8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/72


2009 m. balandžio 24 d., penktadienis
Parlamentinis imunitetas Lenkijoje

P6_TA(2009)0316

2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl parlamentinio imuniteto Lenkijoje (2008/2232(INI))

2010/C 184 E/15

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius,

atsižvelgdamas į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 12 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdamas į 1997 m. balandžio 2 d. Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnį,

atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 9 d. Lenkijos įstatymo dėl parlamento nario ar senatoriaus įgaliojimų vykdymo 7b straipsnį,

atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 23 d. Lenkijos įstatymo dėl Europos Parlamento rinkimų 9 ir 142 straipsnius,

atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl 2003 m. birželio 4 d. sprendimo dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo pakeitimo (1),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6, 7 ir 45 straipsnius,

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0205/2009),

A.

kadangi per šią kadenciją Parlamentas ir atsakingas Teisės reikalų komitetas svarstė prašymus dėl Lenkijoje išrinktų Parlamento narių imuniteto atšaukimo ir susidūrė su tam tikrais sunkumais aiškinant teisės nuostatas, kurios gali būti taikytinos šių Parlamento narių atveju,

B.

kadangi atsakingas komitetas paragintas visų pirma priimti sprendimą dėl prašymų atšaukti imunitetą, kuriuos privatūs asmenys tiesiogiai pateikė Europos Parlamento Pirmininkui, priimtinumo; kadangi pagal Lenkijos įstatymus privatūs asmenys gali tiesiogiai prašyti Lenkijos parlamentą (Seimą arba Senatą) atšaukti savo nario imunitetą dėl nusikaltimų, kurie gali būti privataus kaltinimo objektas, ir atrodo, jog atitinkamos Lenkijos įstatymų nuostatos aiškiai nenumato visų galimų variantų, kai baudžiamoji byla dėl nusikaltimų keliama pagal nukentėjusiojo skundą,

C.

kadangi tos nuostatos taip pat taikomos Lenkijoje išrinktiems Europos Parlamento nariams, tačiau tokių prašymų priimtinumas kelia rimtų abejonių, atsižvelgiant į Darbo tvarkos taisykles, ypač į 6 straipsnio 2 dalį, kurioje minima „kompetentinga valdžios institucija“,

D.

kadangi pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 7 dalį atsakingas komitetas gali patikrinti prašymo atšaukti imunitetą priimtinumą, įskaitant nacionalinės valdžios institucijos kompetenciją pateikti tokį prašymą; kadangi, sprendžiant akivaizdžios galiojančių Lenkijos teisės ir Darbo tvarkos taisyklių nuostatų neatitikties šiuo atžvilgiu klausimą, privačių asmenų prašymus atšaukti imunitetą vis dėlto reikėtų laikyti nepriimtinais,

E.

kadangi Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalyje siekiama užtikrinti, kad Parlamentą pasiektų tik tie bylose pateikti prašymai, kuriuos jau išnagrinėjo valstybės narės valdžios institucijos; kadangi toje dalyje Parlamentui taip pat suteikiama garantija, kad jo gaunami prašymai atšaukti imunitetą savo turiniu ir procedūra neprieštarauja nacionaliniams įstatymams, o tai savo ruožtu leidžia užtikrinti, kad priimdamas sprendimą imuniteto klausimu Parlamentas laikysis ir valstybės narės nacionalinės teisės, ir savo paties prerogatyvų; kadangi „valdžios institucijos“ sąvoka minima ir kitose Darbo tvarkos taisyklių 6 ir 7 straipsnių nuostatose dėl procedūrų imuniteto klausimu,

F.

kadangi privačių asmenų pateiktų prašymų atšaukti imunitetą laikymas nepriimtinais yra nepageidautinas, nes tai pažeistų jų teises teismo procese ir neleistų kaltintojams dėl tam tikrų nusikaltimų reikalauti panaikinti imunitetą; kadangi tai galėtų sudaryti neteisingas ir nevienodas sąlygas pareiškėjams,

G.

kadangi vis dėlto būtent valstybės narės turėtų numatyti galimybę naudotis tokiomis teisėmis, kalbant apie Europos Parlamento narius, atsižvelgdamos į jo veiklą reglamentuojančias taisykles ir procedūras,

H.

kadangi 2004 m. rugsėjo 29 d. ir 2005 m. kovo 9 d. raštais 25 valstybės narės, remiantis 7 straipsnio 12 dalimi, pakviestos nurodyti valdžios institucijas, kompetentingas pateikti prašymą atšaukti Parlamento nario imunitetą; kadangi iki šiol į šį kvietimą atsakė tik Austrija, Belgija, Čekija, Kipras, Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Švedija ir Jungtinė Karalystė,

I.

kadangi atsakingas komitetas savo diskusijose taip pat nagrinėjo galimus imuniteto atšaukimo padarinius tuo atveju, kai atšaukiamas Lenkijoje išrinkto Europos Parlamento nario imunitetas,

J.

kadangi tuo atveju, jei Parlamento narį teismas pripažįsta kaltu ir nuteisia už tyčinį nusikaltimą viešojo kaltinimo procese, toks imuniteto atšaukimas reikštų, kad jis automatiškai praranda teisę būti renkamas ir dėl to savo ruožtu praranda vietą Parlamente,

K.

kadangi toks automatiškas vietos praradimas de facto yra papildoma bausmė, skiriama kartu su nuosprendžiu,

L.

kadangi praktiškai netgi dėl smulkių nusikaltimų galima prarasti teisę būti renkamam, nepaisant nuostatos, kad teisė būti renkamam dėl nusikaltimo gali būti prarasta tik viešojo kaltinimo ir tyčinio nusikaltimo atveju,

M.

kadangi Lenkijos Seimo ar Senato nariams netaikoma jokia atitinkama nuostata, t. y. jie tokiais atvejais nepraranda teisės būti renkami,

N.

kadangi valstybės narės gali savo nuožiūra numatyti galimybę atsiimti Europos Parlamento nario mandatą ir tokiu atveju atsiranda laisva Parlamento nario vieta; kadangi, nepaisant to, pagal vienodo požiūrio principą, t. y. vieną iš pagrindinių ES teisės principų, reikalaujama, kad panašios situacijos būtų sprendžiamos panašiais būdais, o Lenkijos Seimo bei Senato nariams ir Lenkijoje išrinktiems Europos Parlamento nariams taikomos akivaizdžiai nevienodos sąlygos, kalbant apie teisės būti renkamam praradimą; kadangi teisės būti renkamam praradimas tiesiogiai ir automatiškai lemia tai, kad atitinkamas narys praranda savo vietą ir negali būti dar kartą išrinktas,

O.

kadangi apie šį nevienodą požiūrį Komisijai pranešta žodiniu klausimu, kurį Teisės komiteto vardu pateikė jo pirmininkas, taip pat šis nevienodas požiūris svarstytas Europos Parlamente; kadangi, nepaisant to, teisinė padėtis nepasikeitė,

P.

kadangi turėtų būti kuo greičiau užtikrintas vienodas požiūris į nacionalinio parlamento ir Europos Parlamento narius, ypač atsižvelgiant į būsimus 2009 m. rinkimus,

1.

ragina Komisiją išnagrinėti nevienodą Lenkijoje išrinktų Europos Parlamento narių ir Lenkijos Seimo bei Senato narių teisinę padėtį ir nedelsiant pradėti bendradarbiauti su kompetentingomis Lenkijos institucijomis siekiant rasti būdų, kaip panaikinti akivaizdžią vieno parlamento narių diskriminaciją kito parlamento narių atžvilgiu, kalbant apie teisę būti renkamiems;

2.

be to, prašo Lenkijos Respubliką išnagrinėti dabartinę padėtį, kurioje teisės būti renkamam ir mandato praradimo sąlygos, taikomos minėtų dviejų parlamentų nariams, yra akivaizdžiai nevienodos, ir imtis veiksmų šiai diskriminacijai panaikinti;

3.

ragina Komisiją atlikti lyginamąjį tyrimą siekiant nustatyti, ar nevienodas požiūris į nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento narius paplitęs valstybėse narėse, įstojusiose į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau, ir tyrimo rezultatus pranešti Parlamentui;

4.

ragina valstybes nares gerbti ES pilietybės teikiamas teises, tarp jų teisę balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose, kuri yra labai svarbi rengiantis 2009 m. rinkimams, taip pat gerbti vienodo požiūrio į panašioje padėtyje esančius asmenis principą;

5.

prašo valstybes nares, ypač Lenkijos Respubliką, užtikrinti, kad būtų nustatytos procesinės priemonės siekiant užtikrinti, kad prašymai atšaukti Europos Parlamento narių imunitetą būtų visada perduodami „kompetentingos valdžios institucijos“ pagal Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį, taip užtikrinant šalių materialinės ir procesinės teisės, įskaitant nuostatas dėl privačių asmenų procesinių teisių, ir Parlamento prerogatyvų laikymąsi;

6.

siekiant išvengti bet kokių abejonių, ragina valstybes nares Parlamentui nurodyti valdžios institucijas, kurios kompetentingos pateikti prašymus atšaukti Parlamento nario imunitetą;

7.

dar kartą pabrėžia, kad reikia bendro Europos Parlamento narių statuto, ir šiuo atžvilgiu primena apie 2005 m. birželio 3 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių atstovų priimtą įsipareigojimą išnagrinėti Parlamento prašymą persvarstyti atitinkamas 1965 m. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų nuostatas, susijusias su Europos Parlamento nariais, siekiant kuo greičiau padaryti išvadą;

8.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Bendrijų Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.


(1)  OL C 133 E, 2006 6 8, p. 48.