52010DC0593

/* KOM/2010/0593 galutinis */ KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI Komisijos ataskaita dėl Direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ir Direktyvos 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo įgyvendinimo


[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.10.25

KOM(2010) 593 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Komisijos ataskaita dėl Direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ir Direktyvos 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo įgyvendinimo

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Komisijos ataskaita dėl Direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ir Direktyvos 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo įgyvendinimo(Tekstas svarbus EEE)

1. Įžanga

Ši ataskaita parengta pagal Direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPKD) 17 straipsnio 3 dalį ir Direktyvos 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo įgyvendinimo (TED) 11 straipsnį.

Remiantis ankstesnėse TIPKD įgyvendinimo ataskaitose atlikta analize[1], šioje ataskaitoje apžvelgiamas trečiasis ataskaitinis tos direktyvos įgyvendinimo laikotarpis (2006–2008 m.). Ataskaitoje apžvelgiamas ir TED įgyvendinimo laikotarpis (2003–2007 m.), per kurį valstybės narės du kartus teikė ataskaitas. 2003–2004 m. ataskaitas teikė ES-15 valstybės narės, o 2005–2007 m. ataskaitas – ES-27 valstybės narės. Todėl gauta informacija apie TED įgyvendinimą daugiausiai apima laikotarpį iki galutinio jos įgyvendinimo termino – 2007 m. spalio 31 d.[2]

Ataskaitoje apibendrinama informacija, kurią valstybės narės pateikė atsakydamos į atitinkamus Komisijos parengtus klausimynus[3] ir naudodamosi ReportNet infrastruktūrai[4] priklausančiomis elektroninėmis ataskaitų teikimo priemonėmis, palengvinusiomis valstybėms narėms tenkančias prievoles. Be to, siekdama užtikrinti, kad visa pateikta informacija būtų prieinama visuomenei, Komisija sukūrė Pramoninių išmetamųjų teršalų ataskaitų teikimo informacinės sistemos interneto svetainę[5].

Valstybės narės iš esmės laikėsi savo įpareigojimų teikti ataskaitas pagal abi direktyvas, nors dauguma iš jų vėlavo teikti ataskaitas. Tačiau Graikija nepateikė pagal TIPKD reikalaujamos informacijos, o Liuksemburgas ją pateikė visai neseniai, todėl Komisija negalėjo tinkamai įvertinti pateiktos informacijos prieš parengdama šią ataskaitą. Komisija šioms valstybėms narėms išsiuntė įspėjimą, o kadangi į jį nebuvo sureaguota, 2010 m. gegužės mėn. pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūrą (atsižvelgiant į tai, kad Liuksemburgas neseniai pateikė reikalaujamą informaciją, jo pažeidimų nagrinėjimo procedūra bus nutraukta). Todėl šioje ataskaitoje pateikiamos išvados, padarytos remiantis 27 valstybių narių pagal TIPKD pateikta informacija ir 25 valstybių narių pagal TED pateikta informacija.

Per tą laiką abi direktyvos ir dar penki teisės aktai[6] buvo sujungti į vieną naujos redakcijos teisės aktą – Direktyvą dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (PITD). Dėl naujosios PITD iš esmės susitarė Taryba ir Europos Parlamentas. Tikimasi, kad bendradarbiaujantys teisės aktų leidėjai[7] ją oficialiai priims iki 2010 m. pabaigos. PITD ištaisyta didžioji dalis ankstesnėse ataskaitose arba per dabartinį ataskaitinį laikotarpį nustatytų trūkumų.

2. TIPKD

TIPKD SIEKIAMA TARšOS, KURIą KELIA MAžDAUG 50 000 DIDELIų ES-27 VALSTYBėSE NARėSE VEIKIANčIų PRAMONėS įRENGINIų, INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLėS. JOJE REIKALAUJAMA, KAD įRENGINIAI VEIKTų PAGAL LEIDIMUS, KURIUOSE, REMIANTIS GERIAUSIAIS PRIEINAMAIS GAMYBOS BūDAIS (GPGB), NUSTATOMOS IšMETAMųJų TERšALų RIBINėS VERTėS ARBA KITOS TECHNINėS PRIEMONėS, KURIOMIS SIEKIAMA IšVENGTI į VANDENį, ORą IR DIRVOžEMį IšMETAMų TERšALų ARBA SUMAžINTI Jų KIEKį, TAIP PAT SPRęSTI KITUS POVEIKIO APLINKAI KLAUSIMUS.

Pirminė TIPKD priimta 1996 m. ir buvo taikoma nuo 1999 m. spalio mėn. tiek naujiems įrenginiams, tiek esamiems įrenginiams, kuriuose veiklos vykdytojai atlikdavo esminių pakeitimų. Nuo 2007 m. spalio 31 d. direktyva buvo taikoma ir esamiems įrenginiams.

2.1 TIPKD perkėlimas į nacionalinę teisę

Komisija TIPKD perkėlimą į nacionalinę teisę įvertino atsižvelgdama į ankstesnius ataskaitinius laikotarpius. Atlikusi įvertinimą, ji pradėjo 16 valstybių narių pažeidimų dėl neteisingo direktyvos perkėlimo nagrinėjimo procedūras. Laikui bėgant dėl valstybių narių pastangų išspręsti susidariusias problemas padėtis labai pagerėjo. Šiuo metu nebaigtos nagrinėti tik dvi tokios bylos (Estijos ir Lietuvos).

Nacionalinės teisinės nuostatos, kuriomis perkeliama TIPKD, 2006–2008 m. keitėsi 19-oje valstybių narių, daugiausiai siekiant prie direktyvos pritaikyti nacionalinius ir regionų įstatymus, taip pat pagerinti kai kuriuos su visuomenės dalyvavimu susijusius aspektus ir įgyvendinti įvairių institucijų kompetencijos pasidalijimo pokyčius.

2.2 TIPKD įgyvendinimas

Leidimų išdavimas ir jų kokybė

Komisija prižiūrėjo, kaip valstybės narės išduoda leidimus, ir joms padėjo, kad būtų laikomasi direktyvoje numatyto galutinio termino – 2007 m. spalio 30 d. Tačiau daugelis valstybių narių nesilaikė šio įpareigojimo.

Kadangi leidimų išdavimo ir persvarstymo procesas vyko labai lėtai, Komisija pradėjo Belgijos, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Maltos, Portugalijos, Slovėnijos, Austrijos, Prancūzijos, Airijos ir Švedijos pažeidimų nagrinėjimo procedūras. Iki šiol visos bylos, išskyrus keturias, buvo perduotos svarstyti Europos Teisingumo Teismui; 2010 m. jis priėmė Belgijai nepalankų pirmosios bylos sprendimą dėl to, kad ji nesilaikė direktyvoje numatyto galutinio termino.

Komisija taip pat sutelkė pastangas, kad užtikrintų išduodamų leidimų kokybę. Iš viso 61 įrenginio, kuriam taikoma TIPKD ir kuris priklauso 12 sektorių ir veikia 16-oje valstybių narių, veikla buvo išsamiai išnagrinėta atliekant atvejų tyrimus. Galutinės šių tyrimų ataskaitos pateikiamos Komisijos svetainėje[8]. Pagrindinė problema, kurią nustatė Komisija, yra ta, kad išduodama mažai leidimų, pagrįstų GPGB taikymu, kaip nurodyta atitinkamuose GPGB informaciniuose dokumentuose (GPGBID). Visų pirma, negalima pagrįsti didelių skirtumų tarp GPGBID ir leidimo sąlygų, kurios nustatytos daugiau nei 50 % patikrintų įrenginių. Kitas dabar atliekamas tyrimas apims likusius 50 įrenginių 10-yje valstybių narių.

Pagal PITD daugiau dėmesio bus skiriama GPGB išvadų, padarytų remiantis GPGBID, taikymui nustatant leidimo sąlygas. Šios GPGB išvados bus priimtos kaip įgyvendinimo aktai ir bus teisiškai įpareigojančios. Todėl Komisija tikisi, kad išduodant TIPK leidimus bus labiau atsižvelgiama į GPGB taikymą.

Leidimų persvarstymas

TIPKD 13 straipsnyje reikalaujama, kad leidimai būtų reguliariai persvarstomi ir prireikus atnaujinami. Tai visų pirma būtina tais atvejais, kai iš esmės pakeitus GPGB galima nepatiriant per didelių sąnaudų labai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.

Daug valstybių narių savo teisinėse sistemose nustato konkrečias leidimų persvarstymo ir atnaujinimo taisykles, tačiau jos labai skiriasi. Kai kurios valstybės narės nustatė tam tikrą laikotarpį, kuriam pasibaigus privaloma atnaujinti TIPK leidimus. Pavyzdžiui, Austrijoje ir Rumunijoje leidimai galioja 10 metų, o Čekijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje – 8 metus. Slovakija šį laikotarpį pratęsia iki 10 metų, jei įrenginio veiklai taikoma Aplinkosaugos vadybos sistema. Kai kurios kitos šalys, pavyzdžiui, Lenkija arba Jungtinė Karalystė, taiko bendrą reikalavimą reguliariai persvarstyti leidimus. Persvarstymo dažnis nurodomas kiekviename leidime.

GPGB yra kintanti sąvoka. Laikui bėgant šie būdai kinta, todėl siekiant, kad pramonės poveikis aplinkai būtų toliau mažinamas, leidimus reikia atnaujinti. PITD nustatytos išsamesnės leidimų persvarstymo taisyklės ir, visų pirma, numatyta, kad leidimus privaloma persvarstyti per ketverius metus nuo sprendimų dėl GPGB išvadų paskelbimo.

Naujosioms valstybėms narėms nustatyti pereinamieji laikotarpiai

Kai kuriose naujosiose valstybėse narėse esantiems tam tikriems įrenginiams taikomos tų valstybių Stojimo sutartyse ir susijusiuose teisės aktuose numatytos specialios leidžiančios nukrypti nuostatos. Tokios leidžiančios nukrypti nuostatos taikomos reikalavimui šiuos įrenginius eksploatuoti laikantis išmetamųjų teršalų ribinių verčių arba lygiaverčių parametrų, grindžiamų geriausiais prieinamais gamybos būdais pagal 9 straipsnio 3 ir 4 dalis, arba taikant šiais būdais grindžiamas technines priemones. Komisija atidžiai stebi, kad būtų nepažeidžiamos Stojimo sutartyse numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos. Visos tokios leidžiančios nukrypti nuostatos nustos galioti 2015 m. gruodžio 31 d.

Institucijų tarpusavio veiksmų koordinavimas išduodant leidimus

TIPKD reikalaujama, kad tais atvejais, kai išduodant leidimus dalyvauja įvairios aplinkos apsaugos institucijos, jos tarpusavyje koordinuotų veiksmus ir taip užtikrintų, kad būtų veiksmingai taikomas integruotas leidimų išdavimo būdas. Tačiau valstybėse narėse skiriasi koordinavimo mastas ir su leidimų išdavimu susijusios administracinės įstaigos, daugiausiai dėl nevienodos nacionalinės administracinės struktūros. Pavyzdžiui, Ispanija paskyrė pagrindinę atsakingą instituciją, kuriai padeda kitos institucijos (savivaldybės, upių baseinų valdžios institucijos), o Austrija įsteigė instituciją, atsakingą už visą leidimų išdavimo procedūrą ir atitinkamų specialių sričių ekspertų paskyrimą.

Informacijos apie GPGB mainai

TIPKD 17 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija organizuotų keitimąsi informacija apie GPGB. Tuo tikslu Keitimosi informacija forumas (KIF), kuriam priklauso įvairios suinteresuotosios šalys, subūrė atstovus iš visų valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių ir nevyriausybinių aplinkos apsaugos organizacijų (NVO). KIF aptaria bendruosius keitimosi informacija apie GPGB klausimus ir pateikia savo nuomonę apie atskirus GPGBID prieš Komisijai juos priimant.

Informacija keičiamasi techninėse atskiriems sektoriams skirtose darbo grupėse, kurioms priklauso valstybių narių, pramonės ir NVO ekspertai. Keitimąsi informacija valdo Komisijos Europos TIPK biuras[9] (ETIPKB). ETIPKB atsakingas už GPGBID rengimą.

Iki šiol Komisija iš viso priėmė 33 GPGBID, skirtus tiek atskiriems sektoriams (27), tiek horizontaliesiems klausimams (6). GPGBID reikia reguliariai persvarstyti; Komisija siekia, kad tai būtų daroma maždaug kas 8 metus. Pirmasis persvarstytas GPGBID (skirtas cemento, kalkių ir magnio oksido pramonei) buvo priimtas 2010 m. birželio mėn., o šiuo metu peržiūrimi dar devyni tokie dokumentai.

Valstybės narės pripažino, kad GPGBID padeda įgyvendinti direktyvą, ir pareiškė iš esmės esančios patenkintos jų turiniu. Kai kurios valstybės narės, tokios kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija ir Ispanija, išsiverčia visus GPGBID arba atskiras jų dalis.

PITD paaiškintas GPGBID teisinis statusas ir įvairių subjektų vaidmuo keičiantis informacija. Tai užtikrins aukštos kokybės rezultatus ir pagerins GPGB išvadų taikymą įgyvendinant direktyvą.

Patikros ir reikalavimų vykdymo užtikrinimas

TIPKD 14 straipsnyje reikalaujama, kad veiklos vykdytojai reguliariai praneštų kompetentingoms institucijoms apie išmetamųjų teršalų stebėsenos rezultatus ir suteiktų kompetentingų institucijų atstovams visą būtiną pagalbą atliekant patikras vietoje. Faktinė stebėjimo, kaip laikomasi reikalavimų, ir jų vykdymo užtikrinimo veikla labai skiriasi tiek atskirose valstybėse narėse, tiek vienoje valstybėje narėje. Dauguma valstybių narių sukūrė internetines duomenų bazes ir (arba) elektroninio pašto sistemas stebėsenos ataskaitoms teikti. Komisija ragina naudotis tokiomis veiklos vykdytojų ir valdžios institucijų keitimąsi informacija ir administracinę naštą palengvinančiomis priemonėmis.

Kelios valstybės narės (Slovėnija, Jungtinė Karalystė, Vengrija, Estija, Lietuva, Prancūzija, Malta ir Kipras) nustatė mažiausią reikalaujamą patikrų vietoje dažnį (paprastai vieną kartą per metus). Tačiau kai kuriais atvejais patikras vietoje rengti leidžiama ir rečiau.

PITD dar labiau išplėtotos reikalavimų laikymosi stebėjimo nuostatos. Ja siekiama taikyti rizika grindžiamą patikros metodą, tačiau nustatomas ir mažiausias reikalaujamas apsilankymų vietoje dažnis. Ši direktyva bus pažangiausia aplinkos apsaugos direktyva reikalavimų vykdymo užtikrinimo ir patikros vykdymo atžvilgiu.

Visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas

Per pastarąjį ataskaitinį laikotarpį daugelis valstybių narių pradėjo geriau teikti informaciją visuomenei ir suaktyvino visuomenės dalyvavimą. Dabar informacija atnaujinama dažniau, skelbiama viešose duomenų bazėse arba interneto svetainėse ir sudaromos galimybės ja naudotis kitoms valstybėms narėms. Be to, visos valstybės narės skatina naudotis naujosiomis prieigos prie informacijos technologijomis. Vis dažniau leidimai skelbiami internete.

Kai kurios valstybės narės informaciją apie pramoninius išmetamuosius teršalus įtraukia į bendrą informacinę sistemą, pavyzdžiui, Išleidžiamų ir perduodamų teršalų registruose (IPTR) sukauptus duomenis pateikdamos kartu su informacija apie TIPK įrenginius. Komisija palankiai vertina šias iniciatyvas ir ragina visas valstybes nares skatinti tokį integracijos procesą.

ES lygmeniu Europos IPTR (http://prtr.ec.europa.eu/) pateikiama informacija maždaug apie 25 000 pramonės įrenginių, iš kurių daugumai taikoma TIPKD. Be to, Komisija suteikia galimybę naudotis valstybių narių pateikta informacija apie TIPKD ir kelias kitas direktyvas, reglamentuojančias pramoninius išmetamuosius teršalus, per Pramoninių išmetamųjų teršalų ataskaitų teikimo informacinę sistemą, kurią galima rasti http://iris.eionet.europa.eu/.

PITD piliečiams suteikiama daugiau teisių naudotis informacija ir, visų pirma, sustiprinamos nuostatos dėl būtinybės viešai skelbti sprendimus, kuriais nukrypstama nuo GPGB išvadų taikymo išduodant leidimus, arba naudojimosi internetu siekiant užtikrinti tokias teises.

Aplinkos kokybės standartai

TIPKD reikalaujama, kad tais atvejais, kai aplinkos kokybės standartuose reikalaujama laikytis griežtesnių sąlygų nei tų, kurių būtų laikomasi taikant GPGB, kompetentingos institucijos į TIPK leidimus įtrauktų papildomas priemones. Šį reikalavimą į nacionalinę teisę perkėlė visos valstybės narės. Tačiau tik šešios valstybės narės pranešė apie poreikį taikyti tas nuostatas.

Papildomos priemonės, kurių imtasi, yra, pavyzdžiui, Danijoje, Airijoje, Italijoje ir Belgijoje taikomi reikalavimai, susiję su nuotekų išleidimu į geriamo vandens teritorijas.

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas

TIPKD reikalaujama, kad tais atvejais, kai valstybė narė žino, kad įrenginio eksploatavimas gali turėti didelių neigiamų pasekmių aplinkai kitoje valstybėje narėje, veiklos vykdytojas perduotų atitinkamai valstybės narės institucijai visą informaciją, kurią reikia pateikti pagal tos direktyvos V priedą. Tokia informacija yra leidimo paraiška ir išsamūs duomenys apie kompetentingą instituciją, kuri atsakinga už sprendimo išduoti leidimą priėmimą. Kaip ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, valstybės narės nurodė, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas nėra aktyvus. Aštuonios valstybės narės (Vokietija, Belgija, Italija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Prancūzija ir Nyderlandai) ataskaitose nurodė taikiusios šias nuostatas išduodamos leidimus, tačiau tik nedaugeliu atvejų.

2.3 Komisijos TIPK įgyvendinimo veiksmų planas

Komunikate „Dėl geresnės pramoninių išmetamųjų teršalų politikos“[10] Komisija pateikė įgyvendinimo planą, kuriuo siekiama išspręsti nemažai svarbiausių klausimų, įskaitant tai, kaip valstybės narės perkelia direktyvą į nacionalinę teisę ir ją įgyvendina ir kaip galima geriau plėtoti GPGBID. Iš I priedo lentelės, kurioje apibendrinama informacija, matyti, kad veiksmų planas jau beveik visiškai įgyvendintas, daugiausia dėl PITD.

Įsigaliojus PITD Komisija padės valstybėms narėms visiškai ją perkelti ir įgyvendinti. Todėl kai kurie I priede išvardyti veiksmai bus toliau vykdomi ir įgyvendinant PIT direktyvą.

3. TED

TED siekiama išvengti į orą išmetamų lakiųjų organinių junginių (LOJ) poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai arba jį sumažinti. Visų pirma ja skatinama žmonių sveikatai labiausiai kenkiančius tirpiklius pakeisti mažiau kenksmingais. TED taikoma įvairiai veiklai, kurią vykdant naudojami organiniai tirpikliai, tokiai kaip dangų dengimas, riebalų šalinimas, spausdinimas ir rašalo gamyba. Joje reikalaujama, kad visi į jos taikymo sritį patenkantys įrenginiai iki 2007 m. spalio mėn. pabaigos būtų įregistruoti arba būtų išduoti leidimai juos eksploatuoti.

Į PITD įtrauktos TED nuostatos.

3.1 TED perkėlimas į nacionalinę teisę

Iš esmės valstybės narės šią direktyvą perkėlė į nacionalinę teisę, tačiau pastaruoju metu tikrinant atitiktį buvo nustatytos kelios problemos, visų pirma susijusios su tam tikrų apibrėžčių, stebėsenos reikalavimų, direktyvos taikymo srities ir išmetamųjų teršalų ribinių verčių perkėlimu. Komisija, padėdama valstybėms narėms į nacionalinę teisę perkelti PITD, atsižvelgs į šiuos dalykus.

3.2 TED įgyvendinimas (2003–2007 m.)

Bendrieji įgyvendinimo klausimai

Iš valstybių narių pateiktos informacijos matyti, kad nekyla jokių TED įgyvendinimo problemų. Iš esmės valstybės narės įgyvendino direktyvos nuostatas ir taiko priemones ir tvarką, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įvairių su direktyva susijusių aspektų. Reikalavimų laikymasis užtikrinamas vykdant stebėseną ir taikant ataskaitų teikimo įpareigojimus, atliekant patikras ir imantis reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų (tikrinami dokumentai ir atliekamos patikros vietoje) ir toliau gerinamas taikant papildomas priemones, tokias kaip kompetentingoms institucijoms skirti mokymai ir rengiamos gairės.

Kelios valstybės narės pranešė, kad tam tikrų problemų kyla TED įgyvendinant sausojo cheminio valymo sektoriuje. Kai kurios kompetentingos institucijos mano, kad tirpiklių valdymo planą – pagrindinę vertinimo, kiek įrenginiai atitinka reikalavimus, priemonę – šiame sektoriuje taikyti per sudėtinga ir labai sunku užtikrinti jo vykdymą, nes įrenginių daug, o dauguma susijusių įmonių – mažos. Kai kurios valstybės narės, laikydamosi TED nuostatų, sukūrė supaprastintus įgyvendinimo ir atitikties tikrinimo metodus, o Komisija toliau tęsia diskusijas šiuo klausimu.

Įrenginiai, kuriems taikoma direktyva

2007 m. pabaigoje maždaug 53 000 esamų įrenginių, kuriems taikoma TED, veikė ES-27 valstybėse narėse. Priėmus Direktyvą 2004/42/EB[11] (Apdailos dažų direktyvą), kuria iš dalies pakeista TED ir kurioje numatyta TED beveik nebetaikyti transporto priemonių pakartotinės apdailos atveju, labai sumažėjo valstybių narių esamų įrenginių skaičius. 2004 m. pabaigoje dauguma įrenginių, kuriems taikoma TED (ES-15 valstybėse narėse), priklausė transporto priemonių pakartotinės apdailos sektoriui (54 %) ir sausojo cheminio valymo sektoriui (16 %). Tačiau 2007 m. pabaigoje sausojo cheminio valymo sektorius tapo didžiausiu – jam priklausė 39 % įrenginių. Kai kurios valstybės narės ir toliau teikė transporto priemonių dengimo dangomis ir pakartotinės apdailos ataskaitas pagal TED (27 % visų įrenginių, apie kuriuos pateiktos ataskaitos), nors šiai veiklai direktyva buvo beveik nebetaikoma.

Remiantis pateiktais duomenimis, tik nedidelė visų esamų įrenginių dalis buvo įregistruota arba buvo suteikti leidimai juos eksploatuoti po 2003 m. Tai rodo, kad iki tos datos daug valstybių narių jau buvo priėmusios įstatymus, pagal kuriuos tokie įrenginiai turėjo būti registruojami arba reikėjo gauti leidimus juos eksploatuoti.

Naudojimasis įvairiais išmetamųjų teršalų mažinimo būdais

TED valstybėms narėms suteikiamos dvi pagrindinės galimybės, kuriomis naudojantis galima tiek, kiek reikalaujama, sumažinti iš atskirų įrenginių išmetamų LOJ kiekį: jie turi atitikti išmetamųjų teršalų ribines vertes arba pasiekti pagal taršos mažinimo planą nustatytus lygiaverčius tikslus.

Iš pateiktos informacijos matyti, kad daugelyje valstybių narių antroji galimybė taikoma tik labai nedaugeliui įrenginių, jei tokių išvis yra. Be to, atrodo, kad kai kurios kompetentingos institucijos renkasi galimybę laikytis išmetamųjų teršalų ribinių verčių, nes sudėtinga įvertinti taršos mažinimo planų ir išmetamųjų teršalų ribinių verčių taikymo lygiavertiškumą. Taip visų pirma yra valstybėse narėse, kuriose dar prieš įgyvendinant TED įrenginių veikla buvo reglamentuojama nustatant išmetamųjų teršalų ribines vertes.

TED valstybėms narėms suteikiama ir trečioji galimybė laikytis reikalavimų – sudaryti nacionalinį veiksmų planą, kuriuo bendrą išmetamų LOJ kiekį siekiama sumažinti tiek pat, kiek jis būtų sumažintas atskiruose įrenginiuose. Nė viena valstybė narė neįgyvendino tokio nacionalinio plano.

Nuokrypis nuo išmetamųjų teršalų ribinių verčių

TED leidžiama nukrypti nuo tam tikrų ribinių verčių tais atvejais, kai įrodoma, kad ekonominiu ir techniniu požiūriu neįmanoma taikyti taršos mažinimo priemonių. Tai gali būti taikoma tokiai veiklai kaip laivų ir orlaivių statyba, kurios negalima vykdyti ribojančiomis sąlygomis. Maždaug pusė valstybių narių pranešė taikančios leidžiančias nukrypti nuostatas, tačiau jos buvo taikomos mažiau nei 0,01 % bendro įrenginių skaičiaus. Remiantis gauta informacija nebuvo įmanoma įvertinti taikomų kriterijų arba reikalaujamų alternatyvių sąlygų.

Iniciatyvos, kurių Komisija imasi direktyvos įgyvendinimui skatinti

TED 7 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija užtikrintų keitimąsi informacija apie organinių tirpiklių naudojimą ir jų pakeitimą kitais tirpikliais. Tuo tikslu Komisija sukūrė interneto svetainę, kurioje suteikiama prieiga prie informacinių dokumentų ir skelbiama geroji su tirpiklių pakaitalais susijusi patirtis[12], taip pat skelbiami konkrečiai veiklai skirti informaciniai dokumentai[13]. Komisija taip pat glaudžiai bendradarbiavo su valstybėmis narėmis siekdama pateikti atsakymus į kilusius su TED įgyvendinimu susijusius klausimus, visų pirma klausimus apie taršos mažinimo plano aprėptį ir taikymą.

Sąveika su kitais ES teisės aktais

Apdailos dažų direktyvoje nustatytos tam tikrų apdailos dažų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų LOJ koncentracijos ribinės vertės. Kai kurie iš šių produktų naudojami įrenginiuose, kuriems taikoma TED. Todėl siekiant, kad TED nebebūtų taikoma šiai veiklai, ji buvo iš dalies pakeista. Kaip nurodyta pirmiau, iš dalies pakeitus minėtą direktyvą itin sumažėjo įrenginių, kuriems ji taikoma. Tačiau kai kurios valstybės narės nusprendė TED reikalavimus ir toliau taikyti šiam sektoriui, kaip aiškiai leidžiama Apdailos dažų direktyvoje. Apdailos dažų direktyvoje taip pat numatyta, kad kai kuriems produktams galima netaikyti LOJ ribinių verčių, jei tie produktai parduodami naudoti tik įrenginiuose, kuriems taikoma TED.

Tai, kad abi direktyvos iš dalies sutampa, kėlė nerimą daliai suinteresuotųjų šalių ir kompetentingų institucijų. Komisija bandė paaiškinti šią situaciją, ir šis klausimas taip pat apsvarstytas persvarstant Apdailos dažų direktyvą, apie kurią Komisija pateiks ataskaitą atskirame komunikate.

Kai kuriems didesniems įrenginiams, kuriuose vykdoma paviršių apdorojimo veikla, taikomos TED ir TIPKD. Todėl šiuos įrenginius turėtų būti leidžiama eksploatuoti leidimuose nustačius GPGB grindžiamas išmetamųjų teršalų ribines vertes. Tais atvejais minimalūs reikalavimai bus TED nustatytos ribinės vertės. TED ir TIPKD sąveika išsamiau apsvarstoma PITD.

4. Baigiamosios pastabos

TIPKD

Valstybių narių pateiktos TIPKD įgyvendinimo ataskaitos atskleidė kai kurių valstybių narių poreikį pabaigti leidimų išdavimo procesą, kad būtų užtikrinta atitiktis direktyvai. Be to, Komisijos atlikti atvejų tyrimai rodo, kad leidimai nepakankamai grindžiami GPGB. Dar buvo nustatyta įvairių kitų klausimų, tokių kaip poreikis įdiegti nuoseklesnį patikros mechanizmą, poreikis sumažinti administracinę naštą ir tai, kad TIPKD negalima pasiekti kai kurių pagrindinių politikos tikslų. Šiuos klausimus spręsti turėtų labiausiai padėti PITD.

TED

Iš valstybių narių pateiktų ataskaitų, kuriose nagrinėjamas TED įgyvendinimas iki galutinio esamiems įrenginiams nustatyto termino, matyti, kad didelių horizontaliųjų klausimų nekilo. TED įgyvendinant sausojo cheminio valymo sektoriuje dėl specialių to sektoriaus ypatumų kilo kelios problemos, tačiau kuriami reikiami supaprastinti jų sprendimo būdai.

Būsimoji Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva

PITD, kuri kol kas dar nėra galutinai priimta, septynios direktyvos, įskaitant TIPKD ir TED, bus sujungtos į vieną teisės aktą. Taip bus paaiškinta visų šių teisės aktų sąveika ir racionalizuota daug svarbių nuostatų, įskaitant su stebėsena ir ataskaitų teikimu susijusias nuostatas.

PITD labai sustiprinamas PGB vaidmuo išduodant leidimus ir sprendžiami kai kurie TIPKD trūkumai, visų pirma susiję su leidimų persvarstymu ir patikromis. Tikimasi, kad įsigaliojus PITD valstybės narės veiksmingiau įgyvendins TIPKD.

Būsimi veiksmai

Vis dar planuojama teikti TED ir TIPKD įgyvendinimo ataskaitas (atitinkamai 2008–2010 m. ir 2009–2011 m.) prieš įsigaliojant PITD. Komisija toliau nagrinės, kaip įgyvendinami šie du teisės aktai. Tuo pat metu Komisija rengsis padėti valstybėms narėms perkelti PITD į nacionalinę teisę bei ją įgyvendinti ir jas skatinti tai daryti.

I priedas. Pažangos įgyvendinant 2007 m. Komisijos TIPK veiksmų planą vertinimas

Priemonė | Pažangos vertinimas |

1. Užtikrinti visišką direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę. | 25 valstybės narėse TIPK direktyva perkelta teisingai. Toliau nagrinėjamos Estijos ir Lietuvos bylos. |

2. Padėti valstybėms narėms mažinti nereikalingą administracinę naštą. | PITD nereikalingą administracinę naštą sumažins 32 mln. EUR per metus. Siekiant sumažinti nacionalinę naštą toliau dirbama su Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupe administracinės naštos klausimams spręsti ir su valstybėmis narėmis. |

3. Padėti valstybėms narėms įgyvendinti teisės aktus. | Komisija toliau bendravo su valstybėmis narėmis, kurioms kyla su leidimų išdavimu susijusių problemų. Visoje ES dalijamasi su TIPKD įgyvendinimu susijusia informacija ir drauge su valstybėmis narėmis rengiami seminarai. |

4. Sustiprinta pramoninius išmetamuosius teršalus reglamentuojančių teisės aktų taikymo stebėsena ir atitikties patikros. | Komisija šiuo metu tikrina bendrą išduotų leidimų skaičių ir daugumoje valstybių narių išduotų atskirų leidimų skaičių. Besikartojanti direktyvos įgyvendinimo apžvalga atsižvelgiant į piliečių skundus ir Europos Parlamento klausimus. Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras (EIPTR), skirtas stebėti ir nustatyti galimus įgyvendinimo klausimus. |

5. Gerinti duomenų, skirtų GPGBID persvarstyti, rinkimą ir nustatyti tvirtesnes sąsajas su mokslinių tyrimų bendrąja programa. | Duomenų, skirtų GPGBID persvarstyti, rinkimo ir teikimo gairių paskelbimas. Dirbama su Mokslinių tyrimų ir plėtros generaliniu direktoratu siekiant nustatyti GPGBID ir mokslinių tyrimų bendrosios programos sąsajas. Sustiprintas naujų gamybos būdų statusas įgyvendinant PITD. |

[1] Nuorodos – COM(2003) 354, COM(2005) 540, COM(2007) 843.

[2] Ši informacija apibendrinta ir išsamiau išanalizuota dviejose techninėse ataskaitose http://circa.europa.eu/Public/irc/env/voc/library?l=/2006_reportspdf/_EN_1.0_&a=d ir http://circa.europa.eu/Public/irc/env/voc/library?l=/implementation_2005-07/final12_marchpdf/_EN_1.0_&a=d.

[3] Su TIPKD susijęs klausimynas pateikiamas Sprendime 2006/194/EB, o su TED susijęs klausimynas – Sprendime 2002/529/EB.

[4] Daugiau informacijos apie ReportNet pateikiama http://www.eionet.europa.eu/reportnet.

[5] Daugiau informacijos apie Pramoninių išmetamųjų teršalų ataskaitų teikimo informacinę sistemą pateikiama http://iris.eionet.europa.eu/.

[6] TIPKD nauja redakcija, be TED ir TIPKD, apima Didelių kurą deginančių įrenginių direktyvą (DKDĮD) (2001/80/EB), Atliekų deginimo direktyvą (ADD) (2000/76/EB) ir 3 direktyvas dėl titano dioksido (78/176/EEB, 82/883/EEB ir 92/112/EEB).

[7] Europos Parlamentas susitarė dėl savo pozicijos per antrąjį svarstymą 2010 m. liepos 7 d. http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P7-TA-2010-0267+0+DOC+XML+V0//EN&language=EN#top.

[8] http://circa.europa.eu/Public/irc/env/ippc_rev/library. Trečioji ataskaita bus paskelbta šioje svetainėje 2011 m.

[9] Daugiau informacijos apie TIPK biurą pateikiama http://eippcb.jrc.es/.

[10] COM(2007) 843 galutinis.

[11] OL L 143, 2004 4 30, p. 87–96.

[12] http://ec.europa.eu/environment/air/pollutants/stationary/solvents/index.htm.

[13] http://circa.europa.eu/Public/irc/env/voc/library?l=/guidance_documents/final_versions&vm=detailed&sb=Title..