – gaires Nr. 65 (33), kuriuo nustatomi bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms institucijoms (34).

—	Nepriklausomumas

—	Bendrieji įgūdžiai

Komisijai pateiktuose prašymuose pripažinti schemą turėtų būti įrodyta, kad auditas bus tinkamai suplanuotas, atliktas ir pateiktos jo ataskaitos. Tam auditorius paprastai turėtų:

—	nustatyti, kokia ūkinės veiklos vykdytojo veikla susijusi su schemos kriterijais,

—	atsižvelgdamas į schemos kriterijus, nustatyti atitinkamas ūkinės veiklos vykdytojo sistemas ir bendrą organizacinę struktūrą ir patikrinti, ar atitinkamos kontrolės sistemos taikomos veiksmingai,

—	atsižvelgdamas į ūkinės veiklos vykdytojo veiklos pobūdį ir sudėtingumą, nustatyti bent ribotą užtikrinimo lygį (35),

—	remdamasis tikrintojo profesinėmis žiniomis ir ūkinės veiklos vykdytojo pateikta informacija, išnagrinėti rizikos veiksnius, dėl kurių galėtų atsirasti reikšmingų netikslumų,

—	parengti patikrinimo planą, kuris atitiktų rizikos analizę ir ūkinės veiklos vykdytojo veiklos mastą bei sudėtingumą ir kuriame būtų nustatyti taikytini atrankos metodai, susiję su to veiklos vykdytojo veikla,

—	taikydamas nustatytus atrankos metodus, surinkti įrodymus ir visus susijusius papildomus įrodymus, kuriais bus grindžiama tikrintojo išvada, ir taip įvykdyti patikrinimo planą,

—	prieš padarydamas galutinę patikrinimo išvadą pareikalauti, kad ūkinės veiklos vykdytojas pateiktų bet kokius trūkstamus audito sekos elementus, paaiškintų rodiklių svyravimus arba peržiūrėtų paraiškas ar skaičiavimus.

2.2.3. Masės balanso sistema

Paprastai biodegalų ir (arba) skystųjų bioproduktų gamybos grandinė sudaryta iš daugelio grandžių nuo lauko, kuriame auginamos žaliavos, iki degalų skirstymo. Iš žaliavų dažnai gaminamas tarpinis produktas, o iš jo – galutinis. Turi būti įrodyta būtent galutinio produkto atitiktis direktyvoje nustatytiems reikalavimams. Tam turi būti teikiamos su žaliavomis ir (arba) naudojamais tarpiniais produktais susijusios paraiškos.

Informacijos arba paraiškų, susijusių su žaliavomis arba tarpiniais produktais, susiejimo su paraiškomis, susijusiomis su galutiniais produktais, metodas vadinamas kilmės patvirtinimu. Paprastai kilmės patvirtinimas apima visus etapus nuo žaliavų gamybos iki degalų pateikimo vartoti. Direktyvoje nustatytas kilmės patvirtinimo metodas yra masės balanso metodas (36).

Taikant savanorišką schemą turėtų būti reikalaujama, kad kai tikrinama, ar tinkamai taikomi schemos kriterijai, būtų patikrinama ir masės balanso sistema (37). Kartu turėtų būti patikrinami bet kokie įrodymai ar sistemos, naudojami siekiant laikytis masės balanso sistemos reikalavimų.

Masės balanso sistema (38) – tai sistema, pagal kurią tvarumo charakteristikos ir toliau priskiriamos siuntoms. Tvarumo charakteristikos galėtų būti, pavyzdžiui:

—	atitikties direktyvoje nustatytiems tvarumo kriterijams įrodymai, ir (arba)

—	patvirtinimas, kad naudotos žaliavos gautos užtikrinant atitiktį direktyvoje nustatytiems tvarumo kriterijams, susijusiems su žeme, ir (arba)

—	išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ir (arba)

—	naudotų žaliavų aprašas (39), ir (arba)

—	pareiškimas „pagal pripažintą savanorišką schemą Y gaminiams suteiktas X tipo sertifikatas“ ir pan.

Į tvarumo charakteristikas, išskyrus tokias skystųjų bioproduktų charakteristikas, turėtų būti įtraukta informacija apie žaliavų kilmės šalį (40).

Jei sumaišomos skirtingų tvarumo charakteristikų siuntos (arba siuntos, kurios tokių charakteristikų neturi) (41), mišiniui ir toliau priskiriama informacija apie skirtingą kiekvienos siuntos dydį (42) ir tvarumo charakteristikas (43). Jei mišinys išskaidomas, kiekvienai iš jo pašalintai siuntai gali būti taikomos bet kokios tvarumo charakteristikos (44) (susietos su dydžiu), jeigu visų iš mišinio pašalintų siuntų kiekvienas mišinyje buvusių siuntų tvarumo charakteristikų rinkinys yra vienodo dydžio. Mišinys, kuriame siuntos paprastai liečiasi, gali būti bet kokio pavidalo: pavyzdžiui, siuntos gali būti laikomos talpykloje, perdirbimo ar logistikos infrastruktūroje ar vietoje (apibūdinamoje kaip aiškiai apibrėžtas ribas turinti geografinė vieta, kurioje produktai gali būti maišomi).

Balansą sistemoje galima išlaikyti nuolat. Tuo atveju reikalaujama, kad nebūtų „deficito“, t. y., kad bet kuriuo metu tvarios medžiagos iš sistemos nebūtų išimta daugiau nei ja ši sistema papildoma. Kitu atveju balansą, nuolat tikrinant, galima pasiekti per atitinkamą laikotarpį. Abiem atvejais būtina nustatyti tinkamas priemones, kurios padėtų užtikrinti balansą.

2.3. Netipinės savanoriškos schemos

2.2 dalyje išdėstyti reikalavimai, kurių laikymąsi Komisija ketina vertinti, kad pripažintų tipines savanoriškas schemas, tiesiogiai susijusias su vienu ar keliais direktyvoje nustatytais kriterijais. Netipinės schemos gali būti, pavyzdžiui, žemėlapiai, iš kurių matyti, kad tam tikros geografinės sritys atitinka kriterijus arba jų neatitinka, skaičiavimo priemonės sumažintam išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui įvertinti arba su konkrečiomis žaliavomis susietos regioninės žemės ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertės. Gavusi prašymą pripažinti tokią schemą, Komisija nustatys tinkamą vertinimo procedūrą. Komisija svarstys, ar taikytini nurodyti principai ir reikalavimai, ar reikia kitokių metodų.

2.4. Naujinimas

Kadangi patirtis bus pradėta kaupti tik pradėjus vertinimą, gali prireikti laikytis lankstesnio požiūrio. Remdamasi sukaupta patirtimi arba rinkos pokyčiais, įskaitant standartizacijos institucijų atliktą darbą, Komisija gali persvarstyti čia aprašytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija ketina pateikti tinkamą nuorodą į skaidrumo platformą.

2.5. Savanoriškos skystųjų bioproduktų schemos

Komisija negali tiesiogiai pripažinti savanoriškos skystųjų bioproduktų schemos kaip su žeme susijusių kriterijų tikslių duomenų šaltinio (45). Tačiau nusprendusi, kad pagal savanorišką schemą teikiami tikslūs su biodegalais susiję duomenys, Komisija skatina valstybes nares pripažinti ir tokias skystųjų bioproduktų schemas.

2.6. Dvišalių arba daugiašalių susitarimų pripažinimas

Sąjunga gali sudaryti dvišalius arba daugiašalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriuose būtų nuostatų dėl tvarumo kriterijų, atitinkančių direktyvos nuostatas (46). Vadovaujantis direktyva, toks sudarytas susitarimas dar turėtų būti pripažintas panašiai, kaip pripažįstamos savanoriškos schemos (47). Taikant šią procedūrą, būtų galima atsižvelgti į atitinkamas 2.2.2 dalies nuostatas.

3. NUMATYTOSIOS VERTĖS

Direktyvoje nurodytos numatytosios vertės, kurias taikydami ūkinės veiklos vykdytojai gali įrodyti atitiktį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tvarumo kriterijui. Taip turėtų sumažėti ūkinės veiklos vykdytojams tenkanti administracinė našta, nes bendrovės, užuot skaičiavusios faktinę vertę (48), galės taikyti šias iš anksto nustatytas vertes. Nustatytos nuosaikios numatytosios vertės, todėl mažai tikėtina, kad taikydami šias numatytąsias vertes, ūkinės veiklos vykdytojai nurodys geresnius rodiklius, nei faktinė vertė. Atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą, numatytosios vertės gali būti atnaujintos (49).

3.1. Numatytųjų verčių apskaičiavimas

Direktyvoje nurodytos numatytosios vertės nustatomos remiantis trimis elementais: moksliniais duomenimis, direktyvoje nurodyta metodika (50) ir tipinių verčių vertimo į numatytąsias taisykle. Konkretaus biodegalų ir (arba) skystųjų bioproduktų gamybos būdo moksliniai duomenys apdorojami pagal metodiką, kurią taikant nustatoma tipinė to gamybos būdo vertė. Perdirbant išmetamų teršalų kiekiui taikomas + 40 % koeficientas ir taip tipinės vertės paverčiamos nuosaikiomis numatytosiomis vertėmis. Transportuojant ir skirstant išmetamų teršalų kiekiui toks koeficientas netaikomas, nes šis kiekis sudaro nedidelę visų išmetamų teršalų dalį (51). Šis koeficientas netaikomas ir auginant kultūras – šiuo atveju nuosaikumas užtikrinamas taikant tam tikrus numatytųjų verčių naudojimo apribojimus (52).

3.2. Būsimas numatytųjų verčių naujinimas ir papildymas

Moksliniai duomenys renkami nepriklausomų ekspertų (53) ir skelbiami Jungtinio tyrimų centro interneto svetainėje (54). Norint dėl duomenų pateikti moksliniais argumentais pagrįstų pastabų, reikia tiesiogiai kreiptis į ekspertus, kad duomenis būtų galima tinkamai peržiūrėti per kitą naujinimo ciklą (55).

Direktyvoje nurodyti:

—	bendrieji gamybos būdai, t. y. tokie, kuriems apibūdinti nurodoma žaliavų ir biodegalų ir (arba) skystųjų bioproduktų rūšis, pavyzdžiui, „etanolis iš cukrinių runkelių“, ir

—	specialieji gamybos būdai, t. y. tokie, kuriems apibūdinti pateikiamas konkretesnis nei bendrųjų gamybos būdų aprašas, pavyzdžiui, „etanolis iš kviečių (šiaudai kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)“.

Komisija ketina įtraukti papildomų bendrųjų gamybos būdų numatytąsias vertes, jeigu:

—	jos svarbios ES rinkoje ir yra bent vienas toks įrenginys ir (arba) gamybos būdas arba pagrįstai numatoma, kad bendrasis gamybos būdas ES bus pradėtas taikyti artimiausioje ateityje, ir

—	nepriklausomų ekspertų nuomone, esama patenkinamos kokybės ir pakankamai tikslių susijusių duomenų.

Kad nustatytų specialiuosius gamybos būdus, Komisija ketina atsižvelgti į du papildomus kriterijus:

—	ar specialiųjų ir bendrųjų gamybos būdų numatytosios vertės labai skiriasi, taip pat

—

(kai taikant specialųjį gamybos būdą sumažinto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytosios vertės yra mažesnės už bendrojo gamybos būdo vertes) ar apytikriai apskaičiuota, kad bent dešimtadalis ES suvartojamos energijos, kuri gaminama tuo bendruoju biodegalų ir (arba) skystųjų bioproduktų gamybos būdu, pagamintas taikant tokias procedūras, pagal kurias teršalų išmetama daugiau už bendrojo gamybos būdo numatytąją vertę.

Specialiųjų gamybos būdų numatytąsias vertes Komisija ketina nustatyti atsižvelgdama ne į geografinę žaliavų ar biodegalų ir (arba) skystųjų bioproduktų gamybos vietą, bet į konkrečias procedūras, technologijas ir pan.

Komisija ketina prireikus kas dvejus metus atnaujinti ir (arba) papildyti numatytąsias vertes (pirmą kartą ji tai padarys 2010 m.), o vėliau kartu parengti ateities biodegalų numatytųjų verčių (56) ataskaitą – nuo 2012 m. tokią ataskaitą Komisija privalo parengti kas dvejus metus. Tačiau atsižvelgiant į aplinkybes, numatytosios vertės gali būti atnaujintos ir tarpiniu laikotarpiu. Rengdamasi tam, Komisija įvertins, ar įvykdytos nurodytos specialiųjų gamybos būdų įtraukimo sąlygos. Suinteresuotosios šalys gali siūlyti iš dalies keisti esamus gamybos būdus arba įtraukti naujų taip pat, kaip teikiamos pastabos dėl duomenų (žr. pirmiau).

4. IŠVADOS

2009 m. ES pasiūlė taikyti plačiausią ir pažangiausią pasaulyje privalomą tvarumo schemą. Šiame komunikate Komisija nurodė, kaip ji ketina artimiausiais metais įgyvendinti dvi tvarumo schemos priemones, kuriomis siekia sumažinti ūkinės veiklos vykdytojų administracinę naštą, t. y. kaip ji ketina vertinti ir pripažinti savanoriškas schemas ir dvišalius arba daugiašalius susitarimus, taip pat papildyti ir atnaujinti numatytąsias vertes. Taip turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tvarumo schemai veikti. Be pagrindinės paskirties, savanoriškos schemos gali skatinti darnią žemės ūkio žaliavų gamybą ir taip padaryti poveikį ne vien biodegalų ir skystųjų bioproduktų, bet ir platesnėms prekių rinkoms. Šie procesai galėtų būti dar labiau skatinami dvišaliais arba daugiašaliais susitarimais. Be šių procesų, kurie prasidėjo dėl naujos ES atsinaujinančiosios energijos politikos, Komisija taip stengsis tarptautiniuose forumuose aktyviai populiarinti tvarumo kriterijus pasaulio mastu.

(1) Direktyva 2009/28/EB.

(2) Direktyva 98/70/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/30/EB.

(3) Išsamesnės informacijos pateikta http://ec.europa.eu/energy/renewables/transparency_platform_en.htm

(4) OL C 82, 2008 4 1, p. 1.

(5) Reglamentas (EB) Nr. 443/2009.

(6) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 8.

(7) Ją galima rasti interneto svetainėje http://ec.europa.eu/energy/renewables/transparency_platform_en.htm

(8) Su Degalų kokybės direktyva susijusius dokumentus Komisija ketina paskelbti ir Degalų kokybės direktyvai skirtoje interneto svetainėje.

(9) 18 straipsnio 1 dalis.

(10) 17 straipsnio 2–5 dalys.

(11) 18 straipsnio 3 dalis.

(12) 18 straipsnio 4 dalies antra pastraipa, 18 straipsnio 7 dalis.

(13) 18 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa, 18 straipsnio 7 dalis.

(14) Nesitikima, kad savanoriškos schemos apims su žemės ūkio ir aplinkosaugos reikalavimais ir ES ūkininkams taikomais standartais susijusį kriterijų (17 straipsnio 6 dalis). Plg. komunikato 2.2 dalį dėl tvarumo schemos praktinio taikymo.

(15) Tai galėtų būti 18 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodyti aspektai.

(16) Tačiau dėl to, kad į savanorišką schemą įtraukė šiuos kitus tvarumo aspektus, valstybės narės negali neatsižvelgti į biodegalus ir (arba) skystuosius bioproduktus, kuriems schema netaikoma, jei tie biodegalai ir (arba) skystieji bioproduktai atitinka direktyvoje nustatytus tvarumo kriterijus.

(17) Reikalaujama, kad prašymą teikiančios organizacijos nurodytų, su kokiais 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatytais kriterijais (arba su jais susijusiais aspektais) ir su kokia 18 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje nurodyta informacija, kuri bus pateikta būsimame Komisijos sprendime, susijusio pripažinimo prašo.

(18) Plg. 18 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą. Reikalaujama, kad prašymą teikiančios organizacijos nurodytų, ar jų teikiama schema apima tokius aspektus.

(19) Atsižvelgdama į galimybes, Komisija tai gali padaryti ne iš karto, bet stengsis nedelsti.

(20) Procedūroje dalyvauja pagal 25 straipsnio 2 dalį įsteigtas Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo komitetas.

(21) 18 straipsnio 6 dalis.

(22) Bent susijusių su 18 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje paminėtais dalykais.

(23) Ibid, 15 išnaša.

(24) Sąvokos „auditas“ ar „auditorius“ ir „patikrinimas“ ar „tikrintojas“ šiame komunikate vartojamos pakaitomis.

(25) Sprendimas Nr. 768/2008/EB.

(26) Dėl tam tikro kai kurių schemų pobūdžio (pavyzdžiui, schemų, kurias sudaro tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiavimo standartinės vertės) galimos šios taisyklės išimtys – tokiais atvejais tai turėtų būti aiškiai nurodoma teikiant prašymą pripažinti schemą.

(27) Tikrintojai patys nustato reikiamą pavyzdinių subjektų skaičių, kad būtų pasiektas būtinas patikimumo lygis.

(28) Pvz., Tarptautinės socialinės ir aplinkosauginės akreditacijos ir ženklinimo aljanso (ISEAL) standartas P035, kuriuo nustatomi bendrieji gamintojų grupių sertifikavimo reikalavimai.

(29) Skirtingais laikotarpiais į pavyzdinę grupę turėtų būti įtraukiami vis kiti ūkinės veiklos vykdytojai.

(30) Tokią akreditaciją suteiktų Tarptautinio akreditacijos forumo nariai, Reglamento (EB) Nr. 765/2008 4 straipsnyje nurodytos institucijos arba dvišalį susitarimą su Europos akreditacijos organizacija sudariusios institucijos.

(31) Tarptautinė standartizacijos organizacija.

(32) Akreditacija pagal šį standartą dažnai apima ir akreditaciją pagal konkrečią šiltnamio efektą sukeliančių dujų programą, pavyzdžiui, Europos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Tokiu atveju šioje lentelėje nereikia atsižvelgti į papildomus reikalavimus, nustatytus pagal tą programą. Į juos nereikėtų atsižvelgti, jei jie prieštarauja direktyvai.

(33) Atitinkamas Europos standartas yra EN 45011.

(34) Akreditacija pagal šį standartą dažnai apima ir akreditaciją pagal specialius reikalavimus, susijusius, pavyzdžiui, su produktu. Tokiu atveju šioje lentelėje nereikia atsižvelgti į papildomus reikalavimus, nustatytus pagal tą programą. Į juos nereikėtų atsižvelgti, jei jie prieštarauja direktyvai.

(35) Ribotas užtikrinimo lygis – tai rizikos sumažinimas iki priimtino lygio, kurį pasiekus auditorius vertinimą galėtų išreikšti neiginiu, pavyzdžiui: „Atlikę vertinimą, nepastebėjome nieko, dėl ko manytume, kad įrodymuose esama klaidų“, o pakankamas užtikrinimo lygis – tai rizikos sumažinimas iki priimtinai žemo lygio, kurį pasiekus vertinimo išraiška būtų teiginys, pavyzdžiui: „Atlikę vertinimą nustatėme, kad įrodymuose reikšmingų netikslumų nėra“ (plg. ISEA 3000).

(36) 18 straipsnio 1 dalis.

(37) Taikant savanorišką schemą to reikalauti nereikėtų, jeigu schema susijusi tik su viena grandinės grandimi (pvz., žaliavų gamybos vieta).

(38) Pagal 18 straipsnio 1 dalį.

(39) Pvz., siekiant nurodyti numatytąją vertę.

(40) Plg. Degalų kokybės direktyvos 7a straipsnio 1 dalies a punktą.

(41) Jei sumaišomos vienodų tvarumo charakteristikų siuntos, atitinkamai pakoreguojamas tik siuntos dydis. Jei naudojamos tos pačios žaliavos ir taikomos numatytosios vertės arba regioninės faktinės vertės, tvarumo charakteristikos tikriausiai bus vienodos.

(42) Jei yra perdirbimo etapas arba patiriama nuostolių, siuntos dydžiui tinkamai pakoreguoti turėtų būti taikomi atitinkami perskaičiavimo koeficientai.

(43) Taigi jei išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio rodikliai pagal charakteristikas skirtingi, jie lieka atskirti; siekiant įrodyti atitiktį tvarumo reikalavimams šių rodiklių vidurkio išvesti negalima.

(44) Tai reiškia, kad tvarumo charakteristika, kuri yra žaliavų aprašas, pvz., „rapsai“, gali neatitikti faktinio siuntos turinio, pvz., tai gali būti rapsų ir saulėgrąžų aliejaus mišinys.

(45) Plg. 18 straipsnio 4 dalį ir jame paminėtas 17 straipsnio 3–5 dalis.

(46) Sąjungos tarptautinių susitarimų sudarymo procedūra nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje.

(47) 18 straipsnio 4 dalis.

(48) 19 straipsnio 1 dalis.

(49) 19 straipsnio 7 dalis.

(50) V priedo C dalis.

(51) Plg. 19 straipsnio 7 dalies a punktą.

(52) 19 straipsnio 2–4 dalys.

(53) Komisijos Jungtinio tyrimų centro Aplinkos apsaugos ir tvarumo institutas, kuris dalyvauja JEC konsorciumo (jį sudaro Komisijos Jungtinis tyrimų centras, automobilių gamintojų asociacija moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai Europoje (EUCAR) ir Europos naftos bendrovių asociacija aplinkai, sveikatai ir perdirbimo saugai (CONCAWE)) veikloje.

(54) http://re.jrc.ec.europa.eu/biof/html/input_data_ghg.htm Komisija ketina savo skaidrumo platformoje paskelbti skaičiuoklę, kurioje būtų nurodyta, kaip remiantis šiais duomenimis apskaičiuojamos numatytosios vertės.

(55) Plg. Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos 83 konstatuojamąją dalį.

(56) Jos nurodytos V priedo B ir E dalyse; plg. 19 straipsnio 5 dalį.