19.8.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 195/9 |
Komisijos komunikatas dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis
(Tekstas svarbus EEE)
2009/C 195/04
1. ĮŽANGA
1) |
2009 m. kovo 20 d. ir 2009 m. birželio 18–19 d. susitikimuose Europos Vadovų Taryba patvirtino įsipareigojimą atkurti pasitikėjimą ir tinkamą finansų rinkos veikimą – tai būtina sąlyga dabartinei finansų ir ekonomikos krizei įveikti. Atsižvelgiant į sisteminį šios krizės pobūdį ir finansų sektoriaus ryšį su kitais ekonomikos sektoriais, Bendrijos lygmeniu imtasi įvairių veiksmų pasitikėjimui finansų sistema atkurti, vidaus rinkai išsaugoti ir ekonomikos kreditavimui užtikrinti (1). |
2) |
Šias iniciatyvas turi papildyti veiksmai atskirų finansų įstaigų lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad jos būtų pajėgios atlaikyti dabartinę krizę ir atkurti ilgalaikį gyvybingumą be priklausomybės nuo valstybės pagalbos, siekiant sudaryti tvirtesnį pagrindą šių įstaigų skolinimo funkcijai vykdyti. Komisija jau nagrinėja keletą valstybės pagalbos bylų, susijusių su valstybių narių įsikišimu siekiant išvengti likvidumo, mokumo arba skolinimo problemų. Komisija trimis vienas po kito priimtais komunikatais pateikė gaires dėl bankams skirtos valstybės pagalbos struktūros ir įgyvendinimo (2). Šiuose komunikatuose pripažįstama, kad krizės rimtumu pateisinamas pagalbos, kuri laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą, teikimas ir jais nustatytas darnaus valstybių narių valstybės garantijų, kapitalo atkūrimo priemonių ir paramos sumažėjusios vertės turtui priemonių teikimo pagrindas. Pagrindinė šių taisyklių paskirtis – užtikrinti, kad sanavimo priemonėmis būtų visiškai pasiekti finansinio stabilumo ir kredito srautų išlaikymo tikslai, kartu užtikrinant, kad tiek skirtingose valstybėse narėse įsikūrusiems bankams, tiek valstybės paramą gaunantiems bankams ir tokios paramos negaunantiems bankams būtų sudarytos vienodos sąlygos (3), būtų išvengta žalingo varžymosi dėl subsidijų, apribota moralinė žala ir užtikrintas Europos bankų konkurencingumas ir veiksmingumas Bendrijos ir tarptautinėse rinkose. |
3) |
Valstybės pagalbos taisyklės suteikia galimybę užtikrinti priemonių, kurių ėmėsi veikti nusprendusios valstybės narės, darną. Vis dėlto sprendimas, ar naudoti viešąsias lėšas, pvz., bankams nuo sumažėjusios vertės turto apsaugoti, paliktas valstybėms narėms. Kai kuriais atvejais finansų įstaigos sugebės įveikti dabartinę krizę neatliekant didelio koregavimo ir neteikiant papildomos pagalbos. Kitais atvejais valstybės pagalba garantijų, kapitalo atkūrimo ar paramos sumažėjusios vertės turtui pavidalu gali būti reikalinga. |
4) |
Jeigu finansų įstaiga gavo valstybės pagalbą, valstybė narė turėtų pateikti gyvybingumo planą arba didesnės apimties restruktūrizavimo planą, kad patvirtintų arba atkurtų atskirų bankų ilgalaikį gyvybingumą be priklausomybės nuo valstybės paramos. Nustatyti kriterijai, kokiomis aplinkybėmis bankui gali reikėti didesnės apimties restruktūrizavimo, ir kada reikalingos priemonės pagalbos sukeltiems konkurencijos iškraipymams pašalinti (4). Šie kriterijai šiuo komunikatu nekeičiami. Komunikatas juos papildo, kad būtų padidintas nuspėjamumas ir užtikrintas darnus požiūris, išaiškinant, kaip Komisija pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą vertins valstybių narių suteiktos restruktūrizavimo pagalbos (5) finansų institucijoms atitikimą dabartinės sisteminės krizės aplinkybėmis. |
5) |
Bankų komunikate, Kapitalo atkūrimo komunikate ir Sumažėjusios vertės turto komunikate primenami pagrindiniai principai, išdėstyti Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (6). Remiantis šiais principais visų pirma reikalaujama, kad restruktūrizavimo pagalba būtų atkurtas ilgalaikis įmonės gyvybingumas be valstybės pagalbos. Pagal juos taip pat reikalaujama, kad kartu su restruktūrizavimo pagalba, kiek įmanoma, būtų numatyta tinkamai pasidalyti našta ir numatytos priemonės sumažinti konkurencijos iškraipymus, kurie per ilgesnį laiką iš esmės pablogintų atitinkamos rinkos struktūrą ir veikimą. |
6) |
Pagrindiniai šių principų taikymo sumetimai – vidaus rinkos vientisumo išsaugojimas ir Bendrijos bankų vystymosi užtikrinimas, vengiant fragmentacijos ir rinkos padalijimo. Kai dabartinė krizė bus įveikta, dėl bendrosios Europos finansų rinkos Europos bankų padėtis pasaulyje turėtų būti tvirta. Komisija taip pat dar kartą patvirtina būtinybę numatyti ir valdyti pokyčius socialiniu požiūriu atsakingu būdu ir pabrėžia būtinybę laikytis šiomis aplinkybėmis taikomų nacionalinių teisės aktų, kuriais įgyvendinamos Bendrijos direktyvos dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimo (7). |
7) |
Šiame komunikate paaiškinama, kaip Komisija nagrinės pagalbą bankams restruktūrizuoti esant dabartinei krizei, pritaikydama buvusią praktiką atsižvelgiant į krizės pobūdį ir pasaulinį mastą, į bankų sektoriaus sisteminę svarbą visai ekonomikai ir sisteminį poveikį, kuris gali atsirasti dėl būtinybės vienu metu restruktūrizuoti daug bankų.
|
8) |
2 skirsnis taikomas tais atvejais, kai valstybei narei taikomas reikalavimas pateikti restruktūrizavimo planą (9). 2 skirsnyje nustatyti principai analogiškai taikomi tais atvejais, kai valstybei narei formalus reikalavimas pateikti restruktūrizavimo planą nėra taikomas, tačiau ji vis tiek turi įrodyti pagalbą gaunančio banko gyvybingumą (10). Pastaruoju atveju Komisija paprastai prašo pateikti ne tokią išsamią informaciją, išskyrus kai kyla abejonių (11). Kilus abejonių, Komisija visų pirma kliausis atitinkamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (kaip nurodyta 13 punkte) rezultatais, prašydama kompetentingos nacionalinės įstaigos patvirtinti rezultatus. 3, 4 ir 5 skirsniai taikomi tik tais atvejais, kai valstybėms narėms taikomas įpareigojimas pateikti restruktūrizavimo planą. 6 skirsnyje numatyta, kad šio komunikato galiojimas yra laikinas, ir jis taikomas valstybėms narėms, kurios turi pateikti pagalbos gavėjo restruktūrizavimo planą, ir valstybėms narėms, kurios turi tik įrodyti pagalbos gavėjų gyvybingumą. |
2. ILGALAIKIO GYVYBINGUMO ATKŪRIMAS
9) |
Jei, remiantis ankstesnėmis Komisijos gairėmis ar sprendimais, valstybė narė yra įpareigota pateikti restruktūrizavimo planą (12), tas planas turi būti visapusiškas, išsamus ir pagrįstas darnia koncepcija. Jame turi būti nurodyta, kaip bankas kuo greičiau atkurs ilgalaikį gyvybingumą be valstybės pagalbos (13). Pranešime apie bet kokį restruktūrizavimo planą turėtų būti pateikta palyginimų su alternatyviomis galimybėmis, įskaitant, pavyzdžiui, galimybę banką suskaidyti arba galimybę jį perimti kitam bankui, kad Komisija galėtų įvertinti (14), ar nėra labiau į rinką orientuotų pigesnių arba mažiau konkurenciją iškraipančių ir finansinį stabilumą užtikrinančių sprendimų. Jei banko gyvybingumas negali būti atkurtas, restruktūrizavimo plane turėtų būti nurodyta, kaip jis gali būti tinkamai likviduotas. |
10) |
Restruktūrizavimo plane turėtų būti nurodytos banko patiriamų sunkumų priežastys, paties banko trūkumai ir išdėstyta, kaip siūlomomis restruktūrizavimo priemonėmis bus pašalintos pagrindinės banko problemos. |
11) |
Restruktūrizavimo plane turėtų būti pateikta informacija apie pagalbos gavėjo verslo modelį, įskaitant visų pirma jo organizacinę struktūrą, finansavimą (įrodant trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimo struktūros gyvybingumą (15), įmonių valdymą (įrodant, kad vengiama interesų konfliktų ir atlikti reikiami valdymo pakeitimai (16), rizikos valdymą (pateikiant informaciją apie sumažėjusios vertės turtą ir vadovaujantis atsargumo principu sudarytus atidėjimus numatomam neveiksniam turtui), turto ir įsipareigojimų valdymą, pinigų srautų generavimą (kurie turi pasiekti pakankamą lygį be valstybės paramos), nebalansinius įsipareigojimus (įrodant jų tvarumą ir konsolidaciją, kai bankas yra prisiėmęs didelę riziką (17), sverto poveikį, esamą ir numatomą kapitalo pakankamumą (paremtą atsargiu vertinimu ir tinkamu atidėjimų sudarymu) ir skatinamojo pobūdžio atlyginimų struktūrą (18) (rodančią, kaip tai skatina pagalbos gavėjo ilgalaikį pelningumą). |
12) |
Turi būti išanalizuotas kiekvienos verslo veiklos ir pelno centro gyvybingumas, pateikiant reikiamą išskaidymą pagal verslo veiklas ir pelno centrus. Banko gyvybingumas turi būti atkurtas visų pirma vidinėmis priemonėmis. Jis gali būti paremtas išoriniais veiksniais, pvz., kainų ir paklausos svyravimais, kuriems įmonė neturi didelės įtakos, bet tik tada, jei visuotinai pritariama apie rinką daromoms prielaidoms. Restruktūrizuojant reikia atsisakyti tokių veiklos rūšių, kurios būtų struktūriškai nuostolingos vidutiniu laikotarpiu. |
13) |
Ilgalaikis gyvybingumas pasiekiamas, kai bankas sugeba padengti visas savo išlaidas, įskaitant nusidėvėjimą ir finansines sąnaudas, ir teikti tinkamą nuosavo kapitalo grąžą, atsižvelgiant į banko rizikos profilį. Restruktūrizuotas bankas turėtų gebėti konkuruoti rinkoje dėl kapitalo remdamasis savo paties pranašumais ir laikydamasis atitinkamų reguliavimo reikalavimų. Numatomi planuojamo restruktūrizavimo rezultatai turi būti pateikti vadovaujantis baziniu scenarijumi ir nepalankiausių sąlygų scenarijumi. Tam restruktūrizavimo planuose inter alia turi būti atsižvelgiama į dabartinę finansų rinkų būklę ir būsimas perspektyvas pagal bazinio scenarijaus ir blogiausio atvejo scenarijaus prielaidas. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turi būti grindžiamas įvairiais scenarijais, įskaitant nepalankiausių sąlygų įvykių ir užsitęsusio pasaulinio nuosmukio derinį. Prielaidos turi būti palygintos su tinkamais sektoriui taikomais kriterijais, deramai pritaikytais siekiant atsižvelgti į naujus dabartinės finansų rinkų krizės elementus. Į planą turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama spręsti galimas testavimu nepalankiausiomis sąlygomis nustatytas problemas. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis kiek įmanoma turėtų būti grindžiamas bendrais parametrais, dėl kurių sutarta Bendrijos lygmeniu (tokiais kaip Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto sukurta metodika), kai tinkama pritaikytais konkrečių šalių ir bankų aplinkybėms. |
14) |
Dabartinės krizės sąlygomis vyriausybės bankų kapitalą atkūrė sąlygomis, pasirinktomis visų pirma dėl finansinio stabilumo sumetimų, o ne dėl grąžos, kuri būtų priimtina privačiam investuotojui. Siekiant ilgalaikio gyvybingumo, bet kokia gauta valstybės pagalba su laiku turi būti arba grąžinta, kaip numatyta pagalbos suteikimo metu, arba atlyginta pagal įprastas rinkos sąlygas, taip užtikrinant, kad bet kokia papildoma valstybės pagalba būtų nutraukta. Kadangi Sutartyje turto nuosavybė nereglamentuojama, valstybės pagalbos taisyklės taikomos nepriklausomai nuo to, ar bankas yra privatus, ar priklauso valstybės nuosavybei. |
15) |
Nors, siekiant greitai atkurti gyvybingumą, restruktūrizavimo laikotarpis turėtų būti kuo trumpesnis, Komisija atsižvelgs į dabartinės krizės sąlygas ir todėl gali leisti kai kurias struktūrines priemones užbaigti per ilgesnį laikotarpį nei paprastai, ypač siekiant vengti spaudimo rinkoms dėl skubaus turto pardavimo (19). Vis dėlto, kad būtų veiksmingas ir leistų atkurti restruktūrizuoto banko gyvybingumą, restruktūrizavimas turėtų būti įgyvendintas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju neturėtų trukti ilgiau nei penkerius metus (20). |
16) |
Jei restruktūrizavimo laikotarpiu būtų reikalinga tolesnė iš pradžių restruktūrizavimo plane, apie kurį pranešama, nenumatyta pagalba gyvybingumui atkurti, tokiai pagalbai taikomas individualus ex ante pranešimo reikalavimas ir į tokią papildomą pagalbą bus atsižvelgta galutiniame Komisijos sprendime. |
Gyvybingumo atkūrimas parduodant banką
17) |
Sunkumų patiriančio banko pardavimas kitai finansų įstaigai gali padėti atkurti ilgalaikį gyvybingumą ir pasitikėjimą rinka, jei perkantysis subjektas yra gyvybingas ir geba perimti sunkumų patiriantį banką. Tai taip pat gali prisidėti prie finansų sektoriaus konsolidavimo. Šiuo tikslu pirkėjas turi įrodyti, kad bendras subjektas bus gyvybingas. Pardavimo atveju taip pat turi būti laikomasi reikalavimų, susijusių su gyvybingumu, paties pagalbos gavėjo įnašu ir konkurencijos iškraipymo ribojimu. |
18) |
Apskritai, siekiant sudaryti vienodas galimybes visiems galimiems pasiūlymų teikėjams turi būti užtikrintas skaidrus, objektyvus, besąlygiškas ir nediskriminuojantis konkurencinis pardavimo procesas (21). |
19) |
Be to, nedarant poveikio susijungimų kontrolės sistemai, kuri gali būti taikoma, ir pripažįstant, kad nors sunkumų patiriančio banko, kuriam suteikta pagalba, pardavimas konkurentui gali padėti atkurti ilgalaikį gyvybingumą ir prisidėti prie didesnio konsolidavimo finansų sektoriuje, kai dėl tokio pardavimo prima facie būtų gerokai pakenkta veiksmingai konkurencijai, pardavimas neturėtų būti leidžiamas, jei tinkamomis su pagalba susijusiomis priemonėmis neišsprendžiama konkurencijos iškraipymo problema. |
20) |
Banko pardavimas taip pat gali būti susijęs su valstybės pagalba pirkėjui ir (arba) parduodamai ūkinei veiklai (22). Jei pardavimas organizuojamas atviro ir besąlygiško konkurencinio konkurso būdu ir turtas perduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui, pardavimo kaina laikoma rinkos kaina ir įtarimas dėl pagalbos pirkėjui gali būti atmestas (23). Neigiama pardavimo kaina (arba finansinė parama, skirta kompensuoti tokią neigiamą kainą) išskirtiniais atvejais gali būti priimta kaip nesusijusi su valstybės pagalba, jei likvidavimo atveju pardavėjo išlaidos būtų didesnės (24). Apskaičiuodama likvidavimo išlaidas tokiomis aplinkybėmis Komisija atsižvelgs tik į tuos įsipareigojimus, kuriuos prisiimtų rinkos ekonomikos investuotojas (25). Tai neapima įsipareigojimų, susijusių su valstybės pagalba (26). |
21) |
Jei bankas negali patikimai atkurti ilgalaikio gyvybingumo, visada turi būti siekiama tinkamai likviduoti žlugusį banką arba jį parduoti aukcione. Vyriausybės turėtų skatinti negyvybingų rinkos dalyvių pasitraukimą iš rinkos ir sudaryti sąlygas pasitraukimo procesui įvykti per tinkamą laiką, kad būtų išsaugotas finansinis stabilumas. Bankų komunikate numatyta procedūra, pagal kurią toks tinkamas likvidavimas turėtų būti įvykdytas (27). Patikimas bankas taip pat galėtų įsigyti sunkumų patiriančio banko gerą turtą ir įsipareigojimus – tai galėtų būti ekonomiškai efektyvus būdas indėlių bazei išplėsti ir ryšiams su patikimais paskolų gavėjais sukurti. Be to, nepriklausomo gero banko sukūrimas iš esamo banko gero turto ir įsipareigojimų taip pat gali būti priimtinas kelias gyvybingumui atkurti, jei šis naujas subjektas negalėtų nederamai iškreipti konkurencijos. |
3. PATIES PAGALBOS GAVĖJO ĮNAŠAS (PASIDALIJIMAS NAŠTA)
22) |
Siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymus bei išspręsti moralinės žalos problemą, pagalba turi būti ribojama iki būtino minimumo, o pagalbos gavėjas turėtų savo paties įnašu prisidėti prie restruktūrizavimo išlaidų. Įmonė ir jos kapitalo savininkai turėtų kiek galėdami savo lėšomis prisidėti prie jos restruktūrizavimo. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad sanuoti bankai prisiimtų reikiamą atsakomybę už savo elgesio praeityje pasekmes ir sukurti tinkamas paskatas jų elgsenai ateityje. |
Restruktūrizavimo išlaidų ribojimas
23) |
Restruktūrizavimo pagalba turėtų būti ribojama išlaidų, reikalingų gyvybingumui atkurti, padengimu. Tai reiškia, kad įmonei neturėtų būti suteiktos viešosios lėšos, kurios galėtų būti panaudotos su restruktūrizavimo procesu nesusijusiai rinką iškreipiančiai veiklai finansuoti. Pavyzdžiui, valstybės pagalba negali būti finansuojamas akcijų kitose įmonėse įsigijimas arba naujos investicijos, išskyrus atvejus, kai tai būtina įmonės gyvybingumui atkurti (28). |
Pagalbos sumos ribojimas, svarus paties pagalbos gavėjo įnašas
24) |
Siekiant apriboti pagalbos sumą minimaliai būtina, restruktūrizavimui finansuoti bankai visų pirma turėtų panaudoti savo išteklius. Tam gali būti būtina, pavyzdžiui, parduoti turtą. Valstybės parama turėtų būti teikiama laikantis sąlygų, kuriomis numatomas tinkamas išlaidų pasidalijimas (29). Tai reiškia, kad restruktūrizavimo išlaidas turi prisiimti ne tik valstybė, bet ir visi, kas investavo į banką, padengdami nuostolius turimu kapitalu ir mokėdami reikiamą atlygį už valstybės intervenciją (30). Vis dėlto Komisija mano, kad nustatyti ex ante dalijimosi našta ribas nėra tinkama dabartinės sisteminės krizės sąlygomis, atsižvelgiant į tikslą sudaryti galimybes pasinaudoti privačiu kapitalu ir grįžti prie įprastų rinkos sąlygų. |
25) |
Bet koks nukrypimas nuo tinkamo pasidalijimo našta ex ante, kuris išskirtinai galėjo būti leistas sanavimo etape finansinio stabilumo sumetimais, turi būti kompensuotas papildomu įnašu vėlesniame restruktūrizavimo etape, pavyzdžiui, lėšų susigrąžinimo išlygų pavidalu ir (arba) didesnės apimties restruktūrizavimu, įskaitant papildomas konkurencijos iškraipymą ribojančias priemones (31). |
26) |
Bankai turėtų gebėti atlyginti kapitalą, įskaitant dividendų ir atkarpų už mokėtiną subordinuotąją skolą pavidalu, iš savo veiklos gaunamo pelno. Vis dėlto bankai neturėtų naudoti valstybės pagalbos nuosavoms lėšoms (nuosavam kapitalui ir subordinuotajai skolai) atlyginti, kai ši veikla neduoda pakankamo pelno. Todėl vykdant restruktūrizavimą pagalbą gaunančio banko savo nuožiūra atliekamas nuostolių padengimas (pavyzdžiui, išlaisvinant rezervus arba sumažinant nuosavą kapitalą), siekiant užtikrinti dividendų ir atkarpų už mokėtiną subordinuotąją skolą mokėjimą, iš principo yra nesuderinamas su pasidalijimo našta tikslu (32). Pusiausvyrai išlaikyti gali būti būtina užtikrinti banko refinansavimo gebėjimą ir pasitraukimo paskatas (33). Siekdama skatinti pagalbą gaunančio banko refinansavimą Komisija gali teigiamai vertinti atkarpų už naujai išleistas mišrias kapitalo priemones, kurių pirmumas didesnis nei esamos subordinuotosios skolos, mokėjimą. Bet kuriuo atveju restruktūrizavimo laikotarpiu bankams paprastai neturėtų būti leidžiama išpirkti savo pačių akcijų. |
27) |
Papildomos pagalbos restruktūrizavimo laikotarpiu teikimas turėtų būti galimas, jei tai pateisinama finansinio stabilumo sumetimais. Bet kokia papildoma pagalba turėtų būti ribota minimaliai būtina pagalba gyvybingumui atkurti. |
4. KONKURENCIJOS IŠKRAIPYMŲ RIBOJIMAS IR KONKURENCINGO BANKŲ SEKTORIAUS UŽTIKRINIMAS
Iškraipymų rūšys
28) |
Valstybės pagalba gali padėti išlaikyti finansinį stabilumą sisteminės krizės metu ir daryti teigiamą šalutinį poveikį, tačiau ji taip pat gali įvairiopai iškreipti konkurenciją. Kai bankai konkuruoja remdamiesi savo produktų ir paslaugų pranašumais, bankai, kurie sukaupia pernelyg didelę riziką ir (arba) kliaujasi netvariais verslo modeliais, galiausiai praras rinkos dalį ir galbūt paliks rinką, o efektyviau veikiantys konkurentai plėsis arba pradės veiklą atitinkamose rinkose. Valstybės pagalba dirbtinai remiama pagalbos gavėjų įtaka rinkoje ir prailginami praeityje buvę konkurencijos iškraipymai, kuriuos sukėlė prisiimta pernelyg didelė rizika ir netvarūs verslo modeliai. Taip gali būti padaryta moralinė žala pagalbos gavėjams, sumažinant pagalbos negaunančių subjektų paskatas konkuruoti, investuoti ir kurti naujoves. Galiausiai valstybės pagalba gali būti pakenkta bendrajai rinkai, nes ja gali būti perkeliama neteisinga struktūrinio pertvarkymo naštos dalis ir susijusios socialinės bei ekonominės problemos į kitas valstybes nares, kartu sukuriant patekimo į rinką kliūtis ir kenkiant paskatoms vykdyti tarpvalstybinę veiklą. |
29) |
Finansinis stabilumas ir toliau lieka pagrindinis pagalbos finansų sektoriui sisteminės krizės metu tikslas, tačiau sistemos stabilumo trumpuoju laikotarpiu išsaugojimas neturėtų daryti ilgalaikės žalos vienodoms veiklos sąlygoms ir konkurencingoms rinkoms. Dėl to valstybės pagalbos keliamus konkurencijos iškraipymus ribojančios priemonės yra svarbios inter alia dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, krizė paveikė Bendrijos bankus labai nevienodai ir valstybės pagalba sunkumus patiriantiems bankams sanuoti ir restruktūrizuoti gali pakenkti iš esmės patikimumą išlaikiusių bankų padėčiai, taip pat turėti neigiamą poveikį finansiniam stabilumui. Finansų, ekonomikos ir biudžeto krizės sąlygomis valstybių narių skirtumai, susiję su valstybės intervencijai turimų lėšų dydžiu, tampa dar ryškesni ir daro žalą vienodoms veiklos sąlygoms bendrojoje rinkoje. Antra, dėl paties nacionalinių valstybės intervencijos priemonių, taikomų dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis, pobūdžio skatinamas dėmesio sutelkimas į nacionalines rinkas, todėl kyla rimtas pavojus, kad bus priimta nacionalinę rinką saugančių priemonių ir bus sukelta bendrosios rinkos fragmentacija. Būtina įvertinti pagalbą gaunančių bankų užimamą rinkos dalį, siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją ir užkirsti kelią Europos įmonių ir vartotojų interesams kenkiančiam įtakos rinkoje didėjimui, patekimo į rinką kliūtims ir nuo tarpvalstybinės veiklos atgrasančioms sąlygoms. Trečia, dėl dabartinių valstybės intervencijos priemonių, reikalingų finansiniam stabilumui išlaikyti, apimties ir galimų įprasto dalijimosi našta ribojimų bus sudarytos sąlygos atsirasti dar didesnei moralinei žalai, kurią būtina tinkamai ištaisyti siekiant, kad ateityje būtų išvengta iškreiptų paskatų ir pernelyg rizikingos elgsenos, taip pat padėtas pagrindas greitam įprastų verslo sąlygų be valstybės pagalbos atkūrimui. |
Veiksmingų ir proporcingų konkurencijos iškraipymus ribojančių priemonių taikymas
30) |
Konkurencijos iškraipymą ribojančios priemonės turėtų būti specialiai pritaikytos nustatytiems konkurencijos iškraipymams rinkose, kuriose veikia po restruktūrizavimo gyvybingumą atkūręs bankas, spręsti, drauge laikantis bendros politikos ir principų. Komisija, vertindama tokių priemonių poreikį, atskaitos tašku laiko banko veiklos, kurią atitinkamas bankas vykdys užbaigus patikimą restruktūrizavimo planą, kaip numatyta 2 skirsnyje, dydį, mastą ir apimtį. Priklausomai nuo konkurencijos iškraipymo pobūdžio, ši problema gali būti sprendžiama su įsipareigojimais ir (arba) su turtu susijusiomis priemonėmis (34). Tokių priemonių pobūdis ir pavidalas priklausys nuo dviejų kriterijų: pirma, nuo pagalbos sumos, sąlygų ir aplinkybių, kuriomis suteikta pagalba, ir antra, nuo rinkos ar rinkų, kurioje (-se) pagalbą gaunantis bankas veiks, ypatybių. |
31) |
Kalbant apie pirmąjį kriterijų – iškraipymus ribojančios priemonės gerokai įvairuos priklausomai nuo pagalbos sumos ir naštos pasidalijimo lygio bei kainų nustatymo lygio. Valstybės pagalbos suma bus vertinama tiek absoliučiais dydžiais (gauto kapitalo suma, pagalbos elementas garantijose ir paramos turtui priemonėse), tiek lyginant su pagal riziką įvertintu banko turtu. Komisija atsižvelgs į bendrą pagalbos gavėjui suteiktos pagalbos sumą, įskaitant bet kokią sanavimo pagalbą. Komisija taip pat atsižvelgs į paties pagalbos gavėjo įnašą ir dalijimąsi našta restruktūrizavimo laikotarpiu. Apskritai, kai dalijimosi našta apimtis ir paties pagalbos gavėjo įnašas yra didesni, neigiamų moralinės žalos pasekmių yra mažiau. Todėl sumažėja tolesnių priemonių poreikis (35). |
32) |
Taikydama antrąjį kriterijų Komisija išanalizuos galimą pagalbos poveikį rinkai, kurioje pagalbą gaunantis bankas veikia po restruktūrizavimo. Visų pirma bus ištirtas gyvybingu tapusio banko dydis ir santykinė jo svarba rinkoje arba rinkose. Jei restruktūrizuoto banko likusi įtaka rinkai nedidelė, sumažėja papildomų ribojančių priemonių pardavimo ar elgesio įpareigojimo pavidalu poreikis. Planuojamos priemonės bus pritaikytos rinkos ypatybėms (36), siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugota veiksminga konkurencija. Kai kuriose srityse pardavimu gali būti sukelta žalingų pasekmių ir jis gali būti nereikalingas norimiems rezultatams pasiekti – šiuo atveju pirmenybė gali būti teikiama natūralaus augimo ribojimui, o ne pardavimui. Kitose srityse, ypač susijusiose su nacionalinėmis rinkomis, kuriose yra didelių kliūčių patekti į rinką, pardavimas gali būti reikalingas siekiant sudaryti galimybes konkurentams patekti į rinką ar plėstis. Konkurencijos iškraipymą ribojančios priemonės neturėtų kelti pavojaus galimybei bankui atkurti gyvybingumą. |
33) |
Galiausiai Komisija kreips dėmesį į riziką, kad restruktūrizavimo priemonės gali pakenkti vidaus rinkai, ir teigiamai vertins priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nacionalinės rinkos išliktų atviros ir palankios konkurencijai. Nors pagalba teikiama finansiniam stabilumui išlaikyti ir realiosios ekonomikos kreditavimui užtikrinti ją teikiančioje valstybėje narėje, kai tokia pagalba teikiama su sąlyga, kad pagalbą gaunantis bankas laikysis tam tikrų skolinimo tikslų kitose valstybėse narėse, nei pagalbą teikianti valstybė narė, tai gali būti laikoma svarbiu papildomu teigiamu pagalbos poveikiu. Taip visų pirma bus tuo atveju, jei nustatyti dideli skolinimo tikslai, palyginti su patikima priešinga padėtimi, kai šių tikslų siekiama vykdant tinkamą stebėseną (pavyzdžiui, bendradarbiaujant banko buveinės valstybės ir banko veiklos valstybės priežiūros institucijoms), kai banko veiklos valstybės bankų sektoriuje dominuoja bankai, kurių buveinės yra kitoje valstybėje, ir kai tokie skolinimo įsipareigojimai koordinuojami Bendrijos lygmeniu (pavyzdžiui, derybomis dėl pagalbos likvidumo palaikymui). |
Tinkamos valstybės pagalbos kainos nustatymas
34) |
Tinkamas atlygis už bet kokią valstybės intervenciją paprastai yra viena iš tinkamiausių konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių, nes ja ribojama pagalbos suma. Kai dėl finansinio stabilumo priežasčių patekimo į rinką kaina nustatyta gerokai mažesnė už rinkos kainą, turėtų būti užtikrinta, kad finansinės paramos sąlygos restruktūrizavimo plane būtų peržiūrėtos (37) siekiant sumažinti subsidijos iškreipiantį poveikį. |
Struktūrinės priemonės – verslo veiklos pardavimas ir sumažinimas
35) |
Remiantis šiame skirsnyje pateiktais įvertinimo kriterijais, valstybės pagalbą gaunantys bankai gali būti įpareigoti parduoti pavaldžiąsias įmones ar filialus, klientų ar verslo padalinių portfelius arba imtis kitų atitinkamų priemonių (38), be kita ko, pagalbos gavėjo nacionalinėje mažmeninėje rinkoje. Kad tokios priemonės didintų konkurenciją ir gerintų vidaus rinkos veikimą, jomis turi būti skatinamas konkurentų patekimas į rinką ir tarpvalstybinė veikla (39). Laikydamasi gyvybingumo atkūrimo reikalavimo Komisija teigiamai vertins tokias struktūrines priemones, jei jos vykdomos vienodai traktuojant skirtingų valstybių narių įmones, taip prisidedant prie finansinių paslaugų vidaus rinkos išsaugojimo. |
36) |
Taip pat gali reikėti apriboti banko plėtrą kai kuriose verslo ar geografinėse srityse, pavyzdžiui, į rinką orientuotomis priemonėmis, kaip antai specialiais kapitalo reikalavimais, kai tiesiogiai ribojant plėtrą būtų susilpninta konkurencija rinkoje, arba siekiant sumažinti moralinę žalą. Kartu Komisija ypatingą dėmesį kreips į būtinybę vengti nacionalinės rinkos gynimo priemonių ir bendrosios rinkos fragmentacijos. |
37) |
Kai pavaldžiųjų įmonių ar kitų veiklos sričių ar turto pirkėją dėl objektyvių priežasčių rasti sunku, Komisija pratęs šių priemonių įgyvendinimo laikotarpį, jei numatytas privalomas verslo laipsniško nutraukimo (įskaitant verslo krypčių atskyrimą) grafikas. Tačiau šių priemonių įgyvendinimo laikotarpis neturėtų trukti ilgiau nei penkerius metus. |
38) |
Konkrečiu atveju vertindama reikiamą struktūrinių priemonių konkurencijos iškraipymui ištaisyti apimtį ir laikydamasi vienodo traktavimo principo Komisija atsižvelgs į priemones, tuo pačiu metu numatytas bylose, susijusiose su tomis pačiomis rinkomis arba rinkos segmentais. |
Valstybės pagalbos naudojimo antikonkurenciniams veiksmams finansuoti vengimas
39) |
Valstybės pagalba neturi būti naudojama pakenkti tokios valstybės paramos negaunantiems konkurentams (40). |
40) |
Atsižvelgiant į 41 punktą bankai neturėtų naudoti valstybės pagalbos konkuruojančioms įmonėms įsigyti (41). Ši sąlyga turėtų būti taikoma ne trumpiau kaip trejus metus ir gali būti taikoma iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos, priklausomai nuo pagalbos apimties, dydžio ir trukmės. |
41) |
Išskirtinėmis aplinkybėmis ir pranešus Komisija gali leisti įsigijimus, kai tai yra konsolidavimo proceso, reikalingo finansiniam stabilumui atkurti arba veiksmingai konkurencijai užtikrinti, dalis. Įsigijimo procesas turėtų būti vykdomas laikantis vienodų galimybių visiems galimiems įgijėjams principo ir turėtų užtikrinti veiksmingos konkurencijos atitinkamose rinkose sąlygas. |
42) |
Kai nurodymas parduoti ir (arba) draudimas įsigyti nėra tinkamos priemonės, Komisija gali sutikti, kad valstybė narė nustatytų lėšų susigrąžinimo mechanizmą, pavyzdžiui, mokesčio pagalbos gavėjams pavidalu. Tai leistų, atkūrus banko gyvybingumą, iš jo atgauti dalį pagalbos. |
43) |
Kai valstybės paramą gaunantiems bankams nustatomi tam tikri reikalavimai, susiję su realiosios ekonomikos kreditavimu, bankas kreditus turi teikti komercinėmis sąlygomis (42). |
44) |
Valstybės pagalba negali būti naudojama sąlygoms (susijusioms, pavyzdžiui, su normomis ar užstatu), kurių negali pasiūlyti valstybės pagalbos negaunantys konkurentai, siūlyti. Tačiau tais atvejais, kai pagalbos gavėjo kainodaros ribojimas nėra tinkama priemonė, pavyzdžiui, dėl to, kad sumažėtų veiksminga konkurencija, valstybės narės gali pasiūlyti kitas, tinkamesnes priemones veiksmingai konkurencijai užtikrinti, kaip antai patekimą į rinką skatinančias priemones. Vykdydami savo finansinių pasiūlymų rinkodarą bankai taip pat negali pasitelkti valstybės paramos kaip konkurencinio pranašumo (43). Šie apribojimai, priklausomai nuo pagalbos apimties, dydžio ir trukmės, turėtų būti taikomi laikotarpiu, svyruojančiu nuo trejų metų iki viso restruktūrizavimo pabaigos. Jie tada taip pat būtų aiški paskata pagalbą kuo greičiau grąžinti valstybei. |
45) |
Komisija taip pat tirs rinkos atvėrimo laipsnį ir sektoriaus gebėjimą susidoroti su bankų žlugimu. Savo bendrajame vertinime Komisija gali atsižvelgti į galimus pagalbos gavėjo įsipareigojimus ar valstybės narės įsipareigojimus dėl priemonių (44), skatinančių patikimesnes ir konkurencingesnes rinkas, pavyzdžiui, skatinančių patekimą į rinką ir pasitraukimą iš jos, priėmimo. Atitinkamomis aplinkybėmis tokios iniciatyvos galėtų būti taikomos su kitomis struktūrinėmis ar elgsenos kontrolės priemonėmis, kurias paprastai turėtų taikyti atitinkamas pagalbos gavėjas. Valstybės narės įsipareigojimą įdiegti mechanizmus banko problemoms spręsti ankstyvuoju etapu Komisija gali vertinti teigiamai – kaip patikimas ir konkurencingas rinkas skatinantį elementą. |
5. STEBĖSENOS IR VERTINIMO KLAUSIMAI
46) |
Kad galėtų tikrinti, ar restruktūrizavimo planas įgyvendinamas tinkamai, Komisija prašys pateikti reguliarias ir išsamias ataskaitas. Pirmoji ataskaita paprastai turi būti pateikta Komisijai ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo. |
47) |
Gavusi pranešimą apie restruktūrizavimo planą Komisija turi įvertinti, ar tikėtina, kad pagal planą bus atkurtas ilgalaikis gyvybingumas ir tinkamai apriboti konkurencijos iškraipymai. Jei Komisijai kyla rimtų abejonių dėl restruktūrizavimo plano atitikimo nustatytiems reikalavimams, ji turi pradėti oficialią tyrimo procedūrą, suteikdama trečiosioms šalims galimybę pateikti pastabas dėl priemonės ir taip užtikrinti skaidrų ir darnų požiūrį, kartu laikydamasi valstybės pagalbos byloms taikomų konfidencialumo taisyklių (45). |
48) |
Tačiau jei restruktūrizavimo planas yra išsamus, o pasiūlytos priemonės yra tokios, kad Komisijai daugiau nekyla abejonių dėl jų suderinamumo pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (46), 4 straipsnio 4 dalį, Komisija oficialios procedūros pradėti neprivalo. Taip visų pirma gali būti tuo atveju, kai valstybė narė pranešė Komisijai apie kartu su vykdomu restruktūrizavimo planu teikiamą pagalbą, atitinkančią visas šiame komunikate išdėstytas sąlygas, siekdama teisinio tikrumo dėl reikiamų tolesnių priemonių. Tokiais atvejais Komisija gali priimti galutinį sprendimą, kad sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba yra suderinama pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą. |
6. LAIKINAS KOMUNIKATO POBŪDIS
49) |
Šis komunikatas parengtas atsižvelgiant į dabartinę išskirtinę finansų sektoriaus krizę ir todėl bus taikomas tik ribotą laikotarpį. Komisija taikys šias gaires vertindama restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią pranešta Komisijai 2010 m. gruodžio 31 d. arba iki šios datos. Pagalbos, apie kurią nepranešta, atveju bus taikomas Komisijos pranešimas dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo (47). Taigi Komisija taikys šį komunikatą vertindama 2010 m. gruodžio 31 d. arba iki šios datos suteiktos pagalbos, apie kurią nepranešta, suderinamumą. |
50) |
Atsižvelgdama į tai, kad šis komunikatas paremtas Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktu, Komisija gali peržiūrėti jo turinį ir trukmę atsižvelgdama į rinkos sąlygų pokyčius, nagrinėjant bylas įgytą patirtį ir į pagrindinį tikslą išlaikyti finansinį stabilumą. |
(1) 2009 m. kovo 4 d. Pranešime Europos Vadovų Tarybai dėl Europos ekonomikos atkūrimo skatinimo, COM(2009)114 galutinis, Komisija paskelbė reformų programą bendresniems reguliavimo sistemos, taikomos Bendrijoje veikiančioms finansų įstaigoms, trūkumams šalinti.
(2) Žr. Komisijos komunikatą „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“ (Bankų komunikatas) (OL C 270, 2008 10 25, p. 8), Komisijos komunikatą „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“ (Kapitalo atkūrimo komunikatas) (OL C 10, 2009 1 15, p. 2), Komisijos komunikatą „Sumažėjusios vertės turto tvarkymas Bendrijos bankų sektoriuje“ (Sumažėjusios vertės turto komunikatas) (OL C 72, 2009 3 26, p. 1). Dėl Komisijos sprendimų priėmimo praktikos apžvalgos žr. 2009 m. pavasarį atnaujintos valstybės pagalbos rezultatų įvertinimo suvestinės specialųjį leidinį, skirtą valstybės pagalbos intervencijos priemonėms esant dabartinei finansų ir ekonomikos krizei, COM(2009) 164 galutinis, 2009 4 8.
(3) Šis komunikatas taikomas tik finansų įstaigoms, kaip nurodyta Bankų komunikate. Šiame komunikate pateikiamose gairėse bankai minimi aiškumo sumetimais. Tačiau jos, kai tinkama, mutatis mutandis taikomos ir kitoms finansų įstaigoms.
(4) Kriterijai ir konkrečios aplinkybės, dėl kurių atsiranda įpareigojimas pateikti restruktūrizavimo planą, išaiškinti Bankų komunikate, Kapitalo atkūrimo komunikate ir Sumažėjusios vertės turto komunikate. Juose visų pirma nurodyti šie atvejai (tačiau gali būti ir kitų): kai valstybė atkūrė sunkumų patiriančio banko kapitalą arba kai paramą sumažėjusios vertės turtui gaunantis bankas jau yra gavęs bet kokią kitą valstybės pagalbą, kuri panaudojama nuostoliams padengti arba jiems išvengti (išskyrus dalyvavimą garantijų programoje), ir kuri iš viso viršija 2 % viso pagal riziką įvertinto banko turto. Restruktūrizavimo laipsnis priklausys nuo kiekvieno banko problemų rimtumo. Kita vertus, remiantis šiais komunikatais (ypač Kapitalo atkūrimo komunikato 40 punktu ir Sumažėjusios vertės turto komunikato V priedu), kai nedidelė pagalbos suma buvo suteikta iš esmės patikimiems bankams, valstybės narės turi pateikti Komisijai ataskaitą dėl valstybės lėšų panaudojimo, kurioje būtų pateikta visa reikalinga informacija banko gyvybingumui įvertinti, apie suteikto kapitalo panaudojimą ir veiksmus siekiant nutraukti priklausomybę nuo valstybės paramos. Gyvybingumo apžvalgoje turi būti nurodytas šių bankų rizikingumas ir numatomas kapitalo pakankamumas bei įvertinti jų verslo planai.
(5) Tai yra pagalbos, kurią Komisija laikinai leido teikti kaip sanavimo pagalbą pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 244, 2004 10 1, p. 2), arba pagal EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą laikinai leistos teikti pagalbos, taip pat bet kokios naujos pagalbos, apie kurią gali būti pranešta kaip apie restruktūrizavimui reikalingą pagalbą. Todėl vertinant restruktūrizavimo pagalbą bankams dabartinės sisteminės krizės aplinkybėmis bus taikomas šis komunikatas, o ne Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti.
(6) Anksčiau Komisija yra priėmusi įvairių sprendimų, susijusių su restruktūrizavimo pagalba (suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą) sunkumų patiriantiems bankams pagal išsamų restruktūrizavimo procesą, kuriuo sudarytos sąlygos pagalbos gavėjams atkurti ilgalaikį gyvybingumą, nedarant nederamos žalos konkurentams. Tipinės restruktūrizavimo strategijos: verslo modelių perorientavimas, verslo padalinių, pavaldžiųjų įmonių ar filialų uždarymas arba pardavimas, turto ir įsipareigojimų valdymo pokyčiai, veiklos tęstinumo principu veikiančios įmonės pardavimas arba skirtingų įmonės dalių suskaidymas ir pardavimas gyvybingiems konkurentams. Žr., pavyzdžiui, 1998 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimą 98/490/EB dėl Prancūzijos suteiktos pagalbos Crédit Lyonnais group (OL L 221, 1998 8 08, p. 28), 2004 m. vasario 18 d. Komisijos sprendimą 2005/345/EB dėl pagalbos, Vokietijos teikiamos restruktūrizuojant banką Bankgesellschaft Berlin AG (OL L 116, 2005 5 4, p. 1), 2008 m. birželio 4 d. Komisijos sprendimas 2009/341/EB dėl Vokietijos valstybės pagalbos C 9/2008 (ex NN 8/2008, CP 244/2007) Sachsen LB (OL L 104, 2009 4 24, p. 34) ir 2006 m. rudens valstybės pagalbos rezultatų įvertinimo suvestinę, COM(2006) 761 galutinis, p. 28 (http://ec.europa.eu/comm/competition/state_aid/studies_reports/345_autumn_en.pdf), su specialiu sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos tyrimu.
(7) Taip pat žr. 2005 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „Restruktūrizavimas ir užimtumas“ (COM(2005) 120 galutinis, 2005 kovo 31 d.) ir gerąją patirtį restruktūrizavimo srityje, dėl kurios Europos socialiniai partneriai sutarė 2003 m. lapkričio mėn.
(8) Remiantis Sumažėjusios vertės turto komunikatu.
(9) Remiantis Bankų komunikatu, Kapitalo atkūrimo komunikatu ir Sumažėjusios vertės turto komunikatu. Žr. šio komunikato 4 punktą.
(10) Remiantis Bankų komunikatu, Kapitalo atkūrimo komunikatu ir Sumažėjusios vertės turto komunikatu, kai nedidelė pagalbos suma suteikiama iš esmės patikimiems bankams, valstybės narės Komisijai turi pateikti gyvybingumo apžvalgą.
(11) Remiantis visų pirma Kapitalo atkūrimo komunikato 40 punktu ir Sumažėjusios vertės turto komunikato 5 priedu.
(12) Kaip paaiškinta šio komunikato 8 punkte, kai 2 skirsnyje daroma nuoroda į restruktūrizavimo planą, 2 skirsnyje nustatyti principai analogiškai taip pat taikomi gyvybingumo apžvalgoms.
(13) Orientacinis restruktūrizavimo plano modelis pateikiamas priede.
(14) Kai tinkama, Komisija paprašys išorės konsultantų išnagrinėti restruktūrizavimo planus, apie kuriuos pranešta, kad būtų įvertintas gyvybingumas, pasidalijimas našta ir konkurencijos iškraipymų mažinimo būdai. Ji taip pat gali paprašyti priežiūros institucijų patvirtinti tam tikrus elementus.
(15) Žr., pavyzdžiui, 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimą byloje NN 1/2008 Northern Rock, OL C 135, 2008 6 3, p. 21, ir Sprendimą byloje C 9/2008 SachsenLB.
(16) Žr. Sprendimą byloje C 9/2008 SachsenLB.
(17) Išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis. Žr. 2008 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimą byloje C 10/2008 IKB, dar nepaskelbtas.
(18) Remiantis 2009 m. balandžio 30 d. Komisijos rekomendacija 2009/384/EB dėl finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos (OL L 120, 2009 5 15, p. 22).
(19) Tai yra parduodant daug turto dabartinėmis mažomis rinkos kainomis, nes tai gali dar labiau sumažinti kainas.
(20) Komisijos praktika – pritarti dvejų–trejų metų trukmės restruktūrizavimo planui.
(21) Taip pat žr. 20 punktą.
(22) Žr., pvz., Sprendimą byloje C 9/2008 SachsenLB.
(23) Jei nėra konkurso kaip tokio, tai dar savaime nereiškia, kad pirkėjui suteikta valstybės pagalba.
(24) Tai paprastai reikštų pagalbą parduotai ūkinei veiklai.
(25) Sujungtos bylos C-278/92, C-279/92 ir C-280/92 Hytasa [1994] Rink. I-4103, 22 punktas.
(26) Žr. bylą C-334/99 Gröditzer Stahlwerke [2003] Rink. I-1139, 134 punktas et seq. ir 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimą 2008/719/EB dėl valstybės pagalbos C 56/2006 (ex NN 77/2006), kurią Austrija suteikė Bank Burgenland privatizavimui (OL L 239, 2008 9 6, p. 32).
(27) Žr. Bankų komunikato 43–50 punktus. Siekiant sudaryti sąlygas tokiam tinkamam pasitraukimui, likvidavimo pagalba gali būti laikoma suderinama, kai, pvz., ji reikalinga laikinam likviduojamo banko ar struktūros kapitalo atkūrimui arba tam tikrų kreditorių grupių reikalavimui patenkinti, jei tai pateisinama finansinio stabilumo sumetimais. Tokios pagalbos ir sąlygų, kuriomis pagalba laikyta suderinama, pavyzdžių žr. 2008 m. spalio 1 d. Komisijos sprendime byloje NN 41/2008 UK, Sanavimo pagalba „Bradford&Bingley“ (OL C 290, 2008 11 13, p. 2), ir 2008 m. lapkričio 5 d. Komisijos sprendime byloje NN 39/2008 DK, Pagalba „Roskilde Bank“ likviduoti (OL C 12, 2009 1 17, p. 3).
(28) Žr. bylą T-17/03 Schmitz –Gotha [2006] Rink. II-1139.
(29) Kaip jau nustatyta ankstesniuose Komisijos komunikatuose, ypač Sumažėjusios vertės turto komunikate, žr. 21 punktą ir toliau.
(30) Atitinkamai Bankų komunikate, Kapitalo atkūrimo komunikate ir Sumažėjusios vertės turto komunikate Komisija pateikė išsamias gaires dėl valstybės garantijų, kapitalo atkūrimo priemonių ir paramos turtui priemonių kainos nustatymo. Kai mokama tokia kaina, banko akcininkų pozicija finansine prasme susilpninama.
(31) Sumažėjusios vertės turto komunikatas, 24–25 punktai. Taip pat žr. šio komunikato 4 skirsnį.
(32) Žr. 2008 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimą byloje N 615/2008 Bayern LB (OL C 80, 2009 4 3, p. 4). Vis dėlto tai neužkerta kelio bankui atlikti atkarpų mokėjimų, kai bankas yra teisiškai įpareigotas tą daryti.
(33) Žr. Sumažėjusios vertės turto komunikato 31 punktą ir Kapitalo atkūrimo komunikato 33, 34 ir 45 punktuose išdėstytą niuansuotą požiūrį į dividendų ribojimą, kuriuose nustatoma, kad nors laikinas dividendų ar atkarpų mokėjimo draudimas gali padėti išlaikyti kapitalą banke ir padidinti kapitalo rezervą bei padidinti banko mokumą, draudimu taip pat gali būti pablogintos banko galimybės pasinaudoti privačiais finansavimo šaltiniais arba bent jau gali būti padidintos naujo finansavimo ateityje išlaidos.
(34) Žr. 21 punktą.
(35) Jei Komisija, remdamasi Bankų komunikatu, Kapitalo atkūrimo komunikatu ir Sumažėjusios vertės turto komunikatu, išskirtiniu atveju leido teikti nuo tuose komunikatuose nustatytų principų nukrypstančią pagalbą, dėl to atsirandančiam papildomam konkurencijos iškraipymui pašalinti reikės papildomų struktūrinių arba elgsenos užtikrinimo priemonių; žr. Sumažėjusios vertės turto komunikato 58 punktą.
(36) Visų pirma bus atsižvelgiama į koncentracijos lygį, pajėgumų apribojimus, pelningumo lygį, kliūtis patekti į rinką ir plėstis.
(37) Pavyzdžiui, pirmenybę teikiant ankstyvam valstybės pagalbos grąžinimui.
(38) Žr., pavyzdžiui, 2008 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimą byloje C10/2008 IKB, dar nepaskelbtas, ir 2009 m. gegužės 7 d. Komisijos sprendimą byloje N 244/2009 Kapitalo injekcija Commerzbank (OL C 147, 2009 6 27, p. 4).
(39) Reikia pažymėti, kad balansiniai sumažinimai dėl turto nurašymo, kuriuos iš dalies kompensuoja valstybės pagalba, nesumažina banko tikrosios rinkos dalies ir todėl į juos negali būti atsižvelgiama vertinant struktūrinių priemonių poreikį.
(40) Žr., pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 19 d. Komisijos sprendimo byloje NN 49/2008, NN 50/2008 ir NN 45/2008 Garantijos Dexia (dar nepaskelbtas) 73 punktą, 2008 m. lapkričio 19 d. Komisijos sprendimo byloje N 574/2008 Garantijos Fortis Bank (OL C 38, 2009 2 17, p. 2) 58 punktą ir 2008 m. gruodžio 3 d. Komisijos sprendimo byloje NN 42/2008, NN 46/2008 ir NN 53/A/2008 Restruktūrizavimo pagalba Fortis Bank ir Fortis Bank Luxemburg (OL C 80, 2009 4 3, p. 7) 94 dalį. Pavyzdžiui, tam tikromis aplinkybėmis bankui gali būti draudžiama mažmeniniams indėlininkams siūlyti didžiausias rinkoje siūlomas palūkanų normas.
(41) Primenama, kad restruktūrizavimo išlaidos turi būti apribotos iki mažiausios būtinos sumos gyvybingumui atkurti. Žr. 23 punktą.
(42) Ne komercinėmis sąlygomis suteiktas kreditas gali būti laikomas valstybės pagalba ir, apie jį pranešus, gali būti Komisijos leidžiamas, jei jis suderinamas su bendrąja rinka, pavyzdžiui, pagal Komisijos komunikatą „Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis“ (OL C 83, 2009 4 7, p. 1).
(43) 2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimas byloje N 528/2008 ING (OL C 328, 2008 12 23, p. 10), 35 punktas.
(44) Žr., pavyzdžiui, 2004 m. liepos 7 d. Komisijos sprendimą 2005/418/EB dėl pagalbos priemonių, kurias Prancūzija suteikė Astom, (OL L 150, 2005 6 10, p. 24), 204 punktas.
(45) 2003 m. gruodžio 1 d. Komisijos komunikatas C (2003) 4582 dėl profesinės paslapties valstybės pagalbos sprendimuose (OL C 297, 2003 12 9, p. 6).
(46) OL L 83, 1999 3 27, p. 1.
(47) OL C 119, 2002 5 22, p. 22.
PRIEDAS
Pavyzdinis restruktūrizavimo planas
Restruktūrizavimo plano orientacinis turinys (1)
1. Finansų įstaigos duomenys (jos struktūros aprašymas ir pan.)
(PASTABA: Gali būti naudojama anksčiau pateikta informacija, tačiau ji turi būti įtraukta į šį dokumentą ir kur reikalinga atnaujinta)
2. Rinkos aprašymas ir rinkos dalys
2.1. |
Pagrindinių atitinkamų produktų rinkų aprašymas (bent jau išskirtos mažmeninės, didmeninės, kapitalo ir pan. rinkos) |
2.2. |
Rinkos dalių apskaičiavimas (pavyzdžiui, nacionaliniu ir Europos mastu, priklausomai nuo atitinkamų rinkų geografinės apimties) |
3. Priežasčių, kodėl įstaiga patyrė sunkumų, analizė (vidiniai veiksniai)
4. Valstybės intervencijos apibūdinimas ir valstybės pagalbos įvertinimas
4.1. |
Informacija, ar finansų įstaiga arba jos pavaldžiosios įmonės praeityje jau yra gavusios sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą |
4.2. |
Informacija apie valstybės paramos pobūdį ir sumą arba paramos suteikiamą finansinį pranašumą. Turi būti pateikta informacija apie visą valstybės pagalbą, gautą kaip individuali pagalba arba pagal pagalbos schemą restruktūrizavimo laikotarpiu (PASTABA: visa pagalba restruktūrizavimo plane turi būti pagrįsta, kaip nurodyta toliau) |
4.3. |
Valstybės paramos pagal valstybės pagalbos taisykles įvertinimas ir pagalbos sumos kiekybinis įvertinimas. |
5. Gyvybingumo atkūrimas
5.1. Įvairių rinkos prielaidų pateikimas
5.1.1. |
Pradinė padėtis pagrindinėse produktų rinkose |
5.1.2. |
Numatoma pagrindinių produktų rinkų raida |
5.2. Scenarijaus, kai priemonė netaikoma, pristatymas
5.2.1. |
Reikiamas pradinio verslo plano koregavimas |
5.2.2. |
Buvę, esami ir būsimi kapitalo pakankamumo normatyvai (1 lygio, 2 lygio) |
5.3. Siūloma būsima finansų įstaigos strategija ir kaip tai padės atkurti ekonominį gyvybingumą.
5.3.1. |
Pradinė padėtis ir bendra struktūra |
5.3.2. |
Finansų įstaigos kiekvienos verslo krypties individuali struktūra |
5.3.3. |
Prisitaikymas prie reguliavimo aplinkos pokyčių (geresnis rizikos valdymas, didesnė kapitalo apsauga ir kt.) |
5.3.4. |
Patvirtinimas, susijęs su visišku sumažėjusios vertės turto atskleidimu |
5.3.5. |
Jei tinkama, nuosavybės struktūros pokytis |
5.4. Skirtingų priemonių, suplanuotų gyvybingumui atkurti, jų sąnaudų ir poveikio pelno (nuostolio) ataskaitai ir balansui, aprašymas ir apžvalga
5.4.1. |
Priemonės grupės lygmeniu |
5.4.2. |
Priemonės verslo krypties lygmeniu |
5.4.3. |
Kiekvienos priemonės poveikis pelno (nuostolio) atskaitai ir balansui |
5.5. Skirtingų priemonių, suplanuotų konkurencijos iškraipymams apriboti (plg. 7 punktą), poveikio aprašymas, atsižvelgiant į jų sąnaudas ir poveikį pelno (nuostolio) ataskaitai ir balansui
5.5.1. |
Priemonės grupės lygmeniu |
5.5.2. |
Priemonės verslo sričių lygmeniu |
5.5.3. |
Kiekvienos priemonės poveikis pelno (nuostolio) atskaitai ir balansui |
5.6. Palyginimas su alternatyviomis galimybėmis ir trumpas lyginamasis ekonominio ir socialinio poveikio regioniniu, nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu įvertinimas (iš principo išsamesnę informaciją reikia pateikti, kai bankai neatitinka riziką ribojančių reikalavimų nesant pagalbos)
5.6.1. |
Alternatyvios galimybės: tinkamas likvidavimas, suskaidymas arba kito banko vykdomas perėmimas ir atitinkamas poveikis |
5.6.2. |
Bendras ekonominis poveikis |
5.7. Skirtingų priemonių įgyvendinimo grafikas ir galutinis viso restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas (nurodykite su konfidencialumu susijusius klausimus)
5.8. Valstybės pagalbos grąžinimo plano aprašymas
5.8.1. |
Pagrindinės prielaidos planuojant pasitraukimą |
5.8.2. |
Valstybės pasitraukimo paskatų aprašymas |
5.8.3. |
Pasitraukimo ar pagalbos grąžinimo planas iki visiško pagalbos grąžinimo ar pasitraukimo |
5.9. Paskutinių trejų ir būsimų penkerių metų pelno (nuostolio) ataskaitos ir balansas, įskaitant pagrindinius finansinius rodiklius bei geriausio ir blogiausio atvejo scenarijų pagrindu atliktas jautrumo tyrimas
5.9.1. Bazinis scenarijus
5.9.1.1. |
Pelno (nuostolio) ataskaita ir balansas grupės lygmeniu |
5.9.1.2. |
Pagrindiniai finansiniai duomenys grupės lygmeniu (pagal riziką pakoreguota kapitalo grąža (RAROC) – orientacinis pagal riziką pakoreguoto pelningumo vidaus kriterijus, išlaidų ir pajamų santykis (CIR), nuosavo kapitalo grąža (ROE) ir kt.) |
5.9.1.3. |
Kiekvieno veiklos padalinio pelno (nuostolio) ataskaita ir balansas |
5.9.1.4. |
Pagrindiniai finansiniai duomenys veiklos padalinio lygmeniu (pagal riziką pakoreguota kapitalo grąža (RAROC) – orientacinis pagal riziką pakoreguoto pelningumo vidaus kriterijus, išlaidų ir pajamų santykis (CIR), nuosavo kapitalo grąža (ROE) ir kt.) |
5.9.2. Geriausio atvejo scenarijus
5.9.2.1. |
Pagrindinės prielaidos |
5.9.2.2. |
Pelno (nuostolio) ataskaita ir balansas grupės lygmeniu |
5.9.2.3. |
Pagrindiniai finansiniai duomenys grupės lygmeniu (pagal riziką pakoreguota kapitalo grąža (RAROC) – orientacinis pagal riziką pakoreguoto pelningumo vidaus kriterijus, išlaidų ir pajamų santykis (CIR), nuosavo kapitalo grąža (ROE) ir kt.) |
5.9.3. Blogiausio atvejo scenarijus. Kai nacionalinės priežiūros institucijos atliko testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir (arba) patvirtino jo rezultatus, reikia pateikti tokio testavimo metodiką, parametrus ir rezultatus (2).
5.9.3.1. |
Pagrindinės prielaidos |
5.9.3.2. |
Pelno (nuostolio) ataskaita ir balansas grupės lygmeniu |
5.9.3.3. |
Pagrindiniai finansiniai duomenys grupės lygmeniu (pagal riziką pakoreguota kapitalo grąža (RAROC) – orientacinis pagal riziką pakoreguoto pelningumo vidaus kriterijus, išlaidų ir pajamų santykis (CIR), nuosavo kapitalo grąža (ROE) ir kt.) |
6. Pasidalijimas našta – pačios finansų įstaigos ir kitų akcininkų įnašas vykdant restruktūrizavimą (akcijų apskaitinė ir ekonominė vertė)
6.1. |
Restruktūrizavimo išlaidų ribojimas gyvybingumo atkūrimui reikalingomis išlaidomis |
6.2. |
Pagalbos sumos ribojimas (įskaitant informaciją apie galimas dividendų ir subordinuotosios skolos palūkanų mokėjimo ribojimo nuostatas) |
6.3. |
Svarus paties pagalbos gavėjo įnašas (įskaitant informaciją apie akcininkų ar subordinuotosios skolos kreditorių įnašo dydį) |
7. Konkurencijos iškraipymą ribojančios priemonės
7.1. |
Priemonių apimties, atsižvelgiant į valstybės pagalbos dydį ir poveikį, pagrindimas |
7.2. |
Struktūrinės priemonės, įskaitant pasiūlymą dėl turto ar pavaldžiųjų įmonių (filialų) pardavimo ar kitų priemonių vykdymo grafiko ir gairių |
7.3. |
Elgsenos įsipareigojimai, įskaitant įsipareigojimą nevykdyti masinės rinkodaros pasinaudojant valstybės pagalba kaip konkurenciniu pranašumu |
8. Stebėsena (galimas patikos susitarimas)
(1) Informacija, reikalinga gyvybingumui įvertinti, gali apimti banko vidaus duomenis ir ataskaitas, taip pat valstybių narių valdžios įstaigų, įskaitant reguliavimo institucijas, parengtas ataskaitas, bei joms pateiktas ataskaitas.
(2) Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis kiek įmanoma turėtų būti grindžiamas bendrais parametrais, dėl kurių sutarta Bendrijos lygmeniu (kaip antai Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto sukurta metodika), kai tinkama pritaikytais konkrečioms šalies ir banko aplinkybėms. Kai tinkama, gali būti svarstoma atvirkštinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis arba kitokio atitinkamo testavimo galimybė.