[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 2009 9 23 KOM(2009) 499 galutinis 2009/0140 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl Bendrijos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos steigimo { KOM(2009) 500 galutinis}{KOM(2009) 501 galutinis}{KOM(2009) 502 galutinis}{KOM(2009) 503 galutinis}{SEK(2009) 1234}{SEK(2009) 1235} AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. Pasiūlymo aplinkybės Dabartinė finansų krizė išryškino ES priežiūros sistemos, kuri nežiūrint didelės finansų rinkų integravimo pažangos ir išaugusios tarpvalstybinių subjektų svarbos vis dar vykdoma pagal skirtingas nacionalines taisykles, trūkumus. Tokiomis aplinkybėmis Pirmininkas J. M. Barroso paprašė, kad aukšto lygio ekspertų grupė, kuriai pirmininkauja buvęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) generalinis direktorius Jacques‘as de Larosière, pateiktų rekomendacijų, kaip sukurti veiksmingesnę, labiau integruotą ir tvaresnę priežiūros sistemą. Svarbiausios de Larosière grupės rekomendacijos: i) Įsteigti Europos sisteminės rizikos valdybą (ESRV), kuri būtų atsakinga už finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą Bendrijoje, siekiant išvengti sisteminės rizikos arba ją sušvelninti, vengti plataus masto finansinių sunkumų, prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo ir užtikrinti tvarų finansų sektoriaus indėlį į ekonomikos augimą. ii) Sukurti Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS), kurią sudarytų nacionalinių finansų priežiūros institucijų, veikiančių kartu su naujosiomis Europos priežiūros institucijomis (EPI), sukurtomis pertvarkius esamus Europos priežiūros institucijų komitetus[1] į Europos bankininkystės instituciją (EBI), Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją (EVPRI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją (EDPPI), tinklas. EFPIS turėtų būti pagrįsta bendrais vienas kitą papildančiais įsipareigojimais, suderinant nacionalinę įmonių priežiūrą ir tam tikrų užduočių centralizavimą Europos lygmeniu. EFPIS taip pat būtų skatinama derinti taisykles ir priežiūros praktiką bei užtikrinti vienodą jų taikymą. 2009 m. kovo mėn. Komisija ir Europos Vadovų Taryba iš esmės pritarė de Larosière grupės rekomendacijoms. 2009 m. gegužės 27 d. Komisija paskelbė komunikatą „Europos finansų priežiūra“, kuriame išsamiai aprašyta, kaip galima būtų įgyvendinti šias rekomendacijas, daugiausia dėmesio skiriant siūlomų EFPIS ir ESRV steigimui. 2009 m. birželio 9 d. Ekonomikos ir finansų taryba priėmė detalias išvadas, kuriose ji pritarė Komisijos komunikate išdėstytiems tikslams ir pabrėžė, kad būtina plačiu mastu stiprinti finansinį stabilumą, reglamentavimą ir priežiūrą ES. 2009 m. birželio 18–19 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad Komisijos gegužės mėn. komunikate ir Ekonomikos ir finansų tarybos išvadose padėtas pagrindas naujai mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo priežiūros sistemai kurti. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos pateikti visus būtinus pasiūlymus ne vėliau kaip iki 2009 m. rudens pradžios, kad per 2010 m. naujoji sistema būtų visiškai įgyvendinta. 2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis Komisija surengė dvi atviras konsultacijas dėl viso paketo, t. y., tiek dėl EFPIS, tiek dėl ESRV. Pirmoji konsultacija surengta paskelbus de Larosière grupės ataskaitą ir tęsėsi nuo 2009 m. kovo 10 d. iki balandžio 10 d., o jos rezultatai panaudoti Komisijos komunikate „Europos finansų priežiūra“, paskelbtame 2009 m. gegužės 27 d. 116 gautų viešųjų pastabų santrauką galima rasti: http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/docs/2009/fin_supervision/summary_en.pdf Antroji konsultacija vyko nuo 2009 m. gegužės 27 d. iki liepos 15 d. ir visi finansinių paslaugų sektoriaus operatoriai ir juos atstovaujančios įstaigos, reguliavimo institucijos, priežiūros institucijos, kitos suinteresuotosios šalys buvo kviečiami pateikti pastabas apie išsamesnes reformas, pristatytas 2009 m. gegužės mėn. komunikate. Gautose pastabose daugiausia buvo pritariama siūlomoms reformoms ir komentuojami konkretūs siūlomų ESRV ir EFPIS aspektai. Gautų viešųjų pastabų santrauką galima rasti: http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/docs/2009/fin_supervision_may/replies_summary_en.pd 3. Poveikio vertinimas Kartu su 2009 m. gegužės mėn. komunikatu buvo pateiktas poveikio vertinimas, kuriame analizuojamos pagrindinės politinės galimybės, susijusios su EFPIS ir ESRV steigimu. Tačiau dėl konkrečių pasiūlymo aspektų parengtas antras poveikio vertinimas ir jį galima rasti Komisijos interneto svetainėje. 4. Teisiniai pasiūlymo aspektai Tik nustačius tvarką, pagal kurią tinkamai pripažįstama mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo rizikos tarpusavio priklausomybė, visos suinteresuotosios šalys, pvz., finansų įstaigos, investuotojai ir vartotojai, galės pakankamai ja pasitikėti, kad imtųsi tarpvalstybinės finansinės veiklos. Praeityje vykdant rizikos ribojimo priežiūrą pernelyg dažnai visas dėmesys buvo sutelktas vien į mikrolygio priežiūrą: priežiūros institucijos vertino atskirų finansų įstaigų balansus, deramai neatsižvelgdamos į įstaigų tarpusavio sąsajas ir į įstaigų ir visos finansų sistemos sąsajas. Makrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucijų pareiga yra užtikrinti šį platesnį požiūrį. Šios priežiūros institucijos stebės ir vertins potencialią riziką finansiniam stabilumui, kylančią dėl pokyčių sektorių lygmeniu arba visos finansų sistemos lygmeniu. Spręsdama su tokia rizika susijusias problemas, ESRV būtų esminė integruotos ES priežiūros struktūros dalis; ta struktūra būtina siekiant skatinti valstybes nares laiku ir nuosekliai duoti politinį atsaką ir taip išvengti skirtingų požiūrių bei pagerinti vidaus rinkos veikimą. ESRV steigiama remiantis EB sutarties 95 straipsniu kaip juridinio asmens statuso neturinti įstaiga. Šiuo teisiniu pagrindu užtikrinama, kad ESRV turėtų esmines pirmiau nurodytas savybes ir įgaliojimą, apimantį visą finansų sektorių be jokių išimčių. Be to, taip ESRV kartu su EFPIS galėtų sudaryti bendrą novatorišką finansų priežiūros sistemą, tuo pat metu ir toliau aiškiai atskiriant ESRV ir kitų institucijų atsakomybę. Reglamentą, kuriuo įsteigiama ESRV, papildo Tarybos sprendimas, kuriuo Europos centriniam bankui (ECB) skiriama užduotis užtikrinti ESRV sekretoriato paslaugas. Atitinkamai ECB teiks administracinę, logistinę, statistinę ir analitinę paramą ESRV. Šiuo sprendimu pirmą kartą bus įgyvendinta EB sutarties 105 straipsnio 6 dalis, kurioje numatyta galimybė, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su ECB bei gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali vieningai spręsdama skirti ECB konkrečius uždavinius, susijusius su rizikos ribojimo priežiūra. 5. Poveikis biudžetui Biudžeto išlaidas, susijusias su ESRV, padengs ECB ir jos neturės tiesioginio poveikio Bendrijos biudžetui. Tokios paramos išlaidos priklausys nuo to, kiek bus galima panaudoti esamus ECB darbuotojus ir išteklius ESRV sekretoriato užduotims atlikti. 6. Išsamus pasiūlymo paaiškinimas Norint įsteigti ESRV kaip naują Europos įstaigą, nepriklausomą nuo esamų struktūrų, reikalingas Tarybos reglamentas. 6.1. ESRV įsteigimas ESRV yra visiškai nauja precedento neturinti Europos įstaiga, kuri bus atsakinga už makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. ESRV tikslas yra trejopas: - ji plėtoja Europos makrolygio rizikos ribojimo perspektyvą, siekdama spręsti fragmentiškos individualios nacionaliniu lygmeniu atliekamos rizikos analizės problemą; - ji padidina išankstinio įspėjimo mechanizmo efektyvumą, gerindama mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo analizės sąveiką. Atskirų įmonių patikimumas buvo pernelyg dažnai prižiūrimas izoliuotai, mažai dėmesio skiriant savitarpio priklausomybės laipsniui finansų sistemoje; - ji sudaro sąlygas atitinkamoms institucijoms imtis veiksmų atsižvelgiant į rizikos vertinimą. Atsižvelgiant į plačią jos uždavinių taikymo sritį ir subtilumą, ESRV sumanyta ne kaip įstaiga, turinti juridinio asmens statusą ir privalomus įgaliojimus, o greičiau kaip įstaiga, kurios teisėtumas pagrįstas jos reputacija, įgyta dėl nepriklausomų sprendimų, aukštos kokybės analizės ir taiklių išvadų. Pagrindinis ESRV sprendžiamasis organas bus Generalinė valdyba. Generalinės valdybos sudėtis yra iš esmės svarbi ESRV efektyvumui. Nuspręsta užtikrinti reikšmingą centrinių bankų atstovavimą. Daugumoje valstybių narių centriniams bankams tenka tam tikra dalis atsakomybės už finansų sektoriaus makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. Dėl šios atsakomybės ir įgytos patirties centriniai bankai turi geras galimybes prisidėti prie finansų sektoriaus ir platesnės makroekonominės aplinkos tarpusavio sąsajų poveikio finansiniam stabilumui analizės. Analitinį darbą dirbs ir logistinę paramą ESRV teiks sekretoriatas, kuriuo pasirūpins Europos centrinis bankas. Tai, kad sekretoriatas priklausys ECB, sudarys galimybę ESRV pasinaudoti didele ECB makrolygio rizikos ribojimo patirtimi ir jo pagrindiniu vaidmeniu ES pinigų sistemoje. Bendradarbiaudamas su nacionaliniais centriniais bankais, Europos centrinis bankas renka ir platina įvairius pinigų statistinius duomenis ir su finansų įstaigomis susijusių rodiklių duomenis. Europos centrinis bankas ir Eurosistema stebi cikliškus ir struktūrinius pokyčius euro zonos ir (arba) ES bankų sektoriuje bei kituose finansų sektoriuose, siekdami įvertinti galimą finansų sektoriaus pažeidžiamumą ir jo atsparumą galimiems sukrėtimams. 6.2. ESRV užduotys ir įgaliojimai ESRV neturės jokių teisiškai privalomų įgaliojimų nustatyti priemones valstybėms narėms ar nacionalinėms valdžios institucijoms. Ji sumanyta kaip reputacija pagrista įstaiga, kurio aukšto lygio sudėtis moraliniu autoritetu turėtų daryti įtaką politikos formuotojų ir priežiūros institucijų veiksmams. Šiuo tikslu ji ne tik teiks aukštos kokybės makrolygio rizikos ribojimo situacijos įvertinimą, bet taip pat gali įspėti apie riziką ir teikti rekomendacijas, nurodydama galimas disbalanso problemas finansų sistemoje, dėl kurių gali padidėti sisteminė rizika, ir atitinkamus taisomuosius veiksmus. ESRV vykdys labai įvairią veiklą, neapsiribodama konkretaus tipo įmonėmis ar rinkomis. Įspėjimai ir rekomendacijos gali būti susiję su bet kokiais finansų sistemos aspektais, dėl kurių gali kilti sisteminė rizika. Spręsdama su makrolygio rizikos ribojimo priežiūra susijusius klausimus ji taip pat bendradarbiaus su atitinkamomis tarptautinėmis finansų institucijomis (TVF, Finansinio stabilumo taryba…) ir trečiųjų šalių įstaigomis. Kadangi šis pasiūlymas paremtas Sutarties 95 straipsniu, jis svarbus Europos ekonominei erdvei (EEE). EEE priklausančių ELPA šalių ir ESRV bendradarbiavimo tvarka bus aptarta EEE jungtiniame komitete. 6.2.1. Įspėjimai ir rekomendacijos Svarbiausias ESRV vaidmuo yra nustatyti sisteminę riziką ir padėti išvengti jos poveikio ES finansų sistemai arba jį sušvelninti. Šiuo tikslu ESRV gali teikti įspėjimus dėl rizikos. Šie įspėjimai turėtų paskatinti anksti imtis veiksmų, kad būtų išvengta didesnių problemų susikaupimo ir galiausiai krizės ateityje. Jei reikia, ESRV taip pat gali rekomenduoti konkrečius veiksmus nustatytai rizikai šalinti. ESRV rekomendacijos nebus teisiškai privalomos. Tačiau rekomendacijų adresatai negali likti abejingi nustatytai rizikai ir turėtų vienaip ar kitaip į ją reaguoti. Jei adresatas sutinka su rekomendacija, jis privalo informuoti apie visus veiksmus, kurių ėmėsi atsižvelgdamas į rekomendacijos nurodymus. Jei adresatas nesutinka su rekomendacija ir nusprendžia nesiimti veiksmų, jis turi tinkamai paaiškinti savo neveikimo priežastis. Taigi, ESRV pateiktos rekomendacijos negali būti tiesiog ignoruojamos. Kiekvienu atskiru atveju ESRV nusprendžia, ar įspėjimai ir rekomendacijos turi būti viešinami. Iš vienos pusės, rekomendacijos paskelbimas gali padidinti spaudimą neatidėliojant imtis taisomųjų veiksmų. Iš kitos pusės, tai gali sukelti neigiamą finansų rinkos reakciją. Turint omeny sprendimo dėl įspėjimų ir rekomendacijų paskelbimo subtilų pobūdį, tokie sprendimai turėtų būti priimami atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Be to, įspėjimai ir rekomendacijos neturėtų būti skelbiami viešai, nebent kvalifikuota dviejų trečdalių Generalinės valdybos dauguma nuspręstų kitaip. Įspėjimų ir rekomendacijų adresatais gali būti visa Bendrija, viena arba kelios valstybės narės, viena arba kelios Europos priežiūros institucijos ir viena arba kelios nacionalinės priežiūros institucijos. Visi įspėjimai ir rekomendacijos turėtų būti perduodami per Tarybą, o susiję su priežiūros klausimais turėtų būti taip pat perduodami atitinkamai EPI. Įspėjimų ir rekomendacijų perdavimas Tarybai ir EPI numatytas ne kaip būdas sušvelninti jų turinį; priešingai, taip siekiama padidinti moralinį spaudimą adresatui veikti arba pasiaiškinti ir sudaryti galimybę Tarybai pateikti pastabų. 6.2.2. Galimybė susipažinti su informacija Finansų įstaigų ir rinkų tarpusavio priklausomybė rodo, kad potencialią sisteminę riziką reikėtų stebėti ir vertinti remiantis įvairiais svarbiais makroekonominiais ir mikrofinansiniais duomenimis ir rodikliais. Todėl ESRV turėtų turėti galimybę naudotis visa informacija, reikalinga jos pareigoms vykdyti, tuo pačiu užtikrinant šių duomenų konfidencialumą. ESRV galės remtis išsamiais duomenimis apie pinigų ir finansų įstaigas, kuriuos ECB jau yra surinkęs per Eurosistemą. Kad galėtų vykdyti savo užduotis ir užtikrinti reikiamą mikrolygio priežiūros institucijų ir ESRV veiklos nuoseklumą, ESRV papildomai per savo sekretoriatą galės prašyti EPI pateikti informaciją apibendrinta arba suvestine forma. Jei tokios informacijos nebūtų (arba ji būtų neprieinama), ESRV turės galimybę paprašyti duomenų tiesiogiai iš nacionalinių priežiūros institucijų, nacionalinių centrinių bankų (NCB) ar kitų valstybių narių institucijų. Be to reglamentu numatoma bendra prievolė EPI, NCB ir valstybėms narėms teikti ESRV visą informaciją, reikalingą jos užduotims vykdyti, tokiu būdu užtikrinant plačią prieigą prie makrolygio rizikos ribojimo analizei reikalingų duomenų. Kadangi kai kurios atskiros įstaigos gali būti sisteminio pobūdžio (dėl jų dydžio, sąsajų su kitomis finansų įstaigomis arba rizikos pobūdžio), ESRV – per savo sekretoriatą – taip pat turi galimybę pasinaudoti atskirų įstaigų duomenimis pateikusi pagrįstą prašymą EPI. 6.3. Santykiai su EFPIS Siūloma ES priežiūros sistema veiks sėkmingai tik tuomet, jei ESRV ir ESFPIS veiksmingai bendradarbiaus. Reformos tikslas ir yra užtikrinti sklandesnį priežiūros institucijų bendradarbiavimą vykdant makrolygio ir mikrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. Makrolygio rizikos ribojimo priežiūros užduotims atlikti ESRV turės laiku gauti suderintus mikrolygio duomenis, o mikrolygio rizikos ribojimo priežiūrą vykdančioms nacionalinėms institucijoms bus naudinga ESRV turima informacija apie makrolygio rizikos ribojimo aplinką. Reglamentuose taip pat nurodoma tvarka, kurios turi laikytis EPI, įgyvendindamos ESRV rekomendacijas, ir kaip EPI turi naudotis savo įgaliojimais, siekdama užtikrinti, kad laiku būtų imtasi veiksmų atsižvelgiant į vienai ar kelioms kompetentingoms nacionalinėms priežiūros institucijoms skirtas rekomendacijas. 6.4. Konfidencialumas ESRV Generalinės tarybos nariai ir ESRV dirbantis personalas privalo laikytis įpareigojimo išlaikyti profesinę paslaptį. Bet kokia Generalinės tarybos narių arba asmenų, susijusių su ESRV, gauta konfidenciali informacija neatskleidžiama išorės šalims, nebent ji būtų pateikta tokia apibendrinta ar suvestine forma, kad nebūtų įmanoma nustatyti atskirų įstaigų. Šios konfidencialumo taisyklės visų pirma taikomos ECB darbuotojams, nes ECB užtikrina ESRV sekretoriato paslaugas. Šiuo požiūriu informacija, gauta ECB kaip ESRV sekretoriato, naudojama tik ESRV užduotims įgyvendinti. Pagal galiojančią ES institucijų praktiką asmenys, dirbę kartu su ESRV, netgi baigę vykdyti savo pareigas vis dar bus susaistyti konfidencialumo įpareigojimo. Adresatai, Taryba ir EPI taip pat imasi būtinų priemonių įspėjimų ir rekomendacijų konfidencialumui išsaugoti. 6.5. ESRV vidaus organizacija ESRV sudaro: i) Generalinė valdyba; ii) Valdymo komitetas ir iii) sekretoriatas. 6.5.1. Generalinė valdyba Generalinė valdyba yra sprendimus priimantis ESRV organas, todėl ji bus atsakinga už šio aiškinamojo memorandumo 6.2.1 skirsnyje aprašytų įspėjimų ir rekomendacijų teikimą. Balsavimo teisę turintys Generalinės valdybos nariai yra: - nacionalinių centrinių bankų valdytojai; - ECB pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas; - Europos Komisijos narys; - trijų Europos priežiūros institucijų pirmininkai. Balsavimo teisės neturintys Generalinės valdybos nariai yra: - po vieną aukšto lygio kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos atstovą iš kiekvienos valstybės narės; - Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas. Nacionalinių priežiūros institucijų atstovai gali keistis, priklausomai nuo svarstomų klausimų (toks keitimasis bus būtinas daugelyje valstybių narių, kuriose, pavyzdžiui, finansų ir draudimo sektorius prižiūri skirtingos priežiūros institucijos). Valdybos nariai veikia nešališkai. Tai reiškia, kad vykdydami su ESRV susijusią veiklą jie nevykdo kurios nors vienos valstybės narės nurodymų ir neatsižvelgia į jos vienos interesus. Nešališkumas yra esminis reikalavimas, nes atskiros valstybės narės interesai ne visuomet sutampa su pagrindiniu ESRV tikslu palaikyti finansinį stabilumą visoje Europos Sąjungoje. Balsavimo teisę turintys Generalinės valdybos nariai turi po vieną balsą. Generalinės valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl įspėjimo ar rekomendacijos viešo skelbimo, kuriam reikalinga kvalifikuota dviejų trečdalių balsų dauguma. Pagal įprastą praktiką balsuojant reikalingas kvorumas. Generalinė valdyba renkasi ne mažiau kaip 4 kartus per metus. Posėdžiai šaukiami pirmininko iniciatyva arba vieno trečdalio balsavimo teisę turinčių narių prašymu. 6.5.2. Pirmininkas Pirmininkas renkamas 5 metams iš ESRV Generalinės valdybos narių, kurie taip pat yra ECB Generalinės tarybos nariai. Pirmininkas pirmininkauja Generalinei valdybai bei Valdymo komitetui ir Generalinės valdybos vardu duoda nurodymus ESRV sekretoriatui. Pirmininkas gali savo iniciatyva sušaukti neeilinį Generalinės valdybos posėdį. Balsuojant Generalinėje valdyboje, Pirmininkas turi lemiamą balsą, kai balsai pasiskirsto po lygiai. Pirmininkas atstovauja ESRV. 6.5.3. Valdymo komitetas Atsižvelgiant į Generalinės valdybos, kurioje iš viso yra 61 narys, dydį, Valdymo komitetas padeda Generalinei valdybai priimti sprendimus. Valdymo komitetas rengia Generalinės valdybos posėdžius, peržiūri dokumentus, kurie bus svarstomi, ir stebi ESRV vykdomo darbo pažangą. Valdymo komitetą sudaro Generalinės valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, trijų EPI pirmininkai, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, Komisijos narys ir penki Generalinės valdybos nariai, kurie taip pat yra ECB Generalinės tarybos nariai (12 narių). 6.5.4. Sekretoriatas ECB užtikrins ESRV sekretoriato paslaugas. Sekretoriatas gaus nurodymus tiesiogiai iš Generalinės valdybos pirmininko. Sekretoriato vadovą skiria ECB, pasitaręs su ESRV Generaline valdyba. Sekretoriatas teikia analitinę, statistinę, administracinę ir logistinę paramą ESRV, įskaitant pasirengimą posėdžiams, ESRV skirtos kokybinės ir kiekybinės informacijos rinkimą ir apdorojimą, ESRV užduočių įgyvendinimui reikalingos analizės ir vertinimų atlikimą. Sekretoriatas taip pat teikia paramą patariamajam techniniam komitetui (žr. 6.5.5.). 6.5.5 Patariamasis techninis komitetas ir kiti konsultacijų šaltiniai Patariamojo techninio komiteto (toliau – PTK) vaidmuo yra teikti Generalinei valdybai konsultacijas ir pagalbą ESRV kompetencijai priklausančiais klausimais pastarajai paprašius. PTK nariai: - po vieną atstovą iš kiekvieno nacionalinio centrinio banko; - vienas Europos centrinio banko atstovas; - po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės nacionalinės priežiūros institucijos; - po vieną atstovą iš kiekvienos Europos priežiūros institucijos; - du Europos Komisijos atstovai; - vienas Ekonomikos ir finansų komiteto atstovas. PTK pirmininką skiria Generalinė valdyba savo pirmininko siūlymu. Nacionalinių priežiūros institucijų atstovas gali keistis priklausomai nuo svarstomų klausimų. 6.6. Įpareigojimai teikti ataskaitas ESRV yra atskaitinga Europos Parlamentui ir Tarybai, todėl mažiausiai kartą per metus teikia jiems ataskaitas. Europos Parlamentas ir Taryba gali taip pat paprašyti, kad ESRV ataskaitas teiktų dažniau. 2009/0140 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl Bendrijos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos steigimo EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[2], atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę[3], atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[4], laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje[5] nustatytos tvarkos, kadangi: (1) Finansų krizė atskleidė svarbių finansų priežiūros sistemos, kurią taikant nepavyko išvengti pernelyg didelės rizikos susidarymo finansų sektoriuje, trūkumų ir ypač išryškino silpnąsias esamos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros vietas. (2) 2008 m. lapkričio mėn. Komisija įgaliojo Jacques de Larosière pirmininkaujamą aukšto lygio grupę (toliau – de Larosière grupė) pateikti rekomendacijų Komisijai, kaip sustiprinti Europos priežiūros priemones siekiant geriau apsaugoti jos piliečius ir atkurti pasitikėjimą finansų sistema. (3) Savo galutinėje ataskaitoje, pateiktoje 2009 m. vasario 25 d., de Larosière grupė rekomendavo, be kita ko, įsteigti Bendrijos lygio įstaigą, kuriai būtų pavesta visos finansų sistemos rizikos priežiūra. (4) 2009 m. kovo 4 d. pranešime „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“[6] Komisija palankiai įvertino ir visapusiškai palaikė de Larosière grupės rekomendacijas. 2009 m. kovo 19–20 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba pritarė poreikiui gerinti ES finansų įstaigų reguliavimą ir priežiūrą ir pasinaudoti de Larosière grupės ataskaita kaip pagrindu veikti. (5) 2009 m. gegužės 27 d. komunikate „Europos finansų priežiūra“[7] Komisija numatė keletą esamų finansinio stabilumo apsaugos priemonių ES lygiu reformų, įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV), atsakingos už makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, sukūrimą. 2009 m. birželio 9 d. Taryba, o birželio 18 ir 19 d. ir Europos Vadovų Taryba savo posėdžiuose pritarė Komisijos nuomonei ir palankiai įvertino Komisijos ketinimą pateikti teisės aktų pasiūlymus, kad naujoji sistema būtų įvesta per 2010 m. Pritardama Komisijos nuomonei, ji inter alia padarė išvadą, kad ECB „turėtų teikti analitinę, statistinę, administracinę ir logistinę paramą ESRV, taip pat techniniais klausimais konsultuojantis su nacionaliniais centriniais bankais ir priežiūros institucijomis“. (6) Taikant dabartinę Bendrijos tvarką, makrolygio rizikos ribojimo priežiūrai skiriama per mažai dėmesio. Atsakomybė už makrolygio rizikos ribojimo analizę išlieka fragmentiška, ją vykdo įvairios institucijos skirtingais lygmenimis ir nėra mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinta, kad makrolygio rizikos ribojimo rizika būtų tinkamai nustatyta, įspėjimai ir rekomendacijos būtų aiškiai pateikti, ir į juos būtų atsižvelgta ir imtasi veiksmų. (7) Bendrijai reikia specialios įstaigos, atsakingos už visos ES finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, kuri nustatytų riziką finansiniam stabilumui ir prireikus teiktų įspėjimus dėl rizikos ir rekomendacijas dėl veiksmų su tokia rizika susijusioms problemoms spręsti. Todėl Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) turėtų būti įsteigta kaip nauja nepriklausoma įstaiga, atsakinga už ES lygmens makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. (8) Prireikus ESRV turėtų teikti bendro pobūdžio įspėjimus ir rekomendacijas, susijusius su visa Bendrija, atskira valstybe nare arba valstybių narių grupėmis, nurodydama konkretų terminą, per kurį turi būti duotas atitinkamas politinis atsakas. (9) Siekiant padidinti jų svorį ir teisėtumą, tokie įspėjimai ir rekomendacijos turėtų būti perduodami per Tarybą ir, kai reikia, per Europos bankininkystės instituciją, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. …/…[8], Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. …/…[9], ir Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. …/…[10]. (10) ESRV, remdamasi adresatų ataskaitomis, taip pat turėtų stebėti, kaip laikomasi jos rekomendacijų, siekdama užtikrinti, kad į jos įspėjimus ir rekomendacijas būtų tinkamai atsižvelgiama. Rekomendacijų adresatai turėtų imtis veiksmų joms įgyvendinti, nebent neveikimą būtų galima tinkamai pagrįsti („veikimo arba pasiaiškinimo“ mechanizmas). (11) ESRV turėtų nuspręsti, ar rekomendacija turėtų būti laikoma konfidencialia ar ją reikėtų paskelbti viešai, turėdama omenyje tai, kad tam tikromis aplinkybėmis viešas atskleidimas gali padėti paskatinti laikytis rekomendacijų. (12) ESRV turėtų atsiskaityti Europos Parlamentui ir Tarybai ne rečiau kaip kartą per metus, o plataus masto finansinio nuosmukio atveju – dar dažniau. (13) Dėl savo patirties ir atsakomybės finansinio stabilumo srityje ECB ir nacionaliniai centriniai bankai turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį vykdant makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. Makrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucijų dalyvavimas ESRV darbe yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad makrolygio rizikos ribojimo rizikos įvertinimas būtų paremtas išsamia ir tikslia informacija apie pokyčius finansų sistemoje. Atitinkamai, Europos priežiūros institucijų pirmininkai turėtų būti balsavimo teisę turintys nariai, o nacionalinės priežiūros institucijos (po vieną iš kiekvienos valstybės narės) turėtų dalyvauti kaip balsavimo teisės neturintys nariai. (14) Komisijos nario dalyvavimas padės užtikrinti sąsają su Bendrijos makroekonomine ir finansų priežiūra, o Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko dalyvavimas parodo finansų ministerijų vaidmenį palaikant finansinį stabilumą. (15) Labai svarbu, kad ESRV nariai vykdytų savo pareigas nešališkai ir rūpintųsi tik visos Europos Sąjungos finansiniu stabilumu. Balsuojant ESRV dėl įspėjimų ir rekomendacijų balsai neturėtų būti skirstomi pagal svorį ir sprendimai turėtų būti visada priimami paprasta balsų dauguma. (16) Finansų įstaigų ir rinkų tarpusavio priklausomybė rodo, kad potencialią sisteminę riziką reikėtų stebėti ir vertinti remiantis įvairiais svarbiais makroekonominiais ir mikrofinansiniais duomenimis ir rodikliais. Todėl ESRV turėtų turėti galimybę naudotis visa informacija, reikalinga jos pareigoms vykdyti, kartu prireikus užtikrinant šių duomenų konfidencialumą. (17) Siekiant suprasti finansų sistemą veikiančius įvykius vertingos informacijos gali suteikti rinkos dalyviai. Todėl, kai reikia, ESRV turėtų pasitarti su privataus sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis (finansų sektoriaus atstovais, vartotojų organizacijomis, vartotojų grupėmis finansinių paslaugų srityje, nustatytomis Komisijos ar Bendrijos teisės aktų…) ir suteikti joms galimybę pateikti pastabų. (18) Turint omeny tarptautinių finansų rinkų integraciją tarptautiniu lygiu ir finansų krizių plitimo riziką, ESRV turėtų derinti veiksmus su Tarptautiniu valiutos fondu ir naujai įsteigta Finansinio stabilumo taryba, kurios turėtų anksti įspėti apie makrolygio rizikos ribojimo riziką pasaulio mastu. (19) ESRV įsteigimas turėtų tiesiogiai padėti siekti vidaus rinkos tikslų. Bendrijos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūra yra neatsiejama bendros naujosios Bendrijos priežiūros sistemos dalis, nes makrolygio rizikos ribojimo aspektas yra glaudžiai susijęs su mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros užduotimis, priskirtomis Europos priežiūros institucijoms. Tik nustačius tvarką, pagal kurią tinkamai pripažįstama mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo rizikos tarpusavio priklausomybė, visos suinteresuotosios šalys galės pakankamai ja pasitikėti, kad imtųsi tarpvalstybinės finansinės veiklos. ESRV turi stebėti ir vertinti riziką finansiniam stabilumui, kylančią dėl pokyčių sektorių lygmeniu arba visos finansų sistemos lygmeniu. Spręsdama su tokia rizika susijusias problemas, ESRV turėtų tiesiogiai prisidėti prie integruotos Bendrijos priežiūros struktūros, būtinos siekiant skatinti valstybes nares laiku ir nuosekliai duoti politinį atsaką ir taip išvengti skirtingų požiūrių bei pagerinti vidaus rinkos veikimą. (20) Kadangi dėl Europos finansų rinkų integracijos valstybės narės negali veiksmingai vykdyti Bendrijos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros, Bendrija gali imtis priemonių laikydamasi subsidiarumo principo, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I skyrius Bendrosios nuostatos 1 STRAIPSNIS ĮSTEIGIMAS Įsteigiama Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV). 2 straipsnisApibrėžtys Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys: 1. finansų įstaiga – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra priimti indėlius, teikti kreditus, teikti draudimo paslaugas ar kitas finansines paslaugas savo klientams ar nariams arba savo naudai vykdyti finansinių investicijų ar prekybinę veiklą; 2. finansų sistema – visos finansų įstaigos, rinkos ir rinkų infrastruktūros. 3 straipsnisMisija, tikslai ir užduotys 1. ESRV atsakinga už finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą Bendrijos finansų sistemoje, siekiant išvengti sisteminės rizikos arba ją sušvelninti, kad būtų galima išvengti plataus masto finansinio nuosmukio, prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo ir užtikrinti tvarų finansų sektoriaus indėlį į ekonomikos augimą. 2. Pagal 1 dalį ESRV vykdo šias užduotis: 3. nustato ir (arba) surenka, priklausomai nuo situacijos, ir analizuoja visą informaciją, reikalingą 1 dalyje aprašyti misijai įgyvendinti; 4. nustato riziką ir jos svarbą; 5. teikia įspėjimus dėl rizikos, kai ji laikoma reikšminga; 6. prireikus teikia taisomųjų veiksmų rekomendacijas; 7. stebi tolesnius veiksmus, kurių imtasi gavus įspėjimus ir rekomendacijas; 8. glaudžiai bendradarbiauja su Europos finansų priežiūros institucijų sistema ir, kai reikia, pateikia Europos priežiūros institucijoms informaciją apie sisteminę riziką, reikalingą jų užduotims įgyvendinti;. 9. koordinuoja veiksmus su tarptautinėmis institucijomis, visų pirma su Tarptautiniu valiutos fondu ir Finansinio stabilumo taryba bei atitinkamomis trečiųjų šalių įstaigomis, sprendžiant klausimus, susijusius su makrolygio rizikos ribojimo priežiūra; 10. vykdo kitas susijusias užduotis, nurodytas Bendrijos teisės aktuose. II skyriusOrganizacija 4 STRAIPSNIS STRUKTūRA 1. ESRV turi Generalinę valdybą, Valdymo komitetą ir sekretoriatą. 2. Generalinė valdyba priima sprendimus, reikalingus ESRV patikėtų užduočių įgyvendinimui užtikrinti. 3. Valdymo komitetas padeda ESRV priimti sprendimus padėdamas rengti Generalinės valdybos posėdžius, peržiūrėdamas dokumentus, kurie bus aptariami, ir stebėdamas ERSV vykdomo darbo pažangą. 4. Sekretoriatas teikia ESRV analitinę, statistinę, administracinę ir logistinę paramą, vadovaujamas Generalinės valdybos pirmininko pagal Tarybos sprendimą XXXX/EB/2009[11]. 5. ESRV padeda 12 straipsnyje nurodytas patariamasis techninis komitetas, kuris paprašius teikia konsultacijas ir pagalbą ESRV darbui svarbiais klausimais. 5 straipsnisPirmininkavimas 1. ESRV pirmininką ir pirmininko pavaduotoją 5 metų laikotarpiui iš savo tarpo renka Generalinės valdybos nariai, kurie taip pat yra ECB Generalinės tarybos nariai. Jie gali būti perrinkti. 2. Pirmininkas pirmininkauja Generalinės valdybos ir Valdymo komiteto posėdžiams. 3. Pirmininko pavaduotojas pirmininkauja Generalinės valdybos ir (arba) Valdymo komiteto posėdžiams, kai pirmininkas negali dalyvauti posėdyje. 4. Jeigu ECB Generalinės tarybos narių, išrinktų pirmininku arba pirmininko pavaduotoju, kadencija baigiasi anksčiau negu pasibaigia 5 metų terminas arba jei dėl kokios nors priežasties pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas nebegali vykdyti savo pareigų, naujas pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas renkamas laikantis 1 dalies. 5. Pirmininkas atstovauja ESRV. 6 straipsnisGeneralinė valdyba 1. Balsavimo teisę turintys Generalinės valdybos nariai yra šie asmenys: a) ECB pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas; b) nacionalinių centrinių bankų valdytojai; c) Europos Komisijos narys; d) Europos bankininkystės institucijos pirmininkas; e) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininkas; f) Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pirmininkas. 2. Balsavimo teisės neturintys Generalinės valdybos nariai yra šie asmenys: a) po vieną aukšto lygio kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos atstovą iš kiekvienos valstybės narės; b) Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas. 3. Kai posėdžio darbotvarkėje yra klausimų, susijusių su kelių vienos valstybės narės nacionalinių priežiūros institucijų kompetencija, atitinkamas aukšto lygio atstovas dalyvauja tik svarstant klausimus, priklausančius jo arba jos kompetencijai. 4. Generalinė valdyba nustato ESRV darbo tvarkos taisykles. 7 straipsnisNešališkumas 1. Dalyvaudami Generalinės valdybos ir Valdymo komiteto veikloje arba vykdydami kitą veiklą, susijusią su ESRV, ESRV nariai savo pareigas vykdo nešališkai ir neprašo nurodymų iš valstybių narių ir jais nesivadovauja. 2. Valstybės narės nesiekia daryti įtakos ESRV nariams jiems vykdant ESRV pavestas užduotis. 8 straipsnisProfesinė paslaptis 1. ESRV Generalinės valdybos nariai ir visi kiti asmenys, kurie dirba arba dirbo ESRV arba su ja susijusį darbą (įskaitant atitinkamus centrinių bankų, patariamojo techninio komiteto, EPI ir valstybių narių kompetentingų nacionalinių priežiūros institucijų darbuotojus), negali atskleisti informacijos, laikomos profesine paslaptimi, netgi nustoję eiti savo pareigas. 2. ESRV nariai gautą informaciją gali naudoti tik eidami savo pareigas ir vykdydami 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas užduotis. 3. Nepažeidžiant 16 straipsnio ir baudžiamosios teisės, jokia konfidenciali informacija, kurią 1 dalyje nurodyti asmenys gavo eidami pareigas, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, nebent tokia apibendrinta ar suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti atskirų finansų įstaigų. 4. ESRV susitaria su Europos priežiūros institucijomis dėl konkrečių konfidencialumo procedūrų, kuriomis siekiama apsaugoti informaciją apie atskiras finansų įstaigas arba informaciją, iš kurios galima nustatyti finansų įstaigas. 9 straipsnisGeneralinės valdybos posėdžiai 1. Eilinius Generalinės valdybos plenarinius posėdžius sušaukia Generalinės valdybos pirmininkas ir jie vyksta ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Neeiliniai posėdžiai gali būti šaukiami Generalinės valdybos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip vieno trečdalio balsavimo teisę turinčių narių prašymu. 2. Kiekvienas narys asmeniškai dalyvauja Generalinės valdybos posėdžiuose ir negali būti atstovaujamas kito asmens. 3. Nukrypstant nuo 2 dalies, narys, kuris negali dalyvauti posėdžiuose ilgą laiką, gali paskirti pakaitinį narį. Tą narį taip pat gali pakeisti asmuo, kuris pagal atitinkamos institucijos valdymo taisykles oficialiai paskirtas laikinai pakeisti atstovą. 4. Posėdžiai yra konfidencialūs. 10 straipsnisGeneralinės valdybos balsavimo tvarka 1. Balsavimo teisę turintys Generalinės valdybos nariai turi po vieną balsą. 2. Generalinė valdyba priima sprendimus paprasta dalyvaujančių balsavimo teisę turinčių narių dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi pirmininkas. 3. Kad Generalinė valdyba galėtų priimti sprendimą, reikalingas dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių kvorumas. Jeigu kvorumo nėra, pirmininkas gali kviesti neeilinį posėdį, kuriame sprendimai gali būti priimami be kvorumo. 11 straipsnisValdymo komitetas 1. Valdymo komitetą sudaro: a) ESRV pirmininkas; b) ESRV pirmininko pavaduotojas; c) penki kiti Generalinės valdybos nariai, kurie taip pat yra ECB Generalinės tarybos nariai. Juos iš savo tarpo dviejų metų laikotarpiui renka Generalinės valdybos nariai, kurie taip pat yra ECB Generalinės tarybos nariai; d) Europos Komisijos narys; e) Europos bankininkystės institucijos pirmininkas; f) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininkas; g) Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pirmininkas; h) Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas. Laisva renkamo Valdymo komiteto nario vieta užpildoma Generalinei valdybai išrenkant naują narį. 2. Valdymo komiteto posėdžius sušaukia pirmininkas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį prieš kiekvieną Generalinės valdybos posėdį. Pirmininkas taip pat gali sušaukti ad-hoc posėdžius. 12 straipsnisPatariamasis techninis komitetas 1. Patariamąjį techninį komitetą sudaro: a) po atstovą iš kiekvieno nacionalinio centrinio banko ir ECB atstovas; b) po vieną kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos atstovą iš kiekvienos valstybės narės; c) Europos bankininkystės institucijos atstovas; d) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos atstovas; e) Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos atstovas; f) du Komisijos atstovai; g) Ekonomikos ir finansų komiteto atstovas. Kiekvienos valstybės narės priežiūros institucijos pasirenka vieną atstovą komitete. Kai posėdžio darbotvarkėje yra klausimų, susijusių su kelių vienos valstybės narės nacionalinių priežiūros institucijų kompetencija, atitinkamas atstovas dalyvauja tik svarstant darbotvarkės klausimus, priklausančius jo kompetencijai. 2. Patariamojo techninio komiteto pirmininką skiria Generalinė valdyba pirmininko siūlymu. 3. Generalinės valdybos prašymu komitetas atlieka 4 straipsnio 5 dalyje nurodytas užduotis. 4. ESRV sekretoriatas padeda patariamajam techniniam komitetui, o sekretoriato vadovas dalyvauja jo posėdžiuose. 13 straipsnisKiti patarimų šaltiniai Vykdydama savo pareigas ESRV kreipiasi patarimo į atitinkamas privačiojo sektoriaus suinteresuotąsias šalis. 14 straipsnisGalimybė susipažinti su dokumentais 1. ESRV turimiems dokumentams taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001[12] nuostatos. 2. Per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo datos Generalinė valdyba priima praktines Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemones. 3. Sprendimus, kuriuos ESRV priima pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, galima apskųsti ombudsmenui arba pateikti ieškinį Teisingumo Teismui, laikantis EB Sutarties 195 ir 230 straipsniuose nustatytų sąlygų. III skyriusUžduotys 15 STRAIPSNIS INFORMACIJOS RINKIMAS IR KEITIMASIS JA 1. ESRV teikia Europos priežiūros institucijoms jų užduotims vykdyti reikalingą informaciją apie sisteminę riziką. 2. Europos priežiūros institucijos, nacionaliniai centriniai bankai ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja su ESRV ir, laikydamosi Bendrijos teisės aktų, suteikia visą informaciją, reikalingą jos užduotims vykdyti. 3. ESRV gali paprašyti Europos priežiūros institucijų pateikti informaciją tokia apibendrinta ar suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti atskirų finansų įstaigų. Jei šios institucijos neturi prašomų duomenų arba negali pateikti jų laiku, ESRV gali paprašyti duomenų iš nacionalinių priežiūros institucijų, nacionalinių centrinių bankų ar kitų valstybių narių institucijų. 4. ESRV gali pateikti pagrįstą prašymą Europos priežiūros institucijoms pateikti duomenis ne apibendrinta ar suvestine forma. 5. Prieš prašydama informacijos pagal 3 ir 4 dalį ESRV pasitaria su atitinkama Europos priežiūros institucija, kad įsitikintų savo prašymo pagrįstumu. 16 straipsnisĮspėjimai ir rekomendacijos 1. Nustačius reikšmingą riziką 3 straipsnio 1 dalies tikslo įgyvendinimui, ESRV pateikia įspėjimus ir, kai reikia, taisomųjų veiksmų rekomendacijas. 2. Įspėjimai ar rekomendacijos, teikiami ESRV pagal 3 straipsnio 2 dalies c ir d punktus, gali būti bendro arba konkretaus pobūdžio, ir skirti visai Bendrijai arba vienai ar kelioms valstybėms narėms arba vienai ar kelioms Europos priežiūros institucijoms, arba vienai ar kelioms nacionalinėms priežiūros institucijoms. Rekomendacijose nurodomas konkretus politinio atsako terminas. Rekomendacijos taip pat gali būti skirtos Komisijai, atsižvelgiant į atitinkamus Bendrijos teisės aktus. 3. Įspėjimai ir rekomendacijos taip pat perduodami Tarybai ir, kai adresuojama vienai ar kelioms nacionalinėms priežiūros institucijoms, Europos priežiūros institucijoms. 4. Bet kuris valdybos narys gali bet kada paprašyti balsuoti dėl įspėjimo arba rekomendacijos projekto. 17 straipsnisESRV rekomendacijų įgyvendinimas 1. Kai 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta rekomendacija skiriama vienai ar kelioms valstybėms narėms arba vienai ar kelioms Europos priežiūros institucijoms arba vienai ar kelioms nacionalinėms priežiūros institucijoms, adresatas informuoja ESRV apie veiksmus, kurių imtasi laikantis rekomendacijų, arba paaiškina, kodėl nebuvo imtasi jokių veiksmų. Apie tai informuojama Taryba ir, kai reikia, Europos priežiūros institucijos. 2. Jei ESRV nusprendžia, kad jos rekomendacijų nesilaikoma ir kad adresatai nesugebėjo tinkamai paaiškinti savo neveikimo, ji informuoja apie tai Tarybą ir, kai reikia, atitinkamas Europos priežiūros institucijas. 18 straipsnisVieši įspėjimai ir rekomendacijos 1. ESRV Generalinė valdyba kiekvienu atskiru atveju sprendžia, ar įspėjimas arba rekomendacija turi būti paskelbti viešai. Nukrypstant nuo 10 straipsnio 2 dalies, sprendimui dėl įspėjimo arba rekomendacijos viešinimo priimti reikalinga kvalifikuota dviejų trečdalių balsų dauguma. 2. Kai ESRV Generalinė valdyba nusprendžia paviešinti įspėjimą ar rekomendaciją, ji iš anksto apie tai įspėją adresatą (-us). 3. Kai ESRV Generalinė valdyba nusprendžia neviešinti įspėjimo arba rekomendacijos, adresatas ir, kai reikia, Taryba ir Europos priežiūros institucijos imasi visų būtinų priemonių jų konfidencialumui užtikrinti. Tarybos pirmininkas gali nuspręsti neinformuoti kitų Tarybos narių apie įspėjimą ar rekomendaciją. IV skyriusBaigiamosios nuostatos 19 STRAIPSNIS ĮPAREIGOJIMAI TEIKTI ATASKAITAS 1. ESRV ne mažiau kaip kartą per metus teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. 2. Tarybos arba Komisijos kvietimu ESRV taip pat nagrinėja konkrečius klausimus. 20 straipsnisPeržiūros nuostata Taryba nagrinėja šį reglamentą remdamasi Komisijos ataskaita praėjus trims metams nuo jo įsigaliojimo ir nusprendžia, ar ESRV užduotys ir organizacija turi būti peržiūrėtos gavus ECB nuomonę. 21 straipsnisĮsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas Pirmininkas [1] Tai yra Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas (CEBS), Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros komitetas (CEIOPS) ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (CESR). [2] OL C , , p. . [3] Sprendimas XXXX [4] OL C , , p. . [5] OL C , , p. . [6] COM(2009) 114 [7] COM(2009) 252 [8] OL L , , p. . [9] OL L , , p. . [10] OL L , , p. . [11] OL L , , p. . [12] OL