[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 4.3.2009

KOM(2009)102 galutinis

2009/0033 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl vertinimo mechanizmo Šengeno acquis taikymui tikrinti sukūrimo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslas

Pagrindinis siūlomo reglamento tikslas – nustatyti tų Šengeno acquis elementų, kurie yra Bendrijos teisės dalis, teisingo taikymo vertinimo teisinę sistemą. Šis pasiūlymas teikiamas kartu su Sprendimo dėl vertinimo mechanizmo Šengeno acquis elementų, kurie yra ES teisės dalis, taikymui stebėti sukūrimo pasiūlymu. Šiuo dvigubu vertinimo mechanizmu siekiama išlaikyti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą viena kitos gebėjimais veiksmingai ir efektyviai taikyti papildomas priemones, leidžiančias sukurti erdvę be vidaus sienų.

Bendri naujojo mechanizmo tikslai turėtų būti skaidraus, veiksmingo ir nuoseklaus Šengeno acquis įgyvendinimo užtikrinimas, be kita ko, atsižvelgiant į teisinės padėties pokyčius po Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą.

- Bendrosios aplinkybės

Šengeno acquis nustatyta erdvė be vidaus sienų – Šengeno erdvė – sukurta 9-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 10-ojo dešimtmečio pradžioje tarpvyriausybiniu lygmeniu veikiant valstybėms narėms, norėjusioms panaikinti vidaus sienų kontrolę ir šiuo tikslu pasiruošusioms įgyvendinti papildomas priemones, pavyzdžiui, bendrąsias išorės sienų kontrolės taisykles, bendrą vizų politiką, policijos ir teisminį bendradarbiavimą, taip pat – sukurti Šengeno informacinę sistemą (SIS). Vidaus sienų kontrolės nebuvo galima panaikinti remiantis Bendrijos teisės aktų sistema, nes valstybės narės nesutarė dėl poreikio panaikinti tokią kontrolę siekiant laisvo asmenų judėjimo tikslo (EB sutarties 14 straipsnis). Vis dėlto per kelerius metus visos tuometinės valstybės narės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją, prisijungė prie Šengeno erdvės.

1999 m. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai Šengeno acquis tapo Europos Sąjungos sistemos dalimi[1].

Šengeno erdvė grindžiama visapusišku valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu viena kitos gebėjimais visiškai įgyvendinti papildomas vidaus sienų kontrolę leidžiančias panaikinti priemones, pavyzdžiui, patikrinimus prie išorės sienų valstybės narės atlieka ne tik siekdamos apsaugoti savo interesus, bet ir visų kitų valstybių narių, į kurias žmonės galėtų vykti kirtę Šengeno erdvės išorės sienas, vardu.

Siekdamos įgyti ir išlaikyti šį tarpusavio pasitikėjimą Šengeno erdvės valstybės narės 1998 m. įsteigė nuolatinį komitetą. Šio komiteto įgaliojimai nustatyti Šengeno vykdomojo komiteto sprendime (SCH/Com-ex (98) 26 def) ir jiems priskiriamos dvi atskiros užduotys:

1. Patikrinti, ar prie Šengeno erdvės norinčios prisijungti valstybės narės įvykdė visas išankstines Šengeno acquis taikymo sąlygas, pvz., panaikino sienų kontrolę („taikymas“);

2. Patikrinti, ar acquis įgyvendinančios valstybės narės teisingai taiko Šengeno acquis („įgyvendinimas“).

Todėl Šengeno srityje „taikymas“ ir „įgyvendinimas“ išskiriami. Taigi, pirma, turi būti atlikti patikrinimai siekiant nustatyti, ar prieš leidžiant taikyti acquis įvykdytos tarpusavio pasitikėjimo sąlygos. Antra, reikia išlaikyti tarpusavio pasitikėjimą atliekant patikrinimus, kuriais nustatoma, ar acquis įgyvendinamas teisingai. Šengeno tarpvyriausybinio bendradarbiavimo etape reikėjo įtvirtinti konkrečias nuostatas, reglamentuojančias teisingo įgyvendinimo tikrinimą.

Šengeno acquis į Europos Sąjungos sistemą integruotas be persvarstymo. Todėl nuolatinis komitetas ir jam 1998 m. suteikti įgaliojimai buvo perimti be pakeitimų, išskyrus tai, kad nuolatinis komitetas tapo Tarybos Šengeno acquis įvertinimo darbo grupe (SCH-EVAL). Komiteto teisinis pagrindas – EB sutarties 66 straipsnis ir ES sutarties 30 ir 31 straipsniai, nes Šengeno acquis apima ir pirmojo, ir trečiojo ramsčių priemones.

Atsižvelgiant į tai, kad veikiama tarpvyriausybiniu lygmeniu, Šengeno vertinimas buvo ir tebėra valstybių narių kompetencija, Komisija dalyvauja stebėtojos teisėmis. Šis metodas ir toliau logiškai tinka pirmajai įgaliojimų daliai, nes ES acquis , reglamentuojančiame teisingumo ir vidaus reikalų sritį, sąvokos „taikymas“ ir „įgyvendinimas“ nėra išskiriamos. Be to, reikėtų pažymėti, kad 2004 m. ir 2007 m. plėtros atvejais sprendimų dėl vidaus sienų kontrolės panaikinimo priėmimo tvarka ir visapusiškas Šengeno acquis taikymas nustatyti stojimo sutartyse, t. y. pirminėje teisėje. Stojimo aktuose nurodyta, kad po konsultacijų su Europos Parlamentu priimamas Tarybos sprendimas. Komisija neturi iniciatyvos teisės.

Tačiau šį metodą mažiau logiška taikyti antrajai įgaliojimų daliai, visų pirma sprendžiant su pirmuoju ramsčiu susijusius klausimus. Todėl jau acquis integravimo metu Komisija paskelbė deklaraciją, kurioje teigė „mananti, kad Vykdomojo komiteto sprendimo, įsteigiančio Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (SCH/Com-ex (98) 26 Def, 1998 9 16), integravimas į Europos Sąjungos sistemą neturi įtakos Sutartimis jai pavestoms galioms ir visų pirma jos kaip Sutarčių sergėtojos atsakomybei“.

Siekiant įgyti tarpusavio pasitikėjimą valstybėms narėms itin svarbu, kad prieš pradedant įgyvendinti acquis būtų atliktas vertinimas, todėl tai turėtų išlikti valstybių narių atsakomybė. Be to, jeigu valstybė narė nesilaiko pateiktų rekomendacijų, negalima priimti sprendimo dėl vidaus sienų kontrolės panaikinimo, o tai yra veiksminga paskata visapusiškai ir teisingai taikyti acquis . Komisija ir toliau stebėtojos teisėmis visapusiškai dalyvaus atliekant šiuos vertinimus.

- Būtinybė gerinti acquis teisingo taikymo vertinimą

2004 m. Hagos programoje Komisija raginama „ iškart, kai bus panaikinta vidaus sienų kontrolė, pateikti pasiūlymą dėl dabartinio Šengeno vertinimo mechanizmo papildymo priežiūros mechanizmu, užtikrinančiu valstybių narių ekspertų visapusišką dalyvavimą, įskaitant nepaskelbtus patikrinimus “.

Nuo 1999 m. keletą kartų surengtos valstybių narių ir Komisijos diskusijos dėl Šengeno vertinimo mechanizmo veiksmingumo didinimo, visų pirma kalbant apie antrąją įgaliojimų dalį, būtent teisingą acquis taikymą po vidaus sienų kontrolės panaikinimo. Buvo nustatyti tokie pagrindiniai trūkumai:

1. Dabartinis vertinimo mechanizmo metodas netinkamas. Vertinimų nuoseklumo ir dažnumo taisyklės nėra aiškios. Nevykdomi nepaskelbti patikrinimai vietoje.

2. Reikia sukurti pirmenybės nustatymo atsižvelgiant į rizikos analizę metodą.

3. Būtina užtikrinti, kad vertinimus nuolatos vykdytų aukštos kvalifikacijos specialistai. Vertinime dalyvaujantys ekspertai turėtų turėti pakankamai teisinių žinių ir praktinės patirties. Jei į kiekvieną apsilankymą vietoje būtų siunčiama po vieną ekspertą iš kiekvienos valstybės narės, tai labai sumažintų veiklos veiksmingumą. Reikia nustatyti tinkamą patikrinimuose galinčių dalyvauti ekspertų skaičių.

4. Reikia tobulinti ex-post vertinimo mechanizmą, skirtą tolesniems veiksmams pagal po patikrinimo vietoje pateiktas rekomendacijas vertinti, nes skiriasi valstybių narių trūkumams šalinti taikomos priemonės ir laikas, per kurį tie trūkumai turi būti pašalinti.

5. Dabartinėje vertinimo sistemoje neatsižvelgiama į Komisijos kaip Sutarties sergėtojos institucinę atsakomybę už pirmojo ramsčio klausimus.

Toliau nurodomos priemonės šiems trūkumams šalinti:

Vertinimų metodas

Šiame pasiūlyme nustatomas tikslus planas, kuriame nurodomos skelbiamų ir neskelbiamų patikrinimų vietoje daugiametės ir metinės programos. Valstybės narės ir toliau bus reguliariai vertinamos siekiant užtikrinti bendrą teisingą acquis taikymą. Gali būti vertinamos visos Šengeno acquis dalys, kurių teisinis pagrindas nustatytas remiantis Europos bendrijos steigimo sutartimi.

Vertinimo pagrindu gali būti atsakymai į klausimynus, patikrinimai vietoje arba šios dvi priemonės kartu. Pastaruoju atveju patikrinimai vietoje gali būti atliekami nedelsiant po atsakymų į klausimynus gavimo.

Pastaraisiais metais valstybės narės nejautė poreikio atlikti su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, ginklais ir kova su narkotikais susijusių vertinimų vietoje. Duomenų apsauga taip pat ne visada buvo vertinimų vietoje objektas.

Vis dėlto patikrinimai vietoje neapsiriboja tik išorės sienomis ir vizomis, jie gali apimti visas Šengeno acquis dalis, įskaitant kontrolės prie vidaus sienų panaikinimą reglamentuojančias nuostatas. Tačiau kalbant apie ginklus reikėtų pažymėti, kad integravus acquis į Europos Sąjungos sistemą atitinkamos Šengeno acquis nuostatos buvo pakeistos 1991 m. birželio 18 d. Tarybos sprendimu 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės[2]. Pagal EB sutartį Komisijai buvo pavesta patikrinti, ar ši direktyva į nacionalinę teisę perkelta teisingai. Valstybės narės niekada nejautė poreikio atlikti vertinimus vietoje, todėl nėra būtinybės į šį pasiūlymą įtraukti teisingo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę tikrinimą.

Konkretus tokių patikrinimų poreikis bus nustatytas Komisijai pasikonsultavus su valstybėmis narėmis ir atsižvelgus į atitinkamos valstybės narės teisės aktų, procedūrų ar organizavimo pakeitimus, taip pat į FRONTEX agentūros pateiktą rizikos analizę, susijusią su išorės sienomis ir vizomis.

Be to, jeigu būtina, į metinę programą gali būti įtraukti teminiai arba regioniniai vertinimai.

Be šių reguliarių patikrinimų gali būti atliekami nepaskelbti patikrinimai vietoje atsižvelgus į FRONEX parengtą rizikos analizę arba bet kokį kitą šaltinį, kuriame nurodyta, kad reikia atlikti nepaskelbtą patikrinimą vietoje.

Prireikus ir daugiametė, ir metinė programa gali būti bet kada patikslintos.

Valstybių narių ekspertai

Valstybių narių ekspertai teisingą taikymą tikrina ir kitose Bendrijos teisės srityse, pavyzdžiui, aviacijos ir laivybos saugumo. Valstybių narių vidaus saugumui itin svarbu teisingai įgyvendinti papildomas priemones, leidžiančias panaikinti vidaus sienų kontrolę, todėl valstybių narių ekspertų svarba vertinimo procese išliks didelė. Ekspertai dalyvaus tiek paskelbtuose, tiek nepaskelbtuose tikrinimuose ir konsultuos Komisiją šiai rengiant daugiametę ir metinę vertinimo programas.

Kad būtų užtikrinta aukšta ekspertų darbo kokybė, valstybės narės turi užtikrinti, kad ekspertai turėtų tinkamą kvalifikaciją, be kita ko, su vertinamomis sritimis susijusių išsamių teorinių žinių ir praktinės patirties, taip pat gerai išmanytų patikrinimų vietoje principus, procedūras ir metodus.

Susijusios įstaigos (pvz., FRONTEX) turėtų rengti atitinkamus mokymus, o valstybių narių iniciatyvoms, susijusioms su konkrečiais mokymais Šengeno acquis vertinimų srityje, turėtų būti numatoma lėšų (pvz., mokymus įtraukiant tarp Bendrijos veiksmų prioritetų, priimtų atsižvelgiant į Išorės sienų fondo nustatytas taisykles)[3].

Atsižvelgiant į tai, kad vertinimų vietoje veiksmingumui užtikrinti būtina sumažinti dalyvaujančių ekspertų skaičių, paskelbtuose patikrinimuose vietoje turėtų dalyvauti ne daugiau kaip aštuoni ekspertai. Kadangi gali būti sudėtingiau per trumpą laiką suburti ekspertus nepaskelbtiems patikrinimams vietoje, tokiuose patikrinimuose turėtų dalyvauti ne daugiau kaip šeši ekspertai.

Teisingas priemonių įgyvendinimas siekiant užtikrinti laisvą asmenų judėjimą, kaip nustatyta EB sutarties 14 straipsnyje, neturi poveikio kitų valstybių narių vidaus saugumui, todėl vidaus sienų kontrolės panaikinimo vertinimą galima visiškai patikėti Komisijai. Verta paminėti, kad vidaus sienų kontrolės panaikinimo tikrinimas nenumatytas tarpvyriausybiniuose įgaliojimuose.

Tolesni veiksmai po įvertinimo

Siekiant veiksmingai nustatyti trūkumus ir silpnąsias vietas, kiekviena ataskaitoje pateikta išvada turi būti priskiriama vienai iš trijų kategorijų. Atitinkama valstybė narė turėtų per dvi savaites pateikti savo pastabas dėl ataskaitos ir per šešias savaites – parengti trūkumų pašalinimo planą. Valstybė narė privalės per šešis mėnesius pateikti savo veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą. Atsižvelgdama į nustatytus trūkumus Komisija gali suplanuoti ir atlikti paskelbtą arba nepaskelbtą patikrinimą vietoje, kad patikrintų, ar veiksmų planas įgyvendinamas teisingai. Nustačius didelių trūkumų Komisija turi nedelsdama apie tai pranešti Tarybai.

Tai neturi poveikio Komisijos įgaliojimams bet kuriame vertinimo etape inicijuoti pažeidimų procedūrą. Valstybė narė gali pažeisti acquis , pavyzdžiui, kai ji atsisako įleisti asmenis, turinčius kitos valstybės narės išduotą galiojančią Šengeno vizą. Tokiais atvejais valstybės vidaus saugumui grėsmės nėra, bet Bendrijos teisė vis tiek pažeidžiama.

Šengeno acquis integravimas į Europos Sąjungos sistemą

Atsižvelgiant į EB sutartimi nustatytas Komisijos atsakomybės sritis būtina, kad Komisija prisiimtų atsakomybę už Šengeno vertinimo procesą ir galėtų įvertinti, ar panaikinus vidaus sienų kontrolę acquis taikomas teisingai. Vis dėlto valstybių narių ekspertų vaidmuo taip pat svarbus užtikrinant galimybę vietoje patikrinti įgyvendinimą ir išlaikant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą.

Valstybių narių ekspertų dalyvavimo išlaidos bus dengiamos iš Europos Sąjungos biudžeto.

Taip pat reikėtų priminti, kad Komisija kaip Sutarčių sergėtoja nepraranda savo įgaliojimų nuostatų, kurias po įstojimo turi taikyti valstybės narės, atžvilgiu. Naujasis vertinimo mechanizmas neapima teisingo šių nuostatų taikymo, nes tai, ar šios nuostatos taikomos teisingai pirmiausia įvertina Taryba prieš nuspręsdama, ar galima panaikinti vidaus sienų kontrolę.

- Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (SCH/Com-ex (98) 26 Def, 1998 9 16).

- Suderinamumas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos vykdomą politiką ir jos tikslus, visų pirma tikslą sukurti ir išlaikyti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS

Nuo 1999 m. Tarybos Šengeno acquis įvertinimo darbo grupė surengė keletą diskusijų, siekdama padidinti Šengeno vertinimo mechanizmo veiksmingumą. Grupė, pavyzdžiui, susitarė apriboti vertinimuose dalyvaujančių ekspertų skaičių. Tačiau šis susitarimas nėra teisiškai privalomas ir bet kuri valstybė narė vis dar turi teisę siųsti savo ekspertą vertinimo vizitui – dėl to kartais sunku užtikrinti tokių vizitų sklandumą. Taip pat buvo aptarti vertinimų dažnumo ir metodo klausimai.

2008 m. balandžio mėn. Komisija surengė ekspertų susitikimą. Valstybės narės pritarė Komisijos nustatytų trūkumų įvertinimui. Nors valstybės narės pripažino, kad reikia keisti šiuo metu taikomą mechanizmą, tačiau kai kurios iš jų suabejojo dėl Komisijos institucinio vaidmens taikant naująjį Šengeno vertinimo mechanizmą.

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

- Siūlomų veiksmų santrauka

Šiame pasiūlyme nustatomas naujas Šengeno vertinimo mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti skaidrų, veiksmingą ir nuoseklų Šengeno acquis įgyvendinimą. Jame taip pat atsižvelgiama į teisinės padėties pokyčius, atsiradusius po Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą.

- Teisinis pagrindas

Europos bendrijos steigimo sutarties 66 straipsnis. Tarpvyriausybiniams įgaliojimams nustatytas teisinis pagrindas – EB sutarties 66 straipsnis (taip pat Europos Sąjungos sutarties 30 ir 31 straipsniai, taikomi trečiojo ramsčio priemonėms); vertinimo sritys nepasikeitė.

- Subsidiarumas ir proporcingumas

Pagal subsidiarumo principą siūlomos priemonės tikslą, t. y. padidinti dabar taikomo Šengeno vertinimo mechanizmo, už kurį šiuo metu atsakinga Taryba, veiksmingumą, galima pasiekti tik veikiant Bendrijos lygmeniu.

Šiam pasiūlymui ir toliau taikoma galiojanti sistema, o juo apribojamas dalyvaujančių ekspertų skaičius ir užtikrinamas didesnis veiksmingumas. Šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

- Pasirinkta teisinė priemonė

Dėl vertinimo mechanizmo, kuriuo siekiama užtikrinti teisingą Bendrijos teisės taikymą, pobūdžio negalima reikalauti, kad valstybės narės imtųsi veiksmų jam perkelti į nacionalinę teisę, todėl pasirinkta priemonė yra reglamentas.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Komisija parengė bendrą finansinę pažymą, taip pat taikomą sprendimui, kuris siūlomas remiantis ES sutarties VI antraštine dalimi. Ši pažyma pridedama prie reglamento. Komisijai, kuri bus atsakinga už naująjį Šengeno vertinimo mechanizmą, turės būti skirta pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Bus padengiamos ir valstybių narių ekspertų patiriamos išlaidos.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

Poveikis įvairiems prie Sutarčių pridėtiems protokolams ir su trečiosiomis šalimis sudarytiems asociacijos susitarimams

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra EB sutarties IV antraštinė dalis, todėl taikoma „kintamos geometrijos“ sistema, numatyta protokoluose dėl Jungtinės Karalystės, Airijos ir Danijos pozicijos ir Šengeno protokole.

Šiuo pasiūlymu plėtojamas Šengeno acquis . Todėl reikia atsižvelgti į šias su įvairiais protokolais susijusias pasekmes:

Jungtinė Karalystė ir Airija. Šiuo dokumentu nustatomas vertinimo mechanizmas, apimantis tas Šengeno acquis dalis, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja, kaip nustatyta 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimu 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas ir 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas. Todėl Jungtinė Karalystė ir Airija priimant siūlomą reglamentą dalyvauja ir jis joms privalomas ar taikomas tik tų Šengeno acquis dalių, kurias įgyvendinant dalyvauja Jungtinė Karalystė ir Airija, atžvilgiu, pavyzdžiui, vežėjo atsakomybė ir narkotikai.

Danija . Pagal Protokolą dėl Danijos pozicijos, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, Danija nedalyvauja Tarybai priimant priemones pagal EB sutarties IV antraštinę dalį, išskyrus „priemones, nustatančias trečiąsias valstybes, kurių piliečiai, pereidami valstybių narių išorės sienas, turi pateikti vizą, arba priemones, susijusias su vienoda vizų forma.“

Šiuo pasiūlymu plėtojamas Šengeno acquis , o pagal to protokolo 5 straipsnį „Danija per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba priima sprendimą dėl pasiūlymo ar iniciatyvos plėtoti Šengeno acquis pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties IV antraštinės dalies nuostatas, nusprendžia, ar ji perkels šį sprendimą į savo nacionalinės teisės aktus“.

Šengeno acquis grindžiamų priemonių įgyvendinimo dviejų etapų procedūros poveikis naujosioms valstybėms narėms (Bulgarijai, Kiprui ir Rumunijai):

2003 m. Stojimo akto[4] 3 straipsnio 1 dalyje ir 2005 m. Stojimo akto[5] 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šengeno acquis nuostatos ir juo grindžiami arba kitaip su juo susiję aktai, išvardyti šių aktų I ir II prieduose, bus privalomi ir taikomi naujosiose valstybėse narėse nuo įstojimo dienos. Prieduose nenurodytos nuostatos ir aktai yra privalomi naujosioms valstybėms narėms nuo įstojimo dienos, tačiau naujojoje valstybėje narėje, atsižvelgiant į šiuos straipsnius, bus taikomi tik pagal tai numatantį Tarybos sprendimą.

Įgyvendinimo procedūra susideda iš dviejų etapų. Pagal šią procedūrą tam tikros Šengeno acquis nuostatos yra privalomos ir taikomos nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos, o kitos, būtent tos, kurios savo pobūdžiu yra susijusios su kontrolės prie vidaus sienų panaikinimu, yra privalomos nuo įstojimo dienos, tačiau naujosiose valstybėse narėse taikomos tik Tarybai priėmus sprendimą šiuo tikslu.

Šiame teisės akte tiksliai nurodoma, kaip užtikrinti teisingą acquis įgyvendinimą panaikinus vidaus sienų kontrolę.

Reikėtų pabrėžti, kad Komisija kaip Sutarčių sergėtoja savo įgaliojimų nepraranda tų nuostatų, kurios privalomos po įstojimo, atžvilgiu. Vis dėlto šiuo sprendimu nustatomas vertinimo mechanizmas šioms nuostatoms taikomas tik Tarybai atlikus Šengeno vertinimą, kuriuo ji nustatys, ar gali būti panaikinta vidaus sienų kontrolė.

Norvegija ir Islandija. Kalbant apie Norvegiją ir Islandiją, šiuo pasiūlymu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų šalių asociacijos įgyvendinat, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [6].

Šveicarija. Kalbant apie Šveicariją, šiuo pasiūlymu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos Susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [7].

Lichtenšteinas. Kalbant apie Lichtenšteiną, šiuo pasiūlymu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , priklausančios Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A–G punktuose nurodytoms sritims, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2008/261/EB[8] 3 straipsniu.

Reikia pabrėžti, kad nustatytus Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino padaryti Šengeno acquis taikymo pažeidimus turi nagrinėti pagal pirmiau minėtus susitarimus įsteigti mišrūs komitetai, taip pat taikomos atitinkamos nuostatos dėl ginčų sprendimo.

Valstybių narių, kurios kol kas taiko ne visas acquis nuostatas arba kurioms leidžiama taikyti tik kai kurias acquis dalis, ekspertų dalyvavimas:

Kalbant apie Kiprą, Bulgariją ir Rumuniją, jų ekspertai gali dalyvauti vertinant tas acquis dalis, kurias jos jau taiko pagal atitinkamus Stojimo aktus (pvz., išorės sienos, išskyrus SIS).

Kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jų ekspertai gali dalyvauti vertinant tik tas acquis dalis, kurios jau yra įgyvendintos.

2009/0033 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl vertinimo mechanizmo Šengeno acquis taikymui tikrinti sukūrimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 66 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1) Hagos programoje[9] Komisija raginama „iškart, kai bus panaikinta vidaus sienų kontrolė, pateikti pasiūlymą dėl dabartinio Šengeno vertinimo mechanizmo papildymo priežiūros mechanizmu, užtikrinančiu valstybių narių ekspertų visapusišką dalyvavimą, įskaitant nepaskelbtus patikrinimus“.

(2) 1998 m. rugsėjo 16 d. vykdomojo komiteto sprendimu[10] įsteigtas Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinis komitetas. Nuolatiniam komitetui buvo suteikti įgaliojimai, pirma, nustatyti, ar šalis kandidatė įvykdė visas išankstines vidaus sienų kontrolės panaikinimo sąlygas, ir, antra, užtikrinti, kad visas aqcuis nuostatas įgyvendinančios valstybės tinkamai taikytų Šengeno acquis .

(3) Atsižvelgiant į tai, kad reikia išlaikyti didelį valstybių narių, prisijungusių prie erdvės be vidaus sienų kontrolės, tarpusavio pasitikėjimą ir užtikrinti vienodus aukštus Šengeno acquis praktinio taikymo standartus, būtina sukurti vertinimo mechanizmą Šengeno acquis taikymui tikrinti. Toks mechanizmas turėtų būti plėtojamas glaudžiai bendradarbiaujant Komisijai ir toms valstybėms narėms, nepažeidžiant pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 226 straipsnį nustatytų Komisijos įgaliojimų.

(4) Todėl 1998 m. sukurtas vertinimo mechanizmas turėtų būti peržiūrėtas, atsižvelgiant į antrąją nuolatiniam komitetui suteiktų įgaliojimų dalį. Pirmoji nuolatiniam komitetui suteiktų įgaliojimų dalis turėtų būti ir toliau taikoma kaip nustatyta 1998 m. rugsėjo 16 d. sprendimo I dalyje.

(5) Šengeno acquis sudaro tiek Europos bendrijos steigimo sutarties, tiek Europos Sąjungos sutarties nuostatos. Įvertinus ankstesnių vertinimų patirtį matyti poreikis išlaikyti nuoseklų vertinimo mechanizmą, taikytiną abiejų ramsčių priemonėms.

(6) Šis reglamentas yra teisinis pagrindas, būtinas vertinimo mechanizmui įgyvendinti į Europos bendrijos steigimo sutarties taikymo sritį patenkančių klausimų atžvilgiu. [data] Tarybos sprendimas XXXX/XXX/TVR dėl vertinimo mechanizmo Šengeno acquis taikymui tikrinti sukūrimo yra teisinis pagrindas, būtinas vertinimo mechanizmui įgyvendinti į Europos Sąjungos sutarties taikymo sritį patenkančių klausimų atžvilgiu.

(7) Tai, kad vertinimo mechanizmui sukurti būtiną teisinį pagrindą sudaro atskiri dokumentai, neturi poveikio principui, pagal kurį visi vertinimai turėtų būti įgyvendinami pagal tą patį mechanizmą. Todėl tam tikros šių dokumentų nuostatos turėtų būti vienodos.

(8) Vertinimo mechanizmu turėtų būti nustatytos skaidrios, veiksmingos ir aiškios taisyklės dėl vertinimams taikytino metodo, aukštos kvalifikacijos ekspertų dalyvavimo atliekant patikrinimus vietoje ir tolesnių veiksmų atsižvelgiant į vertinimų rezultatus. Pagal metodą turėtų būti numatyta atlikti nepaskelbtus patikrinimus vietoje, kurie papildytų paskelbtus patikrinimus vienoje, pirmiausia sienų kontrolės ir vizų srityse.

(9) Į vertinimo mechanizmo taikymo sritį taip pat turėtų būti įtraukti atitinkami teisės aktai dėl vidaus sienų kontrolės panaikinimo ir patikrinimų šalies teritorijoje panaikinimo. Atsižvelgiant į specifinį šių nuostatų, kurios neturi poveikio valstybių narių vidaus saugumui, pobūdį atitinkamus patikrinimus vietoje turėtų būti pavesta atlikti tik Komisijai.

(10) Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra[11] (toliau – FRONEX) turėtų remti mechanizmo įgyvendinimą, pirmiausia su išorės sienomis susijusios rizikos analizės srityje. Be to, įgyvendinant mechanizmą turėtų būti užtikrinama galimybė pakviesti agentūros ekspertus dalyvauti atliekant ad hoc patikrinimus vietoje prie išorės sienų.

(11) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šiuose patikrinimuose vietoje paskirti dalyvauti ekspertai turėtų būtinos patirties ir šiuo tikslu būtų dalyvavę specialiuose mokymuose. Susijusios įstaigos (pvz., FRONTEX) turėtų rengti atitinkamus mokymus, o valstybių narių iniciatyvoms, susijusioms su konkrečiais mokymais Šengeno acquis vertinimų srityje, turėtų būti numatoma lėšų pagal galiojančias finansines priemones ir jas plėtojančias priemones.

(12) Šio reglamento ir 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimo nuostatos, kurios nėra panaikinamos šiuo reglamentu, nepažeidžia pagal Europos bendrijos steigimo sutartį numatytų Komisijos įgaliojimų, susijusių su Šengeno acquis nuostatų, Kipro Respublikos atžvilgiu įtvirtintų 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje, o Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos atžvilgiu – 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje, taikymu.

(13) Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir todėl jis nėra jai privalomas ar taikomas. Atsižvelgiant į tai, kad šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal minėto protokolo 5 straipsnį per šešis mėnesius nuo šio reglamento priėmimo turėtų nuspręsti, ar jį įgyvendins savo nacionalinėje teisėje.

(14) Šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, o Jungtinė Karalystė dalyvauja plėtojant tas Šengeno acquis nuostatas, kurių vertinimas numatytas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendime 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas[12] ir paskesniame 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendime 2004/926/EB dėl Šengeno acquis dalių taikymo Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje[13]. Todėl Jungtinė Karalystė priimant šį reglamentą dalyvauja ir jis jai privalomas ir taikomas tik tiek, kiek tai susiję su minėtomis nuostatomis.

(15) Šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, o Airija dalyvauja plėtojant tas Šengeno acquis nuostatas, kurių vertinimas numatytas 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendime 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas[14]. Todėl Airija priimant šį reglamentą dalyvauja ir jis jai privalomas ir taikomas tik tiek, kiek tai susiję su minėtomis nuostatomis.

(16) Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo reglamentu, išskyrus jo 13 straipsnio 7 dalį ir 16 straipsnio trečią įtrauką, plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [15], patenkančios į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant šį susitarimą[16], 1 straipsnio A–G punktuose nurodytą sritį.

(17) Kalbant apie Šveicariją, šiuo reglamentu, išskyrus jo 13 straipsnio 7 dalį ir 16 straipsnio trečią įtrauką, plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [17], kurios priklauso Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A–G punktuose nurodytai sričiai, minėtą sprendimą siejant su vasario 27 d. Tarybos sprendimo 2008/146/TVR[18] 3 straipsniu.

(18) Kalbant apie Lichtenšteiną, šiuo reglamentu, išskyrus jo 13 straipsnio 7 dalį ir 16 straipsnio trečią įtrauką, plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , priklausančios Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A–G punktuose nurodytoms sritims, minėtą sprendimą siejant su 2008 m. kovo 26 d. Tarybos sprendimo 2008/261/EB[19] 3 straipsniu.

(19) Kipro atžvilgiu šis reglamentas yra Šengeno acquis grindžiamas ar kitaip su juo susijęs aktas, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje.

(20) Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu šis reglamentas yra Šengeno acquis grindžiamas ar kitaip su juo susijęs aktas, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomas vertinimo mechanizmas Šengeno acquis taikymui tikrinti valstybėse narėse, kurios taiko visas Šengeno acquis nuostatas, ir valstybėse narėse, kurioms Taryba leido dalyvauti taikant tam tikras Šengeno acquis nuostatas.

Valstybės narės, kurioms leista dalyvauti taikant tam tikras Šengeno acquis nuostatas, dalyvauja vertinant tik tas nuostatas, kurios numatytos leidime ir kurias jos jau taiko.

Valstybės narės, kurios kol kas taiko ne visas acquis nuostatas, dalyvauja vertinant tik tas acquis dalis, kurias jos jau taiko.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

„Šengeno acquis “ – Šengeno acquis nuostatos, į Europos Sąjungos sistemą integruotos prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridėtu protokolu, taip pat juo grindžiami arba kitaip su juo susiję aktai, jeigu tų nuostatų ir aktų teisinis pagrindas nustatytas pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

3 straipsnis

Atsakomybės sritys

1. Komisija atsakinga už šio vertinimo mechanizmo įgyvendinimą. Mechanizmą koordinuoja grupė (toliau – koordinavimo grupė), kurią sudaro valstybių narių ir Komisijos atstovai. Koordinavimo grupei pirmininkauja Komisijos atstovas. Komisija gali pakviesti FRONTEX dalyvauti koordinavimo grupės veikloje.

2. Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja koordinavimo grupėje, kad Komisija galėtų įvykdyti šiuo reglamentu jai pavestas užduotis. Be to, valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja pasirengimo, patikrinimų vietoje, ataskaitų rengimo ir susijusių tolesnių veiksmų etapuose.

4 straipsnis

Vertinimai

1. Vertinimus gali sudaryti klausimynai ir patikrinimai vietoje. Jie gali būti papildomi vertinamos valstybės narės pranešimais apie vertinimą sritį. Patikrinimai vietoje ir klausimynai gali būti naudojami atskirai arba kartu, atsižvelgiant į konkrečias valstybes nares ir į konkrečias sritis. Patikrinimai vietoje gali būti paskelbti arba nepaskelbti.

2. Konkrečios sritys, kurios gali būti vertinamos, išvardytos šio reglamento priede, atsižvelgiant į tai, ar jos susijusios su aktais arba nuostatomis, kurių teisinis pagrindas nustatytas pagal Europos bendrijos steigimo sutartį. Priede pateiktas neišsamus tokių sričių sąrašas.

5 straipsnis

Daugiametė programa

1. Komisija, bendradarbiaudama su koordinavimo grupe, likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kito penkerių metų laikotarpio pradžios parengia daugiametę vertinimo programą penkerių metų laikotarpiui.

2. Daugiametėje programoje pateikiamas valstybių narių, kurios turi būti įvertintos kiekvienais metais, sąrašas. Kiekviena valstybė narė per kiekvieną penkerių metų laikotarpį vertinama bent vieną kartą. Nustatant valstybių narių vertinimo tvarką bus remiamasi rizikos analize, atsižvelgiant į migracijos spaudimą, nuo ankstesnio vertinimo praėjusį laiką ir į pusiausvyrą tarp skirtingų Šengeno acquis dalių, kurios turi būti įvertintos.

3. Prie daugiametės programos pridedamas standartinis klausimynas.

4. Prireikus daugiametė programa gali būti tikslinama glaudžiai bendradarbiaujant su koordinavimo grupe.

6 straipsnis

Rizikos analizė

1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 30 d. FRONTEX pateikia Komisijai rizikos analizę, kurioje atsižvelgiama į migracijos spaudimą ir pateikiamos rekomendacijos dėl kitų metų vertinimų prioritetų. Rekomendacijose nurodomos konkrečios išorės sienų atkarpos ir konkretūs sienų kirtimo punktai, kurie ateinančiais metais turi būti įvertinti pagal daugiametę programą. Komisija sudaro sąlygas valstybėms narėms susipažinti su šia rizikos analize.

2. Iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino FRONTEX pateikia Komisijai atskirą rizikos analizę, kurioje pateikia rekomendacijas dėl vertinimų, kurie turi būti atlikti ateinančiais metais vykdant nepaskelbtus patikrinimus vietoje, prioritetų. Šios rekomendacijos gali būti teikiamos dėl bet kurio regiono ar konkrečios teritorijos ir jose pateikiamas bent dešimties konkrečių išorės sienos sričių ir dešimties sienos kirtimo punktų sąrašas.

7 straipsnis

Metinė programa

1. Atsižvelgdama į pagal 6 straipsnį FRONTEX pateiktą rizikos analizę, Komisija ne vėliau kaip iki ankstesnių metų lapkričio 30 d. parengia metinę vertinimo programą. Programoje gali būti nurodyta, kad reikia įvertinti:

- kaip acquis taiko viena valstybė narė, kaip tai nurodyta daugiametėje programoje;

taip pat, jeigu reikia:

- kaip konkrečios acquis dalys taikomos keliose valstybėse narėse (teminiai vertinimai);

- kaip acquis taiko valstybių narių grupė (regioniniai vertinimai).

2. Pirmoje programos, kurią Komisija parengia glaudžiai bendradarbiaudama su koordinavimo grupe, dalyje išvardytos valstybės narės, kurios pagal daugiametę programą turi būti įvertintos ateinančiais metais. Šioje dalyje pateikiamas sričių, kurios turi būti įvertintos, sąrašas ir klausimynas, kuris turi būti pateiktas atitinkamoms valstybėms narėms. Jeigu tame etape įmanoma atlikti vertinimą, programoje pateikiamas patikrinimų vietoje, kurie turi būti atlikti, sąrašas.

Išanalizavusi atsakymus į klausimyną Komisija nusprendžia, ar reikia rengti patikrinimą vietoje.

Patikrinimas vietoje atliekamas ne anksčiau kaip po keturių mėnesių nuo tada, kai Komisija pateikia klausimyną atitinkamai valstybei narei.

3. Komisija parengia antrą programos dalį, kurioje išvardyti nepaskelbti patikrinimai vietoje, kurie turės būti atlikti ateinančiais metais. Ši dalis laikoma konfidencialia ir nepateikiama valstybėms narėms.

4. Prireikus metinė programa gali būti tikslinama atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas.

8 straipsnis

Ekspertų sąrašas

1. Komisija parengia valstybių narių ekspertų, paskirtų dalyvauti patikrinimuose vietoje, sąrašą. Sąrašas pateikiamas koordinavimo grupei.

2. Valstybės narės nurodo kiekvieno eksperto kompetencijos sritis, nurodydami atitinkamas sritis iš šio reglamento priede esančio sąrašo. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokius pakeitimus.

3. Valstybės narės nurodo, kurie ekspertai gali dalyvauti nepaskelbtuose patikrinimuose vietoje, atsižvelgiant į 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

4. Ekspertai turi turėti tinkamą kvalifikaciją ir su sritimis, kurioms taikomas vertinimo mechanizmas, susijusių išsamių teorinių žinių ir praktinės patirties, taip pat gerai išmanyti vertinimo principus, procedūras bei metodus ir sugebėti veiksmingai bendrauti nustatyta bendra kalba.

5. Valstybės narės užtikrina, kad jų paskirti ekspertai atitinka prieš tai pateiktoje šio straipsnio dalyje nustatytus reikalavimus, be kita ko, nurodydamos, kokiuose mokymuose ekspertai yra dalyvavę. Be to, valstybės narės užtikrina tęstinius ekspertų mokymus, kad jie nuolatos atitiktų minėtus reikalavimus.

9 straipsnis

Už patikrinimus vietoje atsakingos grupės

1. Patikrinimus vietoje atlieka Komisijos paskirtos grupės. Grupes sudaro ekspertai, atrinkti iš 8 straipsnyje nurodyto ekspertų sąrašo, ir Komisijos pareigūnas (-ai). Komisija užtikrina, kad kiekvienoje ekspertų grupėje būtų pusiausvyra geografiniu požiūriu, taip pat ji užtikrina kiekvieną grupę sudarančių ekspertų kompetenciją. Valstybių narių ekspertai negali dalyvauti patikrinime vietoje, atliekamame toje valstybėje narėje, kurioje jie įdarbinti.

2. Komisija gali pakviesti FRONTEX paskirti agentūros atstovą, kuris stebėtojo teisėmis dalyvautų patikrinime vietoje prie išorės sienų.

3. Vertinimo vizituose paskelbtų patikrinimų vietoje atveju gali dalyvauti ne daugiau kaip aštuoni ekspertai, o nepaskelbtų patikrinimų vietoje atveju – šeši ekspertai.

4. Paskelbtų patikrinimų vietoje atveju valstybes nares, kurių ekspertai paskiriami pagal šio straipsnio 1 dalį, Komisija informuoja likus ne mažiau kaip keturioms savaitėms iki numatyto patikrinimo vietoje. Valstybės narės per vieną savaitę patvirtina, kad atitinkami ekspertai gali dalyvauti.

5. Nepaskelbtų patikrinimų vietoje atveju pagal šio straipsnio 1 dalį paskirtus ekspertus Komisija informuoja likus ne mažiau kaip vienai savaitei iki numatyto patikrinimo vietoje. Valstybės narės per 48 val. patvirtina, kad atitinkami ekspertai gali dalyvauti.

6. Patikrinimų vietoje koordinatoriumi yra Komisijos pareigūnas.

10 straipsnis

Patikrinimų vietoje vykdymas

1. Patikrinimų vietoje grupės atlieka visus būtinus pasirengimo veiksmus, kad būtų užtikrintas patikrinimų vietoje veiksmingumas, tikslumas ir nuoseklumas.

2. Prieš patikrinimus vietoje valstybėms narėms pranešama:

- ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki numatyto paskelbto patikrinimo vietoje;

- ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto nepaskelbto patikrinimo vietoje.

3. Kiekvienas patikrinimo vietoje grupės narys turi identifikacinį dokumentą, suteikiantį teisę Komisijos vardu atlikti patikrinimą vietoje.

4. Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad ekspertų grupė galėtų tiesiogiai kreiptis į susijusius asmenis. Ji užtikrina, kad grupė galėtų patekti į visas zonas ar patalpas ir galėtų susipažinti su visais dokumentais, kurių reikia vertinimui atlikti. Ji užtikrina, kad grupė galėtų pagal savo įgaliojimus patikrinti su sritimis, kurios turi būti įvertintos, susijusią veiklą.

5. Atitinkama valstybė narė naudodamasi visomis turimomis teisinėmis galiomis padeda grupei atlikti paskirtą užduotį.

6. Paskelbtų patikrinimų vietoje atveju Komisija atitinkamai valstybei narei iš anksto nurodo grupės ekspertų vardus ir pavardes. Atitinkama valstybė narė paskiria asmenį ryšiams, kuris padeda praktiškai pasirengti patikrinimui vietoje.

7. Valstybės narės atsakingos už savo ekspertų kelionės ir apgyvendinimo reikalų sutvarkymą. Patikrinimuose vietoje dalyvaujančių ekspertų kelionės ir apgyvendinimo išlaidas kompensuoja Komisija.

11 straipsnis

Klausimynas

1. Klausimyno klausimai susiję su atitinkamais teisės aktais ir organizacinėmis bei techninėmis priemonėmis, naudojamomis įgyvendinant Šengeno acquis , taip pat su kiekvienos vertintinos srities statistiniais duomenimis.

2. Valstybės narės savo atsakymus į klausimyną Komisijai pateikia per šešias savaites nuo klausimyno gavimo.

12 straipsnis

Laisvo asmenų judėjimo prie vidaus sienų tikrinimas

Neatsižvelgiant į 9 straipsnį, patikrinimų vietoje grupę, atliekančią nepaskelbtus patikrinimus vietoje, per kuriuos tikrinama, ar panaikinta vidaus sienų kontrolė, sudaro tik Komisijos pareigūnai.

13 straipsnis

Vertinimo ataskaitos

1. Po kiekvieno vertinimo parengiama ataskaita. Ataskaita grindžiama patikrinimo vietoje rezultatais ir atsakymais į klausimyną, atsižvelgiant į esamą padėtį:

6. jeigu vertinimas grindžiamas tik klausimynu arba nepaskelbto patikrinimo vietoje rezultatais, ataskaitą parengia Komisija;

7. paskelbtų patikrinimų vietoje atveju ataskaitą patikrinimo metu parengia ekspertų grupė. Komisijos pareigūnas prisiima bendrą atsakomybę už ataskaitos parengimą, taip pat už jos vientisumo ir kokybės užtikrinimą.

2. Ataskaitoje nagrinėjami kokybiniai, kiekybiniai, veiklos, administraciniai ir organizaciniai aspektai, atsižvelgiant į konkretų atvejį, ir nurodomi visi per vertinimą nustatyti trūkumai ar silpnosios vietos. Ataskaitoje pateikiamos taisomųjų veiksmų rekomendacijos ir nurodomi atitinkami jų įgyvendinimo terminai.

3. Kiekviena ataskaitoje pateikta išvada priskiriama vienai iš nurodytų kategorijų:

8. atitinka;

9. atitinka, tačiau reikia tobulinti;

10. neatitinka (yra rimtų trūkumų).

4. Komisija atitinkamai valstybei narei ataskaitą pateikia per keturias savaites nuo patikrinimo vietoje dienos arba nuo atsakymų į klausimyną gavimo dienos, atsižvelgiant į konkretų atvejį. Atitinkama valstybė narė per dvi savaites pateikia pastabas dėl ataskaitos.

Per šešias savaites nuo ataskaitos gavimo dienos atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai visų nustatytų trūkumų pašalinimo veiksmų planą.

5. Komisijos ekspertas koordinavimo grupei pristato ataskaitą ir atitinkamos valstybės narės atsakymą. Komisija pateikia veiksmų plano tinkamumo įvertinimą. Valstybės narės raginamos pateikti savo pastabas dėl ataskaitos ir veiksmų plano.

6. Atitinkama valstybė narė per šešis mėnesius nuo ataskaitos gavimo pateikia Komisijai veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą, o vėliau ataskaitas teikia kas tris mėnesius tol, kol veiksmų planas įgyvendinamas visiškai. Atsižvelgdama į nustatytų trūkumų rimtumą ir priemones, kurių imtasi tiems trūkumams pašalinti, Komisija gali numatyti atlikti paskelbtus arba nepaskelbtus patikrinimus vietoje, per kuriuos būtų stebima, kaip įgyvendinamas veiksmų planas.

7. Šio straipsnio 1–6 dalys nepažeidžia pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 226 straipsnį nustatytų Komisijos įgaliojimų.

8. Jeigu per patikrinimą vietoje nustatoma didelių trūkumų, galinčių turėti didelį poveikį vienos ar kelių visas Šengeno acquis nuostatas taikančių valstybių narių bendram saugumo lygiui, Komisija nedelsdama apie tai praneša Tarybai.

14 straipsnis

Neskelbtina informacija

Ekspertų grupės visą informaciją, kurią jos gauna atlikdamos savo pareigas, laiko konfidencialia. Po patikrinimų vietoje parengtoms ataskaitoms suteikiama riboto naudojimo žyma. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, nusprendžia, kurią ataskaitos dalį galima paskelbti viešai.

15 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Pirmoji daugiametė programa, kaip nustatyta 5 straipsnyje, ir pirmoji metinė programa, kaip nustatyta 7 straipsnyje, parengiamos praėjus šešiems mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo. Abiejų programų vykdymo pradžios data yra vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2. Pirmoji rizikos analizė, kurią pagal 6 straipsnį turi pateikti FRONTEX, Komisijai pateikiama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3. Valstybės narės savo ekspertus paskiria, kaip nustatyta 8 straipsnyje, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

16 straipsnis

Ataskaitų teikimas Europos Parlamentui ir Tarybai

Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui teikia metinę vertinimų, atliktų remiantis šiuo reglamentu, ataskaitą. Ataskaita skelbiama viešai, joje pateikiama informacija apie:

- per praėjusius metus atliktus vertinimus,

- su kiekvienu vertinimu susijusias išvadas ir esamą padėtį, susijusią su taisomaisiais veiksmais ir

- visas pažeidimų procedūras, kurias Komisija pradeda atlikus vertinimus.

17 straipsnis

Panaikinimas

Kai tai susiję su Šengeno acquis , kaip apibrėžta šio sprendimo 2 straipsnyje, 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimo, įsteigiančio Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (SCH/Com-ex (98) 26 def.), II dalis, kurios pavadinimas „Įgyvendinimo komitetas Konvenciją jau taikančioms valstybėms“, panaikinama praėjus metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 20 dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

- Vidaus sienos:

- Patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimas

- Kliūčių prie vidaus sienų panaikinimas

- Išorės sienos:

- Pasienio tarnybų strategija ir organizacinė bei funkcinė struktūra

- Rizikos analizė, žvalgyba ir duomenų srauto valdymas

- Readmisija, išsiuntimas ir nelegali imigracija, įskaitant vežėjo atsakomybę

- Patikrinimų sienos perėjimo punktuose nuostatos

- Sienos perėjimo punktų infrastruktūra

- Prie išorės sienų naudojamos sienų kontrolės techninės priemonės

- Pasieniečių skaičius ir mokymai

- Prie sienų naudojamos stebėjimo sistemos

- Esamos bendradarbiavimo su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis formos

- Vizos:

- Vizų išdavimo nuostatos

- Tikrinimas Šengeno informacinėje sistemoje ir Vizų informacinėje sistemoje

- Konsulinių įstaigų patalpų saugumas

- Šengeno įklijų įsigijimo ir jų laikymo sąlygų nuostatos bei susijusios praktinės priemonės

- Konsulinio personalo skaičius ir mokymai

- IT įranga padirbtiems ir suklastotiems dokumentams nustatyti

- Konsulinis bendradarbiavimas

- Duomenų apsauga

- Duomenų apsaugos teisiniai, organizaciniai ir techniniai aspektai

- Prieigos prie informacinių sistemų ir saugomų duomenų prevencijos priemonės

- Duomenų subjekto teisės ir skundų nagrinėjimas

- Priežiūros funkcija (patikrinimai vietoje)

- Duomenų apsauga išduodant vizą

- Bendradarbiavimas su kitomis duomenų apsaugos institucijomis (DAI)

- Šengeno informacinė sistema (SIS) / SIRENE

- Duomenų saugumas

- IT sistemų ir tinklų, kuriuos naudojant tvarkomi duomenys, saugumas

- Patalpų saugumas

- Su SIS susijusios teisinės ir reguliavimo nuostatos

- Duomenų tvarkymas, įrašymas, keitimas, perspėjimų trynimas ir duomenų kokybės užtikrinimo priemonės

- SIRENE biurų techninės galimybės ir veiklos pajėgumai

- Galutinio vartotojo prieiga prie atitinkamų SIS duomenų

- Mokymai

- Narkotikai

- Šengeno medicinos pažymos įgyvendinimas ir iškilusios kliūtys

FINANSINĖ TEISĖS AKTO, KURIO POVEIKIS BIUDŽETUI SUSIJĘS TIK SU PAJAMOMIS, PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Reglamento dėl vertinimo mechanizmo Šengeno acquis taikymui tikrinti sukūrimo pasiūlymas ir Sprendimo dėl vertinimo mechanizmo Šengeno acquis taikymui stebėti sukūrimo pasiūlymas

2. VEIKLA GRINDŽIAMO VALDYMO IR VEIKLA GRINDŽIAMO BIUDŽETO SUDARYMO SISTEMA

Politikos sritis: Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė (18 antraštinė dalis)

Veiklos rūšis: Solidarumas. Išorės sienos, vizų išdavimo politika ir laisvas asmenų judėjimas (18 02 skyrius)

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

18 02 skyriuje (Solidarumas. Išorės sienos, vizų išdavimo politika ir laisvas asmenų judėjimas) sukuriamas straipsnis 18 02 XX, kurio pavadinimas „Šengeno vertinimas“*

* Biudžeto eilutė turės būti sukurta 2010 m. PBP

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

Numatoma, kad priemonė bus pradėta taikyti 2010 arba 2011 m. Ši priemonė bus nuolatinė.

3.3. Biudžeto ypatybės:

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | Asocijuotųjų Šengeno šalių įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

Žr. 3.1 punktą | NPI | DIF[20] | TAIP/ | TAIP | NE | Nr. [3A] |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos[21] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | p. m. | 0.56 | 0.73 | 0.73 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b |

Į orientacinę sumą įskaičiuotos administracinės išlaidos[22] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c |

ORIENTACINĖ SUMA, IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | p. m. | 0.56 | 0.73 | 0.73 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | p. m. | 0.56 | 0.73 | 0.73 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[23] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d | 0.12 | 0.61 | 0.85 | 0.85 |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | e | p. m. | 0.06 | 0.1 | 0.1 |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

Iš VISO ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 0.12 | 1.23 | 1.68 | 1.68 |

Iš VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 0.12 | 1.23 | 1.68 | 1.68 |

Išsami informacija apie bendrąjį finansavimą

Jeigu numatoma, kad pasiūlymą bendrai finansuos kelios valstybės narės arba kitos įstaigos (nurodyti kokios), toliau pateiktoje lentelėje reikėtų nurodyti tokio bendro finansavimo dalies įvertinimą (jei numatoma, kad bendrai finansuos kelios skirtingos įstaigos, galima pridėti papildomų eilučių):

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Bendrąjį finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

…………………… | f |

Iš VISO ĮA, įskaitant bendrąjį finansavimą | a+c+d+e+f |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu:

( Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą[24]. Prireikus finansiniai asignavimai 2010 m. bus suteikti perskirstant asignavimus 18 02 skyriuje

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo[25] nuostatas (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis pajamoms:

( Pasiūlymas pajamoms turi tokį finansinį poveikį:

Šiuo pasiūlymu plėtojamas Šengeno acquis , kaip apibrėžta Tarybos sprendime 1999/437/EB. Todėl su Šengeno acquis asocijuotos trečiosios šalys, būtent Islandija ir Norvegija[26] bei Šveicarija[27] ir Lichtenšteinas[28], prisideda apmokėdamos susijusias išlaidas.

Mln. EUR (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikant priemonę n-1 metai | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 1 | 5 | 7 | 7 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Atsižvelgiant į tarpvyriausybinę Šengeno acquis kilmę šis Šengeno vertinimo mechanizmas pavedamas Tarybai. Išlaidas, patiriamas taikant vertinimų sistemą, iš nacionalinių biudžetų dengia valstybės narės, kurių ekspertai dalyvauja įgyvendinant Šengeno acquis . Šengeno acquis integravus į Europos Sąjungos sistemą taip pat reikia nustatyti teisinę sistemą, pagal kurie šie vertinimai atliekami. Todėl įgyvendinant šį mechanizmą patirtos išlaidos, visų pirma susijusios su valstybių narių ekspertų dalyvavimu (dėl patikrinimų vietoje patirtų kelionės ir apgyvendinimo išlaidų kompensavimas), dengiamos iš Europos Sąjungos biudžeto. Valstybių narių ekspertų dienpinigiai ir toliau dengiami iš atitinkamos valstybės narės biudžeto.

5.2. Papildoma Bendrijos dalyvavimo nauda, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sąveika

Ar Šengeno erdvė išliks laisvo judėjimo erdve be vidaus sienų kontrolės, priklauso nuo veiksmingo ir efektyvaus vertinimo mechanizmo, susijusio su papildomomis priemonėmis, leidžiančiomis išlaikyti tokią erdvę be vidaus sienų kontrolės. Būtina tarpvyriausybinio Šengeno vertinimo sistemą suderinti su ES sistema, už kurią Komisija kaip Sutarčių sergėtoja prisiima atsakomybę visapusiškai užtikrindama valstybių narių ekspertų dalyvavimą, kad būtų išlaikytas tarpusavio pasitikėjimas. Siekdama užtikrinti vertinimų nuoseklumą Komisija taip pat koordinuoja trečiojo ramsčio priemonėmis grindžiamą vertinimą, kurį vykdant taip pat visapusiškai dalyvauja valstybių narių ekspertai.

Hagos programoje Taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų papildytas dabartinis Šengeno vertinimo mechanizmas ir numatytas valstybių narių ekspertų dalyvavimas.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į veikla grindžiamo valdymo sistemą

Bendrasis tikslas – teisingas Šengeno acquis taikymas visose srityse, kurioms taikomos papildomos priemonės, leidžiančios išlaikyti erdvę be vidaus sienų kontrolės.

1 priemonė. Vertinimas atliekant patikrinimus vietoje arba remiantis klausimynais, kurie apima šias politikos sritis: išorės sienos, vizos, policijos bendradarbiavimas prie vidaus sienų, Šengeno informacinė sistema, duomenų apsauga, narkotikai, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose.

Rodiklis. Ataskaitose pateiktas teisingo acquis taikymo įvertinimas (visiškai atitinka; atitinka, tačiau reikia tobulinti; neatitinka).

2 priemonė. Vertinimas atliekant nepaskelbtus patikrinimus vietoje, kurie apima pirmajam ramsčiui priklausančias Šengeno acquis sritis.

Rodiklis. Teisingo acquis taikymo įvertinimas siekiant pašalinti konkrečius trūkumus. Po kiekvieno patikrinimo vietoje parengiama ataskaita, kurioje nurodoma atitiktis Bendrijos teisei.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

( Centralizuotasis valdymas:

( tiesioginis, vykdomas Komisijos

( netiesioginis, perduodamas:

( vykdomosioms įstaigoms

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 straipsnyje

( nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms) arba viešąsias paslaugas teikiančiai (-čioms) įstaigai (-oms)

( Pasidalijamasis arba decentralizuotasis valdymas:

( kartu su valstybėmis narėmis

( kartu su trečiosiomis šalimis

( Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos:

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Siūlomuose teisės aktuose numatoma sukurti Šengeno acquis teisingo taikymo vertinimo mechanizmą. Teisingas acquis taikymas bus įvertinamas vertinimo ataskaitose nurodant atitikties lygį. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teiks metinę šių teisės aktų įgyvendinimo ataskaitą.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

6.2.3. Būsimo vertinimo sąlygos ir dažnumas

7. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Kovojant su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Reglamento (EB) Nr. 1037/1999 nuostatos taikomos be apribojimų šios priemonės atžvilgiu.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | n+4 metai | n+5 metai |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[31] (XX 01 01) | A*/AD | 1 | 4 | 6 | 6 |

B*, C*/AST | 1 | 1 | 1 |

Pagal XX 01 02 str. finansuojami darbuotojai[32] |

Pagal XX 01 04/05 str. finansuojami kiti darbuotojai[33] |

IŠ VISO | 1 | 5 | 7 | 7 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

( Šiuo metu programos valdymui skirti etatai, kuriuos reikia pakeisti arba pratęsti (1).

( Etatai, pagal MPS / PBP (metinę politikos strategiją)/PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirti 2009 metams.

( Etatai, kurių bus prašoma kitos MPS / PBP procedūros metu (2 etatai 2011 m. ir 1 etatas – 2012 m.)

( Etatai, kurie bus perskirstyti naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas) (3).

( Etatai, reikalingi n-tiesiems metams, tačiau nenumatyti tų metų MPS / PBP.

8.2.4. Kitos administracinio valdymo išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – Administracinio valdymo išlaidos)

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

- intra muros |

- extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai |

8.2.5. Į orientacinę sumą neįskaičiuotos finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | 1 | 5 | 7 | 7 |

Pagal XX 01 02 str. finansuojami darbuotojai (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0.37 | 0.73 | 0.85 | 0.85 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai |

Apskaičiuota – Pagal XX 01 02 str. finansuojami darbuotojai |

8.2.6. Į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidos Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) |

2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | p. m. | 0.06 | 0.1 | 0.1 |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[35] |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) | p. m. | 0.06 | 0.1 | 0.1 |

3. Kitos administracinio pobūdžio išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, išskyrus žmogiškųjų išteklių ir susijusias išlaidas (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | p. m. | 0.06 | 0.1 | 0.1 |

Apskaičiuota – Į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidos |

[1] Šiuo tikslu buvo būtina apibrėžti Šengeno acquis (Tarybos sprendimas 1999/435/EB, OL L 176, 1999 7 10, p. 1) ir remiantis Sutartimis nustatyti visų šį acquis sudarančių nuostatų arba sprendimų teisinį pagrindą (Tarybos sprendimas 1999/436/EB, OL L 176, 1999 7 10, p. 17). Kiekvienos acquis nuostatos teisinis pagrindas nustatytas pagal pirmąjį arba trečiąjį ramstį. Šengeno acquis nuostatos, kurioms nebuvo galima nustatyti jokio teisinio pagrindo (pvz., SIS nuostatos), laikomos trečiojo ramsčio dalimi. Visi šio acquis pakeitimai turi turėti tinkamą teisinį pagrindą, nustatytą pagal Sutartis.

[2] OL L 256, 1991 9 13, p. 51.

[3] OL L 144, 2007 6 6, p. 22.

[4] OL L 236, 2003 10 23, p. 33.

[5] OL L 157, 2005 6 21, p. 29.

[6] OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

[7] OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

[8] OL L 83, 2008 3 26, p. 3.

[9] OL C 53, 2005 3 3, p. 1 (1.7.1 punktas).

[10] OL L 239, 2000 9 22, p. 138.

[11] 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 (OL L 349, 2004 11 25, p. 1).

[12] OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

[13] OL L 395, 2004 12 31, p. 70.

[14] OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

[15] OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

[16] OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

[17] OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

[18] OL L 53, 2008 2 27, p. 1.

[19] OL L 83, 2008 3 26, p. 3.

[20] Diferencijuotieji asignavimai.

[21] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.

[22] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[23] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams.

[24] Vertinimo mechanizmo įgyvendinamas bus tęsiamas ir po 2013-ųjų finansinių metų.

[25] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[26] Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimas dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis 12 straipsnio 1 dalies paskutinioji pastraipa (OL L 176, 1999 7 10, p. 36).

[27] Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos Susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis 11 straipsnio 3 dalies antra pastraipa (OL L 53, 2008 2 27, p. 50).

[28] Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo 3 straipsnis (OL L 83, 2008 3 26, p. 3).

[29] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų skilčių.

[30] Kaip apibūdinta 5.3 skirsnyje.

[31] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[32] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[33] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[34] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) įstaigos (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pažymą.

[35] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.