[pic] | EUROPOS KOMISIJA | Briuselis, 2010.7.12 KOM(2010)368 galutinis 2010/0207 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA …/…/ES dėl indėlių garantijų sistemų [nauja redakcija] KOM (2010) 369SEK(2010)835 SEK(2010)834 AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS PASIūLYMO APLINKYBėS Joks bankas – nei patikimai veikiantis, nei patiriantis sunkumų – neturi pakankamai likvidžių lėšų, kad galėtų iš karto grąžinti visus indėlius ar didelę jų dalį. Todėl bankai neapsaugoti nuo „bankų apgulties“ grėsmės, jei indėlininkai mano, kad jų santaupos nėra saugios, ir visi vienu metu bando jas atsiimti. Tai gali turėti didelę įtaką visai ekonomikai. Jei, nepaisant aukšto lygio rizikos ribojimo priežiūros, banką būtina uždaryti, atitinkama indėlių garantijų sistema (IGS) kompensuoja indėlininkams indėlius iki tam tikros ribos (vadinamos kompensacijos lygiu), taip patenkinant indėlininkų poreikius. IGS taip pat apsaugo indėlininkus nuo būtinybės dalyvauti ilgai trunkančiose nemokumo procedūrose, kurioms pasibaigus dažniausiai išmokama tik nedidelė pradinio reikalavimo sumos dalis. Priėmus 2006 m. Komisijos komunikatą dėl Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų persvarstymo[1], 2007 ir 2008 m. įvykiai parodė, kad taikant esamą fragmentuotą IGS sistemą nepavyko pasiekti Direktyvoje 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nustatytų tikslų, t. y. ekonominės įtampos metu išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą ir finansinį stabilumą. Dabar ES veikia maždaug 40 IGS, kurios teikia garantijas skirtingoms indėlininkų grupėms, už skirtingus indėlius išmoka skirtingo lygio kompensacijas ir bankams nustato skirtingus finansinius įpareigojimus, todėl sumažėja vidaus rinkos teikiama nauda bankams ir indėlininkams. Be to, paaiškėjo, kad esant finansinei įtampai sistemos nepakankamai finansuojamos. 2008 m. spalio 7 d. Europos Sąjungos Taryba sutiko, kad būtina atkurti pasitikėjimą finansų sektoriumi, ir paragino Komisiją pateikti tinkamą pasiūlymą IGS konvergencijai skatinti. Šių veiksmų rezultatas – priimta Direktyva 2009/14/EB[2]. Kadangi derėtis reikėjo skubiai, nepavyko išspręsti visų kilusių problemų, todėl direktyva buvo tik skubi priemonė indėlininkų pasitikėjimui išlaikyti, visų pirma numatant iki 2010 m. pabaigos padidinti kompensacijos lygį nuo 20 000 EUR iki 100 000 EUR. Todėl Direktyvoje 2009/14/EB įtraukta nuostata dėl visapusiškos visų IGS aspektų peržiūros. Poreikis patobulinti IGS pateikiant tinkamus teisės aktų pasiūlymus dar kartą pakartotas 2009 m. kovo 4 d. Komisijos pranešime Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas [3] . Pagrindiniai šio pasiūlymo elementai: - supaprastinimas ir suderinimas, visų pirma kompensacijų apimties ir išmokėjimo tvarkos; - ketinimas toliau trumpinti laiką, per kurį indėlininkams turi būti išmokamos kompensacijos, ir suteikti IGS geresnę prieigą prie informacijos apie savo narius (t. y. bankus); - tvirtos, patikimos ir pakankamai finansuojamos IGS; - galimybė IGS skolinti vienai kitai, t. y. skolinimosi priemonė tam tikromis aplinkybėmis. Peržiūros elementai, kurių, Komisijos nuomone, nereikėtų (arba dar nereikėtų) reglamentuoti teisės aktais, pateikti prie šio pasiūlymo pridėtoje ataskaitoje. Ataskaita ir pasiūlymas yra dokumentų dėl finansų sektoriaus garantijų sistemų paketo dalis; paketui taip pat priklauso investuotojų kompensavimo sistemų (Direktyva 97/9/EB) peržiūra ir Baltoji knyga dėl indėlių garantijų sistemų. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR NEPRIKLAUSOMAS TYRIMAS Viešosios konsultacijos vyko nuo 2009 m. gegužės 29 d. iki liepos 27 d. 2009 m. rugpjūčio mėn. paskelbti visi 104 atsiliepimai ir ataskaitos santrauka[4], taip pat apskritai atsižvelgta į suinteresuotųjų šalių pastabas. Daug respondentų (daugiausia bankai ir jų asociacijos, vartotojai ir jų asociacijos, valstybės narės ir IGS) iškėlė keturis klausimus, kurie atitinkamai verti ypatingo dėmesio: - Beveik visi respondentai palankiai vertino galimybę supaprastinti ir suderinti indėlininkų tinkamumo kriterijus. Į šią nuomonę atsižvelgta. - Aiški dauguma respondentų pasisakė prieš tai, kad būtų toliau trumpinamas kompensacijų išmokėjimo terminas; daugelis įrodinėjo, kad prieš numatant dar trumpinti terminą, pirmiausia reikėtų įvertinti praktinę Direktyvoje 2009/14/EB nustatyto naujo 4–6 savaičių termino taikymo patirtį. Komisija laikosi nuomonės, kad dabartinis terminas per ilgas siekiant išvengti „bankų apgulties“ ir patenkinti indėlininkų finansinius poreikius. Aiški dauguma respondentų pritarė nuomonei kuo anksčiau įtraukti IGS, jei tampa tikėtina, kad jomis reikės pasinaudoti. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į trumpesnį kompensacijų išmokėjimo terminą ir atsispindi pasiūlyme. - Didžioji dauguma respondentų palankiai vertino ex ante sistemų finansavimą ir rizika pagrįstus IGS įnašus. Į šią nuomonę atsižvelgta. - Nuomonės dėl to, ar direktyva turėtų būti taikoma savitarpio garantijų sistemoms, skyrėsi. Tai sistemos, kurios apsaugo pačią kredito įstaigą ir visų pirma užtikrina jos likvidumą ir mokumą. Tokios sistemos užtikrina kitokią indėlininkų apsaugą, palyginti su indėlių garantijų sistemos teikiama apsauga. Jei dėl savitarpio garantijų sistemos paramos bankas nežlunga ir jo paslaugos teikiamos nenutrūkstamai, indėlininkams kompensacijų išmokėti nereikia. Priešingai, indėlių garantijų sistema naudojamasi tik tuomet, kai bankas žlunga. Dabartiniame pasiūlyme savitarpio garantijų sistemų padėties stabilizavimo funkcija paliekama tokia, kokia yra, tačiau gerinama indėlininkų padėtis: dabar jie turės teisę teikti toms sistemoms reikalavimus, jei jos nesugebės užkirsti kelio savo narės žlugimui. Rengiant šį pasiūlymą naudotasi nepriklausomu tyrimu. 2009 m. kovo mėn. surengta neoficiali apskritojo stalo diskusija su ekspertais[5]. Valstybės narės ekspertų patirtimi pasidalijo trijuose darbo grupės dėl indėlių garantijų sistemų susitikimuose, kurie vyko 2009 m. birželį ir lapkritį ir 2010 m. vasarį. Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JTC) pateikė ataskaitas apie kompensacijos lygį (2005 m.), galimą finansavimo mechanizmų suderinimą (2006 ir 2007 m.), indėlių garantijų sistemų efektyvumą (2008 m.) ir galimus rizika pagrįstų įnašų taikymo ES modelius (2008 ir 2009 m.)[6]. Šį darbą rėmė Europos indėlių draudikų forumas (EIDF), kuris 2008 m. taip pat parengė kelias ataskaitas apie specifinius klausimus[7]. Į šį darbą atsižvelgta rengiant šį pasiūlymą. Rengiant šį pasiūlymą taip pat aktyviai dalyvavo Europos centrinis bankas (ECB). POVEIKIO VERTINIMAS Tinkamiausia priemonė yra direktyva, kuria iš dalies keičiama galiojanti direktyva. Komisija žino apie bendrą bankų sektoriui taikomų dabar galiojančių ir būsimų teisėkūros priemonių poveikį. Priimtiniausios galimybės Iš viso įvertinta daugiau kaip 70 skirtingų politikos galimybių. Pagrindinės priimtiniausiomis laikomos galimybės yra: - supaprastinti ir suderinti kompensacijos apimtį; - sutrumpinti kompensacijos išmokėjimo terminą iki septynių dienų; - nebetaikyti indėlininkų įsipareigojimų ir jų reikalavimų tarpusavio įskaitymo praktikos; - pradėti taikyti informacijos formą, kurią turi pasirašyti indėlininkas, ir privalomą nuorodą į IGS sąskaitų išrašuose ir reklamoje; - suderinti IGS finansavimo metodą; - nustatyti tikslinį IGS lėšų lygį; - nustatyti ex ante ir ex post bankų įnašų į IGS proporcijas; - įvesti rizika grindžiamus bankų įnašų į IGS elementus; - apriboti IGS fondų naudojimą ir juos naudoti tik platesnio masto bankų problemoms spręsti, kai tai naudinga visiems banko kreditoriams; - numatyti, kad priimančiosios šalies IGS būtų vienintelis kontaktinis centras kitoje valstybėje narėje esančių filialų indėlininkams. Socialinis poveikis Pasiūlymu bus užtikrinta, kad banko žlugimo atveju per septynias kalendorines dienas IGS indėlininkams kompensuotų indėlius iki 100 000 EUR. Dėl to socialinės apsaugos sistemų intervencija taps beveik visai nereikalinga. Poveikio vertinimo ataskaita pateikta http://ec.europa.eu/internal_market/bank/guarantee/index_en.htm. Jos santrauka pridėta prie šio pasiūlymo. Administracinė našta Šiuo pasiūlymu supaprastinami indėlininkų tinkamumo kriterijai, nesukuriant didelės administracinės naštos. Daugiau informacijos pateikta poveikio vertinimo ataskaitoje. STEBėSENA IR VERTINIMAS Kadangi banko žlugimo atvejų neįmanoma numatyti ir, jei įmanoma, jų vengiama, IGS veiklos negalima nuolat stebėti remiantis tuo, kaip situacija valdoma realiai žlugus bankui. Tačiau reikėtų nuolat atlikti indėlių garantijų sistemų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad paaiškėtų, ar jos sugeba laikytis teisinių reikalavimų bent pagal bandymų scenarijų. Šis testavimas turėtų būti Europos indėlių draudikų forumo (EIDF)[8] ir būsimos Europos bankininkystės institucijos (EBI) atliekamo tarpusavio vertinimo dalis. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI Tinkamiausia priemonė yra direktyva, kuria iš dalies keičiama galiojanti direktyva. Kadangi Direktyva 2009/14/EB, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/19/EB, dar nėra visiškai įgyvendinta, abi direktyvas reikėtų konsoliduoti ir iš dalies keisti jas išdėstant nauja redakcija. Ir įsisteigimo laisvės, ir laisvės teikti finansines paslaugas atžvilgiu kredito įstaigų veiklos srityje Direktyva 94/19/EB yra svarbiausia priemonė vidaus rinkai sukurti. Todėl jos teisinis pagrindas – Europos bendrijos steigimo sutarties 57 straipsnio 2 dalis, kuri pakeista Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 53 straipsnio 1 dalimi. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 53 straipsnyje, jį taikant kartu su 54 straipsnio 1 dalimi, numatyta galimybė priimti direktyvas dėl įmonių, tokių kaip kredito įstaigos, veiklos pradėjimo ir vykdymo. Todėl šis pasiūlymas pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 53 straipsnio 1 dalimi. Visi šio pasiūlymo elementai padeda siekti šio tikslo ir jį papildo. Laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnyje nustatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų, siūlomo veiksmo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, todėl jų būtų geriau siekti ES lygiu. Jo nuostatomis neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Tik ES veiksmais galima užtikrinti, kad kredito įstaigoms, veikiančioms daugiau negu vienoje valstybėje narėje, būtų taikomi panašūs indėlių garantijų sistemų reikalavimai ir taip užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos, išvengiama nepagrįstų su tarpvalstybinės veiklos reikalavimų laikymusi susijusių išlaidų ir kartu skatinama tolesnė ES rinkos integracija. ES veiksmais taip pat užtikrinamas didelis finansinis stabilumas Europos Sąjungoje. Iškeltų tikslų, t. y. visų pirma suderinti kompensacijos lygius ir išmokėjimo terminus, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes tam reikia suderinti daug skirtingų taisyklių pagal įvairių valstybių narių teisines sistemas, todėl tų tikslų būtų geriau siekti ES lygiu. Tai pripažinta galiojančiose direktyvose dėl IGS[9]. POVEIKIS BIUDžETUI Pasiūlymas neturi jokio poveikio ES biudžetui. IšSAMUS PASIūLYMO PAAIšKINIMAS Išdėsčius direktyvą nauja redakcija jos struktūra tapo geresnė ir išsamesnė. Iš dalies pakeista daug pasenusių nuorodų. Įtraukus straipsnių antraštes direktyvą lengviau skaityti. Įrašius straipsnius dėl direktyvos taikymo srities ir kelias naujas apibrėžtis direktyvą tapo lengviau suprasti. Direktyvoje pirma aprašomos IGS ypatybės, o paskui nustatomi kompensacijos lygiai. Po straipsnių, susijusių su kompensacijų išmokėjimu, pateikiamos finansavimo ir indėlininkams teiktinos informacijos taisyklės. Taikymo sritis, apibrėžtys ir priežiūra (1–3 straipsniai) Dabar direktyva taikoma visoms kredito įstaigoms ir visoms sistemoms be jokių išimčių. Visi bankai turi dalyvauti IGS; jiems negalima taikyti išimčių. Taip užtikrinama, kad indėlininkai visada turėtų galimybę teikti sistemai reikalavimus ir kad visos sistemos būtų patikimai finansuojamos. Savitarpio garantijų sistemos apsaugo indėlininkus apsaugodamos pačią kredito įstaigą (žr. 2 skyrių). Kadangi dabar visi bankai privalo dalyvauti IGS, savitarpio garantijų sistemos gali būti pripažintos indėlių garantijų sistemomis ir tokiu atveju turi atitikti Direktyvoje 2006/48/EB nustatytus reikalavimus, siekiant užtikrinti ES teisės nuoseklumą. Arba savitarpio garantijų sistemos ir IGS galėtų būti steigiamos atskirai. Pastaruoju atveju apskaičiuojant IGS narių įnašus galima atsižvelgti į dvigubą banko narystę abiejose sistemose ir papildomą savitarpio garantijų sistemų apsaugos funkciją. Dabar aiškiau apibrėžti indėliai. Indėliais galima laikyti tik visiškai grąžinamas priemones. Struktūrizuoti produktai, sertifikatai ar obligacijos indėliais nelaikomi. Taip IGS užkertamas kelias prisiimti su investiciniais produktais susijusią neprognozuojamą riziką. Visas IGS dabar privaloma nuolat prižiūrėti, ir jos reguliariai turi atlikti savo sistemų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Dabar IGS turi teisę iš anksto gauti informaciją iš bankų, kad galėtų greitai išmokėti kompensacijas. Valstybėms narėms aiškiai leista jungti savo IGS. Kredito įstaigas, prieš jas pašalinant iš IGS, dabar reikia įspėti prieš mėnesį, o ne prieš 12 mėnesių. Tinkamumo kriterijai ir grąžintinos sumos nustatymas (4–6 straipsniai) Pasiūlyme supaprastinti ir suderinti indėlininkų tinkamumo kriterijai. Daugelis savo nuožiūra pasirenkamų išimčių tapo privalomos, visų pirma išimtys, taikomos bet kokioms valdžios institucijoms ir finansų įstaigoms. Kita vertus, indėliai ES nepriklausančių šalių valiuta garantuojami pagal teisės aktus, kaip ir visų ne finansų įmonių indėliai. 100 000 EUR kompensacijos lygis (pagal Direktyvą 2009/14/EB būtina įgyvendinti iki 2010 m. pabaigos) liko toks pat. Tačiau valstybės narės gali nuspręsti indėlius, atsirandančius iš nekilnojamojo turto sandorių, ir indėlius, susijusius su ypatingais gyvenimo įvykiais, garantuoti didesne nei 100 000 EUR suma, su sąlyga, kad garantijos laikotarpis neviršytų 12 mėnesių. Dabar nustatyta, kad įstaigos žlugimo metu mokėtinas, bet į sąskaitą neįskaitytas palūkanas taip pat privaloma grąžinti, jei neviršijamas kompensacijos lygis. Kompensacijos indėlininkams turi būti išmokamos ta valiuta, kuria tvarkoma sąskaita. Įstaigai žlugus indėlininko reikalavimų ir įsipareigojimų tarpusavyje įskaityti nebeleidžiama. Kompensacijų išmokėjimas (7 ir 8 straipsniai) IGS privalo grąžinti indėlininkams indėlius per vieną savaitę. Indėlininkai neturi pateikti paraiškos. Bet kokia informacija turi būti teikiama valstybės narės, kurioje laikomas indėlis, valstybine (-ėmis) kalba (-omis). Dabar direktyvoje nustatyta, kad laiko apribojimai, susiję su nepripažintais ar nepatenkintais reikalavimais indėlių garantijų sistemoms, gali būti taikomi tik tokiu mastu, kokiu jie taikomi IGS reikalavimams vykdant likvidavimo ar reorganizavimo procedūrą. Siekiant laikytis tokio trumpo kompensacijos išmokėjimo termino, kompetentingos institucijos įpareigojamos visada informuoti IGS, jei tikėtina, kad bankas žlugs. Be to, IGS ir bankai toje pačioje šalyje ir tarpvalstybiniu mastu turi keistis informacija apie indėlininkus nevaržomi konfidencialumo reikalavimų. Kredito įstaigos taip pat privalo turėti galimybę bet kuriuo metu pateikti informaciją apie visus indėlininko indėlius (vieno kliento perspektyva). IGS finansavimas ir tarpusavio skolinimasis (9 ir 10 straipsniai) Direktyva dabar užtikrinama, kad IGS turimi finansiniai ištekliai būtų proporcingi jų galimiems įsipareigojimams. Šie finansiniai ištekliai yra apsaugoti nuo galimų nuostolių taikant investicijų apribojimus, panašius į tuos, kurie taikomi elektroninių pinigų įstaigoms pagal Direktyvos 2009/110/EB[10] 7 straipsnį ir KIPVPS pagal Direktyvos 2009/64/EB[11] 52 straipsnį, atsižvelgiant į mažesnės rizikos ir didesnio likvidumo būtinybę. IGS finansavimas bus pagrįstas tokiais veiksmais: Pirma, kad būtų užtikrintas pakankamas finansavimas, po 10 metų pereinamojo laikotarpio IGS privalo turėti 1,5 % tinkamų indėlių (tai vadinama tiksliniu lygiu). Jei paaiškėtų, kad banko žlugimo atveju šių finansinių išteklių nepakanka, imamasi toliau nurodytų antro ir trečio veiksmų. Antra, jei reikia, bankai privalo mokėti specialius ( ex post ) įnašus, sudarančius iki 0,5 % tinkamų indėlių sumos. (Jeigu tokia įmoka kelia grėsmę bankui, atskirais atvejais kompetentingos institucijos gali jį atleisti nuo šios įmokos.) Taigi, ex ante lėšos sudarys 75 % IGS finansavimo, o ex post įnašai – 25 %. Trečia, tarpusavio skolinimosi priemonė leidžia IGS, kuriai trūksta lėšų, skolintis iš kitų ES esančių IGS, kurių visos kartu turi, jei reikia, skubiai paskolinti IGS ne daugiau kaip 0,5 % tinkamų jos indėlių sumos proporcingai kiekvienoje šalyje esančių tinkamų indėlių sumai. Paskola turi būti grąžinta per penkerius metus ir į IGS turi būti surinkti nauji įnašai skolai grąžinti. Siekdama užsitikrinti skolos grąžinimą, skolinančioji IGS turi teisę perimti indėlininkų reikalavimus įsipareigojimų nevykdančiai kredito įstaigai, ir šiems reikalavimams bus taikoma pirmumo teisė kredito įstaigos, dėl kurios žlugimo išeikvotos besiskolinančios IGS lėšos, likvidavimo procedūros metu. Kaip ketvirta ir paskutinė apsaugos nuo mokesčių mokėtojų įtraukimo priemonė, IGS privalo būti sudariusi alternatyvaus finansavimo susitarimus, nepamirštant, kad šie susitarimai turi atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 123 straipsnyje numatytą finansavimo draudimą. Tik po 10 metų šis keturių pakopų mechanizmas pradės veikti. Siekiant pritaikyti tikslinį lygį prie sistemų galimų įsipareigojimų, jis bus iš naujo sureguliuotas remiantis garantuojamais indėliais (t. y. atsižvelgiant į kompensacijos lygį), tačiau nesumenkinant apsaugos lygio. IGS lėšos turėtų būti iš principo naudojamos indėlininkams kompensuoti prarastas lėšas. Tačiau nedraudžiama jų naudoti banko problemų sprendimo tikslams laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Tačiau siekiant išvengti lėšų išeikvojimo neapdraustų banko kreditorių labui, taip panaudoti galima tik ribotą sumą, kuri būtų buvusi reikalinga garantuojamiems indėliams išmokėti. Turint omenyje, kad bankų problemų sprendimu ir kompensacijų išmokėjimu siekiama skirtingų tikslų, IGS lėšų paskirtis turėtų būti nustatyta, kai formuojamas tikslinis lygis, užtikrinant, kad nebūtų apsunkinama pirminė IGS funkcija, t. y. indėlių išmokėjimas. Tai neturi įtakos būsimai Komisijos politikai dėl bankų problemų sprendimo fondų. Rizika pagrįsti įnašai į IGS (11 straipsnis ir I–II priedai) Kredito įstaigų įnašai į IGS turi būti vienodai apskaičiuojami pagal jų rizikos profilį. Iš esmės įnašus sudaro tiek rizika nepagrįsti, tiek ja pagrįsti elementai. Pastarieji bus skaičiuojami remiantis keliais rodikliais, parodančiais kiekvienos kredito įstaigos rizikos profilį. Siūlomi rodikliai apima visas pagrindines rizikos klases, paprastai naudojamas kredito įstaigų finansiniam patikimumui įvertinti: kapitalo pakankamumo, turto kokybės, pelningumo ir likvidumo. Šiems rodikliams apskaičiuoti reikalingi duomenys yra pateikiami pagal esamus ataskaitų teikimo įpareigojimus. Atsižvelgiant į valstybių narių bankų sektorių skirtumus, direktyva užtikrinamas tam tikras lankstumas sukuriant pagrindinių rodiklių (privalomų visoms valstybėms narėms) grupę ir kitą papildomų rodiklių (valstybėms narėms neprivalomų) grupę. Pagrindinius rodiklius sudaro tokie paprastai naudojami kriterijai kaip kapitalo pakankamumas, turto kokybė, pelningumas ir likvidumas. Pagrindinių rodiklius svoris sudaro 75 %, o papildomų rodiklių – 25 %. Šis rizika pagrįstų įnašų skaičiavimo metodas paremtas Komisijos (Jungtinio tyrimų centro) 2008 ir 2009 m. ataskaitomis, taip pat atitinka šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse taikomus metodus[12]. Apskritai, direktyvoje reikalaujama, kad visa įnašų suma, kurią turi surinkti IGS, pirmiausia turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į tikslinį IGS fondų lygį; tada suma turėtų būti paskirstyta IGS nariams pagal jų rizikos profilį. Taigi, direktyvoje numatytos priemonės patikimam rizikos valdymui skatinti ir atgrasoma nuo rizikingo elgesio aiškiai diferencijuojant įnašų, kuriuos moka mažiausios ir didžiausios rizikos bankai, lygį (atitinkamai nuo 75 % iki 200 % standartinės sumos). Kalbant apie ne rizika pagrįstą įnašų elementą, įnašo bazė yra tinkamų indėlių suma, kaip šiuo metu yra daugumoje valstybių narių. Tačiau laikui bėgant, garantuojami indėliai (t. y. tinkami indėliai, neviršijantys kompensacijos lygio) taps įnašo baze visose valstybėse narėse, nes jie geriau parodo riziką, su kuria susiduria IGS. Visiško rizika pagristų įnašų skaičiavimo suderinimo turėtų būti pasiekta vėlesniame etape. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas (12 straipsnis) Siekiant palengvinti išmokėjimo procesą tarp valstybių, priimančiosios valstybės narės IGS veikia kaip bendras kontaktinis centras kitoje valstybėje narėje esančių filialų indėlininkams. Jo veikla apima ne tik ryšius su indėlininkais toje šalyje („pašto dėžutės“ funkcija), bet ir indėlių išmokėjimą buveinės valstybės narės IGS vardu („mokėjimo agento“ funkcija). IGS susitarimai palengvina šią funkciją. Sistemos turi tarpusavyje keistis svarbia informacija. Tai palengvina tarpusavio susitarimai. Bankams reorganizuojantis tokiu būdu, kad jų narystė vienoje IGS nutrūksta ir reikalinga narystė kitoje IGS, jiems bus grąžintas jų paskutinis įnašas, kad jie galėtų tas lėšas panaudoti pirmam įnašui į naują IGS sumokėti. Informacija indėlininkams (14 straipsnis ir III priedas) Indėlininkai dabar geriau informuojami apie tai, ar jų indėliai yra apdrausti ir kaip veikia IGS. Tuo tikslu, prieš įnešdami indėlį, indėlininkai dabar privalo pasirašyti III priede nurodytos formos informacijos dokumentą, kuriame pateikta visa svarbi informacija apie atsakingos IGS teikiamą indėlio apsaugą. Esami indėlininkai privalo būti atitinkamai informuojami per sąskaitų išrašus. Reklamuojant indėlių rūšis privaloma apsiriboti faktine nuoroda į IGS teikiamą apsaugą, kad IGS nebūtų naudojamasi kaip rinkodaros priemone. Reguliariai atskleisdamos konkrečią informaciją ( ex ante lėšos, ex post pajėgumai, reguliaraus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai) IGS užtikrina skaidrumą ir patikimumą, dėl to nedidelėmis sąnaudomis stiprinamas finansinis stabilumas (daugiau informacijos pateikta poveikio vertinimo ataskaitoje). Nauja priežiūros struktūra 2009 m. rugsėjo 23 d. Komisija priėmė reglamentų, kuriais įkuriama Europos finansų priežiūros institucijų sistema, įskaitant trijų Europos priežiūros institucijų ir Europos sisteminės rizikos valdybos įkūrimą, pasiūlymus. Naujoji Europos bankininkystės institucija turėtų, kiek leidžia reglamentu jai suteikti įgaliojimai, rinkti informaciją apie indėlių kiekį, vykdyti tarpusavio vertinimo analizę, patvirtinti, ar IGS gali skolintis iš kitų IGS, ir spręsti tarp IGS kilusius nesutarimus. 2010/0207 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA …/…/ES [data] dėl indėlių garantijų sistemų [nauja redakcija] (Tekstas svarbus EEE) ê 94/19/EB (pritaikytas) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos √ 53 straipsnio 1 dalį ∏ 57 straipsnio 2 dalies pirmąjį ir trečiąjį sakinius, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[13], atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę[14], atsižvelgdami į √ Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno [15] ∏ Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto[16] nuomonę, √ perdavę pasiūlymą nacionaliniams parlamentams, ∏ laikydamiesi √ įprastos teisėkūros procedūros ∏ Sutarties 189b straipsnyje nustatytos tvarkos[17], kadangi: ∫ naujas 1. 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/19/EB* reikia padaryti esminių pakeitimų. Dėl aiškumo ta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija. _____________________ * OL L 135, 1994 5 31, p. 5. ê 94/19/EB, 1 konstatuojamoji dalis (naujas) 2. Kad kredito įstaigoms būtų lengviau steigtis ir vykdyti veiklą, būtina pašalinti valstybių narių įstatymų skirtumus, susijusius su indėlių garantijų sistemų taisyklėmis, kurių šios įstaigos turi laikytis. kadangi pagal Sutartyje numatytus tikslus harmoninga kredito įstaigų veiklos plėtra visoje Bendrijoje turėtų būti skatinama šalinant visus įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas apribojimus kartu stiprinant bankų sistemos stabilumą ir indėlininkų apsaugą; ê 94/19/EB, 2 konstatuojamoji dalis (naujas) 3. Ir įsisteigimo laisvės, ir laisvės teikti finansines paslaugas atžvilgiu kredito įstaigų veiklos srityje ši direktyva yra svarbiausia priemonė vidaus rinkai sukurti, kartu didinant bankų sistemos stabilumą ir indėlininkų apsaugą. kadangi, panaikinus kredito įstaigų veiklos apribojimus, reikėtų atsižvelgti į situaciją, kuri gali susidaryti tuo atveju, kai kredito įstaigoje, turinčioje savo filialus kitose valstybėse narėse, laikomi indėliai būtų negrąžinami; kadangi būtina užtikrinti suderintą minimalų indėlių apsaugos lygį neatsižvelgiant į tai, kurioje Bendrijos vietoje jie yra laikomi; kadangi tokia indėlių apsauga yra taip pat svarbi, kaip ir rizikos ribojimo principais pagrįstos taisyklės, skirtos baigti kurti bendrą bankų rinką; ò naujas 4. 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/14/EB, iš dalies keičiančioje Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino[18], reikalaujama, kad Komisija, jei reikia, pateiktų pasiūlymus iš dalies keisti Direktyvą 94/19/EB. Nagrinėtini klausimai apima indėlių garantijų sistemų finansavimo mechanizmų suderinimą, galimus rizika pagrįstų įnašų nustatymo modelius, galimybės nustatyti Sąjungos masto indėlių garantijų sistemą naudą ir sąnaudas, nesuderintų teisės aktų dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo ir priešpriešinių reikalavimų poveikį sistemos veiksmingumui ir produktų bei apdraustų indėlininkų apimties suderinimą. ê 94/19/EB, 8 konstatuojamoji dalis (naujas) 5. Direktyva 94/19/EB buvo pagrįsta minimalaus suderinimo principu. Todėl Sąjungoje sukurta daug labai skirtingomis ypatybėmis pasižyminčių indėlių garantijų sistemų. Dėl to atsirado kredito įstaigų rinkos iškraipymų ir sumažėjo vidaus rinkos teikiama nauda indėlininkams. kadangi derinimas turi apsiriboti pagrindiniais indėlių garantijų sistemų elementais ir užtikrinti, kad per labai trumpą laikotarpį būtų išmokėtos pagal garantiją numatytos išmokos, apskaičiuotos remiantis suderintu minimaliu lygiu; ò naujas 6. Šia direktyva turėtų būti sudaromos vienodos veiklos sąlygos kredito įstaigoms, suteikiama galimybė indėlininkams lengvai suprasti indėlių garantijų sistemų ypatybes ir sudaromos geresnės sąlygos greitai grąžinti indėlininkams indėlius naudojant tvirtas ir patikimas indėlių garantijų sistemas siekiant finansinio stabilumo. Todėl indėlių apsaugos reikalavimus reikėtų kuo labiau suderinti ir supaprastinti. ê 94/19/EB, 3 konstatuojamoji dalis 7. kadangi, uUždarant nemokią kredito įstaigą, visų filialų, esančių ne toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra pagrindinė kredito įstaigos buveinė, indėlininkus turi apsaugoti ta pati garantijų sistema, kuritos pačios draudimo sistemos, kurios apsaugo kitus tos įstaigos indėlininkus.; ê 94/19/EB, 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) 8. kadangi iIš esmės šia direktyva reikalaujama, kad kiekviena kredito įstaiga dalyvautų indėlių garantijų sistemoje.; kadangi direktyvos, reguliuojančios galimybę valstybėse narėse steigtis kredito įstaigoms, kurių pagrindinė buveinė yra ne valstybėje narėje, o ypač 1977 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 77/780/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kredito įstaigų veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo(1), leidžia valstybėms narėms nuspręsti, ar leisti ir kokiomis sąlygomis savo teritorijose leisti veikti tokių kredito įstaigų filialams; kadangi tokie filialai negali naudotis nei paslaugų teikimo laisve, numatyta Sutarties 59 straipsnio 2 dalyje, nei įsisteigimo teise kitose valstybėse narėse, išskyrus tas, kuriose jie yra įsteigti; kadangi Vvalstybė narė, leidžianti savo teritorijoje steigti minėtus √ kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, ∏ filialus, turi atitinkamai nuspręsti, kaip jiems pagal Direktyvos 77/780/EEB 9 straipsnio 1 dalį taikyti šiąos direktyvąos principus, ir kartu atsižvelgti į poreikį apsaugoti indėlininkus ir išlaikyti finansų sistemos vientisumą.; kadangi bBūtina, kad tokių filialų indėlininkai gerai žinotų apie jiems taikomas garantijų sistemas.; ∫ naujas 9. Nors iš principo visos kredito įstaigos turėtų dalyvauti indėlių garantijų sistemoje, reikėtų pripažinti, kad egzistuoja sistemos, kurios apsaugo pačią kredito įstaigą (institucinės užtikrinimo sistemos) ir visų pirma užtikrina jos likvidumą ir mokumą. Tokios sistemos garantuoja didesnę indėlininkų apsaugą nei indėlių garantijų sistema. Jei tokios sistemos veikia atskirai nuo indėlių garantijų sistemos, apskaičiuojant jų narių įnašus indėlių garantijų sistemai reikėtų atsižvelgti į papildomą tų sistemų apsaugos funkciją. Suderintas kompensacijos lygis neturėtų daryti įtakos sistemoms, kurios apsaugo pačią kredito įstaigą, nebent jos grąžina indėlius indėlininkams. Indėlininkai turėtų turėti teisę teikti reikalavimus visoms sistemoms, visų pirma jei negalima užtikrinti savitarpio garantijų sistemos apsaugos. Todėl ši direktyva turėtų būti taikoma visoms schemoms ar sistemoms. 10. Institucinės užtikrinimo sistemos apibrėžtos 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija)[19] 80 straipsnio 8 dalyje, ir kompetentingos institucijos jas gali pripažinti indėlių garantijų sistemomis, jei jos atitinka visus tame straipsnyje ir šioje direktyvoje nustatytus kriterijus. 11. Per dabartinę finansų krizę nekoordinuotai didinant kompensacijos lygį visoje ES indėlininkai perkėlė pinigus į bankus tose šalyse, kuriose indėlių garantijos buvo didesnės. Dėl to sumažėjo bankų likvidumas krizės sąlygomis. Kai padėtis stabili, dėl skirtingo kompensacijos lygio indėlininkai gali būti skatinami rinktis didžiausią indėlių apsaugą, o ne tinkamiausią indėlių rūšį. Dėl to vidaus rinkoje gali būti iškraipyta konkurencija. Taigi būtina užtikrinti suderintą indėlių apsaugos lygį, kad ir kur Sąjungoje jie būtų laikomi. Tačiau tam tikriems indėliams dėl asmeninės indėlininkų padėties ribotą laiką gali būti taikoma aukštesnio lygio apsauga. ê 2009/14/EB, 4 konstatuojamoji dalis ð naujas 12. Visiems indėlininkams turėtų būti taikomas vienodas kompensacijos lygis, nepaisant to, ar valstybės narės valiuta yra euroas, ar ne, ð ir nepaisant to, ar bankas priklauso pačią kredito įstaigą apsaugančiai sistemai ï. Euro zonai nepriklausančios valstybės narės turėtų turėti galimybę suapvalinti perskaičiuotas sumas, nemažindamos lygiavertės indėlininkų apsaugos. ê 94/19/EB, 16 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) 13. kadangi, vViena vertus, norint apsaugoti vartotojus ir išlaikyti finansų sistemos stabilumą, šioje direktyvoje numatytas minimalus garantijos lygis turėtųi būti toks, kad neliktų pernelyg daug neapsaugotų indėlių; kadangi, kita vertus, nederėtų visoje Bendrijoje taikyti tokį apsaugos lygį, kuris tam tikrais atvejais galėtų paskatinti nesaugų kredito įstaigų valdymą; kadangi turėtųi būti atsižvelgiama į finansavimo sistemų išlaidas.; Kadangi Todėl būtų racionalu nustatyti suderintą minimalią 20 000 ekiu √ 100 000 EUR ∏ garantuojamą sumą.; kadangi siekiant, kad sistemos galėtų pasiekti šį lygį, gali prireikti tam tikrų pereinamojo laikotarpio priemonių; ê 94/19/EB, 20 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) 14. kadangi iIšlaikytas suderinto minimalaus dydžio vienam indėlininkui, o ne vienam indėliui, principas.; kadangi dDėl šios priežasties reikėtųia atsižvelgti į indėlius, priklausančius indėlininkams, kurie nenurodyti kaip sąskaitos turėtojai arba kurie nėra vieninteliai jos turėtojai; kadangi todėldėl to dydis turi būti siejamas su kiekvienu indėlininku, kuris gali būti nustatytas.; kadangi tTai neturėtų būti taikoma kolektyvinio investavimo subjektams, kuriems nustatytos specialios apsaugos taisyklės, netaikomos anksčiau minėtiems indėliams.; ò naujas 15. Valstybėms narėms neturėtų būti trukdoma nustatyti sistemas, kuriomis apskritai apsaugomos pensijos ir kurios turėtų veikti atskirai nuo indėlių garantijų sistemų. Valstybėms narėms neturėtų būti trukdoma apsaugoti tam tikrus indėlius dėl socialinių priežasčių arba indėlius, susijusius su nekilnojamojo turto sandoriais, sudaromais privačiam gyvenamosios paskirties būstui įsigyti. Visais atvejais turėtų būti laikomasi valstybės pagalbos taisyklių. ê 94/19/EB, 23 konstatuojamoji dalis (naujas) ð naujas 16. kadangi šioje direktyvoje nėra Bbūtina suderinti indėliams arba pačioms kredito įstaigoms garantijas numatančių sistemų finansavimo metodusų., jeigu, Vviena vertus, tokių sistemų finansavimo išlaidas ð daugiausia ï iš principo turėtųi padengti pačios kredito įstaigos;, o, kita vertus, tokių sistemų finansavimo pajėgumas turi būti proporcingas jų įsipareigojimams.; ð Siekiant užtikrinti, kad visų valstybių narių indėlininkai galėtų naudotis vienodai aukšto lygio apsauga ir kad indėlių garantijų sistemos skolintų vienai kitai pinigus tik tuo atveju, jei atitinkama indėlių garantijų sistema ėmėsi esminių finansavimo pastangų, indėlių garantijų sistemų finansavimą reikėtų suderinti aukštu lygiu. ï Tačiau dėl to kadangi vis dėlto tai neturi neturėtų kiltikelti pavojaus atitinkamos valstybės narės bankų sistemos stabilumui.; ò naujas 17. Siekiant nustatyti tik tokio masto indėlių apsaugą, koks būtinas teisiniam aiškumui ir skaidrumui indėlininkams užtikrinti ir išvengti, kad investavimo rizika nebūtų perkelta indėlių garantijų sistemoms, tam tikrų investicinių požymių turinčių finansinių produktų reikėtų neįtraukti į garantijos taikymo sritį, visų pirma tų produktų, kurie nėra grąžinami nominaliąja verte ir kurių egzistavimą galima įrodyti tik sertifikatu. 18. Tam tikriems indėlininkams neturėtų būti taikoma indėlių apsauga, visų pirma viešosios valdžios institucijoms ar kitoms finansų įstaigoms. Palyginti su visais kitais indėlininkais, jų skaičius ribotas, todėl banko žlugimo atveju poveikis finansiniam stabilumui būtų minimalus. Valdžios institucijoms taip pat gerokai lengviau gauti kreditą negu piliečiams. Garantijų sistema iš esmės turėtų būti taikoma ne finansų įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio. 19. 1991 m. birželio 10 d. Tarybos direktyvos 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui[20] 1 straipsnyje pateikta pinigų plovimo apibrėžtis. Remiantis šia apibrėžtimi, indėlininkams turėtų būti netaikomos indėlių garantijų sistemų išmokos. ê 94/19/EB, 4 konstatuojamoji dalis 20. kadangi kKredito įstaigų dalyvavimo garantijų sistemoje išlaidos neprilygsta išlaidoms, kurias sukeltų masinis indėlių atsiėmimas ne tik iš sunkumus patiriančios kredito įstaigos, bet ir iš įprastai veikiančių įstaigų, jeigu indėlininkai prarastų pasitikėjimą bankų sistemos patikimumu.; ò naujas 21. Būtina užtikrinti, kad indėlių garantijų sistemų turimi finansiniai ištekliai būtų tam tikro tikslinio lygio ir kad būtų galima rinkti specialius įnašus. Kai reikia, indėlių garantijų sistemos turėtų būti sudariusios atitinkamus susitarimus dėl alternatyvaus finansavimo, kad galėtų gauti trumpalaikį finansavimą joms pateiktiems reikalavimams patenkinti. 22. Indėlių garantijų sistemų finansiniai ištekliai daugiausia turėtų būti naudojami indėlininkų indėliams grąžinti. Tačiau jie taip pat galėtų būti naudojami indėlių perkėlimui į kitą kredito įstaigą finansuoti, jei indėlių garantijų sistemos patirtos išlaidos neviršija garantuojamų indėlių sumos atitinkamoje kredito įstaigoje. Tam tikru mastu jie taip pat galėtų būti naudojami bankų žlugimo prevencijai finansuoti, atsižvelgiant į direktyvoje nustatytus apribojimus. Tokios priemonės turėtų atitikti valstybės pagalbos taisykles. Tai neturi įtakos būsimai Komisijos politikai dėl nacionalinių bankų problemų sprendimo fondų kūrimo. 23. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)[21] I priedo 14 punkto 1 lentelėje tam tikroms turto pozicijoms priskiriama tam tikra rizika. Siekiant užtikrinti, kad indėlių garantijų sistemos investuotų tik į mažos rizikos turtą, turėtų būti atsižvelgiama į šį priedą. 24. Nustatant indėlių garantijų sistemų įnašus reikėtų atsižvelgti į jų narių prisiimamos rizikos lygį. Taip būtų galima atsižvelgti į atskirų bankų rizikos profilį ir sąžiningai apskaičiuoti įnašus, taip pat skatinti juos veikti pagal mažiau rizikingą verslo modelį. Nustačius visoms valstybėms narėms privalomų pagrindinių rodiklių rinkinį ir kitą papildomų pasirenkamų rodiklių rinkinį būtų galima laipsniškai užtikrinti tokį suderinimą. ê 94/19/EB, 25 konstatuojamoji dalis (naujas) ð naujas 25. kadangi iIndėlių apsauga yra esminis elementas, leidžiantis baigti kurti vidaus rinką, taip pat būtinas kredito įstaigų priežiūros sistemos papildymas, kadangi ji suvienija visas atitinkamoje finansų rinkoje veikiančias įstaigas bet kurios iš jų žlugimo atveju., ð Todėl indėlių garantijų sistemos turėtų galėti, jei reikia, skolinti viena kitai pinigus. ï ê 2009/14/EB, 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) ð naujas 26. Šiuo metu numatytas trijų mėnesių √ Nuo 2010 m. gruodžio 31 d. taikomas daugiausia šešių savaičių ∏ kompensacijų išmokėjimo laikotarpis, kurį galima pratęsti iki devynių mėnesių, neatitinka būtinybės išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą ir netenkina jų poreikių. Todėl kompensacijų išmokėjimo terminą reikėtų sutrumpinti iki ð vienos savaitės. ïdvidešimties darbo dienų. Šis laikotarpis turėtų būti pratęstas tik ypatingomis aplinkybėmis ir kompetentingoms valdžios institucijoms pritarus. Po dvejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija turėtų pateikti pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai apie kompensacijų išmokėjimo procedūrų veiksmingumą ir terminus, kuriame įvertinama, ar būtų tinkama terminą sutrumpinti iki dešimties darbo dienų. ò naujas 27. Valstybių narių, kuriose kredito įstaiga turi įsteigusi filialų arba kuriose ji tiesiogiai teikia paslaugas, indėlių garantijų sistemos turėtų indėlininkams teikti informaciją ir grąžinti indėlius valstybės narės, kurioje kredito įstaiga gavo veiklos licenciją, vardu. Indėlių garantijų sistemos, kurioms tai gali būti aktualu, turėtų iš anksto sudaryti susitarimus, kad būtų lengviau atlikti šias užduotis. ê 94/19/EB, 21 konstatuojamoji dalis ð naujas 28. kadangi iInformacija yra esminis indėlininkų apsaugos elementas, todėl jai taip pat turi būti taikomos bent jau būtiniausios privalomos nuostatos;. ð Todėl esami indėlininkai turėtų būti informuojami apie jiems teikiamas garantijas ir atsakingą sistemą sąskaitų išrašuose, o būsimi indėlininkai – pasirašydami standartizuotą informacijos dokumentą. Tokios informacijos turinys turėtų būti vienodas visiems indėlininkams. ï tačiau kadangi Nnereglamentuojamos nuorodos į indėlių garantijų sistemos užtikrinamas sumas bei kompensavimo apimtį jas reklamuojant gali turėti įtakos bankų sistemos stabilumui arba indėlininkų pasitikėjimui.; kadangi dėl šios priežasties valstybės narės turėtų parengti taisykles, ribojančias tokias nuorodas; ð Todėl reklamoje turėtų būti leidžiama pateikti tik trumpas faktines nuorodas į indėlių garantijų sistemas. Sistemos, apsaugančios pačią kredito įstaigą, turėtų aiškiai informuoti indėlininkus apie savo funkciją nežadėdamos neribotos indėlių apsaugos. ï ò naujas 29. Pagal šią direktyvą tvarkant asmens duomenis taikoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[22]. ê 94/19/EB, 24 konstatuojamoji dalis 30. kadangi šŠi direktyva negali numatyti, kad už indėlininkų apsaugą atsako valstybės narės ar jų kompetentingos institucijos, jeigu jos yra užtikrinusios, kad viena ar daugiau sistemų, numatančių garantijas indėliams ar pačioms kredito įstaigoms ir užtikrinančių kompensacijų išmokėjimą arba indėlininkų apsaugą pagal šioje direktyvoje numatytas sąlygas, yra įdiegtos ir oficialiai pripažintos.; ò naujas 31. 2009 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija, pasiūlyme[23] Komisija pasiūlė teisės akto, kuriuo sukuriama Europos finansų priežiūros institucijų sistema, projektą ir pateikė išsamesnės informacijos apie galimą tokios naujos priežiūros sistemos struktūrą, įskaitant Europos bankininkystės institucijos įsteigimą. 32. Paisydama valstybių narių atliekamos indėlių garantijų sistemų priežiūros, Europos bankininkystės institucija turėtų padėti siekti tikslo – sudaryti geresnes sąlygas kredito įstaigoms pradėti ir vykdyti veiklą kartu užtikrinant veiksmingą indėlininkų apsaugą. Tuo tikslu Institucija turėtų patvirtinti, kad šioje direktyvoje nustatytos indėlių garantijų sistemų tarpusavio skolinimosi sąlygos yra patenkintos, ir nurodyti, laikantis griežtų šios direktyvos nustatytų ribų, sumas, kurias skolins kiekviena sistema, pradinę palūkanų normą bei paskolos trukmę. Šiuo atžvilgiu Europos bankininkystės institucija taip pat turėtų rinkti informaciją apie indėlių garantijų sistemas, visų pirma apie jų garantuojamų indėlių sumą, kurią patvirtina kompetentingos institucijos. Ji turėtų informuoti kitas indėlių garantijų sistemas apie jų pareigą skolinti. 33. Būtina nustatyti veiksmingą priemonę, kurią taikant būtų galima rengti suderintus techninius finansinių paslaugų srities standartus, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir tinkamą indėlininkų apsaugą visoje Europoje. Tokie standartai turėtų būti rengiami siekiant standartizuoti rizika pagrįstų įnašų apskaičiavimą. 34. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvią indėlių garantijų sistemų veiklą ir tinkamai atsižvelgti į jų padėtį skirtingose valstybėse narėse, Institucija turėtų galėti spręsti jų nesutarimus, o jos sprendimas būtų privalomas. 35. Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus dėl 5 straipsnio 5 dalies. 36. Laikantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, siūlomo veiksmo tikslus, t. y. suderinti indėlių garantijų sistemų veiklos taisykles, galima pasiekti tik Sąjungos lygiu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. 37. Įpareigojama į nacionalinę teisę perkelti tik tas šios direktyvos nuostatas, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas kyla iš ankstesnių direktyvų. 38. Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais IV priede, ê 94/19/EB PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: ò naujas 1 straipsnisDalykas ir taikymo sritis 39. Šia direktyva nustatomos indėlių garantijų sistemų veikimo taisyklės. 40. Ši direktyva taikoma visoms teisės aktų ar sutarčių pagrindu nustatytoms indėlių garantijų sistemoms ir indėlių garantijų sistemomis pripažįstamoms institucinėms užtikrinimo sistemoms. 41. Institucines užtikrinimo sistemas, apibrėžtas Direktyvos 2006/48/EB 80 straipsnio 8 dalyje, kompetentingos institucijos gali pripažinti indėlių garantijų sistemomis, jei jos atitinka visus tame straipsnyje ir šioje direktyvoje nustatytus kriterijus. 42. Pagal 3 dalį nepripažintoms ir indėlių garantijų neteikiančioms institucinėms užtikrinimo sistemoms ši direktyva netaikoma, išskyrus 14 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą ir III priedo paskutinę pastraipą. ê 94/19/EB, 1 straipsnio 1 dalis (naujas) 2 straipsnisApibrėžtys 1. Šioje direktyvoje: a)1) indėlis – bet koks kredito likutis, atsiradęs dėl sąskaitoje paliktų lėšų arba dėl laikinų situacijų, susidariusių dėl įprastų bankinių sandorių, kurį kredito įstaiga turi grąžinti pagal taikomas teisines nuostatas ir sutartines sąlygas, taip pat bet kokia skola, patvirtinta kredito įstaigos išduotu sertifikatu. Jungtinės Karalystės ir Airijos namų statybos draugijų akcijos, išskyrus šios direktyvos 2 straipsnyje nurodytas kapitalo savybių turinčias akcijas, yra laikomos indėliais. Indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo[24], 22 straipsnio 4 dalies sąlygas. Kredito likučiui apskaičiuoti valstybės narės taiko taisykles ir norminius aktus, susijusius su įskaitymais bei priešpriešiniais reikalavimais pagal indėliui taikomas teisines ir sutartines sąlygas; ò naujas Priemonė nėra indėlis bet kuriomis iš toliau nurodytų aplinkybių: jos egzistavimą galima įrodyti tik sertifikatu, išskyrus sąskaitos išrašą; jos pagrindinė suma nėra grąžinama nominaliąja verte; jos pagrindinė suma grąžinama nominaliąja verte tik jei egzistuoja kredito įstaigos ar trečiosios šalies suteikta speciali garantija ar susitarimas; b) tinkami indėliai – indėliai, kuriems netaikomos apsaugos išimtys pagal 4 straipsnį; c) garantuojami indėliai – tinkami indėliai, kurie neviršija 5 straipsnyje nurodyto kompensacijos lygio; ê 94/19/EB, 1 straipsnio 2 dalis d)2) bendra sąskaita – dviejų ar daugiau asmenų vardu atidaryta sąskaita arba sąskaita, kuria gali naudotis du ar daugiau asmenų ir kuria galima naudotis pagal vieno ar kelių minėtų asmenų parašus; ê 94/19/EB, 1 straipsnio 3 dalis e)3) negrąžinamas indėlis – pasibaigusio termino ir išmokėtinas indėlis, kurio kredito įstaiga neišmokėjo pagal jam taikomas teisines ir sutartines sąlygas, kadangi: i) atitinkamos kompetentingos institucijos nustatė, kad, jų nuomone, dėl su jos finansinėmis aplinkybėmis tiesiogiai susijusių priežasčių tam tikra kredito įstaiga tuo metu negali grąžinti indėlio ir atsižvelgiant į jos padėtį neturi galimybių tai padaryti artimiausiu metu. ê 2009/14/EB 1 straipsnio 1 dalis Kompetentingos valdžios institucijos šį sprendimą priima kuo greičiau ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip praėjus penkioms darbo dienoms po to, kai pirmą kartą įsitikino, kad kredito įstaiga negrąžino pasibaigusio termino mokėtinų indėlių; arba ê 94/19/EB, 1 straipsnio 1 dalis (naujas) ii) teisminė institucija, atsižvelgdama į priežastis, kurios tiesiogiai yra susijusios su kredito įstaigos finansinėmis aplinkybėmis, priima √ sprendimą ∏ nutartį, kuriuoa sustabdoma indėlininkų galimybė kredito įstaigai reikšti √ reikalavimus ∏ pretenzijas, jeigu šis √ sprendimas ∏ nutartis priimamas prieš kompetentingoms institucijoms priimant anksčiau minėtą sprendimą; f)4) kredito įstaiga – ? Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžta ⎪ įstaiga, kuri iš visuomenės priima indėlius ar kitas grąžintinas lėšas bei savo sąskaita teikia paskolas; g)5) filialas – verslo vieta, kuri yra juridiškai priklausoma kredito įstaigos dalis ir kuri tiesiogiai vykdo visas arba kai kurias kredito įstaigų veiklai būdingas operacijas; ò naujas h) tikslinis lygis – 1,5 % tinkamų indėlių, už kurių garantijas atsakinga indėlių garantijų sistema; i) turimi finansiniai ištekliai – grynieji pinigai, indėliai ir mažos rizikos turtas, kurio likęs terminas iki išpirkimo – 24 mėnesiai arba mažiau – ir kurį galima paversti grynaisiais pinigais per ne ilgesnį laikotarpį nei nurodytas 7 straipsnio 1 dalyje; j) mažos rizikos turtas – turto pozicijos, priklausančios pirmajai arba antrajai Direktyvos 2006/49/EB I priedo 14 punkto 1 lentelės kategorijai, išskyrus kitas pripažįstamas pozicijas, kaip apibrėžta to priedo 15 punkte; k) buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje yra kredito įstaigos pagrindinė buveinė; l) priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje kredito įstaiga turi filialą arba kurioje teikia paslaugas; m) kompetentingos institucijos – Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos kompetentingos institucijos. 2. Kai šioje direktyvoje daroma nuoroda į [Europos bankininkystės institucijos (EBI) reglamentą], indėlių garantijų sistemas administruojančios įstaigos taikant šį reglamentą laikomos kompetentingomis institucijomis pagal [EBI reglamento] 2 straipsnio 2 dalį. ê 94/19/EB, 3 straipsnis è1 2005/1/EB, 2 straipsnis ð naujas 3 straipsnis Dalyvavimas ir priežiūra 43. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos teritorijoje būtų įdiegta ir oficialiai pripažinta viena ar kelios indėlių garantijų sistemos. ? Tai netrukdo jungti skirtingų valstybių narių sistemas. ⎪ Nė viena pagal Direktyvos 77/780/EEB 3 straipsnį toje valstybėje narėje veiklos licenciją gavusi kredito įstaiga, nedalyvaujanti minėtoje sistemoje, negali priimti indėlių, išskyrus šios dalies antroje pastraipoje ir 4 dalyje numatytas aplinkybes. Tačiau valstybė narė kredito įstaigą gali atleisti nuo prievolės dalyvauti indėlių garantijų sistemoje, jeigu tokia kredito įstaiga priklauso ją apsaugančiai sistemai, kuri, visų pirma, užtikrina kredito įstaigos likvidumą ir mokumą ir taip garantuoja indėlininkų apsaugą, prilygstančią bent jau indėlių garantijų sistemoje numatytai apsaugai, ir kuri, kompetentingų institucijų nuomone, atitinka toliau išvardytas sąlygas: – sistema turi egzistuoti ir būti oficialiai pripažinta priimant šią direktyvą, – sistema turi būti skirta tam, kad neleistų susidaryti tokiai padėčiai, kai sistemai priklausančioje kredito įstaigoje laikomi indėliai būtų negrąžinami, ir turėtų tam tikslui būtinų išteklių, – tokia sistema negali apimti garantijų, kurias kredito įstaigai suteikia pati valstybė narė ar bet kuri jos vietos ar regioninės valdžios institucija, – sistema turi užtikrinti, kad indėlininkams būtų teikiama informacija pagal šios direktyvos 9 straipsnio terminus ir sąlygas. Pasinaudojusios minėta galimybe netaikyti šio straipsnio minėtos dalies antros pastraipos nuostatų, valstybės narės apie tai informuoja Komisiją; Komisijai jos konkrečiai praneša apie visų tokių apsaugos sistemų savybes ir apie jai priskiriamas kredito įstaigas bei apie visus tolesnius pateiktos informacijos pasikeitimus. Komisija apie tai informuoja è1 Europos bankininkystės komitetą. ç 2. Jeigu kredito įstaiga nesilaiko savo, kaip indėlių garantijų sistemos narėsdalyvės, įsipareigojimų, apie tai informuojama jai veiklos licenciją išdavusi kompetentinga institucija, kuri kartu su garantijų sistema imasi visų būtinų priemonių, įskaitant sankcijų taikymą, kad būtų užtikrinta, jog kredito įstaiga vykdytų savo įsipareigojimus. 3. Jeigu tomis priemonėmis nepavyksta užtikrinti, kad kredito įstaiga laikytųsi įsipareigojimų, tais atvejais, kai pagal nacionalinius įstatymus yra leidžiama iš sistemos pašalinti jos narį, sistema, gavusi tiesioginį kompetentingų institucijų sutikimą, ne vėliau kaip prieš ð 1 mėnesį ï 12 mėnesių kredito įstaigą įspėja apie ketinimą ją pašalinti iš sistemos narių. Sistema ir toliau visiškai garantuoja už indėlius, įneštus prieš baigiantis įspėjimo laikotarpiui. Jeigu, pasibaigus įspėjimo laikotarpiui, kredito įstaiga neįvykdo savo įsipareigojimų, kompetentingoms institucijoms sutinkant ji ð pašalinama ï gali būti pašalinta iš garantijų sistemos. 4. Tais atvejais, kai tai leidžia nacionaliniai įstatymai ir gavusi tiesioginį jai veiklos licenciją išdavusių kompetentingų institucijų sutikimą, iš indėlių draudimo sistemos pašalinta kredito įstaiga gali ir toliau priimti indėlius, jeigu iki pašalinimo ji įdiegė alternatyvias garantijų priemones, užtikrinančias, kad indėlininkai galės naudotis bent jau tokio lygio ir apimties apsauga, kurią teikia oficialiai pripažinta sistema. 5. Jeigu kredito įstaiga, kurią siūloma pašalinti pagal šio straipsnio 3 dalį, negali įdiegti alternatyvių garantijų priemonių, atitinkančių 4 dalyje nurodytas sąlygas, tuomet kompetentingos institucijos, kredito įstaigai išdavusios veiklos licenciją, ją iš karto panaikina. ê 94/19/EB, 5 straipsnis (pritaikytas) 4. Indėliai, kredito įstaigoje laikomi tuo metu, kai panaikinama jai pagal √ Direktyvos 2006/48/EB 6 ∏ Direktyvos 77/780/EEB 3 straipsnį suteikta veiklos licencija, lieka apdrausti indėlių garantijų sistemos. ∫ naujas 5. Kompetentingos institucijos nuolat prižiūri, ar visos 1 straipsnyje nurodytos indėlių garantijų sistemos atitinka šią direktyvą. ê 2009/14/EB 1 straipsnio 6 dalies a punktas (naujas) 6. Valstybės narės užtikrina, kad indėlių garantijų sistemos reguliariai atliktų savo sistemų tyrimą, ir kad, jei tinkama, kompetentingoms valdžios institucijoms kredito įstaigoje nustačius problemas, kurios gali sukelti indėlių garantijų sistemų intervenciją, jos apie tai būtų informuojamos. ò naujas Tokie tyrimai atliekami bent kas trejus metus arba kai jų reikia atsižvelgiant į aplinkybes. Pirmas tyrimas atliekamas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Europos bankininkystės institucija periodiškai atlieka atitinkamus tarpusavio vertinimus pagal [EBI reglamento] 15 straipsnį. Indėlių garantijų sistemoms taikomas to reglamento 56 straipsnyje nurodytas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį, kai jos keičiasi informacija su Europos bankininkystės institucija. 7. Valstybės narės užtikrina, kad indėlių garantijų sistemos bet kuriuo metu paprašę gautų iš savo narių visą informaciją, būtiną tam, kad galėtų pasirengti grąžinti indėlius indėlininkams, įskaitant žymėjimą pagal 4 straipsnio 2 dalį. Indėlių garantijų sistemoms nuolat teikiama informacija, būtina testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti. Tokia informacija tvarkoma anonimiškai. Gautą informaciją galima naudoti tik testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti arba pasirengti indėlių grąžinimui ir laikyti ne ilgiau nei būtina šiems tikslams pasiekti. ê 94/19/EB, 2 straipsnis (pritaikytas) 4 straipsnisIndėlių tinkamumas 1. Indėlių gGarantijų sistemų išmokos netaikomos: a) pagal šios direktyvos 68 straipsnio 3 dalį, kitų kredito įstaigų savo vardu ar savo sąskaita padėtiems indėliams, b) visomsbet kurioms nuosavų lėšų sudėtinėms dalims, kurios patenka į √ Direktyvos 2006/48/EB 57 ∏1989 m. balandžio 17 d. Tarybos direktyvos 89/299/EEB dėl kredito įstaigų nuosavų lėšų[25] 2 straipsnyje pateiktą nuosavų lėšų apibrėžtįapibrėžimą, c) indėliams, atsiradusiems vykdant sandorius, dėl kurių priimtas nuosprendis dėl nusikalstamos veiklos, susijusios su pinigų plovimu, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 91/308/EEB 1 straipsnioyje √ C dalyje ∏, ∫ naujas d) Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 5 dalyje apibrėžtų finansų įstaigų indėliams, e) Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžtų investicinių įmonių indėliams, f) indėliams, kurių savininko tapatybė nebuvo nustatyta pagal Direktyvos 91/308/EEB 3 straipsnio 1 dalį, kai tiek indėliai tapo negrąžinami, g) draudimo įmonių indėliams, h) kolektyvinio investavimo subjektų indėliams, i) pensijų fondų indėliams, j) valdžios institucijų indėliams, k) tos pačios kredito įstaigos išleistiems skolos vertybiniams popieriams ir įsipareigojimams, susijusiems su jos akceptais ir paprastaisiais vekseliais. 2. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos pažymėtų 1 dalyje nurodytus indėlius taip, kad tokius indėlius būtų galima iš karto atpažinti. ê 2009/14/EB, 1 straipsnio 3 dalies a punktas (pritaikytas) 5 straipsnisKompensacijos lygis 1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai indėliai negrąžinami, kiekvienam indėlininkui už visus jam priklausančius indėlius būtų kompensuojama √ 100 000 ∏ mažiausiai 50 000 EUR. 1a. Ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai indėliai negrąžinami, kiekvienam indėlininkui už visus jam priklausančius indėlius būtų nustatoma 100000 EUR kompensacija. Jeigu Komisija savo 12 straipsnyje nurodytame pranešime padaro išvadą, kad toks padidinimas ir toks suderinimas yra netinkami ir nėra finansiškai perspektyvūs visoms valstybėms narėms siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą bei finansinį stabilumą Bendrijoje ir išvengti tarpvalstybinio iškraipymo tarp valstybių narių, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą iš dalies pakeisti pirmą pastraipą. ∫ naujas 2. Valstybės narės užtikrina, kad indėlių garantijų sistemos nenukryptų nuo 1 dalyje nustatyto kompensacijos lygio. Tačiau valstybės narės gali nuspręsti, kad toliau nurodyti indėliai kompensuojami, jei tokių išmokų išlaidoms netaikomi 9, 10 ir 11 straipsniai: a) indėliai, atsirandantys iš nekilnojamojo turto sandorių, sudaromų privačiam gyvenamosios paskirties būstui įsigyti, iki 12 mėnesių nuo sumos įskaitymo į sąskaitą; b) indėliai, atitinkantys socialinius tikslus, apibrėžtus nacionaliniuose teisės aktuose, ir susiję su ypatingais indėlininko gyvenimo įvykiais, kaip antai santuoka, skyrybos, neįgalumas ar mirtis. Garantijos laikotarpis yra ne ilgesnis nei 12 mėnesių nuo tokio įvykio. 3. 2 dalimi valstybėms narėms netrukdoma toliau taikyti ar pradėti taikyti sistemų, kuriomis apsaugomi senatvės aprūpinimo produktai ir pensijos, jei tomis sistemomis ne tik garantuojami indėliai, bet siūloma visapusiška visų su tuo susijusių produktų ir situacijų garantija. ê 2009/14/EB, 1 straipsnio 3 dalies a punktas (naujas) 41b. ? Indėlių kompensacijos išmokamos sąskaitos valiuta. Jei ⎪Euro zonai nepriklausančios valstybės narės, kurios perskaičiuoja eurais išreikštosas sumosas, nurodytosas 1 ir 1a dalyjese, ? perskaičiuojamos ⎪ ? kita ⎪ savo nacionaline valiuta, užtikrina, kad sumos, faktiškai išmokėtos indėlininkams nacionaline valiuta, būtų ? yra ⎪ lygiavertės šioje direktyvoje nustatytoms sumoms. ò naujas 5. Valstybės narės, kurios perskaičiuoja eurais išreikštas sumas savo nacionaline valiuta, perskaičiuodamos iš pradžių naudoja šios direktyvos įsigaliojimo datą galiojusį keitimo kursą. Valstybės narės gali suapvalinti perskaičiuotas sumas, jei toks suapvalinimas neviršija 2 500 EUR. Nepažeisdamos pirma pateiktos pastraipos, kas penkerius metus valstybės narės patikslina kita valiuta perskaičiuotus kompensacijos lygius pagal 1 dalyje nurodytą sumą. Jei įvyksta nenumatytų įvykių, kaip antai valiutos kurso svyravimas, valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, kompensacijos lygius gali patikslinti anksčiau. ê 94/19/EB, 7 straipsnio 2 dalis (naujas) 2 . Valstybės narės gali numatyti, kad tam tikriems indėlininkams ar indėliams garantijos būtų netaikomos arba jiems būtų numatytos mažesnės garantijos. Šios išimtys išvardytos šios direktyvos I priede. ê 2009/14/EB, 1 straipsnio 3 dalies b punktas (naujas) 3. 1a dalis netrukdo ir toliau taikyti nuostatas, kuriomis prieš 2008 m. sausio 1 d. buvo numatyta, ypač socialiniais sumetimais, visiška tam tikrų rūšių indėlių kompensacija. ê 2009/14/EB, 1 straipsnio 3 dalies c punktas --- ê 94/19/EB, 7 straipsnio 5 dalis (pritaikytas) ð naujas 6. Komisija mažiausiai kartą per penkerius metus periodiškai iš naujo apsvarsto 1 dalyje nurodytą sumą. Prireikus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl direktyvos, kad būtų patikslinta 1 dalyje nurodyta suma, pirmiausia atsižvelgiant į konkrečius bankų sektoriaus pokyčius bei Bendrijos √ Sąjungos ∏ ekonominę ir monetarinę padėtį. Pirmasis svarstymas vyksta ne anksčiau, kaip √ 2015 m. gruodžio 31 d., ∏ praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto laikotarpio ð nebent dėl nenumatytų įvykių persvarstyti reikia anksčiau ï. ê 2009/14/EB, 1 straipsnio 3 dalies d punktas (naujas) 7. Komisija gali tikslintikoreguoti 1 ir 1a dalyjese nurodytas sumas, atsižvelgdama į infliaciją Europos Sąjungoje ir remdamasi pakeitimais sSuderintoame vartotojų kainų indeksoe, kurį skelbia Komisija, pakeitimais. Ši priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesminėmses šios direktyvos nuostatomsas iš dalies pakeisti, tvirtinama pagal √ 16 straipsnį ∏ 7a straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. ê 94/19/EB, 8 straipsnis (pritaikytas) 6 straipsnisGrąžintinos sumos nustatymas 44. Šios direktyvos 57 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyjese numatytasi dydisžiai taikomasi visiems toje pačioje kredito įstaigoje laikomiems indėliams neatsižvelgiant į jų skaičių, valiutą bei laikymo √ Sąjungoje ∏ Bendrijoje vietą. 45. Apskaičiuojant 57 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyjese numatytąus dydįžius, atsižvelgiama į kiekvienam indėlininkui priklausančią bendroje sąskaitoje esančio indėlio dalį. Jeigu atitinkamų nuostatų nėra, tokia sąskaita indėlininkams padalijama lygiomis dalimis. Valstybės narės gali numatyti, kad, apskaičiuojant 57 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyjese numatytąus dydįžius, sąskaitoje, kuria naudotis teisę turi vienas ar keli asmenys, kurie yra ūkinių bendrijų, asociacijų ar panašaus pobūdžio juridinio asmens teisių neturinčių struktūrų nariai, indėliai gali būti sudedami ir laikomi vieno indėlininko įneštu indėliu. 46. Tais atvejais, kai indėlininkas neturi absoliučios teisės į visas sąskaitoje esančias sumas, garantijos taikomos tam asmeniui, kuris turi visas teises į minėtas sumas, jeigu šis asmuo buvo arba gali būti nustatytas iki tos dienos, kurią kompetentingos institucijos priima 2 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalies i punkte nurodytą sprendimą arba √ teisminė institucija ∏ teismas priima 2 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje 1 straipsnio 3 dalies ii punkte nurodytą sprendimą. Jeigu yra keletas visas teises turinčių asmenų, apskaičiuojant 57 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyjese nurodytąus dydįžius, atsižvelgiama į kiekvienam tokiam asmeniui priklausančią dalį pagal susitarimus, kuriais remiantis yra tvarkomos minėtos sumos. ∫ naujas 47. Grąžintinos sumos apskaičiavimo atskaitos data yra data, kurią kompetentingos institucijos priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje. Apskaičiuojant grąžintiną sumą, į indėlininko įsipareigojimus kredito įstaigai neatsižvelgiama. 48. Valstybės narės užtikrina, kad indėlių garantijų sistemos galėtų bet kuriuo metu pareikalauti kredito įstaigų jas informuoti apie bendrą kiekvieno indėlininko indėlių sumą. 49. Palūkanas už indėlius, sukauptas, bet į sąskaitą neįskaitytas iki datos, kurią kompetentingos institucijos priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje, kompensuoja indėlių garantijų sistema. 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta riba neviršijama. Jei palūkanos priklauso nuo kitos finansinės priemonės vertės ir todėl jų negalima nustatyti nekeliant pavojaus, kad kompensacija nebus išmokėta per 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, tokios palūkanos kompensuojamos taikant delspinigių normą pagal nacionalinius teisės aktus. 7. Valstybės narės gali nuspręsti, kad tam tikrų socialinį tikslą, apibrėžtą nacionaliniuose teisės aktuose, atitinkančių kategorijų indėliai, kuriems laikantis valstybės pagalbos taisyklių garantiją suteikė trečioji šalis, neįtraukiami sumuojant to paties indėlininko toje pačioje kredito įstaigoje turimus indėlius, kaip nurodyta 1 dalyje. Tokiais atvejais trečiosios šalies garantija neviršija 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto kompensacijos lygio. 4. Ši nuostata netaikoma kolektyvinio investavimo subjektams. ê 2009/14/EB, 1 straipsnio 6 dalies a punktas (naujas) 7 straipsnisGrąžinimas 1. Indėlių garantijų sistemos deramai patikrintas indėlininkų pretenzijas dėl negrąžinamusų indėliusų turi sugebėti grąžintipatenkinti per ? 7 ⎪ dvidešimt darbo dienasų po to, kai kompetentingos valdžios institucijos priima sprendimą, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje, arba teisminė institucija priima √ sprendimą ∏ nutartį, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje. Per šį laikotarpį reikia surinkti ir perduoti tikslius indėlininkų ir indėlių duomenis, kurie būtini pretenzijoms patikrinti. Esant tikrai išskirtinėms aplinkybėms indėlių garantijų sistema gali kreiptis į kompetentingas valdžios institucijas, kad laikotarpis būtų pratęstas. Pratęsiama ne ilgesniam kaip dešimties darbo dienų laikotarpiui. Ne vėliau kaip 2011 m. kovo 16 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pranešimą apie kompensacijų išmokėjimo procedūrų veiksmingumą ir terminus, kuriame įvertinama, ar galima būtų pirmoje pastraipoje nurodytą terminą sutrumpinti iki dešimties darbo dienų. ê 2009/14/EB, 1 straipsnio 6 dalies b punktas 2. — ò naujas Valstybės narės gali nuspręsti, kad 6 straipsnio 3 dalyje nurodytiems indėliams taikomas ilgesnis grąžinimo terminas. Tačiau šis terminas negali būti ilgesnis nei 3 mėnesiai nuo datos, kurią kompetentingos institucijos priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje. Indėlininkui, kuris neturi absoliučios teisės į visas 6 straipsnio 3 dalyje nurodytose sąskaitose esančias sumas, indėliai grąžinami per pirmoje pastraipoje nurodytą terminą. Į šią išmoką atsižvelgiama grąžinant indėlius asmenims, turintiems visas teises į minėtas sumas. 2. Indėlininkams indėliai grąžinami nereikalaujant pateikti prašymo indėlių garantijų sistemai. Šiuo tikslu kredito įstaiga perduoda būtiną informaciją apie indėlius ir indėlininkus, kai tik sistema paprašo. ê 94/19/EB, 10 straipsnis (naujas) 3. Garantijų sistema, kad užkirstų kelią pasinaudoti garantija bet kuriam indėlininkui, negalėjusiam laiku pareikšti pretenzijų dėl išmokėjimo pagal garantiją, negali remtis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais laikotarpiais. 34. ? Visi indėlių garantijų sistemos ir indėlininko susirašinėjimo dokumentai ⎪ Išsamūs dokumentai, susiję su sąlygomis, kurios turi būti įvykdytos, bei su formalumais, kuriuos reikia atlikti, kad pagal 1 dalyje nurodytą garantiją būtų galima gauti išmoką, parengiami pagal nacionaliniuose įstatymuose nurodytą tvarką valstybės narės, kurioje laikomas garantuotasapdraustasis indėlis, valstybine kalba ar kalbomis. ? Jei bankas tiesiogiai veikia kitoje valstybėje narėje ir neturi įsteigęs filialų, informacija pateikiama atidarant sąskaitą indėlininko pasirinkta kalba. ⎪ 45. Neatsižvelgiant į 1 ir 2 dalyjese nurodytąus terminąus, tais atvejais, kai indėlininkui ar bet kuriam kitam asmeniui, turinčiam teisę į sąskaitoje esančias sumas ar suinteresuotam tokiomis sumomis, kuriam pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo ar dėl veiklos, susijusios su Direktyvos 91/308/EEB 1 straipsnyje apibrėžtuapibūdintu pinigų plovimu, išmokėjimas iš indėlių garantijų sistemos gali būti sustabdytas iki tol, kol teismas priims sprendimą. ê 94/19/EB, 7 straipsnio 6 dalis 8 straipsnisReikalavimai , teikiami indėlių garantijų sistemoms 1. Valstybės narės užtikrina, kad indėlininkas, gindamas savo teises į kompensaciją, galėtų indėlių garantijų sistemą paduoti į teismą. ê 94/19/EB, 11 straipsnis ð naujas 2. Nepažeisdamos nacionalinėje teisėje joms numatytų kitų teisių ð ir laikydamosi 3 dalies ï, sistemos, pagal garantijas išmokančios kompensacijas, vykdant kredito įstaigos likvidavimo procedūrą turi teisę perimti indėlininkų teises į sumą, kuri lygi jiems išmokėtinai sumai. ò naujas 3. Kai indėlių garantijų sistemos 10 straipsnyje nurodyta tvarka skolina kitai sistemai, skolinančios indėlių garantijų sistemos vykdant likvidavimo procedūrą turi skolinamai sumai proporcingą teisę perimti indėlininkų teises į sumą, kuri lygi jiems išmokėtinai sumai. Teise perimti indėlininkų teises negali būti naudojamasi iki paskolos grąžinimo termino pagal 10 straipsnio 2 dalies b punktą. Jei likvidavimo procedūra baigiasi iki tos datos, teisė perimti indėlininkų teises galioja ir likvidavimo pajamų, kurios mokamos besiskolinančiai sistemai, atžvilgiu. Šioje dalyje nurodytomis teisėmis perimti indėlininkų teises naudojamasi pirmumo tvarka iš karto po indėlininkų teisių, nurodytų 1 dalyje, ir prieš visas kitas teises teikti reikalavimus likvidatoriui. 4. Valstybės narės gali apriboti laiką, per kurį indėlininkai, kurių indėliai nebuvo grąžinti arba sistemos pripažinti per 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, gali reikalauti grąžinti savo indėlius. Toks laiko apribojimas nustatomas atsižvelgiant į datą, kada teisės, kurias indėlių garantijų sistema perima pagal 2 dalį, turi būti užregistruotos atliekant likvidavimo procedūrą pagal nacionalinius teisės aktus. Nustatydamos laiko apribojimą valstybės narės atsižvelgia į tai, kiek reikia laiko, kad indėlių garantijų sistema galėtų surinkti tokius reikalavimus prieš minėtą registravimą. ò naujas 9 straipsnisIndėlių garantijų sistemų finansavimas 50. Valstybės narės užtikrina, kad indėlių garantijų sistemos turėtų tinkamas sistemas jų galimiems įsipareigojimams nustatyti. Indėlių garantijų sistemų turimi finansiniai ištekliai yra proporcingi šiems įsipareigojimams. Turimi finansiniai ištekliai indėlių garantijų sistemoms surenkami iš jų narių reguliarių įnašų, mokamų kiekvienais metais birželio 30 d. ir gruodžio 30 d. Tai netrukdo gauti papildomų lėšų iš kitų šaltinių. Vienkartinių stojimo mokesčių reikalauti negalima. Turimi finansiniai ištekliai turi siekti bent jau tikslinį lygį. Kai finansinės galimybės nesiekia tikslinio lygio, įnašų mokėjimas atnaujinamas, bent jau kol vėl bus pasiektas tikslinis lygis. Kai turimi finansiniai ištekliai sudaro mažiau nei du trečdalius tikslinio lygio, reguliarūs įnašai turi būti ne mažesni nei 0,25 % tinkamų indėlių. 51. Bendra su vienu subjektu susijusių sistemos indėlių ir investicijų suma neviršija 5 % jos turimų finansinių išteklių. Įmonės, kurios konsoliduotos atskaitomybės, kaip apibrėžta Direktyvoje 83/349/EEB arba pagal pripažintas tarptautines apskaitos taisykles, tikslais įtrauktos į tą pačią grupę, apskaičiuojant šią ribą laikomos vienu subjektu. 52. Jeigu indėlių garantijų sistemos turimų finansinių išteklių nepakanka apmokėti indėlininkams jų indėliams tapus negrąžinamiems, jos nariai moka specialius įnašus, neviršijančius 0,5 % jų tinkamų indėlių per kalendorinius metus. Šis mokėjimas atliekamas vieną dieną prieš 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. 53. Bendra 1 ir 2 dalyse nurodytų įnašų suma negali viršyti 1 % tinkamų indėlių per kalendorinius metus. Kompetentingos institucijos gali visiškai arba iš dalies atleisti kredito įstaigą nuo 2 dalyje nurodyto įpareigojimo, jei dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų mokėjimų sumos kiltų pavojus, kad nebus patenkinti kitų kreditorių reikalavimai. Toks atleidimas negali būti suteiktas ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, bet kredito įstaigos prašymu gali būti atnaujintas. 5. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti finansiniai ištekliai daugiausia naudojami siekiant grąžinti lėšas indėlininkams pagal šią direktyvą. Tačiau jie taip pat gali būti naudojami indėlių perkėlimui į kitą finansų įstaigą finansuoti, jei indėlių garantijų sistemos patirtos išlaidos neviršija garantuojamų indėlių sumos susijusioje kredito įstaigoje. Tokiu atveju indėlių garantijų sistema per vieną mėnesį nuo indėlių perkėlimo pateikia Europos bankininkystės institucijai ataskaitą, įrodančią, kad pirmiau minėta riba nebuvo viršyta. Valstybės narės gali leisti indėlių garantijų sistemai naudoti savo finansinius išteklius siekiant išvengti banko žlugimo neapsiribojant indėlių perkėlimo į kitą kredito įstaigą finansavimu, jei tenkinamos šios sąlygos: a) po tokios priemonės sistemos finansiniai ištekliai viršija 1 % tinkamų indėlių; b) indėlių garantijų sistema per vieną mėnesį nuo jos sprendimo taikyti tokią priemonę pateikia Europos bankininkystės institucijai ataskaitą, įrodančią, kad pirmiau minėta riba nebuvo viršyta. Atskirais atvejais gavus kompetentingų institucijų leidimą remiantis pagrįstu susijusios indėlių garantijų sistemos prašymu, a punkte nurodyta procentinė dalis gali būti nuo 0,75 iki 1 %. 6. Valstybės narės užtikrina, kad indėlių garantijų sistemos būtų sudariusios atitinkamus susitarimus dėl alternatyvaus finansavimo, kad galėtų gauti trumpalaikį finansavimą, kai reikia patenkinti toms indėlių garantijų sistemoms pateiktus reikalavimus. 7. Valstybės narės kas mėnesį informuoja Europos bankininkystės instituciją apie tinkamų ir garantuojamų indėlių sumą savo valstybėje narėje ir apie jų indėlių garantijų sistemos turimų finansinių išteklių sumą. Šią informaciją pavirtina kompetentingos institucijos ir per 10 dienų po kiekvieno mėnesio pabaigos kartu su šiuo patvirtinimu ji perduodama Europos bankininkystės institucijai. Valstybės narės užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nurodyta informacija būtų skelbiama indėlių garantijų sistemų svetainėje bent jau kartą per metus. ò naujas 10 straipsnisIndėlių garantijų sistemų tarpusavio skolinimasis 54. Sistema turi teisę skolintis iš visų kitų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų indėlių garantijų sistemų Sąjungoje, jeigu tenkinamos šios sąlygos: a) Besiskolinanti sistema, negali įvykdyti savo įpareigojimų pagal 8 straipsnio 1 dalį dėl ankstesnių mokėjimų pagal 9 straipsnio 5 dalies pirmą ir antrą pastraipas. b) Situacija, nurodyta šios pastraipos a punkte, susidarė dėl 9 straipsnyje nurodytų turimų finansinių išteklių trūkumo. c) Besiskolinanti sistema pasinaudojo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais specialiais įnašais. d) Besiskolinanti sistema prisiima teisinį įsipareigojimą, kad pasiskolintos lėšos bus panaudotos reikalavimams pagal 8 straipsnio 1 dalį apmokėti. e) Besiskolinanti sistema šiuo metu neturi įsipareigojimo grąžinti paskolą kitai indėlių garantijų sistemai pagal šį straipsnį. f) Besiskolinanti sistema nurodo prašomą pinigų sumą. g) Bendra paskolinta suma negali viršyti 0,5 % besiskolinančios sistemos tinkamų indėlių. h) Besiskolinanti sistema nedelsdama informuoja Europos bankininkystės instituciją ir nurodo priežastis, kodėl minėtos sąlygos yra įvykdytos, bei prašomą pinigų sumą. Pirmos pastraipos f punkte nurodyta suma nustatoma taip: [garantuojamų indėlių suma, grąžintina pagal 8 straipsnio 1 dalį] – [turimi finansiniai ištekliai + didžiausia specialiųjų įnašų, nurodytų 9 straipsnio 3 dalyje, suma] Kitos indėlių garantijų sistemos veikia kaip skolinančios sistemos. Šiuo tikslu valstybės narės, kuriose yra daugiau negu viena sistema, paskiria vieną sistemą veikti kaip šios valstybės narės skolinanti sistema ir apie tai informuoja Europos bankininkystės instituciją. Valstybės narės gali nuspręsti, ar ir kaip kitos indėlių garantijų sistemos, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, kompensuoja skolinančiai sistemai. Indėlių garantijų sistemos, kurios pagal šį straipsnį privalo grąžinti paskolą kitoms indėlių garantijų sistemoms, neskolina kitoms indėlių garantijų sistemoms. 55. Paskola suteikiama tokiomis sąlygomis: a) Kiekviena sistema skolina sumą, proporcingą kiekvienos sistemos tinkamų indėlių sumai, neatsižvelgdama į besiskolinančią sistemą ir a punkte nurodytas indėlių garantijų sistemas. Sumos apskaičiuojamos pagal naujausią kas mėnesį tvirtinamą informaciją, nurodytą 9 straipsnio 7 dalyje. b) Besiskolinanti sistema grąžina paskolą ne vėliau kaip po 5 metų. Ji gali grąžinti paskolą metiniais mokėjimais. Palūkanos mokamos tik suėjus grąžinimo terminui. c) Palūkanų norma yra lygi Europos centrinio banko ribinio skolinimo galimybės normai kredito laikotarpiu. 56. Europos bankininkystės institucija patvirtina, kad 1 dalyje nurodyti reikalavimai yra patenkinti, nurodo sumas, kurias skolina kiekviena sistema, kaip apskaičiuota pagal 2 dalies a punktą, ir pradinę palūkanų normą pagal 2 dalies c punktą bei paskolos trukmę. Europos bankininkystės institucija perduoda savo patvirtinimą kartu su 1 dalies h punkte nurodyta informacija skolinančioms indėlių garantijų sistemoms. Jos gauna šį patvirtinimą ir informaciją per 2 darbo dienas. Skolinančios indėlių garantijų sistemos nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per kitas 2 darbo dienas po gavimo išmoka paskolą besiskolinančiai sistemai. 57. Valstybės narės užtikrina, kad besiskolinančios sistemos renkamų įnašų pakaktų pasiskolintai sumai grąžinti ir tiksliniam lygiui kuo greičiau atkurti. ò naujas 11 straipsnisIndėlių garantijų sistemoms mokamų įnašų apskaičiavimas 58. 9 straipsnyje nurodyti įnašai į indėlių garantijų sistemas nustatomi kiekvienam nariui remiantis jo patiriamos rizikos laipsniu. Kredito įstaigos moka ne mažiau kaip 75 % ir ne daugiau kaip 200 % sumos, kurią turėtų įnešti vidutinės rizikos bankas. Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų sistemų nariai moka mažesnius įnašus į indėlių garantijų sistemas, bet ne mažesnius kaip 37,5 % sumos, kurią turėtų įnešti vidutinės rizikos bankas. 59. Nustatant patiriamos rizikos laipsnį ir apskaičiuojant įnašus remiamasi I ir II prieduose nurodytais elementais. 60. 2 dalis netaikoma 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms indėlių garantijų sistemoms. 61. Siekiant patikslinti apibrėžčių elementus ir metodus pagal II priedo A dalį, įgaliojimai perduodami Komisijai. Šie reguliavimo standartų projektai priimami pagal [EBI reglamento] 7–7d straipsnius. Europos bankininkystės institucija gali parengti reguliavimo standartų projektus, skirtus pateikti Komisijai. 62. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Europos bankininkystės institucija pateiks II priedo B dalies taikymo gaires pagal [EBI reglamento 8 straipsnį]. ê 94/19/EB, 4 straipsnis (naujas) 12 straipsnisBendradarbiavimas Sąjungoje 1. Valstybėse narėse pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį įdiegtos ir oficialiai pripažintos Iindėlių garantijų sistemos draudžia ir kitose valstybėse narėse kredito įstaigos įsteigtų filialų indėlininkus. Iki 1999 m. gruodžio 31 d. nei kompensacijos lygis, nei apimtis, įskaitant jos procentinę dalį, neviršija maksimalaus kompensacijos lygio arba apimties, kurie pagal atitinkamą garantijų sistemą numatyti priimančiosios valstybės narės teritorijoje. Iki tos datos, remdamasi įgyta patirtimi įgyvendinant šios dalies antrą pastraipą, Komisija parengia pranešimą ir apsvarsto būtinumą toliau taikyti šias priemones. Jeigu reikia, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia dėl direktyvos pasiūlymą, kuris susijęs su minėtų priemonių galiojimo pratęsimu. 2. Tais atvejais, kai priimančiosios valstybės narės draudimo sistemos numatytas kompensacijos lygis ir (arba) apimtis bei jos procentinė dalis viršija kompensacijos lygį ir (arba) apimtį, numatytą kredito įstaigai veiklos licenciją išdavusioje valstybėje narėje, priimančioji valstybė narė užtikrina, kad jos teritorijoje būtų oficialiai pripažinta indėlių garantijų sistema, prie kurios savanoriškai gali prisijungti filialas, siekdamas papildyti savo indėlininkams jau taikomas garantijas dėl jo narystės savo buveinės valstybės narės sistemoje. Sistema, prie kurios prisijungia filialas, turi apimti tą įstaigų kategoriją, kuriai jis priklauso arba kurią jis geriausiai atitinka priimančiojoje valstybėje narėje. 3. Valstybės narės užtikrina, kad filialams būtų numatytos objektyvios ir bendrai taikomos sąlygos dalyvauti priimančiosios valstybės narės sistemoje pagal šio straipsnio 2 dalį. Priėmimas priklauso nuo atitinkamų narystės įsipareigojimų įvykdymo, pirmiausia apimančių visų įmokų bei kitų mokesčių sumokėjimą. Valstybės narės, įgyvendindamos šią dalį, vadovaujasi šios direktyvos II priede išdėstytais principais. 4. Tuo atveju, jeigu filialas, kuriam pagal 2 dalį leista savanoriškai dalyvauti sistemoje, nevykdo savo, kaip indėlių draudimo sistemos nario, įsipareigojimų, apie tai informuojamos veiklos licenciją išdavusios kompetentingos institucijos, kurios kartu su indėlių garantijų sistema imasi atitinkamų priemonių, užtikrinančių anksčiau nurodytų įsipareigojimų vykdymą. Jeigu tos priemonės neužtikrina, jog bus vykdomi anksčiau nurodyti filialo įsipareigojimai, praėjus atitinkamam ne trumpesniam kaip 12 mėnesių įspėjimo laikotarpiui ir gavus filialui veiklos licenciją išdavusių kompetentingų institucijų sutikimą, filialas gali būti pašalintas iš garantijų sistemos. Indėliai, įnešti prieš filialą pašalinant iš sistemos, ir toliau lieka neprivalomosios sistemos apdrausti iki jų grąžinimo termino pabaigos. Indėlininkai informuojami apie papildomo draudimo panaikinimą. ê 2009/14/EB, 1 straipsnio 7 dalis (pritaikytas) 12 straipsnis 1. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. pateikia pranešimą apie: a) indėlių garantijų sistemų finansavimo mechanizmų suderinimą, visų pirma atkreipiant dėmesį į suderinimo nebuvimo poveikį kilus tarpvalstybinei krizei, atsižvelgiant į galimybę išmokėti indėlių kompensacijas ir į sąžiningą konkurenciją, ir tokio suderinimo naudą ir sąnaudas; b) visiškos tam tikrų laikinai padidėjusių sąskaitų likučių kompensacijos tinkamumą ir sąlygas; c) galimus rizika pagrįstų įmokų nustatymo modelius; d) galimo Bendrijos indėlių garantijų sistemos įvedimo naudą ir sąnaudas; e) nesuderintų teisės aktų dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo teisės poveikį, kai indėlininko kreditas derinamas su jo skolomis, sistemos veiksmingumui ir galimiems iškraipymams, atsižvelgiant į tarpvalstybinio masto likvidavimą; f) produktų bei apdraustų indėlininkų apimties suderinimą, įskaitant ypatingus mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių ir vietos valdžios institucijų poreikius; g) ryšį tarp indėlių garantijų sistemų ir alternatyvių kompensacijų išmokėjimo indėlininkams būdų, kaip antai neatidėliotinų kompensacijų išmokėjimo mechanizmai. Jei reikia, Komisija pateikia atitinkamus pasiūlymus iš dalies keisti šią direktyvą. 2. Valstybės narės praneša Komisijai ir Europos bankininkystės komitetui apie savo ketinimą pakeisti indėlių kompensacijos apimtį arba lygį ir apie visus sunkumus bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis narėmis. ê 2009/14/EB, 1 straipsnio 2 dalies a punktas (naujas) 5. 1–4 dalyse nurodytais atvejais valstybės narės užtikrina, kad indėlių garantijų sistemos bendradarbiautų tarpusavyje. ê 2009/14/EB, 1 straipsnio 2 dalies b punktas (naujas) 6. Komisija bent kartą per dvejus metus apsvarsto šio straipsnio veikimą ir prireikus siūlo jo pakeitimus. ò naujas 2. Kredito įstaigų, esančių kitose valstybėse narėse arba valstybėse narėse, kuriose vykdo veiklą kredito įstaiga, kuriai išduota licencija kitoje valstybėje narėje, įkurtų filialų indėlininkams indėlius buveinės valstybėje narėje esančios sistemos vardu grąžina priimančiosios valstybės narės sistema. Buveinės valstybės narės sistema tą sumą kompensuoja priimančios valstybės narės sistemai. Priimančios valstybės narės sistema taip pat buveinės valstybės narės sistemos vardu informuoja susijusius indėlininkus ir turi teisę buveinės valstybės narės sistemos vardu gauti korespondenciją iš tų indėlininkų. 3. Jei kredito įstaiga nustoja būti sistemos nare ir prisijungia prie kitos sistemos, įnašai, sumokėti per 6 mėnesius iki narystės atšaukimo, grąžinami arba perkeliami į kitą sistemą. Tai netaikoma, jei kredito įstaiga buvo pašalinta iš sistemos pagal 3 straipsnio 3 dalį. 4. Valstybės narės užtikrina, kad buveinės valstybės narės indėlių garantijų sistemos keistųsi 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija su priimančiose valstybėse narėse esančiomis sistemomis. Taikomi tame straipsnyje nustatyti apribojimai. 5. Siekdamos palengvinti veiksmingą indėlių garantijų sistemų bendradarbiavimą, visų pirma, kiek tai susiję su šiuo straipsniu ir 10 straipsniu, indėlių garantijų sistemos arba, kai tinka, kompetentingos institucijos, sudaro rašytinius bendradarbiavimo susitarimus. Sudarant tokius susitarimus atsižvelgiama į Direktyvoje 95/46/EB nustatytus reikalavimus. Apie tokius susitarimus ir jų turinį pranešama Europos bankininkystės institucijai. Ji gali pateikti nuomonę apie tokius susitarimus pagal [EBI reglamento] 6 straipsnio 2 dalies f punktą ir 19 straipsnį. Jei kompetentingos institucijos arba indėlių garantijų sistemos negali pasiekti susitarimo arba jei kyla ginčų dėl tokio susitarimo aiškinimo, Europos bankininkystės institucija sprendžia nesutarimus pagal [EBI reglamento 11 straipsnį]. Tokių susitarimų nebuvimas neturi poveikio indėlininkų reikalavimams pagal 8 straipsnio 2 dalį arba kredito įstaigų reikalavimams pagal šio straipsnio 3 dalį. ê 94/19/EB, 6 straipsnis (pritaikytas) ð naujas 13 straipsnis Trečiosiose šalyse įsteigtų kredito įstaigų filialai 63. Valstybės narės tikrina, ar kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra už Bendrijos √ Sąjungos ∏ ribų, įsteigtųi filialųai draustų indėliųus taip, kad ð apsauga ï draudimas yrabūtų tolygius šioje direktyvoje nustatytaim apsaugai. Priešingu atveju valstybės narės, vadovaudamosi √ Direktyvos 2006/48/EB 38 straipsnio 1 dalimi ∏ Direktyvos 77/780/EEB 9 straipsnio 1 dalimi, gali nustatyti, kad kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra už √ Sąjungos ∏ Bendrijos ribų, įsteigti filialai turi tapti jų teritorijoje veikiančių indėlių garantijų sistemų dalyviais. 64. Kredito įstaiga esamiems ir būsimiems kredito įstaigos, turinčios pagrindinę buveinę už √ Sąjungos ∏ Bendrijos ribų ð ir nepriklausančios valstybėje narėje veikiančiai sistemai ï, įsteigtų filialų indėlininkams pateikia visą svarbią informaciją apie jų indėliams taikomas garantijų priemones. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija aiškiai ir suprantamai pateikiama valstybės narės, kurioje yra įsteigtas filialas, valstybine kalba ar kalbomis laikantis nacionalinių įstatymų. ê 2009/14/EB, 1 straipsnio 5 dalis (naujas) 14 straipsnis Informacija indėlininkams 1. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos esamiems ir būsimiems indėlininkams sudarytų sąlygas gauti informaciją, būtiną nustatyti indėlių garantijų sistemą, kurios narėsdalyvės √ Sąjungoje ∏ Bendrijoje yra įstaiga ir jos filialai, arba apie kurias nors kitas 3 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje arba 3 straipsnio 4 dalyje numatytas alternatyvias priemones. Indėlininkai informuojami apie indėlių garantijų sistemos ar kitos taikomos alternatyvios priemonės nuostatas, įskaitant indėlių garantijų sistemoje numatytus indėlių apdraudimo dydį bei apimtį. Kai indėlio garantijos nesuteikiamos pagal indėlių garantijų sistemą pagal √ 4 straipsnį ∏ 7 straipsnio 2 dalį, kredito įstaiga apie tai informuoja indėlininką. 2. IVisa informacija ? būsimiems indėlininkams ⎪ pateikiama lengvai suprantama forma ? prieš sudarant sutartį dėl indėlio priėmimo ir būsimi indėlininkai ją pasirašo. Naudojama III priede pateikta forma. ⎪ 3. Informacija esamiems indėlininkams pateikiama jų sąskaitų išrašuose. Šią informaciją sudaro patvirtinimas, kad indėliai yra tinkami pagal 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnį. Be to, pateikiama nuoroda į informacijos dokumentą III priede ir kur jį galima gauti. Taip pat gali būti nurodyta atsakingos indėlių garantijų sistemos svetainė. Informacija apie kompensacijos gavimo sąlygas ir formalumus, kurie būtini, norint gauti kompensaciją, suteikiama paprašius. ê 94/19/EB, 9 straipsnis ð naujas 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama nacionaliniuose įstatymuose numatytu būdu valstybės narės, kurioje yra įsteigtas filialas, valstybine kalba ar kalbomis. 5. Valstybės narės parengia taisykles, apribojančias 1 dalyje nurodytos informacijos naudojimą reklamoje, siekdamos užtikrinti, kad tai nepakenktų bankų sistemos stabilumui ar indėlininkų pasitikėjimui. Valstybės narės pirmiausia gali apriboti reklamą leisdamos tik nurodyti sistemą, kuriai priklauso kredito įstaiga. ð teikiančią garantiją produktui, kuris nurodytas reklamoje. ï ò naujas Kredito įstaigos, kurios priklauso sistemai, nurodytai 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse, tinkamai informuoja indėlininkus apie sistemos veikimą. Į tokią informacija neįtraukiama nuoroda į neribotą indėlių draudimą. 6. Jei kredito įstaigos susijungia, jų indėlininkai informuojami apie susijungimą ne vėliau kaip vieną mėnesį prieš jam įgaunant teisinę galią. Indėlininkai informuojami, kad įsigaliojus susijungimui visi jų indėliai, laikomi kiekviename iš susijungusių bankų, po susijungimo bus sudėti siekiant nustatyti kompensaciją už juos pagal indėlių garantijų sistemą. 7. Jei indėlininkas naudojasi internetine bankininkyste, informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal šią direktyvą, perduodama elektroniniu būdu taip, kad ji patrauktų indėlininko dėmesį. ê 2009/14/EB, 1 straipsnio 7 dalis (pritaikytas) 12 straipsnis 1. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. pateikia pranešimą apie: a) indėlių garantijų sistemų finansavimo mechanizmų suderinimą, visų pirma atkreipiant dėmesį į suderinimo nebuvimo poveikį kilus tarpvalstybinei krizei, atsižvelgiant į galimybę išmokėti indėlių kompensacijas ir į sąžiningą konkurenciją, ir tokio suderinimo naudą ir sąnaudas; b) visiškos tam tikrų laikinai padidėjusių sąskaitų likučių kompensacijos tinkamumą ir sąlygas; c) galimus rizika pagrįstų įmokų nustatymo modelius; d) galimo Bendrijos indėlių garantijų sistemos įvedimo naudą ir sąnaudas; e) nesuderintų teisės aktų dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo teisės poveikį, kai indėlininko kreditas derinamas su jo skolomis, sistemos veiksmingumui ir galimiems iškraipymams, atsižvelgiant į tarpvalstybinio masto likvidavimą; f) produktų bei apdraustų indėlininkų apimties suderinimą, įskaitant ypatingus mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių ir vietos valdžios institucijų poreikius; g) ryšį tarp indėlių garantijų sistemų ir alternatyvių kompensacijų išmokėjimo indėlininkams būdų, kaip antai neatidėliotinų kompensacijų išmokėjimo mechanizmai. Jei reikia, Komisija pateikia atitinkamus pasiūlymus iš dalies keisti šią direktyvą. 2. Valstybės narės praneša Komisijai ir Europos bankininkystės komitetui apie savo ketinimą pakeisti indėlių kompensacijos apimtį arba lygį ir apie visus sunkumus bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis narėmis. ê 94/19/EB, 13 straipsnis (pritaikytas) 15 straipsnisVeiklos licencijas turinčių kredito įstaigų sąrašas Veiklos licencijas turinčių kredito įstaigų sąraše, kurį Komisija turi parengti pagal Direktyvos 77/780/EEB 3 straipsnio 7 dalį √ Direktyvos 2006/48/EB 14 straipsnį ∏, Komisija nurodo kiekvienos kredito įstaigos statusą šios direktyvos požiūriu. ∫ naujas 16 straipsnis Įgaliojimų suteikimas 65. Įgaliojimai priimti 5 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui. 66. Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija iškart vienu metu apie jį praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 67. Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami, jei laikomasi 17 ir 18 straipsniuose nustatytų sąlygų. 17 straipsnis Įgaliojimų atšaukimas 1. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 16 straipsnyje nurodytus įgaliojimus. 2. Institucija, kuri pradėjo vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimus, prieš priimdama galutinį sprendimą per pagrįstą laikotarpį informuoja kitą instituciją ir Komisiją, nurodydama suteiktus įgaliojimus, kurie gali būti atšaukti, ir galimas tokio atšaukimo priežastis. 3. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . 18 straipsnis Prieštaravimas dėl deleguotųjų teisės aktų 1. Europos Parlamentas ir Taryba prieštaravimą dėl deleguotojo teisės akto gali pareikšti per du mėnesius nuo pranešimo dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas vienam mėnesiui. 2. Jeigu tam laikotarpiui pasibaigus nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepaprieštaravo deleguotajam teisės aktui, jis paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną. Deleguotasis teisės aktas gali būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja iki to laikotarpio pabaigos, jei tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją apie savo ketinimą prieštaravimo nereikšti. 3. Jei Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimą dėl deleguotojo teisės akto, jis neįsigalioja. Prieštaraujanti institucija nurodo prieštaravimo dėl deleguotojo teisės akto priežastis. 19 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos 68. 9 straipsnyje nurodyti įnašai į indėlių garantijų sistemas bus paskirstomi kaip įmanoma tolygiau, kol bus pasiektas 9 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytas tikslinis lygis. 69. Indėlininkai, turintys tos pačios kredito įstaigos išleistų skolos vertybinių popierių ir įsipareigojimų, susijusių su akceptais ir paprastaisiais vekseliais, indėlių, kurių egzistavimą galima įrodyti tik sertifikatu, išskyrus sąskaitos išrašą, indėlių, kurių pagrindinė suma nėra grąžinama nominaliąja verte arba kurių pagrindinė suma grąžinama nominaliąja verte tik jei egzistuoja kredito įstaigos arba trečiosios šalies suteikta speciali garantija ar susitarimas, informuojami, kad jų indėliai nebebus garantuojami pagal indėlių garantijų sistemą. 70. Kai į nacionalinę teisę perkėlus šią direktyvą arba Direktyvą 2009/14/EB tam tikri indėliai visiškai arba iš dalies nustoja būti garantuojami pagal indėlių garantijų sistemas, valstybės narės gali leisti, kad tokie indėliai būtų garantuojami iki 2014 m. gruodžio 31 d., jei tie indėliai buvo įnešti iki 2010 m. birželio 30 d. Po 2014 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad jokia sistema nesuteiktų didesnių arba visapusiškesnių garantijų negu numatytosios šioje direktyvoje, nepriklausomai nuo to, kada buvo įnešti indėliai. 71. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir, jei tinka, teisės akto pasiūlymą siekdama nustatyti, ar esamos indėlių garantijų sistemos turėtų būti pakeistos viena visai Sąjungai bendra sistema. 72. Komisija, remiama [Europos bankininkystės institucijos], iki 2015 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pažangos, padarytos įgyvendinant šią direktyvą, ataskaitą. Šioje ataskaitoje visų pirma turėtų būti aprašyta galimybė remiantis garantuojamais indėliais numatyti tikslinį lygį, nesusilpninant indėlininkų apsaugos. ê 94/19/EB, 14 straipsnis ð naujas 20 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę 73. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1995 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą. ? būtini, kad 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 dalies a, c, d, f, h–m punktai, 2 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 1, 3, 5–7 dalys, 4 straipsnio 1 dalies d–k punktai, 5 straipsnio 2–5 dalys, 6 straipsnio 4–7 dalys, 7 straipsnio 1–3 dalys, 8 straipsnio 2–4 dalys, 9–11 straipsniai, 12 straipsnis, 13 straipsnio 1–2 dalys, 14 straipsnio 1–3 ir 5–7 dalys, 19 straipsnis ir I–III priedai būtų įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. ⎪ Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai. ð Jos nedelsdamos pateikia Komisijai priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę. ï Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini 9 straipsnio 1 ir 3 dalims ir 10 straipsniui įgyvendinti ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini 7 straipsnio 1 daliai ir 9 straipsnio 5 daliai įgyvendinti ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. Tačiau 9 straipsnio 5 dalies a punkte nurodyta tinkamų indėlių procentinė dalis netaikoma iki 2014 m. sausio 1 d. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. taikoma 0,5 % dalis. Nuo tos datos iki 2020 m. gruodžio 31 d. taikoma 0,75 % dalis. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. ð Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kuriomis panaikinama ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką nustato ir minėtą teiginį suformuluoja valstybės narės. ï 74. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstąus. ò naujas 21 straipsnisPanaikinimas Direktyva 94/19/EB su vėlesniais pakeitimais panaikinama nuo 2012 m. gruodžio 31 d. nepažeidžiant valstybių narių įpareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais IV priede. Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą pagal V priede pateiktą atitikties lentelę. ê 94/19/EB, 15 straipsnis (pritaikytas) ð naujas 22 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja ð dvidešimtą dieną nuo ï jos paskelbimo Europos √ Sąjungos ∏ Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną. ? 2 straipsnio 1 dalies b, e ir g punktai, 4 straipsnio 1 dalies a–c punktai, 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1–3 dalys, 7 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis, 14 straipsnio 4 dalis ir 15–18 straipsniai taikomi nuo 2013 m. sausio 1 d. ê 94/19/EB, 16 straipsnis 23 straipsnis Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta Briuselyje […] Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas Pirmininkas […] […] ∫ naujas I PRIEDAS Indėlių garantijų sistemoms mokamų rizika pagrįstų įnašų apskaičiavimas 75. Naudojamos tokios formulės: a) rizika pagrįsto nario įnašo suma C i = TC * RS i b) nariui tenkanti rizikos dalis [pic] c) pagal riziką įvertinta nario įnašo suma RA i = CB *[pic] čia: C i i -tojo indėlių garantijų sistemos nario įnašo suma TC bendra įnašų, kuriuos turi surinkti sistema, suma RS i i -tajam nariui tenkanti rizikos dalis RA i pagal riziką įvertinta i- tojo nario įnašo suma RA k pagal riziką įvertintos kiekvieno iš n narių įnašų sumos CB įnašo apskaičiavimo bazė (t. y. tinkami indėliai) β i rizikos koeficientas, priskirtas i -tajam nariui pagal II priedą. 76. Naudojamos tokios formulės: a) bendras sudėtinis nario įvertinimas [pic]= ¾[pic]+ ¼[pic] b) sudėtinis nario tarpinis įvertinimas pagal pagrindinius rodiklius [pic]= ¼ [[pic]+[pic]+[pic]+[pic]] c) sudėtinis nario tarpinis įvertinimas pagal papildomus rodiklius [pic]=[pic][[pic]+[pic]+ … +[pic]] čia: [pic] bendras sudėtinis i- tojo nario įvertinimas [pic] bendras sudėtinis i- tojo nario tarpinis įvertinimas pagal pagrindinius rodiklius [pic] bendras sudėtinis i- tojo nario tarpinis įvertinimas pagal papildomus rodiklius [pic] kintamasis, kuriuo įvertinama i -tojo nario rizika pagal individualų pagrindinį arba papildomą rodiklį, pateiktą II priede x duotojo pagrindinio arba papildomo rodiklio simbolis. ∫ naujas II PRIEDAS Rodikliai, įvertinimas ir koeficientai, pagal kuriuos apskaičiuojami rizika pagrįsti įnašai A DALIS Pagrindiniai rodikliai 1. Rizika pagristiems įnašams apskaičiuoti naudojami tokie pagrindiniai rodikliai: Rizikos klasė | Rodiklis | Santykis | Kapitalo pakankamumas | Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a–ca punktuose nurodyti nuosavų lėšų elementai ir pagal riziką įvertintas turtas, nurodytas Direktyvos 2006/48/EB 76 straipsnyje | Nuosavos lėšos | Pagal riziką įvertintas turtas | Turto kokybė | Neveiksnios paskolos | Neveiksnios paskolos | Visos paskolos | Pelningumas | Turto grąža | Grynosios pajamos | Vidutinis bendras turtas | Likvidumas | Nustato valstybės narės, atsižvelgdamos į 11 straipsnio 4 dalį | 2. Siekiant parodyti rizikos profilį pagal pagrindinius rodiklius naudojami šie įvertinimai: Rizikos lygis | Kapitalo pakankamumas | Turto kokybė | Pelningumas | Likvidumas | Labai maža rizika | 1 | 1 | 1 | 1 | Maža rizika | 2 | 2 | 2 | 2 | Vidutinė rizika | 3 | 3 | 3 | 3 | Didelė rizika | 4 | 4 | 4 | 4 | Labai didelė rizika | 5 | 5 | 5 | 5 | 3. Remiantis faktine rodiklių verte pagal tam tikrą rizikos klasę nariui priskiriami tokie įvertinimai: Elementas | Simbolis (x) | [pic]= 1 | [pic]= 2 | [pic]= 3 | [pic]= 4 | [pic]= 5 | Kapitalo pakankamumas | CA | x > 12,3 % | 12,3 % ≥ x > 9,6 % | 9,6 % ≥ x > 8,2 % | 8,2 % ≥ x > 7 % | x > 7 % | Turto kokybė | AQ | x > 1 % | 1 % ≥ x > 2,1 % | 2,1 % < x ≤ 3,7 % | 3,7 % ≥ x > 6 % | x > 6 % | Pelningumas | P | x > 1,2 % | 1,2 % ≥ x > 0,9 % | 0,9 % ≥ x > 0,7 % | 0,7 % ≥ x > 0,5 % | x > 0,5 % | Likvidumas | L) | Valstybės narės gali nustatyti kiekvieno [pic]apatinę ribą, atsižvelgdamos į 11 straipsnio 4 dalį | 4. Priklausomai nuo sudėtinio įvertinimo, nariui priskiriami tokie rizikos koeficientai: Sudėtinis įvertinimas (ρ) | 1 < ρ ≤ 1,5 | 1,5 < ρ ≤ 2,5 | 2,5 < ρ ≤ 3,5 | 3,5 < ρ ≤ 4,5 | 4,5 < ρ ≤ 5 | Rizikos koeficientas (β) | 75 % | 100 % | 125 % | 150 % | 200 % | B DALIS Papildomi rodikliai 1. Valstybės narės nustato papildomus rodiklius rizika pagristiems įnašams apskaičiuoti. Tuo tikslu gali būti naudojami kai kurie arba visi šie rodikliai: Rizikos klasė | Rodiklis / santykis | Apibrėžtis | Kapitalo pakankamumas | Visas kapitalas | Visas kapitalas | Pagal riziką įvertintas turtas | Kapitalo perteklius * | Kapitalo perteklius | arba | Kapitalo perteklius | Visas turtas | Pagal riziką įvertintas turtas | Turto kokybė | Negrąžintų skolų atidėjinys | Negrąžintų skolų atidėjinys | arba | Negrąžintų skolų atidėjinys | Grynosios palūkanų pajamos | Veiklos pajamos | Pagal riziką įvertintas turtas | Pagal riziką įvertintas turtas | Visas turtas | Pelningumas | Išlaidų ir pajamų santykis | Veiklos išlaidos | Veiklos pajamos | Grynasis pelningumas | Grynasis pelningumas | Visas kapitalas | Likvidumas | Nustato valstybės narės, atsižvelgdamos į 11 straipsnio 5 dalį | * Kapitalo perteklius = Kapitalas – Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a–h punktuose nurodytos nuosavos lėšos. 2. Siekiant parodyti rizikos profilį pagal papildomus rodiklius naudojami šie įvertinimai: Rizikos lygis | Kapitalo pakankamumas | Turto kokybė | Pelningumas | Likvidumas | Labai maža rizika | 1 | 1 | 1 | 1 | Maža rizika | 2 | 2 | 2 | 2 | Vidutinė rizika | 3 | 3 | 3 | 3 | Didelė rizika | 4 | 4 | 4 | 4 | Labai didelė rizika | 5 | 5 | 5 | 5 | 3. Priklausomai nuo sudėtinio įvertinimo, nariui priskiriami tokie rizikos koeficientai: Sudėtinis įvertinimas (ρ) | 1 < ρ ≤ 1,5 | 1,5 < ρ ≤ 2,5 | 2,5 < ρ ≤ 3,5 | 3,5 < ρ ≤ 4,5 | 4,5 < ρ ≤ 5 | Rizikos koeficientas (β) | 75 % | 100 % | 125 % | 150 % | 200 % | ∫ naujas III PRIEDAS Informacijos indėlininkams forma Jei kredito įstaiga neišmokėjo pasibaigusio termino mokėtino indėlio dėl priežasčių, kurios tiesiogiai susijusios su jos finansine būkle, indėlius indėlininkams grąžina indėlių garantijų sistema. [įrašyti kredito įstaigos, kurioje yra sąskaita, pavadinimą] [įrašyti produkto pavadinimą] yra apskritai garantuojamas atsakingos indėlių garantijų sistemos. Didžiausia išmokamo indėlio suma yra 100 000 EUR vienam bankui. Tai reiškia, kad visi indėliai tame pačiame banke yra sudedami, siekiant nustatyti kompensacijos lygį. Jeigu, pavyzdžiui, indėlininkas turi taupomąją sąskaitą, kurioje yra 90 000 EUR, ir einamąją sąskaitą, kurioje yra 20 000 EUR, jam arba jai bus grąžinta tik 100 000 EUR. [Tik kur taikoma]: Šis metodas taip pat bus taikomas, jei bankas vykdo veiklą skirtingais pavadinimais. [įrašyti kredito įstaigos, kurioje yra sąskaita, pavadinimą] taip pat prekiauja [įrašyti visus kitus tos pačios kredito įstaigos prekių ženklus] pavadinimu(-ais). Tai reiškia, kad kompensacija už visus indėlius su vienu ar daugiau iš šių prekių ženklų sudaro iki 100 000 EUR. Bendrų sąskaitų atveju 100 000 EUR riba taikoma kiekvienam indėlininkui. [ Tik kur taikoma ]: Tačiau indėliai, esantys sąskaitoje, kuria naudotis teisę turi vienas ar keli asmenys, kurie yra ūkinių bendrijų, asociacijų ar panašaus pobūdžio juridinio asmens teisių neturinčių struktūrų nariai, sudedami ir skaičiuojant 100 000 EUR ribą laikomi vieno indėlininko įneštu indėliu. Apskritai, visi mažmeniniai indėlininkai ir įmonės yra apdrausti pagal indėlių garantijų sistemą. Kai kuriems indėliams daromos išimtys yra nurodytos atsakingos indėlių garantijų sistemos svetainėje. Jums paprašius Jūsų bankas taip pat informuos Jus, ar tam tikri produktai yra garantuojami, ar ne. Jei indėliai yra garantuojami, bankas tai taip pat patvirtina sąskaitos išraše. Atsakinga indėlių garantijų sistema yra [ įrašyti pavadinimą ir adresą, telefoną, el. pašto adresą ir svetainę ]. Ji taip pat grąžins Jūsų indėlius (iki 100 000 EUR) ne vėliau kaip per šešias savaites, o nuo 2013 m. gruodžio 31 d. – per vieną savaitę. Jeigu indėlis negrąžinamas per šį terminą, turėtumėte susisiekti su indėlių garantijų sistema, nes po tam tikro laiko gali būti nebeleidžiama pareikšti reikalavimo dėl kompensacijos. Daugiau informacijos galima rasti [įrašyti atsakingos indėlių garantijų sistemos svetainės adresą]. [ Tik kur taikoma ]: Jūsų indėlį garantuoja institucinė garantijų sistema, [pripažinta / nepripažinta] kaip indėlių garantijų sistema. Tai reiškia, kad visi bankai, kurie yra šios sistemos nariai, remia vienas kitą, kad išvengtų banko žlugimo. Tačiau jei vis dėlto bankas žlugtų, iki 100 000 EUR Jūsų indėlio sumos būtų grąžinta. ∫ naujas IV PRIEDAS A DALIS Panaikintos direktyvos ir jų vėlesni pakeitimai (minimi 21 straipsnyje) 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino B DALIS Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai (minimi 21 straipsnyje) Direktyva | Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai | 94/19/EEB | 1995 7 1 | 2009/14/EB | 2009 6 30 | 2009/14/EB (Direktyvos 94/19/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/14/EB, 1 straipsnio 3 punkto i papunkčio antra pastraipa, 7 straipsnio 1a ir 3 dalys ir 10 straipsnio 1 dalis) | 2010 12 31 | ò naujas V PRIEDAS Atitikties lentelė Ši direktyva | Direktyva 2009/14/EB | Direktyva 94/19/EEB | 1 straipsnis | - | - | 2 straipsnio 1 dalies a punktas | 1 straipsnio 1 dalis | 2 straipsnio 1 dalies d punktas | 1 straipsnio 2 dalis | 2 straipsnio 1 dalies e punktas | 1 straipsnio 1 dalis | 1 straipsnio 3 dalis | 2 straipsnio 1 dalies f punktas | 1 straipsnio 4 dalis | 2 straipsnio 1 dalies g punktas | 1 straipsnio 5 dalis | 3 straipsnio 1 dalis | 3 straipsnio 1 dalis | 3 straipsnio 2 dalis | 3 straipsnio 2 dalis | 3 straipsnio 3 dalis | 3 straipsnio 3 dalis | 3 straipsnio 4 dalis | 5 straipsnis | 3 straipsnio 6 dalis | 1 straipsnio 6 dalies a punktas | 4 straipsnio 1 dalies a–c punktai | 2 straipsnis | 4 straipsnio 1 dalies d punktas | 7 straipsnio 2 dalis, I priedo 1 dalis | 4 straipsnio 1 dalies f punktas | 7 straipsnio 2 dalis, I priedo 10 dalis | 4 straipsnio 1 dalies g punktas | 7 straipsnio 2 dalis, I priedo 2 dalis | 4 straipsnio 1 dalies h punktas | 7 straipsnio 2 dalis, I priedo 5 dalis | 4 straipsnio 1 dalies i punktas | 7 straipsnio 2 dalis, I priedo 6 dalis | 4 straipsnio 1 dalies j punktas | 7 straipsnio 2 dalis, I priedo 3 ir 4 dalys | 4 straipsnio 10 dalies k punktas | 7 straipsnio 2 dalis, I priedo 12 dalis | 5 straipsnio 1 dalis | 1 straipsnio 3 dalies a punktas | 7 straipsnio 1 dalis | 5 straipsnio 4 dalis | 1 straipsnio 3 dalies a punktas | Ši direktyva | Direktyva 2009/14/EB | Direktyva 94/19/EEB | 5 straipsnio 6 dalis | 7 straipsnio 4 ir 5 dalys | 5 straipsnio 7 dalis | 1 straipsnio 3 dalies d punktas | 6 straipsnio 1–3 dalys | 8 straipsnis | 7 straipsnio 1 dalis | 1 straipsnio 6 dalies a punktas | 10 straipsnio 1 dalis | 7 straipsnio 3 dalis | 10 straipsnio 4 dalis | 7 straipsnio 4 dalis | 10 straipsnio 5 dalis | 8 straipsnio 1 dalis | 7 straipsnio 6 dalis | 8 straipsnio 2 dalis | 11 straipsnis | 12 straipsnio 1 dalis | 4 straipsnio 1 dalis | 13 straipsnis | 6 straipsnis | 14 straipsnio 1–3 dalys | 1 straipsnio 5 dalis | 9 straipsnio 1 dalis | 14 straipsnio 4 dalis | 9 straipsnio 2 dalis | 14 straipsnio 5 dalis | 9 straipsnio 3 dalis | 15 straipsnis | 13 straipsnis | 16–18 straipsniai | 1 straipsnio 4 dalis | ê 94/19/EB, I priedas (naujas) I PRIEDAS 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų išimčių sąrašas 77. Direktyvos 89/646/EEB 1 straipsnio 6 dalyje apibūdintų finansų įstaigų indėliai. 78. Draudimo įmonių indėliai. 79. Vyriausybės ir centrinių valdymo institucijų indėliai. 80. Provincijų, regionų, vietos ir municipalinių valdžios institucijų indėliai. 81. Kolektyvinio investavimo subjektų indėliai. 82. Pensijų ir pensijų kaupimo fondų indėliai. 83. Kredito įstaigų direktorių, vadovų, asmeniškai atsakingų narių, asmenų, kuriems priklauso mažiausiai 5 % kredito įstaigos kapitalo, asmenų, atsakingų už įstatymuose numatyto kredito įstaigos apskaitos dokumentų audito atlikimą, bei asmenų, turinčių panašų statusą kitose tai pačiai grupei priklausančiose bendrovėse, indėliai. 84. Artimų giminaičių ir trečiųjų šalių, veikiančių šio priedo 7 punkte nurodytų indėlininkų vardu, indėliai. 85. Kitų tos pačios grupės bendrovių indėliai. 86. Anoniminiai indėliai. 87. Indėliai, už kuriuos ta pati kredito įstaiga indėlininkui asmeniškai yra nustačiusi tokias palūkanas bei suteikusi tokias finansines nuolaidas, dėl kurių pablogėjo kredito įstaigos finansinė padėtis. 88. Tos pačios kredito įstaigos išleisti skolos vertybiniai popieriai ir įsipareigojimai, susiję su jos akceptuotais bei paprastaisiais vekseliais. 89. Indėliai bet kuria valiuta, išskyrus: – valstybių narių valiutas, – ekiu. 90. Indėliai tų bendrovių, kurioms, atsižvelgiant į jų dydį, neleidžiama rengti sutrumpintų balansų, kaip numatyta 1978 m. liepos 25 d. ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB, pagrįstos Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinės finansinės atskaitomybė[26]s 11 straipsnyje. ê 94/19/EB, II priedas (naujas) II PRIEDAS Pagrindiniai principai Tais atvejais, kai filialas kreipiasi dėl įstojimo į priimančiosios valstybės narės sistemą, kad galėtų papildomai apdrausti indėlius, priimančiosios valstybės narės sistema kartu su valstybės narės, kurioje yra kredito įstaigos buveinė, sistema nustato atitinkamas kompensacijų išmokėjimo to filialo indėlininkams taisykles. Rengiant minėtas procedūras bei numatant tokiam filialui taikytinas dalyvavimo sistemoje sąlygas (kaip nurodyta šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje), vadovaujamasi toliau išvardytais principais: a) priimančiosios valstybės narės sistema išlaiko visas teises taikyti savo objektyvias taisykles, bendrai taikomas toje sistemoje dalyvaujančioms kredito įstaigoms; pagal šią draudimo sistemą gali būti reikalaujama, kad jai būtų pateikiama atitinkama informacija bei suteikta teisė valstybės narės, kurioje yra kredito įstaigos buveinė, kompetentingose institucijose patikrinti tokią kredito įstaigos informaciją; b) priimančiosios valstybės narės sistema patenkina pretenzijas dėl papildomo kompensavimo valstybės narės, kurioje yra kredito įstaigos buveinė, kompetentingoms institucijoms pranešus, kad kredito įstaigoje laikomi indėliai nebeišmokami. Priimančiosios valstybės narės sistema, prieš išmokėdama indėlininkams papildomą kompensaciją, išsaugo visas teises pagal savo standartus ir tvarką patikrinti indėlininkų teisę į tokią kompensaciją; c) valstybės narės, kurioje yra kredito įstaigos buveinė, sistema ir priimančiosios valstybės narės sistema visapusiškai tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja, kad užtikrintų, jog indėlininkai greitai gautų kompensacijas ir jų suma būtų teisinga. Visų pirma susitariama dėl to, kokią įtaką kiekvienos sistemos indėlininkui mokamai kompensacijai turės pateiktas priešpriešinis reikalavimas, dėl kurio kiekvienoje iš sistemų gali būti atliktas įskaitymas; d) priimančiosios valstybės narės sistemos turi teisę filialams nustatyti mokestį už papildomą draudimą vadovaudamosi nuostatomis, kai atsižvelgiama į valstybės narės, kurioje yra kredito įstaigos buveinė, sistemos finansuojamą garantiją. Kad būtų lengviau nustatyti mokestį, priimančiosios valstybės narės sistema turi teisę vadovautis prielaida, kad esant bet kokioms aplinkybėms jos įsipareigojimai apsiribos tik ta garantijos dalimi, kuri viršija valstybės narės, kurioje yra kredito įstaigos buveinė, siūlomą garantiją, neatsižvelgiant į tai, ar valstybė narė, kurioje yra kredito įstaigos buveinė, už priimančiosios valstybės narės teritorijoje laikomus indėlius indėlininkams išmoka kompensacijas ar jų neišmoka. ê 2009/14/EB, 1 straipsnio 8 dalis ---[pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic] [1] COM (2006) 729. [2] 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino, OL L 68, 2009 3 13, p. 3. [3] COM (2009) 114, p. 4. [4] Žr. http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2009/deposit_guarantee_schemes_en.htm. [5] Žr. http://ec.europa.eu/internal_market/bank/guarantee/index_en.htm#roundtable. [6] Visas ataskaitas galima parsisiųsti iš http://ec.europa.eu/internal_market/bank/guarantee/index_en.htm. [7] Atitinkamas EIDF 2008 m. gegužę paskelbtas ataskaitas galima rasti www.efdi.eu. [8] Žr. www.efdi.eu. [9] Direktyvos 2009/14/EB 17 konstatuojamoji dalis ir Direktyvos 94/19/EB konstatuojamosios dalys (nenumeruotos). [10] 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB, OL L 267, 2009 10 10, p. 7. [11] 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (Tekstas svarbus EEE), OL L 302, 2009 11 17, p. 32. [12] Žr. JTC ataskaitas http://ec.europa.eu/internal_market/bank/docs/guarantee/risk-based-report_en.pdf ir http://ec.europa.eu/internal_market/bank/docs/guarantee/2009_06_risk-based-report_en.pdf. [13] OL C 163, 1992 6 30, p. 6 ir OL C 178, 1993 6 30, p. 14. [14] OL C […]. [15] OL C […]. [16] OL C […] , p.[…], OL C 332, 1992 12 16, p. 13. [17] OL C 115, 1993 4 26, p. 96 ir 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 91, 1994 3 28). [18] OL L 68, 2009 3 13, p. 3. [19] OL L 177, 2006 6 30, p. 1. [20] OL L 166, 1991 6 28, p. 77. [21] OL L 177, 2006 6 30, p. 201. [22] OL L 281, 1995 11 23, p. 31. [23] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija, pasiūlymas, COM(2009) 501. [24] OL C 163, 1992 6 30, p. 6 ir OL C 178, 1993 6 30, p. 14. [25] OL L 124, 1989 5 5, p. 16. [26] OL L 222, 14. 8. 1978, p. 11. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/605/EEB (OL L 317, p. 16). 11. 1990, p. 60.