1.4.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 87/122 |
2009 m. kovo 12 d., ketvirtadienis
Vaizdo žaidimų naudotojų, ypač nepilnamečių, apsauga
P6_TA(2009)0126
2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vaizdo žaidimų naudotojų, ypač nepilnamečių, apsaugos (2008/2173(INI))
2010/C 87 E/21
Europos Parlamentas,
atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 22 d. Komisijos komunikatą dėl vaizdo žaidimų naudotojų, ypač nepilnamečių, apsaugos (COM(2008)0207),
atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 1 d. Tarybos rezoliuciją dėl vartotojų, ypač jaunimo, apsaugos tam tikrus vaizdo ir kompiuterinius žaidimus ženklinant pagal amžiaus grupę (1),
atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/952/EB dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą (2),
atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą dėl europinio požiūrio į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje (COM(2007)0833),
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A6-0051/2009),
A. |
kadangi vaizdo žaidimai Europoje plačiai paplitę ir jų populiarumas vis didėja, o vaizdo žaidimų rinka sparčiai auga, |
B. |
kadangi dauguma vaizdo žaidimų nėra smurtiniai ir tai naudotojams yra pramoga, kuri dažnai padeda lavinti įvairius jų gebėjimus ir įgyti žinių, |
C. |
kadangi anksčiau vaizdo žaidimai daugiausia būdavo skiriami nepilnamečiams, o dabar vis daugiau vaizdo žaidimų kuriama būtent suaugusiesiems, |
D. |
kadangi vaizdo žaidimų rinka yra pasaulinė, |
E. |
kadangi nuspręsti dėl priemonių, kuriomis būtų apribotas vaizdo žaidimų pardavimas arba jie uždrausti, yra valstybių narių kompetencija, |
F. |
kadangi norint apsaugoti vaikų psichinę sveikatą būtina visiškai netoleruoti ir ryžtingai kovoti su pažeidimais, kurie pažeidžia vaikų apsaugos nuostatas, susijusias su vaizdo žaidimais, |
1. |
palankiai vertina minėtąjį Komisijos komunikatą dėl vaizdo žaidimų naudotojų, ypač nepilnamečių, apsaugos; |
2. |
pabrėžia žaidimų sektoriaus įnašą siekiant Lisabonos darbotvarkėje numatytų tikslų bei pabrėžia daugiakultūrinį daugelio žaidimų aspektą; |
3. |
pabrėžia, kad vaizdo žaidimai yra puikūs stimuliatoriai, kurie ne tik teikia pramogą, bet gali būti naudojami ir švietimo tikslais; mano, kad mokyklos turėtų atkreipti dėmesį į vaizdo žaidimus ir informuoti vaikus bei tėvus apie privalumus ir trūkumus, kurių gali turėti vaizdo žaidimai; |
4. |
pabrėžia, kad vaizdo žaidimai yra vienas mėgstamiausių įvairaus amžiaus ir socialinės padėties piliečių laisvalaikio užsiėmimų; pripažįsta vaizdo žaidimų lavinamąją vertę, taip pat ir tai, kad jie padeda nepilnamečiams susipažinti su naujosiomis technologijomis; tačiau pritaria Komisijos reiškiamam susirūpinimui dėl galimo pavojaus, kurį nepilnamečiams kelia netinkamas vaizdo žaidimų naudojimas; |
5. |
mano, kad vaizdo žaidimai gali padėti mokytis faktų ir įgyti informacinėje visuomenėje svarbių įgūdžių, kaip antai strateginis mąstymas, kūrybingumas, bendradarbiavimas ir novatoriškas mąstymas; |
6. |
pabrėžia vaizdo žaidimų naudą medicinoje, ypač tai, kad įrodyta, jog vadinamoji vaizdo žaidimų terapija veiksminga reabilituojant insulto ištiktus ligonius, asmenis, patyrusius trauminių smegenų sužalojimų, raumenų sutrikimų turinčius asmenis ir vaikus autistus; |
7. |
mano, kad vaizdo žaidimams skirtos suderintos ženklinimo etiketėmis taisyklės padėtų geriau suprasti ženklinimo etiketėmis sistemas ir prisidėtų prie veiksmingo vidaus rinkos veikimo; todėl palankiai vertina Tarybos ir Komisijos darbą skatinant nustatyti visoje ES galiojančias vaizdo žaidimams skirtas ženklinimo etiketėmis taisykles ir sukurti savanorišką vaikams skirtų interaktyviųjų žaidimų etikos kodeksą; |
8. |
pažymi, kad rinkos sąlygos iš esmės pasikeitė, nes anksčiau vaizdo žaidimai buvo daugiausia perkami parduotuvėse ir buvo žaidžiama kompiuteriu arba žaidimų pultu, o dabar žaidimus galima nusipirkti ir parsisiųsdinti iš interneto; |
9. |
pažymi, kad vaizdo žaidimus galima žaisti skirtingais būdais, pvz., žaidimų pultais ir asmeniniais kompiuteriais, taip pat vis dažniau naudojant mobilius įrenginius, pvz., mobiliuosius telefonus; |
10. |
primena, kad vaizdo žaidimai tampa vis interaktyvesni ar net dinamiško turinio, kuris sudaro galimybę naudotojams patiems kurti žaidimo dalis; pažymi, kad naudotojai vis didesniu mastu gali dalyvauti forumų diskusijose, pokalbiuose raštu ir balsu ir priklausyti į tam tikrus vaizdo žaidimus integruotoms bendruomenėms; atkreipia dėmesį į rinkos diferenciaciją – vis daugiau žaidimų kuriama specialiai suaugusiesiems; |
11. |
mano, jog paskutinės tendencijos rodo, kad svarbu užtikrinti tinkamą nepilnamečių apsaugą, inter alia, užkirsti jiems kelią žaisti žalingo turinio žaidimus; |
12. |
primena, kad tėvams vis sunkiau kontroliuoti vaikus, nes vaizdo žaidimai nėra parduodami tik aiškiai ir lengvai perskaitoma etikete paženklintoje pakuotėje, ir vaikai be tėvų žinios arba sutikimo gali atsisiųsti internetu jų amžiui netinkamų vaizdo žaidimų; |
13. |
primena, kad nors smurtas vaizdo žaidimuose savaime nelemia smurtinio elgesio, kai kurie specialistai laikosi nuomonės, kad ilgalaikis žiaurumo scenų matymas vaizdo žaidimuose gali turėti neigiamą poveikį asmenims, kurie žaidžia šiuos žaidimus, o tai gali lemti smurtinį jų elgesį; todėl pažymi, kad nagrinėjant žaidimų poveikį elgesiui, ypač vaikų, reikia laikytis atsargumo principo; |
14. |
pažymi, kad kai kurių žaidėjų problema yra priklausomybė nuo žaidimų; ragina gamintojus, mažmeninės prekybos atstovus, tėvus ir kitus suinteresuotuosius subjektus imtis veiksmų bet kokiam neigiamam poveikiui išvengti; |
15. |
pabrėžia, kad dėl dabartinių pokyčių didėja žaidimams, ypač interneto žaidimams, skirtų veiksmingų amžiaus patikrinimo sistemų poreikis; |
16. |
mano, kad reikėtų išnagrinėti skirtingus požiūrius, kaip galima sustiprinti vaizdo žaidimų kontrolę, pripažįstant, kad jokia sistema greičiausiai visiškai neužtikrins, kad vaikai neras prieigos prie netinkamų vaizdo žaidimų; |
17. |
ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su pramonės atstovais ištirti privalumus „raudonojo mygtuko“, kurį būtų galima įmontuoti (mobiliuose) žaidimų pultuose ar žaidimų prietaisuose ir kompiuteriuose ir kuris neleistų žaisti konkretaus žaidimo arba galėtų kontroliuoti galimybę dalyvauti konkrečiose žaidimo dalyse konkrečiu laiku; |
18. |
ragina dėti daugiau pastangų šiuo klausimu, pvz., galbūt į Europos žaidimų informacijos (angl. PEGI) klasifikavimo pagal amžių sistemą integruoti garsinį įspėjimą, ir tikisi, kad žaidimų srities profesionalai sistemingai diegs internetinių žaidimų prieigos modelius tam, kad būtų užtikrinama, jog vaikai nesusidurtų su žalingu interneto turiniu; |
19. |
pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamas vaizdo žaidimų pirkimo internetu kontrolės priemones, įskaitant tiesioginį pirkimą naudojantis kredito kortelėmis ar čekiais; |
20. |
mano, kad dėl su vaizdo žaidimais, ypač interneto vaizdo žaidimais, susijusių pokyčių būtina didinti visuomenės sąmoningumą vaizdo žaidimų turinio klausimais, tėvų kontrolę ir sukurti daugiau tokių priemonių kaip PEGI sistema; palankiai vertina pramonės atstovų atliktą darbą siekiant įgyvendinti savitvarką; |
21. |
teigiamai vertina PEGI Online sistemą, kuri dėsningai atsirado vystant PEGI sistemą ir yra skirta internetinėms technologijoms, pvz., siunčiamiems ar internetiniams žaidimams; pritaria tolesniam Komisijos teikiamam finansavimui pagal programą „Saugesnis internetas“, kurią vykdant siekiama spręsti problemas, susijusias su saugiu interneto naudojimu ir naujosiomis interneto technologijomis; ragina Komisiją įgyvendinant programą „Saugesnis internetas“ skatinti sistemiškai tirti vaizdo žaidimų poveikį nepilnamečiams; |
22. |
džiaugiasi Europos Tarybos darbu siekiant nustatyti su vaizdo žaidimais susijusias gaires ir suteikti vaikams daugiau žinių apie interneto saugumą apskritai; |
23. |
mano, jog reikėtų nacionaliniu mastu rengti informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas, skirtas vartotojams, ypač tėvams, siekiant padėti jiems rinktis vaizdo žaidimus, atitinkančius jų vaikų amžiaus ir žinių reikalavimus, ir nepirkti tinkamai nepaženklintų gaminių; ragina valstybes nares keistis pažangiąja patirtimi šioje srityje; |
24. |
mano, kad PEGI sistema yra svarbi priemonė, padidinusi skaidrumą ir sudariusi galimybes žaidimus perkantiems vartotojams, ypač tėvams, apgalvotai rinktis ir apsispręsti, ar žaidimas tinkamas vaikams; tačiau apgailestauja dėl to, jog neatrodo, kad daugelis vartotojų, ypač tėvai, pakankamai žinotų apie vaizdo žaidimus ir galimą jų poveikį vaikams; |
25. |
ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų galima prisidėti prie to, kad interneto vaizdo žaidimų aplinka taptų saugesnė, įskaitant novatoriškus vaikų apsaugos nuo prieigos prie jiems netinkamo turinio interneto vaizdo žaidimų metodus; |
26. |
ragina valstybes nares ir toliau glaudžiai dirbti kartu skatinant nepilnamečių apsaugą; ragina vaizdo žaidimų ir žaidimų pultų gamintojus ir toliau tobulinti PEGI ir PEGI Online sistemas, ypač reguliariai atnaujinti klasifikavimo pagal amžių ir ženklinimo kriterijus, aktyviai reklamuoti PEGI sistemą ir didinti pasirašiusiųjų sąrašą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės klasifikavimo sistemos nebūtų kuriamos skatinant rinkos susiskaidymą; |
27. |
ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti su vartotojų organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais siekiant ugdyti vartotojų, ypač jaunųjų vartotojų, ir jų tėvų sąmoningumą nustatytų klasifikavimo sistemų, ypač PEGI sistemos, klausimais rengiant informavimo kampanijas; pabrėžia, kad svarbu skleisti šią informaciją mokyklose; |
28. |
ragina valstybes nares vykdyti tėvams ir mokytojams skirtas informavimo kampanijas siekiant sumažinti technologinį atotrūkį tarp kartų, skatinti naudoti PEGI ir PEGI Online sistemas bei saugiau ir sąmoningiau naudoti naująsias technologijas, įskaitant vaizdo žaidimus; |
29. |
ragina Komisiją greitu laiku užtikrinti geresnes sąlygas kompetentingoms nacionalinėms švietimo institucijoms keistis pažangiąja patirtimi, kad mokėjimas naudotis žaidimais būtų įtrauktas į pradinių ir vidurinių mokyklų mokymo tikslus; ragina visus suinteresuotuosius subjektus nuolat keistis patirtimi ir informacija siekiant nustatyti su vaizdo žaidimais susijusią gerąją patirtį; |
30. |
pažymi, kad šiuo metu ne visos valstybės narės yra nustačiusios taisykles, kuriomis būtų užtikrinama, kad mažmeninės prekybos atstovai ribotų smurtinių žaidimų pardavimą suaugusiesiems, ir ragina interneto kavinių savininkus neleisti savo kavinėse vaikams žaisti žaidimų, kurie suklasifikuoti kaip skirti vyresnio amžiaus grupės vaikams; pažymi 2008 m. gruodžio 9 d. paskelbtą Eurobarometro tyrimą „Siekiant saugesnio interneto naudojimo vaikams. Tėvų perspektyva“ (3), kuriame nurodoma, kad 3,2 proc. 6–17 m. amžiaus vaikų naudojasi internetu interneto kavinėse neprižiūrimi suaugusiųjų; mano, kad naudinga būtų laikytis bendro požiūrio dėl sankcijų taikymo mažmeninės prekybos atstovams ir interneto kavinių savininkams; todėl ragina valstybes nares nustatyti tinkamas priemones, kad vaikams nebūtų leidžiama pirkti ir žaisti žaidimų, kurie suklasifikuoti kaip skirti vyresnio amžiaus grupės vaikams, pvz., tikrinti vaikų tapatybę; remia Komisijos pasiūlymą priimti visos Europos elgesio kodeksą vaizdo žaidimų gamintojams ir mažmeninės prekybos atstovams, kad būtų užkirstas kelias smurtinių ir žalingų vaizdo žaidimų pardavimui nepilnamečiams; |
31. |
ragina valstybes nares parengti specialiuosius civilinės ir baudžiamosios teisės aktus dėl mažmeninės prekybos žiauriais televizijos, vaizdo ir kompiuteriniais žaidimais; mano, kad ypač didelį dėmesį būtina skirti kompiuteriniams žaidimams vaikams ir jaunimui, kuriais pirmiausia siekiama pelno; |
32. |
ragina Komisiją nustatyti konkrečias teisines priemones, kuriomis būtų kovojama su interneto žaidimų naudojimu vykdant nesąžiningą komercinę veiklą, pvz., nesąžiningu nepilnamečių vartotojų skatinimu prisiimti teisinius įsipareigojimus (pvz., automatinis registravimas arba žalingos numerių rinkimo programos, skambinančios brangių mokamų linijų numeriais), ir antikonkurencinių reklamos žinučių siuntimu (pvz., paslėpta reklama arba kiti slaptos rinkodaros būdai); |
33. |
ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti su kitų pasaulio kraštų valdžios institucijomis ir raginti nustatyti tarptautines gaires, ženklinimo etiketėmis sistemas ir etikos kodeksus, kuriais būtų skatinama nustatyti pasaulines vaizdo ir interneto žaidimų klasifikavimo sistemas; |
34. |
laikosi nuomonės, kad reikėtų paraginti pramonės atstovus toliau kurti ir tobulinti savitvarkos sistemas ir kad šiuo metu ES mastu taikomi teisės aktai šioje srityje nėra būtini; |
35. |
primena, jog svarbu, kad dabartinės žiniasklaidos priemonės skatintų tėvų atsakomybę ir rodytų suaugusiųjų vaizdo žaidimų reklamą tik tuo laiku, kai televiziją mažiau žiūri vaikai; |
36. |
mano, kad už vaizdo žaidimų uždraudimą atsakingos viešosios valdžios institucijos turi pranešti atitinkamoms kitų valstybių narių institucijoms ir įspėti apie draudimą PEGI sistemoje, atsiųsdamos automatinę įspėjamąją žinutę; |
37. |
ragina Komisiją, atsižvelgiant į MEDIA programą ir nacionalinius mokesčių lengvatų mechanizmus, remti naujas tendencijas šiame sparčiai augančiame kūrybiškų žinių ekonomikos sektoriuje, ypač skatinant vaizdo žaidimų lavinamuosius, įvairialypės terpės ir kultūrinius aspektus ir suteikiant atitinkamas mokymosi galimybes ir kursus; |
38. |
ragina Komisiją parengti gaires, kad būtų išvengta galimo interesų konflikto su vertinimo institucijomis ir šios organizacijos išliktų nepriklausomos nuo įvairių su šia pramonės šaka susijusių interesų grupių įtakos; |
39. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams. |
(2) OL L 378, 2006 12 27, p. 72.
(3) http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_248_en.pdf.