[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 21.10.2009 COM (2009) 554 galutinis 2009/0165 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausių reikalavimų (nauja redakcija) {SEC (2009) 1376}{SEC (2009) 1377} AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS Pasiūlymo aplinkybės 1.1. Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Šis pasiūlymas yra 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse[1] (toliau – Prieglobsčio tvarkos direktyva), išdėstymas nauja redakcija. Suinteresuotosios šalys per žaliąja knyga paskatintas konsultacijas[2] pateikė nuomonių, kuriose nurodė daugėjant nesugretinamų nacionalinio lygmens procedūrinių susitarimų, taip pat esant prieglobsčio prašytojams teikiamų procedūrinių garantijų lygio skirtumų, pirmiausia dėl to, kad dabar galiojančia direktyva valstybėms narėms suteikiama didelė veiksmų laisvė. Taigi šia direktyva negalima tinkamai paremti Priskyrimo direktyvos[3] ir užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų nagrinėjami atidžiai, pagal valstybių narių tarptautinius ir Bendrijos lygmens įsipareigojimus dėl negrąžinimo principo. Kaip paskelbta Prieglobsčio politikos plane[4], šis pasiūlymas įeina į pasiūlymų rinkinį, kurio tikslas – užtikrinti didesnį teisės aktų suderinamumo lygį ir geresnius tarptautinės apsaugos standartus. Numatytomis priemonėmis tikimasi padidinti ES prieglobsčio dokumentų suderinamumą, supaprastinti, racionalizuoti ir įtvirtinti atitinkamą tvarką visoje Europos Sąjungoje, taip pat pasiekti, kad pirmosios instancijos sprendimai būtų labiau pagrįsti, ir taip užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir padidinti prieglobsčio proceso veiksmingumą . Šis pasiūlymas susijęs su Komisijos reglamento dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo pasiūlymu[5], kuriuo, inter alia , siekiama valstybėms narėms suteikti praktinę paramą, kad būtų pagerinta prieglobsčio srities sprendimų priėmimo kokybė. Kalbant apie finansinę ir administracinę naštą, dėl numatytų priemonių atsirandančią valstybėms narėms, kurių prieglobsčio sistemas – pirmiausia dėl tų valstybių narių geografinės ar demografinės padėties – slegia ypatinga neproporcinga našta, bus sutelkti Europos pabėgėlių fondo ištekliai, siekiant šioms valstybėms narėms suteikti tinkamą paramą ir užtikrinti, kad visos valstybės narės naštą pasidalytų teisingiau. Be to, Europos prieglobsčio paramos biuras koordinuos ir rems bendrą veiklą, siekdamas padėti ypatingą naštą patiriančioms valstybėms narėms, ir bendrai padės valstybėms narėms nustatyti ekonomiškiausius numatytų priemonių įgyvendinimo būdus, kaupdamas gerąją patirtį ir vykdydamas struktūrinius aukšto lygio ekspertų mainus. 1.2. Bendrosios aplinkybės Bendra Europos prieglobsčio sistema (BEPS) pradėta kurti, kai tik 1999 m. gegužės mėn. patvirtinta Amsterdamo sutartis, remiantis Tamperės Europos Vadovų Tarybos pateiktais principais. Per pirmąjį BEPS etapą (1999–2005 m.) siekta suvienodinti valstybių narių teisines sistemas remiantis būtiniausiais reikalavimais. Prieglobsčio tvarkos direktyva buvo paskutinis iš penkių ES prieglobsčio srities teisės aktų. Ja siekiama nustatyti pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausius reikalavimus. Šis pasiūlymas – tai atsakas į Hagos programoje pateiktą raginimą Tarybai ir Europos Parlamentui pateikti bendros Europos prieglobsčio sistemos antrojo etapo priemones, kad jos būtų priimtos iki 2010 m. pabaigos. Šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos trūkumus ir užtikrinti griežtesnius ir labiau suderintus apsaugos reikalavimus, taip labiau priartėjant prie bendros prieglobsčio tvarkos ir vienodo statuso, kaip nustatyta Tamperės išvadose ir dar kartą patvirtinta Hagos programoje. Į poveikio vertinimą, pridedamą prie pasiūlymo, įtraukta išsami su šia direktyva ir pasirengimu ją priimti susijusių nustatytų problemų analizė, politikos priemonių nustatymas ir vertinimas, tinkamiausios politinės galimybės nustatymas ir vertinimas. 1.3. Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Šis pasiūlymas visiškai atitinka su BEPS sukūrimu susijusias 1999 m. Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadas ir 2004 m. Hagos programą. Pasiūlymu taip pat atsakoma į 2008 m. spalio 17 d. Europos Tarybos priimtame Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte[6] nurodytą raginimą pateikti pasiūlymus dėl vienos prieglobsčio tvarkos, pagal kurią būtų teikiamos bendros garantijos, sukūrimo ne vėliau negu 2012 m. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis Šiuo metu Komisija turi daug informacijos apie direktyvos įgyvendinimą, įskaitant išsamią informaciją apie trūkumus, susijusius su direktyvos terminais ir jos praktinio taikymo būdu. - 2007 m. birželio mėn. Komisija pristatė žaliąją knygą , skirtą įvairioms antrojo BEPS etapo formavimo galimybėms nustatyti. Per šias viešąsias konsultacijas gauti 89 įvairių suinteresuotųjų šalių atsakymai . Per konsultacijas iškelti klausimai ir pateikti siūlymai sudarė pagrindą parengti Politikos planą, kuriame išvardijamos priemonės, įskaitant pasiūlymą iš dalies pakeisti Prieglobsčio tvarkos direktyvą, kurias Komisija ketina pasiūlyti, kad būtų užbaigtas antrasis BEPS etapas. Komisija atidžiai išnagrinėjo perkėlimo į nacionalinę teisę priemones , apie kurias pranešė valstybės narės. - Direktyvos įgyvendinimas ir galimi esamų su prieglobsčio tvarka susijusios sistemos trūkumų šalinimo būdai aptarti šešiuose ekspertų susitikimuose , kuriuos Komisija surengė nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn. Šiose konsultacijose, kuriomis dėmesys daugiausia telktas į esminius šios direktyvos aspektus, dalyvavo vyriausybių ekspertai (keturi ekspertų susitikimai 2008 m. vasario 25 d., 2008 m. rugsėjo 29 d., 2008 m. lapkričio 25 d. ir 2009 m. sausio 12 d.), nevyriausybinės organizacijos (2009 m. sausio 8 d.), Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras ir teisininkai, teikiantys patarimus teisės klausimais prieglobsčio prašytojams, kai vykdomos nacionalinės procedūros (2008 m. kovo 17 d.). Šios konsultacijos Komisijai suteikė vertingos informacijos dėl sričių, į kurias būtina atsižvelgti dabartiniame pasiūlyme. Šalys, su kuriomis konsultuotasi, bendrai pritarė, kad tvarka būtų toliau derinama ir tarptautinės apsaugos prašytojams būtų teikiamos tinkamos garantijos, taip užtikrinant, kad jų prašymai būtų nagrinėjami veiksmingai ir sąžiningai, atsižvelgiant į Priskyrimo direktyvą. Tačiau kai kurios valstybės narės pabrėžė, kad reikia išsaugoti tam tikrą prieglobsčio procedūrų organizavimo lankstumą ir išlaikyti tvarką, kuria siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui, tuo tarpu kitos valstybės narės pareiškė labiau pageidaujančios, kad dabartinės sistemos trūkumai būtų šalinami praktinėmis bendradarbiavimo priemonėmis, o ne peržiūrint reglamentavimą teisės aktais. - Komisijos vardu atliktas išorės tyrimas , kuriuo išnagrinėti esami įrodymai ir konsultacijų rezultatai. - Papildomų duomenų gauta iš atsakymų į kelis išsamius klausimynus , kuriuos Komisija parengė visoms valstybėms narėms ir pilietinės visuomenės suinteresuotosioms šalims. - Svarbios informacijos apie direktyvos įgyvendinimą rasta ir bendrai su Europos pabėgėlių fondu finansuotų projektų ataskaitose , taip pat IGC forume dalyvaujančių šalių prieglobsčio tvarkos ataskaitoje (angl. „Blue Book“ ). Atsižvelgiant į žaliąja knyga paskatintas teikti nuomones ir konsultacijas su vyriausybių ir pilietinės visuomenės ekspertais, akademikų pastabas, valstybių narių atsakymus į klausimynus ir Komisijos atliktą perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių analizę, nustatytos dvi pagrindinės problemos. Pirmiausia būtiniausi reikalavimai a) nepakankami ir b) neaiškūs, todėl jais neįmanoma užtikrinti, kad nagrinėjimas būtų sąžiningas ir veiksmingas. Atsižvelgdama į daugelio komentatorių ir suinteresuotųjų šalių paminėtus rimtus trūkumus Komisija nusprendė pasiūlyti procedūrines garantijas ir sąvokas, kurios padėtų užtikrinti, kad sprendimai būtų patikimi, kaip numatyta Priskyrimo direktyvoje. Tai, inter alia , aprėpia garantijas, kuriomis siekiama suteikti prašytojui realią galimybę pagrįsti savo tarptautinės apsaugos prašymą, specialias garantijas pažeidžiamiems prašytojams ir susitarimus dėl kokybiško sprendimų priėmimo. Šie reikalavimai itin svarbūs siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir išsaugant prieglobsčio sistemų vientisumą. Komisijos pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į valstybių narių išreikštą susirūpinimą dėl pakartotinių ir akivaizdžiai nepagrįstų prašymų. Apibendrinant, šiuo pasiūlymu siekiama išdėstyti būtinas sąlygas, kad prieglobsčio tvarka Bendrijoje taptų prieinama, veiksminga ir sąžininga ir kad ja būtų atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes. Teisiniai pasiūlymo aspektai 3.1. Siūlomų veiksmų santrauka Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – užtikrinti griežtesnius ir nuoseklesnius tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos reikalavimus, kuriais būtų užtikrinama, kad trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės apsaugos poreikiai būtų nagrinėjami tinkamai, pagal valstybių narių tarptautinius ir Bendrijos lygmens įsipareigojimus. Pasiūlymu siekiama padidinti sprendimų priėmimo veiksmingumą ir pagerinti jo kokybę sutelkiant dėmesį į paslaugas, patarimus ir specialiąsias žinias ir skatinant valstybes nares per pagrįstą laiką pateikti pagrįstus pirmosios instancijos sprendimus . Dėl padidėjusio prieglobsčio proceso veiksmingumo ir kokybės a) valstybės narės turėtų įgyti galimybę sparčiau atskirti prieglobsčio prašytojus ir kitus migrantus, kai jie atvyksta kartu, taigi būtų racionalizuoti darbo ir administraciniai ištekliai, reikalingi taikytinoms procedūroms nustatyti ir vykdyti (grąžinimas, prieglobstis, humanitarinis statusas, išdavimas ir t.t.); b) prieglobsčio institucijos turėtų sugebėti priimti pagrįstus sprendimus, atsižvelgdamos į galutinai ir tinkamai nustatytas faktines prašymo aplinkybes, neigiamus sprendimus turėtų būti lengviau apginti , taip pat turėtų sumažėti grėsmė, kad šiuos sprendimus panaikins apeliacinė institucija; c) prieglobsčio srities darbuotojai turėtų įgyti galimybę geriau nustatyti atvejus, kai prašymai nepagrįsti ir pateikti piktnaudžiaujant, įskaitant tuos, kurie pateikti nurodžius netikrą tapatybę arba pilietybę ; d) turėtų sumažėti valstybių narių priėmimo išlaidos, joms turėtų būti lengviau iš teritorijos pašalinti prieglobsčio prašiusius, bet jo negavusius asmenis , kadangi kokybiški sprendimai bus priimami sparčiau ir bus priimama daugiau pirmosios instancijos galutinių sprendimų. Tikri pabėgėliai ir asmenys, kuriems reikalinga papildoma apsauga, turėtų galimybę greičiau pasinaudoti Priskyrimo direktyvoje išdėstytomis teisėmis. Pasiūlymu taip pat siekiama supaprastinti ir įtvirtinti procedūrines sąvokas ir priemones , taip pat padidinti prieglobsčio priemonių suderinamumą . Dėl to, inter alia , turėtų sumažėti prieglobsčio prašytojų pakartotinis judėjimas valstybėse narėse dėl skirtingos tvarkos. Pasiūlyme sprendžiami toliau nurodyti klausimai. 1. Skirtingų prieglobsčio priemonių nuoseklumas Siekiant, kad būtų nuosekliai taikomas prieglobsčio acquis ir supaprastinti taikomi susitarimai , šiuo pasiūlymu numatyta viena tvarka, taigi tampa aišku, kad prašymai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į abi Priskyrimo direktyvoje numatytas tarptautinės apsaugos formas. Be to, konkrečiai nurodomos taikytinos vienos tvarkos taisyklės, pavyzdžiui, privaloma apsaugos poreikių, susijusių su pabėgėlio statusu ir papildomos apsaugos statusu, nagrinėjimo seka, taip pat praplečiamos dabar galiojančios pabėgėlio statuso panaikinimo taisyklės, kad aprėptų papildomos apsaugos panaikinimo atvejus. Šiais pakeitimais atsižvelgiama į ilgalaikį Bendrijos prieglobsčio politikos[7] tikslą ir jais siekiama užtikrinti suderinamumą su Priskyrimo direktyva. Be to, siekiant išaiškinti direktyvos ratione materiae taikymo sritį, pasiūlyme paaiškinama, kad Prieglobsčio tvarkos direktyvoje išdėstyti procedūriniai principai ir garantijos taikomi prašytojams antrosiose valstybėse narėse, kuriems taikomos Dublino reglamente[8] nurodytos procedūros, ir pabrėžiama, kad netiesioginio prašymų atsiėmimo sąvoka neturėtų būti kliūtis, dėl kurios prašytojai negalėtų naudotis prieglobsčio procedūromis atsakingoje valstybėje narėje. 2. Galimybė naudotis procedūromis Pasiūlyme numatytos garantijos, kuriomis siekiama pagerinti galimybę naudotis prieglobsčio procedūromis. Pirmiausia į direktyvos taikymo sritį aiškiai įtraukiami teritoriniai vandenys ir konkrečiai nurodomos sienos apsaugos tarnybų pareigūnų, policijos ir sulaikymo patalpų darbuotojų pareigos. Jame taip pat numatytas terminas su prašymo pateikimu susijusiems formalumams užbaigti ir nustatomos garantijos, kuriomis siekiama de facto prieglobsčio prašytojams suteikti galimybę paprašyti apsaugos, kai jie yra sienos perėjimo punktuose arba prieš išsiuntimą laikomi sulaikymo patalpose. Be kita ko, suteikiama galimybė naudotis informacija apie tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo tvarką, kreiptis į teisinę pagalbą teikiančias ir prieglobsčio prašytojus konsultuojančias organizacijas ir naudotis tvarka, kuria siekiama užtikrinti kompetentingų institucijų ir atitinkamo asmens bendravimą. 3. Procedūrinės garantijos vykdant pirmosios instancijos procedūras Šiuo pasiūlymu siekiama prieglobsčio tvarką padaryti sąžiningesnę, kad sutarti procedūriniai principai ir garantijos būtų taikomi nuosekliau . Daugelis siūlomų pakeitimų pagrįsti su bendraisiais Bendrijos teisės principais, kaip antai teisė į gynybą, šalių lygiateisiškumo principas ir teisė į veiksmingą teismų apsaugą, susijusios Europos Teisingumo Teismo (ETT) praktikos raida. Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) jurisprudencija buvo dar vienas svarbus pagrindas nustatant papildomas prieglobsčio prašytojų procedūrines apsaugos priemones. Pasiūlymu iš esmės siekiama prašytojui suteikti tinkamą realią galimybę pagrįsti savo tarptautinės apsaugos prašymą ir užtikrinti, kad kompetentingos institucijos prasmingai vertintų prašytojo apsaugos poreikius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes siūlomi šie pakeitimai: a) sumažinti šia direktyva nustatytų procedūrinių principų ir garantijų išimčių skaičių. Pirmiausia pasiūlymu pašalinama galimybė nerengti asmeninio pokalbio vykdant paspartintas procedūras; b) numatyti papildomas garantijas tarptautinės apsaugos prašytojams, pavyzdžiui, teisę į nemokamą teisinę pagalbą, vykdant pirmosios instancijos procedūras; c) nustatyti konkrečias garantijas pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams. Jos, inter alia , aprėpia medicininių teisinių ataskaitų taisykles, jomis nurodomi tam tikrų kategorijų pareiškėjai, kuriems netaikomos paspartintos arba pasienio procedūros, taip pat numatomi procedūriniai susitarimai, kuriais siekiama nustatyti tam tikrą su prašymu susijusią informaciją persekiojimo dėl lyties ir (arba) amžiaus atvejais. Numatytos priemonės, inter alia , padėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui , nes prašytojai būtų geriau supažindinami su taikomais reikalavimais, ir dėl to, inter alia , būtų geriau laikomasi procedūrinių įsipareigojimų. Priemonėmis taip pat būtų remiamos prieglobsčio institucijų pastangos priimti pagrįstus sprendimus, kuriuos galima apginti, remiantis galutinai ir tinkamai nustatytomis prašymo faktinėmis aplinkybėmis. 4. Procedūrinės sąvokos ir priemonės Tam, kad būtų sukurta viena prieglobsčio tvarka, pasiūlymu siekiama įtvirtinti pagrindines procedūrines sąvokas ir geriau apibrėžti jų funkcinį vaidmenį vykdant prieglobsčio procedūras. Tai pirmiausia susiję su šiomis sąvokomis: nepriimtinumo priežastys, saugi trečioji šalis, paspartintos procedūros ir akivaizdžiai nepagrįsti prašymai, taip pat vėlesni prašymai bei saugi kilmės šalis. Direktyvos sąvokos ir priemonės turėtų tapti nuoseklesnėmis ir paprastesnėmis , o prieglobsčio institucijoms turėtų būti suteiktos reikiamos procedūrinės priemonės, kad jos galėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui arba jo išvengti ir sparčiau tvarkyti akivaizdžiai nepagrįstus arba mažiau sudėtingus prašymus. Kalbant apie sprendimus dėl nepriimtinumo, pasiūlyme aiškiai nustatyta, kad atitinkamas prašytojas turėtų sugebėti išdėstyti institucijoms savo nuomonę dėl nepriimtinumo priežasčių taikymo prieš tai, kai priimamas sprendimas laikyti prašymą nepriimtinu. Be to, iš pasiūlymo pašalinta Europos saugios trečiosios šalies sąvoka ir į saugios trečiosios šalies sąvokos taikymo reikalavimų sąrašą įtrauktos papildomos apsaugos priežastys. Pasiūlymu taip pat peržiūrėta dabartinė paspartintų procedūrų tvarka – numatytas ribotas ir galutinis akivaizdžiai nepagrįstų prašymų paspartinto nagrinėjimo priežasčių sąrašas ir pabrėžiama, kad sprendžiančiajai institucijai turėtų būti suteikta pakankamai laiko, kad tokiais atvejais ji galėtų atidžiai išnagrinėti prašymą. Pasiūlyme taip pat išlaikomos ir toliau plėtojamos direktyvos nuostatos, kuriomis išsaugomas procedūrų vientisumas, pirmiausia kiek tai susiję su piktnaudžiaujant arba nesąžiningai pateiktų prašymų tvarkymu. Pakeitimais nustatoma prašytojų pareiga bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, kai siekiama nustatyti jų tapatybę ir kitą su prašymu susijusią informaciją. Ši nuostata turėtų būti taikoma kartu su dabartiniais reikalavimais, kuriais valstybėms narėms leidžiama laikyti prašymus, pagrįstus melaginga su prašytojo tapatybe ar pilietybe susijusia informacija arba dokumentais, akivaizdžiai nepagrįstais ir paspartinti jų nagrinėjimą. Numatytos su kokybišku sprendimų priėmimu susijusios priemonės, įskaitant asmeninių pokalbių tvarką, ekspertų patarimus ir mokymus, turėtų padėti geriau parengti prieglobsčio srities darbuotojus, kad jie laiku nustatytų melagingus prašymus ir piktnaudžiavimo atvejus. Šios priemonės toliau sutvirtinamos pabrėžiant vienos sprendžiančiosios institucijos principą. Pastaruoju pakeitimu numatoma daugumos valstybių narių institucinė tvarka, jis būtinas, siekiant užtikrinti, kad būtų galima pasinaudoti institucijų specialiosiomis žiniomis ir priimti pagrįstus sprendimus, atsižvelgiant į galutinai ir tiksliai nustatytas faktines aplinkybes. Tai taip pat padėtų įtvirtinti prieglobsčio procesą ir pagerinti pirmosios instancijos nagrinėjimo kokybę, todėl būtų lengviau išvengti piktnaudžiavimo procedūromis. Taip pat siūloma racionalizuoti prieglobsčio procesą nustatant pirmosios instancijos procedūrų terminus. Numatytu bendru 6 mėnesių terminu suderinami daugumos valstybių narių, su kuriomis konsultuotasi rengiant pakeitimus[9], teisėtvarkos susitarimai ir (arba) praktika. Tai svarbu siekiant padidinti nagrinėjimo veiksmingumą, sumažinti priėmimo išlaidas, palengvinti prieglobsčio prašiusių, bet negavusių asmenų išsiuntimą ir užtikrinti, kad tikri pabėgėliai ir asmenys, kuriems reikalinga papildoma apsauga, turėtų galimybę greičiau pradėti naudotis apsauga. Pakeitimais taip pat numatyta galimybė atskirais atvejais pratęsti terminą dar 6 mėnesiams. Tam, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į siūlomus terminus, turėtų pakankamai laiko atitinkamai suderinti ir pertvarkyti savo nacionalines procedūras, pasiūlymu numatyta atidėti šių pakeitimų perkėlimo į nacionalinę teisę terminą 3 metams. Be to, pasiūlymu siekiama persvarstyti tam tikrus saugios kilmės šalies sąvokos aspektus – išbraukta minimalaus saugių kilmės šalių sąrašo sąvoka ir įtvirtinti bendri objektyvūs trečiųjų šalių priskyrimo prie saugių kilmės šalių kriterijai. Dėl siūlomų pakeitimų saugios kilmės šalies sąvoka turėtų būti taikoma nuosekliau, nes jais būtų nustatyti bendri esminiai reikalavimai, prie saugių šalių priskirtų šalių padėtis būtų reguliariai peržiūrima, o procedūrinės garantijos būtų vienodai taikomos visose valstybėse narėse, kurios pasirinktų šią priemonę. Peržiūrėta Europos saugios trečiosios šalies sąvoka – nebėra numatytas bendras sąrašas. Siekiant sumažinti pagrindinių priežasčių, dėl kurių pateikiami pakartotiniai prašymai, skaičių, pasiūlymu aiškiai nurodoma, kad pagal Priskyrimo direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą bendradarbiauti prašytojas ir sprendžiančioji institucija turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad nustatytų ir įvertintų visą su pirmuoju prašymu susijusią informaciją. Pasiūlymu taip pat įtvirtinamos direktyvos nuostatos dėl vėlesnių prašymų, siekiant valstybėms narėms suteikti galimybę atlikti vėlesnio prašymo priimtinumo tyrimą pagal res judicata principą ir padaryti teisės likti teritorijoje išimtį, kai pateikiami keli vėlesni prašymai, ir taip užkirsti kelią piktnaudžiavimui prieglobsčio procedūromis. 5. Teisė į veiksmingą teisės gynimo priemonę Pasiūlymu palengvinama prieglobsčio prašytojų galimybė naudotis veiksminga teisės gynimo priemone pagal valstybių narių Bendrijos lygmens ir tarptautinius įsipareigojimus. Šiuo klausimu pasiūlymas iš esmės grindžiamas atitinkamos ETT ir EŽTT praktikos raida. Pirmiausia pasiūlymu numatyta, kad teismas vykdo pirmosios instancijos sprendimų išsamią ir ex nunc peržiūrą, taip pat konkrečiai nurodyta, kad taikant veiksmingos teisės gynimo priemonės sąvoką būtina ir faktinė, ir teisinė peržiūra. Be to, pasiūlymu siekiama pagal direktyvą apeliacijos tvarką suderinti su šalių lygybės principu ir, išskyrus kelias išimtis, numatoma, kad apeliacijų poveikis yra stabdomasis pirmosios instancijos sprendimų dėl tarptautinės apsaugos prašymų atžvilgiu. 3.2. Teisinis pagrindas Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiama Direktyva 2005/85/EB, o jo teisinis pagrindas toks pat kaip ir minėtos direktyvos, t. y. EB sutarties 63 straipsnio pirmos pastraipos 1 punkto d papunktis. Pakeitimai dėl procedūrinių reikalavimų, susijusių su papildomos apsaugos statusu, pagrįsti EB sutarties 63 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto a papunkčiu. Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija gali nuspręsti dalyvauti kuriant bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Pagal šio protokolo 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant dabar galiojančią direktyvą. Tačiau šių valstybių narių pozicija dėl dabar galiojančios direktyvos neturi įtakos jų galimam dalyvavimui taikant naująją direktyvą. Danija pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius šios direktyvos neprivalo laikytis ir ji neturi būti jai taikoma. 3.3. Subsidiarumo principas EB sutarties IV antraštinėje dalyje, skirtoje vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitoms su laisvu asmenų judėjimu susijusioms politikos sritims, Europos bendrijai šiais klausimais suteikiami tam tikri įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turi būti naudojamasi pagal EB sutarties 5 straipsnį, t. y. jeigu valstybės narės negali deramai pasiekti siūlomų veiksmų tikslų ir jų, dėl veiksmų masto ir poveikio, būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu. Dabartinis Bendrijos veiksmų teisinis pagrindas nustatytas EB sutarties 63 straipsnio 1 punkte. Šia nuostata numatyta, kad Taryba priima „prieglobsčio klausimams skirtas priemones pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso bei kitas atitinkamas sutartis“ tokiose srityse kaip pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausi reikalavimai ir apsaugos asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, teikimo būtiniausi reikalavimai. Su prieglobsčiu ir pabėgėlių apsauga susijusios problemos yra tarpvalstybinio pobūdžio, todėl Europos Sąjunga yra puikiai pasirengusi teikti pasiūlymus pagal bendrą Europos prieglobsčio sistemą, visų pirma susijusius su tarptautinės apsaugos teikimo ir panaikinimo tvarka. Nors priėmus dabar galiojančią direktyvą 2005 m. pasiektas aukštas suderinimo lygis, būtina imtis papildomų ES lygmens veiksmų, kad būtų užtikrinti griežtesni ir labiau suderinti apsaugos reikalavimai, ir toliau dirbti siekiant Tamperėje nustatyto ilgalaikio tikslo – bendros prieglobsčio tvarkos. Šie reikalavimai taip pat laikomi būtinais, siekiant užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojų, kuriems taikomos Dublino procedūros, prašymai būtų nagrinėjami lygiavertėmis sąlygomis. 3.4. Proporcingumo principas Susijusiame Prieglobsčio tvarkos direktyvos poveikio vertinime įvertintos visos nustatytų problemų sprendimo politinės galimybės, kad praktinė vertė ir būtinos pastangos būtų visiškai proporcingos, ir prieita prie išvados, kad ES veiksmais nesiekiama daugiau negu būtina toms problemoms išspręsti. 3.5. Poveikis pagrindinėms teisėms Šis pasiūlymas nuodugniai išnagrinėtas, siekiant užtikrinti, kad jo nuostatos visiškai atitiktų: - pagrindines teises, pagrįstas bendraisiais Bendrijos teisės principais, kurie patys yra valstybių narių ir EŽTT bendrų konstitucinių tradicijų rezultatas, kaip, be kita ko, įtvirtinta ES chartijoje, ir - tarptautine teise grindžiamus įsipareigojimus, visų pirma kildinamus iš Ženevos konvencijos, Europos žmogaus teisių konvencijos ir JT vaiko teisių konvencijos. Užtikrinti griežtesni ir nuosekliai visoje ES taikomi prieglobsčio tvarkos reikalavimai bendrai turės teigiamų padarinių prieglobsčio prašytojų pagrindinėms teisėms. Visų pirma pasiūlymu bus sumažinta administracinių klaidų vykdant prieglobsčio procedūras galimybė, taigi bus užtikrinta, kad būtų geriau laikomasi negrąžinimo principo ir padidintos galimybės naudotis apsauga ir kreiptis į teismą. Taip pat bus padidinta lyčių lygybė ir skatinama užtikrinti vaiko interesus vykdant nacionalines prieglobsčio procedūras. ê 2005/85/EB ð naujas 2009/0165 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA nustatanti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ð tarptautinės apsaugos ï suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausių reikalavimų EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdamia į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 63 straipsnio pirmos pastraipos 1 punkto d papunktį ir ð 2 punkto a papunktį ï, atsižvelgdamia į Komisijos pasiūlymą[10], atsižvelgdamia į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[11], atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[12], laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[13], kadangi: ò naujas 1. 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvoje 2005/85/EB, nustatančioje būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos[14], reikia padaryti svarbių pakeitimų. Siekiant aiškumo minėta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija. ê 2005/85/EB 1 konstatuojamoji dalis 2. Bendra prieglobsčio politika, įskaitant bendrą Europos prieglobsčio sistemą, yra Europos Sąjungos tikslo laipsniškai sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kuri būtų atvira tiems, kurie dėl susiklosčiusių aplinkybių teisėtai ieško apsaugos Bendrijoje, neatskiriama dalis. ê 2005/85/EB 2 konstatuojamoji dalis 3. 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperėje įvykusiame specialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo susitarta imtis kurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, pagrįstą visapusišku ir nuodugniuvisiems galiojančiu 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (toliau – Ženevos konvencija), taikymu, patvirtinant negrąžinimo principą ir užtikrinant, kad nė vienas asmuo nebūtų grąžinamas persekiotijimui. ê 2005/85/EB 3 konstatuojamoji dalis 4. Tamperės išvadose numatyta, kad į bendrą Europos prieglobsčio sistemą artimiausiu metu turėtų būti įtraukti bendri reikalavimai dėl sąžiningos ir veiksmingos prieglobsčio suteikimo tvarkos valstybėse narėse, o ilgainiui ir Bendrijos taisyklės, pagal kurias būtų sukurta bendra prieglobsčio suteikimo tvarka Europos bendrijoje. ê 2005/85/EB 4 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) 5. Todėl šioje √ Direktyva 2005/85/EB ∏ direktyvoje nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba panaikinimo valstybėse narėse tvarkos yra √ buvo ∏ pirmoji su prieglobsčio suteikimo tvarka susijusi priemonė. ò naujas 6. Šiuo metu baigtas pirmasis bendros Europos prieglobsčio sistemos kūrimo etapas. 2004 m. lapkričio 4 d. Europos Vadovų Taryba priėmė Hagos programą, kurioje nustatyti 2005–2010 m. įgyvendintini laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės tikslai. Hagos programoje Europos Komisija paraginta baigti pirmojo etapo teisinių dokumentų vertinimą ir pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui antrojo etapo dokumentus bei priemones, kad jie būtų priimti iki 2010 m. Pagal Hagos programą tikslas, kurio reikia siekti kuriant bendrą Europos prieglobsčio sistemą, yra bendra prieglobsčio suteikimo tvarka ir vienodas visoje Europos Sąjungoje pripažįstamas statusas. 7. 2008 m. spalio 16 d. priimtame Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad tarp valstybių narių tebėra didelių skirtumų, susijusių su apsaugos suteikimu, ir paragino imtis naujų iniciatyvų, įskaitant vienos prieglobsčio tvarkos, kuri aprėptų bendras garantijas, sukūrimą, kad būtų baigta kurti Hagos programoje numatyta bendra Europos prieglobsčio sistema. 8. Tam, kad būtų tinkamai remiamos su bendros Europos prieglobsčio sistemos kūrimo antruoju etapu nustatytų reikalavimų įgyvendinimu susijusios valstybių narių pastangos – pirmiausia tų, kurių prieglobsčio sistemas slegia konkreti neproporcinga našta dėl jų geografinės ir demografinės padėties, – turi būti sutelkti Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuro ištekliai. 9. Siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai ir veiksmingai įvertinami prašytojų tarptautinės apsaugos poreikiai, kaip nurodyta Direktyvoje [.../.../EB] [dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų bei jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių reikalavimų (Priskyrimo direktyvoje)], Bendrijos tarptautinės apsaugos suteikimo tvarkos sistema turėtų būti pagrįsta vienos prieglobsčio tvarkos principu. ê 2005/85/EB 5 konstatuojamoji dalis ð naujas 10. Pagrindinis šios direktyvos tikslas – ð nustatyti papildomus tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausius reikalavimus, siekiant Bendrijoje sukurti bendrą prieglobsčio tvarką ï Bendrijoje sukurti būtiniausią pabėgėlio statuso suteikimo arba panaikinimo tvarkos sistemą. ê 2005/85/EB 6 konstatuojamoji dalis ð naujas 11. Pabėgėlio statuso ð Tarptautinės apsaugos ï suteikimo arba panaikinimo tvarką reglamentuojančių taisyklių suderinimas turėtų padėti apriboti ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašytojų pakartotinįpapildomą judėjimą tarp valstybių narių tais atvejais, kai tokį judėjimą lemiagalėtų nulemti teisinių sistemų skirtumai ð ir sukurti lygiavertes Direktyvos […./../EB] [Priskyrimo direktyvos] taikymo sąlygas valstybėse narėse ï. ê 2005/85/EB 7 konstatuojamoji dalis ð naujas 12. Dėl paties būtiniausių reikalavimų pobūdžio valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė nustatyti ar toliau taikyti palankesnes nuostatas trečiosios šalies piliečiams arba asmenims be pilietybės, kurie valstybės narės prašo tarptautinės apsaugos, jei susitariama, kad toks prašymas yra grindžiamas tuo, kad atitinkamamas asmeniuiuo ð reikalinga tarptautinė apsauga ï yra pabėgėlis, kaip apibrėžta ð Direktyvoje […./../EB] [Priskyrimo direktyvoje] ï Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje. ê 2005/85/EB 8 konstatuojamoji dalis ð naujas 13. Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pirmiausia yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. ð Visų pirma šia direktyva siekiama skatinti taikyti minėtos chartijos 1, 18, 19, 21, 24 ir 47 straipsnius ir direktyva turėtų būti atitinkamai įgyvendinama. ï ê 2005/85/EB 9 konstatuojamoji dalis ð naujas 14. Dėl asmenų, kuriems taikoma ši direktyva, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai pagal tarptautinės teisės dokumentus, kurių šalys jos yra ir kurie draudžia diskriminaciją. ê 2005/85/EB 10 konstatuojamoji dalis ð naujas 15. Būtina, kad sprendimai dėl visų prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų būtų priimami remiantis faktais ir, visų pirma, kad juos priimtų institucijos, kurių darbuotojaipersonalas turi atitinkamų žinių ar yra tinkamai mokomias prieglobsčio ir pabėgėlių klausimais. ê 2005/85/EB 11 konstatuojamoji dalis ð naujas 16. Tiek valstybės narės, tiek prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojai yra suinteresuoti, kad sprendimai dėl prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų būtų priimami kuo skubiau ð, nepažeidžiant tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo principo ï. Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo organizavimas turėtų būti paliktas valstybių narių nuožiūrai, kad pagal savo nacionalinius poreikius jos galėtų tam tikrų prašymų nagrinėjimui skirti pirmenybę ar jį paspartinti atsižvelgiant į šioje direktyvoje išdėstytus reikalavimus. ê 2005/85/EB 12 konstatuojamoji dalis ð naujas 17. Viešosios tvarkos sąvoka ð, inter alia , ï gali apimti ir teistumą už sunkų nusikaltimą. ê 2005/85/EB 13 konstatuojamoji dalis ð naujas 18. Siekiant teisingai pripažinti asmenis, kuriems reikalinga apsauga, pabėgėliais, kaip apibrėžta Ženevos konvencijos 1 straipsnyje, ð arba papildomą apsaugą galinčiais gauti asmenimis ï kiekvienam prašytojui, taikant tam tikras išimtis, turėtų būti leista veiksmingai naudotispasinaudoti procedūromis, suteikta galimybė bendradarbiauti ir susisiekti su kompetentingomis institucijomis, siekiant pateikti susijusius savo bylos faktus, bei suteiktos pakankamos procedūrinės garantijos išdėstyti savo argumentus bet kuriame procedūros etape. Be to, pagal prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimo procedūrąoje paprastai turėtų būti numatyta bent jau prašytojo teisė pasilikti, kol bus priimtas sprendžiančiosios institucijos sprendimas, naudotispasinaudoti vertėjo paslaugomis savo argumentams pateikti, jei jį apklausia valdžios institucijos, galimybė susisiekti su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK) atstovu ð ir patarimus bei konsultacijas tarptautinės apsaugos prašytojams teikiančiomis organizacijomis ï ar su kita jo vardu dirbančia organizacija, teisė gauti atitinkamą pranešimą apie sprendimą, to sprendimo faktinį ir teisinį pagrindimą, galimybė konsultuotis su patarėju teisės klausimais ar kitu patarėju, teisė būti informuotam apie savo teisinę padėtį sprendžiamaisiais procedūros etapais kalba, kurią, kaip pagrįstai manoma, jis suprantaturėtų suprasti ð, ir – jeigu sprendimas neigiamas – teisė į veiksmingą teisės gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis teisme ï. ê 2005/85/EB 14 konstatuojamoji dalis Be to, turėtų būti nustatytos konkrečios procedūrinės garantijos nelydimiems nepilnamečiams dėl jų pažeidžiamumo. Todėl valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus. ò naujas 19. Siekiant užtikrinti veiksmingą galimybę naudotis nagrinėjimo procedūra, pareigūnai, kurie pirmieji susiduria su tarptautinės apsaugos siekiančiais asmenimis, pirmiausia stebintieji sausumos ar jūrų sienas arba vykdantieji patikrinimus kertant sieną, turėtų gauti nurodymus ir dalyvauti būtinuose mokymuose apie tai, kaip atpažinti ir tvarkyti tarptautinės apsaugos prašymus. Pareigūnai valstybių narių teritorijoje, įskaitant pasienį, teritorinius vandenis ir tranzito zonas, esantiems trečiųjų šalių piliečiams arba asmenims be pilietybės, pageidaujantiems prašyti tarptautinės apsaugos, turėtų sugebėti suteikti visą svarbią informaciją apie tai, kur ir kaip galima pateikti tarptautinės apsaugos prašymus. Jeigu minėtieji asmenys yra valstybės narės teritoriniuose vandenyse, jie turėtų būti išlaipinami sausumoje ir jų prašymai turėtų būti nagrinėjami pagal šią direktyvą. 20. Be to, turėtų būti nustatytos specialios procedūrinės garantijos pažeidžiamiems prašytojams, kaip antai nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, kankinimą, prievartą ar kitokį sunkų smurtą patyrę asmenys, kad jiems būtų sudarytos sąlygos veiksmingai naudotis tvarka ir pateikti informaciją tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti. 21. Nacionalinės priemonės, susijusios su kankinimo arba kito sunkaus fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant seksualinį, požymių ir ženklų nustatymu bei patvirtinimu dokumentais vykdant procedūras, kurias aprėpia ši direktyva, turėtų, inter alia , būti pagrįstos Kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio ir baudimo veiksmingo tyrimo ir patvirtinimo dokumentais vadovu (Stambulo protokolu). 22. Siekiant užtikrinti tikrą moterų ir vyrų prašytojų lygybę, nagrinėjimo tvarka turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į lyties aspektą. Pirmiausia asmeniniai pokalbiai turėtų būti rengiami taip, kad su persekiojimu dėl lyties susijusiose bylose ir prašytojos, ir prašytojai galėtų pasakoti apie savo patirtį. Vykdant procedūras, pagrįstas saugios trečiosios šalies, saugios kilmės šalies ir vėlesnių prašymų sąvokomis, turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į prašymų, susijusių su lytimi, sudėtingumą. 23. Įgyvendindamos šią direktyvą pagal 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių kovenciją valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į vaiko interesus. 24. Tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimo procedūros turėtų būti vykdomos taip, kad kompetentingos institucijos galėtų atidžiai nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymus. ê 2005/85/EB 15 konstatuojamoji dalis ð naujas 25. Kai prašytojas vėliau vėl paduoda prašymą nepateikdamas naujų įrodymų ar argumentų, būtų neproporcinga įpareigoti valstybes nares pradėti naują visapusiško nagrinėjimo procedūrą. Tokiais atvejais valstybėms narėms turėtų ð turėti galimybę atmesti prašymą kaip nepriimtiną pagal res judicata principą ï būti leidžiama pasirinkti procedūrą, numatančią garantijų, kurios paprastai suteikiamos prašytojams, išimtis . ê 2005/85/EB 16 konstatuojamoji dalis ð naujas 26. Daugelis prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų pateikiami valstybės narės pasienyje arba tranzito zonoje prieš priimant sprendimą dėl prašytojo atvykimo. Valstybės narės turėtų sugebėti ð užtikrinti priimtinumo ir (arba) esminio nagrinėjimo procedūras, kurios suteiktų galimybę priimti sprendimus dėl tose vietovėse pasienyje arba tranzito zonose pateiktų prašymų ï esamas procedūras priderinti prie konkrečios šių prašytojų padėties pasienyje. Bendrose taisyklėse, reglamentuojančiose paprastai prašytojams taikomas garantijas, turi būti numatytos išimtys, esant tokioms aplinkybėms. Pasienio procedūros iš esmės turėtų būti taikomos tiems prašytojams, kurie netenkina atvykimo į valstybių narių teritoriją sąlygų. ê 2005/85/EB 17 konstatuojamoji dalis ð naujas 27. Svarbiausia prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo pagrįstumo aplinkybė – prašytojo saugumas jo kilmės šalyje. Kai trečiąją šalį galima laikyti saugia kilmės šalimi, valstybės narės turėtų sugebėti ją prisikirti saugioms šalims ir daryti prielaidą, kad konkrečiam prašytojui joje yra saugu, nebent jis pateiktų rimtų kontrargumentų. ê 2005/85/EB 18 konstatuojamoji dalis 28. Atsižvelgiant į pasiektą reikalavimų, pagal kuriuos trečiosios šalies piliečiai ir asmenys be pilietybės laikomi pabėgėliais, suderinimo lygį, reikėtų nustatyti bendrus trečiųjų šalių priskyrimo prie saugių kilmės šaliųsaugioms kilmės šalims kriterijus. ê 2005/85/EB 19 konstatuojamoji dalis Tarybai įsitikinus, kad laikomasi minėtų konkrečiai kilmės šaliai nustatytų kriterijų, ir dėl tos priežasties tą šalį įtraukus į minimalų bendrą saugių kilmės šalių sąrašą, patvirtintiną pagal šią direktyvą, valstybės narės turėtų būti įpareigotos svarstyti tos šalies pilietybę turinčių asmenų ar anksčiau toje šalyje nuolat gyvenusių asmenų be pilietybės prašymus remdamosi ginčijama tos šalies saugumo prezumpcija. Atsižvelgdama į priskyrimo saugioms kilmės šalims politinę reikšmę, ypač į žmogaus teisių padėties kilmės šalyje įvertinimo poveikį bei jos reikšmę Europos Sąjungos išorės santykių politikos kryptims, Taryba tyrėtų priimti sprendimus dėl sąrašo nustatymo ar keitimo pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. ê 2005/85/EB 20 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) Dėl Bulgarijos ir Rumunijos, kaip šalių kandidačių stoti į Europos Sąjungą statuso ir šių šalių pažangos, padarytos siekiant narystės, statuso šioje direktyvoje jos turėtų būti laikomos saugiomis kilmės šalimis iki jų įstojimo į Europos Sąjungą dienos. ê 2005/85/EB 21 konstatuojamoji dalis ð naujas 29. Šioje direktyvoje trečiosios šalies priskyrimas prie saugių kilmės šaliųsaugioms kilmės šalims tos šalies piliečiams nesuteikia absoliučios saugumo garantijos. Dėl paties priskyrimui būtino įvertinimo pobūdžio galima atsižvelgti tik į bendras tos šalies civilines, teisines ir politines aplinkybes bei tai, ar persekiojimo, kankinimo, nežmoniško ar žeminamončio elgesio ar baudimo vykdytojams, juos pripažinus atsakingais už šiuos veiksmus konkrečioje šalyje, praktikoje yra taikomos sankcijos. Dėl šios priežasties svarbu, kad prašytojui įrodžius, jogkad yra rimtų ð pagrįstų ï priežasčių manyti, kad jo konkrečiomis aplinkybėmis šalis nėra saugi, su juo tos šalies priskyrimas prie saugių šaliųsaugioms šalims nebebūtų siejamas. ê 2005/85/EB 22 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) ð naujas 30. Valstybės narės turėtų iš esmės išnagrinėti visus prašymus, t. y., įvertinti, ar konkretus prašytojas priskirtinastenkina reikalavimus, pagal kuriuos jis laikomas pabėgėliu √ prie tarptautinės apsaugos gavėjų ∏ pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų [15] Direktyvą […/../EB] [Priskyrimo direktyvą], išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje numatyta kitaip, pirmiausia, kai galima pagrįstai manyti, kad kita šalis prašymus išnagrinėtų ar suteiktų pakankamą apsaugą suteiktų kita šalis. Pirmiausia, valstybės narės neturėtų būti įpareigotos įvertinti prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo esmėsturinio, kai pirmoji prieglobsčio šalis suteikia prašytojui pabėgėlio statusą ar kitą pakankamą apsaugą ir prašytojas bus pakartotinai priimtasgrąžintas į tą šalį. ê 2005/85/EB 23 konstatuojamoji dalis ð naujas 31. Valstybės narės taip pat neturėtų būti įpareigotos įvertinti prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo esmėsturinio, kai galima pagrįstai manyti, kad dėl ð pakankamo ï ryšio su trečiąja šalimi, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, prašytojas prašys apsaugos toje trečiojoje šalyje ð, ir yra priežasčių manyti, kad prašytojas bus priimtas arba pakartotinai priimtas į tą šalį ï. Valstybės narės turėtų veikti remdamosi šiuo pagrindu tik tada, kai šis konkretus prašytojas būtų saugus atitinkamoje trečiojoje šalyje. Siekiant išvengti pakartotiniopapildomo prašytojų judėjimo, reikėtų nustatyti bendrus principus, pagal kuriuos valstybės narės svarstytų trečiųjų šalių saugumą ar priskirtų jas prie saugių šaliųsaugioms šalims. ê 2005/85/EB 24 konstatuojamoji dalis ð naujas 32. Be to, tam tikrų Europos trečiųjų šalių, kurios laikosi ypač aukštų žmogaus teisių ir pabėgėlių apsaugos reikalavimų, atžvilgiu valstybėms narėms turėtų būti leista nenagrinėti arba tik iš dalies nagrinėti prieglobsčio prašymus, paduotus prašytojų, atvykusių į jų teritoriją iš tokių Europos trečiųjų šalių. Atsižvelgiant į galimus riboto ar neatlikto nagrinėjimo padarinius prašytojams, tokia saugios trečiosios šalies sąvoka turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kurie yra susiję su trečiosiomis šalimis, kuriose, Tarybos įsitikinimu, tenkinami aukšti atitinkamos trečiosios šalies saugumo reikalavimai, kaip išdėstyta šioje direktyvoje. Taryba turėtų priimti sprendimus šiuo klausimu pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. ê 2005/85/EB 25 konstatuojamoji dalis Dėl bendrų reikalavimų, susijusių su abiem šioje direktyvoje išdėstytomis saugios trečiosios šalies sąvokomis, pobūdžio, praktinis sąvokų poveikis priklauso nuo to, ar konkreti trečioji šalis įleidžia konkretų prašytoją į savo teritoriją. ê 2005/85/EB 26 konstatuojamoji dalis ð naujas 33. Pabėgėlio ð arba papildomos apsaugos ï statuso panaikinimo atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, kurie naudojasi ð tarptautine apsauga ï pabėgėlio statusu, būtų tinkamai informuoti apie galimą jų statuso persvarstymą ir jiems būtų suteikta galimybė pateikti savo nuomonę prieš institucijoms priimant pagrįstą sprendimą panaikinti jų statusą. Vis dėlto, šių garantijų turėtų būti leista netaikyti, jei pabėgėlio statuso panaikinimo priežastys nėra susijusios su sąlygų, kuriomis buvo grindžiamas pripažinimas, pasikeitimu. ê 2005/85/EB 27 konstatuojamoji dalis ð naujas 34. Pagal pagrindinį Bendrijos teisės principą atspindi tai, kad sprendimus, priimtus dėl prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų ir dėl pabėgėlio ð arba papildomos apsaugos ï statuso panaikinimo, galima veiksmingai apskųsti teisme, kaip apibrėžta Sutarties 234 straipsnyje. Šios teisės gynimo priemonės veiksmingumas bei susijusių faktų nagrinėjimas priklauso nuo visos kiekvienos valstybės narės administracinės ir teisinės sistemos. ê 2005/85/EB 28 konstatuojamoji dalis 35. Pagal Sutarties 64 straipsnį šia direktyva valstybės narės neatleidžiamosneatleidžia valstybių narių nuo pareigos užtikrinti teisėtvarką irpalaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą. ê 2005/85/EB 29 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) ð naujas 36. Šia direktyva nenagrinėjama tvarkaos, kurią reglamentuojama Reglamentu (EB) Nr. [.../...][, kuriuo išdėstomi 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 343/2003, nustatantis valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio ð arba asmens be pilietybės ï vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijaius ir mechanizmai [16] ([Dublino reglamentu)]us. ò naujas 37. Prašytojai, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. […/…] [Dublino reglamentas], turėtų turėti galimybę naudotis šioje direktyvoje išdėstytais pagrindiniais principais ir garantijomis, taip pat Reglamente (EB) Nr. […/…] [Dublino reglamente] nurodytomis specialiomis garantijomis. ê 2005/85/EB 30 konstatuojamoji dalis 38. Šios direktyvos įgyvendinimas turėtų būti vertinamas reguliariai ne rečiau nei kas dvejus metus. ê 2005/85/EB 31 konstatuojamoji dalis ð naujas 39. Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti ð tarptautinės apsaugos ï būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausius reikalavimustvarkos, valstybės narės negali deramai pasiekti ir, dėl veiksmųo masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. ê 2005/85/EB 32 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Jungtinė Karalystė 2001 m. sausio 24 d. laišku pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą. ê 2005/85/EB 33 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Airija 2001 m. vasario 14 d. laišku pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą. ê 2005/85/EB 34 konstatuojamoji dalis 40. Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, ir dėl to ji nėra jai privaloma ar taikoma. ò naujas 41. Įpareigojama į nacionalinė teisę perkelti tik tas šios direktyvos nuostatas, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas kyla iš ankstesnės direktyvos. 42. Šia direktyva neturėtų būti pažeidžiami valstybių narių įpareigojimai, susiję su direktyvos III priedo B dalyje nustatytais perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, ê 2005/85/EB ð naujas PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis Tikslas Šios direktyvos tikslas – ð pagal Direktyvą …/…/EB [Priskyrimo direktyvą] ï nustatyti ð tarptautinės apsaugos ï būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausius reikalavimus. 2 straipsnis ApibrėžtysSąvokų apibrėžimai Šioje direktyvoje: a) „Ženevos konvencija“ – 1951 m. liepos 28 d. Konvencija dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu; b) „prašymas“ arba „prieglobsčio prašymas“ – trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės pateiktas prašymas, kuris gali būti laikomas tarptautinės apsaugos valstybėje narėje prašymu pagal Ženevos konvenciją. Dėl kiekvieno tarptautinės apsaugos prašymo daroma prielaida, kad tai yra prieglobsčio prašymas, jeigu atitinkamas asmuo aiškiai neprašo kitokios apsaugos, dėl kurios gali būti kreipiamasi atskirai; ò naujas b) „prašymas“ arba „tarptautinės apsaugos prašymas“ – valstybės narės apsaugos prašymas, pateiktas trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, kuris, kaip galima suprasti, siekia pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos statuso ir kuris aiškiai neprašo kitokios rūšies apsaugos, kuri nepatenka į Direktyvos […./../EB] [Priskyrimo direktyvos] taikymo sritį ir dėl kurios galima teikti atskirą prašymą. ê 2005/85/EB ð naujas c) „prašytojas“ arba „prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojas“ – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, pateikęs prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą, dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas; ò naujas d) „ypatingų poreikių turintis prašytojas“ – prašytojas, kuriam dėl amžiaus, lyties, negalios, psichologinių problemų ar patirto kankinimo, prievartos ar kitų sunkių formų psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto reikalingos ypatingos garantijos, kad galėtų naudotis teisėmis ir vykdyti įsipareigojimus, nustatytus šioje direktyvoje; ê 2005/85/EB (pritaikytas) ð naujas e)d) „galutinis sprendimas“ – sprendimas, ar pagal Direktyvą […./../EB] [Priskyrimo direktyvą]Direktyvą 2004/83/EB prieglobsčio ð arba papildomos apsaugos ï statusas bus suteiktas trečiosios šalies piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kuriam daugiau netaikomos teisės gynimo priemonės pagal šios direktyvos V skyrių nepriklausomai nuo to, ar dėl tokios teisės gynimo priemonės poveikio prašytojams leidžiama likti atitinkamose valstybėse narėse, laukiant rezultatosprendimo, laikantis šios direktyvos III priedo; f)e) „sprendžiančioji institucija“ – bet kokia pusiau teisminė arba administracinė institucija valstybėje narėje, atsakinga už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų nagrinėjimą ir kompetentinga priimti pirmosios instancijos sprendimus tokiais atvejais, laikydamasiantis I priede nurodytos tvarkos; g)f) „pabėgėlis“ – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris atitinka Ženevos konvencijos 1 straipsnio reikalavimus, kaip nustatyta Direktyvos […./../EB] [Priskyrimo direktyvos]Direktyvoje 2004/83/EB 2 straipsnio d punkto reikalavimus; ò naujas h) „papildomą apsaugą galintis gauti asmuo“ – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris atitinka Direktyvos […./../EB] [Priskyrimo direktyvos] 2 straipsnio f punkto reikalavimus. i) „tarptautinės apsaugos statusas“ – valstybės narės pripažinimas, kad trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės yra pabėgėlis arba papildomą apsaugą galintis gauti asmuo; ê 2005/85/EB j)g) „pabėgėlio statusas“ – valstybės narės pripažinimas, kad trečiosios šalies pilietisčio arba asmuoens be pilietybės yra pabėgėlisu; ò naujas k) „papildomos apsaugos statusas“ – valstybės narės pripažinimas, kad trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės yra papildomą apsaugą galintis gauti asmuo; l) „nepilnametis“ – jaunesnis nei 18 metų trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės; ê 2005/85/EB (pritaikytas) ð naujas m)h) „nelydimas nepilnametis“ – aštuoniolikos metų nesulaukęs asmuo, į valstybių narių teritoriją atvykęs nelydimas pagal įstatymus arba papročius už jį atsakingo suaugusio asmens ir ten esantis tol, kol toks asmuo ima jį prižiūrėti; ðnepilnametis, kaip apibrėžta Direktyvos […./../EB] [Priskyrimo direktyvos] 2 straipsnio l punkte; ï n)i) „atstovas“ – asmuo, veikiantis organizacijos, atstovaujančios nelydimo nepilnamečio teisėtą globėją, vardu, asmuo, veikiantis nacionalinės organizacijos, atsakingos už rūpinimąsi nepilnamečiais ir jų gerove, vardu, arba bet koks kitas tinkamas atstovas, paskirtas užtikrinti jo geriausius interesus; ð asmuo, kompetentingų institucijų paskirtas būti teisėtu globėju, kad padėtų ir atstovautų nelydimam nepilnamečiui, siekdamas užtikrinti vaiko interesus ir, kai būtina, naudotis veiksnumu nepilnamečio labui; ï o)j) „pabėgėlio ð tarptautinės apsaugos ï statuso panaikinimas“ – kompetentingos institucijos sprendimas atšaukti, nutraukti arba atsisakyti atnaujinti asmens pabėgėlio ð arba papildomos apsaugos ï statusą asmeniui pagal Direktyvą […./../EB] [Priskyrimo direktyvą]Direktyvą 2004/83/EB ; p)k) „pasiliktiimas valstybėje narėje“ – pasiliktiimas valstybės narės teritorijoje, įskaitant pasienį ar tranzitoines zonas, kur buvo pateiktas arba yra nagrinėjamas prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymas. 3 straipsnis Taikymo sritis 43. Ši direktyva taikoma visiems prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymams, pateiktiems valstybių narių teritorijoje, įskaitant pasienį ð, teritorinius vandenis ï arba tranzitoines zonas, bei pabėgėlio statuso ð tarptautinės apsaugos statuso ï panaikinimui. 44. Ši direktyva netaikoma tais atvejais, kai diplomatinio arba teritorinio prieglobsčio prašymai pateikiami valstybių narių atstovybėms. 3. Kai valstybės narės taiko arba įveda procedūrą, pagal kurią prieglobsčio prašymai nagrinėjami kaip Ženevos konvencija grindžiami prašymai ir kaip kitokios tarptautinės apsaugos, suteikiamos Direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnyje apibrėžtais atvejais, prašymai, procedūros metu jos taiko šią direktyvą. 43. VBe to, valstybės narės gali nuspręsti taikyti šią direktyvą procedūroms, taikomoms sprendžiant dėl kitokios tarptautinės apsaugos prašymų ð, kurie nepatenka į Direktyvos […./../EB] [Priskyrimo direktyvos] taikymo sritį ï. ê 2005/85/EB ð naujas 4 straipsnis Atsakingos institucijos 45. Visoms procedūroms valstybės narės paskiria sprendžiančiąją instituciją, kuri bus atsakinga už tinkamą prašymų nagrinėjimą pagal šią direktyvą, ypač 8 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnį. ð Valstybės narės užtikrina, kad minėtoje institucijoje dirbtų pakankamai kompetentingų atitinkamos specializacijos darbuotojų, kurie užduotis atliktų per numatytą terminą. Todėl valstybės narės užtikrina, kad prašymus nagrinėjantys ir sprendimus dėl tarptautinės apsaugos priimantys darbuotojai dalyvautų pradinėse ir tolesnėse mokymo programose. ï ò naujas 46. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti mokymai pirmiausia aprėpia šiuos klausimus: a) esmines ir procedūrines tarptautinės apsaugos taisykles ir žmogaus teises, nustatytas atitinkamuose tarptautiniuose ir Bendrijos teisės aktuose, įskaitant negrąžinimo ir nediskriminavimo principus; b) lytį, traumas ir amžių; c) kilmės valstybės informacijos naudojimą; d) pokalbių vedimo būdus, įskaitant tarpkultūrinį bendravimą; e) kankinimo ženklų ir požymių nustatymą ir patvirtinimą dokumentais; f) įrodymų vertinimą, įskaitant abejotinų aplinkybių aiškinimo kaltinamojo naudai principą; g) teismų praktikos klausimus, susijusius su tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimu. ê 2005/85/EB Pagal Reglamento (EB) Nr. 343/2003 4 straipsnio 4 dalį, vienoje valstybėje narėje pateiktus prieglobsčio prašymus kitos valstybės narės valdžios institucijoms, kurios joje vykdo imigracijos kontrolę, nagrinėja ta valstybė narė, kurios teritorijoje prašymai pateikti. ê 2005/85/EB (pritaikytas) ð naujas 23. Tačiau valstybės narės gali numatyti, kad atsakinga yra kita institucija atsakinga toliau nurodytais atvejais: ð už bylų tvarkymą pagal Reglamentą (EB) Nr. […/…] [Dublino reglamentą]. ï a) svarsto bylas, kai svarstomas prašytojo perdavimas į kitą valstybę pagal taisykles, nustatančias sprendimo, nustatančio, kuri valstybė yra atsakinga už prieglobsčio prašymo svarstymą iki tol, kol bus įvykdytas perdavimas, kriterijus ir mechanizmus arba kai valstybė, į kurią kreipiamasi, atsisako imtis atsakomybės dėl prašytojo arba jį priimti; b) priima sprendimą dėl prašymo, atsižvelgdama į nacionalinio saugumo nuostatas, jeigu prieš priimant tokį sprendimą buvo pasitarta su sprendžiančiąja institucija, ar prašytojas pripažįstamas pabėgėliu pagal Direktyvą 2004/83/EB; c) atlieka preliminarų nagrinėjimą pagal 32 straipsnį, jeigu ši institucija turi galimybę gauti informaciją apie prašytojo bylą dėl ankstesnio prašymo; d) nagrinėja bylas pagal procedūras, numatytas 35 straipsnio 1 dalyje; e) atsisako išduoti leidimą atvykti į šalį pagal 35 straipsnio 2–5 dalyse numatytą tvarką, taikant tose dalyse nustatytas sąlygas; f) nustato, kad prašytojas siekia atvykti arba atvyko į valstybę narę iš saugios trečiosios šalies pagal 36 straipsnį, taikant tame straipsnyje nustatytas sąlygas. 34. Valstybės narės užtikrina, kad pagal 2 šio straipsnio 3 dalį paskyrus valdžios institucijas √ instituciją ∏, šių institucijų jos darbuotojaipersonalas turėtų atitinkamų žinių arba dalyvautų būtinuose mokymuose būtų apmokytas, kad galėtų vykdyti savo pareigas įgyvendindamiant šią direktyvą. ò naujas 5. Tarptautinės apsaugos prašymus, vienoje valstybėje pateiktus kitos valstybės narės institucijoms, kurios joje vykdo pasienio arba imigracijos kontrolę, nagrinėja ta valstybė narė, kurios teritorijoje prašymai pateikti. ê 2005/85/EB ð naujas 5 straipsnis Palankesnės nuostatossąlygos Valstybės narės gali nustatyti arba ir toliau taikyti palankesnius reikalavimus pabėgėlio statuso ð tarptautinės apsaugos ï suteikimo ir panaikinimo tvarkos reikalavimusai, jeigu jietiek, kiek tie reikalavimai neprieštarauja šiai direktyvai. II SKYRIUS PAGRINDINIAI PRINCIPAI IR GARANTIJOS 6 straipsnis Galimybė naudotis tvarkaprocedūra 1. Valstybės narės gali reikalauti, kad prieglobsčio prašymai būtų pateikti asmeniškai ir (arba) tam skirtoje vietoje. ò naujas 47. Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už tarptautinės apsaugos prašymų gavimą ir registravimą. Nepažeisdamos šio straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalių valstybės narės gali reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikiami asmeniškai ir (arba) tam skirtoje vietoje. 2. Valstybės narės užtikrina, kad tarptautinės apsaugos prašymą pateikti pageidaujantis asmuo turėtų veiksmingą galimybę kompetentingai institucijai jį pateikti kuo greičiau. ê 2005/85/EB ð naujas 23. Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas veiksnus suaugęs asmuo turėtų teisę pateikti prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą savo vardu. 34. Valstybės narės gali numatyti, kad prašymą galėtų pateikti prašytojas nuo jo priklausomų asmenų vardu. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad suaugę priklausomi asmenys duotų sutikimą pateikti prašymą jų vardu, o nedavę sutikimo, jie turėtų galimybę pateikti prašymą savo pačių vardu. Reikalaujama, kad sutikimas būtų duotas prašymo pateikimo metu arba vėliausiai asmeninio pokalbio su suaugusiu priklausomu asmeniu metu.ð Prieš paprašomas duoti sutikimą, kiekvienas iš minėtųjų suaugusiųjų asmeniškai informuojamas apie atitinkamas procedūrines pasekmes ir apie jo teisę pateikti atskirą tarptautinės apsaugos prašymą. ï ò naujas 5. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnametis turėtų teisę pateikti tarptautinės apsaugos prašymą savo vardu arba per savo tėvus ar kitus suaugusius šeimos narius. 6. Valstybės narės užtikrina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB[17] 10 straipsnyje nurodytos atitinkamos įstaigos turėtų teisę teikti tarptautinės apsaugos prašymus nelydymų nepilnamečių vardu, jeigu, atsižvelgdamos į jų asmeninės padėties individualų vertinimą, šios įstaigos mano, kad nepilnamečiams reikalinga apsauga pagal Direktyvą […./../EB] [Priskyrimo direktyvą]. ê 2005/85/EB ð naujas 47. Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti: a) atvejus, kai nepilnametis asmuo gali pateikti prašymą savo vardu; b) atvejus, kai nelydimo nepilnamečio prašymą turi pateikti atstovas, kaip numatyta 2117 straipsnio 1 dalies a punkte; c) atvejus, kai laikoma, kad prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo pateikimas taip pat apima prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nevedusiam nepilnamečiui pateikimą. 5. Valstybės narės užtikrina, kad valdžios institucijos, į kurias gali būti kreipiamasi norint pateikti prieglobsčio prašymą, galėtų suteikti informaciją, kaip ir kur asmuo gali pateikti tokį prašymą, ir (arba) gali reikalauti, kad šios institucijos persiųstų prašymus kompetentingai institucijai. ò naujas 8. Valstybės narės užtikrina, kad sienos apsaugos tarnybų pareigūnai, policijos ir imigracijos institucijos bei sulaikymo patalpų darbuotojai gautų nurodymus ir dalyvautų būtinuose mokymuose apie tarptautinės apsaugos prašymų tvarkymą. Jeigu šios institucijos pagal šio straipsnio 1 dalį paskiriamos kompetentingomis institucijomis, joms taip pat duodami nurodymai dėl pareigos užregistruoti prašymą. Kitais atvejais nurodoma perduoti prašymą institucijai, kuri kompetentinga jį užregistruoti, kartu su visa svarbia informacija. Valstybės narės užtikrina, kad visos kitos valdžios institucijos, į kurias gali būti kreipiamasi norint pateikti tarptautinės apsaugos prašymą, galėtų suteikti informaciją, kaip ir kur asmuo gali pateikti tokį prašymą, ir (arba) gali reikalauti, kad šios institucijos perduotų prašymus kompetentingai institucijai. 9. Kompetentingos institucijos užregistruoja tarptautinės apsaugos prašymą per 72 valandas nuo tada, kai asmuo išreiškia pageidavimą pateikti tarptautinės apsaugos prašymą pagal šio straipsnio 8 dalies 1 pastraipą. 7 straipsnis Informavimas ir konsultavimas sienos perėjimo punktuose ir sulaikymo patalpose 48. Valstybės narės užtikrina, kad būtų informuojama apie įvykdytinas procedūras tarptautinės apsaugos prašymui pateikti: a) sienos perėjimo punktuose, įskaitant tranzito zonas, prie išorės sienų; b) sulaikymo patalpose. 49. Valstybės narės užtikrina vertimą žodžiu, kad tarptautinės apsaugos prašymą pateikti pageidaujantys asmenys ir sienos apsaugos tarnybų pareigūnai arba sulaikymo patalpų darbuotojai galėtų bendrauti. 3. Valstybės narės užtikrina, kad sutarusios su valstybės narės kompetentingomis institucijomis tarptautinės apsaugos prašytojams patariančios ir juos konsultuojančios organizacijos turėtų galimybę patekti į sienų perėjimo punktus, įskaitant tranzito zonas, ir sulaikymo patalpas. Valstybės narės gali numatyti tokių organizacijų buvimą šiame straipsnyje nurodytose vietose reglamentuojančias taisykles. ê 2005/85/EB ð naujas 87 straipsnis Teisė pasilikti valstybėje narėje prašymo nagrinėjimo metu 50. Tik taikant šią tvarką prašytojams leidžiama pasilikti valstybėje narėje iki tol, kol sprendžiančioji institucija priima sprendimą pagal pirmosios instancijos procedūras, nustatytas III skyriuje. Ši teisė pasilikti nesuteikia teisės į leidimą gyventi šalyjevalstybėje narėje. 51. Valstybės narės gali daryti išimtį tik tais atvejais, kai pagal 32 ir 34 straipsnius vėlesnis prašymas nebus toliau nagrinėjamas ð pagal 35 straipsnio 8 dalį asmuo pateikia ï vėlesnį prašymą arba kai jos atitinkamai perduoda arba išduoda asmenį kitai valstybei narei, remdamosi įsipareigojimais pagal Europos arešto orderį[18] arba kitais įsipareigojimais, arba trečiajai šaliai ð, išskyrus atitinkamo prašytojo kilmės šalį, ï arba tarptautiniams baudžiamiesiems teismams. ò naujas 52. Valstybė narė pagal šio straipsnio 2 dalį gali išduoti prašytoją trečiajai šaliai, tik jeigu kompetentingos institucijos įsitikinusios, kad dėl sprendimo dėl išdavimo asmuo nebūtų tiesiogiai arba netiesiogiai grąžintas ir nebūtų pažeisti valstybės narės tarptautiniai įsipareigojimai. ê 2005/85/EB (pritaikytas) ð naujas 98 straipsnis Prašymų nagrinėjimo reikalavimai 53. Nepažeidžiant 23 straipsnio 4 dalies i punkto, Vvalstybės narės užtikrina, kad prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymai nebūtų nei atmetami, nei nenagrinėjami vien tik dėl to, kad jie nebuvo nepateikti nedelsiant. ò naujas 54. Tarptautinės apsaugos prašymai pirmiausia nagrinėjami, siekiant nustatyti, ar prašytojai priskirtini prie pabėgėlių. Jei ne, jie nagrinėjami, siekiant nustatyti, ar prašytojai gali gauti papildomą apsaugą. ê2005/85/EB (pritaikytas) ð naujas 23. Valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. TodėlTuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: a) prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai; b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK) ð ir Europos prieglobsčio paramos biuro ï, apie bendrą padėtį prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojamsam personalui ð ir, jeigu sprendžiančioji institucija atsižvelgia į tai, siekdama priimti sprendimą, – prašytojui ir jo patarėjui teisės klausimais ï; c) prašymus nagrinėjantysis ir sprendimus priimantys darbuotojaiis personalas turėtų žinių apie atitinkamus reikalavimusatitinkamas teisės normas, taikytinusas prieglobsčio ir pabėgėlių teisės srityje.; ò naujas d) prašymus nagrinėjantiems ir sprendimus priimantiems darbuotojams nurodoma konkrečių sričių, kaip antai medicinos, kultūros, vaikų ir lyties, klausimais tartis su ekspertais ir sudaroma galimybė tai daryti. ê 2005/85/EB ð naujas 34. V skyriuje nurodytos valdžios institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti bendrą šio straipsnio 32 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti. 45. Valstybės narės gali numatyti ð numato ï taisykles dėl dokumentų, susijusių su prašymų nagrinėjimu, vertimo taisykles. 910 straipsnis Sprendžiančiosios institucijos sprendimo reikalavimai 55. Valstybės narės užtikrina, kad sprendimai dėl prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų būtų pateikti raštu. 56. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad tais atvejais, kai ð pabėgėlio statuso ir (arba) papildomos apsaugos statuso ï prašymas atmetamas, sprendime nurodomos to faktinės bei teisinės priežastys ir raštu pateikiama informacija apie tai, kaip galima apskųsti neigiamą sprendimą. Valstybės narės neturi nurodyti pabėgėlio statuso nesuteikimo priežasčių sprendime tais atvejais, kai prašytojui suteikiamas tas pačias teises ir privilegijas pagal nacionalinę ir Bendrijos teisę suteikiantis statusas, prilyginamas pabėgėlio statusui pagal Direktyvą 2004/83/EB. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad pabėgėlio statuso nesuteikimo priežastys būtų nurodytos prašytojo byloje, ir kad prašytojui paprašius, jis turėtų galimybę susipažinti su byla. Be to, Vvalstybėms narėms nereikia raštu pateikti informacijos, kaip apskųsti neigiamą sprendimą, siejant su sprendimu, tais atvejais, kai prašytojui ši informacija buvo pateikta anksčiau raštu arba jam prieinamomis elektroninėmis priemonėmis. 57. Pagal 6 straipsnio 43 dalį ir kai prašymas yra grindžiamas tokiais pačiais pagrindais, valstybės narės gali priimti vieną sprendimą, taikomą visiems priklausomiems asmenims. ò naujas 58. Šio straipsnio 3 dalis netaikoma tais atvejais, kai dėl asmens konkrečių aplinkybių atskleidimo jo šeimos nariams gali kilti grėsmė jo interesams, įskaitant persekiojimo dėl lyties ir (arba) amžiaus atvejus. Tokiais atvejais atitinkamam asmeniui išduodamas atskiras sprendimas. ê 2005/85/EB (pritaikytas) ð naujas 1011 straipsnis Prieglobsčio ð Tarptautinės apsaugos ï prašytojams numatytos garantijos 59. Atsižvelgdamosiant į III skyriuje numatytas procedūras valstybės narės užtikrina, kad visiems prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojams būtų užtikrintosnumatytos toliau išvardytos garantijos: a) ta kalba, kurią, kaip pagrįstai manoma, jie suprantaturėtų suprasti, jie gaunaprivalo gauti informaciją apie taikytiną procedūrą ir apie savo teises ir pareigas tos procedūros metu bei galimas jų pareigų nesilaikymo ir nebendradarbiavimo su valdžios institucijomis pasekmes. Jiems turi būti pranešta apie laiko tarpą ir jiems prieinamas priemones, siekiant įvykdyti pareigą supateikti Direktyvos 2004/83/EBDirektyvos […./../EB] [Priskyrimo direktyvos] 4 straipsnyje nurodytą informaciją. Ši informacija turi būti suteikta laiku, kad jie galėtų naudotispasinaudoti šia direktyva užtikrinamomis teisėmis ir įvykdytų 1211 straipsnyje nurodytas pareigas; b) prireikus jiems suteikiamosjei būtina, jiems turi būti suteiktos vertimo žodžiu paslaugos pateikiant jų argumentus kompetentingoms institucijoms. Valstybės narės mano, kad būtina suteikti tokias paslaugas bent jau tuomet, kai sprendžiančiojiti institucija kviečia prašytoją pokalbio, kaip nurodyta 12 ir 13 13, 14, ð 15, 16 ir 30 ï straipsniuose, ir tinkamas bendravimas negali būti užtikrintas nesuteikus šių paslaugų. Šiuo atveju ir kitais atvejais, kai kompetentingos institucijos kviečia prašytoją, už paslaugas sumokama iš valstybės lėšųpaslaugos apmokamos valstybės lėšomis; c) neatimamajiems neturi būti atimta galimybė jiems bendrauti su JTVPK arba bet kokia kita organizacija, dirbančia JTVPK vardu, valstybės narės teritorijoje, vadovaujantis susitarimu su ta valstybe nare ð teikiančia teisinius patarimus ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams pagal tos valstybės narės nacionalinės teisės aktus ï; d) jiems turi būti pranešta apie sprendžiančiosios institucijos sprendimą dėl prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo jiems pranešama per pagrįstą laiko tarpą. Jeigu prašytojui teisiškai atstovauja patarėjas teisės klausimais arba kitoks patarėjas, valstybė narė gali pasirinkti pranešti apie sprendimą pastarajam, o ne prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojui; e) jiems turi būti pranešta apie sprendžiančiosios institucijos sprendimo rezultatą jiems pranešama ta kalba, kurią, kaip pagrįstai manoma, jie suprantaturėtų suprasti, kai jiems nepadeda arba neatstovauja patarėjas teisės klausimais arba kitoks patarėjas ir kai neteikiama nemokama teisinė pagalba. Pateiktoje informacijoje turi būti nurodyta, kaip apskųsti neigiamą sprendimą pagal 109 straipsnio 2 dalies nuostatas. 60. Atsižvelgdamosiant į V skyriuje numatytas procedūras valstybės narės užtikrina, kad visiems prieglobsčio prašytojams būtų užtikrintos garantijos, lygiavertės nurodytosioms šio straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose. 1112 straipsnis Prieglobsčio ð Tarptautinės apsaugos ï prašytojų pareigos 61. ð Tarptautinės apsaugos prašytojai bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, siekiančiomis nustatyti jų tapatybę ir kitą Direktyvos […./../EB] [Priskyrimo direktyvos] 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. ï Valstybės narės gali nustatytiįpareigoti prieglobsčio prašytojamsus √ ir kitokias ∏ pareigas bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, kiek tokios pareigos būtinostokia pareiga yra būtina prašymui tvarkytinagrinėti. 62. Visų pirma valstybės narės gali numatyti, kad: a) prieglobsčio prašytojai turėtų pranešti apie save kompetentingoms institucijoms arba atvykti asmeniškai nedelsdamiiant arba nurodytu laiku; b) prieglobsčio prašytojai turėtų pateikti turimus dokumentus, svarbius jų prašymo nagrinėjimui, pavyzdžiui, pasą; c) prieglobsčio prašytojai turiturėtų pranešti kompetentingoms institucijoms apie savo dabartinęesamą gyvenamąją vietą arba adresą ir neatidėliodami informuoti jas apie tokios gyvenamosios vietos arba adreso pasikeitimą. Valstybės narės gali numatyti, kad su prašytoju turi būti susisiekiama naujausiojepaskutinėje jo gyvenamojoje vietoje arba tuo adresu, kurį jis atitinkamai nurodė; d) kompetentingos institucijos gali atlikti prašytojo asmens ir daiktų, kuriuos jis turi su savimi, kratą ð, jeigu ją atlieka tos pačios lyties asmuo ï; e) kompetentingos institucijos gali prašytoją nufotografuoti ir f) kompetentingos institucijos gali įrašyti prašytojo žodinius pareiškimus, jeigu prieš tai jis buvo apie tai informuojamtas. 1213 straipsnis Asmeninis pokalbis 63. Prieš sprendžiančiajai institucijai priimant sprendimą, prieglobsčio prašytojui suteikiama galimybė atvykti asmeninio pokalbio dėl prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo su asmeniu, pagal nacionalinę teisę kompetentingu vesti tokius pokalbius. ðPokalbius dėl tarptautinės apsaugos prašymo esmės visada veda sprendžiančiosios institucijos darbuotojai. ï Valstybės narės taip pat gali sudaryti galimybes asmeniniam pokalbiui su kiekvienu suaugusiu priklausomu asmeniu, nurodytu 6 straipsnio 3 dalyje. ò naujas Jeigu asmuo tarptautinės apsaugos prašymą pateikė nuo jo priklausomų asmenų vardu, kiekvienam suaugusiajam, su kuriuo susijęs prašytojas, turi būti sudaryta galimybė konfidencialiai išreikšti nuomonę ir dalyvauti pokalbyje dėl jo prašymo. ê 2005/85/EB (pritaikytas) ð naujas Valstybės narės gali nustatyti nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti atvejus, kai asmeninio pokalbio galimybė suteikiama nepilnamečiui. 64. Asmeninio pokalbio ð dėl prašymo esmės ï gali nebūti, kai: a) sprendžiančioji institucija gali priimti teigiamą sprendimą ð dėl pabėgėlio statuso ï remdamasi turimais įrodymais; arba b) kompetentinga institucija jau buvo susitikusi su prašytoju tam, kad padėtų jam užpildyti prašymą ir pateikti esminę informaciją dėl prašymo, remiantis Direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnio 2 dalimi; c) remdamasi išsamiai išnagrinėta prašytojo pateikta informacija, sprendžiančioji institucija laiko prašymą nepagrįstu tais atvejais, kai taikomos 23 straipsnio 4 dalies a, c, g, h ir j punktuose minimos aplinkybės. 3. Asmeninio pokalbio gali nebūti ir tuomet, kai b) jis nėra pagrįstai naudingas, ypač kai kompetentinga institucija mano, kad prašytojas nėra tinkamas pokalbiui arba su juo negalima kalbėtis dėl ilgalaikių nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Jeigu kyla abejonių, ð kompetentinga institucija konsultuojasi su medicinos ekspertu, kad nustatytų, ar būklė laikina, ar nuolatinė. ï valstybės narės gali reikalauti medicininės arba psichologo pažymos. Kai valstybė narė prašytojui nesuteikia asmeninio pokalbio galimybės pagal b punktąšią straipsnio dalį, turi būti dedamos pagrįstos pastangos leisti prašytojui arba priklausomam asmeniui pateikti papildomą informaciją. 43. Tai, kad asmeninis pokalbis √ pagal šį straipsnį ∏ nevykdomas, netrukdo sprendžiančiajai institucijai priimti sprendimą dėl prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo. 54. Tai, kad asmeninis pokalbis nevykdomas pagal šio straipsnio 2 dalies b punktąir c punktus bei 3 dalį, neturi neigiamai nepaveikiapaveikti sprendžiančiosios institucijos sprendimo. 65. Nepriklausomai nuo 2420 straipsnio 1 dalies, valstybės narės, spręsdamos dėl prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo, gali atsižvelgti į tą faktą, kad prašytojas neatvyko asmeninio pokalbio, nebent jis turėjo pateisinamų neatvykimo priežasčių neatvykti. 1314 straipsnis Asmeninio pokalbio reikalavimai 65. Asmeninis pokalbis paprastai vyksta nedalyvaujant šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai sprendžiančioji institucija mano, kad tinkamam nagrinėjimui reikia, kad dalyvautų kiti šeimos nariai. 66. Asmeninis pokalbis vyksta tokiomis sąlygomis, kuriomis užtikrinamaskurios užtikrintų tinkamasą konfidencialumasą. 67. Valstybės narės imasi atitinkamų veiksmų, kad užtikrintųužtikrinančių, kad asmeniniai pokalbiai vyktų tokiomis sąlygomis, kuriomiss leistų prašytojai galėtųms išsamiai išdėstyti savo prašymoų priežastis. TodėlŠiuo tikslu valstybės narės: a) užtikrina, kad pokalbį vedantis asmuo būtų pakankamai kompetentingas, kad kiek įmanoma atsižvelgtių į prašymo asmenines ar bendrąsias aplinkybes, įskaitant prašytojo kultūrinę kilmę ð, lytį ï ar pažeidžiamumą; ir ò naujas b) kai įmanoma, užtikrina, kad pokalbį su prašytoju vestų tos pačios lyties asmuo, jeigu atitinkamas prašytojas to pageidauja; ê 2005/85/EB ð naujas c)b) parenka ð kompetentingą ï vertėją, kuris galėtų užtikrinti tinkamą prašytojo ir pokalbį vedančio asmens bendravimą. Bendraujama nebūtinai prieglobsčio prašytojo pasirinkta kalba, jeigu pagrįstai laikoma, kad jis suprantagali suprasti kitą kalbą ir ja gali ð aiškiai ï bendrauti. ð Kai įmanoma, valstybės narės užtikrina tos pačios lyties vertėjo paslaugas, jeigu prašytojas to pageidauja; ï ò naujas d) užtikrina, kad pokalbį dėl tarptautinės apsaugos prašymo esmės vedantis asmuo nevilkėtų uniformos; e) užtikrina, kad pokalbiai su nepilnamečiais būtų vedami tinkamu vaikams būdu. ê 2005/85/EB 68. Valstybės narės gali numatyti taisykles dėl trečiųjų šalių dalyvavimo asmeniniame pokalbyje. 5. Šis straipsnis taip pat taikomas 12 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam susitikimui. ò naujas 15 straipsnis Asmeninio pokalbio turinys Vesdama asmeninį pokalbį dėl tarptautinės apsaugos prašymo esmės sprendžiančioji institucija užtikrina, kad prašytojas turėtų tinkamą galimybę pateikti informaciją, reikalingą jo tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti pagal Direktyvos […./../EB] [Priskyrimo direktyvos] 4 straipsnio 1 ir 2 dalis. Todėl valstybės narės užtikrina, kad: a) prašytojui pateikiami klausimai būtų susiję su vertinimu, ar jam reikalinga tarptautinė apsauga pagal Direktyvą […./../EB] [Priskyrimo direktyvą]; b) prašytojas turėtų tinkamą galimybę pasiaiškinti dėl trūkstamos informacijos, reikalingos prašymui pagrįsti, ir nesuderinamų ar prieštaringų savo pareiškimų. ê 2005/85/EB 14 straipsnis Asmeninio pokalbio ataskaitos statusas procedūroje 1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengta raštiška kiekvieno asmeninio pokalbio ataskaita, kurioje yra prašytojo pateikta bent jau esminė informacija dėl prašymo, remiantis Direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnio 2 dalimi. 2. Valstybės narės užtikrina, kad prašytojai turėtų galimybę laiku gauti informaciją apie asmeninio pokalbio ataskaitą. Kai informacija suteikiama tik sprendžiančiajai institucijai priėmus sprendimą, valstybės narės užtikrina, kad informacija būtų kuo greičiau prieinama, kad būtų galima laiku parengti ir pateikti apeliaciją. 3. Valstybės narės gali prašyti, kad prašytojas patvirtintų asmeninio pokalbio ataskaitos turinį. Kai prašytojas atsisako patvirtinti ataskaitos turinį, tokio atsisakymo priežastys turi būti įtrauktos į prašytojo bylą. Prašytojo atsisakymas patvirtinti ataskaitos turinį neturi trukdyti sprendžiančiajai institucijai priimti sprendimo dėl prašymo. 4. Šis straipsnis taip pat taikomas 12 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam susitikimui. ò naujas 16 straipsnis Asmeninių pokalbių stenogramos ir ataskaitos 69. Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas asmeninis pokalbis būtų stenografuojamas. 70. Valstybės narės prašo, kad pasibaigus asmeniniam pokalbiui prašytojas patvirtintų stenogramos turinį. Todėl valstybės narės užtikrina, kad prašytojas turėtų galimybę pateikti pastabų ir (arba) paaiškinimų dėl vertimo ar kitokių klaidų stenogramoje. 71. Jeigu prašytojas atsisako patvirtinti stenogramos turinį, šio atsisakymo priežastys įtraukiamos į prašytojo bylą. Prašytojo atsisakymas patvirtinti stenogramos turinį netrukdo sprendžiančiajai institucijai priimti sprendimą dėl prašymo. 72. Nepažeisdamos šio straipsnio 1 ir 2 dalių valstybės narės gali parengti asmeninio pokalbio ataskaitą raštu, kurioje būtų bent esminė informacija apie prašytojo pateiktą prašymą. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad prie ataskaitos būtų pridėta asmeninio pokalbio stenograma. 73. Valstybės narės užtikrina, kad prašytojai galėtų laiku susipažinti su asmeninio pokalbio stenograma ir, jei tinkama, su ataskaita, prieš sprendžiančiajai institucijai priimant sprendimą. 17 straipsnis Medicininės teisinės ataskaitos 74. Jeigu prašytojai pageidauja, valstybės narės leidžia, kad būtų atliktas medicininis patikrinimas jų pareiškimams, susijusiems su patirtu persekiojimu arba didele žala, pagrįsti. Todėl valstybės narės atitinkamai duoda prašytojams laiko, kad jie sprendžiančiajai institucijai pateiktų medicininę pažymą. 75. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad prašytojas turi potrauminio streso sutrikimą, sprendžiančioji institucija, jeigu prašytojas sutinka, užtikrina, kad būtų atliktas medicininis patikrinimas. 76. Valstybės narės numato atitinkamą tvarką, siekdamos užtikrinti, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyto medicininio patikrinimo reikmėms būtų galima naudotis nešališka ir kompetentinga medicinine informacija. 77. Siekdamos taikyti šį straipsnį valstybės narės numato papildomas kankinimo ir kitų formų fizinio, seksualinio ar psichologinio smurto požymių nustatymo ir patvirtinimo dokumentais taisykles ir tvarką. 78. Valstybės narės užtikrina, kad pokalbius su prašytojais pagal šią direktyvą vedantys asmenys dalyvautų mokymuose, susijusiuose su kankinimo požymių nustatymu. 79. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto medicininio patikrinimo rezultatus sprendžiančioji institucija vertina kartu su kita su prašymu susijusia informacija. Pirmiausia į ją atsižvelgiama nustatant, ar prašytojo pareiškimai patikimi ir pakankami. ê 2005/85/EB ð naujas 1518 straipsnis Teisė į teisinę pagalbą ir atstovavimą 80. Valstybės narės leidžia prieglobsčio prašytojams turėti galimybę savo pačių sąskaita ð Tarptautinės apsaugos prašytojams suteikiama galimybė ï tinkamai tartis su patarėjais teisės klausimais arba kitais patarėjais, kurie pagal nacionalinės teisės aktus tokiais pripažįstami ar turi leidimą užsiimti tokia veikla, dėl reikalų, susijusių su jų prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymais ð visais procedūros etapais, taip pat jeigu priimamas neigiamas sprendimas ï. 81. Jeigu sprendžiančioji institucija priima neigiamą sprendimą, Vvalstybės narės užtikrina nemokamą teisinę pagalbą ir (arba) atstovavimą, esant tokiam prašymui, laikydamosiantis šio straipsnio 3 dalies nuostatų. ð Todėl valstybės narės: ï ò naujas a) užtikrina nemokamą teisinę pagalbą vykdant procedūras pagal III skyrių. Prašytojui suteikiama bent jau informacija apie procedūrą, atsižvelgiant į jo konkrečias aplinkybes, ir paaiškinamos faktinės bei teisinės priežastys, jeigu sprendimas neigiamas; b) užtikrina nemokamą teisinę pagalbą arba atstovavimą vykdant procedūras pagal V skyrių. Parengiami bent jau reikiami procedūriniai dokumentai ir prašytojo vardu dalyvaujama nagrinėjime pirmosios instancijos teisme. ê 2005/85/EB (pritaikytas) ð naujas 3. Valstybės narės gali numatyti savo nacionalinės teisės aktuose gali numatyti nemokamą teisinę pagalbą ir (arba) atstovavimą: a) pagal V skyrių tik byloms, kurias nagrinėja teismai, bet ne tolimesnėms nacionalinės teisės aktų numatytoms apeliacijoms arba peržiūroms, įskaitant apeliacijos persvarstymą po tolimesnės apeliacijos arba peržiūros; ir (arba) a)b) tik tiems, kurie neturi pakankamai lėšų; ir (arba) b)c) tik patarėjams teisės klausimais arba kitiems patarėjams, pagal nacionalinės teisės aktus specialiai paskirtiems padėti prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojams ir (arba) jiems atstovauti.; ir (arba) d) tik jeigu apeliacija arba peržiūra galimai bus sėkminga. Valstybės narės užtikrina, kad teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas, suteiktas remiantis d punktu, nebūtų savavališkai ribojamas. ò naujas Kalbant apie V skyriuje numatytas procedūras, valstybės narės gali nuspręsti nemokamą teisinę pagalbą prašytojams teikti ir (arba) jiems atstovauti, tik jeigu ji būtina, siekiant užtikrinti, kad prašytojai galėtų veiksmingai kreiptis į teismą. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šią dalį teikiama teisinė pagalba ir (arba) atstovavimas nebūtų savavališkai ribojami. ê 2005/85/EB ð naujas 4. Taisykles dėl teisinės pagalbos ir (arba) atstovavimo prašymų pateikimo ir nagrinėjimo būdųdetalių gali numatyti valstybės narės. ò naujas 5. Kai vykdomos III skyriuje ir (arba) V skyriuje numatytos procedūros, valstybės narės gali leisti nevyriausybinėms organizacijoms teikti nemokamą teisinę pagalbą ir (arba) atstovauti tarptautinės apsaugos prašytojams. ê 2005/85/EB ð naujas 56. Valstybės narės taip pat gali: a) nustatyti piniginius ir (arba) laiko apribojimus nemokamos teisinės pagalbos ir (arba) atstovavimo teikimuio piniginius ir (arba) laiko apribojimus, jeigu jaistokie apribojimai savavališkai neapribojama galimybės gauti teisinę pagalbą ir (arba) atstovavimą; b) numatyti, kad atsižvelgiant į honorarus ir kitas išlaidas, nustatyta tvarka prašytojams neturi būti palankesnė už jų piliečiams bendrai nustatytą tvarką su teisine pagalba susijusiais klausimais. 67. Valstybės narės gali pareikalauti, kad joms būtų visiškai arba iš dalies atlygintos turėtos išlaidos, jeigu ir kai prašytojo finansinė būklė labai pagerėja arba jeigu sprendimas suteikti tokias lengvatas buvo priimtas, remiantis prašytojo pateikta klaidinga informacija. 1619 straipsnis Teisinės pagalbos ir atstovavimo taikymo sritis 82. Valstybės narės užtikrina, kad patarėjas teisės klausimais arba kitas patarėjas, kuris pagal nacionalinės teisės aktus tokiu pripažįstamas ar turi leidimą užsiimti tokia veikla, ir padedantis arba atstovaujantis prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojui pagal nacionalinės teisės aktus, turi turėti galimybę naudotis prašytojo bylos informacija ð, į kurią atsižvelgiant priimtas arba bus priimtas sprendimas. ï kurią privalo išnagrinėti V skyriuje nurodytos valdžios institucijos, jeigu informacija yra svarbi prašymo nagrinėjimui. Valstybės narės gali padaryti išimtį, jeigu atskleidus informaciją arba šaltinius galėtų kilti grėsmė nacionaliniam saugumui, organizacijų arba asmenų, teikiančių informaciją, arba asmens (-asmenų), su kuriuo (-kuriais) yra susijusi informacija, saugumui, arba jeigu būtų pakenkta tyrimui, susijusiam su valstybės narės kompetentingų institucijų atliekamu prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų nagrinėjimu, arba pašlytų valstybių narių tarptautiniai santykiai. Tokiais atvejais ð valstybės narės: ï ò naujas a) suteikia galimybę naudotis tokia informacija arba šaltiniais bent patarėjui teisės klausimais arba kitam patarėjui, patikrintam saugumo tikslais, jei informacija svarbi nagrinėjant prašymą arba priimant sprendimą panaikinti tarptautinę apsaugą; ê 2005/85/EB (pritaikytas) ð naujas √ b) suteikia ∏ V skyriuje nurodytoms valdžios institucijoms turi turėti galimybę naudotis tokia informacija arba šaltiniais, išskyrus atvejus, kai naudotis tokia informacija neleidžiama su nacionaliniu saugumu susijusiais atvejais. 83. Valstybės narės užtikrina, kad patarėjas teisės klausimais arba kitas patarėjas, padedantis arba atstovaujantis prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojui, galėtų įeiti į uždaras zonas, pavyzdžiui,tokias kaip sulaikymoįkalinimo patalpas ir tranzito zonas tam, kad galėtų patarti prašytojui. Valstybės narės gali apriboti galimybę lankyti prašytojus uždarose zonose, tik, kai toks apribojamas, remiantis nacionalinės teisės aktais, yra objektyviai būtinas dėl saugumo, viešosios tvarkos arba administracinio zonos valdymo, arba kad būtų užtikrintas veiksmingas prašymo nagrinėjimas, jeigu tokiu būdu patarėjo teisės klausimais arba kito patarėjo galimybė įeiti nėra griežtai ribojama arba neįmanoma. ò naujas 84. Valstybės narės leidžia prašytojui į asmeninį pokalbį atsivesti savo patarėją teisės klausimais arba kitą patarėją, kuris pagal nacionalinės teisės aktus tokiu pripažįstamas ar turi leidimą užsiimti tokia veikla. ê 2005/85/EB ð naujas 34. Valstybės narės gali numatyti taisykles, taikomas patarėjų teisės klausimais arba kitų patarėjų dalyvavimui visuose procedūros pokalbiuose, nepažeisdamos šio straipsnio ir 2117 straipsnio 1 dalies b punkto. 4. Valstybės narės gali numatyti, kad prašytojui būtų leidžiama atsivesti į asmeninį pokalbį savo patarėją teisės klausimais arba kitą patarėją, kuris pagal nacionalinės teisės aktus tokiu pripažįstamas ar turi leidimą užsiimti tokia veikla. Valstybės narės gali reikalauti, kad prašytojas dalyvautų asmeniniame pokalbyje, net jeigu jam pagal nacionalinės teisės aktus atstovauja patarėjas teisės klausimais arba kitas patarėjas, taip pat gali reikalauti, kad prašytojas pats atsakytų į užduodamus klausimus. Tai, kad nėra patarėjo teisės klausimais arba kito patarėjo, netrukdo kompetentingai institucijai surengti asmeninį pokalbį su prašytoju ð nepažeidžiant 21 straipsnio 1 dalies b punkto ï. ò naujas 20 straipsnis Ypatingų poreikių turintys prašytojai 85. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad ypatingų poreikių turintys prašytojai turėtų galimybę pateikti kuo išsamesnę su prašymu susijusią informaciją ir visus turimus įrodymus. Jei reikia, jiems suteikiama papildomo laiko, kad jis galėtų pateikti įrodymus arba atlikti kitus būtinus su procedūra susijusius veiksmus. 86. Jeigu sprendžiančioji institucija mano, kad prašytojas patyrė kankinimą, prievartą ar kitų sunkių formų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, kaip nurodyta Direktyvos […/…/EB] [, kuria nustatomi būtiniausi prieglobsčio prašytojų priėmimo reikalavimai (Priėmimo sąlygų direktyva)] 21 straipsnyje, prašytojui suteikiama pakankamai laiko ir tinkama parama, kad galėtų pasirengti asmeniniam pokalbiui dėl prašymo esmės. 87. 27 straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems prašytojams. ê 2005/85/EB (pritaikytas) ð naujas 1721 straipsnis Nelydimiems nepilnamečiams suteiktos garantijos 88. Atsižvelgdamos į visas šioje direktyvoje numatytas procedūras ir nepažeisdamos 12 ir 14 13, ð 14 ï ir 15 straipsnių nuostatų, valstybės narės: a) nedelsdamos imasi priemonių užtikrinti, kad nelydimam nepilnamečiui, ð kai pateikiamas ir ï nagrinėjamasant jo prašymasą, atstovautų ir (arba) padėtų atstovas. ð Atstovas yra nešališkas ir turi reikiamų specialiųjų vaikų rūpybos žinių. ï Tokiu atstovu taip pat gali būti atstovas, nurodytas 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo [19] , 19 straipsnyje Direktyvoje […/…/EB] [Priėmimo sąlygų direktyvoje]; b) užtikrina, kad atstovui būtų suteikta galimybė pranešti nelydimam nepilnamečiui apie asmeninio pokalbio reikšmę ir galimas pasekmes ir tam tikrais atvejais paaiškinti, kaip pasirengti tokiam asmeniniam pokalbiui. Valstybės narės leidžia ð užtikrina, kad ï atstovasui ð ir (arba) patarėjas teisės klausimais arba kitas patarėjas, kuris pagal nacionalinės teisės aktus tokiu pripažįstamas, ï dalyvautųi pokalbyje ir ð turėtų galimybę ï užduoti klausimus ir teikti pastabasbei išsakyti komentarus, neperžengdamasiant pokalbį vedančio asmens nustatytų ribų. Valstybės narės gali reikalauti, kad nelydimas nepilnametis dalyvautų asmeniniame pokalbyje, net jeigu jame dalyvauja atstovas. 89. Valstybės narės gali neskirti atstovo, jeigu nelydimas nepilnametis: a) greičiausiai sulauks pilnametystės iki to laiko, kol bus priimtas pirmosios instancijos sprendimas; arba b) gali nemokamai pasinaudoti patarėjo teisės klausimais arba kito patarėjo, kurį nacionalinės teisės aktai tokiu pripažįsta ir kuris gali atlikti pirmiau nurodytą atstovo darbą, paslaugomis; arba b)c) yra arba buvo vedęs. 3. Pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, galiojančius nuo 2005 m. gruodžio 1 d., valstybės narės taip pat gali neskirti atstovo, kai nelydimam nepilnamečiui yra sukakę 16 arba daugiau metų, nebent jis negali dalyvauti nagrinėjant prašymą be atstovo. 43. Valstybės narės užtikrina, kad: 90. jeigu nelydimam nepilnamečiui skiriamas asmeninis pokalbis dėl prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo, kaip nurodyta 13, 14 ir 1512, 13 ir 14 straipsniuose, tokį pokalbį vedaturi vesti asmuo, turintis reikalingų žinių apie ypatingus nepilnamečių poreikius; 91. pareigūnas, turintis būtinų žinių apie ypatingus nepilnamečių poreikius, parengia sprendžiančiosios institucijos sprendimą dėl nelydimo nepilnamečio prašymo. ò naujas 4. Atsižvelgiant į 18 straipsnyje išdėstytas sąlygas, nelydimiems nepilnamečiams suteikiama nemokama teisinė pagalba vykdant visas šioje direktyvoje numatytas procedūras. ê 2005/85/EB ð naujas 5. Valstybės narės, nagrinėdamos gali skirti medicininį patikrinimą nelydimų nepilnamečių amžiui nustatyti pagal prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą, gali skirti medicininį patikrinimą nelydimų nepilnamečių amžiui nustatyti, ð, jeigu po jų bendrų pareiškimų ar kitų svarbių parodymų valstybės narės tebeturi abejonių dėl jų amžiaus ï. ò naujas Medicininis patikrinimas atliekamas visapusiškai gerbiant asmens orumą, pasirenkant mažiau invazinius tyrimus. ê 2005/85/EB ð naujas Tais atvejais, kai skiriamas medicininis patikrinimas, valstybės narės užtikrina, kad: a) nelydimiems nepilnamečiams būtų pranešta prieš nagrinėjant jų prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą ta kalba, kurią, kaip pagrįstai manoma, jie supranta, apie galimybę nustatyti jų amžių medicininio patikrinimo metu. PateikiamaTuri būti pateikta informacija apie patikrinimo būdus ir galimas medicininio patikrinimo rezultatų pasekmes prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimui, taip pat apie pasekmes, jeigu nelydimas nepilnametis atsisakytų medicininio patikrinimo; b) nelydimi nepilnamečiai ir (arba) jų atstovai sutiktų atlikti patikrinimą tų nepilnamečių amžiui nustatyti; ir c) sprendimas atmesti nelydimo nepilnamečio, atsisakiusio atlikti medicininį patikrinimą, prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą nebūtų pagrįstas tik tokiu atsisakymu. Tai, kad nelydimas nepilnametis atsisakė atlikti tokį medicininį patikrinimą, netrukdoneturi trukdyti sprendžiančiajai institucijai priimti sprendimą dėl prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo. ò naujas 6. 27 straipsnio 6 ir 7 dalys, 29 straipsnio 2 dalies c punktas, 32 straipsnis ir 37 straipsnis netaikomi nelydimiems nepilnamečiams. ê 2005/85/EB ð naujas 67. Įgyvendindamos šį straipsnį, valstybės narės pirmiausia turi atsižvelgti į geriausius vaiko interesus. 1822 straipsnis Sulaikymas 92. Valstybės narės nesulaiko asmens tik dėl priežasties, kad jis yra prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojas. ð Sulaikymo priežastys ir sąlygos, taip pat garantijos, kuriomis gali naudotis sulaikyti tarptautinės apsaugos prašytojai, atitinka Direktyvą […/…/EB] [Priėmimo sąlygų direktyvą]. ï 93. Kai prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojas yra sulaikomas, valstybės narės ð pagal Direktyvą […/…/EB] [Priėmimo sąlygų direktyvą] ï užtikrina greito teisminio svarstymo galimybę 1923 straipsnis Procedūra atsiėmus prašymą 94. Jeigu valstybės narės numato galimybę tiesiogiai atsiimti prašymą pagal nacionalinės teisės aktus, kai prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojas tiesiogiai atsiima savo prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą, valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančioji institucija priimtų sprendimą nutraukti nagrinėjimą arba atmesti prašymą. 95. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad sprendžiančioji institucija gali nuspręsti nutraukti nagrinėjimą, nepriėmusi sprendimo. Tokiu atveju valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančioji institucija įrašytų pastabą į prašytojo bylą. 2024 straipsnis Procedūra netiesiogiai atsiėmus prašymą arba jo atsisakius 96. Kai yra pagrįsta priežastis manyti, kad prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojas netiesiogiai atsiėmė savo prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą arba jo atsisakė, valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančioji institucija priimtų sprendimą nutraukti nagrinėjimą arba atmesti prašymą, remdamasi tuo, kad prašytojas neįrodė savo teisės į pabėgėlio statusą pagal Direktyvą 2004/83/EB. Valstybės narės gali daryti prielaidą, kad prašytojas netiesiogiai atsiėmė prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą arba jo atsisakė, ir ypač tuomet, kai įsitikinama, kad: a) jis neatsakė į prašymus pateikti informaciją, būtiną jo prašymui pagal Direktyvos 2004/83/EB[.../../EB] [Priskyrimo direktyvos] 4 straipsnį, arba neatvyko į asmeninį pokalbį, kaip numatyta 1312, 1413, 15 ir 1614 straipsniuose, nebent per pagrįstą laiko tarpą prašytojas pateikia įrodymus, kad taip atsitiko dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių; b) jis slapstosi arba išvyko be leidimo iš vietos, kurioje gyveno arba kurioje buvo laikomas, nepranešęs per pagrįstą laiko tarpą kompetentingai institucijai, arba jis per pagrįstą laiko tarpą nevykdė savo pareigos apie save pranešti arba kitų įpareigojimų susisiekti. Siekdamos įgyvendinti šias nuostatas, valstybės narės gali nustatyti terminus ar gaires. 97. Valstybės narės užtikrina, kad prašytojui, kuris vėl atvyksta apie save pranešti į kompetentingą instituciją po to, kai buvo priimtas sprendimas nutraukti nagrinėjimą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, būtų suteikta teisė prašyti, kad jo byla būtų atnaujinta, nebent toks prašymas būtų nagrinėjamas pagal 32 ir 34 straipsnius. Valstybės narės gali numatyti terminą, po kurio prašytojo byla nebegalėtų būti atnaujinta. Valstybės narės užtikrina, kad toks asmuo nebūtų išsiųstas nesilaikant asmens negrąžinimo principo. Valstybės narės gali leisti sprendžiančiajai institucijai pratęsti nagrinėjimą nuo to etapo, kuriame jis buvo nutrauktas. ò naujas 98. Šiuo straipsniu nepažeidžiamas Reglamentas (EB) Nr. […/….] [Dublino reglamentas]. ê 2005/85/EB ð naujas 2125 straipsnis JTVPK vaidmuo 99. Valstybės narės leidžia JTVPK: a) turėti galimybę susisiekti su prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojais, įskaitant sulaikytuosius bei esančius oro uosto arba uosto tranzito zonose; b) turėti galimybę naudotis informacija apie atskirų asmenų prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymus, apie procedūros eigą ir apie priimtus sprendimus, jeigu prieglobsčio prašytojas su tuo sutinka; c) vykdant savo priežiūros pareigą pagal Ženevos konvencijos 35 straipsnį, pateikti savo nuomonę bet kokiai kompetentingai institucijai dėl atskirų asmenų prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų bet kuriame procedūros etape. 100. Šio straipsnio 1 dalis taip pat taikoma bet kuriai organizacijai, dirbančiai atitinkamos valstybės narės teritorijoje JTVPK vardu pagal susitarimą su ta valstybe nare. 2226 straipsnis Informacijos apie atskiras bylas rinkimas Nagrinėdamos atskiras bylas, valstybės narės: a) tiesiogiai neatskleidžia informacijos dėl atskirų prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų arba to, kad toks prašymas yra pateiktas, įtariamam (-įtariamiems) prieglobsčio prašytojo persekiotojui (-persekiotojams) ð arba didelę žalą sukėlusiam (-iems) subjektui (-ams) ï; b) nesiekia gauti informacijos iš įtariamo (-įtariamų) persekiotojo (-persekiotojų) ð arba didelę žalą sukėlusio (-ių) subjekto (-ų) ï pasinaudodamos tokiu būdu, kad toks (-tokie) persekiotojas (-persekiotojai) būtų tiesiogiai informuotas (-informuoti) apie tai, kad atitinkamas prašytojas yra pateikęs prašymą, o prašytojui ir nuo jo priklausomiems asmenims kiltų fizinio susidorojimo grėsmė, arba tokia grėsmė kiltų jo šeimos narių, tebegyvenančių jo kilmės šalyje, laisvei ir saugumui. III SKYRIUS PIRMOSIOS INSTANCIJOS PROCEDŪROS I SKIRSNIS 2327 straipsnis Nagrinėjimo procedūra 101. Valstybės narės svarsto prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymus nagrinėjimo procedūros metu pagal II skyriaus pagrindinius principus ir garantijas. 102. Valstybės narės, nepažeisdamos tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo principo, užtikrina, kad tokia procedūra būtų kuo greičiau baigta. ò naujas 103. Valstybės narės užtikrina, kad procedūra būtų baigta per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo. Atskirais su sudėtingais faktiniais ir teisiniais klausimais susijusiais atvejais valstybės narės gali pratęsti tą terminą ne ilgiau negu dar 6 mėnesiais. 104. Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu sprendimo neįmanoma priimti per šio straipsnio 3 dalies 1 pastraipoje nurodytą terminą, atitinkamam prašytojui: a) būtų pranešta apie uždelsimą; b) jam paprašius, būtų suteikta informacija apie uždelsimo priežastis ir laiką, per kurį tikimasi sprendimo dėl jo prašymo. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą sprendimas nepriimamas, atitinkamos pasekmės nustatomos pagal nacionalinę teisę. ê 2005/85/EB ð naujas Kai sprendimo negalima priimti per šešis mėnesius, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamam prašytojui: a) būtų pranešta apie uždelsimą; arba b) jam paprašius, būtų suteikta informacija apie laikotarpį, per kurį tikimasi priimti sprendimą dėl jo prašymo. Tokia informacija neįpareigoja valstybės narės priimti sprendimo dėl atitinkamo prašytojo per tą laikotarpį. 35. Valstybės narės gali suteikti pirmenybę ð tarptautinės apsaugos prašymo ï bet kuriam nagrinėjimui arba jį paspartinti pagal II skyriaus pagrindinius principus ir garantijas:, taip pat jeigu tikėtina, kad prašymas bus pagrįstas arba jeigu prašytojas turi ypatingų poreikių. a) jeigu tikėtina, kad prašymas bus pagrįstas; b) jeigu prašytojas turi ypatingų poreikių; c) kitais atvejais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymus. ê 2005/85/EB (pritaikytas) ð naujas 4 6. Valstybės narės gali taip pat nustatyti, kad nagrinėjimo procedūrai pagal II skyriaus pagrindinius principus ir garantijas gali būti suteikta pirmenybė arba ji gali būti paspartinta, jeigu: a) prašytojas, pateikdamas savo prašymą ir nurodydamas faktusą, iškėlė tik tokius klausimus, kurie nėra svarbūs arba yra mažai svarbūs nagrinėjant, ar jis yra priskirtinas prie pabėgėliųgali būti laikomas pabėgėliu ð arba papildomą apsaugą galinčiu gauti asmeniu ï, remiantis Direktyva 2004/83/EBDirektyva […./../EB] [Priskyrimo direktyva]; arba b) prašytojas akivaizdžiai negali būti laikomas pabėgėliu ar jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas valstybėje narėje pagal Direktyvą 2004/83/EB; arba c) prieglobsčio prašymas laikomas nepagrįstu, nes: b)i) prašytojas atvyko iš saugios kilmės šalies, kaip apibrėžta √ šioje direktyvoje ∏ 29, 30 ir 31 straipsniuose; arba ii) šalis, kuri nėra valstybė narė, laikoma prašytojui saugia trečiąja šalimi, nepažeidžiant 28 straipsnio 1 dalies; arba d)c) prašytojas suklaidino valdžios institucijas, pateikdamas klaidingą informaciją ar netikrus dokumentus arba nepateikdamas svarbios informacijos ar dokumentų apie savo tapatybę ir (arba) pilietybę, kurie galėjo neigiamai paveikti sprendimą; arba e) prašytojas pateikė kitą prieglobsčio prašymą, nurodydamas kitus asmens duomenis; arba f)d) prašytojas nepateikė informacijos, kuria remiantis būtų galima pagrįstai nustatyti jo tapatybę ar pilietybę, arba tikėtina, kad jis, turėdamas negerų ketinimų, sugadino tapatybės arba kelionės dokumentą, kuris būtų padėjęs nustatyti jo tapatybę arba pilietybę, arba tokio dokumento atsikratė; arba g) prašytojas pateikė nenuoseklius, prieštaringus, neįtikimus arba nepakankamus nusiskundimus, dėl kurių reikalavimai yra akivaizdžiai neįtikinami dėl to, kad jis tapo persekiojimo objektu, kaip numatyta Direktyvoje 2004/83/EB; arba h) prašytojas pateikė vėlesnį prašymą, kuris nepateikia naujų duomenų dėl konkrečių aplinkybių arba situacijos savo kilmės šalyje; arba i) be pagrįstos priežasties prašytojas nepateikė prašymo anksčiau, nors turėjo galimybę tą padaryti; arba ò naujas e) prašymą pateikė nevedęs nepilnametis, kuriam taikomas 6 straipsnio 7 dalies c punktas, kai jo tėvų arba vieno iš tėvų, atsakingo už nepilnametį, prašymas buvo atmestas ir nebuvo pateikta jokių svarbių naujų duomenų, susijusių su jo konkrečiomis aplinkybėmis arba su padėtimi jo kilmės šalyje; arba ê 2005/85/EB (pritaikytas) ð naujas j)f) prašytojas pateikia prašymą tik siekdamas atidėti arba sužlugdyti anksčiau priimto sprendimo arba sprendimo, kuris bus priimtas artimiausiu laiku, vykdymą, kuriuo remiantis jis būtų išsiųstas iš šalies.; arba k) be rimtos priežasties prašytojas nevykdė pareigų, nurodytų Direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse arba šios direktyvos 11 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir 20 straipsnio 1 dalyje; arba l) prašytojas įvažiavo į valstybės narės teritoriją nelegaliai arba nelegaliai joje išbuvo ilgesnį laiką ir be rimtos priežasties nepranešė apie save valdžios institucijoms ir (arba) neatidėliodamas nepateikė prieglobsčio prašymo, esant tokioms jo įvažiavimo aplinkybėms; arba m) prašytojas kelia grėsmę valstybės narės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai, arba jis, pagal nacionalinės teisės aktus, buvo prievarta išsiųstas dėl rimtos priežasties, susijusios su visuomenės saugumu ir viešąja tvarka; arba n) prašytojas atsisako vykdyti pareigą ir duoti savo pirštų atspaudus pagal atitinkamus Bendrijos ir (arba) nacionalinės teisės aktus; arba o) prašymą pateikė nevedęs nepilnametis, kuriam taikomas 6 straipsnio 4 dalies c punktas, po to, kai jo tėvų arba vieno iš tėvų, atsakingo už nepilnametį, prašymas buvo atmestas, ir nebuvo pateikta jokių svarbių naujų duomenų, susijusių su jo konkrečiomis aplinkybėmis arba su situacija jo kilmės šalyje. ò naujas 7. 28 straipsnyje nurodytų nepagrįstų prašymų atveju, esant bet kurioms iš šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių, valstybės narės, tinkamai ir išsamiai išnagrinėjusios tokius prašymus, juos atmeta, kaip akivaizdžiai nepagrįstus. 8. Valstybės narės nurodo pagrįstus terminus sprendimui vykdant pirmosios instancijos procedūrą pagal šio straipsnio 6 dalį priimti. 9. Dėl to, kad tarptautinės apsaugos prašymas pateiktas neteisėtai atvykus į teritoriją arba pasienyje, įskaitant tranzito zonas, taip pat dėl to, kad trūksta dokumentų arba naudojami suklastoti dokumentai, paspartinta nagrinėjimo procedūra per se netaikoma. 28 straipsnis Nepagrįsti prašymai Nepažeisdamos 23 straipsnio, valstybės narės tarptautinės apsaugos prašymą laiko nepagrįstu, jeigu sprendžiančioji institucija nustatė, kad prašytojas nepriskirtinas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą […./../EB] [Priskyrimo direktyvą]. ê 2005/85/EB ð naujas 24 straipsnis Konkrečios procedūros 1. Valstybės narės gali numatyti toliau išvardytas konkrečias procedūras, nukrypstančias nuo II skyriaus pagrindinių principų ir garantijų: a) preliminarų nagrinėjimą, skirtą byloms, svarstomoms pagal IV skirsnį, svarstyti; b) procedūras, skirtas byloms, svarstomoms pagal V skirsnį, svarstyti. 2. Valstybės narės gali taip pat numatyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo VI skirsnio. II SKIRSNIS 2529 straipsnis Nepriimtini prašymai 105. Be bylų, kuriose prašymai nenagrinėjami pagal Reglamentą Nr. [..../...] [Dublino reglamentą]Reglamentą (EB) Nr. 343/2003, iš valstybių narių nereikalaujama nagrinėti, ar prašytojas gali būti laikomas pabėgėliu ð priskirtinas prie tarptautinės apsaugos gavėjų ï pagal Direktyvą […./../EB] [Priskyrimo direktyvą]Direktyvą 2004/83/EB, kai vadovaujantis šiuo straipsniu prašymas laikomas nepriimtinu. ê 2005/85/EB ð naujas 106. Vadovaudamosi šiuo straipsniu, Vvalstybės narės gali laikyti prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą nepriimtinu, ð tik ï jeigu: a) pabėgėlio statusą suteikė kita valstybė narė; b) pagalvadovaujantis 3126 straipsnįiu, šalis, kuri nėra valstybė narė, yra laikoma prašytojo pirmąja prieglobsčio šalimi; c) pagalvadovaujantis 3227 straipsnįiu, šalis, kuri nėra valstybė narė, laikoma prašytojui saugia trečiąja šalimi; d) prašytojui leidžiama likti atitinkamoje valstybėje narėje dėl kitų priežasčių ir dėl to jam suteikiamas statusas, lygiavertis pabėgėlio statuso suteikiamoms teisėms ir privilegijoms pagal Direktyvą 2004/83/EB; e) prašytojui leidžiama likti atitinkamos valstybės narės teritorijoje dėl kitų priežasčių, kurios apsaugo jį nuo grąžinimo, laukiant procedūros dėl statuso nustatymo rezultato pagal d punktą; f)d) prašytojas pateikė identišką prašymą po galutinio sprendimo; e)g) nuo prašytojo priklausomas asmuo pateikia prašymą po to, kai pagal 6 straipsnio 43 dalį jis davė sutikimą, kad jo byla būtų jo vardu pateikto prašymo dalimi, ir nėra faktų, susijusių su priklausomo asmens padėtimisituacija, dėl kurių būtų pateisinamas atskiras prašymaskurie pateisintų atskiro prašymo pateikimą. ò naujas 30 straipsnis Specialiosios pokalbio dėl priimtinumo taisyklės 107. Prieš tai, kai priimamas sprendimas laikyti prašymą nepriimtinu, valstybės narės leidžia prašytojams pateikti savo nuomonę dėl 29 straipsnyje nurodytų priežasčių taikymo jų ypatingomis aplinkybėmis. Todėl valstybės narės veda asmeninį pokalbį dėl prašymo priimtinumo. Valstybės narės gali padaryti išimtį tik pagal 36 straipsnį, vėlesnių prašymų atvejais. 108. Šio straipsnio 1 dalimi nepažeidžiamas Reglamento (EB) Nr. […/…] [Dublino reglamento] 5 straipsnis. ê 2005/85/EB ð naujas 2631 straipsnis Pirmosios prieglobsčio šalies sąvoka Šalis gali būti laikoma pirmąja prieglobsčio šalimi konkrečiam prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojui, jeigu: a) jis yra pripažintas pabėgėliu toje šalyje ir galės naudotispasinaudoti tokia apsauga; arba b) jis kitokiu būdu naudosis pakankama apsauga toje šalyje, įskaitant asmens negrąžinimo principą, jeigu bus pakartotinai priimtasjis būtų atgal priimtas į tą šalį. Taikydamos pirmosios prieglobsčio šalies sąvoką konkrečioms prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojo aplinkybėms, valstybės narės gali atsižvelgti į 3227 straipsnio 1 dalį. 2732 straipsnis Saugios trečiosios šalies sąvoka 109. Valstybės narės gali taikyti saugios trečiosios šalies sąvoką, tik, jeigu kompetentingos institucijos yra įsitikinusios, kad atitinkamoje trečioje šalyje su prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï siekiančiu asmeniu bus elgiamasi pagal toliau išvardytus principus: a) gyvybei ir laisvei negresiaės pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo prie tam tikros socialinės grupėstam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų; ò naujas b) nėra Direktyvoje […./../EB] [Priskyrimo direktyvoje] apibūdintos didelės žalos pavojaus; ê 2005/85/EB ð naujas c)b) pagal Ženevos konvenciją laikomasi asmens negrąžinimo principo; d)c) laikomasi draudimo išsiųsti iš šalies pažeidžiant teisę nepatirti kankinimoų ir žiauraus, nežmoniško ar žeminamnčio elgesio, kaip numatyta tarptautinėje teisėje; ir e)d) egzistuojayra galimybė kreiptis dėl pabėgėlio statuso ir, po pripažinimo pabėgėliu, pagal Ženevos konvenciją gauti apsaugą. 110. Saugios trečiosios šalies sąvokos taikymui galioja nacionalinės teisės aktuose išdėstytos taisyklės, įskaitant: a) taisykles, kuriose reikalaujama, kad tarp prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï siekiančio asmens ir atitinkamos trečiosios šalies būtų sąsaja, kuria remdamasisiantis tas asmuo turėtų svarių priežasčių vykti į tą šalį; b) metodologines taisykles, kuriomis remdamosiiantis kompetentingos institucijos įsitikintų, kad saugios trečiosios šalies sąvoka gali būti taikoma konkrečiai valstybei arba konkrečiam prašytojui. Tokią metodologiją sudaro atskirų atvejų nagrinėjimas, ar šalis yra saugi konkrečiam prašytojui, ir (arba) šalių, bendrai laikomų saugiomis, nacionalinis priskyrimas; c) taisykles pagal tarptautinę teisę, leidžiančias atlikti atskirą nagrinėjimą, ar trečioji šalis yra saugi konkrečiam prašytojui, kurios bent jau leidžia prašytojui ginčyti saugios trečiosios šalies sąvokos taikymą remiantis tuo, kad jis patirtų kankinimus, žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį arba baudimą ð, kadangi trečioji šalis nėra saugi jo konkrečiomis aplinkybėmis. Prašytojui taip pat leidžiama ginčyti sąsajos tarp jo ir trečiosios šalies pagal šios dalies a punktą buvimą. ï 111. Įgyvendindamos tik šiuo straipsniu pagrįstą sprendimą, valstybės narės: a) atitinkamai informuoja prašytoją; b) išduoda jam dokumentą, kuriuoinformuojantį trečiosios šalies valdžios institucijomsas tos šalies kalba pranešama, kad prašymas nebuvo iš esmės išnagrinėtas. 112. Jeigu trečioji šalis neleidžia prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojui atvyktiįvažiuoti į savo teritoriją, valstybės narės užtikrinaturi užtikrinti, kad prašytojas turėtų galimybę dalyvauti procedūroje pagal II skyriaus pagrindinius principus ir garantijas. 113. Valstybės narės periodiškai praneša Komisijai apie šalis, kurioms taiko šią sąvoką, pagal šio straipsnio nuostatas. III SKIRSNIS 28 straipsnis Nepagrįsti prašymai 1. Nepažeisdamos 19 ir 20 straipsnių, valstybės narės gali laikyti nepagrįstu prieglobsčio prašymu tik tada, jeigu sprendžiančioji institucija nustato, kad prašytojas neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų pagal Direktyvą 2004/83/EB. 2. 23 straipsnio 4 dalies b punkte minimais atvejais ir nepagrįstų prieglobsčio prašymų atvejais, kai taikomos 23 straipsnio 4 dalies a punkte ir c–o punktuose išvardytos aplinkybės, valstybės narės gali taip pat laikyti prašymą akivaizdžiai nepagrįstu, jeigu taip apibrėžia nacionalinės teisės aktai. 29 straipsnis Minimalus bendras trečiųjų šalių, laikomų saugiomis kilmės šalimis, sąrašas 1. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma priima minimalų bendrą trečiųjų šalių, kurios pagal II priedą valstybių narių laikomos saugiomis kilmės šalimis, sąrašą. 2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma gali pakeisti minimalų bendrą sąrašą, įtraukdama arba išbraukdama trečiąsias šalis pagal II priedą. Komisija nagrinėja bet kokį Tarybos arba valstybės narės prašymą pateikti pasiūlymą dėl minimalaus bendro sąrašo pakeitimų. 3. Pateikdama savo pasiūlymą pagal 1 ar 2 dalį, Komisija naudojasi valstybių narių informacija, savo turima informacija ir, jei būtina, JTVPK, Europos Tarybos ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų informacija. 4. Jeigu Taryba paprašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl trečiosios šalies išbraukimo iš minimalaus bendro sąrašo, valstybių narių įsipareigojimo pagal 31 straipsnio 2 dalį galiojimas šios trečiosios šalies atžvilgiu sustabdomas nuo kitos dienos po Tarybos sprendimo, reikalaujančio pateikti tokį pasiūlymą. 5. Jeigu valstybė narė paprašo Komisijos pateikti Tarybai pasiūlymą dėl trečiosios šalies išbraukimo iš minimalaus bendro sąrašo, ta valstybė narė raštu praneša Tarybai apie tokį Komisijai pateiktą prašymą. Valstybės narės įsipareigojimo pagal 31 straipsnio 2 dalį galiojimas šios trečiosios šalies atžvilgiu sustabdomas nuo kitos dienos po pranešimo Tarybai. 6. Europos Parlamentas informuojamas apie sustabdymą pagal 4 ir 5 dalis. 7. Įsipareigojimo galiojimo sustabdymas pagal 4 ir 5 straipsnio dalis baigiasi praėjus trims mėnesiams, jeigu iki šio laikotarpio pabaigos Komisija nepateikia pasiūlymo išbraukti trečiąją šalį iš minimalaus bendro sąrašo. Bet kokiu atveju sustabdymo galiojimas baigiasi, kai Taryba atmeta Komisijos pasiūlymą išbraukti trečiąją šalį iš sąrašo. 8. Tarybos prašymu Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie tai, ar šalies, įtrauktos į minimalų bendrą sąrašą, situacija tebeatitinka II priedą. Pateikdama savo ataskaitą, Komisija gali pateikti tokias rekomendacijas arba pasiūlymus, kokius ji mano esant reikalinga. 3033 straipsnis Nacionalinis trečiųjų šalių priskyrimas prie saugių kilmės šaliųsaugioms kilmės šalims 114. Nepažeisdamos 29 straipsnio, prieglobsčio ð Tarptautinės apsaugos ï prašymų nagrinėjimo tikslais valstybės narės gali laikytis turimų teisės aktų arba priimti naujus, kuriaise pagal II priedą būtų numatytasnumatytų nacionalinisį trečiųjų šalių, neįtrauktų į minimalų bendrą sąrašą, priskyrimasą prie saugių kilmės šaliųsaugioms kilmės šalims. Į tokį sąrašą kaip saugi gali būti įtraukta šalies dalis, jeigu ji atitinka II priedo sąlygas. 2. Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali toliau taikyti teisės aktus, galiojančius nuo 2005 m. gruodžio 1 d., kurie numato nacionalinį trečiųjų šalių, neįtrauktų į minimalų bendrą sąrašą, priskyrimą saugioms kilmės šalims prieglobsčių prašymų nagrinėjimo tikslais, jeigu yra įsitikinusios, kad asmenims atitinkamose trečiosiose šalyse paprastai negresia: a) persekiojimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/83/EB 9 straipsnyje; arba b) kankinimai, žiaurus arba žeminantis elgesys arba baudimas. 3. Valstybės narės gali taip pat toliau taikyti teisės aktus, galiojančius nuo 2005 m. gruodžio 1 d., kurie numato, kad nacionalinis priskyrimas saugioms šalims būtų taikomas šalies daliai arba šaliai ar šalies daliai, kuri yra saugi tam tikroms žmonių grupėms toje šalyje, jeigu ta dalis arba grupė atitinka 2 straipsnio dalies sąlygas. 4. Valstybės narės, vertindamos pagal 2 ir 3 dalis, ar šalis yra saugi kilmės šalis, atsižvelgia į teisinę padėtį, teisės taikymą bei bendras politines aplinkybes atitinkamoje trečiojoje šalyje. ò naujas 115. Valstybės narės užtikrina, kad padėtis trečiosiose šalyse, pagal šį straipsnį priskirtose prie saugių kilmės šalių, būtų reguliariai peržiūrima. ê 2005/85/EB (pritaikytas) ð naujas 53. Vertinimas, ar šalis yra saugi kilmės šalis, pagal šį straipsnį yra pagrįstas keletu informacijos šaltinių, įskaitant visų pirma kitų valstybių narių, ð Europos prieglobsčio paramos biuro, ï JTVPK, Europos Tarybos ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų informaciją. 64. Valstybės narės praneša Komisijai, kurias šalis priskyrė prie saugių kilmės šaliųsaugioms kilmės šalims pagal šį straipsnį. 3134 straipsnis Saugios kilmės šalies sąvoka 116. Trečioji šalis, pagal √ šią direktyvą ∏ priskirta prie saugių kilmės šaliųsaugioms kilmės šalims pagal 29 arba 30 straipsnius, po atskiro prašymo nagrinėjimo gali būti laikoma saugia kilmės šalimi konkrečiam prieglobsčio prašytojui, tik, jeigu: a) jis turi tos šalies pilietybę; arba b) jis yra asmuo be pilietybės ir anksčiau nuolat gyveno toje šalyje; c) ir jis nepateikė svarių priežasčių dėl to, kad šalis nebūtų laikoma saugia kilmės šalimi konkrečiomis aplinkybėmis ir dėl jo laikymo pabėgėliu ð arba papildomą apsaugą galinčiu gauti asmeniu ï pagal Direktyvą […./../EB] [Priskyrimo direktyvą]Direktyvą 2004/83/EB. 2. Pagal 1 dalį, valstybės narės laiko prieglobsčio prašymą nepagrįstu, jeigu trečioji šalis yra priskiriama saugioms šalims pagal 29 straipsnį. 32. Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustato papildomas saugios kilmės šalies sąvokos taikymo taisykles ir reikalavimus saugios kilmės šalies sąvokos taikymui. IV SKIRSNIS 3235 straipsnis Vėlesni prašymai 117. Jeigu asmuo, kuris kreipėsi prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï valstybėje narėje, pateikia papildomų nusiskundimų arba vėlesnį prašymą toje pačioje valstybėje narėje, valstybė narė gali nagrinėti ð nagrinėja ï šiuos papildomus nusiskundimus arba su vėlesniuo prašymu susijusią informacijąo detales, remdamasi ankstesnio prašymo nagrinėjimu, peržiūrimo sprendimo nagrinėjimu arba apeliacija, jeigu kompetentingos institucijos gali atsižvelgtiatsižvelgia į visą informacijąas detales, kuria pagrįstiesančias papildomiuose nusiskundimaiuose arba vėlesnisame prašymase, ir jas pagal tai svarsto. 118. Be to, ð Siekdamos priimti sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo priimtinumo pagal 29 straipsnio 2 dalies d punktą ï valstybės narės gali taikyti konkrečią procedūrą, kaip nurodyta √ šio straipsnio ∏ 3 dalyje, jeigu asmuo pateikia vėlesnį prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą: a) po to, kai jo ankstesnis prašymas buvo atsiimtas arba jo buvo atsisakyta pagal 19 ar 2023 straipsnį; b) po to, kai dėl ankstesnio prašymo buvo priimtas sprendimas. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti taikyti šią procedūrą tik po to, kai priimamas galutinis sprendimas. ò naujas b) po to, kai dėl ankstesnio prašymo priimtas galutinis sprendimas. ê 2005/85/EB ð naujas 119. Vėlesnis prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymas pirmiausia turi būti preliminariai išnagrinėjamas, siekiant nustatytitas, ar po to, kai buvo atsiimtas ankstesnis prašymas arba po to, kai buvo priimtas sprendimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies b punkte, dėl šio prašymo atsirado arba prašytojas pateikė naujos informacijosų detalių arba duomenų, susijusių su nagrinėjimu dėl jo priskyrimo prie pabėgėliųslaikymo pabėgėliu ð arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų ï pagal Direktyvą […./../EB] [Priskyrimo direktyvą]Direktyvą 2004/83/EB. 120. Jeigu po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto preliminaraus nagrinėjimo atsiranda naujos informacijosnaujų detalių arba duomenų arba juos pateikia prašytojas ir dėl totai labai padidėjaina tikimybėę, kad prašytojas gali būti priskiriamas prie pabėgėliųlaikomas pabėgėliu ð arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų ï pagal Direktyvą […./../EB] [Priskyrimo direktyvą]Direktyvą 2004/83/EB, prašymas toliau nagrinėjamas pagal II skyrių. 121. Pagal nacionalinės teisės aktus valstybės narės gali toliau nagrinėti vėlesnį prašymą, jeigu yra kitų priežasčių, dėl kurių procedūra turi būti atnaujinta. 122. Valstybės narės gali nuspręsti toliau nagrinėti prašymą, tik tuomet, jeigu atitinkamas prašytojas ankstesnės procedūros metu ne dėl savo kaltės negalėjo patvirtinti šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos padėtiessituacijos, visų pirma pasinaudodamas savo teise į veiksmingą teisės gynimo priemonę pagal 4139 straipsnį. 123. Šiame straipsnyje nurodyta procedūra taip pat gali būti taikoma tuo atveju, kai priklausomas asmuo pateikia prašymą po to, kai pagal 6 straipsnio 43 dalį jis davė sutikimą, kad jo byla būtų jo vardu pateikto prašymo dalimi. Šiuo atveju šio straipsnio 3 dalyje nurodytuas preliminariuus nagrinėjimuas siekiama nustatyti, ar yraapima faktų, susijusių su priklausomo asmens padėtimisituacija, dėl kurių būtų pateisinamas atskiras prašymaskurie pateisintų atskirą prašymą, nagrinėjimą. ò naujas 124. Jeigu po galutinio sprendimo laikyti vėlesnį prašymą nepriimtinu pagal 29 straipsnio 2 dalies d punktą arba galutinio sprendimo atmesti vėlesnį prašymą kaip nepagrįstą atitinkamas asmuo toje pačioje valstybėje narėje pateikia naują tarptautinės apsaugos prašymą prieš įsigaliojant sprendimui dėl grąžinimo, ta valstybė narė gali: a) padaryti teisės likti teritorijoje išimtį, jeigu sprendžiančioji institucija įsitikinusi, kad dėl sprendimo dėl grąžinimo asmuo nebus tiesiogiai arba netiesiogiai grąžinamas pažeidžiant tos valstybės narės tarptautinius arba Bendrijos įsipareigojimus; ir (arba) b) numatyti, kad prašymui būtų taikoma priimtinumo procedūra pagal šį arba 29 straipsnį; ir (arba) c) numatyti, kad nagrinėjimo procedūra būtų paspartinta pagal 27 straipsnio 6 dalies f punktą. Šio straipsnio pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodytais atvejais valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus gali nukrypti nuo vykdant priimtinumo ir (arba) paspartintas procedūras taikomų terminų. 125. Jeigu asmuo, kurio atžvilgiu turi būti įvykdytas sprendimas dėl perdavimo pagal Reglamentą (EB) [.../...] [Dublino reglamentą] pateikia papildomų nusiskundimų arba vėlesnį prašymą perduodančioje valstybėje narėje, tuos nusiskundimus arba vėlesnius prašymus nagrinėja atsakinga valstybė narė, kaip apibrėžta Reglamente (EB) [.../...] [Dublino reglamente], pagal šią direktyvą. ê 2005/85/EB (pritaikytas) ð naujas 33 straipsnis Neatvykimas Valstybės narės gali laikytis tos pačios arba priimti naują procedūrą, numatytą 32 straipsnyje, tuo atveju, kai prašytojas pateikė prieglobsčio prašymą vėlesne data, tyčia arba dėl didelio aplaidumo neatvykęs į priėmimo centrą arba į kompetentingas institucijas nurodytu laiku. 3436 straipsnis Procedūrinės taisyklės 126. Valstybės narės užtikrina, kad prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojai, kurių prašymams taikomas preliminarus nagrinėjimas pagal 3532 straipsnį, naudotųsijasi 1110 straipsnio 1 dalyje numatytomis garantijomis. 127. Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti taisykles dėl preliminaraus nagrinėjimo pagal 3532 straipsnį taisykles. Pagal šias taisykles, inter alia , galima: a) įpareigoti atitinkamą prašytoją nurodyti faktus ir pagrįsti įrodymus, dėl kurių būtų pateisinama nauja procedūrakurie pateisintų naują procedūrą; b) paprašyti atitinkamo prašytojo pateikti naujos informacijos per tam tikrą laiką, po kurio jis tokią informaciją gavo; b)c) leisti, kad būtų atliktas preliminarus nagrinėjimas, grindžiamas tik raštu pateiktais dokumentais be asmeninio pokalbio ð, išskyrus 35 straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus ï. Šios sąlygos neturi atimti iš Dėl šių sąlygų prieglobsčio prašytojaių nepraranda galimybės pradėti procedūrą iš naujo, taip pat tokia galimybė neturi faktiškai nepanaikinamapanaikinti arba griežtai neapribojamaapriboti tokios galimybės. 128. Valstybės narės užtikrina, kad: a) prašytojui tinkamu būdu būtų pranešta apie preliminaraus nagrinėjimo rezultatus ir tuo atveju, kai prašymas toliau nenagrinėjamas, nurodytos to priežastys ir apeliacijos arba sprendimo peržiūrėjimo galimybės; b) jeigu susidaroklosto viena iš 3532 straipsnio 32 dalyje nurodytų padėčiųsituacijų, sprendžiančioji institucija toliau nedelsdama nagrinėja vėlesnį prašymą, remdamasi II skyriaus nuostatomis. V SKIRSNIS 3537 straipsnis Pasienio procedūros 129. Pagal II skyriaus pagrindinius principus ir garantijas valstybės narės gali numatyti procedūras, siekdamos priimti sprendimus valstybių narių pasienyje arba tranzito zonose dėl: a) tose vietose pateiktoų prašymoų ð priimtinumo ï.;√ ir (arba) ∏ ò naujas b) prašymo esmės vykdant paspartintą procedūrą pagal 27 straipsnio 6 dalį. ê 2005/85/EB ð naujas 2. Tačiau, kai nėra 1 dalyje nurodytų procedūrų, valstybės narės, taikydamos šio straipsnio nuostatas ir pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, galiojančius nuo 2005 m. gruodžio 1 d., gali laikytis procedūrų, nukrypstančių nuo II skyriuje aprašytų pagrindinių principų ir garantijų, siekdamos pasienyje arba tranzito zonose priimti sprendimą, ar prieglobsčio prašytojas, kuris atvyko ir pateikė prieglobsčio prašymą toje vietoje, gali įvažiuoti į jų teritoriją. 3. 2 dalyje nurodytos procedūros visų pirma užtikrina, kad atitinkami asmenys: a) galėtų pasilikti valstybės narės pasienyje arba tranzito zonose, nepažeidžiant 7 straipsnio; b) būtų nedelsiant informuojami apie savo teises ir pareigas, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies a punkte; c) jeigu reikia, turėtų galimybę gauti vertimo paslaugas, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies b punkte; d) prieš kompetentingai institucijai priimant sprendimą tokios procedūros metu, būtų apklausiami per pokalbį dėl prieglobsčio prašymo asmenų, turinčių pakankamų žinių apie atitinkamus reikalavimus, taikomus prieglobsčio ir pabėgėlių teisės srityje, kaip nurodyta 12, 13 ir 14 straipsniuose; e) galėtų pasitarti su patarėju teisės klausimais arba patarėju, kuris pagal nacionalinės teisės aktus tokiu pripažįstamas ar turi leidimą užsiimti tokia veikla, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje; ir f) turėtų paskirtą atstovą nelydimo nepilnamečio atveju, kaip nurodyta 17 straipsnio 1 dalyje, jeigu netaikoma 17 straipsnio 2 arba 3 dalis. Be to, tuo atveju, kai kompetentinga institucija neišduoda leidimo įvažiuoti, ši kompetentinga institucija nurodo faktines ir teisines priežastis, kodėl prieglobsčio prašymas laikomas nepagrįstu arba nepriimtinu. 42. Valstybės narės užtikrina, kad sprendimas pagal šio straipsnio 12 dalyje numatytas procedūras būtų priimtas per pagrįstą laikąotarpį. Jeigu sprendimas nebuvo priimtas per keturias savaites, prieglobsčio prašytojui turi būti išduotas leidimas atvyktiįvažiuoti į valstybės narės teritoriją, kad prašymas galėtų būtų svarstomas pagal kitas šios direktyvos nuostatas. 53. Ypatingais atvykimo atvejais arba Jeigukai atvyksta didelė trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės grupė ir pateikia prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymus pasienyje arba tranzito zonoje, kai 1 dalies nuostatų arba 2 ir 3 dalyse nurodytos konkrečios procedūros taikymas tampa praktiškai neįmanomas, tos procedūros gali taip pat būti taikomos tuo atveju ir iki to laiko, kol šie trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės yra normaliai apgyvendinti vietovėse, esančiose arti pasienio arba tranzito zonos. VI SKIRSNIS 3836 straipsnis Europos saugių trečiųjų šalių sąvoka 1. Valstybės narės gali numatyti, kad prieglobsčio prašymo ir prašytojo saugumo konkrečiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta II skyriuje, nagrinėjimas nevykdomas arba vykdomas iš dalies tais atvejais, kai kompetentinga institucija remdamasi faktais nusprendžia, kad prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojas nelegaliai siekia atvyktiįvažiuoti arba atvykoįvažiavo į jos teritoriją iš saugios trečiosios šalies pagal šio straipsnio 2 dalį. 2. Trečioji šalis gali būti laikoma saugia trečiąja šalimi taikant šio straipsnio 1 dalį tik tuo atveju, jeigu: a) ji yra ratifikavusi Ženevos konvenciją ir laikosi jos nuostatų be jokių geografinių apribojimų; b) ji turi teisės aktuose nurodytą prieglobsčio tvarkąprocedūrą; ð ir ï c) ji yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir laikosi jos nuostatų, įskaitant reikalavimus, susijusius su veiksmingomis teisės gynimo priemonėmis; ir. d) Taryba ją priskyrė tokioms šalims pagal 3 dalį. 3. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma gali priimti arba pakeisti bendrą trečiųjų šalių, kurios laikomos saugiomis trečiosiomis šalimis taikant 1 dalį, sąrašą. 34. Atitinkamos valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose nustato šio straipsnio 1 dalies nuostatų ir sprendimų pasekmių įgyvendinimo detales, remdamosi Ženevos konvencijos pabėgėlių negrąžinimo principu, taip pat numato šio straipsnio taikymo išimtis dėl humanitarinių arba politinių priežasčių arba dėl viešosios tarptautinės teisės. 45. Įgyvendindamos sprendimą, pagrįstą tik šiuo straipsniu, susijusios valstybės narės: a) atitinkamai informuoja prašytoją; b) išduoda jam dokumentą, informuojantį trečiosios šalies valdžios institucijas tos šalies kalba, kad prašymas nebuvo iš esmės išnagrinėtas. 56. Jeigu saugi trečioji šalis prieglobsčio prašytojo pakartotinaiatgal nepriima, valstybės narės užtikrina, kad suteikiama galimybė pradėti procedūrą pagal II dalyje nurodytus pagrindinius principus ir garantijas. 7. Valstybės narės, kurios trečiąsias šalis yra priskyrusios saugioms šalims pagal nacionalinės teisės aktus, galiojančius nuo 2005 m. gruodžio 1 d., ir remdamosi 2 dalies a–c punktų kriterijais, gali šioms trečiosioms šalims taikyti 1 dalį iki tol, kol Taryba priims bendrąjį sąrašą pagal 3 dalį. IV SKYRIUS PABĖGĖLIO ð TARPTAUTINĖS APSAUGOS ï STATUSO PANAIKINIMO TVARKAPROCEDŪROS 3739 straipsnis Pabėgėlio ð Tarptautinės apsaugos ï statuso panaikinimas Valstybės narės užtikrina, kad pabėgėlio ð tarptautinės apsaugos ï statuso konkrečiam asmeniui panaikinimo nagrinėjimas gali būti pradėtas, kai atsiranda naujos informacijosų detalių arba duomenų, rodančių, kad yra priežasčių persvarstyti pabėgėlio ð tarptautinės apsaugos ï statuso pagrįstumą. 4038 straipsnis Procedūrinės taisyklės 130. Valstybės narės užtikrina, kad jeigu kompetentinga institucija svarsto, ar panaikinti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės pabėgėlio ð tarptautinės apsaugos ï statusą pagal Direktyvos […./../EB] [Priskyrimo direktyvos]Direktyvos 2004/83/EB 14 ð arba 19 ï straipsnį, atitinkamas asmuo naudojasi šiomis garantijomis: a) jis turi būti informuotas raštu, kad kompetentinga institucija persvarsto jo laikymą tinkamu pabėgėlio ð tarptautinės apsaugos ï statusui, ir kokios yra to persvarstymo priežastys; ir b) jam turi būti suteikta galimybė asmeninio pokalbio metu pagal 1110 straipsnio 1 dalies b punktą ir 12, 13, 14 bei 15 straipsnius arba raštu pateiktame pareiškime nurodyti priežastis, kodėl jam neturėtų būti panaikintas pabėgėlio ð tarptautinės apsaugos ï statusas. Be to, valstybės narės užtikrina, kad pagal šią procedūrą: a) kompetentinga institucija galėtųi gauti tikslią naujausią informaciją iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, atitinkamais atvejais iš JTVPK ð ir Europos prieglobsčio paramos biuro ï, dėl bendros padėties, vyraujančios atitinkamų asmenų kilmės šalyse; ir b) kai informacija yra surenkama apie konkretų atvejį norint persvarstyti pabėgėlio ð tarptautinės apsaugos ï statusą, ji nebūtų gauta iš persekiotojo (-persekiotojų) tokiu būdu, kad toks (-ie) persekiotojas (- persekiotojai) ð arba didelę žalą sukėlęs (-ę) subjektas (-ai) ï būtų tiesiogiai informuotas (-i) apie tą faktą, kad tas asmuo yra pabėgėlis ð tarptautinės apsaugos gavėjas ï, kurio statusas yra svarstomas, ir kad dėl to nekiltųtai nesukeltų fizinio susidorojimo su tuo asmeniu ir jo priklausomais asmenimis grėsmės, arba nesąlygotų grėsmės jo šeimos narių, tebegyvenančių kilmės šalyje, laisvei ir saugumui. 131. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos sprendimas panaikinti pabėgėlio ð tarptautinės apsaugos ï statusą būtų pateiktas raštu. Faktinės ir teisinės priežastys nurodomos sprendime, o informacija, kaip apskųsti sprendimą, pateikiamaturi būti pateikta raštu. 132. Kai kompetentinga institucija priima sprendimą panaikinti pabėgėlio ð tarptautinės apsaugos ï statusą, taip pat taikomi 1815 straipsnio 2 dalis, 1916 straipsnio 1 dalis ir 2521 straipsnis. 133. Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, valstybės narės gali nuspręsti, kad pabėgėlio ð tarptautinės apsaugos ï statusas nustoja teisiškai galioti, jį panaikinus pagal Direktyvos 2004/83/EB 11 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktus arba jeigu pabėgėlis ð tarptautinės apsaugos gavėjas ï nedviprasmiškai atsisakė savo pripažinimo pabėgėliu ð tarptautinės apsaugos gavėju ï. V SKYRIUS APELIACINĖS PROCEDŪROS 3941 straipsnis Teisė į veiksmingą teisės gynimo priemonę 134. Valstybės narės užtikrina, kad prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojai turėtų teisę į veiksmingą teisės gynimo priemonę, kuriaą galėtų naudotispanaudoti teisme, kad galėtų apskųsti: a) sprendimą, priimtą dėl jų prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo, įskaitant sprendimą: ò naujas i) laikyti prašymą nepagrįstu, kad būtų suteiktas pabėgėlio statusas ir (arba) papildomos apsaugos statusas, ê 2005/85/EB ð naujas ii)i) laikyti prašymą nepriimtinu pagal 2925 straipsnįio 2 dalį; iii)ii) priimtą valstybės narės pasienyje arba tranzito zonose, kaip nurodyta 3735 straipsnio 1 dalyje; iv)iii) nenagrinėti prašymo pagal 3836 straipsnį; b) atsisakymą atnaujinti prašymo nagrinėjimą po jo nutraukimo pagal 2319 ir 2420 straipsnius; c) sprendimą toliau nenagrinėti vėlesnio prašymo pagal 32 ir 34 straipsnius; d) sprendimą neišduoti leidimo įvažiuoti pagal 35 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą; c)e) sprendimą panaikinti pabėgėlio ð tarptautinės apsaugos ï statusą pagal 4038 straipsnį. ò naujas 135. Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, kuriuos sprendžiančioji institucija pripažįsta asmenimis, kuriems gali būti suteikta papildoma apsauga, turi teisę į veiksmingą teisės gynimo priemonę, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kad galėtų apskųsti sprendimą laikyti prašymą nepagrįstu, kad būtų suteiktas pabėgėlio statusas. Kol laukiama apeliacinių procedūrų rezultato, atitinkamas asmuo turi teisę naudotis pagal Direktyvą […./../EB] [Priskyrimo direktyvą] papildomos apsaugos gavėjams užtikrinamomis teisėmis ir pareigomis. 136. Valstybės narės užtikrina, kad taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmingą teisės gynimo priemonę būtų numatytas išsamus faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas, įskaitant ex nunc nagrinėjimą, pagal Direktyvą […./../EB] [Priskyrimo direktyvą], bent vykdant apeliacines procedūras pirmosios instancijos teisme. ê 2005/85/EB Article 4 ð naujas 24. Valstybės narės numato ð pagrįstus ï terminus ir reikalingas taisykles, kad prašytojas galėtų naudotispasinaudoti savo teise į veiksmingą teisės gynimo priemonę pagal šio straipsnio 1 dalį. ê 2005/85/EB Article 4 3. Prireikus valstybės narės numato taisykles pagal savo tarptautinius įsipareigojimus, taikomas nagrinėjant: a) klausimą, ar dėl 1 dalyje numatytos teisės gynimo priemonės prašytojams būtų leista pasilikti atitinkamoje valstybėje narėje laukiant rezultatų; b) galimybę pasinaudoti teisine teisės gynimo priemone arba apsaugos priemonėmis, jeigu pagal 1 dalyje numatytą teisės gynimo priemonę prašytojui nėra leidžiama pasilikti atitinkamoje valstybėje narėje laukiant rezultatų. Valstybės narės taip pat gali numatyti ex officio teisės gynimo priemonę; ir c) skundo dėl sprendimo priežastis pagal 25 straipsnio 2 dalies c punktą, laikantis metodologijos, taikomos pagal 27 straipsnio 2 dalies b ir c punktus. ò naujas Dėl terminų prašytojai nepraranda galimybės naudotis veiksminga teisės gynimo priemone, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje, ir jiems tai padaryti netampa pernelyg sudėtinga. Valstybės narės taip pat gali numatyti pagal 37 straipsnį priimtų sprendimų ex officio peržiūrą. 5. Nepažeidžiant šio straipsnio 6 dalies, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teisės gynimo priemone prašytojams suteikiama galimybė likti valstybėje narėje, kol laukiama priemonės rezultato. 6. Kai sprendimas priimamas taikant paspartintą procedūrą pagal 27 straipsnio 6 dalį ir kai priimamas sprendimas laikyti prašymą nepriimtinu pagal 29 straipsnio 2 dalies d punktą, taip pat kai pagal nacionalinės teisės aktus nenumatyta teisė likti valstybėje narėje kol laukiama teisinės priemonės rezultato, atitinkamo prašytojo prašymu arba savo iniciatyva teismas turi įgaliojimus nutarti, ar prašytojas gali likti valstybės narės teritorijoje. Ši dalis netaikoma 37 straipsnyje nurodytoms procedūroms. 7. Valstybės narės leidžia prašytojui likti teritorijoje, kol laukiama šio straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros rezultato. 8. Šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis nepažeidžiamas Reglamento (EB) Nr. […/…] [Dublino reglamentas] 26 straipsnis. ê 2005/85/EB Article 4 ð naujas 49. Valstybės narės gali nustatyti ð nustato ï terminus teismui nagrinėti sprendžiančiosios institucijos sprendimą pagal šio straipsnio 1 dalį. 510. Jei prašytojui buvo suteiktas statusas, kuriuo pagal nacionalinę ir Bendrijos teisę suteikiamosntis tokiosas pat teisėses ir lengvatosprivilegijas kaip ir pabėgėlio statusuas pagal Direktyvą […./../EB] [Priskyrimo direktyvą]Direktyvą 2004/83/EB, gali būti laikoma, kad prašytojui suteikta veiksminga teisės gynimo priemonė, jeigu teismas nusprendžia, kad teisės gynimo priemonė pagal šio straipsnio 1 dalį yra netaikytina arba greičiausiai nebūtųus sėkmingai panaudota, remiantis nepakankamu prašytojo interesu padėti nagrinėjimui. 611. Valstybės narės nacionalinės teisės aktuose taip pat gali nustatyti sąlygas, pagal kurias būtų daroma prielaida, kad prašytojas netiesiogiai atsiėmė arba atsisakė teisės gynimo priemonės pagal šio straipsnio 1 dalį, bei taisykles dėl procedūros, kurios reikia laikytis. VI SKYRIUS BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 4042 straipsnis Viešųjų institucijų galimybė apskųsti Ši direktyva neturi įtakos viešųjų institucijų galimybei apskųsti administracinius ir (arba) teismo sprendimus, kaip numatyta nacionalinės teisės aktuose. 4143 straipsnis Konfidencialumas Valstybės narės užtikrina, kad šią direktyvą įgyvendinančios valdžios institucijos laikytųsi konfidencialumo principo, kaip apibrėžta nacionalinės teisės aktuose, dėl bet kokios vykstant darbui gautos informacijos. ò naujas 44 straipsnis Bendradarbiavimas Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę ryšių palaikymo instituciją ir praneša jos adresą Komisijai. Komisija perduoda tą informaciją kitoms valstybėms narėms. Valstybės narės kartu su Komisija imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų tiesioginį kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. ê 2005/85/EB (pritaikytas) ð naujas 4245 straipsnis Ataskaita Ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 1 d. ð [...] ï Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip valstybės narės taiko šią direktyvą, ir pateikia pasiūlymus dėl reikalingų pakeitimų. Valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją, reikalingą tokiaios ataskaitaios parengtiimui. Pateikusi šią ataskaitą, Komisija mažiausiai kartą per dvejus metus ð penkerius metus ï praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip valstybės narės taiko šią direktyvą. 4346 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriaise, įsigalioję iki 2007 m. gruodžio 1 d., √ įsigaliojusiais ne vėliau negu [...], ∏ įgyvendinami šią direktyvą. √ [...] straipsniai [straipsniai, kurie, palyginti su ankstesne direktyva, pakeisti iš esmės] ∏. Dėl 15 straipsnio valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2008 m. gruodžio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai Jjos nedelsdamos praneša √ pateikia ∏ Komisijai √ tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę ∏. ò naujas Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais, įsigaliojusiais iki [treji metai nuo perkėlimo į nacionalinę teisę], įgyvendinama 27 straipsnio 3 dalis. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę. ê 2005/85/EB (pritaikytas) ð naujas Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. √Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, panaikinamą šia direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Valstybės narės nustato nuorodos darymo tvarką ir suformuluoja minėtą teiginį. ∏ Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų √ pagrindinių ∏ nacionalinės teisės nuostatų, kurias aprėpia ši direktyva, tekstus √ bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę ∏. 4447 straipsnis Pereinamojoasis laikotarpios nuostatos Valstybės narės taiko 4643 straipsnioyje 1 pastraipoje minėtus įstatymus ir kitus teisės aktus prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymams, pateiktiems po 2007 m. gruodžio 1 d. ð [...] ï, ir prieglobsčio statuso ð tarptautinės apsaugos ï panaikinimo procedūroms, pradėtoms po 2007 m. gruodžio 1 d ð [...] ï. ð Iki […] pateikti prašymai ir iki […] pradėtos pabėgėlio statuso panaikinimo procedūros reglamentuojamos įstatymais ir kitais teisės aktais pagal Direktyvą 2005/85/EB ï. ò naujas Po [...] pateiktiems tarptautinės apsaugos prašymams valstybės narės taiko 46 straipsnio 2 pastraipoje nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus. Iki [...] pateikti prašymai reglamentuojami įstatymais ir kitais teisės aktais pagal Direktyvą 2005/85/EB. ê 48 straipsnis Panaikinimas Direktyva 2005/85/EB panaikinama nuo [šios direktyvos 46 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos dienos], nepažeidžiant III priedo valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvos III priedo B dalyje nustatytais perkėlimo į nacionalinę teisę terminais. Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę. ê 2005/85/EB (pritaikytas) 4945 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuopo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje √ dienos ∏. ê [...] straipsniai taikomi nuo [dienos, einančios po nurodytosios 46 straipsnio pirmoje pastraipoje]. ê 2005/85/EB (pritaikytas) 4650 straipsnis Adresatai Pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį Šši direktyva yra skirta valstybėms narėms. Priimta [...] Europos Parlamento vardu Pirmininkas […] Tarybos vardu Pirmininkas […] ê 2005/85/EB I PRIEDAS Sąvokos „sSprendžiančiojisios institucijaos“ sąvokos apibrėžtisimas Įgyvendindama šios direktyvos nuostatas, jeigu ir toliau taikomos 1996 m. Pabėgėlių akto (su pakeitimais) 17 straipsnio 1 dalies nuostatos, Airija gali laikyti, kad: - „sprendžiančioji institucija“, numatyta šios direktyvos 2 straipsnio fe punkte, – tai Pabėgėlių prašymų komisaro tarnyba, nagrinėjanti, ar prašytojas atitinkamai turėtų ar neturėtų būti pripažintas pabėgėliu, ir - į „pirmosios instancijos sprendimą“, numatytą šios direktyvos 2 straipsnio fe punkte, taip pat turi būti įtrauktos Pabėgėlių prašymų komisaro rekomendacijos, ar prašytojas atitinkamai turi ar neturi būti pripažintas pabėgėliu. Airija praneš Komisijai apie bet kokius 1996 m. Pabėgėlių akto (su pakeitimais) 17 straipsnio 1 dalies nuostatų pakeitimus. II PRIEDAS Priskyrimas prie saugių kilmės šaliųsaugioms kilmės šalims, taikant 29 straipsnį ir 3330 straipsnio 1 dalį. Šalis laikoma saugia kilmės šalimi, kai, atsižvelgiant į teisinę padėtį, teisės aktų taikymą demokratinėje sistemoje ir bendras politines aplinkybes, gali būti įrodyta, kad joje iš esmės ir sistemingai nevykdomi persekiojimai, kaip apibrėžta Direktyvos […./../EB] [Priskyrimo direktyvos]2004/83/EB 9 straipsnyje, nėra kankinimo arba žiauraus ar žeminamnčio elgesio ar baudimo atvejų; ir nėra nesirenkamojo smurtochaotiškų smurto veiksmų, galinčioų kilti tarptautinio arba vidaus ginkluoto konflikto padėties metu, grėsmės. Atliekant tokį vertinimą, turi būti atsižvelgta, inter alia , į tai, kokio masto apsauga nuo persekiojimo ar netinkamo elgesio užtikrinama: a) taikant atitinkamus šalies įstatymus ir teisės aktus ir kokiu būdu jie taikomi; b) laikantis Europos konvencijoje dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir (arba) Tarptautinio civilinių ir politinių teisių pakte ir (arba) Konvencijoje prieš kankinimą išdėstytų teisių ir laisvių, visų pirma tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal minėtos Europos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį; c) pagal Ženevos konvenciją laikomasi asmens negrąžinimo principo; d) numatoma veiksmingų teisės gynimo priemonių, kovojant su tokiais teisių ir laisvių pažeidimais, sistema. ê 2005/85/EB ð naujas III PRIEDAS "Prašytojo" arba "prieglobsčio prašytojo" sąvokos apibrėžimas Įgyvendindindama šios direktyvos nuostatas, jeigu ir toliau taikomos 1992 m. lapkričio 26 d. "Ley 30/1992 de Régimen jurídico de las Administraciones Públicas y del Procedimiento Administrativo Común" ir 1998 m. liepos 13 d. "Ley 29/1998 reguladora de la Jurisdicción Contencioso-Administrativa", Ispanija gali laikyti, kad taikant V skyrių, šios direktyvos 2 straipsnio c punkte pateikta "prašytojo" arba "prieglobsčio prašytojo" sąvoka apima "apelianto" sąvoką, kaip nustatyta pirmiau minėtuose įstatymuose. Apeliantui suteikiamos tokios pačios garantijos kaip ir prašytojui arba prieglobsčio prašytojui, kaip nurodyta šioje direktyvoje, tam, kad jis galėtų naudotis teise į veiksmingą teisės gynimo priemonę, numatytą V skyriuje. Ispanija praneš Komisijai apie bet kokius svarbius pirmiau nurodyto įstatymo pakeitimus. ê III PRIEDAS A dalis Panaikinta direktyva (nurodyta 48 straipsnyje) Tarybos direktyva 2005/85/EB | (OL L 326, 2005 12 13, p. 13) | B dalis Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai (nurodyti 48 straipsnyje) Direktyva | Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai | Direktyva 2005/85/EB | Pirmas terminas: 2007 m. gruodžio 1 d. Antras terminas: 2008 m. gruodžio 1 d. | ê IV PRIEDAS ATITIKTIES LENTELė Direktyva 2005/85/EB | Ši direktyva | 1 straipsnis | 1 straipsnis | 2 straipsnio a punktas | 2 straipsnio a punktas | 2 straipsnio b punktas | 2 straipsnio b punktas | 2 straipsnio c punktas | 2 straipsnio c punktas | - | 2 straipsnio d punktas | 2 straipsnio d punktas | 2 straipsnio e punktas | 2 straipsnio e punktas | 2 straipsnio f punktas | 2 straipsnio f punktas | 2 straipsnio g punktas | - | 2 straipsnio h punktas | - | 2 straipsnio i punktas | 2 straipsnio g punktas | 2 straipsnio j punktas | - | 2 straipsnio k punktas | - | 2 straipsnio l punktas | 2 straipsnio h punktas | 2 straipsnio m punktas | 2 straipsnio i punktas | 2 straipsnio n punktas | 2 straipsnio j punktas | 2 straipsnio o punktas | 2 straipsnio k punktas | 2 straipsnio p punktas | 3 straipsnio 1 dalis | 3 straipsnio 1 dalis | 3 straipsnio 2 dalis | 3 straipsnio 2 dalis | 3 straipsnio 3 dalis | - | 3 straipsnio 4 dalis | 3 straipsnio 3 dalis | 4 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 4 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 4 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | - | - | 4 straipsnio 2 dalis | 4 straipsnio 2 dalis | 4 straipsnio 3 dalis | 4 straipsnio 3 dalis | 4 straipsnio 4 dalis | - | 4 straipsnio 5 dalis | 5 straipsnis | 5 straipsnis | 6 straipsnio 1 dalis | - | - | 6 straipsnio 1 dalis | - | 6 straipsnio 2 dalis | 6 straipsnio 2 dalis | 6 straipsnio 3 dalis | 6 straipsnio 3 dalis | 6 straipsnio 4 dalis | - | 6 straipsnio 5 dalis | - | 6 straipsnio 6 dalis | 6 straipsnio 4 dalis | 6 straipsnio 7 dalis | 6 straipsnio 5 dalis | - | - | 6 straipsnio 8 dalis | - | 6 straipsnio 9 dalis | - | 7 straipsnio 1–3 dalys | 7 straipsnio 1 dalis | 8 straipsnio 1 dalis | 7 straipsnio 2 dalis | 8 straipsnio 2 dalis | - | 8 straipsnio 3 dalis | 8 straipsnio 1 dalis | 9 straipsnio 1 dalis | - | 9 straipsnio 2 dalis | 8 straipsnio 2 dalies a punktas | 9 straipsnio 3 dalies a punktas | 8 straipsnio 2 dalies b punktas | 9 straipsnio 3 dalies b punktas | 8 straipsnio 2 dalies c punktas | 9 straipsnio 3 dalies c punktas | - | 9 straipsnio 3 dalies d punktas | 8 straipsnio 3 dalis | 9 straipsnio 4 dalis | 8 straipsnio 5 dalis | 9 straipsnio 5 dalis | 9 straipsnio 1 dalis | 10 straipsnio 1 dalis | 9 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa | 10 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa | 9 straipsnio 2 dalies antra pastraipa | - | 9 straipsnio 3 dalis | 10 straipsnio 3 dalis | - | 10 straipsnio 4 dalis | 10 straipsnis | 11 straipsnis | 11 straipsnis | 12 straipsnis | 12 straipsnio 1 dalis | 13 straipsnio 1 dalis | 12 straipsnio 2 dalies a punktas | 13 straipsnio 2 dalies a punktas | 12 straipsnio 2 dalies b punktas | - | 12 straipsnio 2 dalies c punktas | - | 12 straipsnio 3 dalis | 13 straipsnio 2 dalies b punktas | 12 straipsnio 4–6 dalys | 13 straipsnio 3–5 dalys | 13 straipsnio 1 ir 2 dalys | 14 straipsnio 1 ir 2 dalys | 13 straipsnio 3 dalies a punktas | 14 straipsnio 3 dalies a punktas | - | 14 straipsnio 3 dalies b punktas | 13 straipsnio 3 dalies b punktas | 14 straipsnio 3 dalies c punktas | - | 14 straipsnio 3 dalies d punktas | - | 14 straipsnio 3 dalies e punktas | 13 straipsnio 4 dalis | 14 straipsnio 4 dalis | 13 straipsnio 5 dalis | - | - | 15 straipsnis | 14 straipsnis | - | - | 16 straipsnis | - | 17 straipsnis | 15 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 3 dalies pirma pastraipa | 18 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 3 dalies pirma pastraipa | 15 straipsnio 3 dalies a punktas | - | 15 straipsnio 3 dalies b punktas | 18 straipsnio 3 dalies a punktas | 15 straipsnio 3 dalies c punktas | 18 straipsnio 3 dalies b punktas | 15 straipsnio 3 dalies d punktas | - | 15 straipsnio 3 dalies antra pastraipa | - | - | 18 straipsnio 3 dalies antra pastraipa | 15 straipsnio 4 dalis | 18 straipsnio 4 dalis | - | 18 straipsnio 5 dalis | 15 straipsnio 5 dalis | 18 straipsnio 6 dalis | 15 straipsnio 6 dalis | 18 straipsnio 7 dalis | 16 straipsnio 1 dalis | 19 straipsnio 1 dalis | 16 straipsnio 2 dalis | 19 straipsnio 2 dalis | - | 19 straipsnio 3 dalis | 16 straipsnio 3 dalis | 19 straipsnio 4 dalis | 16 straipsnio 4 dalis | 19 straipsnio 4 dalis | - | 20 straipsnio 1–3 dalys | 17 straipsnio 1 dalis | 21 straipsnio 1 dalis | 17 straipsnio 2 dalies a punktas | 21 straipsnio 2 dalies a punktas | 17 straipsnio 2 dalies b punktas | - | 17 straipsnio 2 dalies c punktas | 21 straipsnio 2 dalies b punktas | 17 straipsnio 3 dalis | - | 17 straipsnio 4 dalis | 21 straipsnio 3 dalis | - | 21 straipsnio 4 dalis | 17 straipsnio 5 dalis | 21 straipsnio 5 dalis | - | 21 straipsnio 6 dalis | 17 straipsnio 6 dalis | 21 straipsnio 7 dalis | 18 straipsnis | 22 straipsnis | 19 straipsnis | 23 straipsnis | 20 straipsnis | 24 straipsnis | 20 straipsnio 1 dalies a ir b punktai | 24 straipsnio 1 dalies a ir b punktai | 20 straipsnio 2 dalis | 24 straipsnio 2 dalis | - | 24 straipsnio 3 dalis | 21 straipsnis | 25 straipsnis | 22 straipsnis | 26 straipsnis | 23 straipsnis | 27 straipsnis | 23 straipsnio 1 dalis | 27 straipsnio 1 dalis | 23 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa | 27 straipsnio 2 dalis | 23 straipsnio 2 dalies antra pastraipa | - | - | 27 straipsnio 3 dalis | - | 27 straipsnio 4 dalis | 23 straipsnio 3 dalis | 27 straipsnio 5 dalis | 23 straipsnio 4 dalis | 27 straipsnio 6 dalis | 23 straipsnio 4 dalies a punktas | 27 straipsnio 6 dalies a punktas | 23 straipsnio 4 dalies b punktas | - | 23 straipsnio 4 dalies c punkto i papunktis | 27 straipsnio 6 dalies b punktas | 23 straipsnio 4 dalies c punkto ii papunktis | - | 23 straipsnio 4 dalies d punktas | 27 straipsnio 6 dalies c punktas | 23 straipsnio 4 dalies e punktas | - | 23 straipsnio 4 dalies f punktas | 27 straipsnio 6 dalies d punktas | 23 straipsnio 4 dalies g punktas | - | 23 straipsnio 4 dalies h punktas | - | 23 straipsnio 4 dalies i punktas | - | 23 straipsnio 4 dalies j punktas | 27 straipsnio 6 dalies f punktas | 23 straipsnio 4 dalies k–n punktai | - | 23 straipsnio 4 dalies o punktas | 27 straipsnio 6 dalies e punktas | - | 27 straipsnio 7 dalis | - | 27 straipsnio 8 dalis | - | 27 straipsnio 9 dalis | - | 28 straipsnis | 24 straipsnis | - | 25 straipsnis | 29 straipsnis | 25 straipsnio 1 dalis | 29 straipsnio 1 dalis | 25 straipsnio 2 dalies a–c punktai | 29 straipsnio 2 dalies a–c punktai | 25 straipsnio 2 dalies d ir e punktai | - | 25 straipsnio 2 dalies f ir g punktai | 29 straipsnio 2 dalies d ir e punktai | - | 30 straipsnis | 26 straipsnis | 31 straipsnis | 27 straipsnis | 32 straipsnis | 27 straipsnio 1 dalies a punktas | 32 straipsnio 1 dalies a punktas | - | 32 straipsnio 1 dalies b punktas | 27 straipsnio 1 dalies b–d punktai | 32 straipsnio 1 dalies c–e punktai | 27 straipsnio 2–5 dalys | 32 straipsnio 2–5 dalys | 28 straipsnis | - | 29 straipsnis | - | 30 straipsnis | 33 straipsnis | 30 straipsnio 2–4 dalys | - | - | 33 straipsnio 2 dalis | 30 straipsnio 5 dalis | 33 straipsnio 3 dalis | 30 straipsnio 6 dalis | 33 straipsnio 4 dalis | 31 straipsnis | 34 straipsnis | 31 straipsnio 2 dalis | - | 31 straipsnio 3 dalis | 34 straipsnio 2 dalis | 32 straipsnio 1–7 dalys | 35 straipsnio 1–7 dalys | - | 35 straipsnio 8 ir 9 dalys | 33 straipsnis | - | 34 straipsnis | 36 straipsnis | 34 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas | 36 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas | 34 straipsnio 2 dalies b punktas | - | 34 straipsnio 2 dalies c punktas | 36 straipsnio 2 dalies b punktas | 34 straipsnio 3 dalies a ir b punktai | 36 straipsnio 3 dalies a ir b punktai | 35 straipsnio 1 dalis | 37 straipsnio 1 dalies a punktas | - | 37 straipsnio 1 dalies b punktas | 35 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies a–f punktai | - | 35 straipsnio 4 dalis | 37 straipsnio 2 dalis | 35 straipsnio 5 dalis | 37 straipsnio 3 dalis | 36 straipsnio 1 dalis–2 dalies c punktas | 38 straipsnio 1 dalis–2 dalies c punktas | 36 straipsnio 2 dalies d punktas | - | 36 straipsnio 3 dalis | - | 36 straipsnio 4 dalis | 38 straipsnio 3 dalis | 36 straipsnio 5 dalis | 38 straipsnio 4 dalis | 36 straipsnio 6 dalis | 38 straipsnio 5 dalis | 36 straipsnio 7 dalis | - | 37 straipsnis | 39 straipsnis | 38 straipsnis | 40 straipsnis | 39 straipsnis | 41 straipsnis | 39 straipsnio 1 dalies a punktas | 41 straipsnio 1 dalies a punktas | - | 41 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis | 39 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis | 41 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis | 39 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis | 41 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis | 39 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis | - | 39 straipsnio 1 dalies b punktas | 41 straipsnio 1 dalies b punktas | 39 straipsnio 1 dalies c ir d punktai | - | 39 straipsnio 1 dalies e punktas | 41 straipsnio 1 dalies c punktas | - | 41 straipsnio 2 ir 3 dalys | 39 straipsnio 2 dalis | 41 straipsnio 4 dalis | 39 straipsnio 3 dalis | - | - | 41 straipsnio 5–8 dalys | 39 straipsnio 4 dalis | 41 straipsnio 9 dalis | 39 straipsnio 5 dalis | 41 straipsnio 10 dalis | 39 straipsnio 6 dalis | 41 straipsnio 11 dalis | 40 straipsnis | 42 straipsnis | 41 straipsnis | 43 straipsnis | - | 44 straipsnis | 42 straipsnis | 45 straipsnis | 43 straipsnis | 46 straipsnis | 44 straipsnis | 47 straipsnis | - | 48 straipsnis | 45 straipsnis | 49 straipsnis | 46 straipsnis | 50 straipsnis | I priedas | I priedas | II priedas | II priedas | III priedas | - | - | III priedas | - | IV priedas | [1] OL L 326, 2005 12 13, p. 13. [2] Žalioji knyga dėl būsimosios bendros Europos prieglobsčio sistemos (COM (2007) 301). [3] Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL L 304, 2004 9 30, p. 12). [4] 2008 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prieglobsčio politikos planas. Kompleksinis požiūris į apsaugą Europos Sąjungoje“ (COM (2008) 360). [5] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo pasiūlymas (COM (2009) 66). [6] Europos imigracijos ir prieglobsčio paktas, Tarybos dokumentas Nr. 13440/08. [7] Žr. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Veiksmingesnė Europos bendra prieglobsčio suteikimo sistema: vienintelė procedūra – tolimesnis etapas“ (COM (2004) 503), 2004 7 15. [8] 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 343/2003, nustatantis valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (OL L 50, 2003 2 25, p. 1). [9] Išsamesnė informacija apie nacionalinės teisės aktus ir praktiką pateikiama prie šio pasiūlymo pridedamame poveikio vertinime. [10] OL C […], […], p. […]. [11] OL C […], […], p. […]. [12] OL C […], […], p. […]. [13] OL C […], […], p. […]. [14] OL L 326, 2005 12 13, p. 13. [15] OL L 304, 2004 9 13, p. 12. [16] OL L 50, 2003 2 25, p.1. [17] OL L 348, 2008 12 24, p. 98. [18] 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002 7 18, p. 1). [19] OL L 31, 2003 2 6, p. 18.