1.4.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 87/135

A.

kadangi Kroatija padarė didelę pažangą visose trijose srityse, kurioms taikomi Kopenhagos kriterijai,

B.

kadangi minėtus didelius pasiekimus reikia įtvirtinti ir imtis nuoseklių pastangų siekiant priimti ir įgyvendinti Komisijos ataskaitoje ir šioje rezoliucijoje aptariamas reformas,

C.

kadangi ES ėmėsi veiksmų siekdama pagerinti plėtros proceso kokybę,

D.

kadangi 2007 m. lapkričio 6 d. Komisijos komunikate „2007–2008 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2007)0663) ypač didelis dėmesys nuo pat ankstyvųjų derybų dėl stojimo į ES etapų skiriamas teisinės valstybės principo įgyvendinimui ir tinkamam valdymui, ypač pabrėžiant kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, administracinę ir teismų reformą bei pilietinės visuomenės kūrimą,

E.

kadangi visos susijusios šalys privalo siekti bendro tikslo – iki 2009 m. užbaigti derybas dėl stojimo su Kroatija,

F.

kadangi dėl 2008 m. įvykdytų žmogžudysčių ir išpuolių išryškėjo poreikis Kroatijoje rimtai ir skubiai imtis spręsti korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo problemas,

G.

kadangi buvo paskirti nauji vidaus reikalų ir teisingumo ministrai bei naujas policijos vadovas ir jiems buvo pavesta spręsti šias problemas,

1.

teigiamai vertina tai, kad 2008 m. Kroatija, priimdama teisės aktus ir vykdydama reformas, būtinas norint tapti ES nare, pasiekė gerų rezultatų;

2.

ypač džiaugiasi galėdamas pažymėti, kad teisės aktų leidybos ir reglamentavimo darbas pagaliau buvo derinamas su pastangomis stiprinti ir gerinti administracinius gebėjimus, kurių reikia siekiant įgyvendinti šias reformas;

3.

yra įsitikinęs, kad tikslas užbaigti derybas 2009 m. laikantis Komisijos išleisto orientacinio veiksmų plano gali būti pasiektas, jeigu Kroatijos vyriausybė dės daugiau pastangų, ypač siekdama spręsti opius su stojimo procesu susijusius klausimus, įskaitant kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, ir iki galo įvykdys šiose srityse nustatytus reikalavimus, taip pat jeigu Taryba norės ir galės nedelsdama pradėti derybas dėl visų skyrių;

4.

pritaria Komisijos rekomendacijai, kad Taryba įsteigtų ad hoc techninę darbo grupę, atsakingą už Stojimo sutarties parengimą; taip pat rekomenduoja, kad ši grupė dirbtų lygiagrečiai vykstančioms deryboms, todėl savo veiklą ji turėtų pradėti pirmojoje 2009 m. pusėje; be to, teigiamai vertina Komisijos ketinimą 2009 m. pateikti komunikatą, kuriame būtų išsamiai išdėstytas finansinis Kroatijos įstojimo į ES poveikis;

5.

yra patenkintas dėl pažangos, padarytos priimant tam tikrų sričių svarbiausius dokumentus ir pagrindinius teisės aktus, visų pirma susijusius su diskriminacijos panaikinimu, moterų teisėmis, mažumų teisėmis ir pabėgėlių grąžinimu; nurodo, kad šiuo metu svarbiausia greitai ir veiksmingai juos įgyvendinti;

6.

vis dėlto pabrėžia, kad būtina tęsti viešojo administravimo reformą, pradėti taikyti naują darbo užmokesčio sistemą ir visapusiškai peržiūrėti administracines procedūras siekiant padidinti Kroatijos valstybės tarnybos skaidrumą, atskaitomybę ir atskyrimą nuo politikos; ragina ypatingą dėmesį skirti regionų ir vietos valdymo institucijoms, kadangi jų gebėjimas prisiimti naujus įsipareigojimus labai svarbus norint, kad decentralizacijos procesas būtų sėkmingas;

7.

pabrėžia, kad svarbu užsienio investuotojams užtikrinti teisinį tikrumą ir lygybę prieš įstatymą, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Kroatijos valdžios institucijas greitai priimti sprendimus pagrindinėse turto grąžinimo bylose laikantis atitinkamų Kroatijos konstitucinio teismo sprendimų;

8.

mano, kad reikia uolesnių pastangų teismų sektoriuje siekiant pašalinti pagrindines priežastis, dėl kurių bylos neišnagrinėjamos ir pernelyg ilgai tęsiasi teisminės procedūros, pradėti rimtai ir visapusiškai gerinti teismų darbą, aprėpiant visų tipų teismus, pradėti taikyti objektyvią ir skaidrią teisėjų atrankos procedūrą ir individualaus jų vertinimo ir paaukštinimo kriterijus, užtikrinti, kad karo nusikaltimai būtų nagrinėjami remiantis bendrais standartais, nepaisant etninės kilmės, ir pagaliau rasti būdus, kaip spręsti teismo nuosprendžių priėmimo ir procesų vykdymo in absentia problemą, ypač stiprinant regionų bendradarbiavimą;

9.

atsižvelgia į 2008 m. gruodžio 12 d. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai prokuroro pareiškimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kuriame jis nurodo, kad Kroatija atsiliepė į daugumą prokuratūros prašymų suteikti pagalbą, tačiau pabrėžia, kad kai kurie svarbūs kariniai dokumentai, susiję su Gotovinos byla, ir toliau yra neprieinami; ragina Kroatijos vyriausybę sustiprinti savo pastangas, kad šie svarbūs dokumentai būtų nedelsiant prieinami tribunolui;

10.

pritaria tam, kad Kroatijos vyriausybė pagaliau ėmėsi papildomų priemonių siekdama kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu; pabrėžia, kad aktyvesnę Kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu biuro (USKOK) tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo veiklą turi lydėti tokios pat aktyvios policijos ir teismų pastangos norint, kad ši veikla duotų rezultatų; mano, kad negali būti jokios tolerancijos jokiu lygmeniu ir kad būtina priimti ir vykdyti nuosprendžius, įskaitant turto areštą; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina priimtus teisės aktus, susijusius su laikinu visų asmenų, kaltinamų korupcija ir organizuotu nusikaltimu, turto įšaldymu;

11.

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad keturiuose skirtinguose teismuose oficialiai atidaryti specialūs kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu skyriai ir kad šešiasdešimt teisėjų, paskirtų dirbti šiuose skyriuose, kruopščiai patikrinti, o siekiant atspindėti jų darbo sudėtingumą ir svarbą jiems numatytos didelės finansinės paskatos;

12.

atsižvelgdamas į tai, ragina Kroatijos vyriausybę užtikrinti, kad policijai ir teismams būtų suteikta veiksmų laisvė ir žmogiškieji bei finansiniai ištekliai, kurių reikia siekiant įgyvendinti jų įgaliojimus kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu;

13.

teigiamai vertina tai, kad Kroatijoje esama spaudos laisvės, bet atkreipia dėmesį į neseniai įvykusius korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo atvejus tyrusių žurnalistų bauginimus ir netgi nužudymus; ragina policiją ir teismus ryžtingai imtis tirti šiuos atvejus ir pateikti kaltinimus siekiant atkurti šalyje palankią atmosferą ir užtikrinti ilgalaikę atitiktį politiniams stojimo kriterijams; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę visiškai ginti žmogaus teises, dėl kurių negali būti jokių politinių derybų;

14.

teigiamai vertina tai, kad Kroatijos vyriausybė patvirtinto konstitucinio nacionalinių mažumų įstatymo įgyvendinimo veiksmų planą ir padidino finansavimą; ragina Kroatijos valdžios institucijas įgyvendinti minėtąjį planą glaudžiai konsultuojantis su mažumoms atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis; taip pat pabrėžia, kad reikia daugiau dėmesio skirti ekonominėms ir socialinėms mažumų teisėms, ypač mažumų galimybėms įsidarbinti, ir parengti ilgalaikę strategiją dėl mažumoms priklausančių asmenų įdarbinimo viešojo administravimo ir teismų sistemos įstaigose; be to, ragina nacionalinių mažumų tarybas, siekiant visiškai nepriklausomai naudotis savo įgaliojimais, naudotis savo biudžetine nepriklausomybe nuo vietos valdžios institucijų, kurioms jos turėtų teikti patarimus;

15.

teigiamai vertina Kroatijos laimėjimus mažumų politikos srityje, ypač tai, kad šalyje mažumoms užtikrintos švietimo galimybės ir parlamentinis atstovavimas;

16.

teigiamai vertina nuolatinę pažangą mažumų švietimo srityje; vis dėlto yra susirūpinęs, kad pagal dabartinę sistemą toliau skatinama segregacija, o ne stengiamasi integruoti skirtingas etnines grupes (pvz., surenkant bendras klases); taip pat susirūpinęs ypač romų atveju, nes dėl šios sistemos švietimo kokybė gali būti žemesnė negu įprastinių pamokų atveju;

17.

pažymi, kad, nors ir buvo pasiekta apčiuopiamų rezultatų sudarant geresnes sąlygas pabėgėliams sugrįžti, dar daug turėtų būti padaryta siekiant, kad šie grąžinimai butų nuoseklūs pabėgėlių apgyvendinimo (ypač tų, kurie nuomojo gyvenamąjį plotą miestuose), integracijos ir patekimo į darbo rinką požiūriu; pabrėžia būtinybę grįžimo programas įgyvendinti taip, kad jos atitiktų kitas socialines ir užimtumo programas;

18.

palankiai vertina ir tai, kad buvo priimti visa apimantys prieš diskriminaciją nukreipti teisės aktai, ir mano, kad labai svarbu veiksmingai įgyvendinti jų nuostatas; ragina nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijas visiškai netoleruoti rasinės ir bet kokios kitos formos neapykantos apraiškų ir užtikrinti, kad už tokias neapykantos apraiškas būtų tinkamai baudžiama; be to, ragina nacionalines valdžios institucijas ginti seksualinių mažumų teises;

19.

džiaugiasi tuo, kad Kroatijoje nustatytas užimtumo didėjimas ir tvarus ekonomikos augimas; vis dėlto atkreipia dėmesį į vis dar aukštą jaunimo ir mažumoms priklausančių asmenų nedarbo lygį ir poveikį, kurį eilinių piliečių gyvenimui daro aukštos maisto kainos ir bendra infliacija;

20.

nurodo, kad reikia imtis spręsti augančio prekybos ir einamosios sąskaitos deficito, taip pat užsienio skolos problemas, dėl kurių Kroatijos ekonomika tampa labiau pažeidžiama ir jai gresia didesnis pavojus; pabrėžia, kad siekiant išlaikyti dabartinį ekonomikos augimo lygį ir sudaryti Kroatijai sąlygas pasivyti ES valstybes nares reikės sparčiau vykdyti struktūrines reformas;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia glaudžiai konsultuotis su visomis susijusiomis šalimis ir rengti politiką, kurią vykdant būtų suderinamas energetinis saugumas ir tvarus vystymasis; ragina Kroatijos valdžios institucijas siekti ES klimato pakete nustatytų tikslų ir skirti tinkamą dėmesį energijos vartojimo efektyvumui bei atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, ypač pakrantės teritorijoje; todėl primena Kroatijai ES siūlomas Viduržemio jūros regiono šalims skirtas finansavimo galimybes; pritaria tam, kad buvo priimtas Kioto protokolo įgyvendinimo veiksmų planas, ir ragina valdžios institucijas imtis reikiamų žingsnių veiksmingai sumažinti pramonės išmetamus teršalus;

22.

iš esmės patenkintas bendra pažanga teisės aktų derinimo srityje; vis dėlto mano, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti teisės aktų kokybei; ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau dėti pastangų ir vystyti administracinius gebėjimus, kurių reikia norint įgyvendinti acquis;

23.

palankiai vertina šiuo metu vykdomos privatizacijos plieno ir telekomunikacijų pramonės srityse padarytą pažangą ir Kroatijos valdžios institucijų sprendimą skelbti Kroatijos laivų statyklų privatizavimo konkursą, kuris turėtų būti baigtas 2009 m. ir pabrėžia, kad laivų statyklų pardavimas turi vykti visiškai skaidriai ir laikantis ES konkurencijos normų; ragina Kroatijos vyriausybę, remiant Komisijai, patvirtinti specialiąsias priemones siekiant kompensuoti socialines restruktūrizavimo išlaidas; ragina, kad Komisija ir Taryba, vertindamos Kroatijos pažangą vykdant būtinas reformas, atsižvelgtų į dabartinę ekonomikos ir finansų krizę;

24.

pažymi, kad žemės ūkio sektoriuje pažanga daroma labai netolygiai ir kokybės politikos bei ekologinio ūkininkavimo srityse padaryta didelė pažanga, o tuo tarpu gebėjimą įsisavinti kaimo plėtros fondų lėšas reikia pagerinti; pabrėžia, kad norint sklandžiai pereiti prie ES bendros žemės ūkio politikos sistemos ir sumažinti šio perėjimo socialines pasekmes reikia padidinti administracinius gebėjimus ir įvykdyti žemės ūkio paramos sistemų reformą;

25.

ragina Kroatijos valdžios institucijas gerai įsisavinti ES pasirengimo narystei programų lėšas ir visais lygmenimis – centriniu, regionų ir vietos – parengti struktūrą ir sukaupti patyrimą, kad būtų galima įsisavinti ES struktūrinių ir sanglaudos fondų teikiamą paramą;

26.

labai apgailestauja, kad derybos dėl stojimo buvo dėl dvišalių klausimų veiksmingai sustabdytos ilgam laikui;

27.

pabrėžia, kad dvišaliai klausimai neturėtų kliudyti derybų dėl narystės pažangai, jeigu šios derybos nėra naudojamos siekiant sutrukdyti galutinai išspręsti šiuos klausimus; vis dėlto ragina Kroatijos ir kaimyninių šalių vyriausybes skubiai išspręsti visus likusius klausimus;

28.

pabrėžia, kad geri kaimyniniai santykiai – pagrindinis Europos integracijos proceso aspektas, ir ragina Kroatiją bei jos kaimynines šalis aktyviai skatinti bendradarbiavimą regione ir daugiau investuoti į tarpusavio bendradarbiavimo projektus;

29.

primena, kad 2007 m. rugpjūčio 26 d. Kroatijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai pasiekė neformalų susitarimą ginčą dėl sienų pateikti nagrinėti tarptautinei įstaigai; palankiai vertina Kroatijos ir Slovėnijos pasirengimą priimti Komisijos pateiktą pasiūlymą tarpininkauti ir laikosi nuomonės, kad šis tarpininkavimas turėtų būti grindžiamas tarptautine teise; atsižvelgdamas į tai laukia sparčios pažangos narystės derybose;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Kroatijos vyriausybei bei parlamentui.