21.1.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 21/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl būtinybės kompleksiškai vykdyti miestų regeneraciją (tiriamoji nuomonė)

2011/C 21/01

Pranešėjas Angelo GRASSO

Ispanijos būsto ministerija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2009 m. gruodžio 2 d. pirmininkaujančios valstybės narės Ispanijos vardu paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl

Būtinybės kompleksiškai vykdyti miestų regeneraciją.

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. gegužės 4 d. priėmė savo nuomonę.

463-iojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. gegužės 26–27 d. (gegužės 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 87 nariams balsavus už, 4 prieš ir 2 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1 Šiandien miestas yra tapęs ne tik energiją eikvojančia sistema, bet ir vienu svarbiausių ekologinių pokyčių veiksnių. Todėl svarbu, kad, kovodama su kenksmingų CO2 dujų išmetimu ir klimato kaita, ES koordinuotų veiksmus ir siektų ryžtingesnės miestų regeneracijos politikos.

1.2 EESRK rekomenduoja parengti miestų ir didmiesčių teritorijoms skirtų priemonių strategiją, kuria būtų siekiama regeneruoti nuskurdintų miesto rajonų architektūrą, planavimą, socialines ir ekologines sąlygas.

1.3 Deja, įprastos urbanistinės priemonės tam dar netinka, o taip iš dalies yra todėl, kad miestai yra skirtingose vietovėse, skiriasi ir miestuose teikiamos paslaugos, taigi negali būti visiems atvejams tinkamų sprendimų. Todėl EESRK rekomenduoja ES numatyti priemones, kurios būtų paremtos urbanistinės kokybės rodiklių, atspindinčių socialinės ir urbanistinės bei ekologinės būklės kritines ribas, sistemomis. ES taip pat turėtų parengti miestų regeneracijos rodiklius, kuriais būtų matuojamas administravimo efektyvumas, priemonių veiksmingumas ir gyventojų pasitenkinimo lygis.

1.4 Šiuo klausimu mes pakartojame keletą ankstesnėse EESRK nuomonėse pateiktų pasiūlymų ir tikimės, kad išplečiant Europos diskusiją tvarių miestų tema bus pasinaudota pasiūlymu sudaryti Tvaraus miestų vystymosi aukšto lygio grupę (1).

1.5 Kad prasidėtų „naujasis miestų renesansas“, kai pirmenybė teikiama kompleksiniam miestų regeneracijos modeliui ir demografinei raidai, socialinei sanglaudai, miesto ekonomikos pagrindo persvarstymui, gamtos paveldo pakartotiniam įvertinimui, dematerializacijai, energijos naudojimo efektyvumui miestuose ir biologinei įvairovei, EESRK nuomone, būtinas glaudus bendradarbiavimas visais valdžios lygmenimis (Komisijos, nacionalinių vyriausybių, regionų ir vietos valdžios institucijų). Tačiau taip pat reikia lanksčiau ir ne taip griežtai taikyti subsidiarumo principą ir nesivadovauti vien tik formalia įgaliojimų hierarchija. Todėl Komitetas siūlo kurti teminius miestų tinklus, kuriuose būtų skatinama tvari miestų regeneracija.

1.6 Pastatų ir infrastruktūros energijos naudojimo efektyvumo didinimas turi tapti politinio įsipareigojimo regeneruoti ES miestus strateginiu veiksniu, nes šios priemonės leistų sumažinti energijos paklausą ir Europoje sukurti daug naujų darbo vietų. EESRK tikisi, kad ES toliau sieks šių tikslų vis labiau juos siedama su šiuo metu rengiamomis sektorių programomis, susijusiomis su ES inovacijų politika, 2010–2020 m. transporto politika ir Europos strateginiu energetikos technologijų planu. EESRK taip pat viliasi, kad bus didindamos investicijos per Europos investicijų banką (EIB) sustiprinant turimas finansines priemones (JESSICA, JASPERS ir kt.) ir skatinant veiksmingą viešojo bei privataus sektoriaus partnerystę.

1.7 Komitetas norėtų, kad miestų regeneracijos politikos pagrindu taptų siekis integruoti tarpusavyje tvaraus transporto ir energetikos sistemas. Šią integracijos politiką turėtų papildyti ES finansavimas, skiriamas priemiesčių regeneracijai būtiniems tvaraus transporto tinklams ir alternatyvių energijos šaltinių politikos priemonėms.

1.8 EESRK taip pat tikisi, kad valstybės narės mokesčių lengvatomis paskatins piliečius prisidėti prie tikslo, kad visi miesto pastatai gamintų energiją.

1.9 EESRK ragina skatinti plėtoti kultūrą ir verslumą, visų pirma mažose ir vidutinėse įmonėse, kurios geba rasti novatoriškų sprendimų, kad būtų vėl pripažintos ir kuriamos ekologiškos darbo vietos.

1.10 EESRK nuomone, siekiant skatinti piliečius atsakingiau dalyvauti kompleksinės miestų regeneracijos programų įgyvendinimo procese, reikia vesti dialogą ir konsultuotis su miestų bendruomenėmis, taip pat moterimis, jaunimu ir didžiausią atskirties riziką patiriančiais asmenimis. Bendradarbiaujant su piliečiams ir sektoriams atstovaujančiais tinklais reikėtų pradėti Europos lygmens informacinę kampaniją apie tai, kiek padėtų sutaupyti ekologiškai švarios energijos gamyba. Dabartinei kampanijai trūksta kryptingumo ir išteklių.

1.11 Kad pajėgtume konkuruoti su daugiamilijoniniais Azijos miestais, Europos miestų regeneracijos politika turi derinti tradicinį miesto fizinių erdvių atnaujinimą su dematerializacija, kurią skatina ir telekomunikacijų technologijos, nes taip būtų tausojama aplinka ir miestai nebesiplėstų žaliųjų zonų sąskaita.

1.12 Be to, EESRK mano, kad strategiškai svarbu pradėti įgyvendinti plataus masto vadovaujančių asmenų mokymo programas, siekiant išugdyti atsakingus, kūrybingus ir kompetentingus vadovus, t. y. stiprinti jų gebėjimą priimti sprendimus vykdant miestų regeneracijos ir plėtros politiką, atitinkančią ES tvaraus ekonomikos augimo tikslus. EESRK taip pat primena bendradarbiavimo su Regioninės politikos generaliniu direktoratu (REGIO GD) svarbą ir ragina šį bendradarbiavimą stiprinti. Tačiau Komitetas ir toliau mano, kad šiuo metu yra labai palankios sąlygos ir būtinybė plėsti REGIO GD urbanistinės politikos darbo grupės gebėjimus, siekiant paspartinti Komisijos numatytų vystymo programų įgyvendinimo procesus.

2. Įvadas

2.1 Per pastaruosius 10 metų vienas svarbiausių dokumentų, patvirtinusių valstybių narių norą susitarti dėl bendros miestų plėtros politikos strategijos ir principų, buvo Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartija (priimta 2007 m. gegužės mėn.). ES lygmeniu imta daug aktyviau diskutuoti miestų politikos klausimais. Į tai atsižvelgė ES pirmininkaujanti Ispanija, kuri skyrė daug dėmesio šiam klausimui ir paprašė EESRK bei Regionų komiteto atlikti tyrimus ir prisidėti prie diskusijų, vykstančių neoficialiame ES ministrų susitikime.

2.2 Šiame tyrime aptariama keletas svarbių miestų problemų, kurias būtina spręsti pasitelkiant miestų regeneracijos politiką, kad laikantis kompleksinio požiūrio būtų galima pasiekti tokį miestų tvarumo lygį, kuris leistų:

—	pagerinti Europos pastatų energijos naudojimo efektyvumą (pastatai yra pasenę, todėl į orą išmeta kenksmingus teršalus, labai kenkiančius miesto gyvenimo kokybei), kuriant naujas darbo vietas, skatinant inovacijas ir technologinę plėtrą,

—	padidinti socialinę sanglaudą pagal kompleksinę nuskurdintų miesto rajonų regeneracijos programą, siekiant didinti socialinę integraciją, kovoti su atskirtimi, mokyti ir pan.,

—	prisidėti prie aplinkos tvarumo be kita ko regeneruojant nuskurdintus miesto rajonus ir turimus pastatus, kad būtų įgyvendinti energijos naudojimo efektyvumo, gyvenimo sąlygų tinkamumo ir susisiekimo gerinimo tikslai ir taip išvengta tolesnio žaliųjų zonų naikinimo.

3. Kompleksinė urbanistika

3.1 Vienas pagrindinių valstybių narių ir ES regioninės politikos praktinių tikslų yra saugoti aplinką įvairiais miesto lygmenimis ir gerinti žmonių gyvenimo kokybę.

3.2 Šioje nuomonėje EESRK siekia dar kartą pritarti kompleksinės miestų regeneracijos politikos kūrimui, kaip išdėstyta ES 2020 strateginėje programoje ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės Ispanijos programoje (2).

3.2.1 EESRK pritaria ES 2020 strategijos turiniui ir sutinka su joje išdėstytais praktiniais principais atsižvelgiant į tai, kad kuriant miestų regeneracijos politiką būtina atsižvelgti į tam tikrus novatoriškus principus:

—	žmogiškųjų išteklių gerinimą, ypač atsižvelgiant į pagyvenusių žmonių poreikius, naujų migrantų integraciją, skurdo (ypač vaikų) išgyvendinimą ir kartų solidarumo ugdymą,

—	žiniomis pagrįstą augimą,

—	aktyvios ir kūrybiškos visuomenės ugdymą,

—	konkurencingos ir sąveikios ekonomikos, kuri atsižvelgia į socialinę ir ekologinę rinkas, plėtrą.

3.2.2 EESRK nuomone, ES pirmininkaujančios valstybės narės Ispanijos programa atitinka šiuos principus, nes ja siekiama padėti užtikrinti visų piliečių teises ir saugoti pagrindines teises pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

3.2.3 Siekiant šių tikslų, skatinamas toks požiūris į miestų regeneraciją, pagal kurį tarp erdvių kokybės ir svetingo priėmimo kokybės yra glaudus ryšys, t. y. miestas regeneruojamas visiems piliečiams nepriklausomai nuo jų gimtosios kalbos, kilmės ar religijos.

4. Kai kurios miestų problemos

4.1 Laikantis minėtuose dokumentuose išdėstytų principų miestų regeneracijos koncepcija turi būti derinama su šiuo metu vykstančiais svarbiais miestų pavidalo ir pobūdžio pokyčiais (3):

—	padrikai augančiais miestais, kuriems reikia vis naujų didelių žemės plotų ir kuriems būdingas masto neekonomiškumas,

—	mažėjančia miestų funkcine sanglauda ir dėl to kylančia grėsme istoriniams centrams, nuskurdintiems priemiesčiams ir pramoniniams rajonams,

—	vyraujančiais iš esmės konservatyviais bandymais įveikti krizę, nepasižyminčiais vaizduote ar kūrybiškumu ir, svarbiausia, nesusijusiais su globalizuotu pasauliu,

—	funkcijų sistemą keičiančia „uždarų erdvių“ sistema – šias erdves reikėtų laikyti sudėtingomis ir labai pažeidžiamomis vietomis nediferencijuotose didmiesčių zonose,

—	prasmės netenkančiomis miesto ribomis – jos egzistuoja administraciniais tikslais, bet praranda geografinę, simbolinę ir politinę reikšmę,

—	miestus supančių žaliųjų zonų irimu, dėl kurio smarkiai mažėja biologinė įvairovė,

—	vis ilgėjančia kelione iš gyvenamosios į darbo vietą – dėl to nukenčia gyvenimo kokybė,

—

miesto teritorijos (net ir tradicinės) šiuo metu dažnai tampa uždaromis specializuotomis erdvėmis: „gyvenamieji“ (jokios kitokios funkcijos neatliekantys) rajonai; pramogų parkai; švietimui skirtos mokyklos ir universitetų teritorijos; kultūrai skirti muziejai ir teatrai, ir pan. Tokioje uždaroje erdvėje privatumui (kaip gyvenimo būdui ir teisinei sąvokai bei praktikai) teikiama pirmenybė prieš poreikį gyventi bendruomenėje.

4.2 Alternatyva uždarų erdvių logikai turėtų tapti beribės erdvės samprata – čia santykiai nėra materialūs, o „fizinio atstumo“ sąvoką keičia „laiko“ sąvoka.

4.3 Todėl regeneruojant miestų teritorijas, tradicinį fizinių erdvių atnaujinimą reikia derinti su dematerializacija, kurios akivaizdžiausia išraiška yra telekomunikacijų technologijos. Pagrindinė problema, kurią būtina išspręsti, yra priešprieša tarp žmogaus proto, kuris šiuo metu nori visur suspėti, ir kūno, kuriam būtinas materialus pagrindas ir kuris negali nuolat judėti, todėl jam reikia sutvarkytų kokybiškų vietų ir erdvių.

4.4 Todėl atsinaujinimas bus pasiektas per trijų miesto aspektų sąveiką ir derinimą:

— miestas agora– žmonėms skirtas miestas, kuriame pasiekta visiška miesto gyvenamųjų zonų ir erdvių bei socialinės sanglaudos ir ekonominės plėtros harmonija,

— glokalus (angl. glocal) miestas– čia pasiekta didesnė globalizacijos ir gebėjimo optimaliai naudoti vietos išteklius, ypatumus ir požiūrius pusiausvyra,

— tvarus miestas– miesto problemas turėtų būti įmanoma išspręsti vietoje, neperleidžiant jų kitoms vietovėms ar būsimoms kartoms.

5. Holistinis miestų regeneracijos modelis

5.1 EESRK pritaria „naujajam miestų renesansui“ (4), kuriam būdinga:

—	didesnė socialinė sanglauda,

—	kultūrinis atgimimas,

—	miesto gyvenimo ekonominio pagrindo persvarstymas, kad būtų galima spręsti dabartinės recesijos problemą,

—	gamtos paveldo stiprinimas skatinant dematerializaciją bei didinant biologinę įvairovę.

5.2 „Naujuoju miestų renesansu“ grindžiama politika pagilina Europos regionų ir miestų ekonomikos atgaivinimo plano (5) prasmę – svarbus vietos valdžios institucijų vaidmuo įveikiant krizę aiškinamas kaip esminis faktas, neišvengiamai darantis poveikį ne tik ekonomikos krizei, bet ir visų mūsų bendruomenių išteklių naujam įvertinimui.

5.3 Todėl kompleksinis miestų regeneracijos modelis taptų „naujojo kurso ekologinės politikos“ (6) teritorine išraiška – holistinėje žmogiškiesiems, gamtos ir materialiesiems ištekliams skirtų priemonių visumoje svarbiu atskaitos tašku turėtų tapti naujai suformuluotas „turto“ apibrėžimas, grindžiamas ne tik išteklių kaupimu, bet ir taupiu jų naudojimu bei visuomenės gerovės didinimu (7). Kuriant šį modelį lemiamą vaidmenį turi atlikti vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios gali paskatinti piliečių aktyvumą ir vietos ekonomikos augimą ir tokiu būdu paspartinti rinkos ir žaliųjų technologijų vystymąsi. Siekiant šių tikslų prie miestų (įskaitant vidutinio dydžio ir mažuosius miestus) teminių tinklų skatinimo ir plėtojimo savo veikla galėtų prisidėti ir Tvaraus miestų vystymosi aukšto lygio grupė, kurią siūloma kurti.

6. Holistinės miestų regeneracijos elementai

6.1 Žmogiškieji ištekliai

6.1.1 Turime derinti Lisabonos strategijos tikslą kurti konkurencingesnę ir kūrybišką žinių visuomenę su ES 2020 strategijos tikslu, kuris pabrėžia, kaip svarbu skatinti sanglaudą, politinėmis priemonėmis remiant pažeidžiamas visuomenės grupes, ypač pagyvenusius žmones, didinti integraciją (ypač naujų migrantų), išgyvendinti skurdą ir stiprinti kartų solidarumą.

6.1.2 ES sukūrė kultūrinę ir praktinę erdvę:

—	bendruomenės kūrimui, kad urbanistikos procese galėtų dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai – specialistų (urbanistikos specialistų, architektų, inžinierių ir pan.), verslo ir būsto organizacijos,

—	naujoms žinioms kurti ir kūrybiškumo principui ugdyti skatinant novatoriškus mokslinius tyrimus ir mokymo veiklą, įtraukiant universitetus ir ieškant kūrybiškos urbanistikos formų (8). Šių novatoriškų veiklos formų veiksmingumą geriausia didinti skatinant viešojo ir privataus sektorių partnerystę.

6.1.3 Šios politikos sritys turi būti peržiūrėtos siekiant:

—	gero valdymo miestuose, įskaitant priemiesčius ir kaimo vietoves, kad būtų didinama ne tik ekonominė gerovė, bet ir kuriamos geresnės psichologinės, dvasinės ir socialinės sąlygos,

—	kurti naujas darbo vietas, visų pirma jaunimui ir imigrantams, ir perkvalifikuoti nuo dabartinės krizės nukentėjusius buvusius darbininkus ir tarnautojus. Šiuo tikslu EESRK siūlo skatinti „CO2 mažinimo pajėgas“ (angl. carbon army), kurios prisidėtų prie tvarios miestų regeneracijos.

6.1.4 Demografinės tendencijos rodo, kad 2060 m. daugiau nei pusė gyventojų bus vyresni kaip 48 metų, išryškės nauji migracijos srautai, visų pirma, jaunimo migracijos į miestus, ir tęsis kaimo vietovių bei mažiau palankias sąlygas turinčių regionų nuosmukis. Todėl vietos lygiu būtina atsižvelgti į šiuos veiksmus:

—	puoselėti kultūrą, kuri skatintų kurti viešojo ir privataus verslo sinergiją, padėtų užtikrinti MVĮ augimą ir skatintų ugdyti aktyvią ir kūrybingą miesto bendruomenę,

—	kurti mechanizmus, pagerinsiančius dialogą ir konsultavimąsi su miestų bendruomenėmis, įtraukiant moteris, jaunimą ir asmenimis, kurie patiria didžiausią atskirties riziką,

—	kelti gyvenimo lygį taikant novatoriškus sprendimus tvaraus socialinio būsto, sveikatos priežiūros ir švietimo srityse.

6.1.5 Naujoms darbo vietoms, kurios atsiras dėl naujojo kurso ekologinės politikos ir išmetamų teršalų mažinimo, būtina mokymo ir informacijos sklaidos strategija. Todėl reikia dėti pastangas:

—	sudaryti prieigos prie ES informacijos platformų (aplinkos, efektyvaus energijos naudojimo, transporto, ekonomikos ir pan.) sąlygas,

—	prisijungti prie Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) Žinių ir inovacijos bendrijų programos, siekiant užtikrinti greitą naujų technologijų perkėlimą į vietos lygmenį,

—	vystyti aktyvią geriausios praktikos, įgytos diegiant ekologiškas technologijas miestų bendruomenėse, sklaidos strategiją.

6.2 Gamtos ištekliai

6.2.1 Kadangi gamtos ištekliai yra viršesni už materialiuosius išteklius, siekiant paskatinti regeneracijos procesus, pagrįstus ekonomišku žaliavų naudojimu ir atliekų šalinimu, nepaprastai svarbu tirti „miestų metabolizmo“ reiškinį.

6.2.2 Apie „miestų metabolizmo“ reiškinį svarbu žinoti siekiant miestų aplinkos gerinimo tikslų, iškeltų tarptautinėse konvencijose dėl aplinkos apsaugos (Kioto, biologinės įvairovės, vandens ir pan.) ir klimato kaitos švelninimo (9).

6.3 Materialieji ištekliai

6.3.1 Su dabartiniais pokyčių procesais susieta miestų regeneracija turi būti vis mažiau priklausoma nuo atskirų, konkrečių bei riboto taikymo priemonių ir vis labiau orientuota į daugiafunkcinės aplinkos, kuriai būdinga erdvių kokybė bei įvairovė ir įvairių veiksnių – lankstumo, pritaikomumo, svetingumo – sąveika, kūrimo procesus.

6.3.2 EESRK nuomone, atnaujinant pastatus ir infrastruktūrą negalima neatsižvelgti į didėjančią ekologinių ribų svarbą, integracijos procesus ir vis svarbesnį interaktyvumo vaidmenį.

6.4 Nematerialieji ištekliai

6.4.1 Europos Vadovų Taryba, priimdama e. Europos programą (1999 m.), Lisabonos konvenciją (2000 m.) ir i2010 veiklos programas, parodė, kad e. visuomenė yra pagrindinė ES vystymosi prielaida. Todėl Europos Sąjungos Taryba ketina remti projektus, padedančius sparčiau ugdyti visuomenę, gebančią naudotis elektroninių ir interaktyvių technologijų teikiamomis galimybėmis. Šiuo tikslu rengiamos nuostatos, kurios padėtų kiekvienam Europos piliečiui įžengti į skaitmeninę erą ir turėti interneto ryšį. Taip siekiama sukurti atvirą, įtraukią ir bendradarbiaujančią visuomenę.

6.4.2 Todėl miestams pavedama užduotis pritraukti žinias, atnaujinti valdžios institucijų bei piliečių santykių sistemą ir paskatinti gamybos priemonių perskirstymą (10).

6.4.3 Be jokių abejonių, į miestų technologinę pažangą būtina investuoti skubiai ir daug, nes Rytų konkurencija šioje srityje yra labai didelė (11).

7. Miestų naujojo kurso ekologinė politika

7.1 Miestų regeneracija yra sudėtingas klausimas, tačiau, siekiant jį veiksmingai spręsti, būtina parengti strategiją.

7.2 Turbūt skubiausiai spręstinas klausimas – miestų ir jų aplinkos regeneracijos glaudi sąsaja su ekonomikos krize. EESRK nuomone, vertinant miestų regeneracijos procesus, reikėtų atsižvelgti į ekologinės ekonomikos principus ir į galimybes Europoje vykdyti naujojo kurso ekologinę politiką (12), pagal kurią gali būti numatyta integruoti įvairias miestų morfologines rūšis – biotinį miestą, materialųjį miestą ir informacinį miestą – ir visas jas panaudoti solidariam miestui kurti ir stiprinti. Šiuo požiūriu reikėtų iš naujo įvertinti natūralios aplinkos – žmogaus gyvenimui svarbiausių prekių ir paslaugų teikėjos – vaidmenį.

8. Biotinis miestas

8.1 Ekologinio tinklo kūrimas

8.1.1 EESRK nuomone, ypač svarbu tyrinėti miestą kaip ekosistemą ir nustatyti gamtinės infrastruktūros (pavyzdžiui, kaip švaraus vandens ir oro, apsaugos nuo vėjo, dirvos derlingumo ir augalų apdulkinimo ištekliaus) paveldo vertę; ją pakeisti technologiniais sprendimais nelengva, tokio pakeitimo kaina būtų labai didelė, o veiksmingumas neprilygtų biotinių sistemų veiksmingumui.

8.1.2 Remiantis vertinimais, iki 2050 m. gali būti prarasta dar 11 proc. Europoje likusių natūralių gamtinių zonų (13). Todėl valdžios institucijos turėtų skirti ypatingą dėmesį šio reiškinio pasekmėms ir daugiau investuoti į ekosistemų apsaugą, taip pat skirti dėmesio miestų ekosistemoms.

8.2 Energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių

8.2.1 Miestas yra atsinaujinančiosios energetikos vystymo strateginis elementas. Šildymo ir vėsinimo įrenginių, kurie sunaudoja 40–50 proc. visos energijos, technologijų tobulinimas ir inovacijos iš tiesų yra ES „20–20–20“ politikos, kuria siekiama gerinti energetikos paslaugas (20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą bei energijos vartojimą ir 20 proc. padidinti atsinaujinančiosios energijos naudojimą), pagrindas.

8.2.2 Nepaprastai svarbu didinti energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, kaip numatyta Europos strateginiame energetikos technologijų plane, nes tai daro teigiamą poveikį užimtumui. Miestų bendruomenės turėtų pirmosios įsisavinti naująsias technologijas. Todėl Tarybos ir Europos Parlamento sprendimas finansuoti minėtąjį planą būtų labai savalaikis.

9. Materialusis miestas

9.1 Pastatų energijos naudojimo efektyvumo didinimas

9.1.1 Pastatų ir infrastruktūros energijos naudojimo efektyvumo didinimas yra strateginis ES miestų regeneraciją skatinantis veiksnys. Naudojant naujas technologijas, galima labai padidinti energijos naudojimo efektyvumą. Iki 2050 m. pirminės energijos poreikį įmanoma sumažinti apie 300 EJ, taigi per metus išmetamas CO2 kiekis sumažėtų 20–25 Gt. Šiuo metu ES metinės investicijos į energijos naudojimo efektyvumą gerinančias technologijas yra apie 60 mlrd. EUR.

9.1.2 2005 m. Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad investicijomis, kurių reikėtų norint sutaupyti 20 proc. energijos, būtų sukurta (tiesiogiai ir netiesiogiai) milijonas darbo vietų. Daugiausia bus sutaupyta pastatų apšvietimo, biurų, buities prietaisų ir bendros elektros energijos bei šilumos gamybos (kogeneracijos) srityse.

9.1.3 EESRK nuomone, reikia ne tik stengtis taupyti energiją, bet siekti, kad energiją gamintų visi pastatai.

9.1.4 Todėl artimiausiais metais reikės daug investuoti į mokslinius tyrimus ir pakeisti miestų statybos principus, kad naudojant novatoriškas medžiagas ir vis pažangesnius logistinius sprendimus statybvietėse pagerėtų „miestų metabolizmas“.

9.1.5 Norint atnaujinti architektūros paveldą reikia finansinės sąveikos ir pasaulinės bendradarbiavimo politikos, kadangi:

—	šio sektoriaus ir jo tiekėjų konkurencingumo praradimas turėtų neigiamą poveikį užimtumui,

—	tenka konkuruoti su tarptautinėmis sistemomis, ypač sparčiai besiplečiančiomis Azijos sistemomis, kurių atžvilgiu regeneracijos priemonės turėtų būti laikomos eksportuotinomis,

—	į procesą būtina įtraukti mažesnių pajamų Europos valstybes,

—	proceso nereikėtų atskirti nuo socialinio būsto klausimų, kurie yra svarbūs milijonams europiečių.

9.2 Integruota infrastruktūros sistema

9.2.1 ES socialinės sanglaudos dokumentuose pabrėžiama visų rūšių infrastruktūros integracijos svarba, ir ši koncepcija apima daugiau nei tik gerų regionų tarpusavio ryšių užtikrinimą. Europoje tinklams modernizuoti iki 2020 m. numatyta skirti 600 milijonų EUR, įskaitant 90 milijonų EUR pažangiajai infrastruktūrai kurti.

9.2.2 Integruota infrastruktūra taip pat turėtų būti svarbus miestų regeneracijos tikslas; ji turėtų suteikti galimybę naudotis:

—	paslaugomis, kaip antai sveikatos priežiūros, švietimo ir atsinaujinančiosios energijos, kurios naudojant telekomunikacijų tinklus tampa interaktyvios, pavyzdžiui, nuotolinės medicinos paslaugos ir nuotolinis mokymasis,

—

transporto sistemomis, kurios darniai integruojamos – gerinamos geležinkelio linijos, vidaus vandens keliai ir susisiekimas su oro uostais, kuriamos įvairiarūšio transporto grandinės ir pažangios eismo valdymo sistemos, gerinami dviračių ir pėsčiųjų takai. Integruota transporto sistema papildo miestų politiką, kuria siekiama išvengti padriko miestų augimo ir mažinti energijos naudojimą ir socialines keliavimo iš gyvenamosios vietos į darbą ir atgal bei komercinių sandorių sąnaudas,

—	tvaria transporto sistema, derinama su efektyviu energijos naudojimu; šia sistema turėtų remtis Europos miestų regeneracijos politika, kurią įgyvendinant visų pirma turėtų būti finansuojami tvaraus transporto ir veiksmingai naudojamos energijos tinklai priemiesčiuose, kuriuos reikia regeneruoti,

—

energijos tinklais. Elektros energija varomo transporto sektoriaus (žr. Atsinaujinančių energijos šaltinių direktyvą), telekomunikacijų technologijų ir kompiuterių naudojimo augimas eksponentiškai didina energijos vartojimą. Todėl siekiant kuo labiau sumažinti nuostolius, padidinti efektyvumą, prisitaikyti prie poreikių ir suvartoti pagamintos saulės energijos perviršį, būtina kurti pažangųjį skirstymo tinklą. Be to, reikėtų skatinti miestuose kurti elektra varomų automobilių akumuliatorių pakrovimo punktų ir vandeniliu varomų automobilių degalinių, kur būtų naudojama vietos lygmeniu iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminama energija, tinklus,

—	telematiniais tinklais, ypač plačiajuosčio ryšio internetu, be kurio šiandien jau nebeapsieina nei įmonės, nei šeimos.

10. Informacinis miestas

10.1 Naudojant naujos kartos ryšių technologijas šiuo metu kuriamos interaktyvios miesto platformos, paspartinsiančios miestų regeneracijos procesus ir suteiksiančios novatoriškų postūmių, kurie labai prisidės prie:

—

perėjimo nuo pagrindinės kelių infrastruktūros prie kelių, GPS ir kompiuterių sąveikos, taip pat tinklo, kuriame būtų galima plėtoti interaktyvias logistikos sistemas, sukūrimo, viso pasaulio gyvenamųjų būstų susiejimo, jų vaidmens didinimo ir jų transformacijos – ryšio pagalba paverčiant būstą darbo, poilsio, sveikatos priežiūros ir kitokios paskirties vieta,

—

viešųjų ir privačių paslaugų susiejimo; tai paskatintų regeneracijos procesus, kurie suteiktų galimybę įmonėms, namų ūkiams ir piliečiams, naudojantiems asmeninius skaitmeninius prietaisus, interaktyviai naudotis viešojo administravimo platformomis (statybos leidimų, nekilnojamojo turto kadastrų, mokesčių ir pan.),

—	esminės pažangos siekiant kur kas pigiau teikti sveikatos priežiūros paslaugas; naujos tinklų technologijos, miniatiūrizacija ir mobiliųjų aparatų naudojimas teikia galimybę namie stebėti svarbiausias paciento gyvybines funkcijas ir internetu atlikti sveikatos priežiūros procedūras,

—	piliečių ir žinias kaupiančių subjektų (technikų, gydytojų, politikų ir pan.) santykių netolygumo mažinimo, siekiant pakeisti tradicines centralizuotas struktūras naujomis bendradarbiavimo struktūromis,

—	viso miesto gyvenimo ciklo aktyvaus stebėjimo, siekiant sutaupyti daug miesto išteklių valdymui skirtų lėšų.

11. Solidarus miestas

11.1 Iki šiol aptarti veiksniai, nors ir esminiai, tėra tik priemonės miestų regeneracijos procese, kurio galutinis tikslas – padidinti socialinę sanglaudą – atitinka dažnai kartojamą ES pagrindinį principą.

11.2 Socialinės sanglaudos didinimas reiškia, kad reikia atnaujinti valdymo sistemas visais lygmenimis, pradedant ES ir baigiant vietos valdžios institucijomis, siekiant atsižvelgti į mūsų visuomenės santykių sudėtingumą ir įvairovę. Taip keičiama santykių grandinė – ugdomas bendradarbiavimu pagrįstas požiūris, atstatoma pusiausvyra, keičiasi vadovavimo samprata.

11.3 Bendradarbiavimas yra darnaus valdymo pagrindas; juo siekiama suteikti pasirinkimo teisę visiems suinteresuotiesiems subjektams. Toks požiūris pradėtas formuoti kuriant piliečių forumus, o tobulėjančios interaktyvios technologijos pagerino jo perspektyvas. Šį požiūrį apibendrintai savo šūkiu suformulavo JAV Nacionalinė viešojo administravimo akademija: „Svarbu ne tai, ką tavo šalis gali padaryti tavo labui, o tai, ką mes galime padaryti visi kartu!“ (14).

11.4 Pusiausvyros atstatymas: gebėjimas patekti į žinių sistemas, kurios tampa vis efektyvesnės, ir palaikyti tikralaikį dialogą mažina atotrūkį tarp tų asmenų, kurie turi žinių, ir tų, kurie iki šiol buvo pasyvūs tų žinių naudotojai. Keičiasi ne tik žmonių tarpusavio santykiai, bet ir miesto erdvių reikšmė – jos pradeda skatinti naujoviškus santykius (pavyzdžiui, ambulatorijos ar pirmosios pagalbos punktai perkeliami iš ligoninių į metro stotis ir didžiuosius prekybos centrus, ir pan.).

11.5 Vadovavimo sampratos raida: nykstant ankstesnėms santykių sistemoms ir didėjant bendradarbiavimo galimybėms, viešojo sektoriaus atstovai turi prisiimti naujus vaidmenis – jie privalo įrodyti, kad turi vadovavimo ir koordinavimo įgūdžių.

11.6 Iš pagrindų besikeičianti santykių sistema teikia galimybių iš esmės pakeisti organizacijų modelius (ypač vietos valdžios institucijų) procese, kurį galima apibūdinti kaip perėjimą nuo įprastų, strateginiams planams būdingų veiksmų prie bendrų platformų, būdingų tvariam valdymui, naudojimo. Platformų modelis, ES jau išbandytas organizuojant gamybos ir žinių sektorius, būtų taip pat naudojamas glaudžių santykių tinklui kurti, siekiant įtraukti visus miesto bendruomenės suinteresuotuosius subjektus ir skatinti silpnų ir stiprių bendruomenių savitarpio paramos politiką. Taigi, galime kalbėti apie:

—	bendruomenės stiprinimo platformą, į kurią siekiama įtraukti kuo daugiau suinteresuotųjų subjektų ir vietos bendruomenių konsorciumus,

—	žinių platformą, kuria siekiama kurti pažangią žinių bei mokslinių tyrimų politiką ir skatinti kūrybišką miestų regeneraciją,

—	technologijų platformą, kuria siekiama suteikti įvairios būtinos praktinės patirties ir pradėti bei valdyti pažangos procesus,

—

išteklių platformą, skirtą:

—	kurti pažangias finansines priemones, pagrįstas viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimu, remiantis JESSICA ir JASPERS programų pavyzdžiais,

—	įgyvendinti tokią finansų politiką, kuria būtų skatinama lygybė ir padedama mažas pajamas gaunantiems žmonėms, įtraukiant juos į visuotines miestų regeneracijos strategijas,

—

kurti apskaitos politiką, kurios tikslas būtų nustatyti ekonominę prekių ir paslaugų vertę atsižvelgiant į gamtinių išteklių gavybos ir atliekų tvarkymo sąnaudas, taigi, taikyti žaliavas eikvoti atgrasančią mokesčių politiką. Taip gautas pajamas galima panaudoti pažeidžiamoms socialinėms grupėms remti.

2010 m. gegužės 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) OL C 77, 2009 3 31, p. 123.

(2) Komisijos darbo dokumentas „Konsultacijos dėl būsimosios 2020 m. Europos Sąjungos strategijos“, Briuselis, 2009 m., ir Ispanijos valstybės sekretoriato Europos Sąjungos reikalams prie Užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministerijos parengta Ispanijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2010 m. sausio 1 d.–birželio 30 d. programa „Innovating Europe“ (Europos pažanga), Imprenta Nacional Boletín Oficial del Estado, Madridas, 2010 m.

(3) Pagrindinės miestų atnaujinimo problemos puikiai išnagrinėtos Massimo Cacciari, „La Città“, Pazzini Stampatore Editore, Vila Verukjas, 2004 m.

(4) Richard Rogers, „Toward an Urban Renaissance“ (Naujasis miestų renesansas), Urban Task Force, Londonas, 2005 m. Galima parsisiųsti iš interneto (www.urbantaskforce.org).

(5) Europos Sąjunga – Regionų komitetas: „European Economic Recovery Plan in Regions & Cities“ (Europos regionų ir miestų ekonomikos atgaivinimo planas), Briuselis, 2008 m. Galima parsisiųsti iš interneto (http://portal.cor.europa.eu/lisbon/news/Pages/EERPSurvey.aspx).

(6) Susiję dokumentai: „A green new deal for Europe“ (Naujojo kurso ekologinė politika Europai), sudarytas Vupertalio instituto; „Rethinking the Economic Recovery: A Global Green New Deal“ (Apie ekonomikos atgaivinimą kitaip: nauja visuotinė ekologinė politika), Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa; „A Green New Deal“ (Naujojo kurso ekologinė politika), parengtas Jungtinės Karalystės naujosios ekonomikos fondo; „Toward a Transatlantic Green New Deal: Tackling the Climate and Economic Crises“ (Naujos transatlantinės ekologinės politikos link: klimato ir ekonomikos krizių sprendimas), parengtas „Worldwatch Institute“ Heinricho Böllo fondui.

(7) Tai reikštų, kad vietos lygmeniu būtų visapusiškai įgyvendinamos rekomendacijos, pateiktos Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“, COM(2009) 433 galutinis, kurį galima parsisiųsti iš interneto (http://www.beyond-gdp.eu). Rekomendacijos pagrįstos J. Stiglitz, A. Sen ir J. P. Fitoussi ataskaita, kurios rengimą parėmė ES Prancūzijos Vyriausybės prašymu. Ataskaitą galima parsisiųsti iš interneto (http://www.stiglitz-sen-fitoussi.fr/en/index.htm).

(8) Jan Jacob Trip, „Creative city development in the Lisbon strategy“ (Kūrybiška miestų plėtra pagal Lisabonos strategiją), TU Delft, 2009 m. Xavier Vives ir Lluís Torrens, „The strategies of European metropolitan areas in the context of the European Union enlargement“ (Europos didmiesčių zonų strategijos Europos Sąjungos plėtros kontekste), Pla Estratègic Metropolità de Barcelona, 2005 m.

(9) Rudolf de Groot, „Function-analysis and valuation as a tool to assess land use conflicts in planning for sustainable, multi-functional landscapes“ (Funkcinė analizė ir vertės nustatymas – žemės naudojimo konfliktų vertinimo priemonė planuojant tvarius daugiafunkcinius kraštovaizdžius), Landscape and Urban Planning 75 (2006 m.), p. 175–186.

(10) Pasaulio ekonomikos forumas, The Lisbon review (Lisabonos strategijos persvarstymas) 2002–2006 m. Dokumentą galima parsisiųsti iš interneto:

www.weforum.org/pdf/gcr/lisbonreview/report2006.pdf;

Europos Komisijos komunikatas „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“, kurį galima parsisiųsti iš interneto (http://europa.eu/legislation_summaries/employment_and_social_policy/job_creation_measures/c11328_en.htm);

Fondazione Ugo Bordoni, Dossier EU i 2010, kurį galima parsisiųsti iš interneto: (http://www.fub.it/osservatorio/dossieruei2010/liniziativai2010).

(11) Su informaciniu miestu susiję bandymai atliekami:

MIT: http://web.mit.edu/cre/research/ncc/casestudies.html;

„Mille Digital“: http://www.milladigital.org/ingles/home.php;

Tokijuje: http://www.tokyo-ubinavi.jp/en/about.html;

Singapūre: http://www.itu.int/ubiquitous;

Honkonge: http://www.info.gov.hk/digital21/eng/strategy/2008/Foreword.htm;

„Arabianranta“ (Helsinkyje): https://www.taik.fi/en/about_taik/arabianranta_.html.

(12) Šis pavadinimas paimtas iš Naujosios ekonomikos fondo pranešimo „A Green New Deal“ (Naujojo kurso ekologinė politika), Londonas, 2009 m. Pranešimą galima parsisiųsti iš interneto (www.neweconomics.org/projects/green-new-deal).

(13) Commission européenne, L'économie des écosystèmes et de la biodiversité (EEB). http://ec.europa.eu/environment/nature/biodiversity/economics/pdf/teeb_report.pdf

(14) Galima parsisiųsti iš interneto (http://www.collaborationproject.org/display/home/Home).