[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.12.15

KOM(2010) 743 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmų planasIRT naudojimas siekiant pažangios, darnios ir novatoriškos valdžios

SEK(2010) 1539 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmų planasIRT naudojimas siekiant pažangios, darnios ir novatoriškos valdžios

Europos skaitmeninėje darbotvarkėje[1] nustatomas e. valdžiai skirtas išsamus priemonių rinkinys, kuriuo siekiama visoje Europoje išnaudoti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) privalumus. Kai viešieji ištekliai labai riboti, IRT gali padėti viešajam sektoriui plėtoti novatoriškus paslaugų teikimo piliečiams būdus ir kartu padidinti veiksmingumą ir sumažinti sąnaudas.

Įgyvendinant pirmąjį Europos e. valdžios veiksmų planą[2], visų valstybių narių valdžios institucijos keitėsi gerąja patirtimi, taip pat imtasi nemažai plataus masto bandomųjų projektų, kuriuos vykdant kuriami konkretūs tarpvalstybinių e. valdžios paslaugų plėtojimo sprendimai[3]. 2002 m. įsteigta internetinė specialistų bendruomenė[4] subūrė 80 000 dalyvių diskutuoti apie galimybes rasti novatoriškų sprendimų tokiose srityse kaip e. valdžia, sveikatos priežiūros paslaugos ir įtrauktis. Pažanga taip pat padaryta pakartotinai naudojant viešojo sektoriaus informaciją[5] ir kuriant elektroninę viešųjų pirkimų platformą, kuria naudodamosi Europos bendrovės galėtų siūlyti savo paslaugas ne vien savo šalies valdžios institucijoms[6]. Randasi ES elektroninės atpažinties sistemų, kuriomis naudodamiesi žmonės viešąsias paslaugas galės gauti elektroniniu būdu visoje ES[7].

Atsiradus galimybių taikyti tokias novatoriškas technologijas, kaip socialiniai tinklai, piliečiai dar tvirčiau tikisi, kad, jiems internetu naudojantis įvairiausiomis paslaugomis, bus labiau atsižvelgiama į jų poreikius. Tačiau tarpvalstybinių e. valdžios paslaugų teikiama mažai, o jei tokios paslaugos ir teikiamos, dauguma ES piliečių nelinkę jomis naudotis[8]. Neabejotinai būtina pereiti prie atviresnio internetinių paslaugų kūrimo, rengimo ir teikimo modelio, pasinaudojant piliečių, verslininkų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis. Suderinus naujas technologijas, atviras specifikacijas, novatorišką architektūrą ir galimybę naudotis viešojo sektoriaus informacija, piliečiams galima sukurti didesnę vertę išnaudojant mažiau išteklių.

Todėl Komisija siūlo antrą e. valdžios veiksmų planą, kuriuo siekiama įgyvendinti Penktoje ministrų konferencijoje dėl e. valdžios paskelbtoje deklaracijoje (Malmės deklaracija[9]) išdėstytą plataus užmojo viziją, kurią taip pat palaikė sektoriaus atstovai[10] ir piliečių grupė[11].

Pagal šią plataus užmojo viziją iki 2015 m. Europos viešojo administravimo institucijos bus „atviros, lanksčios ir linkusios bendradarbiauti palaikydamos ryšius su piliečiais ir įmonėmis. Naudodamosi e. valdžios priemonėmis, jos didina savo veiklos efektyvumą ir veiksmingumą ir nuolat gerina viešąsias paslaugas, kad jos atitiktų skirtingus naudotojų poreikius ir būtų sukurta kuo didesnė visuomeninė vertė, ir taip padeda Europai pereiti prie pažangiausios žiniomis grindžiamos ekonomikos.“

Malmės deklaracijoje nustatyti 4 politikos prioritetai, kurių per ateinančius 5 metus turi laikytis visos Europos viešojo administravimo institucijos:

- Teikiant pagal naudotojų poreikius kuriamas ir bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis plėtojamas e. valdžios paslaugas, taip pat suteikus daugiau galimybių naudotis viešąja informacija, padidinus skaidrumą ir nustačius veiksmingų priemonių, kuriomis suinteresuotosios šalys būtų skatinamos įsitraukti į politikos procesą, piliečiams ir įmonėms suteikiama daugiau galių.

- Sklandžiai teikiant e. valdžios paslaugas, kuriomis naudojantis būtų galima steigti įmonę ir užsiimti verslu, taip pat studijuoti, dirbti, gyventi ir išeiti į pensiją bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje, bendrojoje rinkoje skatinamas judumas.

- Nuolat siekiant e. valdžios priemonėmis mažinti administracinę naštą, tobulinti organizacines procedūras ir skatinti kurti darnią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, užtikrinamas veiksmingumas ir efektyvumas.

- Kuriant tinkamus pagrindinius veiksnius ir nustatant reikiamas teisines ir technines išankstines sąlygas, sudaromos sąlygos įgyvendinti politikos prioritetus.

Valdžios institucijos turi teikti geresnes viešąsias paslaugas naudodamos mažiau išteklių. Visi nurodyti politikos prioritetai padeda siekti šio tikslo; be to, jais vadovaujantis sukuriama naujų ir geresnių bendravimo su piliečiais būdų. Dėl atsiradusių tokių novatoriškų technologijų, kaip į paslaugas orientuota architektūra arba paslaugų „debesys“, taip pat dėl atviresnių specifikacijų, kuriomis sudaromos sąlygos intensyvesniems mainams, pakartotiniam naudojimui ir sąveikumui, IRT gali turėti dar didesnės reikšmės siekiant padidinti viešojo sektoriaus veiksmingumą.

Visos Komisijos mastu dedamos pastangos, kad Europos Sąjungos ekonomika būtų pažangi, darni ir integracinė, kaip išdėstyta strategijoje „Europa 2020“[12], o šis veiksmų planas, kuris yra minėtųjų pastangų dalis, padeda siekti dviejų pagrindinių Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytų tikslų, visų pirma, kad:

- iki 2015 m. nemažai pagrindinių tarpvalstybinių paslaugų būtų teikiamos internetu – taip būtų sudarytos sąlygos verslininkams bet kurioje Europos valstybėje steigti įmonę ir užsiimti verslu, nepriklausomai nuo pradinės jų buvimo vietos, o piliečiams – studijuoti, dirbti, gyventi ir išeiti į pensiją bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje;

- iki 2015 m. e. valdžios paslaugomis naudotųsi 50 % ES piliečių.

Kadangi e. valdžios paslaugos itin svarbios ir įmonėms, šiuo veiksmų planu taip pat siekiama, kad iki 2015 m. e. valdžios paslaugomis naudotųsi 80 % įmonių.

VEIKSMų PLANO TAIKYMO SRITIS

Šiuo veiksmų planu siekiama, kad nacionalinės ir europinės politikos priemonės kuo geriau papildytų vienos kitas. Juo skatinama nuo dabartinių e. valdžios paslaugų pereiti prie vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu atvirai, lanksčiai, bendradarbiaujant ir sklandžiai teikiamų naujos kartos e. valdžios paslaugų, kuriomis naudodamiesi piliečiai ir įmonės įgis daugiau galių.

Europinį bendradarbiavimą e. valdžios srityje reikia palaikyti dėl svarbių politinių ir ekonominių priežasčių. Bendrais veiksmais e. valdžios srityje galima pasiekti, kad viešieji ištekliai būtų naudojami veiksmingiau, ir sumažinti viešųjų išlaidų, o tai gali padėti įveikti dabartinę ekonomikos krizę. Koordinuojant ir telkiant viešuosius ir privačiuosius išteklius, e. valdžios paslaugas galima plėtoti ekonomiškiau.

Svarbiausią vaidmenį įgyvendinant šį veiksmų planą atliks nacionalinės valdžios institucijos, todėl pagrindinis Europos Komisijos įsipareigojimas – sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti tarpvalstybines e. valdžios paslaugas, piliečiams ir įmonėms teikiamas nepaisant jų kilmės šalies. Tam taip pat reikia nustatyti išankstines sąlygas, pavyzdžiui, užtikrinti sąveikumą, elektroninius parašus ir e. atpažintį. Tokiomis paslaugomis stiprinama vidaus rinka, papildomi ES teisės aktai[13] ir didinamas jų veiksmingumas įvairiose srityse, kuriose naudojant IRT galima pagerinti paslaugų teikimą, pavyzdžiui, pirkimo, teisingumo, sveikatos priežiūros, aplinkos, judumo ir socialinio draudimo, taip pat IRT priemonėmis padedama įgyvendinti piliečių iniciatyvas[14]. Komisija stengsis rodyti pavyzdį.

PRIORITETAI IR VEIKSMAI

Toliau siūlomi su nustatytais keturiais politikos prioritetais susiję įvairūs veiksmai ir pateikiamas numatomas jų įgyvendinimo grafikas. Pagal dalyvius ir Sutartyje apibrėžtą kompetenciją veiksmus galima suskirstyti į tris grupes:

- Jei valstybės narės vadovauja veiklai ir naudoja savo turimus išteklius, Komisija teiks pagalbą remdama ir koordinuodama veiklą. Siūlomomis priemonėmis visų pirma bus siekiama kartu su valstybėmis narėmis nustatyti tikslinius rodiklius ir ieškoma būdų, kaip juos pasiekti, pavyzdžiui, keičiantis geriausia patirtimi ir informacija, vykdant tyrimus ir atliekant lyginamąją analizę.

- Jei Komisija ir valstybės narės vykdo bendrą veiklą, kuria siekiama plėtoti, diegti ar tobulinti tarpvalstybines paslaugas , Komisija imsis vadovauti veiklai, kurią vykdant naudojami bendri ištekliai, o valstybėms narėms teks galutinė atsakomybė už veiksmų įgyvendinimą naudojant savus išteklius. Bus siūlomos tokios priemonės, kaip moksliniai tyrimai ir plėtra, bandomieji projektai, valstybių narių bendradarbiavimu grindžiamas paslaugų plėtojimas ir žinių perdavimas rinkai.

- Jei Komisija gali sudaryti palankias sąlygas , be kita ko, bus siūloma priimti teisines priemones, nustatyti standartus, parengti bendras sistemas, įdiegti bendras priemones, pateikti techninių sudedamųjų dalių (kurias būtų galima naudoti pakartotinai) ir užtikrinti sąveikumą.

Galių suteikimas naudotojams

Suteikti galių reiškia padidinti piliečių, įmonių ir kitų organizacijų galimybes aktyviai dalyvauti visuomenėje naudojantis naujų technologijų priemonėmis. Naudotojų lūkesčius geriau atitinkančios, pagal jų poreikius ir, jei įmanoma, bendradarbiaujant su jais kuriamos viešosios paslaugos gali būti veiksmingesnės, o naudotojai – labiau patenkinti. Kad suteiktų daugiau galių, valdžios institucijos taip pat turėtų užtikrinti, kad viešoji informacija būtų lengvai prieinama, padidinti skaidrumą ir sudaryti sąlygas piliečiams ir įmonėms veiksmingai įsitraukti į politikos kūrimą.

Pagal naudotojų poreikius kuriamos paslaugos ir įtraukiosios paslaugos

Kad e. valdžia būtų veiksmingesnė, paslaugos turi būti kuriamos pagal naudotojų poreikius ir jas teikiant turi būti sudaromos sąlygos lanksčiai ir sau tinkamu būdu palaikyti ryšius ir vykdyti operacijas su viešojo administravimo institucijomis. Tai aktualu, pavyzdžiui, norint stebėti išmokų ar pašalpų skyrimą, įstoti į mokyklą ar universitetą, internetu prašyti civilinių liudijimų ir juos gauti, internetu teikti mokesčių deklaracijas. Be to, siekiant, kad e. valdžios paslaugos būtų patogesnės ir lengviau prieinamos, jos turėtų būti teikiamos įvairiais kanalais (įskaitant internetą, televiziją, telefoną, judriojo ryšio prietaisus arba, jei tinka, naudojantis tarpininkų paslaugomis).

2011–2013 m. | Kad paremtų valstybes nares plėtojant pagal naudotojų poreikius kuriamas e. valdžios paslaugas ir užtikrinant jų įtrauktį ir prieinamumą, Komisija: susitars su valstybėmis narėmis dėl bendrų tikslinių rodiklių ir vertinimo kriterijų; kad paskatintų intensyvesnį diegimą, organizuos keitimąsi vertingomis žiniomis nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu; vykdydama demonstravimo veiklą, palaikys veiksmingus ir konkrečius prieinamumo sprendimus, kurie atitinka susijusius Europos ir tarptautinius standartus, jei tokių yra. |

2013 m. | Valstybės narės plėtos jų poreikius atitinkančias internetines paslaugas, kurios apims tokias funkcijas, kaip su viešojo administravimo institucijomis vykdomų operacijų eigos stebėjimas. |

Bendradarbiavimu grindžiamas paslaugų rengimas

- Naudodamiesi socialiniais tinklais ir bendradarbiavimo priemonėmis (pvz., antrosios kartos žiniatinklio (angl. Web 2.0 ) technologijomis), naudotojai gali aktyviai dalyvauti kuriant ir rengiant viešąsias paslaugas. Nors paslaugų, teikiamų pagal piliečių poreikius ir paprastai plėtojamų pilietinės visuomenės organizacijų, kurių veikla grindžiama veiksmingu privačiojo ir viešojo sektorių bendradarbiavimu[15], kol kas nedaug, bet jų vis daugėja. Tačiau reikia išnagrinėti, kokios priemonės tinkamiausios ir kaip jas geriausiai taikyti siekiant veiksmingai į veiklą įtraukti įmones, pilietinę visuomenę ir pavienius piliečius.

Visų pirma reikia išnagrinėti IRT grindžiamus paslaugų rengimo bendradarbiaujant metodus, taip pat jų ekonominį efektyvumą ir galimybes juos taikant užtikrinti aukštos kokybės ir patikimas viešąsias paslaugas. Remiantis tokiomis žiniomis, turėtų būti siekiama, kad plėtojant paslaugas dalyvautų trečiosios šalys.

2011 m. | Remdamasi tyrimo rezultatais, Komisija pirmiausia įvertins, kaip paskatinti naudotojus aktyviai dalyvauti kuriant ir rengiant e. valdžios paslaugas, ir kartu su valstybėmis narėmis toliau plėtos joms skirtas rekomendacijas ir (arba) gaires. |

2011–2013 m. | Komisija sudarys palankesnes sąlygas suinteresuotosioms šalims keistis žiniomis ir patirtimi ir susitars su valstybėmis narėmis dėl bendradarbiaujant teikiamų paslaugų diegimo bendrų tikslinių rodiklių. |

Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinis naudojimas

Viešasis sektorius turi informacijos aukso kasyklą[16]. Daug viešojo administravimo institucijų surinktų duomenų nenaudojama arba naudojama tik tam tikru ribotu tikslu. Jei neasmeniniai viešieji duomenys (geografiniai, demografiniai, statistiniai, aplinkos ir pan.) būtų skelbiami, ypač jei jie būtų pateikiami automatizuotai nuskaitoma forma, piliečiai ir įmonės galėtų juos naudoti naujoviškai ir kurti naujus novatoriškus produktus ir paslaugas.

Komisija ir valstybės narės yra įsipareigojusios kuo labiau padidinti viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo vertę, pvz., sudaryti sąlygas pakartotinai naudoti įvairiomis formomis (įskaitant automatizuotai nuskaitomą) ir kalbomis pateikiamus neapdorotus duomenis ir dokumentus ir kurti viešojo sektoriaus informacijos portalus[17]. Šios srities veiksmai bus susiję su Direktyvos dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (Viešojo sektoriaus informacijos direktyvos)[18] įgyvendinimu ir peržiūra, Komisijos sprendimo dėl pakartotinio Komisijos informacijos naudojimo[19] peržiūra ir veiksmingu bendradarbiavimu Viešojo sektoriaus informacijos grupėje[20].

2011 m. | Valstybės narės susitars dėl bendrų viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo rodiklių. |

2011 m. | Komisija atliks tyrimą, kurio tikslas – įvertinti, kokiu mastu valstybės narės kuria ir diegia viešų duomenų katalogus ir (arba) viešojo sektoriaus informacijos portalus (pvz., data.gov.uk). |

2011–2013 m. | Komisija sudarys palankesnes sąlygas keistis gerąja patirtimi ir didinti informuotumą, taip pat, remdamasi Sprendimo dėl viešojo sektoriaus informacijos peržiūros rezultatais, priims savo vidinę viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo strategiją. |

2011–2012 m. | Kaip nurodyta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje, Komisija peržiūrės Viešojo sektoriaus informacijos direktyvą ir apsvarstys galimybę parengti išplėstinę Europos viešojo sektoriaus informacijos strategiją. |

Skaidrumo didinimas

Tai, kad valdžios institucijos sprendimus priima ir asmens duomenis naudoja skaidriai, padeda užtikrinti piliečių pasitikėjimą ir padidinti politikos kūrėjų atskaitomybę. Daugelis valstybių narių nustatė skaidrumo didinimo tikslus, tačiau bendrų Europos tikslų dar nėra.

Apklausų duomenimis, tarp e. valdžios paslaugų, kurių poreikis didžiausias, yra naujos technologijos ir paslaugos, kuriomis naudotojams būtų suteikiama galimybė stebėti viešojo administravimo institucijų saugomus jų asmens duomenis, patikrinti, kas pasinaudojo jų administraciniais dokumentais, ir geriau suprasti, kaip priimami sprendimai. Vykdant veiksmus šioje srityje turėtų būti laikomasi Duomenų apsaugos direktyvos (Direktyva 95/46/EB).

2011 m. | Komisija ir valstybės narės nustatys bendrus savanoriškus skaidrumo didinimo tikslinius rodiklius ir keisis turima patirtimi. |

2013 m. | Valstybės narės ir Komisija suteiks galimybę internetu gauti informacijos apie valdymo srities įstatymus ir taisykles, politiką ir finansus. |

2014 m. | Laikydamosi Duomenų apsaugos direktyvos 95/46/EB, valstybės narės piliečiams suteiks elektroninę prieigą prie saugomų su jais susijusių asmens duomenų, jei tokie duomenys prieinami elektroniniu būdu, taip pat paprastai ir aiškiai elektroniniu būdu jiems praneš, kai tokie duomenys apdorojami automatinėmis priemonėmis. |

Piliečių ir įmonių dalyvavimas politikos kūrimo procesuose

Valstybės narės įsipareigojo kurti ir skatinti taikyti IRT sprendimais grindžiamus veiksmingesnius ir geresnius būdus, kaip pasiekti, kad įmonės ir piliečiai dalyvautų viešose politinėse konsultacijose, diskusijose ir politikos kūrimo procesuose. Šiuo metu pagal ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (7 BP)[21] kuriamos naujos valdymo ir politikos modeliavimo priemonės padės valdžios institucijoms vykdyti pažangesnę, tikslingesnę ir geriau pritaikomą politiką ir kartu tiksliau nustatyti ekonominį efektyvumą ir poveikį.

Numatomi veiksmai padės pasiekti, kad į žmonių poreikius būtų labiau atsižvelgiama, ir suteikti jiems daugiau galimybių teikti pasiūlymus dėl politinių priemonių valstybėse narėse ir visoje Europos Sąjungoje. Vykdant šiuos veiksmus bus remiamasi pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIP) jau pradėtais e. dalyvavimo projektais, pvz., piliečių iniciatyvoms[22] paremti bus naudojamos IRT grindžiamos e. peticijų priemonės, arba naujais kvietimais teikti paraiškas, kurie bus paskelbti pagal ES septintąją bendrąją programą (7 BP).

2011 m. | Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija plėtos elektroninę paslaugą, skirtą piliečių iniciatyvoms (kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje) paremti. |

2011 m. | Komisija įvertins vykdomus mokslinių tyrimų projektus ir, siekdama 7 BP 2011–2012 m. darbo programoje nustatyto su valdymo ir politikos modeliavimo IRT susijusio tikslo, imsis naujų projektų, taip pat užtikrins, kad ir toliau būtų keičiamasi žiniomis ir geriausia patirtimi. |

2011–2015 m. | Valstybės narės, Komisija ir kitos atstovaujamosios institucijos, pavyzdžiui, parlamentai, remdamiesi bandomųjų projektų ir demonstravimo veiklos rezultatais, turėtų plėtoti paslaugas, kurios padėtų suinteresuotosioms šalims įsitraukti į viešas diskusijas ir sprendimų priėmimo procesus. |

Vidaus rinka

Dauguma internetinių viešųjų paslaugų tarpvalstybiniu mastu neteikiamos arba tam, kad jos būtų prieinamos, tenka atlikti sudėtingas procedūras. Vienoje ES valstybėje įsikūrę žmonės negali lengvai gauti kitoje valstybėje teikiamų viešųjų paslaugų naudodamiesi, pavyzdžiui, nacionalinėmis elektroninėmis tapatybės kortelėmis. Tai labai varžo įmonių ir piliečių judumą. Siekdamos palaikyti vidaus rinką, valdžios institucijos turėtų užtikrinti sklandų paslaugų teikimą, kad verslininkai galėtų bet kurioje Europos valstybėje steigti įmonę ir užsiimti verslu, o asmenys – studijuoti, dirbti, gyventi, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir išeiti į pensiją bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje.

Įmonėms sklandžiai teikiamos paslaugos

Įmonėms turėtų būti sudarytos sąlygos parduoti produktus ir teikti paslaugas visoje ES – tuo tikslu turėtų būti taikomos paprastos elektroninių viešųjų pirkimų procedūros ir veiksmingai įdiegtos atitinkamos paslaugos, kad ryšiams su valdžios institucijomis palaikyti įmonės galėtų naudotis bendru ryšių palaikymo punktu. Per pastaruosius dvejus metus abiejose srityse imtasi dviejų reikšmingų iniciatyvų:

- SPOCS (Nesudėtingos internetinės tarpvalstybinių paslaugų procedūros)[23] tikslas – remti naujos kartos bendrų ryšių palaikymo punktų kūrimą ir susijusių elektroninių procedūrų diegimą ir taip pašalinti administracines kliūtis, kurių kyla paslaugas kitose valstybėse norinčioms teikti Europos įmonėms.

- PEPPOL (Europos e. viešieji pirkimai internetu)[24] tikslas – išbandyti ES masto sąveikų e. viešųjų pirkimų sprendimą, kuriuo naudodamiesi verslininkai galėtų visą viešųjų pirkimų ciklą – nuo užsakymo iki sąskaitų išrašymo ir galimybės naudotis katalogais – įvykdyti internetu. Tai padės sumažinti administracinę naštą; be to, numatoma, kad įdiegus šį sprendimą padidės skaidrumas ir tikriausiai bus sutaupyta daug lėšų.

Remiantis minėtųjų iniciatyvų rezultatais, numatomi tokie veiksmai: kurti plataus masto bandomojo projekto PEPPOL rezultatais grindžiamą tarpvalstybinę sąveikią e. viešųjų pirkimų infrastruktūrą; kurti antrosios kartos bendrus ryšių palaikymo punktus, taip pat išplėsti Paslaugų direktyvos taikymo sritį, kad ši direktyva būtų taikoma ir kitoms verslo sritims. Įgyvendinus šiuos veiksmus, iki 2015 m. Europos įmonėms parduoti prekes ir teikti paslaugas kitų valstybių viešojo administravimo institucijoms bus taip pat paprasta, kaip šiuo metu savo valstybės institucijoms. Imtis verslo ir įregistruoti įmonę kitose valstybėse galima ir nuotoliniu būdu, t. y. iš savo biuro.

2011 m. | Valstybės narės ir Komisija įvertins projektų PEPPOL ir SPOCS rezultatus ir užtikrins darnią tolesnę veiklą. |

2011 m. | Komisija paskelbs baltąją knygą, kurioje nustatys praktinius veiksmus, kaip bendrojoje rinkoje sujungti e. viešųjų pirkimų pajėgumus[25]. |

2012–2014 m. | Valstybės narės turėtų diegti projektų PEPPOL ir SPOCS rezultatais grindžiamas tarpvalstybines paslaugas. |

2013 m. | Valstybės narės užtikrins, kad antrosios kartos bendri ryšių palaikymo punktai veiktų kaip visaverčiai e. valdžios centrai laikydamiesi ne vien Paslaugų direktyvoje nustatytų reikalavimų ir ne tik srityse, kurioms taikoma ši direktyva[26]. |

Asmenų judumas

Europos piliečiams turėtų būti sudarytos sąlygos laisvai judėti ir gyventi bet kurioje Europos valstybėje[27]. Bendradarbiaudamos valstybės narės ir Komisija šioje srityje plėtos paslaugas, kurios padės padidinti asmenų, norinčių vykti į kitas Europos valstybes, pavyzdžiui, studijuoti, dirbti, pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gyventi ir (arba) išeiti į pensiją, judumą.

Numatomais veiksmais turėtų būti užtikrinta, kad būtų plėtojamos sąveikios paslaugos, kuriomis naudodamiesi piliečiai galėtų palaikyti ryšius ir vykdyti operacijas su bet kurios ES valstybės viešojo administravimo institucijomis, taip pat toms institucijoms siųsti ir iš jų gauti elektroninius dokumentus ir informaciją. Taip bus užtikrintas saugus tarpvalstybinis keitimasis elektronine informacija ir patikimas jos saugojimas (dokumentų ir informacijos elektroninis pristatymas). Žmonės galės gauti asmens dokumentus, pavyzdžiui, gimimo liudijimus, iš bet kurios Europos valstybės, išėję į pensiją ne toje valstybėje, kurioje dirbo, jie ten galės gauti ir gaus teises į pensiją, taip pat bus galima elektroniniu būdu įstoti į bet kurį Europos universitetą.

2012–2014 m. | Komisija palaikys keitimąsi geriausia patirtimi ir koordinuos valstybių narių veiksmus siekiant kartu plėtoti ir diegti sąveikias elektroninio pristatymo paslaugas. |

2015 m. | Valstybės narės teiks tarpvalstybines sąveikias elektroninio pristatymo paslaugas piliečiams, kad jie galėtų, pavyzdžiui, studijuoti, dirbti, gyventi, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir išeiti į pensiją bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje. |

Tarpvalstybinių paslaugų diegimas ES

Siekdamos nustatyti, kokios pagrindinės tarpvalstybinės paslaugos parengtos darniai diegti visoje ES, ir susitarti dėl tokių paslaugų, Komisija ir valstybės narės dalysis įgyvendinant plataus masto bandomuosius projektus[28] įgyta naudinga patirtimi. Kad įvertintų tų paslaugų parengtumo lygį, valstybės narės ir Komisija išnagrinės, kokios organizacinės, teisinės, techninės ir semantinės kliūtys galėtų trukdyti jas visapusiškai įdiegti.

Siekiant, kad ES būtų galima plačiau naudotis tarpvalstybinėmis paslaugomis, visų pirma bus remiami nauji plataus masto bandomieji projektai, kurie atitinka tiksliai apibrėžtus reikalavimus (pvz., tokiose srityse kaip e. teisingumas arba e. aplinka) ir kuriuos vykdant galima pakartotinai naudoti esamą infrastruktūrą. Įgyvendinus numatomus veiksmus, valstybėms narėms turėtų būti sukurtos išankstinės sąlygos ES visapusiškai diegti tarpvalstybines paslaugas ir pradėti teikti naujų tokių paslaugų.

.

2011 m. | Kartu su valstybėmis narėmis Komisija atliks tarpvalstybinių paslaugų poreikio tyrimą ir įvertins organizacines, teisines, technines ir semantines kliūtis. |

2011 m. | Valstybės narės susitars, kokios pagrindinės tarpvalstybinės viešosios paslaugos turi būti įdiegtos 2012–2015 m., ir nustatys tinkamus jų būvio ciklo atskaitos taškus ir (arba) etapus[29]. |

2012–2015 m. | Komisija rems ir koordinuos valstybių narių pastangas įgyvendinti plataus masto bandomuosius projektus ir imtis naujų projektų, taip pat skatins jas tarpusavyje koordinuoti veiklą ir pakartotinai naudoti rezultatus ir sprendimus. |

2012–2015 m. | Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis, Komisija užtikrins, kad būtų pradėtos teikti tarpvalstybinės e. aplinkos paslaugos[30]. |

Valdžios ir administravimo institucijų veiksmingumas ir efektyvumas

Vykdant su šiuo prioritetu susijusius veiksmus daugiausia dėmesio bus skiriama IRT naudojimui ir organizacinių pokyčių skatinimui siekiant teikti geresnes, mažiau intervencines, darnesnes ir spartesnes viešąsias paslaugas – tuo tikslu siekiama mažinti administracinę naštą, tobulinti organizacines procedūras ir skatinti kurti darnią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką.

Organizacinių procedūrų tobulinimas

Naudojantis e. valdžios priemonėmis galima patobulinti administravimo institucijų organizacines procedūras ir sumažinti sąnaudas. Pavyzdžiui, sparčiau apdorojant duomenis galima padidinti veiksmingumą ir taip sumažinti elektroninių viešųjų pirkimų procedūrų sąskaitų išrašymo sąnaudas. Valstybės tarnautojai galės pasinaudoti galimybe gerinti savo e. įgūdžius ir mokytis iš kituose Europos kraštuose įgytos patirties, susijusios su organizacinių procedūrų tobulinimu. Šioje srityje itin didelę reikšmę turės portalas ePractice.eu .

Be to, Komisija rodys pavyzdį ir organizuodama savo veiklą taikys pažangiausias ir tinkamiausias e. valdžios technologijas ir strategijas. 2011–2015 m. e. Komisijos veiksmų plane bus skatinama racionalizuoti administracines procedūras, palengvinti dalijimąsi informacija ir supaprastinti ryšių su Komisija palaikymą.

2011 m. | Kad sudarytų palankesnes sąlygas keistis patirtimi, Komisija skatins pakartotinai naudotis tinkamais sprendimais ir prietaikomis ir ieškos naujų būdų, kaip padėti valstybėms narėms tobulinti organizacines procedūras. |

2011–2012 m. | Komisija užtikrins, kad portalas ePractice.eu taptų valstybių narių e. valdžios specialistams skirta veiksminga keitimosi patirtimi ir informavimo priemone. |

2011–2015 m. | Komisija įgyvendins plataus užmojo 2011–2015 m. e. Komisijos veiksmų planą, į kurį bus įtraukti ir išsamūs elektroniniai pirkimai, viešojo sektoriaus informacijos strategija ir skaidrumo politika[31]. |

2013 m. | Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija nustatys skirtingų valstybių narių administravimo institucijų darbuotojų mainų programą. |

Administracinės naštos mažinimas

Daugelis žmonių ir įmonių mano, kad geriausia valdžia yra ta, kuri lieka nepastebima. Tačiau dėl daugybės procedūrų ir reikalavimų praktiškai ryšiams su valdžios institucijomis palaikyti reikia daug laiko ir išteklių. Todėl, kaip nustatyta Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programoje[32], turėtų būti keliamas svarbus tikslas supaprastinti administracines procedūras arba jų panaikinti.

Numatomi veiksmai valstybėms narėms turėtų padėti panaikinti nereikalingą administracinę naštą. Tuo tikslu viešojo administravimo institucijos gali, pavyzdžiui, pažangiai naudoti turimą piliečių informaciją ir taikyti vienkartinio duomenų registravimo principą, t. y. reikiamą informaciją piliečiai pateiktų tik kartą su sąlyga, kad būtų laikomasi duomenų ir privatumo apsaugos reikalavimų.

2011–2013 m. | Kartu su valstybėmis narėmis Komisija organizuos dalijimąsi patirtimi, susijusia su vienkartinio registravimo principo taikymu, taip pat su elektroninėmis procedūromis ir ryšiais, kuriais naudojantis e. valdžios paslaugos teikiamos dažniausiai, atliks sąnaudų ir naudos analizę ir parengs tolesnio įgyvendinimo planą. |

Ekologiškos valdžios institucijos

Į Komisijos rekomendaciją dėl informacinių ir ryšių technologijų sutelkimo siekiant lengviau pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos[33] įtraukiamos ir viešosios organizacijos. Specialių su e. valdžia susijusių tikslinių rodiklių nėra, todėl juos reikia nustatyti ir įvertinti.

Vykdant toliau aprašytus numatomus veiksmus bus siekiama sumažinti valstybių narių administravimo institucijų išmetamo anglies dioksido kiekį – tuo tikslu bus, pavyzdžiui, įgyvendinamas elektroninis archyvavimas, užuot keliavus rengiamos vaizdo konferencijos ir pan.

2012 m. | Komisija atliks tyrimą, kaip e. valdžios priemonėmis galima sumažinti valdžios institucijų išmetamo anglies dioksido kiekį, pasinaudojant ir geriausia patirtimi. |

2013 m. | Valstybės narės turėtų parengti ir suderinti rodiklius ir vertinimo procedūras, skirtus nustatyti, kiek jų administravimo institucijos, naudodamosi e. valdžios paslaugomis, išmeta mažiau anglies dioksido. |

E. valdžios plėtojimo išankstinės sąlygos

Kad būtų galima įdiegti priemones, kuriomis būtų skatinama Europoje teikti e. valdžios paslaugas, turi būti nustatytos kelios techninės ir teisinės išankstinės sąlygos. Viena iš tokių sąlygų – skatinti tarpvalstybinį sąveikumą, kad, be kita ko, būtų galima dalytis informacija, taikyti vieno langelio metodus, visoje Europoje naudoti (nacionalinius) elektroninės atpažinties sprendimus ir mokėjimo sistemas. Sąveikumui palaikyti taikomos atviros specifikacijos ir kuriami pagrindiniai veiksniai, pavyzdžiui, elektroninės atpažinties valdymas ir skatinimas e. valdžios srityje diegti inovacijas.

Atviros specifikacijos ir sąveikumas

Sąveikumas – sistemų ir įrenginių gebėjimas keistis informacija, ją apdoroti ir teisingai interpretuoti. Šis uždavinys ne vien techninis, bet ir susijęs su teisiniais, organizaciniais ir semantiniais duomenų apdorojimo aspektais. Sąveikumas yra būtina išankstinė sąlyga siekiant atvirai ir lanksčiai teikti e. valdžios paslaugas ir Europoje užtikrinti administravimo institucijų bendradarbiavimą. Visų pirma taikant standartus ir atviras platformas naudoti išteklius ir teikti paslaugas galima ekonomiškiau.

Remiantis numatomais veiksmais, bus kuriama bendra strategija, kuria siekiama užtikrinti valstybių narių sąveikumą Europos lygmeniu.

2011–2015 m. | Komisija (pagal ISA programą) imsis veiksmų, kad įdiegtų Europos sąveikumo sistemą ir įgyvendintų Europos sąveikumo strategiją (Europos sąveikumo sistemą ir strategiją priimti numatoma 2010 m.). |

2012 m. | Komisija organizuos keitimąsi patirtimi ir skatins pakartotinai naudotis ir dalytis sprendimais, kad būtų įdiegtos sąveikios e. valdžios paslaugos. Tuo tikslu taip pat bus kuriamos sąsajos, kuriomis naudojantis galima prisijungti prie patikimų nacionalinių šaltinių ir jais naudotis. |

2013 m. | Valstybės narės turėtų suderinti savo nacionalines sąveikumo sistemas su Europos sąveikumo sistema[34]. |

Pagrindiniai veiksniai

Teikiant daugelį internetinių paslaugų, būtina atpažinti fizinį ar juridinį asmenį, kuriam bus teikiama paslauga, ir nustatyti jo tapatumą. Siekiant užtikrinti elektroninių operacijų saugumą (ir viešajame, ir privačiajame sektoriuose), elektroninės atpažinties (eID) technologijos ir tapatumo nustatymo paslaugos yra būtinos. Šiuo metu tapatumas dažniausiai nustatomas naudojant slaptažodžius, tačiau vis labiau reikia saugesnių privatumo užtikrinimo sprendimų. Kad būtų plėtojamos ir diegiamos tarpvalstybinės internetinės viešosios paslaugos, įskaitant praktinius e. atpažinties ir e. tapatumo nustatymo sprendimus, Europoje turi būti užtikrintas tvirtesnis administracinis bendradarbiavimas. Tokių iniciatyvų jau imtasi, pavyzdžiui, vykdomas plataus masto bandomasis projektas STORK, kurio tikslas – sukurti Europos eID sąveikumo platformą ir taip suteikti piliečiams galimybę savo ir kitose valstybėse gauti e. valdžios paslaugų naudojant savo nacionalinę eID.

Numatomi veiksmai padės sukurti europinę tarpusavyje pripažįstamų eID sistemą[35] – taip piliečiai ir įmonės galės visoje Europoje nurodyti savo tapatybę elektroniniu būdu. Taikant šį metodą reikėtų remtis minėtųjų iniciatyvų, visų pirma projekto STORK, rezultatais ir, laikantis duomenų ir privatumo apsaugos nuostatų, patvirtinta atpažintimi. Šia veikla bus papildyti pagal galiojantį Europos e. parašo ir e. atpažinties veiksmų planą[36] vykdomi veiksmai ir 2011 m. planuojamas Elektroninio parašo direktyvos persvarstymas, taip pat atsižvelgta į minėtuosius veiksmus.

2011 m. | Komisija pasiūlys persvarstyti Elektroninio parašo direktyvą, kad būtų sukurtas saugių e. tapatumo nustatymo sistemų tarpvalstybinio pripažinimo ir sąveikumo teisinis pagrindas[37]. |

2012 m. | Komisija pasiūlys Tarybai ir Europos Parlamentui priimti sprendimą, kuriuo ES būtų užtikrintas e. atpažinties ir e. tapatumo nustatymo tarpusavio pripažinimas, remiantis internetinėmis tapatumo nustatymo paslaugomis, kurios turi būti teikiamos visose valstybėse narėse (jos gali naudoti viešojo ir privačiojo sektoriaus išduotus tinkamiausius oficialius atpažinties dokumentus)[38]. |

2012–2014 m. | Valstybės narės turėtų taikyti ir diegti projekto STORK ir kitų su eID susijusių projektų rezultatais grindžiamus eID sprendimus. |

Novatoriška e. valdžia

Kad e. valdžios paslaugos būtų atviros, lanksčios ir teikiamos bendradarbiaujant, o kartu būtų mažinamos IRT tenkančios sąnaudos, naujos kartos e. valdžios paslaugas reikės kurti remiantis novatoriškais techniniais metodais, pavyzdžiui, viešųjų paslaugų „debesimis“ ir į paslaugas orientuota architektūra, ir naudojantis tokių metodų pranašumais. Kad, siekiant užtikrinti e. valdžios paslaugų teikimą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos ir skatinama naudotis patogia užsakomąja prieiga prie bendrų išteklių ir paslaugų, bus pradėti vykdyti bandomieji projektai. Atsižvelgiant į tai, kad IPv4 adresų ištekliai senka, administravimo institucijos turės imtis priemonių, kad atnaujintų e. valdžios infrastruktūrą (portalus, svetaines, prietaikas ir kt.) ir viešųjų interesų internetines paslaugas pagal IPv6 reikalavimus. Diegiant IPv6 valstybių narių viešojo administravimo institucijoms bus sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti novatoriškas, veiksmingas ir prieinamas prietaikas ir paslaugas[39].

Numatomų veiksmų tikslas – nustatyti ir išplatinti išbandytus ir saugius sprendimus, susijusius su viešųjų paslaugų „debesimis“, į paslaugas orientuota architektūra ir perėjimo nuo IPv4 prie IPv6 strategijomis.

2011 m. | Komisija pradės tyrimą ir pateiks rekomendacijų, kaip viešajame sektoriuje taikyti kuriamas technologijas ir paradigmas (tokias kaip į paslaugas orientuota architektūra ir viešųjų paslaugų „debesys“). |

2011 m. | Kad padėtų administravimo institucijoms išbandyti naujovinimą pagal IPv6 reikalavimus, Komisija imsis veiksmų pagal KIP ir taip sukurs parodomųjų atvejų ir suteiks naują paskatą plačiu mastu pereiti prie IPv6. |

2012 m. | Komisija imsis bandomųjų projektų, kuriais bus siekiama pademonstruoti, kaip viešojo administravimo institucijos gali lanksčiau ir veiksmingiau teikti e. valdžios paslaugas naudodamosi novatoriška architektūra ir technologijomis. |

VALDYMAS

Valstybės narės yra tvirtai įsipareigojusios vadovautis Malmės deklaracijoje nustatytais politikos prioritetais. Jos taip pat paragino Europos Komisiją užtikrinti bendrą šio veiksmų plano valdymą ir kartu suteikti galimybę valstybėms narėms aktyviai dalyvauti jį įgyvendinant.

Tuo tikslu Europos Komisija įsteigs už nacionalines e. valdžios strategijas atsakingų valstybių narių atstovų aukšto lygio ekspertų grupę ir jai pirmininkaus. Ši aukšto lygio ekspertų grupė teiks informaciją Skaitmeninės darbotvarkės aukšto lygio darbo grupei ir koordinuos veiklą su ISA programos komitetu. Bus skatinamas ir papildomas bendradarbiavimas.

Kad būtų galima svarstyti strategijas, stebėti ir vertinti veiksmų planą ir keistis patirtimi, turi būti sukurta nuosekli sistema. Šio veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimas bus atliekamas 2013 m. Bus išnagrinėta, kokiu mastu pasiekti veiksmų plane nustatyti tikslai, kokia padaryta pažanga ir kokių kilo sunkumų. Atsižvelgiant į laikotarpio vidurio vertinimo rezultatus, kartu su siūloma įsteigti aukšto lygio ekspertų grupe bus peržiūrimi reikiami veiksmų plane nustatytų tikslų ir veiklos pakeitimai.

Įgyvendinant veiksmų planą ir apskritai e. valdžios srityje padaryta bendra pažanga bus vertinama kasmet, naudojant tinkamas priemones (lyginamąją analizę, mokymąsi remiantis palyginama patirtimi, savo veiklos vertinimą ir kt.) ir metodus (žiniatinklio mokslinius tyrimus, viešųjų duomenų analizę, naudotojų atliekamus bandymus, pokalbius ir kt.). Kad suinteresuotosios šalys galėtų plėtoti bendras vertinimo procedūras, valstybės narės su Europos Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis dalysis atitinkamų lyginamosios analizės iniciatyvų rezultatais.

2011 m. | Komisija įsteigs valstybių narių atstovų aukšto lygio ekspertų grupę ir pasiūlys nustatyti tinkamus įgaliojimus. |

2012 m. | Valstybės narės informuos Komisiją ir aukšto lygio ekspertų grupę, kaip jų nacionalinėse e. valdžios strategijose yra ar bus atsižvelgiama į Malmės ministrų deklaracijoje nustatytus politikos prioritetus. |

2013 m. | Visos valstybės narės įtrauks Malmės deklaracijoje nustatytus politikos prioritetus į savo nacionalines strategijas. |

2013 m. | E. valdžios veiksmų planas bus įvertintas ir, remiantis vertinimo rezultatais, atnaujintas. |

2015 m. | Visos valstybės narės informuos Komisiją ir aukšto lygio ekspertų grupę, kaip įgyvendinami Malmės deklaracijoje nustatyti politikos prioritetai. |

[1] COM(2010) 245.

[2] 2006 m. e. valdžios veiksmų planas, COM(2006) 173, 2006 4 25.

http://ec.europa.eu/information_society/activities/egovernment/library/index_en.htm

[3] Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa – IRT politikos rėmimo programa http://ec.europa.eu/information_society/activities/egovernment/implementation/ict_psp/index_en.htm

[4] http://www.epractice.eu/

[5] 2003 m. lapkričio 17 d. Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, OL L 345, 2003 12 31, p. 90–96.

[6] http://www.peppol.eu

[7] http://www.eid-stork.eu

[8] 2010 m. Europos skaitmeninio konkurencingumo ataskaita, p 88.Žr. http://intra.infso.cec.eu.int/C4/docs/main%20page/european_competitiveness_report_2010.pdf.

[9] Iki 2015 m. Europos viešojo administravimo institucijos turėtų būti „atviros, lanksčios ir linkusios bendradarbiauti palaikydamos ryšius su piliečiais ir įmonėmis. Naudodamosi e. valdžios priemonėmis, jos didina savo veiklos efektyvumą ir veiksmingumą ir nuolat gerina viešąsias paslaugas, kad jos atitiktų skirtingus naudotojų poreikius ir būtų sukurta kuo didesnė visuomeninė vertė, ir taip padeda Europai pereiti prie pažangiausios žiniomis grindžiamos ekonomikos.“ Žr. http://www.egov2009.se/wp-content/uploads/Ministerial-Declaration-on-eGovernment.pdf. Ši priemonė nustatyta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje ir grindžiama kas dvejus metus vykusių (2001 m. Briuselyje, 2003 m. Kome, 2005 m. Mančesteryje ir 2007 m. Lisabonoje) ministrų susitikimų rezultatais. Žr. http://ec.europa.eu/information_society/activities/egovernment/library/index_en.htm. Atitinkamą įsipareigojimą taip pat prisiėmė šalys kandidatės ir ELPA priklausančios šalys.

[10] „DigitalEurope“ pareiškimas, žr. http://www.digitaleurope.org/index.php?id=1068&id_article=390.

[11] Viešas pareiškimas dėl viešųjų paslaugų 2.0, http://eups20.wordpress.com/the-open-declaration.

[12] COM(2010) 2020.

[13] Tokie ES teisės aktai: Paslaugų direktyva (2006/123/EB), Elektroninių parašų direktyva (1999/93/EB), pirkimo direktyvos (2004/17/EB ir 2004/18/EB), Duomenų apsaugos direktyva (95/46/EB), Direktyva dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (2003/98/EB), Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūros direktyva (INSPIRE direktyva 2007/2/EB), Direktyva dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (2003/4/EB).

[14] Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 24 straipsnis.

[15] Pvz., fixmystreet.com.

[16] Komisija ir valstybės narės seniai pripažino, kai tai yra vertybė, ir priėmė Direktyvą dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (Viešojo sektoriaus informacijos direktyva).

[17] Pvz., data.gov.uk.

[18] 2003 m. lapkričio 17 d. Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, OL L 345, 2003 12 31, p. 90–96.

[19] 2006 m. balandžio 7 d. Komisijos sprendimas 2006/291/EB dėl pakartotinio Komisijos informacijos naudojimo.

[20] Viešojo sektoriaus informacijos grupę sudaro valstybės narės pareigūnai, vietos ar regioninių valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus organizacijų atstovai; jie reguliariai susitinka, kad apsikeistų viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo gerąja patirtimi ir iniciatyvomis, kuriomis remiamas viešojo sektoriaus informacijos pakartotinis naudojimas, ir kad aptartų su Viešojo sektoriaus informacijos direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę susijusius praktinius klausimus.

[21] ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa (7 BP) http://ec.europa.eu/informhttp://ec.europa.eu/information_society/activities/egovernment/research/fp7/index_en.htmation_society/policy/psi/index_en.htm.

[22] Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 24 straipsnis.

[23] SPOCS (Nesudėtingos internetinės tarpvalstybinių paslaugų procedūros) ( http://www.eu-spocs.eu).

[24] PEPPOL (Europos e. viešieji pirkimai internetu) (http://www.peppol.eu).

[25] Ši priemonė nustatyta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje.

[26] Ši priemonė nustatyta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje.

[27] Įgyvendinant Direktyvą dėl Sąjungos piliečių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje ir dėl laisvo asmenų judėjimo teisės.

[28] STORK ( Secure identiTy acrOss boRders linKed ) (https://www.eid-stork.eu/); epSOS (Pažangios viešos paslaugos Europos pacientams) (http://www.epsos.eu).

[29] Ši priemonė nustatyta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje.

[30] Ši priemonė nustatyta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje.

[31] Ši priemonė nustatyta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje.

[32] COM(2007) 23.

[33] COM(2009) 111.

[34] Ši priemonė nustatyta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje.

[35] Ši priemonė nustatyta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje.

[36] COM(2008) 798.

[37] Ši priemonė nustatyta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje.

[38] Ši priemonė nustatyta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje.

[39] Atsižvelgdama į dokumentą COM(2008) 313, 2011 m. Komisija parengs tarnybų darbinį dokumentą, kuriame bus nustatyti reikiami tolesni veiksmai.