LT
|
|
EUROPOS KOMISIJA
|
Briuselis, 2010.12.16
KOM(2010) 744 galutinis
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas
TURINYS
1.Įvadas3
1.1.Aplinkybės3
1.2.Iššūkiai3
2.Pagrindas4
2.1.Politinė parama4
2.2.Kas jau pasiekta5
2.3.Sektorių iniciatyvos6
3.Siūlomi veiksmai6
3.1.Pastarojo meto naujienos – sąveikumo strategija ir sistema6
3.2.Numatomi veiksmai6
1.Įvadas
1.1.Aplinkybės
Sąveikumo veiksmai yra būtini siekiant kuo geriau išnaudoti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) socialinį ir ekonominį potencialą. Šis poreikis buvo apibrėžtas Europos skaitmeninėje darbotvarkėje – vienoje iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų. Skaitmeninė darbotvarkė gali būti pradėta visapusiškai įgyvendinti tik jei bus užtikrintas standartais ir atviromis platformomis grindžiamas sąveikumas.
Išnaudodama IRT teikiamas galimybes, Europa galėtų daug veiksmingiau spręsti kai kuriuos opiausius socialinius klausimus. Būtent todėl skaitmeninėje darbotvarkėje pabrėžiama, kad Europos viešojo administravimo institucijos turėtų našiai ir veiksmingai teikti tarpvalstybines e. valdžios paslaugas. Siekiant šio tikslo būtinas glaudus bendradarbiavimas, supaprastintos tarpvalstybinės procedūros ir patikimas keitimasis informacija, pagrįstas sąveikia IRT infrastruktūra ir sistemomis.
Komunikate pristatoma Europos viešosioms paslaugoms skirta Europos sąveikumo strategija ir Europos sąveikumo sistema – dvi reikšmingos skaitmeninės darbotvarkės dalys. Jos abi padeda skatinti viešojo administravimo institucijų sąveikumą.
1.2.Iššūkiai
IRT grindžiamas nacionalines viešąsias paslaugas diegiančios valstybės narės turi geriau suvokti pavojų, susijusį su tuo, kad pasirinkus nesąveikius sprendimus gali kilti naujų elektroninių kliūčių. E. kliūtys skaido vidaus rinką ir trukdo jai tinkamai veikti. Valstybės narės ir Komisija turėtų dėti daugiau pastangų, kad to būtų išvengta.
Europos bendroji rinka remiasi tarpvalstybinėmis viešosiomis paslaugomis, kurias teikiant remiamas ES politikos įgyvendinimas, taip pat padedama spręsti vidaus rinkos problemas ir sukurti trūkstamas sąsajas, kaip nurodyta 2010 m. Komisijos darbo programoje. Tokios Europos viešosios paslaugos vis dažniau teikiamos elektroninėmis priemonėmis.
Vis daugiau piliečių ir įmonių naudodamiesi Europos bendrosios rinkos laisvėmis dirba ar leidžia laisvalaikį ne tik savo šalyse.
Jei IRT grindžiamos Europos viešosios paslaugos neteikiamos ir jei viešojo administravimo institucijos nebendradarbiauja, piliečiams tenka patiems susisiekti su kitos šalies viešojo administravimo institucijomis ar net į jas nuvykti norint pateikti ar gauti darbui, mokslui ar kelionėms ES būtiną informaciją ar dokumentus. Tas pats taikoma ir įmonėms, kurios nori pradėti veiklą keliose valstybėse narėse.
Jei nebus užtikrintas Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumas, teikti Europos viešąsias paslaugas Europos piliečiams ir įmonėms bus sudėtinga, gal net neįmanoma.
Valstybių narių teisinių sistemų skirtumai valstybių narių administravimo institucijoms dažnai trukdo keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu. Kai taip keistis informacija įmanoma, turi būti užtikrinta, kad informacija teisiškai galiotų tarpvalstybiniu mastu; be to, būtina laikytis duomenų apsaugos teisės aktų ir informaciją teikiančiose šalyse, ir ją gaunančiose šalyse.
Kai viešojo administravimo institucijos nustato Europos viešąsias paslaugas siekdamos suderintų tikslų, būtina suderinti veiklos procesus.
Kita kliūtis – nėra sutarimo ir aiškių nuorodų dėl informacijos, kuria turėtų keistis valstybės narės, turinio ir formos. Semantiniam sąveikumui trukdo tai, kad informacija, kuria keičiamasi tarp žmonių, prietaikų ir administravimo institucijų, aiškinama skirtingai.
Kai keičiamasi informacija arba kai įmonės ir piliečiai nori kreiptis į kitų valstybių narių viešojo administravimo institucijas, kyla dar ir daugiakalbystės klausimas.
Be to, tarpvalstybiniam sąveikumui šiuo metu trūksta bendros infrastruktūros, struktūros ir techninių gairių, kurios padėtų toliau plėtoti Europos viešąsias paslaugas, nes jas taikant būtų užtikrintas tvirtas techninis pagrindas ir išvengta dubliavimo.
Todėl geresnis sąveikumas teisiniu, organizaciniu, semantiniu ir techniniu lygmenimis turėtų padėti palaipsniui sukurti darnią ekosistemą. Tai leistų veiksmingai ir našiai kurti naujas Europos viešąsias paslaugas.
Daugelis valstybių narių viešojo administravimo institucijų jau imasi veiksmų, siekdamos didinti sąveikumą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu, tačiau jei valstybės narės ir Komisija nebendradarbiaus, užtikrinti sąveikumą ES lygmeniu bus vėluojama.
Europos viešąsias paslaugas dažnai sudarys įvairiais valstybių narių valdžios lygmenimis teikiamos bazinės viešosios paslaugos. Europos viešąsias paslaugas įmanoma sukurti tik jei tos bazinės viešosios paslaugos kuriamos atsižvelgiant į sąveikumo reikalavimus.
2.Pagrindas
2.1.Politinė parama
Neseniai sąveikumo klausimas imtas svarstyti aukštu politiniu lygmeniu, visų pirma kas dvejus metus rengiamose e. valdžios konferencijose. Užtikrinti sąveikumą raginama per Belgijos, Jungtinės Karalystės ir Portugalijos pirmininkavimo laikotarpį parengtose deklaracijose dėl e. valdžios. 2006–2010 m. e. valdžios veiksmų plane taip pat siekta užtikrinti, kad kuriant e. valdžią nacionaliniu lygmeniu dėl susiskaidymo ir nepakankamo sąveikumo bendrojoje rinkoje susidarytų naujų kliūčių.
2009 m. lapkričio 18 d. Malmės ministrų deklaracijoje už e. valdžios politiką atsakingi ministrai susitarė didinti e. valdžios paslaugų ir sistemų patikimumą, saugumą ir sąveikumą bendrojoje rinkoje. Jie susitarė suderinti savo nacionalines sąveikumo sistemas su taikomomis Europos sistemomis ir paragino Komisiją nustatyti tarpvalstybinio sąveikumo ir savitarpio pripažinimo trūkumus, taip pat suaktyvinti su pagrindinėmis priemonėmis susijusią veiklą. Be to, valstybės narės pripažino, kad geresnes viešąsias paslaugas būtina teikti naudojant mažiau išteklių ir kad e. valdžios galimybes galima padidinti skatinant bendradarbiavimą ir gerinant Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sąlygas.
2.2.Kas jau pasiekta
Komisija yra viena iš iniciatorių, skatinanti atnaujinti viešąsias paslaugas visoje Europoje, ypač įgyvendinant Europos skaitmeninę darbotvarkę ir 2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmų planą.
2006 m. Komisija paskelbė Europinių e. valdžios paslaugų sąveikumo komunikatą, kurio įgyvendinimas leido pasiekti svarbių rezultatų. Jų buvo pasiekta visų pirma įgyvendinant Suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC) ir IRT politikos rėmimo programos (IRT PRP) programas.
IDABC programa labai padėjo paremti Europos viešojo administravimo institucijų keitimąsi informacija naudojantis elektroninėmis priemonėmis ir taip užtikrinti sąveikumą, o tai turėjo teigiamą šalutinį poveikį bendrajai rinkai. Galutiniame IDABC programos vertinime prieita prie išvados, kad suderintas požiūris gali padėti sparčiau užtikrinti kokybiškesnius rezultatus, laikytis ES teisės aktų reikalavimų ir įgyvendinti politikos tikslus taikant bendrus sprendimus, parengtus ir įgyvendinamus bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA) programoje, kuri pakeitė 2009 m. pabaigoje baigtą vykdyti IDABC programą, dar labiau akcentuojama sąveikumo ir bendradarbiavimo svarba norint sėkmingai įgyvendinti ES teisės aktus.
Taikant KIP IRT PRP teikiama parama IRT diegti ir naudoti, taip pat skatinama kurti geresnes IRT grindžiamas viešąsias paslaugas. Ir viešojo, ir privačiojo sektorių organizacijos dalyvauja įgyvendinant bandomąsias priemones, taip pagrįsdamos nacionalinių sistemų ES lygmens sąveikumą.
Valstybės narės aktyviai dalyvauja įgyvendinant ISA ir KIP IRT PRP programas, o kartu pasiekia reikšmingų rezultatų ir nacionaliniu mastu.
Komisija taip pat ėmėsi vidinių veiksmų – visų pirma e. Komisijos iniciatyvos, pagal kurią sąveikumas vertinamas kaip labai svarbus organizacijos pertvarkos aspektas.
2.3.Sektorių iniciatyvos
Įvairiuose sektoriuose įgyvendinamose ES iniciatyvose taip pat pabrėžiama sąveikumo svarba.
Vidaus rinkos srityje Paslaugų direktyva 2006/123/EB valstybės narės įpareigojamos paslaugų teikėjams suteikti galimybę visas procedūras ir formalumus atlikti naudojantis elektroninėmis priemonėmis, kad paslaugas jie galėtų teikti ir kitose šalyse. Sąveikumas e. tapatybės nustatymo, e. parašo ir e. dokumentų srityje yra labai svarbi, kad elektroninės tarpvalstybinės procedūros būtų sklandžios.
Aplinkos srityje INSPIRE direktyva 2007/2/EB nustatyta Europos erdvinės informacijos infrastruktūra, skirta ES aplinkos politikos ir politikos ar veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, įgyvendinimui ir vykdymui. Siekiant užtikrinti, kad erdviniai duomenys ir paslaugos būtų prieinami Bendrijos ir tarpvalstybiniu lygmeniu ir būtų užtikrintas jų sąveikumas, direktyvoje reikalaujama, kad būtų priimtos techninės įgyvendinimo taisyklės, taikytinos tokiems būtiniems infrastruktūros sąveikumo elementams kaip metaduomenys, erdvinių duomenų ir paslaugų sąveikumas, tinklo paslaugos, dalijimasis duomenimis ir paslaugomis, stebėsena ir atskaitomybė, ir kad būtų atitinkamai pritaikyta šalių infrastruktūra.
Teisingumo ir vidaus reikalų srityje Komisija pabrėžė tokių Europos duomenų bazių kaip Vizų informacinės sistemos (VIS), Šengeno informacinės sistemos (SIS) ir Europos daktiloskopijos sistemos (Eurodac) geresnio veiksmingumo, didesnio sąveikumo ir optimalios sąveikos naudą. Sprendžiant sudėtingesnės informacijos, tokios kaip biometriniai duomenys, tvarkymo klausimus, kyla dar daugiau Europos duomenų bazių ir susijusių IT sistemų sąveikumo ir naudojimosi jomis problemų.
Muitų, mokesčių ir akcizų srityje Komisija koordinuoja ir tvarko einamąją veiklą remdamasi visose valstybėse narėse naudojamomis europinėmis IT sistemomis. Jas naudojant remiamos nacionalinių administravimo institucijų ir Komisijos įdiegtos ir naudojamos sąveikios veiklos sistemos.
Atsižvelgiant į tokias politines iniciatyvas ir sektorių patirtį, pripažįstama, jog sąveikumas labai svarbus, kad būtų galima veiksmingai ir našiai teikti Europos viešąsias paslaugas, padedančias plėtoti ir stiprinti vidaus rinką. Sėkmingas bendrųjų ir sektorių strategijų, teisės sistemų, gairių, paslaugų ir priemonių kūrimas ir įgyvendinimas, taip pat keturiems sąveikumo lygmenims skirti sprendimai – tai labai svarbūs aspektai, į kuriuos būtina atsižvelgti ir kuriais būtina remtis. Viešojo administravimo institucijoms sąveikumas teikia tokios naudos kaip bendradarbiavimas. Užtikrinant sąveikumą lengviau keistis ir dalytis informacija, taip pat pakartotinai ją naudoti – taip gerinamas Europos viešųjų paslaugų teikimas piliečiams ir įmonėms, mažinamos sąnaudos ir užkertamas kelias veiksmų kartojimuisi.
3.Siūlomi veiksmai
3.1.Pastarojo meto naujienos – sąveikumo strategija ir sistema
Atsižvelgdama į jau atliktus darbus, Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybių narių aukšto lygio atstovais Europos viešųjų paslaugų Europos sąveikumo strategijos klausimais (žr. 1 priedą). Remiantis bendra vizija kuriamas darnus bendras požiūris į sąveikumą. Sutarta siekti, kad užtikrinant sąveikumą iki 2015 m. būtų padaryta didelė pažanga Europos viešųjų paslaugų teikimo srityje ir kad tuo tikslu būtų:
tinkamai organizuotas valdymas ir procesai vadovaujantis Europos Sąjungos politika ir tikslais;
užtikrintas patikimas keitimasis informacija, pagrįstas suderintomis, darniomis ir koordinuojamomis sąveikumo iniciatyvomis, įskaitant teisinės sistemos sukūrimą, sąveikumo sistemų plėtrą ir susitarimus dėl sąveikumo standartų ir taisyklių.
Tuo tikslu ES ir valstybių narių lygmens veikla turėtų būti koordinuojama. Be to, ES lygmeniu turėtų būti užtikrintas sąveikumo valdymas.
Europos sąveikumo strategijoje numatyta kryptis veiksmų, kurių būtina imtis norint didinti įvairių šalių skirtingų sektorių Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumą, mainus ir bendradarbiavimą Europos viešųjų paslaugų nustatymo srityje, ir nustatyti tų veiksmų įgyvendinimo prioritetai.
Būsima sąveikumo užtikrinimo veikla strategijoje suskirstyta pagal tris temas:
patikimas keitimasis informacija;
sąveikumo struktūra;
naujų ES teisės aktų IRT aspektų vertinimas.
Ši veikla turi būti remiama taikant informuotumo didinimo ir dalijimosi gerąja patirtimi priemones.
Be to, po išsamių konsultacijų su valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis Komisija parengė Europos viešųjų paslaugų Europos sąveikumo sistemą (žr. 2 priedą).
Suderintu požiūriu į sąveikumą grindžiama sąveikumo sistema yra skirta organizacijoms, norinčioms bendradarbiauti ir bendrai teikti viešąsias paslaugas. Sistemos taikymo srityje nustatomi tokie bendrieji elementai kaip žodynas, koncepcijos, principai, politika gairės, rekomendacijos, standartai, specifikacijos ir metodai.
Europos sąveikumo sistemoje pateiktos Europos viešojo administravimo institucijoms skirtos gairės, susijusios su Europos viešųjų paslaugų apibrėžimu, kūrimu ir diegimu. Joje numatyta:
12 pagrindinių principų, kuriais apibendrinti viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių lūkesčiai, susiję su viešųjų paslaugų teikimu;
viešųjų paslaugų koncepcinis modelis, pagal kurį nustatoma Europos viešųjų paslaugų struktūra ir pabrėžiama, kodėl ir kur sąveikumas reikalingas;
keturi sąveikumo lygmenys: teisinis, organizacinis, semantinis ir techninis;
standartais ir atviromis platformomis grindžiama sąveikumo susitarimų koncepcija.
Be to, taikant Europos sąveikumo sistemą pabrėžiama sąveikumo valdymo svarba ir būtinybė užtikrinti visais administraciniais lygmenimis vykdomos veiklos koordinavimą.
Europos sąveikumo sistemoje pristatomas Europos viešųjų paslaugų kūrimo koncepcinis modelis. Taikomas modelis, pagal kurį paslaugos kuriamos iš atskirų detalių, todėl paslaugų sudedamąsias dalis galima sujungti, o informaciją, koncepcijas, modelius, sprendimus ir specifikacijas pakartotinai naudoti valstybėse narėse ir Europos lygmeniu.
Europos sąveikumo strategija ir Europos sąveikumo sistema taps Europos viešųjų paslaugų teikimui būtinos sąveikumo gerinimo veiklos pagrindu. Iki šiol nebūta tokio masto pastangų įgyvendinti tarpvalstybinę sąveikumo strategiją ir susijusią sistemą, todėl, siekiant užtikrinti šių pastangų sėkmę, bus labai svarbu į veiklą įtraukti visas suinteresuotąsias šalis.
Siekdamos užtikrinti, kad skaitmeninės bendrosios rinkos galimybės būtų visapusiškai išnaudotos, valstybės narės ir Komisija vykdydamos skaitmeninės darbotvarkės veiksmus privalo drauge įgyvendinti Europos sąveikumo strategiją ir atsižvelgti į Europos sąveikumo sistemą.
Europos sąveikumo strategija ir Europos sąveikumo sistema bus įgyvendinamos pagal ISA programą ir derinamos su kitų susijusių skaitmeninės darbotvarkės veiksmų sąveikumo ir standartų srityje rezultatais, įskaitant tokius veiksmus kaip Europos IRT standartų įgyvendinimo taisyklių reforma, kad būtų galima naudotis tam tikrais IRT forumų ir konsorciumų standartais, gairių dėl pagrindinių intelektinės nuosavybės teisių ir standartų nustatymo licencijavimo sąlygų, įskaitant ex-ante atskleidimą, parengimas ir konsultacijos dėl sąsajų tarp IRT standartizacijos ir viešojo pirkimo, kad valdžios institucijos galėtų taikyti standartus ir taip skatinti našumą ir mažinti susisaistymą.
Kartu Komisija rengia ir iniciatyvą „e. Komisija 2011–2015 m.“. Jos bendras tikslas – kad integruotoji Komisija ateityje taptų pertvarkytąja Komisija. Tai reiškia, kad teikiant viešąsias paslaugas:
bus atsižvelgiama į išorės ir vidaus naudotojus ir nebebus remiamasi organizacijos struktūra;
bus visiškai automatizuoti ištisiniai procesai, kuriuos vykdant peržengiamos atskirų organizacijų ribos;
bus skaidriai dalijamasi informacija, o grupėms bus sudarytos sąlygos bendradarbiauti ir keistis žiniomis ir patirtimi.
Remiantis šia pertvarkytosios Komisijos apibrėžtimi, sąveikumas yra svarbus iniciatyvai „e. Komisija 2011–2015 m.“; tai bus vienas iš pagrindinių iniciatyvos įgyvendinimo principų.
3.2.Numatomi veiksmai
Komisija Europos sąveikumo strategiją įgyvendins vykdydama ISA programą ir KIP IRT PRP programoje numatytą veiklą.
Tęstinę ISA darbo programą Komisija parengė po konsultacijų su valstybėmis narėmis, kurioms atstovaujama ISA vadybos komitete. Pirmoji ISA darbo programa, kurią Komisija priėmė 2010 m. birželio 30 d., bus peržiūrima kartą per metus, kad būtų atsižvelgta į politikos ar prioritetų pokyčius. Įgyvendindama ISA darbo programą Komisija taiko viešojo pirkimo tvarką.
KIP IRT PRP metinę darbo programą Komisija taip pat rengia po konsultacijų su valstybėmis narėmis, kurioms atstovaujama KIP vadybos komitete. Ši darbo programa įgyvendinama skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus. Pagal KIP IRT PRP programą remiamos įvairios politikos sritys, tačiau keletas didelio masto projektų yra tiesiogiai susiję su Europos viešųjų paslaugų teikimui būtino sąveikumo didinimu.
Valstybių narių administravimo institucijos ir Komisijos tarnybos raginamos atsižvelgti į Europos sąveikumo sistemą vykdant visą veiklą, susijusią su Europos viešųjų paslaugų diegimu. Be to, į Europos sąveikumo sistemą turėtų būti atsižvelgiama, kai viešojo administravimo institucijos panašias sistemas diegia nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis ar konkrečiame sektoriuje.
Pasirašiusios 2009 m. lapkričio 18 d. Malmėje (Švedija) patvirtintą Ministrų deklaraciją dėl e. valdžios valstybės narės sutiko nacionalines sąveikumo sistemas iki 2013 m. suderinti su taikomomis Europos sistemomis. Todėl Komisija ragina valstybes nares nacionalines sąveikumo strategijas suderinti su Europos sąveikumo strategija, o nacionalines sąveikumo sistemas – su Europos sąveikumo sistema.
Siekdama rodyti pavyzdį, Komisija derins savo sąveikumo strategiją su Europos sąveikumo strategija ir remsis Europos sąveikumo sistema, kai bus kuriamos IRT sistemos, padedančios įgyvendinti ES teisės aktus.
Europos sąveikumo strategijos įgyvendinimas
Sąveikumo paramos veikla suskirstyta pagal tris temas. Pagrindinė veikla yra ši:
Patikimas keitimasis informacija
Pagal KIP IRT PRP programą remiamuose didelio masto bandomuosiuose projektuose dalyvaujančios valstybės narės įgyja patirties tarpvalstybinės sąveikumo srityje. Kitos valstybės narės raginamos prisijungti prie jau įgyvendinamų bandomųjų projektų; be to, siūloma ir naujų bandomųjų projektų. Pirmieji didelio masto bandomieji projektai bus užbaigti 2011 m. Šiuo metu jau svarstoma, kaip kuo geriau toliau naudotis projektų įgyvendinimo rezultatais ir kaip ISA programa gali padėti pasinaudojant tais rezultatais kurti veiksmingas paslaugas. Kai tinkama, Komisija dalyvauja vykdomuose bandomuosiuose projektuose, tokiuose kaip e. viešojo pirkimo ir sąveikių e. tapatybių projektuose. Taip užtikrinama Komisijos infrastruktūros sąveikumas su šių bandomųjų projektų rezultatais.
Sąveikumo struktūra
Komisija kartu su valstybėmis narėmis kurs bendrą Europos sąveikumo struktūros viziją, o prireikus rems tokią struktūrą ir tuo tikslu kurs bendrą infrastruktūrą ir bendras paslaugas.
Naujų ES teisės aktų IRT aspektų vertinimas
Komisija kuria metodą, kurį būtų galima naudoti rengiant teisės aktus, kad būtų lengviau suvokti, kaip IRT gali padėti tokį teisės aktą įgyvendinti veiksmingai ir našiai.
Atsižvelgimas į Europos sąveikumo sistemą
Į Europos sąveikumo sistemą turėtų būti atsižvelgiama, kai viešojo administravimo institucijos diegia Europos viešąsias paslaugas ir kai kuriamos IRT sistemos, padedančios įgyvendinti ES politiką. Į sistemą taip pat turėtų būti atsižvelgiama bet kuriuo valdžios lygmeniu, kai diegiamos viešosios paslaugos, kurios ateityje gali tapti Europos viešųjų paslaugų dalimi.
Kadangi Europos ir nacionalinės sąveikumo sistemos papildo vienos kitas, pagal ISA programą Europos Komisija ir toliau rems Nacionalinių sąveikumo sistemų stebėsenos centrą (NIFO). Pagrindinis tikslas – teikti informaciją apie nacionalines sąveikumo sistemas, kad viešojo administravimo institucijos galėtų keistis su tokiomis sistemomis susijusia patirtimi ir žiniomis.
|
SANTRAUKA. EUROPOS LYGMENS SĄVEIKUMO UŽTIKRINIMO VEIKSMAI
Strategijos įgyvendinimas ir atsižvelgimas į sistemą
Komisija:
- glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, Europos sąveikumo strategiją įgyvendins taikydama tinkamas priemones, tokias kaip ISA programa ir KIP IRT PRP programa;
- pasinaudodama e. Komisijos iniciatyva, vidinę sąveikumo strategiją suderins su Europos sąveikumo strategija;
- užtikrins, kad Europos sąveikumo sistema būtų taikoma įgyvendinant naujus teisės aktus ir nustatant naujas Europos viešąsias paslaugas;
- glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrins Europos sąveikumo strategijos ir susijusios bendrosios ir sektorių sąveikumo užtikrinimo veiklos valdymą.
Valstybės narės turėtų:
- nacionalines sąveikumo strategijas suderinti su Europos sąveikumo strategija, o nacionalines iniciatyvas ir veiksmus – su atitinkamomis ES lygmens iniciatyvomis ir veiksmais;
- bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija Europos sąveikumo strategijos įgyvendinimo srityje ir stebėti įgyvendinimo pažangą ir susijusių veiksmų poveikį nacionaliniu lygmeniu;
- nacionalines sąveikumo sistemas suderinti su Europos sąveikumo sistema;
- rengdamos bet kurias viešąsias paslaugas, kurios ateityje galėtų tapti Europos viešųjų paslaugų dalimi, kuo anksčiau atsižvelgti į Europos matmenį;
- prisidėti prie Europos sąveikumo strategijos ir susijusios sąveikumo užtikrinimo veiklos valdymo.
|
LT
|
|
EUROPOS KOMISIJA
|
Bruxelles, le 16.12.2010
COM(2010) 744 final
1 priedas
1 priedas
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas“
Europos viešųjų paslaugų
Europos sąveikumo strategija
įvadas ir pagrindiniai faktai
1.Šiame dokumente apžvelgiama Europos Komisijos Informatikos generalinio direktorato parengta Europos sąveikumo strategija. Europos sąveikumo strategijos tikslas – užtikrinti veiklos pagrindą ir nustatyti svarbiausius veiksmus, reikalingus norint didinti Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumą įvairiose šalyse ir skirtinguose sektoriuose, taip pat tobulinti jų mainus ir gerinti bendradarbiavimą teikiant Europos viešąsias paslaugas. Strategija parengta įgyvendinant IDABC programą ir užbaigta po viešų konsultacijų pagal ISA programą, pagal kurią strategija yra įgyvendinama.
2.Šiuo dokumentu siekiama:
trumpai apžvelgti rengiant Europos sąveikumo strategiją taikytą požiūrį ir metodą, kad būtų atspindėti valstybių narių prioritetai;
pateikti rekomendacijas, pagrįstas dviem ataskaitomis, paskelbtomis rengiant Europos sąveikumo strategiją:
a.2009 m. gegužės mėn. paskelbta ir 2009 m. birželio 26 d. valstybių narių IT vyriausiųjų pareigūnų susitikime pateikta galutine pirmojo etapo ataskaita, kurioje apibendrintos šio pirmojo etapo pabaigoje padarytos išvados: bendra vizija, problemų sąrašai, tikslinės sritys, sąveikumo prioritetai ir tikslai, taip pat galimas scenarijų kūrimo metodas antrajame projekto etape;
b.2010 m. gegužės mėn. paskelbta galutine antrojo etapo ataskaita, kurioje dėmesys sutelktas į pačią Europos sąveikumo strategiją ir pristatyti skirtingi Europos sąveikumo strategijos lygmenys (bendrasis, atskirų dalių ir tikslinių sričių), taip pat veiksmai, pagrįsti scenarijų vertinimu – visa tai sudaro būsimos strategijos pagrindą;
pateikti Komisijos pasiūlytą ir valstybių narių IT vyriausiesiems pareigūnams pritarus nustatytą Europos sąveikumo strategijos bendrą strateginį požiūrį.
3.Viešojo administravimo institucijų sąveikumas, būtinas norint užtikrinti Europos integraciją, yra susijusi su pagrindiniais Europos Sąjungos tikslais. Valstybės narės ir galutiniai naudotojai labai suinteresuoti panaikinti kliūtis, kad viešąsias paslaugas būtų lengva teikti tarpvalstybiniu mastu ir skirtinguose sektoriuose. Galutiniai naudotojai yra šių paslaugų gavėjai, o Europos viešojo administravimo įstaigos – pagrindiniai Europos sąveikumo strategijos įgyvendinimo partneriai. Todėl siekiant plėtoti Europos sąveikumo strategiją, aktyvesnis šių pagrindinių dalyvių bendradarbiavimas ir įsipareigojimas yra būtinas.
4.Sąveikumo klausimai – ne tik technologiniai; jie apima įvairius aspektus, tokius kaip sąveikumo tarpvalstybinės ir keliems sektoriams taikomos teisinės bazės trūkumas, nepakankamas informuotumas ir politinės valios trūkumas arba susitarimo dėl būtinų valdymo struktūrų nebuvimas.
5.Jei nebus suformuluotas visapusiškas požiūris į sąveikumą, esama pavojaus, kad valstybės narės gali imtis nesuderinamų sprendimų, todėl ne tik nebūtų pasinaudota galimybėmis didinti našumą ir taupyti, bet ir būtų sukurta naujų kliūčių teikti Europos viešąsias paslaugas vidaus rinkoje.
6.Siekiant įveikti šiuos sunkumus, 2008 m. birželio mėn. valstybių narių IT vyriausieji pareigūnai ir Europos Komisijos atstovai antrajame metiniame susitikime susitarė, kad Europos sąveikumo strategija bus kuriama pagal IDABC programą – taip bus siekiama įvertinti, ko reikia, kad padidėtų Europos viešųjų paslaugų sąveikumas.
7.Kai Europos sąveikumo strategija bus galutinai priimta, ji taps pagrindiniu ES naujosios ISA programos (2010–2015), o galbūt ir kitų ES iniciatyvų skatinamuoju veiksniu. Be to, Europos sąveikumo strategija turės įtakos valstybių narių veiklai sąveikumo srityje.
8.Galutinėje pirmojo etapo ataskaitoje (žr. 2 punktą) pateikta valstybių narių IT vyriausiųjų pareigūnų patvirtinta vizija. Ji skamba taip:
„2015 m. sąveikumas padėjo smarkiai pagerinti Europos viešųjų paslaugų teikimą:
užtikrintas tinkamai organizuotas valdymas ir procesai vadovaujantis Europos Sąjungos politika ir tikslais;
užtikrintas patikimas keitimasis informacija, pagrįstas suderintomis darniomis ir koordinuojamomis sąveikumo iniciatyvomis, įskaitant teisinės sistemos sukūrimą, sąveikumo sistemų plėtrą ir susitarimus dėl sąveikumo standartų ir taisyklių.“
9.Po 2009 m. birželio mėn. surengto trečiojo valstybių narių IT vyriausiųjų pareigūnų susitikimo ši vizija buvo sukonkretinta ir suformuluoti devynių tikslinių sričių tikslai. Remiantis Komisijos pasiūlymu buvo nuspręsta devynias tikslines sritis sugrupuoti į tris dalis – Patikimas keitimasis informacija, Sąveikumo struktūra ir Naujų ES teisės aktų IRT aspektų vertinimas – ir dvi pagalbines priemones – Informuotumo apie sąveikumą didinimas ir Geriausios patirties mainai.
10.Galutinėje antrojo etapo ataskaitoje (žr. 2 punktą) siūloma parengti kiekvienos dalies ir kiekvienos pagalbinės priemonės veiksmų planą, kurį sudarytų keletas scenarijų ar konkrečių veiksmų.
11.Komisija parengė apibendrinimą, kuriame dėmesys sutelkiamas į pagrindines strategines kryptis siekiant reikiama kryptimi nukreipti su atskiromis dalimis susijusią veiklą ir pagalbines priemones. Remdamasi šiuo apibendrinimu Komisija siūlo Europos sąveikumo strategijos bendrą strateginį požiūrį, taip pat dalių ir pagalbinių priemonių lygmens konkrečias strategines kryptis.
12.Komisija siūlo derinti bendrąjį ir sektorių principus, kad būtų užtikrinta abipusė nauda; tuo tikslu numatoma bandyti ir nuolat tobulinti esamas sistemas ir gaires atsižvelgiant į konkrečius poreikius, taip pat kurti papildomas paslaugas ir priemones remiantis aiškiai apibrėžtais poreikiais.
13.2009 m. lapkričio mėn. surengtame ketvirtajame susitikime valstybių narių IT vyriausieji pareigūnai pritarė požiūriui į antrąjį Europos sąveikumo strategijos projekto etapą ir jo metodui, taip pat Komisijos pasiūlymui.
14.Komisijos pasiūlymas ir IT vyriausiųjų pareigūnų ketvirtojo susitikimo išvados – tai bendras strateginis požiūris, kuriuo artimiausiais metais bus grindžiama ISA programos, o galbūt ir kitų ES iniciatyvų darbo programa.
Europos sąveikumo strategijos bendras strateginis poŽiūris
Komisija siūlo derinti du požiūrius, kuriais būtų grindžiami Europos sąveikumo veiksmai trijose dalyse ir įgyvendinant dvi pagalbines priemones, kurie minimi toliau.
14.1.Bendrasis principas
Atsižvelgiama į politines aplinkybes ir jų raidą – strategija „Europa 2020 m.“ ir Europos skaitmeninė darbotvarkė.
Kuriamos įvairios priemonės, tokios kaip Europos sąveikumo strategija, Europos sąveikumo sistema, struktūros gairės ir kiti metodai bei gairės.
Naujų siūlomų ES teisės aktų IRT aspektų vertinimas.
14.2.Sektorių principas
Įgyvendinant sektorių projektus vykdomas darbas tam tikrose srityse (pvz., semantikos, pasitikėjimo ir privatumo ar struktūros) ir taip suteikiama galimybė spręsti sąveikumo problemas. Taikant šį principą, bus galima esamas sistemas ir gaires patikrinti atsižvelgiant į konkrečius poreikius, taip pat užtikrinti, kad naujos paslaugos ir priemonės būtų kuriamos remiantis aiškiai apibrėžtais poreikiais.
Konkrečiame sektoriuje kuriant naujas paslaugas ir priemones, turėtų būti atsižvelgta į galimybę tokius sprendimus pakartotinai naudoti ir kituose sektoriuose.
Abu šiuos principus pritaikiusi kiekvienos dalies tikslams, Komisija siūlo dėmesį sutelkti į tokią veiklą:
14.3.Dalis „Patikimas keitimasis informacija“
ES ir valstybių narių lygmeniu įgyvendinti keletą politiškai svarbių konkrečių sektorių projektų;
toliau ES lygmeniu remti pastangas užtikrinti pagrindinių priemonių, tokių kaip e. tapatybė, e. parašas ir pan., sąveikumą;
toliau taikyti Europos semantinio sąveikumo centro (SEMIC) požiūrį ir metodiką;
siekti atverti bazinius registrus, atsižvelgiant į susijusią geriausią patirtį, galimus susijusius pavojus ir galimybes, taip pat į pagrindinių suinteresuotųjų šalių įvairius poreikius ir lūkesčius.
siekti sukurti ES viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų jungtinį katalogą.
Kai kurie su šios dalies taikymu susiję uždaviniai:
Pirma, kaip į veiklą įtraukti sektoriaus atstovus, standartizacijos organizacijas ir kitas suinteresuotąsias šalis?
Antra, prieš imantis bet kokios iniciatyvos kurti paslaugų katalogą, Komisija siūlo įvertinti valstybių narių pasirengimą dalyvauti ir tai, kiek toks katalogas padėtų padidinti valstybių narių sąveikumą. Be to, būtina nustatyti ir išnagrinėti šios srities geriausios patirties atvejus.
14.4.Dalis „Sąveikumo struktūra“
Kurti bendrą sąveikumo struktūros viziją, visų pirma apibrėžti jos apimtį ir bendrų infrastruktūros paslaugų ir bendrų sąsajų standartų poreikį;
teikti rekomendacijas apie struktūros sritis, kuriose valstybės narės turi bendrų interesų;
užtikrinti, kad kurdama paslaugas, kuriomis naudosis valstybės narės, Komisija sistemiškai pakartotinai naudotų struktūrinius elementus. Būtų galima pakartotinai naudoti ir tobulinti esamus infrastruktūros paslaugų sudedamąsias dalis (EIIS)
, taip pat bendrosios paskirties prietaikas (IMI, išankstinio perspėjimo sistemas, dotacijų valdymą ir pan.). Be to, galėtų būti sukurtas struktūrinių elementų, kuriais gali pakartotinai naudotis valstybės narės ir Komisija, katalogas; prie jo kūrimo galėtų prisidėti ES ir valstybės narės.
14.5.Dalis „Naujų ES teisės aktų IRT aspektų vertinimas“
Kurti gaires ir metodikas Komisijos ir valstybių narių lygmeniu;
išmėginti šių gairių naudingumą, jas taikant konkretiems atvejams, susijusiems su politikos formuotojais ir teisės bei IRT ekspertais;
užtikrinti, kad gairės ir metodikos būtų nuolat tobulinamos remiantis įgyta patirtimi;
užtikrinti IRT aspektų vertinimo veiklos platų taikymą, siekiant formuoti sistemiškesnį požiūrį, kai esama teisės aktų pakeitimų (pvz., su IRT susijusių teisės aktų pakeitimai ar papildymai).
14.6.Pagalbinė priemonė „Informuotumo apie sąveikumą didinimas“
Parengti bendrą komunikacijos požiūrį;
rengti informavimo kampanijas, iš pradžių skirtas sprendimus priimantiems pareigūnams, paskui palaipsniui pereinant prie pagrindinės veiklos ir techninių lygmenų;
kurti viešojo administravimo institucijoms skirtą savo veiklos vertinimo priemonę ar modelį sąveikumo lygmeniui įvertinti.
14.7.Pagalbinė priemonė „Dalijimasis geriausia patirtimi“
Siekti susieti esamas ES bendradarbiavimo sistemas ir užtikrinti naudojamų sistemų tvarumą;
kai reikia užtikrinti, kad esamos ES lygmens bendruomenės dalytųsi geriausia patirtimi ir pakartotinai naudotųsi bendrais sprendimais;
remti naujų bendruomenių, susidarančių dėl kitos sąveikumo veiklos, kūrimą.
Nustatytas šios pagalbinės priemonės iššūkis – kaip bendradarbiauti su kitų panašių iniciatyvų vykdytojais?
14.8.Iki šio nustatyti galimi pavojai ir galimybės:
suinteresuotųjų šalių parama, įsipareigojimas ir dalyvavimas yra labai svarbūs taikant projektais grindžiamą požiūrį į sąveikumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti Europos sąveikumo strategiją, sektorių ir sąveikumo ekspertai turės bendradarbiauti ES ir valstybių narių lygmeniu;
vaisingas bendradarbiavimas su sektoriaus atstovais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis;
pažangių technologijų (pvz., nuotolinių išteklių kompiuterijos ir pan.) poveikis Europos sąveikumo strategijai ir jos įgyvendinimui.
Tolesni veiksmai
LT
|
|
EUROPOS KOMISIJA
|
Bruxelles, le 16.12.2010
COM(2010) 744 final
2 priedas
2 priedas
pridedamas prie dokumento
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas“
Europos viešųjų paslaugų
Europos sąveikumo sistema
TURINYS
1
Įvadas į Europos sąveikumo sistemą
1.1
Paskirtis ir teisinė sistema
1.2
Apibrėžtys
1.2.1
Europos viešoji paslauga
1.2.2
Sąveikumas
1.2.3
Sąveikumo sistema
1.3
Sąveikumo būtinybė ir nauda
1.4
Europos sąveikumo sistemos rekomendacijos
1.5
Aplinkybės
1.5.1
Sąveikumo užtikrinimo ES politinės ir istorinės aplinkybės
1.5.2
Sąveikumo sistemos
1.6
Europos viešųjų paslaugų teikimo scenarijai
1.6.1
1 scenarijus. Tiesioginė įmonių ar piliečių ir kitos valstybės administravimo institucijų sąveika
1.6.2
2 scenarijus. Administravimo institucijų keitimasis informacija nagrinėjant įmonių ar piliečių prašymus
1.6.3
3 scenarijus. Nacionalinių administravimo institucijų ir ES institucijų keitimasis informacija
1.6.4
Europos viešųjų paslaugų pavyzdžiai
1.7
Dokumento struktūra
2
Pagrindiniai Europos viešųjų paslaugų teikimo principai
2.1
Įvadas
2.2
1 pagrindinis principas. Subsidiarumas ir proporcingumas
2.3
2 pagrindinis principas. Didžiausias dėmesys naudotojui
2.4
3 pagrindinis principas. Įtrauktis ir prieinamumas
2.5
4 pagrindinis principas. Saugumas ir privatumas
2.6
5 pagrindinis principas. Daugiakalbystė
2.7
6 pagrindinis principas. Administracinių procedūrų paprastinimas
2.8
7 pagrindinis principas. Skaidrumas
2.9
8 pagrindinis principas. Informacijos saugojimas
2.10
9 pagrindinis principas. Atvirumas
2.11
10 pagrindinis principas. Galimybė naudoti pakartotinai
2.12
11 pagrindinis principas. Technologinis neutralumas ir pritaikomumas
2.13
12 pagrindinis principas. Veiksmingumas ir efektyvumas
3
Viešųjų paslaugų koncepcinis modelis
3.1
Įvadas
3.2
Pagrindinės koncepcinio modelio sąvokos
3.2.1
Bazinės viešosios paslaugos
3.2.2
Saugaus keitimosi duomenimis lygis
3.2.3
Sudėtinių paslaugų lygis
3.3
Koncepcinio modelio taikymo būdai
3.3.1
Tarpvalstybinės sąveikos pavyzdys
3.3.2
Skirtingų sektorių sąveikos pavyzdys
3.3.3
Sąveikos skirtingais administraciniais lygmenimis pavyzdys
4
Sąveikumo lygiai
4.1
Įvadas
4.2
Politinės aplinkybės
4.3
Teisinis sąveikumas
4.4
Organizacinis sąveikumas
4.4.1
Veiklos procesų suderinimas
4.4.2
Organizaciniai ryšiai
4.4.3
Pakeitimų valdymas
4.5
Semantinis sąveikumas
4.5.1
ES semantinio sąveikumo iniciatyva
4.6
Techninis sąveikumas
5
Sąveikumo susitarimai
5.1
Įvadas
5.2
Oficialių specifikacijų vertinimas ir atranka
5.2.1
Specifikacijos, atvirumas ir pakartotinis naudojimas
5.3
Indėlis į standartizavimą
6
Sąveikumo valdymas
7
Santrumpos ir žodynas
7.1
Santrumpos
7.2
Žodynas
1Įvadas į Europos sąveikumo sistemą
1.1Paskirtis ir teisinė sistema
Europos sąveikumo sistemos paskirtis:
įtvirtinti tarpvalstybinį ir skirtingų sektorių sąveikumą ir taip skatinti teikti Europos viešąsias paslaugas ir palaikyti jų teikimą;
nustatyti viešojo administravimo institucijų veiklos, vykdomos teikiant Europos viešąsias paslaugas įmonėms ir piliečiams, gaires;
Europos lygmeniu papildyti ir susieti įvairias nacionalines sąveikumo sistemas.
Šiame netechniniame dokumente aptariami visi su Europos viešųjų paslaugų apibrėžimu, kūrimu ir diegimu susiję klausimai.
Į Europos sąveikumo sistemą reikėtų atsižvelgti priimant sprendimus dėl Europos viešųjų paslaugų, kurios padeda įgyvendinti ES politikos iniciatyvas. Šios sistemos reikėtų paisyti ir nustatant viešąsias paslaugas, kuriomis ateityje gali būti pakartotinai naudojamasi teikiant Europos viešąsias paslaugas.
Glaudžiai bendradarbiaudamos, valstybės narės ir Komisija palaiko Europos sąveikumo sistemą pagal ISA programą. Jos bendradarbiauja laikydamosi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 170 straipsnio. Kaip nustatyta tame straipsnyje, kad padėtų pasiekti 26 straipsnyje nurodytus su vidaus rinka susijusius tikslus, Europos Sąjunga turėtų prisidėti prie transeuropinių tinklų kūrimo ir plėtojimo ir skatinti užtikrinti nacionalinių tinklų tarpusavio ryšį ir sąveiką, taip pat galimybę naudotis tokiais tinklais.
Taikant Europos sąveikumo sistemą, užtikrinamas didesnis Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumas, o tai padeda pasiekti, kad vidaus rinka geriau veiktų.
1.2Apibrėžtys
1.2.1Europos viešoji paslauga
Šiame dokumente Europos viešoji paslauga – tarpvalstybinė viešojo sektoriaus paslauga, kurią viešojo administravimo institucijos teikia viena kitai arba Europos įmonėms ir piliečiams.
Ne visos Europos viešosios paslaugos teikiamos naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT), tačiau daugelis tokių paslaugų bus grindžiamos daugiausiai viešojo administravimo institucijų sukurtų užsakomosios programinės įrangos sistemų sąsaja.
1.2.2Sąveikumas
Europos sąveikumo sistemoje sąveikumas traktuojamas itin specifiniame Europos viešųjų paslaugų teikimo kontekste.
Teikiant Europos viešąsias paslaugas, beveik visada keičiamasi duomenimis naudojantis IRT sistemomis, tačiau sąveikumo koncepcija yra platesnė ir apima organizacijų gebėjimą bendradarbiauti siekiant joms visoms naudingų ir suderintų tikslų.
Todėl Europos sąveikumo sistemoje taikoma tokia apibrėžtis:
Teikiant Europos viešąsias paslaugas, „sąveikumas – atskirų ir skirtingų organizacijų gebėjimas bendrai veikti siekiant abiem šalims naudingų ir sutartų tikslų, įskaitant informacijos ir žinių mainus tarp organizacijų, atliekant veiklos procesus, kuriuos jos gali vykdyti, duomenų mainams naudojant tų organizacijų IRT sistemas.“
Sąveikumas yra iš esmės daugiašalis ir turėtų būti laikomas bendrijos bendra vertybe.
1.2.3Sąveikumo sistema
Sąveikumo sistema – suderintu požiūriu į sąveikumą grindžiama sistema, skirta organizacijoms, norinčioms bendradarbiauti ir bendrai teikti viešąsias paslaugas. Sistemos taikymo srityje nustatomi tokie bendri elementai kaip žodynas, koncepcijos, principai, politika, gairės, rekomendacijos, standartai, specifikacijos ir metodai.
1.3Sąveikumo būtinybė ir nauda
Sąveikumas būtinas siekiant veiksmingai teikti Europos viešąsias paslaugas ir palengvina jų teikimą. Užtikrinus sąveikumą pasiekiama, kad:
viešojo administravimo institucijos bendradarbiautų siekdamos nustatyti viešąsias paslaugas;
viešojo administravimo institucijos keistųsi informacija siekdamos įvykdyti teisinius reikalavimus ar politinius įsipareigojimus;
viešojo administravimo institucijos dalytųsi informacija ir pakartotinai ją naudotų siekdamos padidinti administracinį veiksmingumą, taip pat piliečiams ir įmonėms sumažinti biurokratinių kliūčių.
Taip pasiekiami tokie rezultatai:
sudaromos palankesnės sąlygos viešąsias paslaugas teikti vieno langelio principu ir taip patobulinamas viešųjų paslaugų teikimas piliečiams ir įmonėms;
veiksmingai teikiant viešąsias paslaugas, viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams tenka mažesnės sąnaudos.
1.4Europos sąveikumo sistemos rekomendacijos
Europos sąveikumo sistemos rekomendacijose aptariami konkretūs sąveikumo reikalavimai. Įgyvendinus rekomendacijas, bus sudarytos naujas Europos viešąsias paslaugas nustatančioms viešojo administravimo institucijoms palankios sąlygos. Tai padės plėtoti Europos viešųjų paslaugų ekosistemą, kurią sudarys apie sąveikumą nusimanantys žmonės, bendradarbiauti pasirengusios organizacijos, taip pat bendros sistemos, priemonės ir paslaugos, kuriomis naudojantis lengviau nustatyti Europos viešąsias paslaugas.
1.5Aplinkybės
Europos sąveikumo sistema yra viena iš sąveikumo užtikrinimo iniciatyvų, kurių tikslas – padėti nustatyti Europos viešąsias paslaugas.
Toliau pateiktoje schemoje pavaizduoti ryšiai tarp Europos sąveikumo strategijos, Europos sąveikumo sistemos, Europos sąveikumo gairių, Europos sąveikumo užtikrinimo paslaugų bei priemonių ir veiklos, kuria siekiama nustatyti Europos viešąsias paslaugas.
Sąveikumo užtikrinimo iniciatyvos, kuriomis remiamas Europos viešųjų paslaugų nustatymas
11 schema
Sąveikumas ES lygmeniu turėtų būti valdomas sistemingai, taip pat turėtų būti nustatyti konkretūs uždaviniai. Todėl siekiant palaikyti tarpvalstybinį ir (arba) skirtingų sektorių sąveikumą, Europos sąveikumo strategijoje nustatomas organizacinės, finansinės ir funkcinės sistemos pagrindas. Europos sąveikumo sistema kuriama ir kita susijusi veikla vykdoma vadovaujantis Europos sąveikumo strategijoje nustatytais strateginiais prioritetais ir tikslais.
Europos sąveikumo sistemos tikslas – padėti kurti Europos viešąsias paslaugas.
Europos sąveikumo gairės padeda nustatyti Europos sąveikumo užtikrinimo paslaugas ir priemones, kuriomis naudojantis teikiamos Europos viešosios paslaugos.
1.5.1Sąveikumo užtikrinimo ES politinės ir istorinės aplinkybės
Kad įdiegtų Europos viešąsias paslaugas, viešasis sektorius privalo išspręsti daug uždavinių. Vienas iš pagrindinių dalykų, kurie padėtų išspręsti tuos uždavinius, yra tarpvalstybinis ir skirtingų sektorių sąveikumas.
Politinis Europos viešųjų paslaugų iniciatyvų prioritetas – užtikrinti tarpvalstybinį sąveikumą. Sklandžiai teikiamos tarpvalstybinės viešosios paslaugos (kurioms užtikrinti būtinas sąveikumas) įmonėms ir piliečiams gali turėti didelį poveikį.
Toliau iš istorinės perspektyvos nurodyta, kaip taikant ES iniciatyvas politiniu lygmeniu remiamas viešojo administravimo institucijų sąveikumas.
ES sąveikumo srities iniciatyvų įgyvendinimo grafikas
12 schema
1.5.2Sąveikumo sistemos
Daug viešojo administravimo institucijų jau taiko arba šiuo metu kuria sistemas, skirtas sąveikumo klausimams spręsti nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu. Šios sistemos taikomos tik pagal jurisdikciją, kuria vadovaujantis jos sukurtos. Tačiau, kad patenkintų įmonių ir piliečių poreikius, Europos viešojo administravimo institucijos privalo būti pasirengusios bendradarbiauti ir teikti Europos viešąsias paslaugas.
Siekiant nustatyti sąveikumo užtikrinimo būdus, svarbu suderinti viešojo administravimo institucijų naudojamas nacionalines ir Europos sąveikumo sistemas, kad valstybės narės galėtų susitarti, kaip nustatant Europos viešąsias paslaugas konkrečiai įgyvendinti Europos sąveikumo sistemos rekomendacijas.
Paprastai nacionalinės sąveikumo sistemos yra išsamesnės ir dažnai griežtesnės nei Europos sąveikumo sistema – pastaroji yra abstraktesnė ir veikia kaip metasistema, be to, laikantis subsidiarumo principo, pagal ją nereikalaujama, kad valstybės narės rinktųsi tam tikrą variantą arba įsipareigotų.
1 rekomendacija.Kad būtų atsižvelgta į viešųjų paslaugų teikimo europinį aspektą, viešojo administravimo institucijos turėtų suderinti savo sąveikumo sistemas su Europos sąveikumo sistema.
Kadangi Europos ir nacionalinės sąveikumo sistemos papildo vienos kitas, Europos Komisija remia Nacionalinių sąveikumo sistemų stebėjimo centrą, kurio pagrindinis tikslas – teikti informaciją apie nacionalines sąveikumo sistemas, kad viešojo administravimo institucijos galėtų dalytis patirtimi ir žiniomis.
1.6Europos viešųjų paslaugų teikimo scenarijai
Sąveikumas, kuriuo grindžiama Europos sąveikumo sistema, gali būti užtikrinamas taikant įvairius sąveikos scenarijus. Kaip pavaizduota toliau pateiktoje schemoje, galima nustatyti kelis pagal Europos sąveikumo sistemą teikiamų Europos viešųjų paslaugų tarpvalstybinės sąveikos tipus.
13 schema
Pirmojo tipo sąveika – tiesioginė sąveika tarp vienos valstybės narės įmonių ar piliečių ir kitos valstybės narės viešojo administravimo institucijų ir (arba) ES administravimo institucijų, kurios toms įmonėms ar piliečiams teikia viešąsias paslaugas (A2B ir A2C).
Antrojo tipo sąveika – daugelio valstybių narių administravimo institucijų arba ES administravimo institucijų sąveika (A2A). Tai gali padėti administravimo institucijoms aptarnauti įmones ar piliečius (A2B ir A2C).
1.6.11 scenarijus. Tiesioginė įmonių ar piliečių ir kitos valstybės administravimo institucijų sąveika
14 schema
Pavyzdžiui, įsidarbindamas valstybėje narėje X, valstybės narės Y pilietis valstybėje narėje X turi atlikti nemažai formalumų.
1.6.22 scenarijus. Administravimo institucijų keitimasis informacija nagrinėjant įmonių ar piliečių prašymus
15 schema
Pavyzdžiui, norėdamas įsteigti padalinį valstybėje narėje Y, valstybėje narėje X įsisteigęs paslaugų teikėjas valstybėje narėje Y pateikia steigimo prašymą. Kad nagrinėjant tą prašymą nereikėtų prašyti paslaugų teikėjo pateikti reikiamą informaciją, abiejų valstybių narių (X ir Y) administravimo institucijos informacija galėtų keistis tiesiogiai. Tam turi būti užtikrintas susijusių valstybių narių sąveikumas.
1.6.33 scenarijus. Nacionalinių administravimo institucijų ir ES institucijų keitimasis informacija
16 schema
Paprastai pagal šį scenarijų kuriami administravimo institucijų tinklai, veikiantys konkrečiame sektoriuje, kuriame, laikydamosi ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų, valstybių narių administravimo institucijos privalo rinkti informaciją, ja keistis ir dalytis tarpusavyje ir (arba) su ES institucijomis ir agentūromis.
Pavyzdžiui, valstybės narės teikia informaciją ir statistinius duomenis kompetentingai Europos institucijai, o pastaroji sukauptą informaciją perduoda suinteresuotiems subjektams.
1.6.4Europos viešųjų paslaugų pavyzdžiai
Nebaigtiniame pavyzdžių sąraše apibūdinti pirmiau nurodyti Europos viešųjų paslaugų teikimo bendrieji scenarijai.
1.7Dokumento struktūra
Tolesniuose skyriuose aptariami tam tikri svarbiausi klausimai, susiję su efektyviu ir veiksmingu Europos viešųjų paslaugų teikimu pagal Europos sąveikumo sistemą.
2 skyriuje „Pagrindiniai principai“ nustatomi bendrieji principai, kuriais vadovaujantis teikiamos Europos viešosios paslaugos. Jie atitinka su viešųjų paslaugų teikimu susijusius piliečių, įmonių ir viešojo administravimo institucijų lūkesčius.
3 skyriuje pristatomas viešųjų paslaugų koncepcinis modelis. Jame siūlomas organizavimo principas, pagal kurį kuriamos Europos viešosios paslaugos, daugiausia dėmesio skiriant bazinėms paslaugoms, kurias jungiant gali būti kuriamos sudėtinės paslaugos ir kuriomis naudojantis ateityje galima nustatyti kitų Europos viešųjų paslaugų.
4 skyriuje „Sąveikumo lygiai“ aptariami skirtingi sąveikumo aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį kuriant Europos viešąsias paslaugas, ir pateikiamos bendros sąvokos, kad būtų galima svarstyti kylančius klausimus.
5 skyriuje aprašoma, kaip palengvinti viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimą teikiant konkrečias Europos viešąsias paslaugas – tuo tikslu pristatomos sąveikumo susitarimų, oficialių specifikacijų ir atvirų specifikacijų sąvokos.
6 skyriuje „Sąveikumo valdymas“ nustatoma, ko reikia, kad teikiant Europos viešąsias paslaugas būtų užtikrintas ilgalaikis sąveikumas ir būtų koordinuojama visų administracinių lygių sąveikumo užtikrinimo veikla, kuria siekiama nustatyti Europos viešąsias paslaugas.
2Pagrindiniai Europos viešųjų paslaugų teikimo principai
2.1Įvadas
Šiame skyriuje nustatomi su Europos viešųjų paslaugų nustatymu susiję bendrieji tinkamo administravimo principai. Tai yra sąlygos, kuriomis priimami spendimai dėl Europos viešųjų paslaugų ir tos paslaugos diegiamos. Nepaisant skirtingo šių principų pobūdžio (t. y. politinio, teisinio ar techninio), jie vieni kitus papildo.
Dvylika Europos sąveikumo sistemos pagrindinių principų galima suskirstyti į tris kategorijas:
pirmuoju principu nustatomos ES veiksmų Europos viešųjų paslaugų srityje sąlygos;
kita pagrindinių principų grupė (2–8) atitinka bendruosius naudotojų poreikius ir lūkesčius;
paskutinės grupės principai (9–12) yra viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimo pagrindas.
2.21 pagrindinis principas. Subsidiarumas ir proporcingumas
Pagal pirmąjį pagrindinį principą raginama siekti subsidiarumo ir proporcingumo, kaip įtvirtinta ES sutartyje.
Pagal subsidiarumo principą reikalaujama, kad priimant ES sprendimus būtų kuo labiau atsižvelgiama į piliečių poreikius. Kitaip tariant, ES veiksmų imasi tik jei tokie veiksmai efektyvesni už nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens veiksmus.
Pagal proporcingumo principą ES veiksmais neviršijama to, kas būtina suderintiems politikos tikslams pasiekti. Todėl ES rinksis sprendimus, kuriais valstybėms narėms būtų paliekama kuo daugiau laisvės.
Subsidiarumo ir proporcingumo principai taikomi ir teikiant Europos viešąsias paslaugas, taigi ir keitimuisi informacija, kuris būtinas teikiant tokias paslaugas. Informacija keičiamasi ir Europos viešosios paslaugos bendrai teikiamos, jei to reikalaujama pagal ES teisės aktus arba jei valdžios institucijos savo noru aktyviai dalyvauja įgyvendinant koordinuojamas iniciatyvas.
2.32 pagrindinis principas. Didžiausias dėmesys naudotojui
Viešosios paslaugos teikiamos siekiant patenkinti piliečių ir įmonių poreikius. Atsižvelgiant į tuos poreikius ir turėtų būti nustatoma, kokios viešosios paslaugos turi būti teikiamos ir kaip tai turi būti daroma.
Apskritai piliečiai ir įmonės tikisi, kad:
bus galima saugiai ir lanksčiai naudotis patogiai teikiamomis paslaugomis, kurias galima pritaikyti prie savo poreikių;
paslaugos bus teikiamos keliais kanalais, todėl jomis bus galima naudotis įvairiais būdais, visur ir visada;
galima kreiptis į bendrą ryšių palaikymo punktą net jei paslaugą teikia kelios bendradarbiaujančios administravimo institucijos;
administravimo institucijoms reikės pateikti tik informaciją, būtiną norint gauti viešąją paslaugą, ir tą pačią informaciją reikės pateikti tik kartą;
administravimo institucijos užtikrins privatumą.
2.43 pagrindinis principas. Įtrauktis ir prieinamumas
Naudojant IRT turėtų būti teikiamos viešai ir be diskriminacijos prieinamos įtraukios paslaugos ir taip visiems piliečiams užtikrinamos lygios galimybės.
Įtrauktis reiškia, kad visiems sudaromos sąlygos pasinaudoti visomis naujų technologijų teikiamomis galimybėmis įveikti socialines ir ekonomines kliūtis ir atskirtį. Užtikrinus prieinamumą, neįgalūs ir pagyvenę žmonės gali naudotis tokio pat lygio viešosiomis paslaugomis kaip ir kiti piliečiai.
Laikantis Europos ar tarptautiniu mastu plačiai pripažintų e. prieinamumo specifikacijų, įtraukties ir prieinamumo aspektai turi būti įtraukti į visą Europos viešųjų paslaugų plėtojimo – jų kūrimo, informacijos turinio nustatymo ir jų teikimo – procesą.
Įtrauktis ir prieinamumas paprastai susiję su daugiakanaliu paslaugų teikimu. Paslaugas gali reikėti teikti ne vien įprastiniais būdais – keičiantis dokumentais ar bendraujant tiesiogiai, – bet ir elektroniniu būdu, kad piliečiai galėtų rinktis jiems tinkamą būdą.
Įtrauktį ir prieinamumą galima padidinti ir užtikrinus, kad sistemoje būtų leidžiama trečiosioms šalims veikti piliečių, kurie apskritai arba laikinai viešosiomis paslaugomis tiesiogiai naudotis negali, vardu.
2 rekomendacija.Laikydamosi Europos ar tarptautiniu mastu plačiai pripažintų e. prieinamumo specifikacijų, viešojo administravimo institucijos turėtų užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi piliečiai, įskaitant neįgalius ir pagyvenusius žmones.
2.54 pagrindinis principas. Saugumas ir privatumas
Piliečiai ir įmonės turi būti tikri, kad jų ryšiai su viešojo administravimo institucijomis grindžiami pasitikėjimu ir kad laikomasi visų reikiamų taisyklių, pvz., susijusių su privatumu ir duomenų apsauga. Todėl viešojo administravimo institucijos turi užtikrinti piliečių privatumą ir įmonių pateiktos informacijos konfidencialumą.
Atsižvelgiant į suvaržymus dėl saugumo, piliečiams ir įmonėms turėtų būti suteikta teisė patikrinti administravimo institucijų apie juos surinktą informaciją, taip pat jų turėtų būti atsiklausiama, ar ši informacija gali būti panaudota ne tais tikslais, kuriais ji iš pradžių buvo pateikta.
3 rekomendacija.Laikydamosi bendros saugumo ir privatumo politikos, viešojo administravimo institucijos turėtų atsižvelgti į konkrečius poreikius, susijusius su kiekviena Europos viešąja paslauga.
2.65 pagrindinis principas. Daugiakalbystė
Kuriant Europos viešąsias paslaugas, būtina vadovautis daugiakalbystės principu.
Reikia suderinti piliečių ir įmonių lūkesčius, kad jiems paslaugos būtų teikiamos jų kalba (-omis), ir valstybių narių viešojo administravimo institucijų turimas galimybes paslaugas teikti visomis ES oficialiomis kalbomis.
Kad būtų paisoma Europos piliečių teisių ir patenkinti jų lūkesčiai, ES masto Europos viešosios paslaugos apskritai turėtų būti teikiamos visomis ES oficialiomis kalbomis.
Daugiakalbystė svarbi ne vien naudotojo sąsajos, bet ir visais kitais Europos viešųjų paslaugų kūrimo lygmenimis. Pavyzdžiui, dėl pasirinkto duomenų atvaizdavimo būdo gali būti apribota skirtingų kalbų palaikymo galimybė.
Informacijos, kuria keičiamasi, reikšmė turi nekisti, todėl sąveikumo daugiakalbystės aspektas yra svarbus ir tada, kai teikiant Europos viešąsias paslaugas reikia keistis skirtingų kalbų informacija naudojantis IRT sistemomis. Jei įmanoma, informacija turėtų būti perrašyta visų suinteresuotųjų šalių suderinta nuo kalbos nepriklausoma forma.
4 rekomendacija.Nustatydamos Europos viešąsias paslaugas, viešojo administravimo institucijos turėtų naudoti daugiakalbystės reikalavimus atitinkančias informacines sistemas ir techninę architektūrą.
2.76 pagrindinis principas. Administracinių procedūrų paprastinimas
Dažnai tik vykdydamos teisinius įpareigojimus įmonės sukaupia daug informacijos, kuri joms tiesiogiai nenaudinga ir nereikalinga siekiant teisės aktuose, kuriais minėtieji įpareigojimai nustatyti, iškeltų tikslų. Taip įmonėms užkraunama didelė administracinė našta, dėl kurios jos turi sąnaudų.
Todėl 2007 m. sausio mėn. Europos Komisija pasiūlė įmonėms tenkančią administracinę naštą iki 2012 m. sumažinti 25 %. Kad būtų pasiektas šis tikslinis rodiklis, visos Europos valdžios institucijos, nustatydamos Europos viešąsias paslaugas, turės bendradarbiauti.
Šis principas tvirtai susijęs su 2 pagrindiniu didžiausio dėmesio naudotojui principu.
2.87 pagrindinis principas. Skaidrumas
Administraciniai procesai piliečiams ir įmonėms turėtų būti suprantami. Piliečiai ir įmonės turėtų turėti teisę stebėti administracines procedūras, kuriose dalyvauja, ir suprasti, dėl kokių priežasčių priimami sprendimai, kurie jiems gali turėti įtakos.
Užtikrinus skaidrumą, piliečiai ir įmonės taip pat gali pateikti pastabų dėl suteiktų viešųjų paslaugų kokybės, prisidėti prie jų tobulinimo ir prie naujų paslaugų diegimo.
2.98 pagrindinis principas. Informacijos saugojimas
Elektronine forma pateikti įrašai ir informacija, kuriuos administravimo institucijos laiko siekdamos dokumentuoti procedūras ir sprendimus, turi būti išsaugoti. Taip siekiama užtikrinti, kad įrašai ir kitokia informacija liktų įskaitomi, patikimi ir vientisi ir kad prieiga prie jų būtų užtikrinama tiek, kiek reikia, atsižvelgiant į saugumo ir privatumo reikalavimus.
Siekiant užtikrinti ilgalaikį elektroninių įrašų ir kitokios informacijos saugojimą, reikėtų pasirinkti formas, kurias naudojant būtų galima užtikrinti, kad tie įrašai ir informacija būtų prieinami ilgą laiką, taip pat būtų išsaugomi susiję elektroniniai parašai ir kiti elektroniniai sertifikatai, pavyzdžiui, įgaliojimai.
Nacionalinėms administravimo institucijoms priklausančių ir jų valdomų informacijos šaltinių saugojimo klausimas sprendžiamas tik nacionaliniu lygmeniu. Europos viešųjų paslaugų ir informacijos, kuri nėra vien nacionalinė, saugojimas yra europinio lygmens klausimas, todėl reikia nustatyti tinkamą saugojimo politiką.
5 rekomendacija.Viešojo administravimo institucijos turėtų kartu parengti su Europos viešosiomis paslaugomis susijusių elektroninių įrašų ilgalaikio saugojimo politiką.
2.109 pagrindinis principas. Atvirumas
Europos sąveikumo sistemoje atvirumas yra asmenų, organizacijų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendruomenės narių pasiryžimas toje bendruomenėje dalytis žiniomis ir skatinti diskusijas siekiant pagrindinio tikslo – gausinti žinias ir naudoti jas problemoms spręsti.
Laikantis duomenų apsaugos ir privatumo reikalavimų, sąveikumas susijęs su sąveikaujančių organizacijų dalijimusi informacija, o tam būtinas atvirumas.
Kai taikydamos atvirumo principą Europos viešojo administravimo institucijos kartu plėtoja užsakomosios programinės įrangos sistemas, jos pasiekia rezultatų, kuriuos galima susieti tarpusavyje, naudoti pakartotinai ir kuriais galima dalytis, o tokiu būdu taip pat didinamas efektyvumas.
Todėl, atsižvelgdamos į poreikius, prioritetus, ankstesnes sistemas, biudžetą, padėtį rinkoje ir daugelį kitų veiksnių, Europos viešojo administravimo institucijos turėtų siekti užtikrinti atvirumą.
6 rekomendacija.Kartu vykdydamos veiklą, kuria siekiama nustatyti Europos viešąsias paslaugas, viešojo administravimo institucijos, atsižvelgdamos į savo prioritetus ir apribojimus, turėtų siekti užtikrinti atvirumą.
2.1110 pagrindinis principas. Galimybė naudoti pakartotinai
Pagal pakartotinio naudojimo principą konkrečią problemą sprendžiančios viešojo administravimo institucijos stengiasi pasinaudoti kitų atliktu darbu – ieško galimų sprendimų, įvertina, ar jie naudingi ir tinkami esamai problemai spręsti, ir nusprendžia pasinaudoti sprendimais, kurie buvo vertingi kitur.
Todėl viešojo administravimo institucijos privalo noriai dalytis savo sprendimais, koncepcijomis, sistemomis, specifikacijomis, priemonėmis ir sudedamosiomis dalimis. Šį procesą galima palengvinti taikant pirmiau aprašytą atvirumo principą.
Pakartotinio naudojimo ir dalijimosi principas tiesiogiai susijęs su bendradarbiavimu naudojant bendradarbiavimo sistemas, kuriuo siekiama visoms šalims naudingų ir suderintų bendrų tikslų.
Taigi siekiant efektyviai plėtoti Europos viešąsias paslaugas, laikytis pakartotinio naudojimo principo būtina.
7 rekomendacija.Viešojo administravimo institucijos raginamos diegiant Europos viešąsias paslaugas pakartotinai naudotis ir dalytis sprendimais ir bendradarbiauti kuriant bendrus sprendimus.
2.1211 pagrindinis principas. Technologinis neutralumas ir pritaikomumas
Nustatydamos Europos viešąsias paslaugas, viešojo administravimo institucijos turėtų daugiausiai dėmesio skirti funkcinėms reikmėms, o sprendimus dėl technologijų priimti kuo vėliau, kad savo partneriams neprimestų konkrečių technologijų ar produktų ir kad galėtų prisitaikyti prie sparčių pokyčių technologijų srityje.
Viešojo administravimo institucijos turėtų suteikti galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis, šios galimybės nesusiedamos su jokia konkrečia technologija ar produktu.
8 rekomendacija.Nustatydamos Europos viešąsias paslaugas, viešojo administravimo institucijos neturėtų piliečiams, įmonėms ir kitoms administravimo institucijoms primesti konkretaus technologinio sprendimo.
2.1312 pagrindinis principas. Veiksmingumas ir efektyvumas
Viešojo administravimo institucijos turėtų užtikrinti, kad įmonės ir piliečiai sprendimais galėtų pasinaudoti kuo veiksmingiau ir efektyviau ir kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų panaudojami kuo tinkamiau.
Sprendimais dėl viešųjų paslaugų sukuriama vertė gali būti vertinama atsižvelgiant į įvairius aspektus, įskaitant investicijų grąžą, visas eksploatavimo laikotarpio sąnaudas, didesnį lankstumą ir pritaikomumą, mažesnę administracinę naštą, didesnį veiksmingumą, mažesnę riziką, skaidrumą, paprastinimą, tobulesnius darbo metodus, taip pat viešojo administravimo institucijų pasiektų rezultatų ir kompetencijos pripažinimą.
3Viešųjų paslaugų koncepcinis modelis
3.1Įvadas
Šiame skyriuje pateikiamas viešųjų paslaugų koncepcinis modelis, pagal kurį siūloma, kaip organizuoti šių paslaugų kūrimą ir teikimą.
Modelis parengtas remiantis viešųjų paslaugų diegimo valstybėse narėse apžvalgos rezultatais; į jį įtraukti bendri aspektai ir nustatyti geriausios patirties pavyzdžiai. Kaip būsimo Europos viešųjų paslaugų diegimo projektas, šis modelis padeda visose valstybėse narėse sukurti bendrą žodyną ir pasiekti sutarimą dėl viešųjų paslaugų pagrindinių elementų ir jų sąsajų.
Pagal šį modelį Europos viešosios paslaugos kuriamos iš sudedamųjų dalių, kurias galima susieti ir pakartotinai naudoti kuriant naujas paslaugas.
Modelis yra bendro pobūdžio, todėl ne visos esamos ar būsimos viešosios paslaugos jį tiksliai atitiks. Tačiau jis yra pakankamai bendras, todėl jį gali taikyti viešąsias paslaugas teikiančios bet kurio lygmens – nuo vietos iki ES – valdžios institucijos, be to, pagal jį bet kurio lygmens valdžios institucija gali teikti ir bazines, ir sudėtines viešąsias paslaugas. Taip pagal šį modelį nustatomi aiškesni ir racionalesni bendradarbiaujančių ir viešąsias paslaugas kartu teikiančių subjektų ryšiai.
Šiuo modeliu siekiama, kad nustatant Europos viešąsias paslaugas būtų gaunama naudos. Pavyzdžiui, funkcijas išskirsčius į bazines viešąsias paslaugas, kurios teikiamos naudojant aiškiai apibrėžtas sąsajas ir kuriomis galima naudotis pakartotinai, bus galima lengviau ir racionaliau diegti sudėtines paslaugas, pakartotinai naudoti paslaugų sudedamąsias dalis ir taip išvengti dubliavimo.
3.2Pagrindinės koncepcinio modelio sąvokos
Taikant šį modelį, skatinama informaciją, koncepcijas, modelius, sprendimus ir specifikacijas valstybėse narėse ir Europos lygmeniu naudoti pakartotinai ir pripažįstama, kad Europos viešosios paslaugos:
grindžiamos informacija, gauta iš skirtingų valstybių narių skirtingo lygio administravimo institucijų turimų įvairių šaltinių;
sudarytos iš bazinių viešųjų paslaugų, kurias savarankiškai sukūrė skirtingų valstybių narių viešojo administravimo institucijos.
Todėl pagal šį modelį pabrėžiama būtinybė kurti modulines, nestipriai susietas paslaugų sudedamąsias dalis, kurios tarpusavyje sujungiamos naudojant infrastruktūrą, ir bendradarbiauti, kad būtų teikiamos Europos viešosios paslaugos.
Pagal šį modelį aiškiai reikalaujama, kad kuriant ir plėtojant sistemas ES mastu būtų orientuojamasi į paslaugas ir kad būtų sukurta IRT ekosistema, sudaryta iš derančių, o tam tikrais atvejais ir bendrai sukurtų paslaugų sudedamųjų dalių. Visų pirma modelio orientacija į paslaugas – tai ypatingas būdas kurti ir visą būvio ciklą taikyti veiklos procesus, kurie pateikiami kaip paslaugos.
9 rekomendacija.Viešojo administravimo institucijos turėtų plėtoti sudedamosiomis dalimis grindžiamą paslaugų modelį, pagal kurį nustatant Europos viešąsias paslaugas būtų galima kuo plačiau pakartotinai naudoti esamų paslaugų sudedamąsias dalis.
Viešojo administravimo institucijos turės susitarti dėl bendros paslaugų sudedamųjų dalių sujungimo sistemos.
Tam yra gerai žinomų ir plačiai taikomų techninių sprendimų, pvz., žiniatinklio paslaugos, tačiau siekiant, kad jie būtų įdiegti ES lygmeniu, reikės suderintų viešojo administravimo institucijų pastangų, įskaitant investicijas į bendrą infrastruktūrą.
10 rekomendacija.Viešojo administravimo institucijos turėtų susitarti dėl bendros nestipriai susietų paslaugų sudedamųjų dalių sujungimo sistemos ir, nustatydamos Europos viešąsias paslaugas, įdiegti reikiamą infrastruktūrą.
Pagrindiniai koncepcinio modelio elementai parodyti toliau pateiktoje schemoje.
31 schema
Kad šis modelis būtų suprantamesnis, vertėtų jį suskaidyti į tris lygius: bazinių viešųjų paslaugų, saugaus keitimosi duomenimis ir sudėtinių viešųjų paslaugų. Šie lygiai išsamiau apibūdinti tolesniuose skyriuose.
3.2.1Bazinės viešosios paslaugos
Pamatiniame modelio lygyje yra bazinės paslaugų sudedamosios dalys, iš kurių gali būti sudarytos Europos viešosios paslaugos. Sudedamosios dalys yra trijų tipų: sąveikumo užtikrinimo priemonės, baziniais registrais grindžiamos paslaugos ir išorės paslaugos. Visos kartu jos vadinamos bazinėmis viešosiomis paslaugomis.
32 schema
Kai kurios bazinės viešosios paslaugos iš pradžių buvo skirtos tiesiogiai naudoti jas sukūrusioms viešojo administravimo institucijoms arba jų tiesioginiams klientams, t. y. įmonėms ir piliečiams, tačiau, siekiant teikti sudėtines viešąsias paslaugas, suteikta galimybė jomis naudotis kitur. Kitos tokios paslaugos yra bendro pobūdžio ir (arba) susijusios su infrastruktūra, o šioms grupėms nepriskiriamos paslaugos yra išorinės, t. y. teikiamos trečiųjų šalių. Toliau kiekvienas bazinių viešųjų paslaugų tipas aprašytas išsamiau.
3.2.1.1Baziniai registrai
Svarbiausios sudedamosios dalys yra baziniai registrai – patikimi bazinės informacijos apie asmenis, bendroves, transporto priemones, licencijas, pastatus, vietas, kelius ir t. t. šaltiniai. Tokius registrus teisiškai valdo ir prižiūri viešojo administravimo institucijos, tačiau, taikant tinkamas saugumo ir privatumo apsaugos priemones, turėtų būti suteikta galimybė juose esančią informaciją pakartotinai naudoti plačiau.
Visi įdiegti baziniai registrai yra tikri ir patikimi; atskiri ar sujungti registrai yra viešųjų paslaugų pagrindas. Apskritai jų turinys kintamas – jie taip pat atspindi informacijos būvio ciklą.
11 rekomendacija.Viešojo administravimo institucijos turėtų suteikti kitiems galimybę naudotis jų patikimais informacijos šaltiniais ir kartu įdiegti prieigos ir kontrolės mechanizmus, kuriais pagal atitinkamus teisės aktus būtų užtikrinamas saugumas ir privatumas.
Viena iš kliūčių patvirtinti Europos viešųjų paslaugų koncepcinį modelį gali būti ankstesnės sistemos. Dėl tam tikrų tų sistemų ir jų pamatinių duomenų saugyklų savybių galimybės pakartotinai naudoti tas sistemas yra ribotos (pvz., trūksta paskelbtų sąsajų) ir, siekiant, kad jose laikomą informaciją būtų galima naudoti teikiant Europos viešąsias paslaugas, jas gali tekti gerokai pertvarkyti.
Užtikrinti tarpvalstybinę prieigą prie patikimų duomenų šaltinių bus lengviau, jei tų šaltinių sąsajos bus paskelbtos ir suderintos ir semantiniu, ir techniniu lygmeniu.
12 rekomendacija.Siekdamos nustatyti Europos viešąsias paslaugas, viešojo administravimo institucijos turėtų plėtoti patikimų šaltinių sąsajas ir suderinti jas semantiniu ir techniniu lygmeniu.
3.2.1.2Sąveikumo užtikrinimo priemonės
Naudojant sąveikumo užtikrinimo priemones, teikiamos tokios paslaugos, kaip duomenų pateikimas taikant kitą protokolą, kitu formatu ar kita kalba, arba tarpininkavimo ieškant informacijos paslaugos.
3.2.1.3Išorės paslaugos
Tai yra kitų šalių teikiamos paslaugos, pavyzdžiui, finansų institucijų teikiamos mokėjimo paslaugos (veiklos lygmeniu) arba telekomunikacijų paslaugų teikėjų teikiamos ryšio paslaugos (infrastruktūros lygmeniu).
3.2.2Saugaus keitimosi duomenimis lygis
Tai yra esminis koncepcinio modelio lygis, nes šiuo lygiu naudojamasi prieiga prie visų bazinių viešųjų paslaugų.
33 schema
3.2.2.1Saugus keitimasis duomenimis
Vertinant veiklos aspektu, administravimo institucijos ir kiti subjektai keičiasi oficialia informacija, kuri gali būti gaunama naudojantis baziniais registrais. Tai turėtų būti daroma saugiu, suderintu, valdomu ir kontroliuojamu lygiu, kuriuo administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams sudaromos sąlygos keistis informacija ir užtikrinama, kad toks keitimasis būtų:
patvirtinamas parašu ir sertifikuojamas – taikant suderintus mechanizmus ir siuntėjas, ir gavėjas atpažįstami ir nustatomas jų tapatumas,
šifruojamas – užtikrinamas duomenų, kuriais keičiamasi, konfidencialumas,
registruojamas – siekiant užtikrinti teisinį atsekamumą, elektroniniai įrašai registruojami ir archyvuojami.
Siūlomame koncepciniame modelyje šios funkcijos sutelktos saugaus keitimosi duomenimis lygyje.
Šiame lygyje turėtų būti suteikta galimybė naudojant skirtingas sistemas saugiai keistis patvirtintais pranešimais, įrašais, formomis ir kita informacija. Šiame lygyje turėtų būti ne tik perduodami duomenys, bet ir vykdomi tam tikri saugumo reikalavimai, pavyzdžiui, elektroninių parašų, sertifikavimo, šifravimo ir laiko fiksavimo.
Jeigu organizacijos saugumo priemones taiko jų nesuderinusios ir nesusitarusios, saugumas gali tapti viena iš pagrindinių sąveikumo kliūčių.
Koncepciniame modelyje į tai atkreipiamas dėmesys, o visi paslaugų teikėjai raginami:
iš anksto apsvarstyti saugumo klausimus;
bendradarbiauti kuriant bendrą sistemą, kad atitinkami jų saugumo poreikiai būtų patenkinti taikant suderinamus mechanizmus ir sutartas specifikacijas;
pasiekti sutarimą dėl esminių ypatybių, pavyzdžiui, apsauginio žymėjimo lygių, leidimų suteikimo lygių ir tapatumo nustatymo reikalavimų griežtumo.
Taigi, nustatydamos Europos viešąsias paslaugas, viešojo administravimo institucijos turėtų susitarti dėl bendros saugumo sistemos (žr. 2 rekomendaciją).
Viena iš pagrindinių išankstinių sąlygų siekiant įdiegti funkcijas, kurių tikimasi saugaus keitimosi duomenimis srityje, – kad būtų naudojama valstybėse narėse esanti nacionalinė atpažinties ir tapatumo nustatymo infrastruktūra ir ja remiantis sukuriama veiksminga tarpvalstybinė sistema. Pagal tą sistemą turėtų būti nustatoma, kokios IRT architektūros ir duomenų reikia tarpvalstybiniu mastu, kad esama valstybių narių elektroninės tapatybės infrastruktūra būtų sąveiki.
3.2.2.2Saugių ryšių valdymas
Kad keitimasis duomenimis būtų saugus (t. y. patvirtinamas parašu, sertifikuojamas, šifruojamas ir registruojamas), taip pat reikia užtikrinti kelias valdymo funkcijas, įskaitant šias:
paslaugų valdymas – prižiūrimi visi ryšiai, susiję su atpažintimi, tapatumo nustatymu, leidimų suteikimu, duomenų perdavimu ir t. t., įskaitant prieigos leidimus, leidimų panaikinimą ir auditą;
paslaugų įtraukimas į registrą – suteikiama galimybė (jei išduotas tinkamas leidimas) naudotis prieinamomis paslaugomis iš anksto nustačius, kur paslauga teikiama, ir pavirtinus, kad ta paslauga patikima;
paslaugų registravimas – siekiama užtikrinti, kad visos keitimosi duomenimis operacijos būtų registruojamos, kad ateityje jas būtų galima atsekti, ir prireikus archyvuojamos.
3.2.3Sudėtinių paslaugų lygis
Sudėtinės viešosios paslaugos sudaromos iš tam tikro skaičiaus sugrupuotų bazinių viešųjų paslaugų, kurių prieiga yra saugi ir kontroliuojama. Jas gali teikti kelios bet kurio lygmens (t. y. vietos, regioninio, nacionalinio ar net ES) administravimo institucijos.
Įprastinė sudėtinė paslauga naudotojams (administravimo institucijoms, įmonėms ar piliečiams) turėtų atrodyti kaip viena paslauga. Naudotojams nežinomos operacijos gali būti vykdomos skirtingose valstybėse, sektoriuose ar administraciniuose lygiuose.
Sudėtinės paslaugos kuriamos naudojant konkretiems veiklos reikalavimams pritaikytus mechanizmus. Dažniausiai įgyvendinant reikalavimus reikia remtis tam tikra veiklos logika, taigi įgyvendinimo mechanizmai gali būti keleriopi (pavyzdžiui, derinimas arba darbų srauto priemonės), įtraukiami į portalo pavidalo prieigos infrastruktūrą.
34 schema
Šiandien naudotojai tikisi, kad viešosios paslaugos bus prieinamos ne tik iš valdžios institucijų portalų ar interneto svetainių, bet ir naudojantis tarpininkų, su kuriais jie reguliariai palaiko ryšius, paslaugomis. Todėl viešąsias paslaugas reikėtų plėtoti taip, kad jas būtų lengva integruoti į tarpininkų interneto svetaines naudojantis tokiomis priemonėmis, kaip paslaugų sujungimo priemonės (angl. mash-ups) ir valdikliai (angl. widgets), o už pačias paslaugas ir toliau būtų atsakingos valdžios institucijos, taip pat būtų pateikti aiškūs nurodymai, kad naudotojai galėtų atskirti privačias ir viešąsias paslaugas.
Jei sudėtines viešąsias paslaugas teikia tarpininkai, viešojo administravimo institucijos turėtų nustatyti:
leidimų suteikimo tvarką, pagal kurią būtų nustatoma, kuriam tarpininkui kokios bazinės viešosios paslaugos gali būti atskleistos;
tarpininkų sertifikavimo tvarką, kuria siekiama įtvirtinti naudotojų ir paslaugų teikėjų tarpusavio pasitikėjimą.
3.3Koncepcinio modelio taikymo būdai
Šio modelio veiksmingumą lemia jo lankstumas, nes sujungus įvairių teikėjų teikiamas bazines viešąsias paslaugas galima sukurti skirtingas sudėtinės paslaugas. Taikant šį modelį galima susieti ir sujungti dar daugiau teikiamų skirtingų paslaugų. Toliau aprašomi trys (tarpvalstybinės, skirtingų sektorių ir skirtingų administracinių lygių sąveikos) pavyzdžiai; visais trim atvejais ES mastu sukuriama didelė pridėtinė vertė.
3.3.1Tarpvalstybinės sąveikos pavyzdys
Tai yra Europos viešoji paslauga, įdiegta sujungus bazines viešąsias paslaugas – šiuo atveju skirtingose valstybėse narėse teikiamą prieigą prie nacionalinių bazinių registrų.
Kad būtų aiškiau, modelis supaprastintas.
35 schema
Siekiant parodyti, kaip koncepcinis modelis taikomas tarpvalstybiniu mastu, schemoje pavaizduotas pirminio koncepcinio modelio variantas, kuriame nustatytos nacionalinės sienos ir taip parodyta, kur yra atskiri bazinių viešųjų paslaugų rinkiniai.
Dėl to kyla tam tikrų klausimų:
Pasitikėjimas. Taikant šį modelį tarpvalstybiniu mastu, tenka leisti prie nacionalinių bazinių registrų jungtis iš išorės, todėl būtina užtikrinti aukšto lygio saugumą ir pasitikėjimą.
Europos viešųjų paslaugų ir paslaugų lygių priklausomybė nuo žemesnio lygio paslaugų. Sudėtinės paslaugos grindžiamos skirtingų subjektų teikiamomis bazinėmis viešosiomis paslaugomis.
Bendros bazinių viešųjų paslaugų specifikacijos. Bazines viešąsias paslaugas, kuriomis grindžiamos sudėtinės paslaugos, plėtoja skirtingos viešojo administravimo institucijos, todėl būtina nustatyti techniniu ir semantiniu lygmeniu suderintas bendras sąsajos specifikacijas.
Privatumas ir duomenų apsauga. Nacionaliniai duomenų apsaugos teisės aktai galioja ir kai asmens duomenimis keičiamasi tarpvalstybiniu mastu. Sudėtinėms paslaugoms taikomi saugumo reikalavimai įgyvendinami ir jų vykdymas užtikrinamas saugaus keitimosi duomenimis lygyje. Kadangi skirtingose valstybėse narėse sukurtiems duomenims gali būti taikomi skirtingi duomenų apsaugos reikalavimai, siekiant įdiegti sudėtines paslaugas, reikėtų susitarti dėl bendrų duomenų apsaugos reikalavimų.
13 rekomendacija.Kartu vykdydamos veiklą, kuria siekiama nustatyti Europos viešąsias paslaugas, viešojo administravimo institucijos turėtų taikyti bendrą bazinių viešųjų paslaugų taksonomiją ir susitarti dėl būtinųjų saugaus keitimosi duomenimis paslaugų reikalavimų.
3.3.2Skirtingų sektorių sąveikos pavyzdys
Taikant koncepcinį modelį tokiu būdu, naujos sudėtinės viešosios paslaugos teikiamos sujungus skirtingų sektorių teikiamas bazines viešąsias paslaugas.
Kad būtų aiškiau, modelis supaprastintas.
36 schema
Taip taikant šį modelį, bendradarbiaujančių skirtingų sektorių atstovų teikiamas sudėtines viešąsias paslaugas naudotojai gauna naudodamiesi bendro ryšių palaikymo punkto paslaugomis.
Kad šį metodą būtų galima sėkmingai taikyti, sektorių atstovai privalo susitarti dėl paslaugų apibrėžimo.
3.3.3Sąveikos skirtingais administraciniais lygmenimis pavyzdys
Šiame pavyzdyje pavaizduota, kaip sujungiamos skirtingų lygmenų – vietos, regioninių, nacionalinių ir ES – valdžios institucijų teikiamos paslaugos. Toliau pateikiamas hipotetinis pavyzdys.
Kad būtų aiškiau, modelis supaprastintas.
37 schema
Norint taikyti tokį šio modelio variantą, reikia suvaldyti sudėtingus įvairiausių paslaugų teikėjų ryšius. Būtina, kad visų lygmenų viešojo administravimo institucijos bendradarbiautų.
4.1Įvadas
Šiame skyriuje aprašomi keturi sąveikumo lygiai. Nustatant naujas Europos viešąsias paslaugas, kiekvienam iš jų reikia skirti ypatingą dėmesį. Atsižvelgti į kiekvieną iš šių lygių reikia ir praktiškai įgyvendinant tarpvalstybinių ir (arba) skirtingų sektorių paslaugų koncepcinį modelį.
41 schema
4.2Politinės aplinkybės
Naujos Europos viešosios paslaugos nustatomos remiantis tiesioginiais ar netiesioginiais politinio lygmens veiksmais, t. y. naujais dvišaliais, daugiašaliais ar europiniais susitarimais.
Jei nauja paslauga nustatoma, nes tai tiesiogiai susiję su naujais ES teisės aktais, paslaugos taikymo sritis, prioritetai, taip pat jai nustatyti ir teikti reikalingi ištekliai turėtų būti nustatomi priimant teisės aktą.
Tačiau politinio palaikymo ir paramos reikia ir kai naujos paslaugos nėra tiesiogiai susijusios su naujais teisės aktais, bet kuriamos siekiant, kad viešosios paslaugos būtų geresnės ir patogesnės naudotojui.
Politinė parama reikalinga ir siekiant užtikrinti tarpvalstybinį sąveikumą, kad būtų sudarytos palankesnės viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimo sąlygos. Kad bendradarbiavimas būtų veiksmingas, visos susijusios suinteresuotosios šalys turi turėti bendrą viziją, susitarti dėl tikslų ir suderinti prioritetus. Tarpvalstybinio lygmens veiksmai gali būti sėkmingi tik jei visos susijusios valstybės narės savo sąveikumo užtikrinimo veiklai, kuria per suderintą laiką siekiama sutartų tikslų, teiks pakankamą reikšmę ir skirs pakankamai išteklių.
4.3Teisinis sąveikumas
Kiekviena prie Europos viešųjų paslaugų teikimo prisidedanti viešojo administravimo institucija veiklą vykdo remdamasi savo nacionaline teisine sistema.
Kartais dėl nesuderintų skirtingų valstybių narių teisės aktų bendradarbiauti tampa sunkiau ar netgi neįmanoma, net jei tokie teisės aktai priimti perkeliant Europos direktyvas į nacionalinę teisę. Padėčiai ištaisyti gali tekti imtis teisinių iniciatyvų.
Kai teikdamos Europos viešąsias paslaugas valstybės narės keičiasi informacija, turi būti užtikrinta, kad tokia informacija teisiškai galiotų tarpvalstybiniu mastu; be to, būtina laikytis duomenų apsaugos teisės aktų ir informaciją teikiančiose, ir ją gaunančiose šalyse.
14 rekomendacija.Siekdamos nustatyti Europos viešąsias paslaugas, viešojo administravimo institucijos turėtų atidžiai atsižvelgti į visus su keitimusi duomenimis susijusius teisės aktus, įskaitant duomenų apsaugos teisės aktus.
4.4Organizacinis sąveikumas
Šis sąveikumo aspektas susijęs su tuo, kaip organizacijos, pavyzdžiui, skirtingų valstybių narių viešojo administravimo institucijos, bendradarbiauja siekdamos suderintų tikslų. Praktiškai organizacinis sąveikumas reiškia veiklos procesų ir susijusios keitimosi duomenimis veiklos integravimą. Užtikrinant organizacinį sąveikumą taip pat siekiama, kad paslaugos būtų pasiekiamos, lengvai nustatomos, prieinamos ir tinkamos naudotojams, ir taip būtų patenkinti naudotojų bendruomenės poreikiai.
4.4.1Veiklos procesų suderinimas
Kad skirtingi administravimo subjektai veiksmingai ir efektyviai bendradarbiautų ir teiktų Europos viešąsias paslaugas, jiems gali reikėti suderinti taikomus ar net apibrėžti ir nustatyti naujus veiklos procesus.
Veiklos procesų suderinimas reiškia, kad jie sutartu būdu dokumentuojami, kad visos prie Europos viešųjų paslaugų teikimo prisidedančios viešojo administravimo institucijos suprastų visą veiklos procesą ir savo vaidmenį jame.
15 rekomendacija.Viešojo administravimo institucijos turėtų dokumentuoti savo veiklos procesus ir susitarti dėl tų procesų sąveikos teikiant Europos viešąsias paslaugas.
4.4.2Organizaciniai ryšiai
Orientacija į paslaugas, kuria grindžiamas viešųjų paslaugų koncepcinis modelis, reiškia, kad turi būti nustatyta aiški paslaugų teikėjų ir paslaugų naudotojų ryšių struktūra.
Tam reikia rasti priemonių, kuriomis būtų oficialiai įtvirtinta su tarpvalstybinių paslaugų teikimu susijusi abipusė pagalba, bendri veiksmai ir susieti veiklos procesai. Tokios priemonės gali būti, pavyzdžiui, bendriems veiksmams ir bendradarbiavimui taikomi susitarimo memorandumai ir (arba) dalyvaujančių viešojo administravimo institucijų pasirašyti paslaugų lygio susitarimai. Tarpvalstybinio lygmens veiksmų srityje turėtų būti pasirašomi daugiašaliai susitarimai.
16 rekomendacija.Nustatydamos Europos viešąsias paslaugas, viešojo administravimo institucijos turėtų aiškiai apibrėžti savo organizacinius ryšius.
4.4.3Pakeitimų valdymas
Europos viešųjų paslaugų teikimą užtikrina bendrą veiklą vykdančios grupės, kurios kuria paslaugų dalis arba jomis naudojasi, todėl siekiant, kad kitoms viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams paslaugos būtų teikiamos tiksliai, patikimai ir nenutrūkstamai, pakeitimų valdymo procedūros yra būtinos.
17 rekomendacija.Kad užtikrintų nenutrūkstamą paslaugų teikimą, viešojo administravimo institucijos, kartu vykdančios veiklą, kuria siekiama teikti Europos viešąsias paslaugas, turėtų susitarti dėl pakeitimų valdymo procedūrų.
4.5Semantinis sąveikumas
Semantinis sąveikumas organizacijoms užtikrina galimybę iš išorinių šaltinių gautą informaciją apdoroti taip, kad ji būtų prasminga. Taip užtikrinama, kad informacijos, kuria keičiasi šalys, tiksli reikšmė būtų suprantama ir išsaugoma.
Pasiekti semantinį sąveikumą ES mastu įsipareigota gana neseniai; anksčiau tokio masto sąveikumas užtikrintas nebuvo. Tačiau nemažai viešojo administravimo institucijų šioje srityje neseniai įgijo patirties.
Visų pirma reikia sukurti konkretiems sektoriams tinkamus duomenų struktūrų ir duomenų elementų rinkinius, kurie gali būti vadinami semantinio sąveikumo elementais. Sukūrus šiuos rinkinius, bendradarbiaujančios organizacijos turės susitarti dėl informacijos, kuria keičiamasi, reikšmės. Atsižvelgiant į skirtingas kalbines, kultūrines, teisines ir administracines sąlygas valstybėse narėse, tai yra didelis uždavinys. Dėl daugiakalbystės ES ši problema yra dar sudėtingesnė.
Europos sąveikumo sistemoje semantinis sąveikumas apima šiuos aspektus:
Semantinis sąveikumas susijęs su duomenų elementų reikšme ir jų ryšiais. Jis apima keitimuisi duomenimis apibūdinti naudojamo žodyno plėtojimą, juo taip pat užtikrinama, kad ryšius palaikančios šalys duomenų elementus suprastų vienodai.
Sintaksinis sąveikumas susijęs su informacijos, kuria turi būti keičiamasi, tikslios formos – gramatikos, formato ir schemų – apibūdinimu.
Siekiant užtikrinti semantinį sąveikumą Europos mastu, būtini bent:
suderinti semantinio sąveikumo elementų kūrimo procesai ir metodai;
konkrečių sektorių ir keletą sektorių apimančių bendruomenių sutikimas naudoti semantinio sąveikumo elementus ES mastu.
Kadangi uždavinys sudėtingas, o suinteresuotųjų šalių daug, siekiant suderinti procesus ir metodus, reikės bendrų pastangų.
4.5.1ES semantinio sąveikumo iniciatyva
Užtikrinti semantinį sąveikumą siekiama keliomis ir nacionalinio, ir ES lygmens iniciatyvomis. ES semantinio sąveikumo iniciatyvos tikslas – tvirtai remiantis nacionalinėmis iniciatyvomis, visuose sektoriuose sukurti Europos viešųjų paslaugų semantinio sąveikumo pagrindus. Įgyvendinant šią iniciatyvą, paslaugų kūrimo ir diegimo etapuose teikiamos mokymo paslaugos ir sukurta tinklu grindžiama bendradarbiavimo ir dalijimosi semantinio sąveikumo uždavinių sprendimais sistema.
Viešąsias paslaugas nustatančios viešojo administravimo institucijos turėtų pradiniu bet kurio projekto etapu patikrinti, ar būtų galima pakartotinai pasinaudoti esamais semantinio sąveikumo elementais. Jei ne, naudodamosi ES semantinio sąveikumo sistema, jos gali paskelbti savo tikslus ir poziciją plačiau Europoje ir taip siekti užmegzti ryšius ir bendradarbiavimą su panašių poreikių turinčiais kitų projektų vykdytojais.
18 rekomendacija.Viešojo administravimo institucijos turėtų remti konkrečių sektorių ir keletą sektorių apimančių bendruomenių, kurios siekia palengvinti semantinio sąveikumo užtikrinimo veiklą, kūrimą ir skatinti tokias bendruomenes dalytis rezultatais naudojantis nacionalinėmis ir Europos sistemomis.
4.6Techninis sąveikumas
Tai apima techninius informacinių sistemų susiejimo aspektus. Tai yra sąsajos specifikacijos, sujungimo paslaugos, duomenų integravimo paslaugos, duomenų pateikimas ir keitimasis jais ir pan.
Viešojo administravimo institucijos turi savitų politinio, teisinio, organizacinio ir iš dalies semantinio lygmens ypatybių, tačiau techninio lygmens sąveikumas viešojo administravimo institucijoms nebūdingas. Todėl, jei įmanoma, techninis sąveikumas turėtų būti užtikrinamas naudojant oficialias specifikacijas – pagal ES Direktyvą 98/34 priimtus standartus arba IRT sektoriaus forumų ir konsorciumų paskelbtas specifikacijas.
19 rekomendacija.Kad nustatant Europos viešąsias paslaugas būtų užtikrintas techninis sąveikumas, viešojo administravimo institucijos turėtų susitarti dėl oficialių specifikacijų.
5Sąveikumo susitarimai
5.1Įvadas
Šiame skyriuje siūlomas metodas, kaip palengvinti viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimą siekiant teikti tam tikras Europos viešąsias paslaugas.
Kaip nurodyta šiame dokumente, kad būtų teikiamos Europos viešosios paslaugos, skirtingos viešojo administravimo institucijos privalo bendradarbiauti ankstesniame skyriuje aprašytais įvairiais sąveikumo lygiais. Kiekviename lygyje susijusios organizacijos turėtų bendradarbiavimo tvarką įforminti sąveikumo susitarimais.
Kad būtų pasiektas tokių susitarimų tikslas – teikti Europos viešąsias paslaugas, – susitarimai turėtų būti pakankamai išsamūs, tačiau kartu kiekvienai organizacijai turėtų būti suteikiama kuo didesnė vidinė autonomija.
Teisiniu lygmeniu tai, kad sąveikumo susitarimai būtų konkretūs ir privalomi, nustatoma teisės aktais, įskaitant Europos direktyvas ir jų perkėlimo į nacionalinę teisę aktus, arba dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais, kuriems Europos sąveikumo sistema netaikoma.
Organizaciniu lygmeniu sąveikumo susitarimai gali būti, pavyzdžiui, susitarimo memorandumai arba paslaugų lygio susitarimai, kuriuose nustatomi kiekvienos tarpvalstybiniuose veiklos procesuose dalyvaujančios šalies įpareigojimai. Be to, organizacinio lygmens sąveikumo susitarimuose apibrėžiami numatomi paslaugų lygiai, palaikymo ir (arba) išplėtimo procedūros, pateikiami kontaktiniai duomenys ir t. t., taip pat prireikus daroma nuoroda į pamatinius semantinio ir techninio lygmens susitarimus.
Semantiniu lygmeniu sąveikumo susitarimai gali būti etaloninės taksonomijos, schemos, kodų sąrašai, duomenų žodynai, konkrečių sektorių bibliotekos ir pan.
Techniniu lygmeniu sąveikumo susitarimai gali būti susiję su sąsajos specifikacijomis, ryšių protokolais, pranešimų specifikacijomis, duomenų formatais, saugumo specifikacijomis arba dinaminio registravimo ir paslaugų paieškos specifikacijomis.
Teisinio ir organizacinio lygmens sąveikumo susitarimai paprastai yra labai konkrečiai susiję su tam tikra Europos viešąja paslauga, o techninio ir, kiek rečiau, semantinio lygmens sąveikumo susitarimai dažnai gali būti grindžiami esamomis oficialiomis specifikacijomis.
20 rekomendacija.Nustatydamos Europos viešąsias paslaugas, viešojo administravimo institucijos turėtų sąveikumo susitarimus rengti pagal esamas oficialias specifikacijas arba, jei tokių specifikacijų nėra, bendradarbiauti su veiklą tose pačiose srityse vykdančiomis bendruomenėmis.
Įgyvendinant techninio ar semantinio lygmens sąveikumo susitarimus, gali tekti rinktis iš kelių lygiaverčių tolygių specifikacijų, kuriomis visomis galima remtis rengiant tokius susitarimus.
Viešojo administravimo institucijos gali nuspręsti palaikyti daugelį oficialių specifikacijų ar technologijų, kuriomis naudojantis palaikomi ryšiai su piliečiais ir įmonėmis. Tačiau siekiant didesnio veiksmingumo, jos, kartu vykdydamos veiklą ir teikdamos Europos viešąsias paslaugas, oficialių specifikacijų ir technologijų turėtų pasirinkti kuo mažiau.
Panašūs sprendimai dažnai priimami ne vien siekiant teikti bendrą Europos viešąją paslaugą, bet ir platesniame bendradarbiavimo organizacijose ar tarp jų kontekste. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įsisąmoninti, kad, ateityje sukūrus naujų Europos viešųjų paslaugų, vidinės sąsajos gali tapti išorinėmis.
Sprendimai, kokias oficialias specifikacijas ir technologijas naudoti siekiant užtikrinti Europos viešosioms paslaugoms teikti būtiną sąveikumą, turėtų būti priimami skaidriai, sąžiningai ir nediskriminuojant. Vienas iš būdų tai užtikrinti – susitarti dėl bendros vertinimo metodikos ir atrankos tvarkos.
5.2Oficialių specifikacijų vertinimas ir atranka
Vykdydamos sąveikumui užtikrinti skirtų oficialių specifikacijų ar technologijų atranką, viešojo administravimo institucijos turėtų atitinkamas oficialias specifikacijas įvertinti.
Šis vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į konkrečius atitinkamų viešojo administravimo institucijų sąveikumo reikalavimus, tačiau turėtų būti grindžiamas objektyviais kriterijais, visų pirma susijusiais su funkciniais sąveikumo reikalavimais. Jeigu funkcinius sąveikumo reikalavimus atitinka kelios oficialios specifikacijos, gali būti taikomi papildomi kriterijai, susiję su įgyvendinimo kokybe, palaikymu rinkoje, pakartotinio naudojimo galimybėmis ir atvirumu.
21 rekomendacija.Viešojo administravimo institucijos turėtų taikyti skaidrius ir objektyvius struktūrinius oficialių specifikacijų vertinimo ir atrankos metodus.
5.2.1Specifikacijos, atvirumas ir pakartotinis naudojimas
Oficialios specifikacijos atvirumo lygis yra svarbus elementas nustatant galimybę dalytis ir pakartotinai naudotis programinės įrangos sudedamosiomis dalimis, kurios grindžiamos ta specifikacija. Tai svarbu ir kai tokios sudedamosios dalys naudojamos naujoms Europos viešosioms paslaugoms nustatyti.
Jei atvirumo principas taikomas visapusiškai:
visoms suinteresuotosioms šalims suteikiamos vienodos galimybės prisidėti prie specifikacijos kūrimo, o priimant sprendimus taikoma vieša apžvalga;
specifikaciją nagrinėti gali visi;
su specifikacija susijusios intelektinės nuosavybės teisės licencijuojamos laikantis vadinamųjų FRAND sąlygų arba nemokamai, kad jomis galėtų būti grindžiama ir nuosavybinė, ir atviroji programinė įranga.
Naudojant tokias atviras specifikacijas, kurioms būdingos minėtosios ypatybės, taip pat dalijantis ir pakartotinai naudojantis programine įranga, kuri yra grindžiama tokiomis atviromis specifikacijomis, prisidedama prie sąveikumo užtikrinimo, todėl tokios specifikacijos populiarinamos daugelyje politikos pareiškimų, taip pat skatinama jas naudoti teikiant Europos viešąsias paslaugas. Kad atviros specifikacijos yra naudingos, rodo ir interneto ekosistema.
Tačiau, jei atvirų specifikacijų nėra arba jos neatitinka funkcinių sąveikumo reikalavimų, viešojo administravimo institucijos gali nuspręsti naudoti ne tokias atviras specifikacijas.
Bet kuriuo atveju specifikacijos turėtų būti gerai parengtos ir pakankamai palaikomos rinkos dalyvių, nebent jos būtų naudojamos kuriant novatoriškus sprendimus.
22 rekomendacija.Nustatydamos Europos viešąsias paslaugas, viešojo administravimo institucijos turėtų rinktis atviras specifikacijas, tinkamai atsižvelgdamos į tai, ar tos specifikacijos atitinka funkcinius reikalavimus, yra gerai parengtos ir palaikomos rinkos dalyvių.
5.3Indėlis į standartizavimą
Tam tikrais atvejais viešojo administravimo institucijos gali nustatyti, kad tam tikroje srityje konkrečiai reikmei patenkinti tinkamos oficialios specifikacijos nėra. Jei reikia sukurti naujų specifikacijų, viešojo administravimo institucijos gali tai padaryti pačios ir rezultatą pateikti standartizuoti arba paprašyti, kad naują oficialią specifikaciją sukurtų standartų kūrimo organizacijos. Sukurtoms oficialioms specifikacijoms turėtų būti būdingos 5.2.1 dalyje nustatytos ypatybės.
Net jei esamomis oficialiomis specifikacijomis galima naudotis, ilgainiui jos keičiamos, o persvarstymas, kaip rodo patirtis, dažnai trunka ilgai. Jei valdžios institucijos aktyviai dalyvauja standartizavimo procese, sumažėja rūpesčių dėl vėlavimo, oficialios specifikacijos geriau pritaikomos viešojo sektoriaus poreikiams, be to, tai gali padėti valdžios institucijoms neatsilikti technologijų inovacijų diegimo srityje.
23 rekomendacija.Viešojo administravimo institucijos turėtų valdyti su jų poreikiais susijusią standartizavimo veiklą arba aktyviai joje dalyvauti.
6Sąveikumo valdymas
Europos viešosios paslaugos yra tarpvalstybinės ir tam tikrais atvejais apima kelis sektorius, todėl sąlygos, kuriomis jos teikiamos, yra sudėtingos ir nepastovios.
Teisinių priemonių, organizacijų veiklos procesų, keitimosi informacija, paslaugų ir sudedamųjų dalių, kuriais remiantis teikiamos Europos viešosios paslaugos, sąveikumą užtikrinti reikia nuolat, nes pasikeitus aplinkybėms, t. y. teisės aktams, įmonių ar piliečių poreikiams, viešojo administravimo institucijų organizacinei struktūrai, veiklos procesams ar technologijoms, jis nutrūksta.
24 rekomendacija.Viešojo administravimo institucijos turėtų užtikrinti, kad, valdant ir teikiant Europos viešąsias paslaugas, sąveikumas būtų užtikrinamas nuolat.
Net jei palaikomas konkrečiai Europos viešajai paslaugai teikti būtinas sąveikumas, ta paslauga dažnai teikiama remiantis daugeliui Europos viešųjų paslaugų bendromis sudedamosiomis dalimis. Turėtų būti sudarytos sąlygos nuolat naudotis ir minėtosiomis sudedamosiomis dalimis, teikiamomis pagal sąveikumo susitarimus, kurie pasiekti ne Europos viešosios paslaugos teikimo srityje.
Be to, bendros sudedamosios dalys ir sąveikumo susitarimai parengti vykdant skirtingo lygmens (vietos, regioninio, nacionalinio, ES) viešojo administravimo institucijų veiklą, todėl ta veikla turi būti koordinuojama ir stebima taikant holistinį metodą.
25 rekomendacija.Viešojo administravimo institucijos turėtų nustatyti skirtingų administracinių lygių sąveikumo užtikrinimo veiksmų valdymo sistemą.
7Santrumpos ir žodynas
7.1Santrumpos
|
A2A
|
Administravimo institucijos administravimo institucijoms
|
|
A2B
|
Administravimo institucijos įmonėms
|
|
A2C
|
Administravimo institucijos piliečiams
|
|
ABC
|
Administravimo institucijos, įmonės ir piliečiai
|
|
EC
|
Europos Komisija
|
|
EIF
|
Europos sąveikumo sistema
|
|
EIS
|
Europos sąveikumo strategija
|
|
ES
|
Europos Sąjunga
|
|
EUPL
|
Europos Sąjungos viešoji licencija
|
|
IDABC
|
Suderintas europinių e. valdžios paslaugų teikimas viešojo administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams
|
|
IRT
|
Informacinės ir ryšių technologijos
|
|
ISA
|
Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimai
|
|
MoU
|
Susitarimo memorandumas
|
|
MS
|
Valstybė narė
|
|
NIF
|
Nacionalinė sąveikumo sistema
|
|
NIFO
|
Nacionalinių sąveikumo sistemų stebėjimo centras
|
|
OSOR
|
Atvirosios programinės įrangos stebėjimo centras ir saugykla
|
|
SEMIC.EU
|
Europos semantinio sąveikumo centras
|
|
SLA
|
Paslaugų lygio susitarimas
|
|
SOA
|
Į paslaugas orientuota architektūra
|
7.2Žodynas
|
Prieinamumas
|
Čia tai yra žiniatinklio prieinamumas, o tai reiškia, kad visiems, įskaitant neįgaliuosius, suteikiama galimybė suvokti ir suprasti tai, kas pateikiama internete, naršyti jame ir juo naudojantis palaikyti ryšius, taip pat prisidėti prie visuomenės raidos.
Prieinamumas yra plati sąvoka, o
e. prieinamumo
tikslas – užtikrinti, kad neįgalūs ir pagyvenę žmonės galėtų IRT naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip kiti.
|
|
Administracinė našta
|
Administracinio darbo, kurį įmonės atlieka tik siekdamos laikytis teisinių įpareigojimų, sąnaudos (
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/better-regulation/glossary/index_en.htm
).
|
|
Sudėtinės viešosios paslaugos
|
Bendras terminas, naudojamas Europos sąveikumo sistemos viešųjų paslaugų koncepciniame modelyje nusakyti bazinėms viešosioms paslaugoms, kurių prieiga yra saugi ir kontroliuojama ir kurios yra sujungiamos ir galutiniams naudotojams teikiamos kaip viena paslauga.
|
|
Patikimas šaltinis
|
Patikimas šaltinis – tik kartą įrašyta informacija, kuri laikoma teisinga, todėl ja remiantis galima užtikrinti pakartotinį naudojimą.
|
|
Bazinės viešosios paslaugos
|
Bazinės viešosios paslaugos – paprasčiausios paslaugų sudedamosios dalys, iš kurių gali būti sudaromos Europos viešosios paslaugos. Pagal Europos sąveikumo sistemos koncepcinį modelį bazinės viešosios paslaugos yra trijų svarbiausių rūšių: baziniai registrai, sąveikumo užtikrinimo priemonės ir išorės paslaugos.
|
|
Baziniai registrai
|
Patikimi informacijos šaltiniai, kuriuos valdo viešojo administravimo institucijos. Tai gali būti asmenų, transporto priemonių, bendrovių, licencijų, PVM mokėtojų kodų, vietų, pastatų, kelių ir kt. registrai.
|
|
Kūrimas iš sudedamųjų dalių
|
Informacinių sistemų kūrimo nuo architektūros nustatymo iki sistemos įgyvendinimo principas, pagal kurį informacinė sistema sudaroma ar sujungiama iš atskirų dalių, apimančių duomenų ir funkcijų grupes, kurias taip pat galima pakartotinai naudoti kaip sudedamąsias dalis kuriant kitas viešąsias paslaugas arba informacines sistemas.
|
|
Veiklos procesas
|
Veiklos procesas – susietų veiksmų seka, kurią taikant kuriama vertė, nes iš pradinių įnašų gaunamas vertingesnis rezultatas. Tokio proceso subjektai gali būti žmonės ir (arba) IRT sistemos.
|
|
Bendradarbiavimo sistema
|
Tam tikrai bendruomenei naudoti skirtas tam tikrų paslaugų ir priemonių rinkinys ir jų sąsajos, kuriais siekiama palengvinti bendradarbiavimą siekiant bendrų tikslų. Paprastai paslaugos susijusios su ryšiais, taip pat jas teikiant užtikrinama objektų, informacijos, medžiagos ir kitų dalykų, kuriais keičiamasi, saugykla.
Geras pavyzdys yra sistema ePractice.eu, kurią taikant sudaromos sąlygos viešąsias paslaugas teikiančių viešojo administravimo institucijų nariams pasinaudoti vieniems kitų darbo rezultatais, žiniomis ir patirtimi. Kiti pavyzdžiai – OSOR.eu ir SEMIC.eu.
|
|
Užsakomoji programinė įranga
|
Organizacijoje (Europos sąveikumo sistemoje tai viešojo administravimo institucija) arba rangovo tai organizacijai sukurta speciali programinė įranga, atitinkanti specialius tos organizacijos reikalavimus. Daugeliu atveju organizacija sumoka visą užsakomosios programinės įrangos kainą, todėl tampa tos programinės įrangos savininke, kuriai priklauso visos su paskesniu tos programinės įrangos naudojimu susijusios teisės.
|
|
Duomenų saugykla
|
Duomenų rinkinys, skirtas naudoti (apdoroti, saugoti, teikti užklausas ir t. t.) informacinėje sistemoje. Paprastai duomenų saugykloje apie atitinkamus duomenis saugoma papildomos struktūrinės ir semantinės informacijos, kuri padeda naudotis tais duomenimis (duomenų modelis, duomenų elementų ryšiai, metaduomenys ir kt.). Joje gali veikti su saugykloje saugomais duomenimis glaudžiai susijusios specialios funkcijos (paieška, rodyklė ir kt.).
|
|
Duomenų atvaizdavimas
|
Duomenų simbolinio išreiškimo dvejetainiais skaitmenimis kompiuteryje būdas.
|
|
Dokumentas
|
Įrašyta informacija arba objektas, kurį galima laikyti vienetu (žr. specifikacijas MOREQ
http://ec.europa.eu/transparency/archival_policy/moreq/doc/moreq2_spec.pdf
).
|
|
E. įtrauktis
|
E. įtraukties („e.“ – elektroninė) tikslas – išvengti skaitmeninės atskirties, t. y. užtikrinti, kad palankių sąlygų neturintys žmonės neliktų nuošalyje ir kad nepakankamas skaitmeninis raštingumas ar trūkstama interneto prieiga nelemtų naujų formų atskirties.
|
|
E. valdžia
|
E. valdžia susijusi su informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) grindžiamų priemonių ir sistemų naudojimu siekiant piliečiams ir įmonėms teikti geresnes viešąsias paslaugas.
|
|
Elektroninis parašas
|
Pagal Direktyvą 1999/93/EB elektroninis parašas – elektronine forma pateikti duomenys, kurie yra prijungti prie kitų elektroninių duomenų arba yra logiškai susieti su jais ir kurie yra naudojami kaip autentiškumo patvirtinimo būdas.
|
|
Elektroninis sertifikavimas
|
Elektroninis sertifikavimas – konkrečiomis aplinkybėmis konkrečiu tikslu specialiai įgalioto asmens ar subjekto atliekamas elektroninio parašo taikymas. Taip dažniausiai nurodoma, kad atlikta tam tikra patikros procedūra ir kad pasirašantysis patvirtina nurodytą rezultatą. Paprasčiausiu atveju tai gali tiesiog reikšti, kad įgaliotas asmuo patvirtina nurodytą faktą.
|
|
Elektroninis įrašas
|
Elektronine forma pateiktas įrašas (žr. specifikacijas MOREQ
http://ec.europa.eu/transparency/archival_policy/moreq/doc/moreq2_spec.pdf
).
|
|
Europos viešosios paslaugos nustatymo procesas
|
Europos viešajai paslaugai nustatyti ir parengti naudoti būtini veiksmai.
|
|
Europos sąveikumo strategija
|
Europos sąveikumo strategija – pagrindas, kuriuo remiantis apibrėžiama organizacinė, finansinė ir funkcinė sistema (įskaitant valdymą), būtina siekiant užtikrinti, kad būtų nuolat palaikomas tarpvalstybinis ir skirtingų sektorių sąveikumas ir kad Europos viešojo administravimo institucijos keistųsi informacija.
|
|
Europos viešoji paslauga
|
Tarpvalstybinė viešojo sektoriaus paslauga, kurią viešojo administravimo institucijos teikia viena kitai arba Europos įmonėms ir piliečiams.
|
|
Oficialios specifikacijos
|
Oficialios specifikacijos – standartai pagal ES Direktyvą 98/34 arba IRT sektoriaus forumų ar konsorciumų nustatytos specifikacijos.
|
|
Informacija
|
Informacija – duomenys, kuriems suteiktas semantinis aspektas, t. y. aktualūs apibrėžtos paskirties duomenų rinkiniai.
|
|
Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)
|
Technologijos, pvz., elektroniniai kompiuteriai, kompiuterių programinė įranga ir ryšių technologijos, naudojamos informacijai keisti, laikyti, apsaugoti, apdoroti ir perduoti, taip pat jos ieškoti.
|
|
Sąsaja
|
Sąsaja – koncepcinė arba fizinė dviejų (ar daugiau) atskirų teisinių sistemų, organizacijų, procesų, ryšių palaikymo priemonių, IT sistemų ar bet kurių jų variantų ir (arba) derinių sąveikos riba.
|
|
Sąveikumas
|
Atskirų ir skirtingų organizacijų gebėjimas bendrai veikti siekiant abiem šalims naudingų ir sutartų tikslų, įskaitant informacijos ir žinių mainus tarp organizacijų, atliekant veiklos procesus, kuriuos jos gali vykdyti, duomenų mainams naudojant tų organizacijų IRT sistemas.
|
|
Sąveikumo susitarimai
|
Rašytiniai sąveikumo susitarimai yra konkretūs privalomi dokumentai, kuriuose abiem šalims, kurios bendradarbiauja naudodamosi sąsaja ir taip siekia užtikrinti sąveikumą, tiksliai nustatomi įpareigojimai.
|
|
Sąveikumo sistema
|
Sąveikumo sistema – suderintu požiūriu į sąveikumą grindžiama sistema, skirta organizacijoms, norinčioms bendradarbiauti ir bendrai teikti viešąsias paslaugas. Sistemos taikymo srityje nustatomi tokie bendri elementai kaip žodynas, koncepcijos, principai, politika, gairės, rekomendacijos, standartai, specifikacijos ir metodai.
|
|
Sąveikumo valdymas
|
Sąveikumo valdymas apima sąveikumo sistemų nuosavybę, apibrėžimą, kūrimą, priežiūrą, stebėjimą, populiarinimą ir įgyvendinimą atsižvelgiant į daugelio organizacijų bendradarbiavimą, kad būtų teikiamos (viešosios) paslaugos. Tai yra vadovavimo, organizacinių struktūrų ir procesų nustatymo aukšto lygio funkcija, kurią taikant užtikrinama, kad sąveikumo sistemomis būtų remiamos ir papildomos organizacijų strategijos ir tikslai.
|
|
Sąveikumo lygiai
|
Sąveikumo lygiai taikomi sąveikumo aspektams klasifikuoti atsižvelgiant į tai, su kuo pastarieji yra susiję; priklausomai nuo politinio konteksto, jie apima teisinį, organizacinį, semantinį ir techninį sąveikumą.
|
|
Ankstesnioji sistema
|
Paprastai tai senesnė sistema, kuri vis dar atlieka esmines funkcijas arba užtikrina esminių duomenų prieglobą ir (arba) prieigą prie jų, tačiau joje naudojama senesnė technologija ir kyla sunkumų ją susieti su naujesnėmis sistemomis, o įdiegti tokią sistemą iš naujo būtų sunku ar brangu. Tačiau šiai kategorijai gali būti priskirta ir bet kuriuo metu sukurta bet kuri IT sistema (įskaitant įdiegtą neseniai), kurios iš pat pradžių nenumatyta naudoti pakartotinai arba sujungti su kitomis sistemomis.
|
|
Silpnasis ryšys
|
Silpnasis ryšys – ryšys tarp sistemų, kurios veikia daugiau ar mažiau nepriklausomai viena nuo kitos (asinchroniškai) ir kurių sudedamosios dalys susijusios nestipriai. Ryšys palaikomas tarp atitinkamų sistemų siunčiamais pranešimais, paprastai naudojantis kokia nors tarpine programine įranga arba eilės organizavimo sistema, todėl sistema, kuriai teikiamos užklausos, tas užklausas apdoroja, kai gali. Taigi sistema, kuriai teikiamos užklausos, užklausos pateikimo metu gali net nebūti prieinama, o užklausa įtraukiama į eilę, kad būtų apdorota vėliau.
|
|
Susitarimo memorandumas
|
Dvišalis arba daugiašalis rašytinis dviejų organizacijų susitarimas, kuriame nustatomas tam tikras skaičius bendradarbiavimo ar kitokios tarpusavio pagalbos sričių ir priemonių. Tikslus šių veiksmų pobūdis priklauso nuo abiejų organizacijų pobūdžio, atitinkamos veiklos srities ir numatomo bendradarbiavimo masto.
|
|
Daugiakanalis paslaugų teikimas
|
Kanalas – priemonė, kurią naudodama administravimo institucija palaiko ryšį su naudotojais ir teikia jiems paslaugas, o naudotojai kreipiasi į viešojo administravimo institucijas norėdami pasinaudoti viešosiomis paslaugomis. Naudotojai – tai piliečiai, įmonės ir organizacijos, kurie naudojasi viešosiomis paslaugomis. Galimos elektroninio paslaugų teikimo priemonės nuolat keičiasi – šiuo metu naudojamasi žiniatinklio technologijomis, telefonija, spausdintinėmis ar rašytinėmis priemonėmis, bendraujama tiesiogiai ir taikoma daug kitų priemonių, taip pat naudojamasi šiomis technologijomis grindžiamomis taikomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, internetu, e. paštu, SMS, skambučių centrais arba paslaugų langeliais, taip pat prietaisais, kuriais galima prisijungti prie tų taikomųjų priemonių, kaip antai asmeniniais kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, taip pat kioskais ar skaitmenine televizija. Daugiakanalis paslaugų teikimas – viešųjų paslaugų teikimas vienu metu nepriklausomai naudojant du ar daugiau tokių kanalų, kuriuos naudotojas gali pasirinkti pagal savo poreikius.
|
|
Nacionalinė sąveikumo sistema
|
Nacionalinė sąveikumo sistema – atskiros valstybės narės nustatyta sąveikumo sistema, skirta nacionalinėms IT sistemoms ir infrastruktūrai valdyti.
|
|
Atviroji programinė įranga
|
Žr. 10 atvirosios programinės įrangos apibrėžimo kriterijų, kurie pateikti Atvirosios programinės įrangos iniciatyvos svetainėje
http://www.opensource.org/docs/osd
.
Alternatyvi (laisvosios programinės įrangos) apibrėžtis pateikiama
http://www.gnu.org/philosophy/free-sw.html
.
|
|
Atvirosios programinės įrangos stebėjimo centras ir saugykla (OSOR)
|
Europos viešojo administravimo institucijų Atvirosios programinės įrangos stebėjimo centras ir saugykla (OSOR) – sistema, skirta keistis informacija, patirtimi ir atvirosios programinės įrangos kodais, kuriais gali naudotis viešojo administravimo institucijos (
http://www.osor.eu/
).
|
|
Derinimas
|
Operacijų sekų kaupimas ir vykdymas eilės tvarka, taip pat naudojantis kitomis paslaugomis ir funkcijomis, pagal viename ar keliuose dokumentais pagrįstuose veiklos procesuose įtvirtintas veiklos taisykles, siekiant galutinio tikslo – atlikti kitą pridėtinės vertės funkciją ar suteikti kitą tokią paslaugą. Derinimas glaudžiai susijęs su darbų srauto koncepcija. Atliekant derinimą, standartine kalba apibūdinta procesų seka paprastai vykdoma naudojantis derinimo priemone, kuri gali būti konfigūruojama ir gali vykdyti visas reikiamas paslaugų iškvietas ir parinkti procesų įvesties ir išvesties duomenų maršrutą laikantis ta kalba išdėstytų taisyklių.
|
|
Bendras ryšių palaikymo punktas
|
Vienas konkretaus paslaugų teikėjo institucinis ryšių palaikymo punktas, kuriuo naudodamasis jis gali surinkti visą reikiamą informaciją ir nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis lengvai atlikti visas procedūras ir formalumus, kad gautų paslaugą ir ja pasinaudotų (žr.
Paslaugų direktyvos 8 straipsnį
– OL L 376, 2006 12 27).
|
|
Nuosavybinė programinė įranga
|
Programinė įranga, kuria paprastai už mokestį galima naudotis ribotame skaičiuje kompiuterių ir (arba) kuria gali naudotis ribotas skaičius naudotojų. Naudotojas vidinio programinės įrangos veikimo (pirminio programų teksto) tyrinėti ir (arba) keisti negali.
|
|
Nuosavybinės specifikacijos
|
Paprastai tai yra specifikacijos, kurios paskelbtos iš dalies ar visai nepaskelbtos arba kurias galima įsigyti iš vieno tiekėjo už nemažą mokestį ir (arba) ribotomis sąlygomis, todėl kontroliuojama, kaip trečiosios šalys diegia ir naudoja tas specifikacijas atitinkančius produktus.
|
|
Protokolas
|
Susitarimų rinkinys, kuriuo reglamentuojama procesų, prietaisų ir kitų sudedamųjų dalių sąveika sistemose ir tarp jų.
|
|
Įrašas
|
Dokumentas (-ai), kurį (-iuos) vykdydamas veiklą sukūrė ar gavo asmuo ar organizacija ir kurį (-iuos) tas asmuo ar organizacija saugo (žr. specifikacijas MOREQ
http://ec.europa.eu/transparency/archival_policy/moreq/doc/moreq2_spec.pdf
).
Pastaba. Įrašas gali būti sudarytas iš vieno ar kelių dokumentų (pvz., kai prie dokumento pridėta priedų) ir būti pateikiamas bet kurioje laikmenoje bet kuria forma. Jame turėtų būti ne tik dokumento (-ų) turinys, bet ir konteksto informacija ir, jei taikoma, struktūros informacija (t. y. informacija apie įrašo sudedamąsias dalis). Svarbiausia įrašo ypatybė – įrašas negali būti pakeistas.
|
|
Galimybė naudoti pakartotinai
|
Tai, kiek programinės įrangos modulis ar kitas veiklos produktas gali būti naudojamas ne pagal pirminę, numatytą ar pagrindinę paskirtį.
|
|
Saugus keitimasis duomenimis
|
Tai yra Europos viešųjų paslaugų koncepcinio modelio dalis. Jo tikslas – užtikrinti, kad visos tarpvalstybinės keitimosi duomenimis operacijos būtų vykdomos saugiai ir kontroliuojamos.
|
|
Europos semantinio sąveikumo centras (SEMIC.EU)
|
SEMIC.EU (Europos semantinio sąveikumo centras) – bendradarbiavimo sistema ir paslauga, kurią teikia Europos Komisija, siekdama palaikyti dalijimąsi sąveikumo elementais, skirtais naudoti viešojo administravimo institucijų ir e. valdžios reikmėms (
http://www.semic.eu
).
|
|
Semantinio sąveikumo elementai
|
Semantinio sąveikumo elementai – sąveikumo elementų poaibis, kuriam priklauso visi semantinio lygmens elementai, kaip antai nomenklatūra, tezaurai, daugiakalbiai žodynai, ontologijos, sąsajų lentelės, susiejimo taisyklės, paslaugų aprašai, kategorijos ir žiniatinklio paslaugos.
|
|
Orientacija į paslaugas
|
Orientacija į paslaugas – veiklos procesų kūrimas ir naudojimas, pateikiant juos kaip paslaugas.
|
|
Paslaugų lygio susitarimas
|
Oficialus dviejų bendradarbiaujančių subjektų – paprastai paslaugų teikėjo ir naudotojo – susitarimas. Toks susitarimas yra rašytinė suderinta sutartis. Paprastai tokiuose susitarimuose nustatoma speciali metrika (pagrindiniai veiklos rodikliai), skirta paslaugų teikėjo veiklai kiekybiškai įvertinti (atsižvelgiant į visa tai nustatomas paslaugos lygis), ir dokumentuojami privalomi įpareigojimai pasiekti su tam tikrais pagrindiniais veiklos rodikliais susietus konkrečius tikslinius rodiklius, taip pat nurodomi susiję veiksmai, pavyzdžiui, taisomieji. Paslaugų lygio susitarimuose įpareigojimai gali būti nustatomi ir naudotojams, pavyzdžiui, laikytis tam tikrų pranešimų pateikimo terminų, parūpinti paslaugų teikėjui teikiant paslaugą ar sprendžiant problemą būtiną įrangą ar kitų išteklių arba apdoroti paslaugų teikėjo naudotojui perduotus įvesties duomenis.
|
|
Į paslaugas orientuota architektūra
|
Į paslaugas orientuota architektūra – paskirstytų pajėgumų, kurie gali priklausyti skirtingiems savininkams, organizavimo ir naudojimo paradigma. Tai yra vienoda pajėgumų pateikimo, paieškos, sąveikos ir naudojimo priemonė siekiant pageidaujamo poveikio, kuris atitiktų kiekybiškai įvertinamas išankstines sąlygas ir lūkesčius (remiantis į paslaugas orientuotos architektūros etaloniniu modeliu OASIS
http://www.oasis-open.org/committees/download.php/19679/soa-rm-cs.pdf
).
|
|
Standartas
|
Kaip apibrėžta Europos teisės aktuose (Direktyvos 98/34/EB 1 straipsnio 6 dalyje), standartas yra pripažintos standartizacijos institucijos patvirtinta daug kartų ar nuolat taikyti skirta techninė specifikacija, kurios reikalavimų atitiktis nėra privaloma ir kuri yra:
- tarptautinis standartas – tarptautinės standartizacijos organizacijos priimtas ir visuomenei prieinamas standartas,
- Europos standartas – Europos standartizacijos institucijos priimtas ir visuomenei prieinamas standartas,
- nacionalinis standartas – nacionalinės standartizacijos institucijos priimtas ir visuomenei prieinamas standartas.
|
|
Standartų kūrimo organizacija
|
Pripažinta organizacija, kurios užduotis – rengti standartus ir specifikacijas laikantis specialių, tiksliai apibrėžtų reikalavimų, procedūrų ir taisyklių.
Standartų kūrimo organizacijos:
- pripažintos standartizacijos institucijos, pavyzdžiui, tarptautiniai standartizacijos komitetai, kaip antai Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) ir trys Europos standartizacijos organizacijos: Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) arba Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI);
- standartizacijos iniciatyvų forumai ir konsorciumai, kaip antai Struktūrinės informacijos standartų tobulinimo organizacija (OASIS), Žiniatinklio konsorciumas (W3C) arba Interneto kūrimo grupė (IETF).
|
|
Taksonomija
|
Taksonomija – visų tam tikroje žinių srityje naudojamų standartizuotų terminų klasifikavimas. Taksonomijos sistemoje visi elementai grupuojami ir skirstomi į kategorijas laikantis griežtos hierarchinės struktūros, kuri paprastai vaizduojama kaip medis. Taksonomijos sistemoje atskiri elementai turi priklausyti tai pačiai semantinei sričiai, todėl pagal reikšmę visi elementai tarpusavyje daugiau ar mažiau susiję.
|
|
Žodynas
|
Žodynas – terminų (žodžių ar jų junginių), kuriais apibūdinama tam tikros srities informacija, rinkinys.
|
|
Darbų srautas
|
Proceso suskirstymas į seką užduočių, kurias atlieka tinkamai paskirtų subjektų grupės, vykdančios procesui užbaigti būtinas nustatytas funkcijas.
|