[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.10.8

KOM(2010) 543 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje

1. NUO GERESNIO LINK SUMANAUS REGULIAVIMO. CIKLO PABAIGA

Reguliavimo politikos srityje daug galima pasimokyti iš pastarųjų dvejų metų ekonominių ir finansinių problemų. Svarbiausia – šios problemos patvirtino, kad rinkos neveikia atskirai. Jų tikslas – suteikti ilgalaikę gerovę visiems, o tai ne visada pasiekiama veikiant pavieniui. Šioje srityje reguliavimas būtų teigiamas ir reikalingas reiškinys. Dėl krizės tapo akivaizdu, kad reikia ištaisyti neišsamias, neveiksmingas ir nepakankamas reguliavimo priemones; daugeliu atvejų tai reikia padaryti nedelsiant.

Reguliavimą turime traktuoti kaip piliečių interesų gynimo priemonę, kuri apims daugelį viešosios politikos tikslų, pradedant finansinio stabilumo užtikrinimu ir baigiant kova su klimato kaita. ES teisės aktais taip pat prisidedama prie verslo konkurencingumo, palaikant bendrąją rinką, mažinant dėl skirtingų nacionalinių taisyklių atsirandantį vidaus rinkos susiskaldymą. Kartu, turint omenyje mūsų priklausomybę nuo verslo, ypač nuo mažų ir vidutinių įmonių, norėdami grįžti prie tvaraus augimo turime kiek galima labiau sumažinti jų administracinę naštą ir sudaryti sąlygas joms kuo veiksmingiau veikti bei konkuruoti.

Trumpai tariant, jei norime pasiekti „Europa 2020“ strategijoje[1] numatytus plataus užmojo pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus, labai svarbu priimti tinkamus teisės aktus.

Įgyvendindama geresnio reglamentavimo darbotvarkę Komisija padarė didelę pažangą formuodama politiką ir teikdama teisės aktų pasiūlymus. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimai jau tapo pagrindinėmis politikos formavimo dalimis. Dėl to pagerėjo skaidrumas ir atskaitomybė, skatinamas įrodymais pagrįstos politikos formavimas. Ši sistema laikoma gera patirtimi Europos Sąjungoje, ja remiantis lengviau priimti sprendimus ES institucijose[2]. Komisija supaprastino daug galiojančių teisės aktų ir padarė didelę pažangą mažindama administracinę naštą.

Komisija įsitikinusi, kad atėjo laikas imtis ryžtingesnių veiksmų. Geresnį reglamentavimą turi pakeisti sumanus reguliavimas, kuris turi tapti Komisijos darbo kultūros dalimi. Komisijos Pirmininkas prisiėmė tiesioginę atsakomybę už sumanų reguliavimą, o šiame komunikate išdėstoma, ką tai reikš praktiškai. Komunikatas remiasi keletu pasiūlymų, tarp kurių – Europos Parlamento neseniai priimta rezoliucija dėl geresnės teisėkūros[3], viešos konsultacijos[4], Europos Audito Rūmų ataskaita apie poveikio vertinimą ES institucijose[5] ir Poveikio vertinimo valdybos ataskaitos[6]. Remdamasi šiais dokumentais Komisija iškėlė keletą svarbiausių minčių.

Pirma, sumanus reguliavimas susijęs su visu politikos ciklu: nuo teisės akto rengimo iki jo taikymo, vykdymo, vertinimo ir taisymo. Rengdami naujus teisės aktus turime remtis poveikio vertinimo sistemos privalumais. Tačiau norint, kad būtų pasiekta pageidaujamų rezultatų, šias pastangas turi lydėti panašios galiojančių teisės aktų valdymo ir įgyvendinimo pastangos. Todėl visi subjektai turi geriau suvokti, kad tinkamai įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir keisti juos atsižvelgiant į patirtį yra taip pat svarbu, kaip siūlyti naujus teisės aktus.

Antra, už sumanų reguliavimą ir toliau kartu turi būti atsakingos ES institucijos ir valstybės narės. Jų padaryta pažanga nevienoda, ir Komisija tęs darbą su jomis siekdama užtikrinti, kad visos aktyviai toliau įgyvendintų darbotvarkę. Kartu reikia aiškiau suvokti, kad sumanus reguliavimas nėra savitikslis. Jis turi būti neatsiejama mūsų bendrų pastangų visose politikos srityse dalis.

Trečia, siekiant sumanaus reguliavimo pagrindinį vaidmenį turi atlikti tie, kuriems reguliavimo klausimai aktualiausi. Komisija padarė didžiulę pažangą įtraukdama suinteresuotąsias šalis į politikos formavimą. Galima žengti dar toliau – Komisija prailgins savo konsultacijų trukmę ir peržiūrės savo konsultacijų procesą, kad suprastų, kaip dar labiau padidinti piliečių ir suinteresuotųjų šalių įtaką. Tai padės praktiškai įgyvendinti Lisabonos sutarties dalyvaujamosios demokratijos nuostatas[7].

Kituose skyriuose pateikiamos numatytos šių klausimų sprendimo priemonės.

2. VALDYTI TEISėS AKTų KOKYBę VISUOSE POLITIKOS CIKLO ETAPUOSE

Sumanaus reguliavimo tikslas – rengti ir teikti kuo geresnės kokybės teisės aktus, kuriuose laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų[8]. Šio tikslo turi būti siekiama visais politikos ciklo etapais: nuo teisės akto rengimo iki jo taisymo. Komisijos investicijas į poveikio vertinimus atperka geresnė naujų teisės aktų kokybė. Tačiau atsižvelgdami į tai, kad daugiausia naudos ir sąnaudų atsiranda dėl galiojančių teisės aktų, turime imtis tinkamų priemonių juos valdyti sistemingiau. Todėl įgyvendinant sumanaus reguliavimo politiką bus labiau atsižvelgiama į galiojančių teisės aktų taikymo ir veiksmingumo vertinimą.

2.1. Pagerinti galiojančius ES teisės aktus

Paprastinti ES teisės aktus ir mažinti administracinę naštą

Ankstesnė Komisija įgyvendino dvi teisės aktų gerinimo programas. Pirma, paprastinimo programa atnešė daug naudos piliečiams ir įmonėms[9]. Buvo priimti 155 pasiūlymai, o į 2010 m. atnaujintą programą įtrauktos 46 naujos iniciatyvos. Antra, įgyvendinama Administracinės naštos mažinimo ES veiksmų programa[10], kurios tikslas – iki 2012 m. 25 proc. sumažinti biurokratizmą – jau dabar pasiektas ir viršijamas. Komisija pateikė pasiūlymų, kuriuos priėmus Europos įmonės kasmet sutaupytų 38 mlrd. EUR iš administracinėms išlaidoms numatytų 124 mlrd. EUR, t. y. administracinė našta sumažėtų 31 %. Neseniai Europos Parlamentas ir Taryba pritarė pridėtinės vertės mokesčio pasiūlymui, dėl kurio būtų sutaupyta maždaug 18,4 mlrd. EUR, ir svarsto kitą pasiūlymą – leisti daugiau nei 5 mln. labai mažų įmonių netaikyti ES apskaitos taisyklių[11].

Šios rezultatyvios pastangos turi būti tęsiamos ES ir nacionaliniu lygmeniu, kad programa būtų įgyvendinta iki 2012 m. Tačiau Komisija įsitikinusi, kad pastangos turi būti dedamos ne tik įgyvendinant šią programą, bet ir mažinant administracinę naštą visur, kur tik galima. To pasiekti geriausiai būtų galima vadovautis platesne koncepcija, kurioje būtų atsižvelgiama į visus teisės aktų naudingumą ir efektyvumą lemiančius veiksnius.

Todėl Komisija stengiasi ir paprastinti teisės aktus, ir mažinti administracinę naštą. Tai padės atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių išreikštą susirūpinimą, esą įmonės ne visada patiria administracinės naštos mažinimo naudą, be kita ko, dėl pareigų, kurios, nors kainuoja nedaug, vis vien erzina. Komisija pratęsė Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės įgaliojimus patarinėti šiais klausimais iki 2012 m. pabaigos, kai paprastinimas ir administracinės naštos mažinimas bus įtraukti į Komisijos galiojančių ES teisės aktų valdymo koncepciją. Kaip ir anksčiau, Komisija užtikrins, kad paprastinimo arba administracinės naštos mažinimo priemonės nekenktų strateginiams teisės aktų tikslams.

Įvertinti galiojančių teisės aktų teikiamą naudą ir su jais susijusias sąnaudas

Pagrindinė šios koncepcijos dalis bus teisės aktų ex post vertinimas[12]. Komisija jau seniai vertina išlaidų programas. Ji pradėjo vertinti tam tikrų politikos sričių, tokių kaip viešųjų pirkimų, profesinių kvalifikacijų ir darbo sąlygų, teisės aktus. Ši koncepcija turi būti taikoma plačiau, kad teisės aktų vertinimas taptų neatsiejama sumanaus reguliavimo dalimi. Vertinant ES teisės aktų naudingumą ir efektyvumą pagerės politikos formavimo kokybė, bus galima numatyti naujas teisės aktų paprastinimo ir administracinės naštos mažinimo galimybes. Iš viešų konsultacijų paaiškėjo, kad į tokio tipo vertinimą žiūrima labai palankiai. Taip pat paaiškėjo, kad nedaug valstybių narių jį atlieka. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad nacionalinės administracijos paprastai geriau žino, kaip teisės aktai taikomi praktiškai, Komisija turės glaudžiai bendradarbiauti su jomis, kad išplėtotų šią koncepciją.

Vertindami atskiras iniciatyvas ne visada galime susidaryti išsamų vaizdą. Dažnai reikalingas strategiškesnis požiūris. Iš išsamių bendrosios žemės ūkio, žuvininkystės ir struktūrinės politikos vertinimų paaiškėjo, kad tokia koncepcija reikalinga[13]. Komisija pasinaudos šia patirtimi ir atskirų teisės aktų vertinimą papildys išsamesniais strateginiais vertinimais. Šiomis „tinkamumo patikromis“ bus vertinama, ar konkrečios politikos srities reguliavimo sistema atitinka jos tikslą ir, jei taip nėra, ką reikėtų pakeisti. Tikslas – nustatyti pernelyg dideles kliūtis, nesuderinamumus ir pasenusias arba neveiksmingas priemones, taip pat bendrą teisės aktų poveikį.

Ir vertinimas, ir „tinkamumo patikros“ turi būti glaudžiai susiję su įgyvendinimo, vykdymo ir pažeidimų srityje atliekamu darbu, aprašytu 2.3 skyriuje. Sukaupus informaciją apie šią veiklą bus galima susidaryti aiškų vaizdą, kaip veikia galiojantys teisės aktai ir ką reikėtų keisti.

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija, siekdama gerinti galiojančių teisės aktų kokybę, ketina:

i) garantuoti, kad visi svarbūs naujų arba peržiūrėtų teisės aktų pasiūlymai būtų pagrįsti galiojančių teisės aktų vertinimu. Komisija pradės taikyti šią koncepciją dabartinės kadencijos metu ir peržiūrės vertinimo gaires, kad užtikrintų, jog vertinimuose būtų nustatyta, ar teisės aktai duoda laukiamų rezultatų, ir įvertintų susijusias sąnaudas;

ii) užtikrinti skaidrumą, specialioje interneto svetainėje skelbdama teisės aktų vertinimo planą, kad valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų parengti savo nuomones ankstyvojoje stadijoje;

iii) atlikti keturias 2010 m. pradėtas „tinkamumo patikras“ aplinkos, transporto, užimtumo bei socialinės politikos ir pramonės politikos srityje, o 2011 m., remdamasi šia patirtimi, pritaikyti šią koncepciją kitose srityse;

iv) iki 2012 m. užbaigti administracinės naštos mažinimo programą ir įtraukti šios programos ir teisės aktų paprastinimo veiklos patirtį į vertinimo ir politikos formavimo procesą;

v) patobulinti konsultacijoms skirtą interneto svetainę, kad suinteresuotosios šalys galėtų paprasčiau išreikšti savo nuomonę administracinės naštos ir teisės aktų paprastinimo klausimais[14];

vi) paraginti valstybes nares naudotis ES teisės aktų teikiamomis galimybėmis panaikinti pareigas tam tikrų rūšių įmonėms, kaip antai MVĮ. Komisija paprašė, kad Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupė iki 2011 m. lapkričio mėn. parengtų ataskaitą apie geriausią valstybių narių patirtį kuo paprasčiau įgyvendinant ES teisės aktus. Kartu Komisija išnagrinės perteklinio reguliavimo[15] klausimą ir paskelbs visas svarbiausias išvadas;

vii) prireikus koreguoti Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės sudėtį – atsižvelgiant į tai, kad ji vis daugiau dalyvauja teisės aktų paprastinimo ir administracinės naštos mažinimo veikloje, įtraukti į grupę MVĮ ir ne verslo sektoriaus atstovus.

Kartu Komisija ir toliau ragins Europos Parlamentą ir Tarybą greitai priimti jau pateiktus teisės aktų paprastinimo ir administracinės naštos mažinimo pasiūlymus ir naujus pasiūlymus, kuriuos ji pateiks ateinančiais metais. Komisija ragina valstybes nares juos greitai įgyvendinti.

2.2. Garantuoti, kad nauji teisės aktai būtų kuo geresni

Komisija sukūrė poveikio vertinimo sistemą, kad parengtų rodiklius, padėsiančius priimti politinius sprendimus, ir kad suteiktų daugiau informacijos apie pasirinktų politinių galimybių naudą ir sąnaudas[16]. Pagrindinė šios sistemos dalis – poveikio vertinimo valdyba, kuri atlieka nepriklausomą Komisijos poveikio vertinimų kokybės kontrolę. Nuo įkūrimo 2006 m. ji pateikė daugiau nei 400 nuomonių, su kuriomis visuomenė gali susipažinti[17].

Europos Audito Rūmai patvirtino, kad, lyginant su kitomis ES sistemomis, ši poveikio vertinimo sistema yra gera, ir kad ją galima laikyti gera praktika daugelyje sričių. Audito Rūmai nustatė, kad poveikio vertinimo valdyba atlieka vertingą kokybės kontrolę, poveikio vertinimai tapo neatsiejama politikos formavimo Komisijoje dalimi ir kad jie labai naudingi Europos Parlamentui ir Tarybai svarstant Komisijos pasiūlymus. Audito Rūmai taip pat pritarė Komisijos integruotai koncepcijai, paremtai naudos ir sąnaudų analize, kurioje visapusiškai atsižvelgiama į svarbiausią ekonominį, socialinį ir aplinkos poveikį. Ši koncepcija yra plačių užmojų ir neatitinka kai kuriose valstybėse narėse vyraujančio siauresnio požiūrio į sąnaudas arba administracinę naštą. Komisija laikosi nuomonės, kad itin svarbu garantuoti, jog jos siūlomos priemonės yra reikalingos, ekonomiškai efektyvios ir labai kokybiškos.

Esant tokioms aplinkybėms Komisija stiprins esamą sistemą, ir svarbiausia bus užtikrinti, kad išnaudojamos visos jos galimybės. Remdamasi Audito Rūmų pastabomis apie galimus patobulinimus, kurių dauguma sutampa su viešose konsultacijose poveikio vertinimo valdybos ir suinteresuotųjų šalių pateiktais pasiūlymais, Komisija konstatavo šiuos pagrindinius faktus.

i) Kai Audito Rūmai patvirtino, kad poveikio vertinimo valdybos veikla yra veiksminga, Pirmininkas dar labiau sustiprino jos vaidmenį – reikalinga teigiama valdybos nuomonė, kad Komisija galėtų teikti sprendimo pasiūlymą[18]. Iš atviro poveikio vertinimo valdybos nuomonėse[19] reiškiamo požiūrio matyti, kad ji yra nepriklausoma; jei reikia, ji taip pat nedvejodama paprašo Komisijos parengti naują analizę. Todėl Komisija nemano, kad jos poveikio vertinimus turėtų tikrinti išorės institucija, kaip siūlė kai kurios suinteresuotosios šalys. Ji laikosi nuomonės, kad išorės institucija būtų nesuderinama su Komisijos iniciatyvos teise arba Europos Parlamento ir Tarybos, kurie atsakingi už Komisijos pasiūlymų peržiūrėjimą, keitimą ir galiausiai priėmimą, instituciniu vaidmeniu. Poveikio vertinimai yra Komisijos vidinio sprendimų priėmimo proceso dalis, todėl nederėtų konkrečiai išorės ekspertų grupei ar suinteresuotajai šaliai suteikti išskirtinės prieigos prie jų.

ii) Poveikio vertinimo veiklos planas turi būti skaidrus, kad suinteresuotosios šalys galėtų kuo anksčiau įsijungti į politikos formavimo procesą. Nuo 2010 m. Komisija skelbia gaires, kuriose išvardijami visi veikiausiai didelį poveikį turėsiantys pasiūlymai, įskaitant deleguotuosius ir įgyvendinimo teisės aktus, ir kuriose nurodoma, ar poveikio vertinimas yra numatytas, ar ne, ir kodėl[20]. Komisijos tarnybos konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis ir įvairiais būdais teikia joms informaciją skirtingais poveikio vertinimo etapais, kad užtikrintų išsamią, nuoseklią ir kruopščią analizę. 4 skyriuje nurodoma, kaip pagerinti konsultacijų procesą. Todėl Komisija nemano, kad reikėtų konsultuotis dėl poveikio vertinimo projektų, kaip prašė kai kurios suinteresuotosios šalys.

iii) Siekdama sustiprinti integruotą poveikio vertinimą, Komisija parengė specialias socialinio poveikio vertinimo gaires[21] ir sukūrė pagalbos administracinės naštos klausimais tarnybą.

iv) Siekdama pabrėžti naują teisinį ES pagrindinių teisių chartijos statusą, Komisija sugriežtins pagrindinių teisių poveikio vertinimą ir parengs tam skirtas specialias gaires.

v) Kai įmanoma, poveikio vertinime turi būti įvertinta nauda ir sąnaudos. Komisija ir toliau darys pažangą šioje srityje, įspėdama, kad ne viską galima įvertinti 27 valstybių narių lygiu: duomenų dažnai nepakanka, o ES teisės aktų poveikis neretai priklauso nuo to, kaip juos taiko nacionalinės administracijos. Be to, tai reiškia, kad informacija, gauta sudėjus ES teisės aktų naudos ir sąnaudų skaičius, kaip siūlo kai kurios suinteresuotosios šalys, ilgainiui nebūtų informatyvi. Pagerėjus konsultacijų procedūrai (žr. 4 skyrių) turėtų būti gaunami geresni duomenys, ir Komisija ieškos praktinių priemonių duomenų prieinamumui pagerinti, pavyzdžiui, su Regionų komiteto ir jo regionų ir vietos valdžios institucijų konsultacijų tinklo pagalba.

2.3. Geriau įgyvendinti ES teisės aktus

ES teisės aktai turi būti tinkamai įgyvendinami, jei norime, kad būtų pasiekti jų tikslai. Nors pirmiausia už tai atsakingos valstybės narės, Komisija glaudžiai su jomis bendradarbiauja. Ji priėmė keletą pagalbos joms priemonių[22]. Tarp jų – „prevenciniai veiksmai“: rengiant naujus teisės aktus ir atliekant su jų poveikio vertinimus, didesnį dėmesį skirti įgyvendinimui ir vykdymui[23]; teikti pagalbą valstybėms narėms įgyvendinant teisės aktus, kad būtų užkirstas kelias problemoms ir vėliau išvengta pažeidimo procedūrų; rengti mokymus apie naujų direktyvų (reglamentuojamų profesijų, draudimo, bankų, apskaitos ir audito) perkėlimą; rengti gaires, kurios padėtų valstybėms narėms įgyvendinti naujus teisės aktus, tokius kaip REACH. Komisija taip pat gali pagerinti teisės aktų vykdymą, teikdama pirmenybę pažeidimų procedūroms ir greičiau nagrinėdama pažeidimų bylas. Komisija rengia metines ES teisės taikymo kontrolės ataskaitas, kuriose šie klausimai nagrinėjami[24].

Siekdama pagerinti ES teisės aktų perkėlimą, įgyvendinimą ir vykdymą, Komisija:

i) Stiprins šių klausimų analizę teisės aktų ex post vertinimuose ir užtikrins, kad rezultatai būtų naudojami rengiant naujų arba peržiūrėtų pasiūlymų poveikio vertinimus.

ii) Plačiau naudos naujų ES teisės aktų įgyvendinimo planus ir toliau prašys valstybių narių rengti atitikties lenteles, iš kurių aiškiai matyti, kaip nacionaliniais teisės aktais perkeliamos ES direktyvose numatytos pareigos. Komisija stebės valstybių narių rezultatus ir skelbs susijusią informaciją[25].

iii) Toliau gerins „EU Pilot“ projekto, kurio tikslas – teikti skubius ir išsamius atsakymus į piliečių ir įmonių klausimus apie ES teisės aktus, efektyvumą, ir skatins jame dalyvauti daugiau valstybių narių[26].

iv) Nagrinės, kaip pagerinti SOLVIT ir supažindinti su juo MVĮ[27].

2.4. Aiškesni ir prieinamesni teisės aktai

Valdyti teisės aktų kokybę – tai kartu ir užtikrinti, kad jie būtų aiškūs bei kuo prieinamesni. Komisija nagrinėja visus naujus teisės aktų pasiūlymus ir užtikrina, kad jų sukuriamos teisės bei pareigos būtų išdėstytos suprantama kalba, tuomet bus paprasčiau juos įgyvendinti ir vykdyti. Kalbant apie galiojančius teisės aktus, Komisija ir toliau kodifikuos, dėstys nauja redakcija ir konsoliduos teisinius tekstus. Ji taip pat mažins teisės aktų kiekį, naikindama pasenusias nuostatas. Galiausiai siekiant pagerinti elektroninę prieigą prie visų ES teisės aktų, bendradarbiaujant su kitomis ES institucijomis kuriamas naujas EUR-Lex portalas. Komisija ragina valstybes nares konsoliduoti nacionalinės teisės aktus, kuriais perkeliami ES teisės aktai, ir sukurti elektroninę prieigą prie jų, pavyzdžiui, per EUR-Lex portalą.

3. BENDRA ATSAKOMYBė

3.1. Europos Parlamentas, Taryba ir patariamosios įstaigos

Plėtojant sumanų reguliavimą, labai svarbus vaidmuo tenka Europos Parlamentui ir Tarybai. Daugelis suinteresuotųjų šalių pageidauja, kad Europos Parlamentas ir Taryba greičiau priimtų pateiktus administracinės naštos mažinimo ir teisės aktų paprastinimo pasiūlymus, ir paragino juos laikytis Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros prisiimtų įsipareigojimų. Nors abi institucijos sutiko atlikti poveikio vertinimus, susijusius su pagrindiniais Komisijos pasiūlymų pakeitimais, iš tiesų tai darė gana retai. Komisija ragina Parlamentą ir Tarybą daryti pažangą šioje srityje. Ji ir toliau teiks konstruktyvius atsakymus į konkrečius šių institucijų prašymus nuodugniau išnagrinėti tam tikrus pradinio jos vertinimo aspektus.

Iš Audito Rūmų ataskaitos matyti, kad abiejų institucijų atstovai poveikio vertinimus laiko naudingais svarstant Komisijos pasiūlymus, nors šie dokumentai retai oficialiai naudojami susitikimuose. Tai gera pradžia, kuria galima pasiremti tolesnėje veikloje. Nors Parlamentas ir Taryba patys priima sprendimus dėl savo vidaus procedūrų, akivaizdu, kad norint nuosekliai plėtoti sumanų reguliavimą, bet kuris Parlamento komitetas ir bet kurios sudėties Taryba turėtų įtraukti poveikio vertinimus į savo svarstymus. Aktyviau įsitraukus į sumanaus reguliavimo procesą būtų galima greičiau išnagrinėti teisės aktų paprastinimo ir administracinės naštos mažinimo pasiūlymus, taip pat kodifikavimo ir naujos redakcijos pasiūlymus.

Europos Parlamentas ėmėsi keleto priemonių šioje srityje: Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas nurodė, kad sistemingiau nagrinės Komisijos poveikio vertinimus, o Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas užsakė atlikti poveikio vertinimą, susijusį su siūlomais direktyvos dėl motinystės atostogų projekto pakeitimais[28]. Komisija pritaria šiems pokyčiams.

Galiausiai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas[29] bei Regionų komitetas[30] nuolat reiškia susidomėjimą sumaniu reguliavimu. Komisija mano, kad šių institucijų patirtis ir tinklai, kuriuos jos gali pasitelkti, gali būti svarbus informacijos šaltinis rengiant poveikio vertinimus.

3.2. Valstybės narės

Siekiant sumanaus reguliavimo tikslų neužteks veikti tik ES lygmeniu. Sumanus reguliavimas turi būti įgyvendinamas ir nacionaliniu lygmeniu, todėl kad daugumą kai kurių svarbiausių sričių, pavyzdžiui, įmonių teisės, mokesčių ir socialinės apsaugos, teisės aktų priima valstybės narės: kaip minėta, už tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą pirmiausia atsakingos valstybės narės. Remiantis Lisabonos sutartimi, nacionaliniai parlamentai tikrina, kaip Komisijos pasiūlymuose taikomas subsidiarumo principas, ir taip gali prisidėti užtikrinant geresnę ES teisės aktų kokybę.

Kai kurios valstybės narės padarė didžiulę pažangą, pavyzdžiui, mažindamos administracinę naštą, tačiau nedaugelis įdiegė tokią plačią kaip Komisijos geresnio reguliavimo sistemą. Komisija supranta, kad sumanaus reguliavimo koncepcija, kuri tiktų visiems, neegzistuoja, ir ragina valstybes nares remiantis turimais žmogiškaisiais ir instituciniais ištekliais nustatyti prioritetus. Tačiau reikėtų pabrėžti tris dalykus.

Pirma, Audito Rūmų nuomone, valstybių narių atliekami poveikio vertinimai prasmingai papildytų Komisijos atliekamus poveikio vertinimus, būtų naudingi diskusijose su Taryba dėl Komisijos pasiūlymų pakeitimų, ir padėtų valstybėms narėms perkelti ir vykdyti teisės aktus. Jie taip pat padėtų išspręsti pirmiau paminėtas duomenų problemas. Nagrinėdama šį klausimą ir siekdama apskritai keistis nuomone ir gerąja patirtimi sumanaus reguliavimo srityje, Komisija ir toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis savo Aukštos kvalifikacijos nacionalinių reglamentavimo srities ekspertų grupėje.

Antra, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo suteikia valstybėms narėms galimybę tam tik tikromis sąlygomis savo iniciatyva teikti pasiūlymus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu[31]. Komisija laikosi nuomonės, kad kartu su šiais pasiūlymais turi būti teikiami ir poveikio vertinimai.

Galiausiai Komisija ragina, kad į diskusijas apie ES teisės aktų įgyvendinimo arba perkėlimo priemones valstybės narės įtrauktų suinteresuotąsias šalis. Taip būtų užtikrinta, kad atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių nuomonę, be to, jos geriau suvoktų iš ES teisės kylančias savo teises ir pareigas.

4. STIPRINTI PILIEčIų IR SUINTERESUOTųJų šALIų įTAKą

Formuojant politiką ir vertinant, ar jos tikslai pasiekti, konsultacijos su piliečiais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis yra labai svarbi sumanaus reguliavimo dalis. Komisija rengia įvairių tipų konsultacijas, remdamasi 2002 m. nustatytais būtiniausiais standartais[32]. Iš viešų konsultacijų rezultatų Komisija suprato, kad suinteresuotosios šalys vertina Komisijos pastangas šioje srityje, tačiau mano, kad dar reikia padaryti pažangą. Daugelis iš jų prašė pratęsti konsultacijų trukmę ir padaryti jas prieinamesnes, atsižvelgiant į tai, kad piliečiai ir suinteresuotosios šalys turi nevienodas galimybes dalyvauti konsultacijose ir ne visi turi prieigą prie interneto.

Komisija pabrėžia, kad šios problemos turi būti nagrinėjamos atsižvelgiant į visas piliečių ir suinteresuotųjų šalių galimybes dalyvauti formuojant politiką. 8 savaičių viešos konsultacijos dažnai būna tik viena ilgesnio proceso, kurio metu Komisija kitokiais būdais bendrauja su suinteresuotosiomis šalimis, dalis. Dėl dažniau teikiamų gairių (žr. 2.2 dalį) ir ex-post vertinimo planų piliečiai ir kitos suinteresuotosios šalys galės planuoti savo dalyvavimą politikos formavime ir išreikšti savo nuomonę daug anksčiau nei iki tol. Tačiau atsižvelgdama į šiuos susirūpinimą keliančius dalykus Komisija:

i) viešų konsultacijų trukmę pailgins iki 12 savaičių. Ši priemonė bus taikoma nuo 2012 m., kad ją būtų galima tinkamai įtraukti planuojant būsimas iniciatyvas;

ii) 2011 m. atliks savo konsultacijų politikos peržiūrą[33]. Bus nagrinėjama:

- kaip pagerinti konsultacijų dokumentų kokybę ir iš anksto teikti viešų konsultacijų planus,

- kaip geriau panaudoti šias priemones: interneto informacijos portalą „Jūsų Europa“[34], Europos verslo nuomonės tyrimo grupę[35], MVĮ grupes[36], Interesų grupių atstovų registrą[37], sąveikiojo politikos formavimo (IPM) priemonę[38] ir kitas Web 2.0 programas[39],

- kaip valstybėse narėse geriau panaudoti suinteresuotosioms šalims įprastus konsultacijų būdus, siekiant skleisti daugiau informacijos apie Komisijos konsultacijas ir skatinti teikti nuomones,

- kaip vykstant konsultacijų procesui geriau surinkti poveikių vertinimams ir įvertinimams reikalingus duomenis ir rodiklius,

- kaip geriau taikyti būtiniausius standartus.

5. IšVADOS

Šiame Komunikate nurodytos priemonės, kurias Komisija numato taikyti siekdama užtikrinti reguliavimo kokybę visais politikos etapais – nuo jos rengimo iki vertinimo ir peržiūrėjimo. Imantis ryžtingesnių veiksmų sumaniu reguliavimu galima prisidėti siekiant „Europa 2020“ strategijoje numatytų plataus užmojo pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų. Tačiau sumanus reguliavimas yra bendras uždavinys ir jo įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo visų formuojant ir įgyvendinant ES politiką dalyvaujančių institucijų bei suinteresuotųjų šalių vaidmens. 2012 m. antrą pusmetį Komisija parengs sumanaus reguliavimo darbotvarkės įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

[1] 2020 m. Europa – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, COM(2010) 2020.

[2] Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 3/2010 „Poveikio įvertinimai ES institucijose: ar jie prisideda prie sprendimų priėmimo proceso?“.

[3] 2010 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl geresnės teisėkūros (P7_TA(2010)0311).

[4] http://ec.europa.eu/governance/better_regulation/smart_regulation/consultation_lt.htm.

[5] Žr. 2 išnašą.

[6] 2009 m. Poveikio vertinimo valdybos ataskaita, SEC(2009) 1728.

[7] Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnis.

[8] Subsidiarumo tema Komisija parengė atskirą 17-ąją geresnės teisėkūros ataskaitą.

[9] Trečioji reglamentavimo aplinkos paprastinimo strategijos pažangos ataskaita, COM(2009) 17.

[10] Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programa, COM(2007) 23.

[11] Administracinės naštos mažinimo ES veiksmų programa – Mažinimo sektoriuose planai ir 2009 m. veiksmai, COM(2009) 544.

[12] Ši sąvoka apima bet kokį vertinimą, atliekamą priėmus priemonę.

[13] http://ec.europa.eu/agriculture/healthcheck/index_en.htm. http://ec.europa.eu/agriculture/eval/index_en.htm.http://ec.europa.eu/fisheries/reform/index_lt.htm.

http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/evaluation/expost_reaction_en.htm.

[14] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/better-regulation/administrative-burdens/online-consultation/index_lt.htm.

[15] Pertekliniu reguliavimu vadinama tokia praktika, kai nacionalinės institucijos, perkeldamos ES teisės aktus į nacionalinę teisę arba juos įgyvendindamos reikalauja daugiau, nei numatyta tuose aktuose.

[16] http://ec.europa.eu/governance/better_regulation/impact_en.htm.

[17] http://ec.europa.eu/governance/impact/ia_carried_out/cia_2010_en.htm.

[18] Komisijos darbo metodai 2010–2014 m., C(2010) 1100.

[19] Žr. 17 išnašą.

[20] Gairėse taip pat nurodomos su Komisijos numatytomis iniciatyvomis susijusios problemos, subsidiarumo klausimai, galimi sprendimai ir poveikis.

http://ec.europa.eu/governance/impact/planned_ia/roadmaps_2010_en.htm.

[21] http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=760&langId=en&preview=cHJldmlld0VtcGxQb3J0YWwh.

[22] Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas, COM(2007) 502.

[23] Žr. Poveikio vertinimo gairių 42–43 puslapius. http://ec.europa.eu/governance/impact/commission_guidelines/commission_guidelines_en.htm.

[24] http://ec.europa.eu/community_law/infringements/infringements_annual_report_lt.htm.

[25] http://ec.europa.eu/community_law/directives/directives_communication_en.htm.

[26] http://ec.europa.eu/community_law/infringements/application_monitoring_lt.htm.

[27] http://ec.europa.eu/solvit/.

[28] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo, COM(2008) 637.

[29] EESRK Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus 2010 m. liepos 8 d. nuomonė, INT 489.

[30] Regionų komiteto nuomonė dėl 2007–2008 m. geresnės teisėkūros paketo, 2009 m. gruodžio 3–4 d., CdR 199/2009.

[31] Žr. Sutarties 76 straipsnį.

[32] Konsultavimosi ir dialogo stiprinimas. Komisijos konsultavimosi su suinteresuotosiomis šalimis bendrieji principai ir būtiniausi standartai, COM(2002) 704.

[33] Kaip numatyta dokumente „Tolesni veiksmai dėl žaliosios knygos „Europos Skaidrumo iniciatyva“, COM(2007) 127.

[34] http://ec.europa.eu/youreurope.

[35] http://ec.europa.eu/yourvoice/ebtp/index_lt.htm.

[36] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/small-business-act/listening-to-smes/index_en.htm.

[37] https://webgate.ec.europa.eu/transparency/regrin/welcome.do?locale=lt.

[38] http://ec.europa.eu/yourvoice/ipm/index_lt.htm.

[39] http://www.epractice.eu/.