52010DC0464

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2009 m. veiklos /* KOM/2010/0464 galutinis */


[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.9.9

KOM(2010) 464 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2009 m. veiklos

KOMISIJOS ATASKAITAEUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2009 m. veiklos

TURINYS

1. Įvadas 4

2. Bendra 2009 m. EGF veiklos apžvalga 4

3. 2008 m. EGF metinės veiklos ataskaitos tąsa 5

Reglamentas (EB) Nr. 546/2009, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, kuriuo įsteigiamas EGF 5

4. 2009 m. EGF veiklos analizė 5

4.1. Gautos paraiškos 5

1 lentelė. 2009 m. gautos paraiškos 6

4.1.1. Gautų paraiškų skaičius pagal valstybes nares ir sektorius 6

4.1.2. Gautų paraiškų skaičius pagal prašytą paramos dydį 6

4.1.3. Gautos paraiškos pagal paramai gauti numatytų darbuotojų skaičių 7

4.1.4. Gautos paraiškos pagal prašomos paramos dydį vienam darbuotojui 7

4.1.5. Gautos paraiškos pagal intervencijos kriterijus 7

4.2. Palankesnės sprendimų dėl EGF paraiškų priėmimo sąlygos – nauja pasiūlymų teikimo Tarybai ir Europos Parlamentui tvarka 7

4.3. Skirta parama 8

2 lentelė. Informacija apie 2009 m. skirtą paramą 8

4.3.1. EGF paramą gavę darbuotojai 8

3 lentelė. 2009 m. skirta EGF parama: darbuotojų duomenys 8

4.3.2. Su EGF parama finansuoti veiksmai 9

4 lentelė. 2009 m. finansuotų veiksmų klasifikacija pagal EUROSTATĄ 9

4.3.3. Iš struktūrinių fondų, visų pirma ESF, finansuojamų veiksmų papildymas 10

4.4 EGF veiklos rezultatai – 2009 m. gautos galutinės ataskaitos dėl finansinės paramos panaudojimo 11

4.4.1. Valstybių narių pateiktos galutinės ataskaitos 11

4.4.2. Pateiktų rezultatų santrauka 11

4.4.3. Galutinėse ataskaitose pateikti gerosios patirties pavyzdžiai 11

5 lentelė. 2009 m. galutinėse ataskaitose pateikti rezultatai 14

4.5. Finansinė ataskaita 15

4.5.1. Iš EGF skirtos lėšos 15

4.5.2. Techninės pagalbos išlaidos 16

6 lentelė. 2009 m. techninės pagalbos išlaidos 16

4.5.3. Nustatyti arba pašalinti trūkumai 16

4.5.4. Skirtos EGF finansinės paramos teikimo užbaigimas 17

7 lentelė. paramos teikimo užbaigimo atvejai 2009 m. 17

4.5.5. Kitos grąžintos sumos 17

4.6. Komisijos teikiama techninė pagalba 18

4.6.1. Informavimas ir viešumas 18

4.6.2. Susitikimai su nacionalinės valdžios institucijų atstovais ir socialiniais partneriais 19

5. Tendencijos 20

1. Įvadas

Siekiant solidarumo su darbuotojais, likusiais be darbo dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir siekiant jiems padėti, Reglamentu (EB) Nr. 1927/2006[1] įsteigtas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF). Fondas įsteigtas kaip priemonė, skirta derinti atviros prekybos bendrą ilgalaikę naudą, augant jos apimčiai ir didėjant užimtumui, su trumpalaikiu neigiamu poveikiu, kurį gali daryti globalizacija, visų pirma labiausiai pažeidžiamų ir mažiausiai kvalifikuotų darbuotojų darbui.

Siekiant veiksmingiau reaguoti į pasaulio finansų ir ekonomikos krizę 2009 m. birželio 18 d. Reglamentu (EB) Nr. 546/2009 buvo iš dalies pakeistos jo nuostatos (žr. 3 dalį).

Reglamento 16 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija kasmet, ne vėliau kaip liepos 1 d., Europos Parlamentui ir Tarybai nusiųstų kiekybinę ir kokybinę praėjusių metų EGF veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas EGF pasiektiems rezultatams ir visų pirma turėtų būti pateikiama informacija, susijusi su pateiktomis paraiškomis, priimtais sprendimais, finansuotais veiksmais, įskaitant jų ir struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo (ESF), lėšomis finansuojamų veiksmų tarpusavio papildomumą, ir skirtos finansinės paramos teikimo užbaigimu. Joje taip pat turėtų būti nurodytos dėl asignavimų stokos ir reikalavimų neatitikimo atmestos paraiškos.

2. Bendra 2009 m. EGF veiklos apžvalga

2009 m. Komisija gavo 30 paraiškų dėl EGF paramos, t. y. yra šešis kartus daugiau nei 2008 m. Išsamesnė informacija apie paraiškas pateikta 4 dalyje ir 1 lentelėje.

2009 m. biudžeto valdymo institucija priėmė 10 sprendimų skirti EGF lėšų: aštuoni iš jų susiję su 2009 m. paraiškomis, o du – su 2008 m. pabaigoje gautomis paraiškomis. Išsamesnė informacija apie suteiktą paramą pateikta 4 dalyje ir 2–4 lentelėse.

Komisija gavo devynias galutines ataskaitas dėl EGF paramos įgyvendinimo 2009 m. Išsamesnė informacija apie pasiektus rezultatus pateikta 4 dalyje ir 5 lentelėje.

Be to, buvo baigta mokėti keturias ankstesniais metais skirtas EGF išmokas. Komisijos iniciatyva (EGF reglamento 8 straipsnio 1 dalis) buvo teikiama techninė pagalba. Išsamesnė informacija pateikta 4.5 bei 4.6 dalyse ir 6 bei 7 lentelėse.

3. 2008 m. EGF metinės veiklos ataskaitos tąsa

Reglamentas (EB) Nr. 546/2009, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, kuriuo įsteigiamas EGF [2]

2008 m. lapkričio 26 d. paskelbtame Europos ekonomikos atkūrimo plane [3] Komisija pareiškė peržiūrėsianti EGF taisykles, kad Europos Sąjunga galėtų padėti pasaulio finansų ir ekonomikos krizės paveiktiems darbuotojams ir spręsti jų ilgalaikių darbo perspektyvų klausimą. Po trijų savaičių, išnagrinėjusi pagrindinių EGF suinteresuotųjų šalių (valstybių narių ir nacionalinio bei Europos lygmenų socialinių partnerių organizacijų atstovų) lūkesčius ir poreikius, Komisija priėmė pasiūlymą iš dalies pakeisti EGF reglamentą[4]; pagrindinės pasiūlymo nuostatos buvo šios:

- sumažinti atleistų darbuotojų skaičiaus ribą nuo 1 000 iki 500 darbuotojų;

- pratęsti įgyvendinimo laikotarpį nuo 12 iki 24 mėnesių;

- padidinti bendro finansavimo normą nuo 50 iki 75 proc.[5];

- nustatyti laikiną leidžiančią nukrypti nuostatą, pagal kurią dėl krizės atleisti darbuotojai turėtų teisę gauti paramą, jeigu paraiškos pagal tą kriterijų pateiktos iki 2010 m. pabaigos5.

Remiantis Komisijos pasiūlymu, 2009 m. birželio 18 d. priimtas iš dalies pakeistas EGF reglamentas (EB) Nr. 546/2009.

4. 2009 m. EGF veiklos analizė

4.1. Gautos paraiškos

2009 m. Komisija gavo 30 paraiškų (žr. 1 lentelę) – palyginti su dvejais ankstesniais metais, paraiškų skaičius itin padidėjo. Tik per aštuonis mėnesius (2009 m. gegužės–gruodžio mėn., t. y. nuo EGF reglamento pakeitimo iki metų pabaigos) gautos 28 paraiškos, palyginti su 14 paraiškų, gautų per 24 mėnesius 2007–2008 m.[6]

Paraiškas pateikė 13 valstybių narių, prašydamos iš viso 166 581 220 EUR iš EGF 29 021 atleistam darbuotojui paremti. Nuo 2009 m. gegužės mėn. pateiktoms 28 paraiškoms buvo taikomos naujos taisyklės (t. y. 65 proc. finansavimo norma, 24 mėnesių terminas ir pan.).

2009 m. neatmesta nė viena paraiška. Viena paraiška buvo atsiimta, todėl ji neįtraukta į statistiką.

1 lentelė. 2009 m. gautos paraiškos

[pic]

4.1.1. Gautų paraiškų skaičius pagal valstybes nares ir sektorius

30 gautų paraiškų pateikė 13 valstybių narių ir jos buvo susijusios su 17 sektorių[7]:

Austrija (1 paraiška, automobilių sektorius), Belgija (2 paraiškos, tekstilės sektorius), Bulgarija (1 paraiška, pagrindinių metalų sektorius), Danija (2 paraiškos, mašinų ir elektronikos sektorius), Prancūzija (1 paraiška, automobilių sektorius), Vokietija (2 paraiškos, mobiliųjų telefonų ir automobilių sektoriai), Airija (3 paraiškos, kompiuterių, krištolo ir orlaivių techninės priežiūros sektoriai), Italija (1 paraiška, buitinių prietaisų sektorius), Lietuva (4 paraiškos, buitinių prietaisų, baldų, statybų ir drabužių sektoriai), Nyderlandai (8 paraiškos, statytų, poligrafijos pramonė ir leidybos sektorius), Portugalija (2 paraiškos, tekstilės ir elektroninės įrangos sektoriai), Ispanija (2 paraiškos, keramikos ir dailidžių bei stalių dirbinių sektoriai), Švedija (1 paraiška, automobilių sektorius).

4.1.2. Gautų paraiškų skaičius pagal prašytą paramos dydį

EGF paramos prašanti valstybė narė turi parengti suderintą priemonių paketą, geriausiai tinkantį tiksliniams darbuotojams, ir nuspręsti kokios paramos prašyti iš EGF. EGF reglamente nerekomenduojama arba neribojama bendra prašoma suma, tačiau Komisijai vertinant paraišką gali kilti klausimų, dėl kurių valstybei narei gali tekti peržiūrėti siūlomą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų rinkinį ir tai gali turėti įtakos prašomai sumai.

2009 m. prašytos EGF paramos suma svyravo nuo 258 164 EUR iki 56 385 144 EUR (vidurkis – 5 552 707 EUR).

4.1.3. Gautos paraiškos pagal paramai gauti numatytų darbuotojų skaičių

Atleistų darbuotojų, kuriems buvo numatyta taikyti bendrai iš EGF finansuojamas pasiūlytas priemones, skaičius buvo 29 021 (30 paraiškų). Jis svyravo nuo 111 iki 3 582 darbuotojų (vidurkis – 967 darbuotojai). Trijose paraiškose buvo numatyta paramą skirti daugiau kaip 2 000 darbuotojų, septyniose paraiškose – nuo 1 000 iki 2 000 darbuotojų, o 20 paraiškų – mažiau nei 1 000 darbuotojų.

Atleistų darbuotojų skaičius ir darbuotojų, kuriems ketinta skirti EGF paramą, skaičius gali skirtis, jei paraišką teikianti valstybė narė nusprendė daugiausia paramos skirti, pavyzdžiui, tiems, kuriems itin sunku įsidarbinti arba kuriems labiausiai reikia padėti.

4.1.4. Gautos paraiškos pagal prašomos paramos dydį vienam darbuotojui

2009 m. vienam darbuotojui pasiūlytos paramos dydis buvo nuo šiek tiek daugiau kaip 500 EUR iki daugiau kaip 15 700 EUR (vidurkis – 5 740 EUR vienam darbuotojui).

Paraiškas teikiančios valstybės narės, laikydamosi reglamento, gali savo nuožiūra parengti susijusiems atleistiems darbuotojams siūlomų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų rinkinį. Todėl vienam nuo krizės nukentėjusiam darbuotojui prašoma suma gali svyruoti priklausomai nuo atleidimo iš darbo atvejo, padėties nukentėjusioje darbo rinkoje, nukentėjusio darbuotojo asmeninių aplinkybių, valstybės narės jau taikomų priemonių ir paslaugų teikimo susijusioje valstybėje narėje arba regione išlaidų.

4.1.5. Gautos paraiškos pagal intervencijos kriterijus

24 iš pateiktų paraiškų (80 proc.) buvo pateiktos siekiant paremti tiesiogiai dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės atleistus darbuotojus (iš dalies pakeisto reglamento 1 straipsnio 1a dalis), o likusios šešios paraiškos (20 proc.) pateiktos remiantis esminiais su globalizacija susijusiais struktūriniais pasaulio prekybos tendencijų pokyčiais.

11 paraiškų buvo pagrįstos EGF reglamento 2 straipsnio a punktu, o 13 paraiškų – 2 straipsnio b punktu. Iš šešių 2 straipsnio c punktu pagrįstų paraiškų (visose jose buvo nurodytos „išimtinės aplinkybės“) pusėje buvo nurodyta, kad nevisiškai įgyvendintos 2 straipsnio a punkto sąlygos, o likusiose paraiškose – kad nevisiškai įgyvendintos 2 straipsnio b punkto sąlygos.

4.2. Palankesnės sprendimų dėl EGF paraiškų priėmimo sąlygos – nauja pasiūlymų teikimo Tarybai ir Europos Parlamentui tvarka

2009 m. pabaigoje supaprastinta EGF sprendimų priėmimo tvarka: Komisija panaikino vieną iš etapų, sujungdama dvi procedūras į vieną, už kurią atsakomybe dalijasi už užimtumą ir biudžetą atsakingi Komisijos nariai. Todėl pasiūlymuose biudžeto valdymo institucijai kaip aiškinamasis memorandumas pateikiamas Komisijos atliktas paraiškos vertinimas. Tai turėtų sutaupyti vidutiniškai 22 dienas; be to, manoma, kad Europos Parlamento ir Tarybos svarstymai bus sklandesni ir skaidresni.

4.3. Skirta parama

2009 m. biudžeto valdymo institucija priėmė 10 sprendimų skirti EGF paramą aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms bendrai finansuoti (žr. 2–4 lenteles). Aštuonios susijusios paraiškos pateiktos 2009 m., o kitos dvi gautos 2008 m. gruodžio mėn. pabaigoje.

Skirta parama buvo susijusi su 10 938 atleistais darbuotojais aštuoniose valstybėse narėse; iš EGF iš viso buvo sumokėta 52 349 047 EUR (10,5 proc. galimos didžiausios metinės EGF sumos). Vidutinis paramos dydis vienam darbuotojui buvo 4 786 EUR. Šešios iš 10 patvirtintų paraiškų buvo pateiktos 2009 m. gegužės 1 d. arba vėliau, t. y. pagal naujas taisykles.

Biudžeto valdymo institucija neatmetė nė vieno jai pateikto Komisijos pasiūlymo skirti EGF lėšų.

2 lentelė. Informacija apie 2009 m. skirtą paramą

[pic]

4.3.1. EGF paramą gavę darbuotojai

Darbuotojų, kuriems skirta parama, duomenys (lytis, ES arba ne ES pilietybė, amžiaus grupė, sveikatos būklė ir gebėjimai) pateikti 3 lentelėje:

3 lentelė. 2009 m. skirta EGF parama: darbuotojų duomenys

[pic]

4.3.2. Su EGF parama finansuoti veiksmai

Reglamento 1927/2006 3 straipsnyje nustatyta, kad EGF parama galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kuriomis siekiama padėti atleistiems darbuotojams vėl įsidarbinti. Be to, jame nustatyta, kad EGF parama galima finansuoti valstybės narės parengiamąją, valdymo, informavimo, viešinimo ir kontrolės veiklą, susijusią su šio fondo naudojimu (techninė pagalba).

Patvirtintas priemones, kurios susijusios su 2009 m. skirta EGF parama dešimčiai pateiktų paraiškų ir kuriomis siekiama į darbo rinką grąžinti 10 938 atleistus darbuotojus, daugiausia sudarė mokymas ir perkvalifikavimas, pragyvenimui skirtos išmokos mokymo metu arba taikant kitas aktyvias darbo rinkos priemones, mokymo išmokos, pagalba ieškant darbo ir bylų tvarkymas.

Numatomos siūlomų veiksmų išlaidos, įskaitant techninę pagalbą, paskirstytos taip, kaip nurodyta 4 lentelėje.

4 lentelė. 2009 m. finansuotų veiksmų klasifikacija pagal EUROSTATĄ [8]

Darbo rinkos politikos (DRP) intervencijų klasifikacija pagal EUROSTATĄ | Numatomos EGF ir valstybių narių išlaidos (EUR) | Visos sumos dalis (%) |

DRP paslaugos | 12 954 880 |

1 | Individuali pagalba ieškant darbo ir bylų tvarkymas ir bendro informavimo paslaugos (profesinis orientavimas, įgūdžių tvirtinimas, individualūs veiksmų planai ir pan.; viešosios informavimo paslaugos darbo ieškantiems asmenims) | 9 406 680 | 10,91 % |

Piniginės išmokos ieškant darbo | 174 600 | 0,20 % |

Judumo išmokos | 2 528 400 | 2,93 % |

Kitos išmokos (pvz., praktikos programos) | 845 200 | 0,98 % |

DRP priemonės | 69 664 315 |

2 | Mokymas ir perkvalifikavimas | 35 806 540 | 41,51 % |

Mokymo išmokos | 12 579 650 | 14,58 % |

Pragyvenimui skirtos išmokos mokymo metu ar taikant kitas aktyvias darbo rinkos priemones | 13 077 200 | 15,16 % |

3 | Darbuotojų rotacija ir darbo pasidalijimas | Netaikoma | Netaikoma |

4 | Užimtumo palaikymo ir įdarbinimo skatinamosios išmokos | 2 577 500 | 2,99 % |

5 | Parama užimtumui ir reabilitacijai | 281 600 | 0,33 % |

6 | Tiesioginis darbo vietų kūrimas | 594 000 | 0,69 % |

7 | Išmokos veiklai pradėti, siekiant skatinti verslumą | 4 747 825 | 5,50 % |

Techninė pagalba (Reg. Nr. 1927/2006 3 straipsnis) | 3 635 200 | 4,21 % |

Iš viso | 86 254 395 | 100 % |

4.3.3. Iš struktūrinių fondų, visų pirma ESF, finansuojamų veiksmų papildymas

EGF įsteigtas siekiant didinti užimtumą ir užtikrinti greitą reintegraciją į darbo rinką taikant aktyvias darbo rinkos priemones, taigi juo papildomas ESF, kuris yra pagrindinė ES priemonė šioje srityje. Šiuos fondus papildant vieną kitu, suteikiama galimybė tuos klausimus spręsti dviem skirtingomis laiko perspektyvomis: iš EGF teikiama individualiems poreikiams pritaikyta parama atleistiems darbuotojams konkretaus masto masinio atleidimo iš darbo atveju, o iš ESF per daugiametes programas remiami strateginiai, ilgalaikiai tikslai (pvz., žmogiškojo kapitalo stiprinimas, pokyčių valdymas). Atsižvelgiant į dabartinės finansų ir ekonomikos krizės socialinį poveikį ir Komisijos pateiktą pasiūlymą, 2009 m. fondų veikla pakoreguota taip, kad būtų galima lanksčiau reaguoti į krizės poveikį.

Lemiamas kriterijus – galimybė esamomis priemonėmis veiksmingai padėti darbuotojams. Bendrai iš EGF finansuotino „Suderinto individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketo turinys turėtų būti suderintas su kitais veiksmais ir juos papildyti . Tai reiškia, kad EGF veiksmus turėtų sudaryti daugiau nei įprasti kursai, kuriais darbuotojai galėtų naudotis bet kuriuo atveju. Kita vertus, valstybės narės neprivalo imtis visiškai naujų veiksmų, o prašyti EGF paramos jau teikiamoms paslaugoms bendrai finansuoti. Paprastai iš EGF finansuojamas paslaugas sudaro visiškai naujos priemonės, priemonės, kurios yra naujos susijusiems darbuotojams arba kurios jiems siūlomos naujomis kombinacijomis, ir priemonės, kuriomis jie įprasta tvarka negalėtų pasinaudoti (pvz., antrosios ar trečiosios pakopos mokymas).

Puikus ESF ir EGF tarpusavio papildomumo pavyzdys – Vokietijos pateiktas Nokia atvejis (EGF/2009/002). Paraiškoje buvo išskirtas EGF paketas ir ESF, valstybės ir privačiomis lėšomis bendrai finansuotas pirminis aktyvių darbo rinkos priemonių paketas. Iš ESF bendrai finansuotą pradinį paketą sudarė perkėlimo bendrovės ( Transfergesellschaft ) įsteigimas ir ESF federalinio užimtumo biuro gaires atitinkančios priemonės, susijusios su profiliavimu, profesiniu orientavimu, individualiu konsultavimu, pagalba įsidarbinant ir kvalifikacijos įgijimu per trumpą laiką. EGF aktyvių darbo rinkos priemonių paketas buvo sukurtas siekiant papildyti pirmiau nurodytą ESF paketą, taip užtikrinant kitų nacionalinio, regionų ir vietos lygmenų priemonių papildomumą.

Kitas puikus papildomumo pavyzdys – „Volvo“ atvejis (EGF/2009/007), kurį pateikė Švedija: darbuotojai, kurie būtų buvę atleisti, buvo perkvalifikuoti kitam darbui įmonėje, gavo iš ESF bendrai finansuojamą paramą, o tie, kurie buvo atleisti, gavo paramą taikant EGF suderintą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą.

Valstybės narės pasirūpino, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo Bendrijos finansinėmis priemonėmis, kaip reikalaujama EGF reglamento 6 straipsnio 5 dalyje.

4.4 EGF veiklos rezultatai – 2009 m. gautos galutinės ataskaitos dėl finansinės paramos panaudojimo

Pagrindiniai informacijos apie gautus EGF rezultatus šaltiniai – pagal reglamento 15 straipsnį valstybių narių pateiktos galutinės ataskaitos.

4.4.1. Valstybių narių pateiktos galutinės ataskaitos

2009 m. Komisija gavo devynias galutines ataskaitas: šešios ataskaitos dėl 2007 m. pateiktų paraiškų ir trys ataskaitos dėl 2008 m. pateiktų paraiškų (žr. 5 lentelę).

4.4.2. Pateiktų rezultatų santrauka

Devyniose galutinėse ataskaitose nurodyta, kad įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje naują darbą susirado 3 717 darbuotojų (40,1 proc.). Kiti buvo bedarbiai (2 219 asmenų arba 24 proc.) arba neaktyvūs (893 asmenys arba 9,6 proc.), arba apie jų užimtumo statusą valstybės narės nepranešė (2 439 asmenys arba 26,3 proc.)

4.4.3. Galutinėse ataskaitose pateikti gerosios patirties pavyzdžiai

Be didelio atleistų ir į darbo rinką grįžusių darbuotojų skaičiaus, valstybės narės pranešė, kad gavusios EGF paramą jos galėjo aktyviau ir ilgiau teikti pagalbą atleistiems darbuotojams, kas būtų buvę neįmanoma be EGF paramos. Kai kurios valstybės narės (Suomija, Malta ir Portugalija) manė, kad įgyvendinimo laikotarpis, 12 mėnesių visais šiais atvejais, nebuvo pakankamas, visų pirma priemonėms, kuriomis skatinamas verslumas ir įmonių steigimas, įgyvendinti.

Šiuo metu išsamūs rezultatai negali būti klasifikuojami pagal lytį, amžiaus grupę, išsilavinimo lygį, tautybę ir pan. Taip kiekviena suteikta parama bus išnagrinėta ateityje ir pateikta EGF vidurio laikotarpio vertinime.

EGF/2007/004 Perlos/Suomija

Iš 921 darbuotojo, kurie pasinaudojo iš EGF bendrai finansuojamomis priemonėmis, 56,9 proc. įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje vėl dirbo. Parengimas naujam perspektyviam darbui buvo itin naudingas ne tik darbuotojams, bet ir visam atokiam regionui, susiduriančiam su gyventojų mažėjimo problema. Plataus suinteresuotųjų šalių tinklo sukūrimas ir palaikymas buvo naudingas teikiant paramą atleistiems darbuotojams ir padedant jiems greitai grįžti į darbo rinką. Iš anksto ėmus bendradarbiauti su Komisija, darbuotojams buvo parengtas didesnių užmojų priemonių paketas nei būtų buvę įmanoma kitu atveju. Galutinėje ataskaitoje buvo pateikta šio atvejo privalumų ir trūkumų, galimybių ir grėsmių analizė, kuri gali būti naudinga pasirengiant kitiems atvejams. Iš EGF bendrai finansuotomis priemonėmis Šiaurės Karelijos institucijos galėjo parengti nenumatytų atvejų planus galimiems masiniams atleidimams.

EGF/2007/006 Pjemontas/Italija

Iš 1 298 darbuotojų, kurie pasinaudojo iš EGF bendrai finansuojamomis priemonėmis, 48,9 proc. įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje vėl dirbo (įskaitant 5 asmenis, kurie įsteigė savo įmones). Apie kitų 51,1 proc. darbuotojų užimtumo statusą nepranešta. Parama buvo daugiausia siekiama skatinti moteris ir vyresnius nei 55 metų amžiaus darbuotojus dalyvauti ir likti darbo rinkoje. Didelis procentas vyresnių nei 40 metų amžiaus darbuotojų susirado naują darbą; be to, šiame regione taikant minėtas priemones iš naujo įsidarbino ypač daug vyresnių darbuotojų. Persikvalifikavę darbuotojai iš tekstilės sektoriaus perėjo į kitus konkurencingesnius gamybos sektorius.

EGF/2007/005 Sardinija/Italija

Italijos valdžios institucijos pranešė, kad iš 1 044 darbuotojų, kurie pasinaudojo iš EGF bendrai finansuojamomis priemonėmis, 6,2 proc. įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje vėl dirbo (įskaitant 1 asmenį, kuris įsteigė savo įmonę). Apie kitų 93,8 proc. darbuotojų užimtumo statusą nepranešta.

EGF/2007/007 Lombardija/Italija

Iš 1 215 darbuotojų, kurie pasinaudojo iš EGF bendrai finansuojamomis priemonėmis, 45,8 proc. įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje vėl dirbo. Apie kitų 54,2 proc. darbuotojų užimtumo statusą nepranešta.

EGF/2008/001 Toskana/Italija

Iš 1 352 darbuotojų, kurie pasinaudojo iš EGF bendrai finansuojamomis priemonėmis, 65,6 proc. įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje vėl dirbo (įskaitant 2 asmenis, kurie įsteigė savo įmones), o 26 proc. buvo bedarbiai arba neaktyvūs. Apie kitų 8 proc. darbuotojų užimtumo statusą nepranešta.

Apie minėtus tris atvejus Italijos institucijos pateiks daugiau informacijos, kad Komisija galėtų padaryti išvadas dėl sėkmingai įgyvendintų EGF intervencinių priemonių.

EGF/2007/008 Tekstilė/Malta

Iš 672 darbuotojų, kurie pasinaudojo iš EGF bendrai finansuojamomis priemonėmis, 65,5 proc. įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje vėl dirbo (įskaitant 24 asmenis, kurie įsteigė savo įmones). Intervencinės priemonės reiškė, kad atleisti darbuotojai gavo prie individualių poreikių pritaikytą pagalbą grįžti į darbo rinką. Todėl jie taip pat patyrė mažiau socialinių ir ekonominių sunkumų. Maltos nuomone, profesinis orientavimas buvo labai naudingas, nes jį teikiant daugelis darbuotojų, nežinojusių apie darbo galimybes kituose sektoriuose, pradėjo svarstyti darbo ne tekstilės sektoriuje galimybę. Dauguma atleistų darbuotojų turėjo menkų kitose srityse pritaikomų įgūdžių, galimybė pasinaudoti darbo užmokesčio subsidijų sistema paskatino darbdavius siūlyti jiems darbą. Dotacijų verslo pradžiai sistema taip pat laikoma dideliu pasiekimu.

EGF/2007/010 Lisabona–Alentežas/Portugalija

Iš 558 darbuotojų, kurie pasinaudojo iš EGF bendrai finansuojamomis priemonėmis, 19,5 proc. įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje vėl dirbo (įskaitant 11 asmenų, kurie įsteigė savo įmones). Šį gana mažą procentą reikėtų vertinti atsižvelgiant į dar prieš pasaulio finansų ir ekonomikos krizę iškilusias automobilių sektoriaus struktūrines problemas, kurios padidėjo įvykus šiai krizei. Per paskutinį 2008 m. ketvirtį, kai buvo nustota taikyti priemones, Europoje užregistruota apie 20 % mažiau naujų automobilių[9]. Nepaisant šios nepalankios padėties, įgūdžių pripažinimo ir patvirtinimo programos žemiausią kvalifikaciją turintiems darbuotojams suteikė daugiau galimybių rasti naują darbą. EGF priemonės buvo sėkmingai papildytos kitomis priemonėmis, įskaitant kai kurias iš Europos socialinio fondo bendrai finansuojamas priemones.

EGF/2008/002 Delphi/Ispanija

Iš 1 589 darbuotojų, kurie pasinaudojo iš EGF bendrai finansuojamomis priemonėmis, 10,7 proc. įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje vėl dirbo (įskaitant 8 asmenis, kurie įsteigė savo įmones). Pagal galutinę ataskaitą šį mažą procentą reikėtų vertinti atsižvelgiant į tuo metu Andalūzijoje greitai prastėjančią padėtį darbo rinkoje. 2009 m. vasario mėn., kai baigėsi įgyvendinimo laikotarpis, užimtumas buvo 6,6 proc. žemesnis nei 2008 m. vasario mėn. Ispanijos valdžios institucijos toliau iki 2009 m. liepos 31 d. savo pačių priemonėmis teikė mokymo priemones konkrečioms tikslinėms grupėms. Nepaisant nepalankios ekonominės aplinkos, iki 2009 m. liepos mėn. pabaigos maždaug 600 atleistų „Delphi“ darbuotojų turėjo gerų perspektyvų vėl grįžti į darbo rinką.

EGF/2008/003 Alytaus tekstilė/Lietuva

Iš 619 darbuotojų, kurie pasinaudojo iš EGF bendrai finansuojamomis priemonėmis, 53,3 proc. įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje vėl dirbo (įskaitant 11 asmenų, kurie įsteigė savo įmones).

5 lentelė. 2009 m. galutinėse ataskaitose pateikti rezultatai

[pic]

4.5. Finansinė ataskaita

4.5.1. Iš EGF skirtos lėšos

Per 2009 m. biudžeto valdymo institucija skyrė 10 EGF paramos išmokų – iš viso 52 349 047 EUR, t. y. 10,5 proc. galimos didžiausios metinės sumos (2 lentelė). Visos 10 išmokų sumokėtos iš 2009 m. biudžeto, nors šešios iš jų buvo sumokėtos 2010 m. pradžioje.

Pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo[10], kuriame nustatyta EGF biudžeto struktūra, 28 straipsnį iš EGF leidžiama skirti didžiausia suma per metus yra 500 mln. EUR, naudojant bet kurias ankstesnių metų neišnaudotų įsipareigojimų asignavimų aukščiausių ribų maržas ir (arba) panaikintų dvejų ankstesnių metų įsipareigojimų sumas, išskyrus susijusiuosius su finansinės programos 1B išlaidų kategorija. Be to, pagal EGF reglamento 12 straipsnį kiekvienų metų rugsėjo 1 d. fonde turi būti likęs bent ketvirtadalis didžiausios metinės sumos, kad būtų galima tenkinti iki metų pabaigos iškilusius poreikius.

2009 m. suteiktoms lėšoms skirti įsipareigojimų asignavimai buvo perkelti iš rezervo į EGF biudžeto eilutę. 2009 m. mokėjimų asignavimai buvo imami iš ESF biudžeto, remiantis politikos sričių glaudumo principu ir atsižvelgiant į tai, kad metinis mokėjimų asignavimų iš EGF fondo poreikis buvo tik apie 1 proc. ESF fondui numatytų lėšų. Siekdama išvengti nesusipratimų, susijusių su biudžeto išteklių naudojimu pagal įvairias priemones, 2009 m. Komisija pradėjo ieškoti alternatyvių mokėjimų asignavimų šaltinių, kai tai įmanoma, tikslinga ir nekyla pavojaus, kad prašymo perkelti lėšas nagrinėjimas užsitęs.

Yra įvairių paaiškinimų , kodėl 2009 m. buvo panaudota tik 10,5 proc. galimos didžiausios metinės sumos . Paraiškas dėl EGF paramos pateikė tik 13 valstybių narių, o paraiškos pateikimo, jos svarstymo ir biudžeto valdymo institucijos galutinio sprendimo priėmimo procesas gali būti ilgas ir sudėtingas. Priežastys, dėl kurių neprašoma EGF paramos yra šios: valstybės narės teikė pirmenybę ESF, visų pirma tais atvejais, kai ESF intervencijos suma yra didesnė už EGF sumą; finansinių metų viduryje yra sunku rasti EGF sumai prilygstančių nacionalinių lėšų; trūksta centrinio lygmens darbuotojų ir EGF procedūrų išmanymo; ilgi finansinio netikrumo laukiant biudžeto valdymo institucijos sprendimo laikotarpiai; priimamas politinis sprendimas nesinaudoti EGF. Taip pat yra įrodymų, kad prieš pateikdamos paraiškas kai kurios valstybės narės laukė, kada įsigalios iš dalies pakeistas EGF reglamentas.

Įgijusioms daugiau patirties valstybėms narėms ateityje bus paprasčiau rengti ir teikti EGF paraiškas. Taip pat manoma, kad dėl 2009 m. pabaigoje priimtų supaprastintų vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūrų (žr. 4.2 dalį) EGF taps veiksmingesnis.

4.5.2. Techninės pagalbos išlaidos

Pagal EGF reglamento 8 straipsnio 1 dalį iki 0,35 proc. metams skirtų finansinių išteklių (daugiausia 1,75 mln. EUR) gali būti naudojami kaip techninė pagalba (Komisijos iniciatyva) tokiai veiklai, kaip informavimas, administracinė ir techninė pagalba, stebėsena, auditas, kontrolė ir vertinimas, būtinai EGF reglamentui įgyvendinti, finansuoti. 2009 m. techninei pagalbai[11], įskaitant 6 lentelėje nurodytų rūšių veiklą, skirta 690 000 EUR. Naudota EGF techninės pagalbos biudžeto eilutė (04.010414).

Dėl likusių 1 060 000 EUR, kuriuos tais metais būtų buvę galima panaudoti techninei pagalbai, nesikreipta.

6 lentelė. 2009 m. techninės pagalbos išlaidos

2009 m. techninės pagalbos išlaidos Pagalbos tipas ir Komisijos pasiūlyta suma | Panaudotos lėšos |

EUR | EUR |

Informavimas (pvz., interneto svetainės, leidiniai ir garso bei vaizdo sektoriaus veikla) | 160 000 | 67 069,39 |

Administracinė ir techninė pagalba – EGF asmenų ryšiams susitikimai – Valstybių narių dalijimasis gerąja patirtimi (ryšių užmezgimas) | 70 000 160 000 | 40 200,00 99 539,48 |

Vertinimas (pasirengimas EGF vidurio laikotarpio vertinimui, kaip nustatyta EGF reglamento 17 straipsnio 1 dalies a punkte) | 300 000 | 0 EUR (ši veikla bus vykdoma 2010 m.) |

Stebėsena, auditas ir kontrolė – šių rūšių veiklai parama nebuvo panaudota (2009 m. atliktas auditas finansuotas iš kitų Europos Komisijos išteklių) |

Iš viso | 690 000 | 206 808,87 |

4.5.3. Nustatyti arba pašalinti trūkumai

2009 m. pagal EGF reglamentą Komisijai apie trūkumus nebuvo pranešta. 2009 m. pagal EGF reglamentą pašalintų trūkumų nebuvo.

4.5.4. Skirtos EGF finansinės paramos teikimo užbaigimas

EGF reglamento 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta EGF finansinės paramos teikimo užbaigimo tvarka. 2009 m. baigta mokėti pirmas keturias EGF išmokas.

7 lentelė. paramos teikimo užbaigimo atvejai 2009 m.

(visa suma EUR) | EGF/2007/001 Peugeot / Prancūzija | EGF/2007/003 BenQ / Vokietija | EGF/2007/004 Perlos / Suomija | EGF/2007/008 Maltos tekstilė / Malta |

Paraiškos data | 2007 03 09 | 2007 06 27 | 2007 07 18 | 2007 09 12 |

Biudžeto valdymo institucijos patvirtinančio sprendimo priėmimo metai | 2007 | 2007 | 2007 | 2008 |

Galutinės ataskaitos pateikimo data | 2008 09 08 | 2008 12 26 | 2009 01 17 | 2009 03 11 |

Rašto apie paramos užbaigimą data | 2009 11 18 | 2009 09 01 | 2009 09 01 | 2009 06 25 |

Suteikta EGF parama (50 %) | 2 558 250 | 12 766 150 | 2 028 538 | 681 207 |

Patvirtinta EGF faktinių išlaidų dalis (50 %), kaip nurodyta galutinėse ataskaitose | 2 353 583 | 10 273 723 | 1 321 253 | 318 920 |

2009 m. Komisijai grąžintos nepanaudotos lėšos | 204 667 | 2 492 427 | 707 285 | 362 287 |

Iš viso Komisijai gražintų nepanaudotų biudžeto, skirto šioms keturioms išmokoms, lėšų 2009 m. buvo 3 766 666 EUR .

Valstybės narės nepanaudojo visos skirtos EGF paramos dėl įvairių priežasčių. Nors valstybės narės raginamos sudaryti realias siūlomam suderintam individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketui reikalingo biudžeto sąmatas, įgyvendinant priemones visų prašytų lėšų gali neprireikti. Kai kuriais atvejais darbuotojų, kuriems reikia pagalbos, skaičius gali būti pervertintas (t. y. darbuotojų, galinčių susirasti darbą be EGF paramos, skaičius gali būti didesnis nei iš pradžių manyta), kai kurie darbuotojai vietoj didesnių sąnaudų reikalaujančių priemonių gali rinktis mažesnių sąnaudų reikalaujančias priemones arba kai kurie darbuotojai priemone gali naudotis trumpesnį laikotarpį nei manyta, nes susiranda naują darbą. Kita mažesnių išlaidų priežastis gali būti vėlavimas pradėti taikyti priemones. Tikimasi, kad turėdamos daugiau patirties valstybės narės geriau parengs priemonių išlaidų sąmatas ir numatys darbuotojų dalyvavimą.

4.5.5. Kitos grąžintos sumos

Be 7 lentelėje nurodytų gražintų sumų Komisijai grąžinta viena visa 2007 m. skirta EGF išmoka – 1 258 030 EUR, skirtų paraiškai EGF/2007/002 (Renault), kurią Prancūzijos valdžios institucijos atsiėmė 2009 m. Be to, Vokietijos valdžios institucijos iš palūkanų susigrąžino 1 588,55 EUR, kuriuos grąžino Komisijai.

4.6. Komisijos teikiama techninė pagalba

4.6.1. Informavimas ir viešumas

Interneto svetainė

EGF reglamento 9 straipsnyje nustatyta, kad Komisija „parengia interneto svetainę, prieinamą visomis Bendrijos kalbomis, kurioje teikiama informacija apie EGF, paraiškų teikimo gairės, taip pat atnaujinama informacija apie priimtas ir atmestas paraiškas, pabrėžiant biudžeto valdymo institucijos vaidmenį.“

Kaip reikalaujama EGF reglamento 9 straipsnyje, Komisija EGF interneto svetainę ( http://ec.europa.eu/egf ) parengė 22 Bendrijos kalbomis (visomis, išskyrus airių kalbą). 2009 m. svetainė peržiūrėta, siekiant ją padaryti patogesnę naudoti.

2009 m. patobulinus svetainę, jos lankytojų ir peržiūrėtų puslapių skaičius atitinkamai padidėjo 120 proc. ir 138 proc. EGF svetainėje apsilankė 83 719 lankytojų, peržiūrėti 195 768 puslapiai.

Vaizdo naujienos

Vaizdo naujienos pradėtos transliuoti garso ir vaizdo žiniasklaidos priemonėmis visose 27 valstybėse narėse. Naujienas transliavo 28 pirminiai transliuotojai (19 televizijos stočių, 8 radijo stotys, 1 internetinis laikraštis) 9 valstybėse narėse (BE, DE, ES, FR, IE, IT, MT, RO ir SI) ir 3 ne ES valstybėse narėse (Juodkalnijoje, Rusijoje ir Konge). Naujienas žiūrėjo mažiausiai 7 164 750[12] asmenų.

Eurobarometras

Į 2009 m. birželio mėn. specialią Eurobarometro apklausą „Europos užimtumo ir socialinė politika“ įtrauktas klausimas apie EGF, kuris jau buvo užduotas 2008 m. spalio mėn. Eurobarometro apklausoje Nr. 70 siekiant patikrinti visuomenės informuotumą apie šį fondą.

Atsakymų į klausimą „Ar kada nors girdėjote arba skaitėte apie Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, kuris skirtas padėti nukentėjusiems nuo globalizacijos?“ variantai buvo tokie:

„Taip ir jums jis yra gerai žinomas“,

„Taip, tačiau jums jis nėra gerai žinomas“ arba

„Ne, niekada apie jį negirdėjote ir neskaitėte“.

2009 m. rezultatai rodo, kad informuotumo apie fondą lygis, palyginti su ankstesniais metais, šiek tiek padidėjo: visoje ES 26 proc. respondentų buvo girdėję apie EGF, o 4 proc. iš jų teigė, kad jiems jis gerai žinomas. 71 proc. apklaustųjų atsakė, kad jie niekada nėra girdėję apie EGF – palyginti su ankstesniais metais, šis procentas nesumažėjo, t. y. išliko toks pat didelis.

Kita 2009 m. vykdyta skatinamoji veikla

2009 m. skirtingais formatais ir visomis ES kalbomis, įskaitant kinų, turkų, arabų ir urdų kalbas, išleista įvairių plakatų. Visoje ES valstybinėse darbo įstaigose ir viešai išplatinta 57 000 kopijų.

2009 m. kovo mėn. Komisijos žurnalo „Socialinė darbotvarkė“ apie užimtumą ir socialinius reikalus numeryje EGF ir Europos socialinis fondas aprašyti kaip priemonės, kuriomis galima sumažinti finansų ir ekonomikos krizės poveikį darbo rinkai.

Komisija, siekdama suteikti informacijos apie EGF, apsvarstė papildomus platinimo kanalus, pvz., socialinio tinklo „Facebook“ skyrių „Socialinė Europa“.

4.6.2. Susitikimai su nacionalinės valdžios institucijų atstovais ir socialiniais partneriais

Ketvirtasis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo asmenų ryšiams ekspertų grupės, kurią sudaro valstybių narių atstovai, susitikimas įvyko Briuselyje 2009 m. liepos 9 d.

2009 m. gruodžio 10 d. Maltoje surengtas EGF ryšių užmezgimo seminaras dėl EGF paramos įgyvendinimo valstybėse narėse, siekiant aptarti įgyvendinimo veiklą, gerąją patirtį ir neišspręstus klausimus bei problemas. Šis seminaras buvo itin naudingas.

5. Tendencijos

Daugėjant paraiškų dėl EGF paramos, turima daugiau duomenų siekiant nustatyti paraiškų teikimo tendencijas ir susidaryti bendrą vaizdą apie fondo veiklos kryptį. Šiuo metu Komisija naudoja 2007–2009 m. duomenis ir dalį 2010 m. duomenų, kuriais remiantis jau susidarytas tam tikras tendencijų vaizdas. Trijų toliau pateiktų diagramų duomenys susiję su 57 paraiškomis, gautomis iki 2010 m. balandžio 30 d.

1 diagrama. Darbuotojų, kuriems skirta parama, skaičius pagal valstybes nares

[pic]Valstybių narių sąraše pirmauja Italija – paramos prašyta 8 300 darbuotojų, o Čekijoje ir Bulgarijoje paramos prašyta maždaug 650 darbuotojų.

2 diagrama. Darbuotojų, kuriems skirta parama, skaičius pagal sektorius

[pic]

Iš labiausiai nukentėjusių sektorių pirmauja automobilių sektorius (paramos prašyta 12 000 darbuotojų), po kurio eina tekstilės sektorius (paramos prašyta 11 000 darbuotojų)[13].

3 diagrama. Vidutinė EGF paramos suma pagal sektorius

[pic]

3 diagramoje pateikta vidutinė EGF paramos suma vienam įvairių sektorių darbuotojui. Didžiausią EGF paramą (apie 10 000 EUR vienam darbuotojui) gavo orlaivių techninės priežiūros ir pagrindinių metalų sektoriaus darbuotojai, tada automobilių sektoriaus (beveik 8 000 EUR vienam darbuotojui) ir mašinų bei elektronikos sektoriaus (daugiau kaip 7 000 EUR vienam darbuotojui) darbuotojai. Mažiausią paramą (apie 1 000 EUR vienam darbuotojui) gavo drabužių, statybos, baldų ir mažmeninės prekybos sektoriai.

Tiems, kam įdomu, daugiau informacijos ras leidinyje „Statistical portrait of the EGF 2007-2010“ (2007–2010 m. statistiniai EGF duomenys), kurį nuo 2010 m. vasaros bus galima gauti pateikus prašymą EGF svetainėje (http//ec.europa.eu/egf).

1 priedas

Automobiliai (NACE – variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba, nuoroda Nr. 29) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2007/001 | FR | Peugeot |

EGF/2007/010 | PT | Lisabona, Alentežas |

EGF/2008/002 | ES | DELPHI |

EGF/2008/004 | ES | Kastilija ir Leonas |

EGF/2009/007 | SE | Volvo |

EGF/2009/009 | AT | Štirija |

EGF/2009/013 | DE | Karmann |

EGF/2009/019 | FR | Renault |

EGF/2010/002 | ES | Katalonija |

EGF/2010/004 | PL | Wielkopolskie |

Tekstilė (NACE – tekstilės gaminių gamyba, nuoroda Nr. 13) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2007/005 | IT | Sardinija |

EGF/2007/006 | IT | Pjemontas |

EGF/2007/007 | IT | Lombardija |

EGF/2008/001 | IT | Toskana |

EGF/2008/003 | LT | Alytaus tekstilė |

EGF/2008/005 | ES | Katalonija |

EGF/2009/001 | PT | Šiaurė / centras |

EGF/2009/004 | BE | Rytų ir Vakarų Flandrija |

EGF/2009/005 | BE | Limburgas |

EGF/2010/009 | ES | Valensija |

Mobilieji telefonai (NACE – kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, nuoroda Nr. 26) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2007/003 | DE | BenQ |

EGF/2007/004 | FI | Perlos |

EGF/2009/002 | DE | Nokia |

Drabužiai (NACE – drabužių siuvimas (gamyba), nuoroda Nr. 14) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2007/008 | MT | Tekstilė |

EGF/2009/018 | LT | Drabužiai |

EGF/2010/003 | ES | Galisija |

EGF/2010/014 | SI | Mūra |

Buitiniai prietaisai (NACE – elektros įrangos gamyba, nuoroda Nr. 27) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/006 | IT | Gruppo Merloni |

EGF/2009/010 | LT | AB „Snaigė“ |

Mašinos ir elektronika (NACE – mašinų ir įrangos gamyba, nuoroda Nr. 28) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/015 | DK | Danfoss Group |

EGF/2009/031 | DK | Linak |

EGF/2010/001 | DK | Šiaurės Jutlandija |

EGF/2010/006 | PL | H. Cegielski, Poznanė |

EGF/2010/013 | PL | Podkarpackie Pakarpatė |

Poligrafijos pramonė (NACE – spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas, nuoroda Nr. 18) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/026 | NL | Šiaurės Olandija ir Utrechtas |

EGF/2009/027 | NL | Šiaurės Brabantas ir Pietų Olandija |

EGF/2009/028 | NL | Limburgas |

EGF/2009/029 | NL | Gelderlandas ir Overeiselis |

EGF/2009/030 | NL | Drentė |

Kompiuteriai (NACE – kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, nuoroda Nr. 26) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/008 | IE | Dell |

Elektroninė įranga (NACE – kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, nuoroda Nr. 26) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/023 | PT | Qimonda |

EGF/2010/008 | AT | AT&S |

EGF/2010/011 | NL | NXP Semiconductors |

Keramikos gaminiai (NACE – kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba, nuoroda Nr. 23) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/014 | ES | Valensija |

Statyba (NACE – pastatų statyba, nuoroda Nr. 41) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/011 | NL | Heijmans |

EGF/2009/017 | LT | Statyba |

Pagrindiniai metalai (NACE – pagrindinių metalų gamyba, nuoroda Nr. 24) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/022 | BG | Kremitkovtsi AD |

EGF/2010/007 | AT | Štirija, Žemutinė Austrija |

Orlaivių techninė priežiūra (NACE – mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas, nuoroda Nr. 33) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/021 | IE | SR Technics |

Leidyba (NACE – leidybinė veikla, nuoroda Nr. 58) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/024 | NL | Šiaurės ir Pietų Olandija |

EGF/2009/025 | NL | Šiaurės Brabantas |

Baldai (NACE – baldų gamyba, nuoroda Nr. 31) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/016 | LT | Baldai |

Mažmeninė prekyba (NACE – mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, nuoroda Nr. 47) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2010/010 | CZ | Unilever |

Didmeninė prekyba (NACE – didmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, nuoroda Nr. 46) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2010/012 | NL | Šiaurės Olandijos IRT |

Krištolas (NACE – kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba, nuoroda Nr. 23) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/012 | IE | Waterford Crystal |

Dailidžių ir stalių dirbiniai (NACE – medienos ir produktų iš medienos ir žievės gamyba, išskyrus baldus, nuoroda Nr. 16) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/020 | ES | Kastilija-La Manča |

Akmuo ir marmuras (NACE – kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba, nuoroda Nr. 23) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2010/005 | ES | Valensija |

[1] 2006 m. gruodžio 20 d. Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, OL L 406, 2006 12 30, p. 1; klaidų ištaisymas visomis kalbomis padarytas OL L 48, 2008 2 22, p. 82, o tik anglų kalba – OL L 202, 2008 7 31, p. 74.

[2] 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, OL L 167, 2009 6 29.

[3] Komisijos komunikatas Europos vadovų Tarybai – Europos ekonomikos atkūrimo planas, COM(2008) 800 galutinis, 2008 11 26.

[4] Pasiūlymas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, COM(2008) 867, 2008 12 16.

[5] 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente su pakeitimais (OL L 167, 2009 6 29) bendro finansavimo normą pagal leidžiančią nukrypti nuostatą numatoma laikinai padidinti nuo 50 iki 65 proc. iki „krizės“ pabaigos, t. y. 2011 m. gruodžio 31 d.

[6] 2007 m. gautos devynios paraiškos, o 2008 m. – penkios paraiškos (viena atsiimta paraiška, kuri vėliau buvo pateikta iš naujo, įskaičiuota tik kartą – EGF/2008/002 Delphi/ES).

[7] Poligrafijos pramonė (5 paraiškos), automobilių (4 paraiškos), tekstilės (3 paraiškos), statybų (2 paraiškos), buitinių prietaisų (2 paraiškos), mašinų ir elektronikos (2 paraiškos), leidybos (2 paraiškos), mobiliųjų telefonų (1 paraiška), kompiuterių (1 paraiška), krištolo (1 paraiška), keramikos (1 paraiška), baldų (1 paraiška), dailidžių ir stalių dirbinių (1 paraiška), pagrindinių metalų (1 paraiška), elektroninės įrangos (1 paraiška), drabužių (1 paraiška) ir orlaivių techninės priežiūros (1 paraiška) sektoriai.

[8] Šią lentelę sudarė Komisija, remdamasi valstybių narių pasiūlytomis ir biudžeto valdymo institucijos patvirtintomis priemonėmis. Ji ne visiškai atitinka Eurostato metodiką, aprašytą dokumente „Darbo rinkos politikos duomenų bazė. Metodika. 2006 m. birželio redakcija“ , kadangi kai kurios bendro finansavimo priemonės (išmokos, gaunamos ieškant darbo, mokymo išlaidos, pragyvenimui skirtos išmokos mokymo metu ar taikant kitas aktyvias darbo rinkos priemones, judumo išmokos) neatitinka nė vienos Eurostato kategorijos. Eurostato klasifikacijos kategorija, kuri šioje lentelėje pažymėta „Netaikoma“, valstybių narių nebuvo siūloma dešimtyje 2009 m. EGF patvirtintų intervencijų.

[9] Komisijos komunikatas „Kovos su Europos automobilių pramonės krize veiksmai“, COM(2009) 104.

[10] OL C 139, 2006 6 14, p.1.

[11] OL L 132, 2009 5 29, p.10.

[12] Į šį skaičių neįtraukti parsisiusti duomenys iš Europos garso ir vaizdo tarnybos „EC Audiovisual Service“ svetainės ir internetinės ar palydovinės televizijos transliacijos ar retransliacijos.

[13] Išsamesnė klasifikacija pateikta 1 priede.