[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.10.28

KOM(2009)589 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES).Su kosmine infrastruktūra susiję uždaviniai ir tolesni veiksmai

{SEK(2009) 1439}{SEK(2009) 1440}{SEK(2009) 1441}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES).Su kosmine infrastruktūra susiję uždaviniai ir tolesni veiksmai

ĮžANGA

2005 m. Europos Sąjunga priėmė strateginį sprendimą[1] sukurti nepriklausomą Europos Žemės stebėjimo sistemą, kuria būtų teikiamos aplinkos ir saugumo sričių paslaugos, – vadinamąją Pasaulinę aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemą (toliau – GMES). GMES veiklai iš esmės naudojama esama infrastruktūra, ją papildo ir kiti ES komponentai. Tuo ši sistema itin skiriasi nuo pasaulinės navigacinės sistemos Galileo kūrimui pasirinkto metodo. GMES kosmoso komponentą sudaro keliolika mokslinių misijų, kurios vykdomos pagal Europos kosmoso agentūros (toliau – EKA)[2] ir nacionalinių kosmoso agentūrų[3] programas. Kai kurios ES valstybės narės turi taikomųjų priemonių, kurių daugumą naudoja savo saugumo ir gynybos poreikiams tenkinti[4]. Be to, Europos meteorologinių palydovų panaudojimo organizacijoje (toliau – EUMETSAT) šalių vyriausybės bendradarbiauja taikomosios meteorologijos srityje. GMES sistema ES susieja šias dvi veiklos kryptis, kad papildytų Europos stebėjimo priemones Sentinel kosminėmis misijomis[5]. Artimiausiu metu nenumatyta GMES naudoti gynybinėms užduotims.

GMES plėtoti jau skirta daug išteklių iš EKA biudžeto ir ES biudžeto pagal Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.). Šios investicijos skirtos Sentinel palydovų žvaigždynams plėtoti ir prieigos prie duomenų sistemoms kurti, vykdant EUMETSAT, EKA ir nacionalinių agentūrų misijas. Taip padėtas pagrindas Europos Žemės stebėjimui ir po 2013 m., nes tai esminė laipsniško GMES paslaugų plėtojimo, kuriam užtikrinti Komisija atlieka vartotojų poreikių apibendrinimą, sąlyga.

Kaip paskelbta 2008 m. GMES komunikate[6], GMES sudaro kosmoso, in situ ir paslaugų komponentai. Šis komunikatas skirtas GMES kosmoso komponentui. Kosmoso komponentas yra pagrindinis ES gebėjimo įgyvendinti ambicingas ES Žemės stebėjimo programas rodiklis, nes turima kosminė infrastruktūra nulemia galimybę teikti įvairiausias paslaugas ir ją išplečia, taip pat sudaro didžiąją dalį visų sistemos išlaidų.

SPRENDIMAI IR PASIEKIMAI

GMES kosmoso komponento kūrimas yra gerokai įsibėgėjęs ir pirmuosius Sentinel palydovus ketinama iškelti 2012 m. Be to, nuo 2008 m. pradėtos teikti keturios pradinio GMES eksploatavimo paslaugos:

- sausumos stebėsenos paslaugos;

- vandenynų stebėsenos paslaugos;

- atmosferos sudėties stebėsenos paslaugos;

- avarijų likvidavimo paslaugos.

GMES indėlis sprendžiant klimato kaitos uždavinius ir užtikrinant saugumą dar turi būti apibrėžtas.

Šiuo metu GMES paslaugos teikiamos naudojant Europos mokslinių misijų, taikomosios meteorologijos palydovų ir trečiųjų šalių misijų pateiktą informaciją. GMES paslaugos jau pasitvirtino esančios naudingos ES ir tarptautinei bendruomenei, visų pirma jos padėjo veiksmingai ir greitai likviduoti tokių stichinių nelaimių, kaip potvyniai ir žemės drebėjimai Pietryčių Azijoje ir miškų gaisrai Europoje, padarinius.

GMES paslaugos sukurtos numatant, kad jos naudosis Sentinel palydovų teikiamais duomenimis.

Kalbant apie institucionalizavimą, 2008 m. Komisija padėjo pagrindą GMES ir kosmoso komponento struktūrai, valdymui ir finansavimui[7]. Reaguodama į tai, ES Konkurencingumo taryba paragino Komisiją 2009 m. jai pranešti apie padarytą pažangą rengiantis pereiti prie visiško GMES eksploatavimo ir ją finansuoti pagal bendro valdymo principą daromais nacionaliniais ir Europos įnašais[8]. Komisija priėmė GMES reglamento pasiūlymą[9], o šeštoji Kosmoso reikalų taryba[10] patvirtino ES poreikį parengti biudžeto strategiją nustatant kitą ES daugiametę finansinę struktūrą.

PASIRENGIMAS TOLESNIEMS VEIKSMAMS

Tęsiant GMES plėtojimą ankstyvojo eksploatavimo etapu iš bendrų ES ir EKA investicijų, reikia imtis tolesnių veiksmų, kad atsipirktų investuotos lėšos ir kad GMES pradėtų visiškai veikti patiriant kuo mažiau sąnaudų.

Artimiausiu metu svarbu užtikrinti Sentinel 1, 2 ir 3 serijų A palydovų, kurie bus iškelti pirmiausiai, misijų finansavimą. Į Komisijos GMES programos reglamento pasiūlymą įtraukta nuostata dėl finansinio įnašo. Taip pat svarbu Sentinel 1, 2, 3 serijų B palydovų kūrimo etapui (plėtojimui ir iškėlimui) skirti visą numatytą finansavimą.

Nenutrūkstamas Sentinel duomenų teikimas naudotojams turėtų būti pats ekonomiškiausias, užtikrinant geriausią kainos ir kokybės santykį. Todėl svarbu, kad būtų įvykdytos visos 12 GMES Sentinel misijų ir vėliau atliekamas palydovų pakeitimas. Pageidautina užtikrinti, kad Europa išliktų pažangiausia palydovų kūrėja, tačiau reikėtų vengti per dažnų operacinės programos technologinių patobulinimų (nes kaskart reikėtų kurti naujos kartos palydovą). Visus sprendimus reikia priimti iki 2011 m.

Siekiant, kad GMES pradėtų visiškai veikti per artimiausią dešimtmetį, būtina nuolat vykdyti mokslinius tyrimus ir užtikrinti prieigą prie per kitas misijas gautų duomenų. Iš tikrųjų GMES perims maždaug 40 misijų, priklausančių EKA, EUMETSAT ir kelioms ES valstybėms narėms. Šiuo metu rengiamos prieigos prie duomenų sistemos privatiems operatoriams ir tarptautiniu mastu bendradarbiaujantiems subjektams. Nors palydovo tarnavimo laikas skiriasi, šias misijas iš esmės planuojama vykdyti maždaug iki 2020 m. Todėl svarbu žinoti, ar valstybės narės ketina tęsti šias misijas. Siekiant GMES eksploatavimo tęstinumo ir ekonomiškumo, svarbu, kad valstybės narės aiškiai nurodytų savo planus dėl šių misijų pratęsimo[11].

Remiantis EKA ilgalaikės strategijos[12] analize, 2014–2020 m. iš viso reikės skirti apie 4 mlrd. EUR. Ši investicija apima numatomus 430 mln. EUR kasmetinių eksploatavimo sąnaudų ir 170 mln. EUR moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. Galiausiai, būtina toliau svarstyti, ar po 2020 m. numatoma GMES veiklos aprėptis turėtų būti išplėsta. Nagrinėjant šį klausimą reikėtų atsižvelgti į ES nustatytus stebėjimo ir informavimo poreikius ir į pagausėjusias stebėjimo iš kosmoso visame pasaulyje misijas.

Šeštoji Kosmoso reikalų taryba paragino EKA iki 2009 m. pabaigos papildyti ilgalaikės strategijos analizę toliau konsultuojantis su EUMETSAT ir kosminę infrastruktūrą turinčiomis valstybėmis narėmis. Potencialus ES įnašas į GMES biudžetą po 2013 m. bus nustatytas atsižvelgiant į šiuos planus ir priklausys nuo ex-ante biudžeto vertinimo nustatant kitą ES daugiametę finansinę struktūrą. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad investicijos į GMES grindžiamos ilgalaikiais įsipareigojimais, susijusiais su ilgalaikėmis finansinėmis išlaidomis.

NUOSAVYBėS TEISė IR DUOMENų POLITIKA

Laikydamasi savo GMES programos reglamento pasiūlymo remti visiškos ir atviros visiems prieigos prie duomenų politikos įgyvendinimą, Komisija, konsultuodamasi su EKA, ketina parengti teisinį ir norminį GMES pagrindą.

Todėl Sentinel nuosavybės klausimas vis dar lieka atviras. Jį išspręsti Taryba įgaliojo Komisiją[13]. Pagal EB ir EKA susitarimą dėl GMES kosmoso komponento įgyvendinimo, kol nebus sudaryti kiti susitarimai, EKA prižiūri ir saugo palydovus, kosmines sistemas ir kitus įrengimus, sukurtus pagal GMES kosmoso komponento programą, įskaitant Sentinel palydovus.

Nuosavybės teise suteikiamos išimtinės teisės į nuosavybę ir jos valdymą, todėl savininkas gali spręsti, kaip tam tikra kosminė infrastruktūra turėtų būti naudojama. Taigi nuosavybės teisė yra neatsiejama nuo valdymo. Kad galėtų priimti sprendimus dėl infrastruktūros pobūdžio, jos naudojimo sąlygų ir susijusių prievolių, tokių kaip priežiūra, patikimumo užtikrinimas ir lėšų administravimas, infrastruktūros savininkas taip pat turėtų būti programų vadovas.

Viena iš galimybių būtų Komisijai ES vardu tapti Sentinel infrastruktūros savininke. Ši galimybė derėtų su tuo, kad ES vadovauja kosminių taikomųjų programų, t. y. Europos GNSS programų (EGNOS ir Galileo), plėtojimui. Tačiau ši galimybė dar turi būti apsvarstyta su visomis suinteresuotosiomis šalimis, o galutinis sprendimas bus priimtas tik nustačius naujos daugiametės finansinės struktūros (po 2013 m.) prioritetus ir išteklių paskirstymą.

Viena iš svarbiausių su nuosavybės teise susijusių užduočių yra duomenų politikos įgyvendinimas, siekiant suteikti kuo paprastesnę prieigą kuo platesniam naudotojų ratui.

Vadovaudamasi GMES reglamente pasiūlytu visiškos ir atviros visiems prieigos principu, Komisija siūlo taikyti šiuos kosmoso komponento principus:

- Nemokamos ir atviros visiems prieigos prie Sentinel duomenų politika, išduodant nemokamas licencijas ir sukuriant internetinę, bet saugią prieigos sistemą. Taip siekiama maksimaliai panaudoti Sentinel duomenis pačioms įvairiausioms taikmenoms ir ketinama skatinti galutinius naudotojus greičiau įsisavinti informaciją, paremtą Žemės stebėjimo duomenimis.

- Geresnės prieigos prie duomenų sąlygos, kurias susitarta sudaryti tam tikroms ne ES kontroliuojamoms misijoms vykdyti už finansinį atlygį ir su sąlyga, kad jos bus ekonomiškos. Reikėtų siekti užmegzti partnerystės ryšius su valstybėmis narėmis ir kitomis šalimis, vykdančiomis trečiųjų šalių misijas.

VALDYMAS

Komisija pasiūlė sukurti Europos Žemės stebėjimo infrastruktūrą ir prižiūrėti jos eksploatavimą pagal ES vadovaujamą programą. Kuriant ES veiksmų programą EKA dalyvauja pagal savo GMES kosmoso komponento programą.

Todėl GMES kosmoso komponento programos įgyvendinimas priklausys nuo sėkmingo šių pagrindinių dalyvių bendradarbiavimo: Europos Komisijos, padedamos valstybių narių, EKA – GMES kosmoso komponento koordinatorės, ir EUMETSAT. Komisijos nuomone, toliau pateikiamas užduočių paskirstymas užtikrintų optimalią įvairių partnerių sąveiką.

Europos Komisija užtikrins bendrą ES Žemės stebėjimo programos koordinavimą, programos valdymą, vartotojų poreikių apibendrinimą, duomenų politikos įgyvendinimą, ES biudžeto vykdymą ir tarptautinį bendradarbiavimą bei paramą rinkos plėtrai. Prireikus Komisija remsis Jungtinio tyrimų centro mokslinėmis ir techninėmis žiniomis bei nuotolinio stebėjimo patirtimi.

Komisija sukurs koordinavimo su GMES partnerių taryba tvarką, jai teiks svarstytinus klausimus ir palengvins sprendimų priėmimą atitinkamose kitų partnerių (EKA, EUMETSAT, valstybių narių) tarybose.

EKA yra tinkamiausia organizacija plėtrai ir viešiesiems pirkimams vykdyti, todėl turėtų tęsti savo veiklą ES vardu.

EKA taip pat ad interim valdys kosminę infrastruktūrą sausumai stebėti ir avarijų padariniams likviduoti, kol nebus nustatytas galutinis valdytojas. EUMETSAT valdys kosminę infrastruktūrą okeanografijos ir atmosferos sudėties stebėsenai.

EKA ir EUMETSAT turėtų sukurti atitinkamas struktūras, kad galėtų tinkamai vykdyti joms pavestas užduotis ES vardu ir jos naudai.

GMES KOSMINėS INFRASTRUKTūROS VIEšųJų PIRKIMų POLITIKA

Pagrindinis Sentinel eksploatavimo etapo tikslas – užtikrinti naudotojams nenutrūkstamą duomenų teikimą. Siekiant šio tikslo reikia atsižvelgti ne tik į techninius apsektus, tokius kaip kosminės infrastruktūros valdymas ir duomenų sklaida, bet ir į poreikį laipsniškai keisti kosminę infrastruktūrą artimiausiais dešimtmečiais.

Bendras metodas kosminei infrastruktūrai įsigyti turėtų būti pasirinktas atsižvelgiant į dabartinio GMES kosmoso komponento kūrimo etapo patirtį ir puikiai veikiantį EKA ir EUMETSAT bendradarbiavimo modelį meteorologinių palydovų srityje. Turėtų būti laikomasi šių principų:

- Kosminė infrastruktūra perkama siekiant nuolat gauti Žemės stebėjimo duomenis. Vadinasi, naujos kartos įrengimų plėtojimas ir esamos infrastruktūros eksploatavimas vyks tuo pačiu metu.

- Viešieji pirkimai skirti užtikrinti geriausią kainos ir kokybės santykį ir išsaugoti technologinį Europos savarankiškumą. Jie turėtų būti vykdomi rengiant konkursą ir užtikrinti, kad Europos kosmoso pramonės pajėgumai būtų panaudoti kuo geriau. Svarbu nepamiršti, kad sukurtos infrastruktūros tarnavimo laikas turi būti ilgas ir kad ji bus naudojama ilgai truksiančiais programų etapais (pvz., 15–20 metų).

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Tarptautinis bendradarbiavimas visuomet buvo glaudžiai susijęs su Europos Žemės stebėjimo priemone – GMES. GMES yra dvišalių ES ir didžiųjų kosminių infrastruktūrų turinčių valstybių diskusijų kosmoso reikalais objektas; diskutuojant siekiama rasti abiems pusėms tinkamiausius bendradarbiavimo būdus.

ES palaiko ryšius su Afrikos Sąjunga ir Afrikos regioninėmis organizacijomis, kad ištirtų, kaip GMES galima būtų padėti remti vystymosi politiką.

GMES taip pat yra pagrindinis ES indėlis į Pasaulinę žemės stebėjimo sistemų sistemą (GEOSS). Šiame daugiašaliame forume nustatyti dalijimosi duomenimis principai yra vienas iš Sentinel duomenų politikos pagrindų.

Žemės stebėjimo palydovų komitete (CEOS), kuris yra GEOSS kosmoso komponentas, Komisija siekia palaikyti dialogą su tarptautiniais partneriais ir prisidėti prie virtualaus Žemės stebėjimo palydovų žvaigždyno, sukurto klimato kaitai stebėti, eksploatavimo.

IšVADOS

Komisija bus GMES programos vadovė ir tam ji atitinkamai pasirengs. Kosmoso komponento atžvilgiu tai reiškia, kad ji:

- baigs esamų šešių Sentinel serijų plėtojimo etapą ir eksploatuos infrastruktūrą, kad naudotojams užtikrintų greitai ir nenutrūkstamai teikiamus duomenis;

- pasirengs keisti kosminės infrastruktūros įrenginius ir tobulinti technologijas, atsižvelgdama į jau apibendrinamus naudotojų poreikius.

Komisija toliau nagrinės nuosavybės teisės klausimą ir galimybę tapti Sentinel infrastruktūros, bendrai finansuojamos iš ES ir EKA lėšų, savininke.

Jeigu GMES programos reglamentas bus priimtas, Komisija tęs nemokamos ir atviros visiems prieigos prie Sentinel duomenų politikos įgyvendinimą.

Laikantis šeštosios Kosmoso reikalų tarybos gairių, Komisija remdamasi papildyta EKA ilgalaikės strategijos analize pasiūlys finansavimo strategiją, į kurią bus įtrauktas atitinkamų priemonių kūrimas ir kosmoso komponento finansavimo schemos, atitinkančios GMES veiksmų ekonomiškumo tikslą.

Koordinuodama veiksmus su EKA, Komisija ves derybas su valstybėmis narėmis ir EUMETSAT bei jos valstybėmis narėmis, kad aptartų jų sąveiką su kitomis Europos Žemės stebėjimo užduotimis ir išnagrinėtų Bendrijos veiksmų papildomą naudą.

PRIEDAS. Trumpa GMES misijų apžvalga

GMES kosmoso komponentą sudaro 6 Žemės stebėjimo Sentinel misijų serijos . Šiuo metu rengiama maždaug 12 misijų, suskirstytų į šešis palydovų žvaigždynus.

Sentinel serijas sudaro tam tikro skaičiaus palydovų žvaigždynas[14]. Taip patenkinti GMES paslaugų vartotojų poreikiai: nuolatinio stebėjimo būtinumas ir nenutrūkstama prieiga prie duomenų, operacinių sistemų dubliavimasis ir dažnesnės stebėjimo misijos.

- Sentinel 1: didelės skyros vaizdas, perduodamas mikrobangomis

Sentinel 1 serijos kūrimo etapas apima pirmąjį dviejų palydovų žvaigždyną (vadinamuosius A ir B palydovus). Sentinel 1 serijos palydovai turi sintezuotosios apertūros radarą (SAR). Jie veikia bet kokiomis oro sąlygomis ir yra naudingi sausumai stebėti, taip pat teikia vaizdinius duomenis atšiauriomis oro sąlygomis, kai to reikia avarijų padariniams likviduoti ir saugumui užtikrinti. SAR interferometro mokslinė nauda jau pasitvirtino stebint sausumos sluoksnių judėjimą. Sentinel 1 serijos A palydovo iškėlimas numatytas 2012 m. viduryje. B palydovo iškėlimas taip pat planuojamas, nors dar neužtikrintas kai kurių jo elementų finansavimas.

- Sentinel 2: didelės skyros daugiaspektris vaizdas

Sentinel 2 serijos kūrimo etapas apima pirmąjį dviejų palydovų žvaigždyną (vadinamuosius A ir B palydovus). Sentinel 2 serija naudinga sausumai stebėti ir teikia vaizdinius duomenis avarijų padariniams likviduoti ir saugumui užtikrinti. Sentinel 2 serijos A palydovo iškėlimas numatytas 2013 m. B palydovo iškėlimas taip pat planuojamas, nors dar neužtikrintas kai kurių jo elementų finansavimas.

- Sentinel 3: vidutinės skyros daugiaspektris vaizdas ir aukščio matavimas

Sentinel 3 serijos kūrimo etapas apima pirmąjį dviejų palydovų žvaigždyną (vadinamuosius A ir B palydovus). Sentinel 3 serija naudinga sausumai ir vandenynų spalvai bendrai stebėti. Jame taip pat yra aukščiamatis, teikiantis papildomų, palyginti su Jason serija, stebėsenos duomenų. Sentinel 3 serijos A palydovo iškėlimas numatytas 2013 m. B palydovo iškėlimas taip pat planuojamas, nors dar neužtikrintas kai kurių jo elementų finansavimas.

- Sentinel 4: atmosferos sudėties stebėjimas geostacionarioje orbitoje

Sentinel 4 serijos kūrimo etapas apima atmosferos sudėties stebėsenos priemones, įkeliamas į EUMETSAT palydovą, vykstantį į Meteosat trečiosios kartos misiją. Iškėlimas numatytas maždaug 2017 m., tiksli data priklausys nuo Meteosat trečiosios kartos misijos pradžios.

- Sentinel 5: atmosferos sudėties stebėsena žemojoje Žemės orbitoje

Sentinel 5 serijos kūrimo etapas apima atmosferos sudėties stebėsenos priemones, įkeliamas į EUMETSAT palydovą, skriesiantį EUMETSAT poliarinės orbitos palydovų sistemoje (vadinamoji post -EPS misija). Pirmasis iškėlimas numatytas maždaug 2019 m., tiksli data priklausys nuo post- EPS misijos pradžios.

Sentinel 5 serijos palydovas pirmtakas šiuo metu kuriamas ir bus iškeltas 2014 m., kad užpildytų spragą tarp EKA ENVISAT misijos ir Sentinel 5 serijos priemonių, kurios bus įkeltos į EUMETSAT post -EPS misijos palydovą.

- Jason -CS misija: didelio tikslumo aukščiamatis

Tai Jason serijos didelio tikslumo aukščiamačio misijų tęsinys vandenynų paviršiaus topografijai sudaryti.

Be to, GMES kosmoso komponento programa naudoja maždaug 40 misijų, kurias vykdo valstybės narės, EKA, EUMETSAT ir kitos trečiosios šalys , duomenis, kad patenkintų GMES paslaugų poreikius. Misijos yra išvardytos EKA GMES kosmoso komponento programos deklaracijoje ir joje nurodomos kaip dalyvavimo misijos. Prieigos prie duomenų sistemos yra sukurtos, kad užtikrintų jų duomenų prieinamumą teikiant GMES paslaugas.

[1] COM(2005) 565 galutinis, 2005 11 10.

[2] Pvz., Žemės tyrimo misijos, ERS ir ENVISAT .

[3] Pvz., Prancūzijos SARAL (palydovas su Argos + Altika ), Venus , Megha Tropiques , Parasol , Demeter ir Calipso , Vokietijos EnMap ir BIRD ir Belgijos VEGETATION misijos.

[4] Prancūzijos Pleiades , Vokietijos TerraSAR-X ir TandemX bei Italijos COSMOSkymed . Kitos nacionalinės misijos apima Prancūzijos SPOT seriją, Vokietijos RapidEye , Ispanijos SEOSAT ir JK vadovaujamą DMC .

[5] 6 Sentinel misijų serijos apima šiuo metu 7 atskirus palydovus ir du įrengimus transportuojančiame erdvėlaivyje.

[6] COM(2008) 748 galutinis, 2008 11 12.

[7] COM(2008) 748, 2008 11 12.

[8] Konkurencingumo tarybos išvados „Siekiant įgyvendinti GMES programą“, 16267/08, 2008 12 2.

[9] COM(2009) 223, 2009 5 20.

[10] 2009 m. gegužės 29 d. šeštosios Kosmoso reikalų tarybos gairės.

[11] Planas misijas paversti komercinėmis, arba pramonės atstovų planas tęsti komercinį tam tikrų misijų plėtojimą nėra teisinis įsipareigojimas ir visada priklausys nuo atitinkamų verslo modelių gyvybingumo.

[12] EKA/C(2009)36.

[13] Šeštosios Kosmoso reikalų tarybos gairės.

[14] Vadinamieji A ir B palydovai, skriejantys tuo pačiu metu, veiksiantys 2013–2020 m.; vėliau, kaip numatyta EKA ilgalaikėje strategijoje, bus iškelti C ir D palydovai.