28.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 354/80


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrijos inovacijų politikos peržiūra besikeičiančiame pasaulyje“

COM (2009) 442 galutinis

2010/C 354/19

Pranešėjas Henri MALOSSE

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. rugsėjo 2 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrijos inovacijų politikos peržiūra besikeičiančiame pasaulyje“

COM (2009) 442 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. kovo 2 d. priėmė savo nuomonę.

461-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. kovo 17–18 d. (kovo 17 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 108 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 2 susilaikius.

1.   Inovacijų apibūdinimas

1.1   Remiantis komunikate pateikta apibrėžtimi, „inovacija – tai gebėjimas naudojant naujus procesus, produktus ar paslaugas naujas idėjas paversti komerciniais rezultatais, ir tą daryti geriau ir greičiau nei konkurentai“ (1).

1.1.1   Inovacija – tai ne tik gebėjimas, bet ir veiksmas, procesas, sudarantis galimybę esamas ar naujas idėjas paversti rezultatais.

1.1.2   Inovacijos dažnai yra kolektyvinio darbo rezultatas (įmonių asociacijos, socialinių partnerių, mokslininkų). Sukuriamos atsižvelgiant į darbuotojų pasiūlytas idėjas, jos taip pat gali būti taikomos įmonių vidaus veikimui užtikrinti. Pasaulinės konkurencijos sąlygomis Europos įmonės turės plėtoti pažangesnius veiklos būdus, kad užtikrintų darbuotojų dalyvavimą įmonės veikloje ir motyvuotų jų kūrybiškumą.

1.1.3   Inovacijos gali būti susijusios ir su sritimis, kurios neturi tiesioginio poveikio rinkai, tai, pavyzdžiui, žmogiškojo potencialo vystymo, sveikatos, socialinių, aplinkos inovacijų, visuotinės svarbos paslaugų, pilietiškumo ir pagalbos vystymuisi sritys.

1.2   Iš esmės, inovacijas veikiau galima įvardyti kaip visuomenės tikslą, žmogiškojo kūrybiškumo panaudojimą tvariam ir darniam ekonomikos vystymuisi skatinti.

1.2.1   Inovacijos turi padėti spręsti šio amžiaus visuomenei itin aktualius klausimus: tvaraus energijos tiekimo, klimato kaitos, demografinių pokyčių, globalizacijos, teritorijų patrauklumo, darbo vietų kūrimo, socialinės sanglaudos ir socialinio teisingumo.

1.3   Inovacijos pačios savaime nėra tikslas, jos padeda siekti visuomeninių tikslų, jas galima apibendrintai pavadinti pažanga ir tvarumu, tačiau būtina susitarti, kaip šias sąvokas apibrėžti ir vertinti.

Būtų gerai, kad Europos Sąjunga taptų pirmaujančia šioje srityje ir apibrėžtų bei taikytų naujus ekonominius ir socialinius rodiklius, kurie padėtų įvertinti augimą ir jo raidą per tam tikrą laikotarpį (2).

2.   Ką pavyko pasiekti Europos Sąjungai?

Komunikate, žinoma, pateikiamas labai teigiamas ES vykdytos veiklos vertinimas tiek pagrindinių sąlygų gerinimo, pagalbos skatinant didesnį ir greitesnį naujoviškų produktų ir paslaugų įsisavinimą rinkoje, tiek sąveikų kūrimo bei finansiniu požiūriu. Reikėtų pabrėžti, kad Komisijos vertinimai dažniausiai grindžiami technologinėmis naujovėmis.

Sąvoka „Bendrijos politika“, kalbant apie inovacijų politiką, yra šiek tiek per skambi, kadangi turimos omenyje veikiau priemonės ir veiksmai, kuriuos norima suderinti, ir tai aiškiai matyti iš komunikate pateiktos ataskaitos. Iš tiesų, teisiniu požiūriu ši sritis nepriklauso ES kompetencijai (papildomoji kompetencija).

2.1   Pagrindinių sąlygų gerinimas

2.1.1   Tam tikros ES įgyvendintos priemonės turėjo realaus teigiamo poveikio: peržiūrėtos valstybės pagalbos teikimo taisyklės, padedančios skatinti investicijas į ekologiją, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, arba, kuriant Europos įmonių tinklą, sujungti Europos informacijos centras ir Naujovių sklaidos centrai. Su Smulkiojo verslo akto paskelbimu (angl. Small Business Act) buvo siejama daug vilčių, tačiau iki šiol jos nevirto konkrečiais ir apčiuopiamais MVĮ naudingais darbais (3). Taip pat būtų galima paminėti komunikatą „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“, kuris yra žingsnis teisinga linkme, tačiau tai yra tik komunikatas ir iki šiol nesiimta jokių priemonių jame numatytoms nuostatoms įgyvendinti.

2.1.2   Tačiau tai, kad dėl Bendrijos patento dar nepriimtas sprendimas, akivaizdžiai rodo, kad Europos Vadovų Taryba nepajėgi imtis būtinų priemonių, kurios darytų tiesioginį poveikį inovacijoms. Tai rodo vis mažėjantis (palyginti su kitomis pasaulio šalimis) Europoje registruojamų patentų skaičius ir akivaizdžiai didesnės Europos piliečių išlaidos. Dėl šios priežasties ES neužtikrinama pakankama apsauga, todėl nukenčia įmonės, visų pirma MVĮ.

2.1.3   Europos Komisijos siūloma politika ir priemonės iš esmės yra orientuotos į būtinus pradinius inovacijų etapus ir dideles viešųjų ir privačių mokslinių tyrimų institucijas. Jas reikėtų išplėsti papildoma politika ir priemonėmis, pavyzdžiui, standartizavimo procesais, kuriais sistemingai daugiau dėmesio būtų skiriama po to einančiam novatoriškam įgyvendinimo procesui.

2.1.4   Apskritai, administravimo institucijos – visų pirma vietos lygio – galėtų būti visų sričių inovacijų šaltinis.

2.1.4.1   Vykdydamos viešuosius pirkimus, perkančiosios organizacijos pernelyg dažnai teikia pirmenybę mažiausią kainą pateikusiam pretendentui, dėl to nukenčia kokybė. Vis dėlto, yra būdų skatinti inovacijas nukreipiant reikiama linkme viešuosius užsakymus ir taip pagerinti piliečiams teikiamų paslaugų kokybę (4).

2.2   Inovacijų politikos įgyvendinimas

2.2.1   Komunikate pabrėžiama, kad 2007–2013 m. finansinėje perspektyvoje numatytos gerokai didesnės finansavimo galimybės iš Europos biudžeto.

2.2.1.1   Tačiau šių didesnių galimybių nepastebi tie, kurie apgailestauja dėl lėtų ir sudėtingų procedūrų, visų pirma Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos. Panaši padėtis ir su Europos struktūriniais fondais: dėl didelės biurokratijos ir teikiamos gausios, tačiau mažo dydžio paramos ir papildomumo principo šių fondų veikla mažai pastebima, o tai trukdo jiems atlikti tikro inovacijų sverto vaidmenį.

2.2.1.2   Kitos finansinio reglamento peržiūros metu turėtų būti surinktos, supaprastintos ir adaptuotos dalyvavimo, tinkamumo gauti finansavimą ir atskaitomybės taisyklės.

2.2.2   Ši nuostata taip pat taikoma Europos investicijų banko (EIB), kuris dažniausiai veikia per tarpininkus, taikančius jų pačių nustatytas sąlygas, finansinėms priemonėms. EIB ir Europos Komisijos pastangos skatinti finansuoti pažangias MVĮ yra pagirtinos, tačiau šių pastangų poveikis – nematomas. Europos finansų rinka vis dar susiskaldžiusi ir nelabai palanki su technologijomis nesusijusioms pažangioms MVĮ. Nacionaliniu lygiu reikėtų skatinti bankų sektorių prisiimti didesnę riziką finansuojant MVĮ.

2.2.3   Naujosios Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos tikslas – sujungti esamas, tačiau pavienes priemones ir programas. Veikla iš tiesų yra suskaidyta į paprogrames ir nenustatyta, ar tarp jų yra sąsajų. Be to, Konkurencingumo ir inovacijų bendrajai programai septynerių metų laikotarpiui iš biudžeto skirta 3,6 milijardai eurų, o tai yra nedidelė suma turint omenyje ES užsibrėžtus tikslus.

2.2.4   Įgyvendinant Europos programas, jose iškeltus tikslus sunku pasiekti visų pirma dėl nepakankamo privačiojo sektoriaus ir ypač MVĮ dalyvavimo. Turimos lėšos skiriamos teikiant pirmenybę viešosioms institucijoms ir paliekant nuošalyje privatųjį sektorių. EESRK mano, kad svarbiausias uždavinys – užtikrinti moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamų viešųjų lėšų tinkamą valdymą ir šių investicijų realų poveikį Europos ekonomikai.

2.2.5   Bendrijos ir nacionalinių programų koordinavimas yra neveiksmingas. Pavyzdžiui, neatliekamas valstybių narių ir ES bendras programavimas, kuris sudarytų galimybę išvengti papildomumo ir suderinamumo principų painiavos.

2.3   Sąveikų kūrimas

2.3.1   Pagal Lisabonos sutartį įgyvendinamos Nacionalinės reformų programos užtikrina valstybių narių kompetenciją inovacijų srityje. Vis dėlto, dideli požiūrių skirtumai ir neaktyvus socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimas kuriant ir įgyvendinant šias programas mažina jų poveikį ir veiksmingumą.

2.3.2   Europos mokslinių tyrimų erdvė sukurta siekiant užtikrinti didesnį sistemos nuoseklumą ir valstybių narių sinergiją. EESKR mano, kad ateityje šis klausimas iš tiesų turėtų tapti prioritetiniu ir jam turėtų būti skiriama daugiau dėmesio.

2.3.2.1   Pavyzdžiui, dabartinės struktūros Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) negali atlikti savo svarbiausios misijos – užtikrinti mokslinių tyrimų institucijų sektoriaus, įmonių ir akademinio pasaulio bendradarbiavimą. Turėdamas palyginti mažą biudžetą (2,8 milijardus eurų 2008–2013 m. (5) (EIT) yra tik teorinė ir sunkiai prieinama priemonė su Europos programomis nesusipažinusioms įmonėms.

2.3.3   Remiantis Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestine (6), inovacijų srityje pirmaujančios Europos šalys turi bendrų bruožų: skiria daug lėšų švietimui, mokymuisi visą gyvenimą, taip pat moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei inovacijų paramos priemonėms. Taip pat būtų galima paminėti socialinio ir pilietinio dialogo gerąją praktiką.

Ateityje reikėtų užtikrinti veiksmingesnę sąveiką, kad ši geroji praktika būtų plačiai taikoma Europoje ir atviriau būtų siekiama vieningesnės ES ir valstybių narių pozicijos dėl suderintų ir bendrų šiuos svarbiausius sėkmės veiksnius skatinančių politinių sprendimų.

2.3.4   Ši sąveika taip pat turėtų apimti pilietinę visuomenę bei viešąsias ir privačias partnerystes.

Kaip pavyzdį galima paminėti klasterius (angl. clusters), kurie šiandien viešųjų ir privačių investicijų remiamose struktūrose sudaro sąlygas universitetams ir mokslinių tyrimų institucijoms veiksmingai dirbti kartu su įmonėms. Tokia klasterių praktika yra vertinga nacionaliniu lygiu, tačiau, nesant Bendrijos paramos politikos, ES negalės pasinaudoti jos teikiama nauda. ES turėtų imtis iniciatyvos plėtoti Europoje klasterius, užtikrinti profesionalų jų valdymą ir tarptautinį pobūdį ir taip pagerinti jų veikimą ir finansavimą.

2.3.5   Reikėtų teikti pirmenybę įvairiose Europos inovacijų paramos programose numatytų prioritetų sinergijai ir atsižvelgti į visuomenei kylančius iššūkius. Iš tiesų įvairiose Bendrijos programose galima rasti tuos pačius prioritetus, tačiau tarp jų nėra jokių sąsajų.

3.   EESRK pasiūlymai

EESRK pritaria pasiūlymui sukurti plataus užmojo Europos inovacijų strategiją, kurioje būtų pasiūlyta platesnė ir kompleksiškesnė vizija.

3.1   Pagrindiniai principai

Inovacijas reikėtų suvokti plačiąja prasme, apimant tiek į rinką tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, tiek ir nekomercinį sektorių, visuomenines bei socialines sritis.

Lisabonos sutartimi išplėstos Bendrijos politikos galimybės inovacijoms diegti palankiose srityse: prekybos politikos, energetikos, teritorijų planavimo, kultūros, sveikatos apsaugos ir kt.

Inovacijos iš esmės yra susijusios su daugeliu sričių ir yra horizontalaus pobūdžio, todėl tokia turėtų būti ir strategija, ir jos įgyvendinimo priemonės.

Inovacijos turėtų atitikti Europos Sąjungos principus ir vertybes. Naujovė gali būti gera technologiniu požiūriu, tačiau daryti nepageidaujamą poveikį aplinkai ir visuomenės sanglaudai.

Būtina supažindinti piliečius su naujomis technologijomis ir įtraukti juos į viešąsias diskusijas (dėl genetiškai modifikuotų organizmų, branduolinės energijos ir t.t.).

Didelio poveikio technologijų (7) (nanotechnologijų, mikro ir nanoelektronikos, fotonikos, pažangiųjų medžiagų, biotechnologijų, informacinių technologijų ir modeliavimo mokslo) plėtojimas turėtų būti tikslingai remiamas atsižvelgiant į jo tarpdisciplininį pobūdį. Tačiau reikėtų, kad Europos mokslinių tyrimų programose būtų numatytas tarpdisciplininiam naudojimui skirtas skyrius, o didelio poveikio technologijas būtų galima diegti tradiciniuose sektoriuose.

Prioritetai turėtų būti apibrėžti atsižvelgiant į ES visuomenės tikslus (sveikatos, aplinkos, energijos ir kt. srityse).

Europos inovacijų strategija turėtų būti grindžiama privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės sinergija ir partnerystėmis.

Būsimajame Europos inovacijų plane didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ. Reikėtų taikyti visas svarbiausias priemones, programas ir nuostatas, padedančias užtikinti palankias sąlygas diegti inovacijas MVĮ.

3.2   Pasiūlymai

3.2.1   Viena iš EESRK tyrimo grupių 2009 m. sausio 14 d. Sevilijos Perspektyvių technologijų studijų institute surengė viešą klausymą, kuriame dalyvavo šio instituto atstovai, taip pat inovacijas remiantys vietos dalyviai. Šio klausymo metu parengti konkretūs pasiūlymai.

3.2.2   Bet kokios politikos pagrindui užtikrinti būtinos geros analizės priemones ir rodikliai. Šiandien ES turi nemažai analizės priemonių: Europos inovacijų statistika (European innovation score board), Inovacijų politikos tendencijų lentelė (Inno policy trendchart), Europos klasterių observatorija (European Cluster's observatory), Inobaromentras (Innobaromètre), atskirų sektorių inovacijų informacijos sistema (Sectoral Innovation Watch) ir ES pramonės investicijų į MTTP rezultatų suvestinė (EU industrial R&D investments scoreboard). Siekiant nuoseklumo EESRK rekomenduoja sukurti bendrą Europos inovacijų observatoriją, kuri naudotųsi esamomis priemonėmis, tačiau užtikrintų didesnį jų nuoseklumą ir pastebimumą. Be to, vertinimas yra vertingas tik tuomet, kai pasiekti rezultatai lyginami su tikslais. Būsimajame Europos plane turėtų būti apibrėžti aiškūs tikslai, taip pat ir kiekybinių rodiklių požiūriu. Ši observatorija turėtų būti pajėgi, vadovaujantis aiškiais tikslais ir rodikliais, skaidriai ir savarankiškai vykdyti veiklą, kad užtikrintų objektyvų politikos sričių vertinimą.

3.2.3   Laikydamasis nuomonės, kad fundamentiniai tyrimai sukuria būsimų inovacijų pagrindą, EESRK pritaria, kad būtų didinamas tokiems moksliniams tyrimams skirtas ES biudžetas, visų pirma naujajai bendrajai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programai, bet tik tuo atveju, jei bus nustatyti prioritetai (atitinkantys visuomenei kylančius uždavinius) ir užtikrintas sverto poveikis nacionalinių programų ir privataus sektoriaus atžvilgiu.

3.2.3.1   Be to, EESRK siūlo išnagrinėti galimybes laikytis naujo požiūrio, kuris sudarytų sąlygas MVĮ dalyvauti Bendrijos programose, pavyzdžiui, tokiose, kaip atsakingos partnerystės iniciatyva. Remiantis bendra chartija, reikėtų supaprastinti administracines procedūras (audito, atskaitomybės).

3.2.4   Mokslinių tyrimų ir mokymo įstaigų, visų prima universitetų, ir ekonominės bei socialinės veiklos vykdytojų partnerysčių kūrimas taip pat yra tinkama priemonė plėtoti teigiamą sinergiją, skatinančią diegti inovacijas ne tik įmonėse, bet ir švietimo srityje (8).

3.2.4.1   Europos inovacijos ir technologijos institutas turėtų imtis esamų struktūrų lyderio vaidmens ir skatinti diegti naujas technologijas visuose sektoriuose. Ateityje šis institutas turėtų sudaryti galimybes finansuoti investicijas į europinės svarbos infrastruktūrą, kurią kuriant būtų derinama mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų politika.

3.2.4.2   Be to, reikėtų skatinti mokslininkų judumo tarp valstybių narių ir tarp viešojo ir privataus sektorių programas. Danijos pramonės srities doktorantūros studijos, kurios sudaro galimybę įmonėse dirbantiems inžinieriams tapti universiteto doktorantais ir, ne gana to, mokytis kitoje valstybėje narėje (9) yra geros praktikos pavyzdys, kurį reikėtų pabandyti taikyti Europos mastu.

3.2.5   EESRK mano, kad būsimojoje programoje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas priemonėms, skirtoms panaikinti inovacijų paramos veiklos susiskaidymą tarp ES ir valstybių narių. Šiuo požiūriu reikėtų stiprinti vietos tinklus, kurie užtikrina Europos ir vietos lygmens sąsają ir sudaro galimybę dalytis idėjomis bei su projektais susijusia patirtimi. EESRK siūlo sukurti pilietinės visuomenės dalyviams atviras Europos partnerysčių platformas. Tokios platformos pagrindu galėtų tapti su įmonėmis dirbantis vietos operatorius – Europos įmonių tinklas (angl. Enterprise Europe Network).

3.2.6   Svarbiausia užtikrinti geresnes sąlygas pasinaudoti finansavimu, visų pirma pažangioms MVĮ plėtoti ir naujoms įmonėms steigti. Reikėtų stiprinti Europos inovacijos ir technologijos instituto vaidmenį, visų pirma išplėsti rizikos pasidalijimo finansinę priemonę ir sukurti Europos rizikos kapitalo rinką.

3.2.6.1   EESRK taip pat rekomenduoja konkrečias Smulkiojo verslo akto įgyvendinimo priemones, pavyzdžiui, skatinti Europos antrinę vertybinių popierių rinką, taikyti mokestines priemones, kurios padrąsintų privačius asmenis investuoti į inovacijas, taip pat skatinti aktyvesnį darbuotojų dalyvavimą.

3.2.7   Pastebima, kad daugelyje šalių jaunimas inovacijomis ir verslu domisi mažiau nei anksčiau. Mokymo programose reikėtų numatyti skatinti kūrybiškumą ir iniciatyvumą.

3.2.7.1   EESRK siūlo, remiantis Moterų verslininkystės ambasadorių tinklo patirtimi ir padedant ES institucijoms, sukurti Jaunųjų verslo ambasadorių tinklą.

3.2.8   Norint sudaryti palankias sąlygas inovacijoms šalyse, kuriose įgyvendinama sanglaudos politika, būtina kuo geriau panaudoti struktūrinių fondų lėšas. Reikia visų pirma tikslingai orientuoti veiksmus, vengti privaloma tvarka taikyti papildomumo principą, kuris tampa vėlavimo ir pastebimumo trūkumo priežastimi. EESRK atkreipia dėmesį į pilietinėje visuomenėje glūdintį socialinių inovacijų potencialą, į kurį iki šiol visiškai neatsižvelgta įgyvendinant struktūrines ir švietimo programas.

3.2.9   ES konkurencijos politika (valstybės pagalba, įmonių bendradarbiavimas) taip pat turėtų būti pritaikyta, kad ja būtų galima užtikrinti didesnę paramą inovacijų panaudojimui bei technologijų perdavimui. Šiuo požiūriu tam tikriems sektoriams, pavyzdžiui, būsto statybos, infrastruktūros arba transporto turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys turint omenyje jų reikšmę sprendžiant klimato kaitos problemas.

3.2.10   Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES įgijo didesnę kompetenciją išorės prekybos ir bendradarbiavimo srityse. Reikėtų pasinaudoti šia galimybe ir Europos prekybos mokslo ir technikos srityse sukurti politiką, kuri būtų derinama su valstybių narių politika. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti prekybai ir bendradarbiavimui su ES kaimyninėmis šalimis.

4.   Išvados

4.1   Šios strategijos sėkmė priklausys ne tiek nuo jai skirtų biudžeto lėšų, kiek nuo Europos Komisijos ir valstybių narių realios politinės valios ją įgyvendinti, užtikrinti partnerysčių, visų pirma su pilietine visuomene, kokybę ir užmegzti dialogą su piliečiais. Todėl EESRK ragina Europos Vadovų Tarybą ir Europos Komisiją parengti inovacijų veiksmų planą, kuris taptų Europos augimo ir užimtumo strategijos (ES 2020) pagrindu.

4.2   Prie būsimojo Europos inovacijų plano turėtų būti parengtas veiksmų planas, kuriame būtų numatytas įgyvendinimo grafikas ir pasiektos pažangos stebėsena. Šiuo požiūriu ne taip svarbu, kokia bus šio plano teisinė forma (rekomendacijos, teisės aktas ar kokia nors kita forma). Šio plano veiksmingumą lems dokumento turinys ir konkretūs įsipareigojimai, pagrįsti įgyvendinimo datomis ir skaičiais.

4.3   Šia strategija turėtų būti siekiama įgyvendinti veiksmingą Bendrijos politiką, kuri suteiktų naują postūmį Europos ekonomikai.

2010 m. kovo 17 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI


(1)  „Nacionalinės inovacijų sistemos kūrimas“ (Creating a National Innovation Framework), Science Progress, Richard Nedis & Ethan Byler, 2009 m. balandžio mėn.

(2)  Remiantis Komisijos ataskaitoje dėl ekonominės veiklos ir socialinės pažangos vertinimo pateiktomis rekomendacijomis (www.stiglitz-sen-fitoussi.fr), šie rodikliai turėtų pranokti paprasčiausią vertinimą pagal BVP ir juose reikėtų atsižvelgti į sudėtingus ir diferencijuotus turimų pajamų matus, švietimo lygį, aplinkos aspektą, turto pasiskirstymą.

(3)  OL C 182, 2009 8 4, p. 30.

(4)  Pirmasis žingsnis šia linkme žengtas įgyvendinant pirmaujančios rinkos iniciatyvą (numatyta suvienyti perkančiąsias organizacijas siekiant skatinti pažangias įmones dalyvauti viešuosiuose pirkimuose), tačiau jos rezultatus dar reikės nuodugniai išanalizuoti (kadangi šią iniciatyva pradėta įgyvendinti 2009 m. rugsėjo mėn.).

(5)  Palyginimui: Masačusetso technologijos instituto (angl. Massachusetts Institute of Technology, MIT) metinis veiklos biudžetas siekia 2,4 milijardus dolerių.

(6)  Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė (angl. European Innovation Scoreboard – Pro Inno Europe).

(7)  Žr. Komisijos komunikatą „Pasirenkime ateičiai. Bendrosios didelio poveikio technologijų strategijos plėtotė ES“, COM(2009) 512 galutinis.

(8)  OL C 228, 2009 9 22, p. 9.

(9)  Skiriamos europinės Marie Curie stipendijos.