52010DC0682




[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Strasbūras, 2010 m. lapkričio 23 d.

COM(2010) 682 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą

ĮVADAS

Europos Sąjungoje sutarta, kad iki 2020 m. 20–64 metų amžiaus grupės vyrų ir moterų užimtumo lygis turi pasiekti 75 %. Europos socialinio modelio, socialinės apsaugos sistemų, ekonomikos augimo ir valstybės finansų tvarumo požiūriu tai labai didelis įsipareigojimas.

Sumažinti dabartinio ir siekiamo lygio skirtumą bus nelengva. Dėl krizės užimtumo lygis sumažėjo iki 69 %, o nedarbo lygis padidėjo iki 10 %. Kad iki 2020 m. užimtumo lygis pasiektų 75 %, užimtumas vidutiniškai turėtų didėti 1 % per metus, darant prielaidą, kad 2010–2011 m. padėtis darbo rinkoje nusistovės. Mažėjant gimstamumui, ES darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų skaičius pradės mažėti jau 2012 m., net jei ir toliau plūs imigrantų srautai. Kvalifikuota darbo jėga yra turtas, būtinas konkurencingai, tvariai ir pažangiai ekonomikai, atitinkančiai strategijos „Europa 2020“ tikslus, kurti. Biudžeto suvaržymo ir beprecedenčio pasaulinės konkurencijos spaudimo laikais pirmenybė turi būti teikiama ES užimtumo ir įgūdžių kūrimo politikai, kuria padedama pereiti prie ekologiškos, pažangios ir novatoriškos ekonomikos.

ES gali spręsti visas šias problemas ir gerokai padidinti užimtumo lygį, ypač moterų, jaunų ir vyresnio amžiaus darbuotojų, tačiau ji turi veikti ryžtingai ir laikytis keturių pagrindinių prioritetų.

- Pirma, darbo rinkos turi veikti geriau. Dėl nuolat aukšto struktūrinio nedarbo lygio nepriimtinai švaistomas žmogiškasis kapitalas: darbuotojai nebenori dirbti, per anksti pasitraukia iš darbo rinkos ir tampa socialiai atskirti. Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politika – geriausia priemonė darbo rinkoms modernizuoti. Siekiant pagreitinti reformą, sumažinti darbo rinkos segmentaciją, remti lyčių lygybę ir užtikrinti judėjimo darbo rinkoje finansinį patrauklumą, šios rinkos turi būti peržiūrėtos ir pritaikytos po krizės susidariusioms aplinkybėms.

- Antra, darbo jėga turi būti labiau kvalifikuota , galinti prisidėti ir prisitaikyti prie technologinių pokyčių ir naujų darbo organizavimo būdų. Tai didelė problema, nes įgūdžių poreikis greitai kinta, o jų neatitiktis ES darbo rinkai išlieka ilgai. Siekiant didinti našumą, konkurencingumą, ekonomikos augimą ir galiausiai užimtumą, svarbiausia – investuoti į švietimo ir mokymo sistemas, numatyti įgūdžių poreikį, derinti pasiūlą ir paklausą ir teikti profesinio orientavimo paslaugas. ES yra įsipareigojusi gerinti švietimo lygį – 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigusiųjų skaičių iki 10 % ar mažesnio ir padidinti įgijusiųjų aukštąjį ar lygiavertį išsilavinimą skaičių bent iki 40 %. Nepaisant to, kad migrantai daug prisideda gerinant užimtumą ir skatinant ekonomikos augimą, judumo ES viduje ir migrantų iš trečiųjų šalių potencialas išnaudojamas nevisiškai ir tvarkomas nepakankamai kryptingai, kad būtų tenkinami darbo rinkos poreikiai.

- Trečia, darbo vietų kokybė ir darbo sąlygos turi būti geresnės . Darbo vietų kokybė nepriklauso nuo darbo vietų kiekio: ES aukštos kokybės darbo vieta siejama su tokiu pat aukštu darbo našumu ir dideliu užimtumu. Siekiant tenkinti nūdienos darbuotojų, kuriems būdinga dažniau keisti darbą intensyvesniu ir daugiau reikalaujančiu darbu ir dirbti pagal naujus darbo organizavimo būdus, profesinės karjeros siekius, būtina atsižvelgti į darbo sąlygas ir darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą.

- Ketvirta, darbo vietų kūrimo ir darbo jėgos paklausos skatinimo politika turi būti tvirtesnė . Kad žmonės gautų darbą, nepakanka užtikrinti, kad jie būtų aktyvūs ir įgytų tinkamų įgūdžių. Ekonomika atsigaus kuriant daugiau naujų darbo vietų. Turi būti sudarytos tinkamos sąlygos darbo vietoms kurti, taip pat ir įmonėse, kurių darbuotojai turi būti aukštos kvalifikacijos ir kuriose taikomi intensyvių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra pagrįsti verslo modeliai. Selektyvus su darbo užmokesčiu nesusijusių darbo sąnaudų mažinimas ar tikslingesnės dotacijos užimtumui skatinti gali būti paskatos, kuriomis darbdaviai skatinami įdarbinti ilgalaikius bedarbius ir kitus iš darbo rinkos besitraukiančius darbuotojus. Be to, siekiant didinti užimtumo lygį labai svarbi pagrindinių darbo vietų kūrimo šaltinių naudojimo bei verslumo ir savisamdos skatinimo politika.

Pagal Sutartį ir laikantis subsidiarumo principo valstybėms narėms tenka didžiausia atsakomybė ir priemonės šiems tikslams siekti. Tačiau tik sutelkus visas pastangas ir priemones bus galima užtikrinti, kad iki 2020 m. ES vyrų ir moterų užimtumo lygis pasiektų 75 %. Šioje pavyzdinėje iniciatyvoje „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“ nustatyta 13 pagrindinių veiksmų su papildomomis ir parengiamosiomis priemonėmis , kuriomis įgyvendindama strategiją „Europa 2020“ ES galėtų prisidėti prie šių bendrų pastangų. Atsižvelgdama į ES plėtros procesą ir įgyvendindama Europos kaimynystės politiką, Komisija taip pat užtikrins, kad šios darbotvarkės tikslų būtų siekiama atitinkamose šalyse.

DARBOTVARKĖS PRIORITETAI

1. NAUJOS PASKATOS SIEKTI DARBO RINKOS LANKSTUMO IR UžIMTUMO GARANTIJų PUSIAUSVYROS. MAžINTI DARBO RINKOS SEGMENTACIJą IR LENGVINTI JUDėJIMą DARBO RINKOJE

Įgyta patirtis: darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politika padėjo atsilaikyti prieš krizę, bet labiausiai nukentėjo pažeidžiamos grupės

2007 m. gruodžio mėn. Taryba nustatė ES bendruosius darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus ir keturis šios pusiausvyros komponentus kaip priemones darbo rinkai modernizuoti ir darbui skatinti taikant naujas darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros ir saugumo formas[1]. Kad gebėjimas prisitaikyti, užimtumas ir socialinė sanglauda būtų didesni, valstybės narės buvo paragintos rengti savo darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo priemones ir kartu su socialiniais partneriais kurti savo darbo rinkų reformų strategijas. Nuo to laiko dėl krizės teko peržiūrėti nacionalines reformų strategijas ir darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo priemones. Per pastaruosius dvejus metus įgyta patirtis ir skatina veikti, ir reikalauja didelio ryžto[2].

Viena vertus, matyti, kad darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politika padėjo išgyventi per krizę. Daugelis valstybių narių iš valstybės lėšų rėmė naujų laikinųjų priemonių sutrumpinto darbo laiko tvarkos taikymą arba nustatė aukštesnį šios tvarkos taikymo lygį, išplėtė jos taikymo sritį ir pailgino jos taikymo trukmę, be to patobulino šios tvarkos valdymą. Didinant lankstumą šalies viduje, valstybėms narėms pavyko kasmet 0,7 procentiniais punktais sumažinti užimtumo mažėjimą 2008–2009 m. Valstybės narės padėjo bendrovėms neprarasti jų veiklai reikalingo specialiai parengto žmogiškojo kapitalo ir išvengti pakartotinių jų įdarbinimo išlaidų, o darbuotojams – lengviau įveikti sunkumus.

Be to, kelios valstybės narės sustiprino nedarbo draudimo sistemas (t. y. peržiūrėtas išmokų dydis ir jų mokėjimo trukmė, pradėtos drausti naujos grupės). Padaugėjo aktyvių darbo rinkos priemonių, įskaitant verslo steigimo skatinimo priemones, mokymo ir darbo patirties įgijimo programas. Valstybinės užimtumo tarnybos teikė daugiau tikslinės paramos darbo ieškančių asmenų grupėms, kaip antai jaunimui, imigrantams, dirbantiesiems pagal trumpalaikes darbo sutartis, neseniai darbo netekusiems arba išmokų negaunantiems asmenims. Siekiant aptarnauti padidėjusį darbo ieškančių žmonių būrį, kai kuriose šalyse užimtumo tarnybose papildomai įdarbinta 10 % ar daugiau žmonių.

Kita vertus, krizė parodė, kad būtina tęsti darbo rinkos reformas, nemažinant susitarimų su socialiniais partneriais masto ir jų tarpusavio pasitikėjimo – būtinų veiksnių sėkmingai darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo politikai. Darbo rinkos segmentacijos mažinimo politika buvo nepakankama: nuosmukis skaudžiausiai smogė jauniems ir laikiniems darbuotojams bei migrantams. Nuo 2008 m. kovo mėn. jaunimo (asmenų iki 25 metų amžiaus) nedarbo lygis padidėjo 5,8 procentiniais punktais ir viršija 20 %, o suaugusiųjų (25–64 metų amžiaus asmenų) – tik perpus mažiau ir šiuo metu siekia 8,3 %. Didžiausio nuosmukio sąlygomis darbo neteko keturis kartus daugiau laikinai dirbančių nei nuolatinį darbą turinčių darbuotojų. Migrantų nedarbo lygis taip pat gerokai padidėjo.

Be to, krizė parodė, kaip sunku vykdyti tikrai integruotą politiką. Pavyzdžiui, dirbant pagal trumpalaikes darbo sutartis gana retai buvo sudaromos galimybės mokytis. Net ir tose valstybėse narėse, kuriose buvo papildomai skatinama mokytis, galimybe persikvalifikuoti pasinaudojo per mažai asmenų, kuriems šios paskatos buvo skirtos.

Naujos paskatos. Stiprinti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros komponentus ir juos geriau įgyvendinti

ES bendrieji darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principai yra gerai suderinti ir visa apimantys; jie aktualūs ir šiandien. Vis dėlto keturi darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros komponentai (lanksčios ir patikimos sutarčių sąlygos, aktyvi darbo rinkos politika, mokymasis visą gyvenimą ir šiuolaikiškos socialinės apsaugos sistemos) turi būti užtikrinami dar geriau, kad po krizės susidariusiomis sąlygomis šalys visą dėmesį skirtų ekonomiškai veiksmingiausiomis reformoms ir užtikrintų didesnį lankstumą ir saugumą.

Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros komponentams iš naujo nusistovėjus, valstybių narių darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo priemonės turi būti dar veiksmingesnės ir pritaikytos naujoms socialinėms ir ekonominėms sąlygoms. Darbo rinkos institucijos taip pat turi būti stiprinamos, siekiant užtikrinti, kad darbuotojams būtų naudinga keisti darbo vietą, pobūdį, sektorių ar užimamas pareigas. Siekiant suteikti darbuotojams būtiną apsaugą, kad jie palankiai vertintų judumą ir gerai prie jo prisitaikytų, būtina užtikrinti, kad judėti darbo rinkoje būtų naudinga. Galiausiai, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimas turi padėti gerinti politikos sričių koordinavimą, socialinių partnerių ir kitų susijusių suinteresuotųjų šalių dalyvavimą.

1.1. Keturių darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros komponentų stiprinimo prioritetai

Siekdama veiksmingiau vykdyti darbo rinkos reformą ir modernizaciją ir remdamasi ES bendraisiais principais, Komisija siūlo laikytis toliau išdėstytos pagrindinės politikos, kuria bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais siekiama stiprinti keturis darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros komponentus, prioritetų .

Lankstūs ir patikimi sutartyse numatyti susitarimai

- Skirti daugiau dėmesio rinkos segmentacijos mažinimui. Priklausomai nuo valstybėse narėse susidariusių aplinkybių galima veikti įvairiai, kaip antai decentralizuoti derybas dėl kolektyvinių sutarčių arba peržiūrėti esamų sutarčių sąlygas. Nors kai kuriais atvejais dėl teritorijų ir sektorių ypatumų gali reikėti nustatyti įvairesnes sutarčių sąlygas, labai segmentuotose darbo rinkose viena iš aptartinų sričių galėtų būti platesnis neterminuotų (angl. open-ended ) darbo sutarčių naudojimas, visiems darbuotojams taikant pakankamai ilgą bandomąjį laikotarpį ir laipsniškai didinant socialines garantijas, užtikrinant galimybę tobulintis ir mokytis visą gyvenimą ir naudotis profesinio orientavimo paslaugomis. Taip būtų siekiama mažinti esamus dirbančiųjų pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis skirtumus.

- Ekonominio nuosmukio laikais labiau vertinti vidinį lankstumą. Nors verslo ciklo požiūriu svarbus ir vidinis, ir išorinis rinkos lankstumas, dėl vidinio lankstumo darbdaviai gali koreguoti darbo sąnaudas laikinai sumažėjus paklausai ir išlaikyti darbo vietas, kurios yra perspektyvios ilgesnį laiką. Tokiu būdu darbdaviai gali neprarasti įmonės veiklai reikalingų specialiai parengtų darbuotojų, kurie bus ypač vertingi, kai ekonomika atsigaus. Vidinis lankstumas reiškiasi įvairiais būdais, įskaitant darbo organizavimo ar darbo laiko reguliavimą (pvz., sutrumpintas darbo laikas). Dėl lankstumo vyrai ir moterys gali derinti darbą ir globos įsipareigojimus, todėl visų pirma didinamas moterų indėlis į oficialią ekonomiką ir ekonomikos augimą, nes jos gali dirbti apmokamą darbą ne namuose. Nepaisant vidinio lankstumo svarbos, išorinis lankstumas būtinas tuo atveju, kai reikalingi struktūriniai pakeitimai, kad būtų galima veiksmingai perskirstyti išteklius.

Visapusis mokymasis visą gyvenimą

- Gerinti galimybes mokytis visą gyvenimą, kad žmonės galėtų pereiti dirbti į didelę pridėtinę vertę kuriančius sektorius, ir vystyti tokias profesijas kaip tos, kurios atsiranda įgyvendinant tvaraus ekonomikos augimo, lygių galimybių ir teisėkūros bei „baltųjų“ (medicinos ir socialinės apsaugos sektorių) darbo vietų politiką. Sudarant lankstesnes mokymosi galimybes, taip pat mokymo programas dalinant į modulius, būtų lengviau keisti darbo ir mokymosi tarpsnius. Naudojantis šiomis galimybėmis taip pat būtų galima įteisinti neformalųjį ir neinstitucinį mokymą ir remtis tuo, kas išmokta, integruoti mokymosi ir profesinio orientavimo sistemas.

- Imtis labiau pažeidžiamiems darbuotojams pritaikytų veiksmų, ypač žemos kvalifikacijos, nedirbantiems, jaunesnio ir vyresnio amžiaus darbuotojams, žmonėms su negalia ar psichikos sutrikimais, mažumų atstovams, pvz., migrantams ir romams. Valstybinės užimtumo tarnybos turėtų teikti profesinio orientavimo paslaugas ir rengti tikslines ir konkretiems poreikiams pritaikytas mokymo ir darbo patirties įgijimo programas. Konkrečiai pirmenybė turėtų būti teikiama i) vyresnio amžiaus darbuotojų, kurie yra ypač pažeidžiami restruktūrizuojant ekonomiką, įgūdžių ugdymui, ii) grįžtančių į darbą tėvų, kurie ilgą laiką rūpinosi nuo jų priklausomais šeimos nariais, perkvalifikavimui ir iii) darbininkų perkvalifikavimui, kad jie galėtų pereiti dirbti su aplinkosauga susijusius darbus.

- Skatinti aktyvesnį suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir socialinį dialogą dėl mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimo. Valstybės tarnyboms, švietimo ir mokslo paslaugų teikėjams ir darbdaviams bendradarbiaujant regionų ir vietos lygiu, galima tiksliai nustatyti mokymo poreikius, didinti švietimo ir mokymo aktualumą ir sudaryti daugiau galimybių pavieniams asmenims toliau šviestis ir mokytis. Ypač svarbus socialinių partnerių dialogas dėl veiksmingo išlaidų paskirstymo, mokymo užtikrinimo darbo vietoje, viešojo sektoriaus organizacijų ir verslo įmonių bendradarbiavimo skatinimo.

- Kurti veiksmingas skatinimo priemones ir išlaidų paskirstymo mechanizmus, skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į nuolatinį darbo jėgos mokymą ir siekti, kad kuo daugiau darbuotojų mokytųsi visą gyvenimą. Tai galėtų būti tokios priemonės kaip mokestinių lengvatų sistemos, konkrečioms grupės skirtos talonų mokymosi išlaidoms padengti programos, tikslinės išmokos mokymuisi ar kitos programos, kuriomis naudodamiesi darbuotojai gali sukaupti laiko ir lėšų. Nors šios priemonės turėtų atitikti ES valstybės paramos taisykles, valstybės narės gali pasinaudoti Bendrosios išimties reglamentu (EB) Nr. 800/2008 sudarytomis galimybėmis.

Aktyvi darbo rinkos politika (ADRP)

- Pakeisti ADRP priemones ir jų institucinę sistemą taip, kad būtų mažinama ilgalaikio nedarbo rizika. Valstybės narės padarė didelę su šiuo darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros komponentu susijusią pažangą. Dėl Europos užimtumo strategijos ADRP priemonės yra daug geresnės ir tvirtesnės nei prieš dešimt metų. Tačiau yra keletas sričių, kur galima siekti daugiau pažangos: individualios konsultacijos darbo klausimais, parama ieškant darbo, priemonės įgūdžiams ir įsidarbinimo galimybėms gerinti. Be to, ADRP priemonių rentabilumas ir bedarbio išmokų gavimo sąlygos taikant ADRP priemones – dvi sritys, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio. Šių darbo užtikrinimo priemonių gali nepakakti, jei darbo vietos bus kuriamos nepakankamai intensyviai: tokiu atveju reikės papildomų darbo paklausos skatinimo priemonių, kaip antai ekonomiškai naudingų subsidijų tikslinei samdai. Siekiant mažinti naštą valstybių biudžetams, šios subsidijos turėtų būti skiriamos tik darbo vietoms kurti ir darbuotojams, kuriems sunku rasti darbą, kaip antai nekvalifikuotiems ir turintiems mažai patirties, remti.

Šiuolaikinės socialinės apsaugos sistemos

- Reformuoti nedarbo išmokų sistemas, kad jų taikymo lygį ir sritį būtų lengviau keisti įvairias verslo ciklais (t. y. nepalankiais laikais pateikti daugiau išteklių, palankiais – mažiau). Išmokos taptų svarbesnės kaip savaiminė stabilizavimo priemonė, kuria nuosmukio laikais skatinama drausti pajamas ir tenkinti stabilizacijos poreikius, o ne ieškoti darbo, ir atvirkščiai ekonominio pakilimo laikais. Atsigaunant darbo rinkoms, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę iki ankstesnio lygio sumažinti išmokas ir sutrumpinti ekonomikos nuosmukio metu nustatytą nedarbo draudimo laikotarpį, kad būtų išvengta neigiamo poveikio pakartotinio įdarbinimo paskatoms. Nedarbo išmokų ir paramos dirbantiesiems peržiūra, kuria siekiama gerinti finansines paskatas priimti darbo pasiūlymus, turėtų būti derinama su priemonėmis, kuriomis skatinama pradėti mokytis ir imtis veiklos pagal kitas aktyvios veiklos sistemas, ir užtikrinama, kad išmokomis ir toliau lengvinama skurdo našta tiems, kurie vis dar neturi darbo.

- Tobulinti išmokų skyrimo darbuotojams, kuriems labiausiai gresia netekti darbo, sistemą , pavyzdžiui, dirbantiesiems pagal terminuotas darbo sutartis, pradėjusiam dirbti pirmą darbą jaunimui ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Jei reikia, tai galima pasiekti plečiant nedarbo išmokų sistemų taikymo sritį ir didinant kitokias socialinės apsaugos išmokas (vaiko priežiūros atostogų ir kitų garantinių priemokų, nedarbingumo dėl ligos, invalidumo išmokų ir pan.); nedarbo išmokų lygis turėtų būti proporcingas konkretaus asmens darbo patirčiai.

- Peržiūrėti pensijų sistemą, kad būtų užtikrintos deramos ir tvarios pensijos žmonėms, kurie pensijų kaupimo įmokas mokėjo su pertraukomis , nes tam tikrais laikotarpiais jie neturėjo darbo, sirgo ar ką nors globojo arba dirbo pagal trumpalaikes darbo sutartis. Pensijų reformos turėtų būti vykdomos kartu su politika, skirta vyresnio amžiaus žmonių judėjimui darbo rinkose remti, ypač jų grįžimui į darbą pabuvus be darbo.

1.2. Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo, stebėsenos ir valdymo gerinimo prioritetai

Europos socialiniai partneriai pritarė tam, kad būtų priimti Bendrieji darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principai, ir pabrėžė, kad svarbu derinti vidinę ir išorinę darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą. Nors daugelyje šalių socialiniai partneriai dalyvauja įgyvendinant ir stebint nacionalines darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo sistemas, turėtų būti daugiau konsultuojamasi ir diskutuojama: darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo politika bus sėkminga, tik jeigu socialiniai partneriai prisiims visišką atsakomybę už darbo rinkos reformas.

Kaip paskelbta „Bendrosios rinkos akte“[3] ir pavyzdinėje iniciatyvoje „Globalizacijos eros pramonės politika“[4], Komisija vėl konsultuojasi su Europos socialiniais partneriais, kad galėtų sukurti ES restruktūrizacijos sistemą, kuria siekia paskatinti imtis ne vien reaktyvių veiksmų, bet kurti ateities prognozėmis pagrįstas strategijas ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Ateities prognozėmis pagrįstose strategijose galima atsižvelgti į poreikius, kylančius dėl perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir atsirandančius struktūrinių perteklinių pajėgumų turinčiuose sektoriuose. Šios strategijos taip pat gali padėti išvengti socialinio konflikto susitarus dėl restruktūrizacijos veiksmų valdymo, pavyzdžiui, rengiant profesinio mokymo programas ir perorientuojant ekonomiką.

Per pastaruosius dvejus metus įgyta vertingiausia patirtis – suprasta darbo rinkos institucijų svarba. Užimtumo tarnybos, visų pirma valstybinės užimtumo tarnybos, gerindamos savo paslaugas gali veikti kaip judėjimo darbo rinkoje tarpininkės. Nors šiuo metu pagrindinė jų funkcija – spręsti bedarbių problemas, užimtumo tarnybų kaip paslaugų visą gyvenimą teikėjų veikla gali būti dar platesnė: užimtumo tarnybos galėtų teikti įgūdžių vertinimo, profilio nustatymo, mokymo, individualaus profesinio orientavimo ir klientų (darbuotojų ir darbdavių) konsultavimo paslaugas, rasti reikiamos profesijos darbuotojų, siūlyti paslaugas darbdaviams ir tenkinti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių žmonių poreikius. Užimtumo tarnybos taip pat turėtų skatinti bendradarbiauti įvairias tarnybas (viešąsias, privačias ir trečiojo sektoriaus užimtumo tarnybas), švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus, NVO ir socialinės apsaugos institucijas.

Galiausiai, tam, kad darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo politika būtų tvirta, valstybių narių pažanga turi būti sistemingai ir veiksmingai stebima. Priėmus bendruosius principus, Užimtumo komitetas sukūrė analitinę sistemą, į kurią įtraukta daug įvairių rodiklių. Komisija remsis šia sistema ir nuolat stebės ir vertins darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo politikos įgyvendinimą Europos Sąjungoje.

Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra. 1–3 pagrindiniai veiksmai.

1. ES institucijų, valstybių narių ir socialinių partnerių bendrais veiksmais turi būti sukurta naujų paskatų siekti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros. Vadovaujantis ES bendraisiais darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principais, šioje pavyzdinėje iniciatyvoje siūlomuose prioritetuose išdėstytos išsamių diskusijų dėl keturių darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros komponentų stiprinimo sąlygos (pvz., diskusijos dėl vienos neterminuotos (angl. open-ended) sutarties ar išmokų sistemų reformos). Šie prioritetai gali būti aptarti 2011 m. pradžioje per suinteresuotųjų šalių konferenciją darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo klausimais, kurią su valstybėmis narėmis rengia Komisija, Europos Parlamentas ir socialiniai partneriai. Bendra nuomonė dėl darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros, kaip indėlis siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatyto užimtumo lygio, turėtų būti patvirtinta pirmoje 2012 m. pusėje Komunikate dėl naujų paskatų siekti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros.

2. Dėl didelės įgūdžių ir kvalifikacijos įgijimo per visą profesinį gyvenimą svarbos reikalingos visa apimančios strategijos, susijusios su mokymusi visą gyvenimą ir ypač nauju požiūriu į suaugusiųjų mokymąsi , pagrįstą bendraisiais principais , kaip antai bendroji atsakomybė ir partnerystė, veiksmingi finansiniai mechanizmai, lankstūs veikimo būdai, kokybiškas pirminis švietimas ir tikslingas tęstinis mokymas. Remdamasi Kopenhagos procese pasiekta pažanga, 2011 m. Komisija pateiks: Komunikatą dėl mokymosi visą gyvenimą strategijų įgyvendinimo ir kompetencijos ugdymo; Europos politikos krypčių vadovą , kuriame bus išdėstyta mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimo sistema, ir atnaujintą suaugusiųjų mokymosi veiksmų planą .

3. Siekdama gerinti socialinių partnerių dalyvavimą ir didinti atsakomybę pagal Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkę, Komisija siūlo nuo 2011 m. rengti Trišalį socialinį forumą . Dar iki Trišalio socialinių reikalų aukšto lygio susitikimo, vyksiančio prieš pavasario Europos Vadovų Tarybą per Europos semestrą, forume visų pirma būtų diskutuojama Darbotvarkės ir darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimo politikos klausimais.

Papildomos ir parengiamosios priemonės

Papildydama šiuos pagrindinius veiksmus ir siekdama gerinti valdymo ir įgyvendinimo mechanizmus ir remti valstybes nares, Komisija:

- nuo 2011 m. įves visa apimančią metodiką , kurią remdamasi Užimtumo komitete atliekamu darbu taikys valstybių narių pažangai įgyvendinant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus stebėti ,

- iki 2011 m. pabaigos užmegs viešojo, privačiojo ir trečiojo sektorių užimtumo tarnybų partnerystę , kad būtų skatinamas ES lygmens strateginis dialogas, kuriuo siekiama užtikrinti judėjimo darbo rinkoje patrauklumą. Be to, pagal partnerystės sutartis bus skiriamas nedidelis finansavimas geriausios patirties projektams; per naują interneto svetainę bus skleidžiama įvertinta ir patikrinta geroji patirtis,

- 2011 m. pradės konsultacijas su Europos socialiniais partneriais dėl Europos restruktūrizacijos sistemos .

2. ATSKIRIEMS ASMENIMS SUTEIKTI įSIDARBINTI REIKALINGų įGūDžIų

Vis dar sunku suderinti įgūdžių ugdymą ir darbo rinkos poreikius

2008 m. Komisijos komunikate „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“, vėliau paskelbtose dvejose Tarybos išvadose ir nepriklausomų ekspertų ataskaitoje darbo rinkos ir gebėjimų poreikių numatymas ir derinimas įvardyti kaip svarbiausi ES prioritetai[5]. 2009 m. gegužės mėn. valstybės narės susitarė dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos, kuria sprendžiamos visų amžiaus grupių piliečių mokymosi visą gyvenimą ir įgūdžių ugdymo problemos.

Dėl krizės išryškėjo problemos svarba: krizė pagreitino ekonomikos restruktūrizacijos tempą, daugelis nuosmukį patyrusiuose sektoriuose dirbusių darbuotojų neteko darbo dėl to, kad jų įgūdžių nepakako pereiti į besivystančius sektorius. Dabar pirmieji ekonomikos atsigavimo ženklai atsiranda kartu su sunkumais įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Ilgalaikėse prognozėse taip pat pabrėžiama įgūdžių svarba. Tikimasi, Europos Sąjungoje nuo šiandien iki 2020 m. darbo vietų, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, skaičius padidės 16 milijonų, o darbo vietų, kurias užima žemos kvalifikacijos darbuotojai, skaičius sumažės maždaug 12 milijonų. Per daug žmonių neturi reikalingos kompetencijos, kad jiems sektųsi darbo rinkoje. Tikimybė, kad žemą išsilavinimą turintys suaugusieji sieks tolesnio išsilavinimo ir mokysis, yra septynis kartus mažesnė negu tikimybė, kad taip darys turintieji aukštą išsilavinimą, todėl žemą išsilavinimą turintiems asmenims vis sunkiau prisitaikyti prie naujų ir kintančių įgūdžių poreikių.

Didelis kvalifikuotų specialistų ir darbuotojų, turinčių vadovavimo, techninių ar kitos konkrečios srities įgūdžių, trūkumas trukdo siekti Europos tvaraus augimo tikslų. Panaši padėtis susidariusi ir srityse, kurios labai svarbios inovacijai, visų pirma mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos. Pavyzdžiui, automobilių pramonės ir laivų statybos sektoriuose dėl hibridinių transporto priemonių ir neapmokestinamųjų investicijų į tvarią energetiką paklausos reikia ne tik įgūdžių, kurių turi šiuo metu šiuose sektoriuose dirbantys darbuotojai, bet ir daugelio kitų. Iš tikrųjų, norint užtikrinti, kad Europa pasiektų savo tikslą iki 2020 m. turėti 3 milijonus aplinkosaugos srities darbuotojų, reikia didelių investicijų aplinkosaugos srities įgūdžiams ugdyti. Numatoma, kad iki 2015 m. trūks nuo 384 000 iki 700 000 IRT darbuotojų, todėl kyla pavojus ne tik pačiam sektoriui, bet ir IRT plitimui visuose ekonomikos sektoriuose. Be to, daugiau kaip 30 % Europos gyventojų internetu naudojasi retai arba nesinaudoja niekada, todėl jų galimybės įsidarbinti gerokai sumažėja, nes didžiajai daliai darbų dirbti būtinas skaitmeninis raštingumas (e. įgūdžiai)[6]. Iki 2020 m. sveikatos sektoriuje trūks apie 1 mln. specialistų, o kartu skaičiuojant pagalbinį sveikatos priežiūros personalą, trūktų iki 2 mln. specialistų (tai sudaro 15 % visų ES reikalingų sveikatos priežiūros specialistų). Tikslui sukurti inovacijų Sąjungą pasiekti papildomai reikia 1 mln. tyrėjų.

Reikalingų specialistų ir parengtų specialistų skaičius skiriasi ir dėl geografinių priežasčių: intensyviai besivystančiuose regionuose specialistų trūksta ir yra suvaržymų, bet yra regionų, kuriuose nedarbo lygis nuolat didelis. Tačiau judumas ES vis dar nedidelis. 2009 m. tik 2,4 % Europos gyventojų gyveno kitoje valstybėje narėje. Be to, sprendžiant specialistų trūkumo problemas strategiškai svarbi tampa ekonominė migracija. Ne ES piliečių skaičius pasiekė beveik 20 mln., arba 4,0 % visų 27 ES šalių gyventojų; neskaičiuojant visų imigrantų, palyginti su 2009 m., darbingo amžiaus žmonių skaičius 2030 m. sumažėtų 12 %, 2060 m. – 33 %. Tačiau kvalifikuoti darbuotojai migrantai per dažnai dirba žemos kvalifikacijos ir prastos kokybės darbus, todėl išryškėja poreikis geriau valdyti šių darbuotojų migrantų potencialą ir įgūdžius.

Didinti Sąjungos pajėgumą numatyti ir tenkinti darbo rinkos ir specialistų poreikius

Dėl krizės poveikio ir nuolat aukšto nedarbo lygio padidėjo poreikis geriau suprasti, kuriose srityse ateityje trūks daugiausia specialistų Europos Sąjungoje. Nuo 2008 m. vykdant įvairius veiksmus įgytos žinios turi būti apibendrintos sisteminėje ES specialistų poreikio apžvalgoje. Siekiant palengvinti dėl nedarbo regionams tenkančią finansinę naštą ir tenkinti rinkos poreikius, įgūdžiams ugdyti skirtus valstybių narių veiksmus turi papildyti ES veiksmai, ypač daug dėmesio turi būti skiriama geografiniam judumui kaip korekciniam mechanizmui. Komisija taip pat toliau Europos lygiu rems sektorių specialistų tarybas, kai iniciatyvas siūlys suinteresuotosios šalys, kaip antai socialiniai partneriai ar atitinkami stebėsenos centrai. Be to, vadovaudamasi Stokholmo programa[7] ir visų pirma naujais legalią migraciją reglamentuojančiais ES teisės aktais, Komisija imsis veiksmų veiksmingiau ES jau esančių migrantų potencialui išnaudoti. Bus vykdomi penkių pagrindinių sričių veiksmai.

2.1. Tobulinti informacijos apie darbo rinką rinkimą ir įgūdžių valdymą

Daugelis valstybių narių rengia ir analizuoja savo darbo rinkos informaciją atsižvelgdamos į esamų ir būsimų įgūdžių poreikį, padedant tokioms įstaigoms kaip stebėsenos centrai, kurie suveda darbo rinkos veikėjus ir švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus. Ši analizė padeda nustatyti kvalifikacijos standartus ir pritaikyti mokymo sistemas darbo rinkos poreikiams.

Tačiau yra dar daug galimybių toliau tobulinti esamas darbo rinkos raidos numatymo priemones valstybių narių, regionų, sektorių ir ES lygiu ir skleisti gautus rezultatus, kad būtų geriau sprendžiamos įgūdžių stokos problemos. Siekdama skatinti dalytis informacija ir apie darbo rinką surinktą informaciją geriau naudoti užimtumo, švietimo ir mokymo politikoje, Komisija lengvins valstybių narių įstaigų, dalyvaujančių įgūdžių valdymo procese (įgūdžių poreikio numatymas bei švietimo ir mokymo sistemų pritaikymas), bendradarbiavimą.

2.2. Užtikrinti tinkamą įgūdžių visumą

Nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, socialinės ir ekonominės aplinkos, etninės priklausomybės ar negalios, visi ES piliečiai turėtų turėti galimybę įgyti įvairių žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje, ir juos tobulinti.

Todėl švietimo ir mokymo sistemos turi būti pritaikytos tam, kad žmonės galėtų įgyti įvairių reikalingų įgūdžių, įskaitant skaitmeninį raštingumą ir svarbiausius universaliuosius gebėjimus, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, bendravimą užsienio kalba. Be to, turi būti užtikrinama, kad baigiantys vidurinę ar aukštąją mokyklą jaunuoliai turėtų įgūdžių ir žinių, reikalingų greitai ir sėkmingai įsidarbinti. Svarbiausi įtraukties, užimtumo ir ekonomikos augimo elementai – kova su mokyklos nebaigimu ir prastu tokių pagrindinių dalykų kaip mokėjimas skaityti, rašyti, skaičiuoti išmanymu, mažomis kitų mokslų žiniomis (ne tik jaunimo, bet ir suaugusiųjų). Tęstinis mokymas turi pasiekti 15 % visų mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančių suaugusiųjų lyginamąjį standartą[8].

Padaryta nemaža pažanga pritaikant mokyklų mokymo programas, vykdant priemonę „Bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai – Europos metmenys“ atitinkančias reformas ir naudojant Europasą. Tačiau valstybės narės turėtų greičiau vykdyti reformą ir įdiegti nacionalines mokymosi rezultatais pagrįstas kvalifikacijos pripažinimo sistemas, kaip nurodyta Rekomendacijoje dėl Europos kvalifikacijų sistemos. Be to, Kopenhagos procesas turėtų toliau padėti didinti pirminio profesinio švietimo ir rengimo patrauklumą.

Kadangi skaitmeninis raštingumas svarbus visose ekonomikos srityse, Europos skaitmeninė darbotvarkė yra svarbiausia varomoji jėga, kuria sudaromos sąlygos darbuotojams ir ieškantiesiems darbo įgyti tinkamų skaitmeninių gebėjimų, kartu dedant pastangas skatinti ne tik mažiausiai tokių gebėjimų turinčių žmonių, kaip antai vyresnio amžiaus, mažiau išsilavinę asmenys arba MVĮ darbuotojai, bazinį skaitmeninį raštingumą, bet ir konkretaus darbo profilio darbuotojų, pavyzdžiui, IRT specialistų, pažangių IRT išmanymą.

2.3. Derinti žmonių įgūdžius ir darbo galimybes, remti potencialių darbo vietų kūrimą Europoje

Nors ir svarbu užtikrinti tinkamą įvairių įgūdžių visumą, svarbiausia – vengti nepakankamai išnaudoti žmonių gebėjimus ir potencialą. Todėl darbo pasaulio ir švietimo ir mokymo sričių atstovai turi glaudžiau bendradarbiauti, o darbo rinka turi būti skaidresnė, peržengianti tradicinių metodų, pagal kuriuos įgūdžiai vertinami atsižvelgiant tik į formalią kvalifikaciją, ribas.

Pradėjus taikyti gebėjimais ir įgūdžiais pagrįstus metodus, švietimo sistemos, darbo rinkos ir jų sąveika jau gerokai pasikeitė. Savo ruožtu šis pokytis turėjo didelės įtakos užimtumo tarnybų darbui įgūdžių vertinimo, profilio nustatymo, mokymo, bendradarbiavimo su mokymo paslaugų teikėjais, profesinio orientavimo ir klientų (įskaitant darbdavius) konsultavimo srityse. Turi būti gerinamas užimtumo tarnybų ir profesinio orientavimo centrų bendradarbiavimas švietimo srityje, kad pastarieji galėtų pateikti tiesiogiai su darbo rinka susijusių rekomendacijų.

Be to, konsultavimas, paskatos ir parama įmonėms, įskaitant MVĮ, yra labai svarbūs tam, kad įmonės galėtų tobulinti gebėjimus ir juos kuo geriau išnaudoti darbo vietoje. Darbdaviai turėtų būti skatinami bendrai investuoti ir dalyvauti šviečiamojoje veikloje ir mokymo institucijų, visų pirma aukštojo mokslo ir profesinio švietimo ir mokymo, veikloje. Taip bendradarbiaujant galima ugdyti įgūdžius ir atnaujinti jų profilį, rengti tarpdalykines mokymo programas, sudaryti geresnes sąlygas darbu pagrįstam mokymuisi, pradedant amato mokymusi ir baigiant pramonės srities moksliniais tyrimais. Toks struktūrizuotas bendradarbiavimas galėtų būti veiksminga sisteminė priemonė tokiai sąveikai plėtoti.

Siekiant sumažinti įgūdžių, kurių reikės ateityje sukurtoms darbo vietoms, stygių ir švietimo sistemas geriau pritaikyti būsimiems mūsų ekonomikos poreikiams (pvz., ekologiškai ekonomikai), turi būti siūloma daugiau specializuotų studijų, kad įgytų įgūdžių pakaktų Europos konkurencingumui padidinti.

2.4. Stiprinti geografinį judumą visoje ES

Daug su reglamentavimo sistema nesusijusių veiksnių veikia tarpregioninį ir tarpvalstybinį judumą: būstas, kalba, partnerių galimybė įsidarbinti, grįžimo tvarka, istorinės kliūtys ir judumo patirties pripažinimas, ypač MVĮ. Pastaruoju metu geografiniam judumui skatinti daugiausia pastangų buvo dedama šalinant teisines ir administracines kliūtis (pvz., kvalifikacijų pripažinimo ir papildomų teisių į pensiją perkeliamumo srityse). Dabar laikas apie šiuos pokyčius geriau informuoti piliečius, kad jie neišsigąstų karjeros kitose valstybėse galimybių, taip pat daugiau dėmesio turėtų būti skirta skaidresnei informacijai apie laisvas darbo vietas visoje ES. Koordinuodama socialinės apsaugos sistemas, Komisija drauge su valstybėmis narėmis taip pat ištirs itin judžių profesijų atstovų, visų pirma tyrinėtojų, vykdančių mokamą tiriamąją veiklą, padėtį, siekdama palengvinti jų geografinį judumą ir judumą tarp sektorių ir taip iki 2014 m. baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę.

Kai kurių profesijų atstovai vis dar turi atlikti daug ir sudėtingų formalumų, kad jų kvalifikacija būtų pripažinta. Siekdama rasti tinkamą išeitį, kaip antai profesinis pažymėjimas, ir supaprastinti susidariusią padėtį, Komisija atlieka Profesinių kvalifikacijų direktyvos vertinimą.

2.5. Išnaudoti migracijos potencialą

Siekiant visiško užimtumo, migracijos potencialas turi būti optimaliai panaudotas – teisėtai ES jau gyvenantys migrantai turėtų būti geriau integruojami, visų pirma panaikinant kliūtis jų užimtumui, pvz., įgūdžių ir kvalifikacijos diskriminavimą arba nepripažinimą, dėl kurių migrantams gresia nedarbas arba socialinė atskirtis. Taip pat reikėtų išsiaiškinti, kodėl valstybių narių švietimo sistemose trečiųjų šalių piliečių rezultatai prastesni nei vietos gyventojų.

Geriau stebint ir numatant įgūdžių poreikius, taip pat lengviau pripažįstant įgūdžius ir kvalifikacijas, net kai jie įgyti už ES ribų, būtų galima iš esmės sumažinti itin išsilavinusių migrantų, dirbančių nekvalifikuotą darbą arba prastomis darbo sąlygomis, „protų švaistymą“. Laikantis Bendrijos pirmenybės principo ir nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos spręsti, kiek trečiųjų šalių darbuotojų ji priima, galėtų būti naudinga nustatyti ES jau gyvenančių trečiųjų šalių piliečiams būdingus įgūdžius, siekiant nuspręsti, kaip papildyti ES teisinį pagrindą ir nacionalines darbuotojų migrantų priėmimo programas, kad įgūdžių trūkumas sumažėtų. Lanksti, atsižvelgiant į paklausą vykdoma priėmimo politika gali būti naudinga tenkinant būsimus darbo rinkos poreikius. Reikiamus įgūdžius taip pat galima būtų užtikrinti glaudžiau bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis įgūdžių pripažinimo srityje, dalijantis informacija apie darbo rinkos poreikius ir dirbant su darbdaviais ir įdarbinimo agentūromis.

Įgūdžių ugdymas ir atitikmuo. 4–8 pagrindiniai veiksmai.

Komisija:

- 4. Nuo 2012 m. sukurs ES įgūdžių panoramą , kuri darbo ieškantiems asmenims, darbuotojams, bendrovėms ir (arba) viešosioms institucijoms bus suprantamesnė. Panoramą bus galima rasti internete, joje bus pateikiamos naujausios įgūdžių pasiūlos ir darbo rinkos poreikių prognozės iki 2020 m. Panoramoje bus pateikta: i) naujausia informacija apie 25 ES populiariausias profesijas ir apie penkias kiekvienoje valstybėje narėje paklausiausias profesijas; ii) įgūdžių poreikių analizė, parengta remiantis Europos laisvų darbo vietų stebėjimo sistema; iii) įgūdžių ir įgūdžių panaudojimo darbo vietoje neatitikties analizė, atlikus darbdavių, studentų ir absolventų apklausas; iv) toliaregiška sektorių analizė, atlikta remiantis Europos sektorių tarybos įgūdžių ir užimtumo klausimais darbu; v) CEDEFOP[9] ir valstybių narių prognozės. Prireikus Panoramoje bus pranešama apie paklausius įgūdžius, ypač tokiose svarbiose srityse kaip mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika.

- 5. Iki 2012 m. visomis Europos kalbomis parengs Europos įgūdžių, kompetencijų ir profesijų klasifikatorių (EĮKPK) , kuris bus tarsi užimtumo, švietimo ir mokymo sričių sąsaja.

- 6. 2012 m., remdamasi Profesinių kvalifikacijų direktyvos vertinimu, išnagrinės galimybę teikti pasiūlymus, skirtus padėti reformuoti profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemas .

- 7. 2011 m. paskelbs naują trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkę , kad parengtų tinkamesnes sklandesnio dalijimosi žiniomis struktūras ir priemones, o valstybių narių integracijos prioritetus įtrauktų į visas susijusias politikos sritis.

- 8. 2012 m. išnagrinės galimybę pateikti su laisvo darbuotojų judėjimo principu susijusį pasiūlymą, skirtą ES darbuotojų migrantų teisėms užtikrinti .

Papildomos ir parengiamosios priemonės

Be to, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija:

- iki 2011 m. pasiūlys naują švietimo įsidarbinimo galimybėms didinti skirtą lyginamąjį standartą , kad jaunuoliai būtų geriau parengti pereiti į darbo rinką, pasiūlys Tarybos rekomendaciją dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo ir įsteigs aukšto lygio ekspertų grupę jaunimo ir suaugusiųjų raštingumo didinimo klausimais,

- iki 2010 m. pabaigos pradės informavimo kampaniją apie ES socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių naudą piliečiams , norintiems judėti Europoje ir neprarasti savo teisių,

- atlikdama MVĮ veiklos apžvalgą , įvertins būsimus labai mažų ir amatų įmonių įgūdžių poreikius keliose tipinėse ES valstybėse narėse, kad į šių įmonių poreikius būtų geriau atsižvelgta vykdomose ES politikos iniciatyvose,

- nuo 2011 m. rems su tvariu vystymusi susijusias kompetencijas, ir skatins įgūdžių ugdymą tuose sektoriuose, kuriems skirtas Tausiai išteklius naudojančios Europos veiklos planas ir naujasis Ekologinių inovacijų veiksmų planas ,

- nuo 2011 m. rems „ žinių sąjungas “, t. y. verslo ir švietimo ir (arba) mokymo įstaigų susivienijimus, kad parengtų naujas mokymo programas, kuriomis siekiama užpildyti su inovacijomis susijusių įgūdžių spragas ir patenkinti darbo rinkos poreikius. Be to, bus plėtojama ES mokslinių tyrimų pramonės įmonėse doktorato programa, vykdant Marie Curie veiksmus ir dirbant ir mokantis bendrovėse pagal Erasmus programą,

- 2011 m. pasiūlys Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo švietimo ir mokymo būdu įgytų kompetencijų nustatymo, registravimo ir patvirtinimo , kuri apimtų ir specialų Europos įgūdžių pasą , skirtą per visą gyvenimą asmens įgytiems įgūdžiams registruoti ir pateikti,

- 2011 m., laikydamasi Stokholmo programos, pateiks migracijos politikos įtakos darbo rinkai ir įgūdžių atitikčiai analizę. Bus sukurtas geresnio migrantų švietimo politikos tinklas , spęsiantis migrantų moksleivių mokymosi rezultatų atotrūkio, palyginti su vietos gyventojų rezultatais, klausimą,

- iki 2012 m. reformuos Europos užimtumo tarnybas (EURES) ir jų teisinį pagrindą , siekdama padidinti jų gebėjimus tenkinti poreikius ir įdarbinti darbuotojus, kaip numatyta Europos užimtumo strategijoje, ir paremti iniciatyvą „Tavo pirmasis EURES darbas“,

- iki 2012 m. pasiūlys ES masto metodus ir priemones, skirtus padėti valstybėms narėms integruoti IRT kompetencijas ir skaitmeninį raštingumą (e. įgūdžius) į pagrindines mokymosi visą gyvenimą politikos sritis ,

- iki 2012 m. pateiks Komunikatą dėl Europos daugiakalbystės politikos , siūlant švietimo ir mokymo sistemų prioritetus, ir Europos kalbų lyginamuosius standartus, pagrįstus Europos kalbų mokėjimo tyrimu, siekiant Barselonos tikslo „gimtoji kalba +2“,

- iki 2012 m., bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengs sveikatos sektoriaus darbuotojų trūkumo panaikinimo veiksmų planą . Veiksmų planą papildys bendri sveikatos programos veiksmai, skirti sveikatos sektoriaus darbuotojų poreikiui ir planams numatyti,

- iki 2012 m. suplanuos ir propaguos steigti naujų specializuotų studijų Europos kompetencijų centrus ateities profesijoms rengti. Komisija ištirs, kaip geriausiai skatinti studentus vykti mokytis į šiuos kompetencijų centrus (Europos ir užsienyje).

3. Gerinti darbo kokybę ir darbo sąlygas

Darbo vietos kokybė. Skirtingi pastarojo dešimtmečio rezultatai visoje ES

Aukšta darbo vietos kokybė užtikrina gerus užimtumo rodiklius. Taip yra todėl, kad darbo sąlygos yra vienas iš veiksnių, padedančių atsiskleisti darbuotojo potencialui, ir geriausiai užtikrinančių konkurencingumą. Kad galėtų diegti naujoves ir greitai bei veiksmingai pasiekti rezultatų ir kad ES bendrovės išsilaikytų ir galėtų plėstis, joms reikia atsidavusių darbuotojų, kurie galėtų tobulėti aukštos kokybės darbo vietoje ir saugiomis bei sveikomis darbo sąlygomis.

Pastarąjį dešimtmetį apie Europos darbo vietų kokybę girdėjome ir gero, ir blogo. Iš esmės pasitenkinimas darbu padidėjo, nelaimingų atsitikimų darbe, įskaitant mirtinų, sumažėjo, tačiau kad ir nedaugeliui darbuotojų, bet užduočių ir streso darbe padaugėjo. Ne savo noru laikiną arba ne visos darbo dienos darbą dirbančių darbuotojų padaugėjo atitinkamai nuo 53,7 proc. ir 18 proc. 2001 m. iki 60,3 proc. ir 25,6 proc. 2009 m. Daugelyje valstybių narių darbo užmokestis didėjo mažiau nei našumas, o dirbančių asmenų skurdas nesumažėjo: dirbančiųjų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, dalis nuo 2005 m. liko nepakitusi – maždaug 8 proc. Daugelyje šalių nemažai darbuotojų dirba nedeklaruojamą darbą, todėl jie yra neapsaugoti ir pažeidžiami.

Dėl krizės daugiau darbuotojų patyrė konkurencinį spaudimą, jų darbo sąlygos suprastėjo. Daugeliu atvejų taikant naujus darbo organizavimo būdus ir dažnai keičiant darbą nebuvo užtikrintos tinkamos darbo sąlygos, todėl padidėjo psichologinis stresas ir padaugėjo psichosocialinių sutrikimų. Dėl to kenčia mūsų visuomenė ir ekonomika ir gali pablogėti Europos konkurenciniai gebėjimai: nesaugios ir kenksmingos sveikatai darbo sąlygos lemia didesnį invalidumo išmokų paraiškų skaičių ir ankstesnį pasitraukimą iš darbingo gyvenimo.

Persvarstyti ES teisės aktus ir pirmenybę teikti neprivalomoms priemonėms

Siekiant pagerinti darbo vietos kokybę reikia ES masto integruoto politinio atsako ir atitinkamų valstybių narių veiksmų. Sąjunga turi tvirtą teisyną, kuriuo papildomi valstybių narių veiksmai gerinant darbo ir gyvenimo sąlygas, užtikrinant minimalius darbo sąlygų, darbuotojų sveikatos ir saugos, informavimo, konsultavimo, darbuotojų dalyvavimo teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo standartus visoje ES, suteikiančius pagrindą sąžiningesnei konkurencijai, didesniam našumui ir kokybiškų darbo vietų kūrimui. Vis dėlto teisyną reikėtų pritaikyti, siekiant patikslinti taisyklių įgyvendinimą ar aiškinimą, padėti piliečiams ir verslininkams jas lengviau suprasti ir taikyti; šalinti naujus pavojus žmonių sveikatai ir saugai darbo vietoje ir sumažinti biurokratiją. Apskritai, kad teisynas būtų naudingas, o ne trukdytų pritaikant darbo vietas, jis turi atitikti naują darbo tvarką ir technologijas.

ES lygmens teisės aktų ne visada pakanka. Neprivalomos priemonės – lyginamoji analizė, politikos koordinavimas, keitimasis gerąja patirtimi, lyginamieji standartai, įgyvendinimo gairės, veiksmų programos, elgesio kodeksai ir rekomendacijos – gali labai padėti siekiant sutarimo ir kuriant tinkamas paskatas imtis veiksmų nacionaliniu ar bendrovių lygmeniu. Todėl reikia imtis naujų iniciatyvų, kuriomis būtų grindžiamas pažangus teisinis pagrindas, būtų sustiprinamas ilgalaikis strateginis metodas ir būtų pagerinamas nacionalinių valdžios institucijų ir socialinių partnerių teisės aktų įgyvendinimas nacionaliniu mastu ir būtų persvarstyta darbo kokybės sąvoka ir rodikliai.

3.1. Pažangesnis užimtumo ir darbuotojų sveikatos ir saugos ES teisinis pagrindas

Komisija atliks nuoseklų, plataus masto dabartinio teisyno vertinimą. Darbas jau pradėtas – įvertinti du svarbūs teisės aktai: dėl darbo laiko ir darbuotojų komandiravimo; toliau turėtų būti vertinami kiti su užimtumu ir sveikata ir sauga susiję teisės aktai. Atliekamas visapusiškas vertinimas netrukdys parengti naujų teisės aktų pasiūlymų, jei atsirastų konkretus neatidėliotinų veiksmų poreikis ir jei naujų nuostatų reikmė būtų pagrįsta išsamiu jų ekonominio ir socialinio poveikio vertinimu.

Be to, reikia nuodugniai įvertinti keletą teisinių nuostatų, kurios gali pasirodyti neveiksmingos arba sunkiai įvykdomos, kaip antai teisę į papildomą profesinę pensiją turinčių asmenų apsaugos, jų darbdaviui tapus nemokiam, taisyklės. Komisija, atlikusi tinkamą vertinimą, pasiūlys į ES užimtumo teisės aktų taikymo sritį įtraukti jūrininkus ir žvejus. Darbuotojų sveikatos ir saugos srityje pirmenybė bus teikiama su elektromagnetinių laukų, kancerogenų ir mutagenų poveikį patiriančių darbuotojų apsauga ir raumenų ir kaulų sutrikimų prevencija susijusių direktyvų peržiūrai. Atskiras dėmesys bus skirtas aplinkos tabako dūmų keliamam pavojui. Be to, bus tiriamas su nanomedžiagomis siejamas pavojus ir didėjančio protinių sutrikimų darbo vietoje skaičiaus didėjimo priežastys.

3.2. Neprivalomomis priemonėmis grindžiamas strateginis metodas

Komisija gali prisidėti sutelkiant valstybių narių, socialinių partnerių ir ES agentūrų išteklius. Tęsdami Europos socialinį dialogą, įvairių pramonės šakų ir sektorių socialiniai partneriai taip pat parengė daug neprivalomų priemonių ir nepriklausomų susitarimų; visi jie skirti gerinti darbo vietos standartus ir turi tiesioginio, konkretaus poveikio milijonų ES darbuotojų darbo sąlygoms. Gerbdama socialinių partnerių nepriklausomumą, Komisija ir toliau rems ir skatins jų veiklą, prireikus įvertindama minėtų susitarimų poveikį.

2007–2012 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos įgyvendinimo patirtis bus naudinga pradedant svarstyti atnaujintą strategiją, taip pat galimą jos taikymą ir kitose politikos srityse.

Nedeklaruojamas darbas, įskaitant neteisingą darbuotojų priskyrimą nepriklausomiems rangovams darbdavio sprendimu, vis labiau plinta ne tik šalių viduje, bet ir už jų ribų: reikia ir toliau stengtis stiprinti darbo inspekcijų ir kitų tarnybų, kurių užduotis kontroliuoti darbo teisės taikymą, bendradarbiavimą ES mastu.

Taip pat reikia imtis veiksmų ir persvarstyti ES darbo vietos kokybės apibrėžtį ir bendrus rodiklius, kad jie būtų veiksmingesni vertinant šią politikos sritį ir lyginant jos standartus įvairiose valstybėse narėse. Požiūris į darbo vietos kokybę visų pirma turėtų būti persvarstomas, atsižvelgiant į naujausius pasiekimus šioje politikos srityje, t. y. darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą ir užtikrintą judėjimo darbo rinkoje finansinį patrauklumą bei naujų darbo modelių atsiradimą.

Darbo vietos kokybė ir darbo sąlygos. 9–12 pagrindiniai veiksmai.

Komisija:

- 9. 2011 m. persvarstys Darbo laiko direktyvą ir pateiks teisės akto pasiūlymą, skirtą Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimui pagerinti. Prireikus ir pasikonsultavusi su ES socialiniais partneriais Komisija imsis veiksmų, kad pakeistų, patikslintų arba supaprastintų galiojančius užimtumo srities teisės aktus , jei tai bus pateisinama atliktu poveikio vertinimu.

- 10. 2011 m. pradės galutinį 2007–2012 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos vertinimą , kuriuo remdamasi 2012 m. pasiūlys tolesnę 2013–2020 m. laikotarpio strategiją .

- 11. 2012 m. bendradarbiaudama su socialiniais partneriais ir atsižvelgdama į socialinio dialogo nepriklausomumą persvarstys su darbuotojų informavimu ir konsultavimu susijusių ES teisės aktų veiksmingumą, taip pat ES direktyvas dėl darbo ne visą darbo dieną ir terminuotų sutarčių bei jų poveiko moterų užimtumui ir vienodam užmokesčiui .

- 12. Iki 2014 m. Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto posėdžiuose drauge su valstybėmis narėmis ir Europos socialiniais partneriais atliks išsamią su sveikata ir sauga susijusių teisės aktų peržiūrą .

Papildomos ir parengiamosios priemonės

Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais, Komisija:

- 2011 m. išnagrinės galimybę inicijuoti glaudesnį darbo inspekcijų ir kitų vykdomųjų įstaigų bendradarbiavimą , siekdama užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir su juo kovoti,

- 2011 m., bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais, persvarstys ir atnaujins darbo vietos kokybės sąvoką ,

- 2012 m. išnagrinės direktyvų dėl nediskriminavimo , t. y. 2000/78/EB[10] ir 2000/43/EB[11], poveikį užimtumui .

4. Remti darbo vietų kūrimą

Ekonomikos krizė darbo vietų kūrimui turėjo skaudžių padarinių, tačiau kai kurios darbuotojų įdarbinimo kliūtys yra struktūrinės.

Nepakanka užtikrinti, kad asmenys liktų aktyvūs ir įgytų tinkamų įgūdžių darbui gauti: ekonomika turi būti gaivinama kuriant darbo vietas, o tai visų pirma priklauso nuo ekonomikos augimo. Iš tiesų, nuo 2008 m. ekonomikos nuosmukis stipriai paveikė darbo vietų kūrimą: dauguma pastarojo dešimtmečio pastangų užtikrinti pastovų ES užimtumo augimą ir nedarbo mažėjimą nuėjo perniek. ES ekonomika vėl pradėjo augti antrojoje 2009 m. pusėje, praėjus penkiems sąstingio ketvirčiams. ES darbo rinkose pastebėta keletas stabilizacijos ženklų, o laisvų darbo vietų skaičius pastaraisiais ketvirčiais šiek tiek padidėjo.

Šiais teigiamais poslinkiais reikėtų pasidžiaugti, tačiau ne visi pastarųjų dvejų metų pokyčiai įvyko dėl pasikeitusios ekonominės padėties – darbo vietų kūrimas taip pat priklauso nuo ES ir nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamos darbo rinkos politikos. Gali būti, kad norint kurti daugiau ir geresnių darbo vietų nepakanka skatinti ekonomikos augimą – verslo aplinka taip pat turi būti palanki darbui.

Darbo vietų kūrimą skatinančia politika turi būti atsižvelgta į didelę mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) reikšmę didžiajai Europos ekonominės ir profesinės veiklos daliai. Daugiau nei 99 proc. ES verslo įmonių turi MVĮ statusą, jose sukurti du trečdaliai viso privataus sektoriaus darbo vietų, todėl rengiant su užimtumu susijusius teisės aktus MVĮ poreikiams reikia skirti tinkamą dėmesį. Vis dar per mažai mūsų inovacinių MVĮ išauga į didesnes bendroves, samdančias daugiau darbuotojų; be to, palyginti su JAV, ES veikia mažiau jaunų, moksliniais tyrimais ir taikomąja plėtra užsiimančių inovacinių bendrovių. Didelis inovacijų ir e. įgūdžių trūkumas trukdo MVĮ taikyti naujoviškus ir pažangius verslo modelius ir naujas technologijas. Savarankiškai dirbantys asmenys sudaro 15 proc. ES darbo jėgos, tačiau net ir ekonomikos pakilimo laikotarpiu jų skaičius iš esmės nepadidėjo: 2000–2008 m. savarankiškai dirbančių asmenų dalis, palyginti su visais ES darbuotojais, sumažėjo 1 proc.

Vėl kurti darbo vietas, kad visi norintieji dirbti galėtų rasti darbą

Ekonomikos augimas ir toliau lieka pagrindinė darbo vietų kūrimo sąlyga. Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėse iniciatyvose „Inovacijų Sąjunga“[12] ir „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“[13], vadovaujantis nauju strateginiu požiūriu į inovacijas, nustatyta daug svarbių veiksmų ir pagrindas konkurencingai pramonei. Jais turėtų būti paskatintas žiniomis ir didelės pridėtinės vertės veikla grindžiamas ekonomikos augimas, taip pat suteikta pagalba nustatant investicijų ir darbo vietų kūrimo galimybes. „Bendrosios rinkos akte“[14] taip pat pateiktas pasiūlymų rinkinys, skirtas kuo geriau bendrosios rinkos potencialui išnaudoti ir paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Pavyzdinėje iniciatyvoje „Judus jaunimas“[15] jau pateikta konkreti jaunimo užimtumo programa.

Be šių iniciatyvų taip pat reikia sudaryti tinkamas sąlygas kurti daugiau darbo vietų, visų pirma labai skirtingos kvalifikacijos asmenims. Pripažindama, kad ES vis dar gali tobulinti inovacijų diegimo gamybos įmonėse būdus, Komisija pasiūlys lengvesnius darbo vietų kūrimo būdus bendrovėms, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir taikomi MTTP verslo modeliai. Ji taip pat išnagrinės paskatas darbdaviams samdyti ilgalaikius bedarbius ir kitus iš darbo rinkos besitraukiančius darbuotojus. Papildydama valstybių narių pastangas, Komisija taip pat ypatingą dėmesį skirs verslumui ir savisamdai, kaip pagrindinėms užimtumo rodiklių gerinimo priemonėms. Siekiant atsižvelgti į MVĮ ypatumus, visomis iniciatyvomis bus laikomasi „apie mažus galvok pirmiausia“ principo.

4.1. Sudaryti geresnes sąlygas darbo vietoms kurti

Komisijos duomenimis administracinę naštą sumažinus 25 proc., per ilgą laiką BVP galėtų padidėti 1,4 proc. Siekiant ekonomikos augimą derinti su darbo vietų kūrimu, reikėtų panaikinti administracines kliūtis, kylančias steigiant verslą ar samdant darbuotojus. Tai ypač svarbu bendrovėms, veikiančioms greitai besivystančiuose sektoriuose ir taikančioms MTTP verslo modelius, kuriose aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa gali būti didelė. Iš tiesų, jei iki 2020 m. pavyktų 3 proc. ES BVP skirti MTTP, iki 2020 m. būtų sukurta 3,7 mln. darbo vietų[16]. Todėl reikėtų daugiau investicijų mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) studijų absolventų skaičiui didinti, kad būtų sukurtos tinkamos sąlygos naudoti svarbiausias didelio poveikio technologijas, būtinas MTTP ir inovacijų strategijoms pramonės ir paslaugų sektoriuose.

Didelio nedarbo laikotarpiu labai svarbu skatinti įdarbinimą mažinant su darbo užmokesčiu nesusijusias sąnaudas (pvz., apmokestinti ne darbo jėgą, o energijos vartojimą ar taršą), nes nedarbo draudimo sistemos išlaikymo sąnaudos greičiausiai bus didesnės nei sumažintos socialinės apsaugos sistemų pajamos. Tai ypač svarbu tiems, kurie po sunkmečio patiria ypatingų sunkumų ieškodami naujo darbo, pvz., žemos kvalifikacijos darbuotojams arba ilgalaikiams bedarbiams. Taip pat svarbu skatinti oficialiai įteisinti neformalias darbo vietas; geras pavyzdys – oficialiai įteisinti darbą namų ruošos, socialinės globos ir kitose pelno nesiekiančios veiklos srityse, nes tai padėtų įeiti į darbo rinką labiausiai nuo jos nutolusiems asmenims.

4.2. Skatinti verslumą, savisamdą ir inovacijas

Siekiant atliepti dalyvaujančių šalių socialinius poreikius, socialinės ekonomikos įmonės, kooperatyvai, savidraudos įmonės ir labai mažos įmonės, įskaitant savisamdą, gali būti inovacinių sprendimų šaltinis, suteikiantis konkrečių galimybių įsidarbinti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims. Komisijos komunikate „Bendrosios rinkos aktas“[17] jau paskelbti kelių iniciatyvų veiksmai, kuriais siekiama vystyti socialinės ekonomikos sektorių ir socialinį verslą, kaip antai socialinio verslo iniciatyva arba viešosios konsultacijos dėl reglamento dėl Europos kooperatyvo statuto įgyvendinimo. Europos inovacijos ir technologijos institutas (EITI) skatins steigti verslą ir jį vystyti vadovaujantis inovaciniais tyrimais, didelį dėmesį pirmiausia skiriant verslumui.

Verslumas turėtų tapti dažniau taikoma darbo vietų kūrimo, taip pat ir kovos su socialine atskirtimi, priemonė. Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas mokymui, siekiant užtikrinti, kad švietimo sistemos iš tiesų skatintų naujų verslininkų atsiradimą, o norintieji pradėti ir valdyti MVĮ įgytų tam reikiamų įgūdžių. Valstybės narės į mokyklų mokymo programas turėtų įtraukti verslumo skatinimą, kad atsirastų pakankamai verslumo mokytojų, o tarpvalstybinius universitetus ir mokslinių tyrimų centrus paskatintų bendradarbiauti inovacijų ir verslumo srityse.

Skatinti darbo vietų kūrimą. 13 pagrindinis veiksmas.

13. 2011 m. Komisija pasiūlys pagrindinius principus, skirtus palankių darbo vietų kūrimo sąlygų sudarymui skatinti . Jais bus siekiama: i) naikinti administracines ir teisines kliūtis samdant arba atleidžiant darbuotojus, steigiant naują verslą ar pradedant savarankiškai dirbti; ii) sumažinti su darbo užmokesčiu nesusijusias sąnaudas; iii) pereiti nuo neformalaus arba nedeklaruojamo darbo prie oficialiai įteisinto darbo.

Papildomos ir parengiamosios priemonės

Komisija, laikydamasi Smulkiojo verslo akto:

- iki 2010 m. pabaigos pateiks pasiūlymą išplėsti „Parengiamąją Erasmus programą jauniesiems verslininkams“ ir ją padaryti nuolatine programa,

- rems konkrečias mokytojų rengimo programas, taip pat keitimąsi gerąja patirtimi plėtojant mokytojų mokymus verslumo klausimais , ir paskelbs verslumo mokymo vadovėlį, siekdama plačiau paskleisti verslumo mokymą Europoje, sustiprinti jo poveikį ir pagerinti jo kokybę.

***

ES NAUJIEMS įGūDžIAMS IR DARBO VIETOMS SKIRTOS FINANSINėS PRIEMONėS

Atsižvelgiant į dabartinius nacionalinių biudžetų fiskalinius suvaržymus, valstybės narės ir Komisija turi didesnį dėmesį skirti geresniam ES fondų panaudojimui. Sanglaudos politika jau prisidedama prie naujų įgūdžių ugdymo ir darbo vietų kūrimo, taip pat ir besiplečiančioje ekologiškos ekonomikos srityje. Dar daugiau gali būti padaryta siekiant visiškai išnaudoti ES finansinių priemonių ir reglamentų potencialą užimtumo, švietimo ir mokymo reformoms remti. Pagrindinė priemonė, aišku, yra Europos socialinis fondas (ESF), bet taip pat Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Mokymosi visą gyvenimą programa ir priemonė Progress.

Vadovaujantis Biudžeto peržiūroje[18] pateiktais pasiūlymais ir Penktąja sanglaudos ataskaita[19], sanglaudos politikos priemonių, įskaitant ESF, poveikis turėtų būti sustiprintas susitelkiant ties keturiais prioritetais: 1) finansinius išteklius skirti mažesniam prioritetų skaičiui; 2) sustiprinti sąlygų ir paskatų sistemą, kad valstybės narės aktyviau siektų baigti nacionalinėse reformų programose nurodytas institucijų reformas; 3) didesnį dėmesį skirti rezultatams, iškėlus aiškius ir išmatuojamus tikslus ir rodiklius, dėl kurių susitartų Komisija ir valstybės narės; 4) sudaryti Komisijos ir valstybių narių investicijų vystymuisi ir partnerystei sutartis.

Kadangi išsami finansinių priemonių peržiūra bus aptariama rengiant kitą daugiametę finansinę programą, šie keturi svarbiausi prioritetai turėtų padėti stiprinant ES fondų ir ES biudžeto įnašo poveikį naujų įgūdžių ir naujų darbo vietų darbotvarkei.

Valstybės narės raginamos ESF ir kitų ES fondų lėšas naudoti tik svarbiausioms struktūrinėms reformoms, sudaryti struktūrines sąlygas ir taip prisidėti prie pagrindinių šioje darbotvarkėje siūlomų veiksmų ir priemonių ir prie Strategijos „Europa 2020“ tikslų ir nacionalinių uždavinių. Tai yra:

1. Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra. ESF programomis galima remti geresnių politinių iniciatyvų ir priemonių rengimą, pvz., aktyvias darbo rinkos priemones ir mokymąsi visą gyvenimą, taip pat institucijas, įskaitant valstybines įdarbinimo tarnybas. Iš ESF taip pat galima remti socialinius partnerius , jiems sudarius partnerystės sutartis užimtumo reformoms įgyvendinti. ESF parama administraciniams gebėjimams stiprinti gali padėti pagrindą integruotam požiūriui į darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą; Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa gali pasitarnauti žiniomis grindžiamam sprendimų priėmimui.

2. Įgūdžių ugdymas ir jų tinkamumas. ESF gali investuoti į kvalifikacijų ir kompetencijų numatymą ir plėtojimą, remti švietimo ir mokymo sistemų reformą, kad jos būtų geriau pritaikytos darbo rinkos poreikiams. Taip pat galima finansuoti aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo centrų dalijimąsi patirtimi ir tinklų kūrimą, siekiant išsiaiškinti naujų įgūdžių poreikį. Didesnė ESF ir kitų ES fondų parama gali būti skiriama darbo vietoms, susijusioms su ekonomikos ekologiškumo didinimu, sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriumi, taip pat IRT gebėjimams, žinant kokios svarbios šiandienos ekonomikoje ir visuomenėje yra IRT. ERPF remia investicijas į švietimo infrastruktūrą. ESF ir kiti struktūriniai fondai galėtų savo veiklą derinti su kitomis priemonėmis, tokiomis kaip Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai, kad būtų didinamas migrantų dalyvavimas darbo rinkoje ir kovojama su diskriminacija, ir Mokymosi visą gyvenimą programa.

3. Darbo kokybė ir darbo sąlygos. Iš ESF galima bendrai finansuoti naujoviškų ir našesnių darbo organizavimo formų rengimą ir sklaidą, įskaitant geresnę darbuotojų sveikatą ir saugą. Siekiant panaikinti atotrūkį tarp lyčių, iš ESF gali būti remiamos priemonės, skirtos profesinio ir privataus gyvenimo derinimui, lyčių aspekto įtraukimui į kitas politikos sritis ir veiksmams, skirtiems mažinti segregaciją dėl lyties darbo rinkoje.

4. Darbo vietų kūrimas. Iš ESF ir kitų ES fondų galima remti verslumo, verslo steigimo ir savisamdos skatinimo veiklą. Finansų inžinerija gali padėti susieti finansų rinkas ir smulkiuosius verslininkus. ESF, ERPF remiama Bendrųjų veiksmų mikrofinansų institucijoms Europoje remti programa ( JASMINE) ir neseniai sukurta Europos mikrofinansų priemonė Progress gali padėti privatiems asmenims vėl pradėti dirbti ir mažinti jų socialinę atskirtį, įsteigiant verslą arba pradedant dirbti savarankiškai. Šios priemonės papildo kitas labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėms skirtas ESF investicijas.

Galiausiai, iš ESF ir kitų ES fondų taip pat gali būti teikiama konkreti, tikslinė parama konkrečioms grupėms visose Darbotvarkės prioritetinėse srityse ; geras pavyzdys – kai kuriose valstybėse narėse romams teikiama parama tokiose kaip savarankiškai dirbančių asmenų konsultavimo, švietimo, mokymo ir orientavimo srityse.

IŠVADA

Norint įgyvendinti šioje „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkėje“ pasiūlytus 13 pagrindinių veiksmų ir papildomų bei parengiamųjų priemonių, reikia įvairių ES politinių priemonių: teisės aktų, politikos koordinavimo, socialinio dialogo, finansavimo ir strateginio bendradarbiavimo. Darbotvarkę papildo kitos ES iniciatyvos, kuriomis siekiama spręsti specifinių grupių problemas, pvz., Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Judus jaunimas“[20] ir „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“[21]. Dar svarbiau, kad daugelis šioje Darbotvarkėje aptariamų politikos sričių, kaip antai darbo vietų kūrimas, priklauso integruotam Strategijos „Europa 2020“ metodui ir yra jo dalis.

Sėkmingam Darbotvarkės įgyvendinimui būtini rezultatai ir dalyvavimas. Visų pirma socialiniai partneriai atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą ir kitus šios pavyzdinės iniciatyvos aspektus. Šiuos veiksmus ES mastu būtų galima aptarti kasmetiniame Trišaliame socialiniame forume. Norint padėti tiems, kuriems sudėtinga ilgam laikui įsitvirtinti darbo rinkoje, būtina, kad socialiniai partneriai, valstybinės užimtumo tarnybos, socialinės tarnybos, švietimo ir mokymo įstaigos bei pilietinės visuomenės organizacijos bendradarbiautų vietos ir regionų mastu.

ES fondai, visų pirma Europos socialinis fondas , gali padėti įgyvendinti ES darbotvarkę ir paskatinti remti Sąjungos politinius prioritetus bei daryti jiems įtaką.

Komisija taip pat daugiau dėmesio skirs tarptautiniam šios Darbotvarkės aspektui. Ištikus krizei buvo pasiektas visuotinis sutarimas dėl ekonomikos ir finansų tikslų, kurie yra tokie pat svarbūs kaip užimtumo ir socialiniai tikslai. Ryškėjant pirmiesiems ekonomikos atsigavimo ženklams, Komisija skatins sutelkti tarptautinius išteklius įvairiose organizacijose (TDO, G20, EBPO ir JT), dvišalio bendradarbiavimo su strateginiais partneriais struktūrose (visų pirma su JAV, Kanada, Kinija, Indija, Japonija, Pietų Afrika, Rusija ir Brazilija) ir regioninės politikos grupėse (Azijos ir Europos susitikime ir ES ir Lotynų Amerikos grupėje).

2014 m. Komisija peržiūrės Darbotvarkės prioritetus ir pritaikys juos prie naujos daugiametės finansinės programos. Iki tol apie pažangą ji praneš pagal Strategiją „Europa 2020“ strategiją parengtose metinėse ekonominio augimo apžvalgose.

[1] 2007 m. gruodžio 5–6 d. Tarybos išvados „Siekiant bendrųjų darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principų“ (dok. 16201/07).

[2] 2009 m. liepos 7 d. Tarybos išvados „Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra krizės metu“ (dok. 10388/09).

[3] COM(2010) 608, 2010 10 27.

[4] COM(2010) 614, 2010 10 28.

[5] COM(2008) 868, 2008 12 16. 2009 m. kovo 9 d. ir 2010 m. birželio 7 d. Tarybos išvados. 2010 m. vasario mėn. ekspertų grupės „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms. Veikti dabar“ ataskaita.

[6] Apibrėžtį žr. COM(2007) 496, 2007 9 7.

[7] COM(2010) 171, 2010 4 20.

[8] Tarybos išvados „Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa (ET 2020)“, (dok. 9845/09).

[9] Europos profesinio mokymo plėtros centras.

[10] 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus.

[11] 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės.

[12] COM(2010) 546, 2010 10 6.

[13] COM(2010) 614, 2010 10 28.

[14] COM(2010) 608, 2010 10 27.

[15] COM(2010) 477, 2010 9 15.

[16] COM(2010) 546, 2010 10 6.

[17] COM(2010) 608, 2010 10 27.

[18] COM(2010) 700, 2010 10 19.

[19] COM(2010) 642, 2010 11 9.

[20] COM(2010) 477, 2010 9 15.

[21] COM(2010) 491, 2010 9 21.