[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 14.9.2009

KOM(2009) 472 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

dėl ES jungtinio sandorių kainodaros forumo veiklos 2007 m. kovo mėn. – 2009 m. kovo mėn. ir susijusio persvarstyto elgesio kodekso pasiūlymo, kuriuo siekiama veiksmingai įgyvendinti Arbitražo konvenciją (90/436/EEB, 1990 m. liepos 23 d.) {SEK(2009) 1168} {SEK(2009) 1169}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

dėl ES jungtinio sandorių kainodaros forumo veiklos 2007 m. kovo mėn. – 2009 m. kovo mėn. ir susijusio persvarstyto elgesio kodekso pasiūlymo, kuriuo siekiama veiksmingai įgyvendinti Arbitražo konvenciją (90/436/EEB, 1990 m. liepos 23 d.)

TURINYS

1. Tikslas ir aplinkybės 4

2. ES jungtinio sandorių kainodaros forumo veikla 2007 m. kovo mėn. – 2009 m. kovo mėn. 5

2.1. JSKF išvados dėl sankcijų ir sandorių kainodaros 5

2.2. JSKF išvados dėl tam tikrų Arbitražo konvencijos nuostatų interpretavimo 6

3. Arbitražo konvencija ir susiję klausimai 9

4. Dabartinė ir būsima JSKF veiklos programa 10

5. Komisijos išvados 10

PRIEDAS 12

PERSVARSTYTO ELGESIO KODEKSO, KURIUO SIEKIAMA VEIKSMINGAI ĮGYVENDINTI KONVENCIJą DėL DVIGUBO APMOKESTINIMO PANAIKINIMO KOREGUOJANT SUSIJUSIų BENDROVIų PELNĄ, PROJEKTAS 12

1. TIKSLAS IR APLINKYBėS

1. Sandorių kainos – kainos, už kurias bendrovė perduoda daiktines prekes ir nematerialųjį turtą arba teikia paslaugas susijusioms bendrovėms. Mokesčių taikymo požiūriu, pagrindinis principas – su tokiais sandoriais susijusios sąlygos neturėtų skirtis nuo tų, kurios būtų taikomos tuo atveju, jei bendrovės nebūtų susijusios. Šis principas vadinamas sąžiningos konkurencijos principu ir yra pripažįstamas tarptautiniu mastu, nors nėra visuotinai taikomas. Jis įtvirtintas EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos 9 straipsnyje. EBPO paskelbė sąžiningos konkurencijos principo taikymo gaires[1], siekdama įvertinti susijusių bendrovių sandorių kainodarą.

2. Sąžiningos konkurencijos principas ir susijusios EBPO gairės yra pripažįstami ir taikomi visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse. Tačiau EBPO gaires šalys gali interpretuoti ir taikyti skirtingai. Dėl skirtingo interpretavimo mokesčių mokėtojams gali kilti neaiškumų, taip pat gali būti daromas poveikis tinkamam vidaus rinkos veikimui, jei tas pats pelnas gali būti apmokestinamas du kartus (taikomas dvigubas apmokestinimas).

3. Skubus ir veiksmingas bet kokio dvigubo apmokestinimo, susidarančio dėl sandorių kainodaros tikslinimo arba skirtingo EBPO gairių interpretavimo, panaikinimas yra svarbiausias vidaus rinkos uždavinys. 1990 m. visos ES valstybės narės priėmė atitinkamą daugiašalę konvenciją „dėl dvigubo apmokestinimo, susijusio su susijusių bendrovių pelno patikslinimu, panaikinimo“ (toliau – Arbitražo konvencija arba AK[2]).

4. ES jungtinis sandorių kainodaros forumas (toliau – JSKF) – vadovaujantis 2001 m. paskelbtu komunikatu[3] 2002 m. spalio mėn. Komisijos įsteigta ekspertų grupė. JSKF įgaliotas rasti praktinius problemų, kylančių taikant sąžiningos konkurencijos principą, sprendimus ir užtikrinti, kad bus panaikintas bet koks galimas dvigubas apmokestinimas.

5. Komisija parengė tris komunikatus skirtingomis temomis, kuriuose pranešė apie JSKF veiklą. Pirmajame komunikate[4] pristatytas Arbitražo konvencijos elgesio kodeksas[5], kuriuo turėtų būti užtikrinamas veiksmingesnis Arbitražo konvencijos taikymas. Antrajame komunikate[6] pateiktas elgesio kodeksas[7], susijęs su ES sandorių kainodaros dokumentų reikalavimais, t. y. ES sandorių kainodaros dokumentais (toliau – ES SKD). ES SKD elgesio kodeksu siekiama užtikrinti nuoseklaus požiūrio taikymą nustatant tokių rūšių dokumentus, kurių valstybės narės turėtų prašyti ir kuriuos jos turėtų pripažinti taikydamos savas sandorių kainodaros taisykles. Trečiajame komunikate[8] nurodytos ES išankstinių kainodaros susitarimų (toliau – IKS) taikymo ES gairės. IKS laikomi veiksminga priemone, kurią taikant išvengiama ginčų, nes iš anksto pateikiama informacija, susijusi su taikomais sandorių kainodaros metodais.

6. Šiame ketvirtajame komunikate pranešama apie JSKF darbą pastaraisiais dvejais metais, o jo priede pateikiamas persvarstytas Arbitražo konvencijos elgesio kodeksas. Atlikus galiojančio elgesio kodekso taikymo stebėseną nustatyta, kad buvo sunku įgyvendinti elgesio kodekse numatytą tikslą, t. y. priimti sprendimą per trejus metus, tad reikia dar tiksliau apibrėžti sąlygas, kuriomis galima palengvinti sprendimo priėmimą laikantis trejų metų termino. Atitinkamai, siekiant paaiškinti tam tikras Arbitražo konvencijos nuostatas siūlomos tam tikros pataisos.

2. ES JUNGTINIO SANDORIų KAINODAROS FORUMO VEIKLA 2007 M. KOVO MėN. – 2009 M. KOVO MėN.

7. Minėtu laikotarpiu JSKF patvirtino dvi ataskaitas: vienbalsiai priimtą sankcijų ir sandorių kainodaros ataskaitą bei ataskaitą apie tam tikrų Arbitražo konvencijos nuostatų interpretavimą, atsižvelgiant į kai kuriuos kapitalo nepakankamumo ribojimus. Šios ataskaitos paskelbtos drauge su šiuo komunikatu, kaip tarnybų darbiniai dokumentai. JSKF rekomendacijos, įtrauktos į JSKF ataskaitą apie tam tikrų Arbitražo konvencijos nuostatų interpretavimą, taip pat įtrauktos į persvarstytą Arbitražo konvencijos elgesio kodeksą, išdėstytą šio komunikato priede.

2.1. JSKF išvados dėl sankcijų ir sandorių kainodaros

8. Pirmojoje JSKF veiklos programoje nustatyta, kad sankcijų klausimas tarptautinėms bendrovėms yra labai aktualus. Šį klausimą JSKF svarstė du kartus: forumo nariui prof. G. Maisto atlikus tyrimą, kuriuo jis siekė geriau įvertinti kaip ES valstybėse narėse taikomos sankcijos, ir JSKF aptariant sandorių kainų dokumentų reikalavimus.

9. Išnagrinėjus šį klausimą patvirtinta, kad ES valstybėse narėse nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama, kad mokesčių mokėtojai laikytųsi nacionalinių mokesčių teisės aktų. Valstybėse narėse šios taisyklės gali labai skirtis. Sandorių kainodaros srityje sankcijos paprastai taikomos tuo atveju, jei nesilaikoma sandorių kainodaros dokumentų reikalavimų, jei mokesčių mokėtojas atsisako bendradarbiauti arba nurodomas ne visas pelnas.

10. Kaip sankcijos gali būti taikomos piniginės nuobaudos, pvz., papildoma rinkliava ar mokestis, taikomi dėl per mažo sumokėto mokesčio, ir nesumokėtas mokesčio skirtumas, arba kitos priemonės, pvz., jeigu mokesčių mokėtojas elgėsi nesąžiningai, jam perkeliama prievolė įrodyti.

11. Sankcijos visuomet turi būti skiriamos nuo palūkanų, mokamų už pavėluotą mokesčio mokėjimą siekiant kompensuoti pinigų nuvertėjimą per tam tikrą laiką.

12. JSKF nuomone, sankcijos, susijusios su sandorių kainodaros dokumentais, jau aptartos elgesio kodekse dėl sandorių kainodaros dokumentų, kuriame pateikiamos tokios rekomendacijos:

„Valstybės narės neturėtų taikyti su dokumentais susijusių sankcijų, jei mokesčių mokėtojai sąžiningai, priimtinu būdu ir per priimtiną laikotarpį įvykdo standartizuotų ir suderintų dokumentų reikalavimus, kaip nurodyta priede, arba valstybės narės vidinius dokumentų reikalavimus ir tinkamai naudoja šiuos dokumentus sandorių kainoms nustatyti, vadovaudamiesi sąžiningos konkurencijos principu.

…

Mokesčių mokėtojams netaikomos su bendradarbiavimu susijusios sankcijos, jei jie sutiko naudoti ES SKD ir, gavę specialų prašymą arba atliekant mokesčių auditą, priimtinu būdu ir per priimtiną laikotarpį pateikia papildomos informacijos ir dokumentus, kurių nėra ES SKD rinkinyje, nurodytame 18 punkte.“

13. Atsižvelgdamas į tai, kad sankcijų režimai yra reglamentuojami nacionaliniais teisės aktais ir pripažindamas, kad ES valstybės narės netaiko atskirų sankcijų taikymo režimų sandorių kainodaros patikslinimams, JSKF pastebėjo, kad sandorių kainodaros ir sankcijų ryšys turi būti nustatomas pagal ES valstybių narių sankcijų režimus.

14. Tačiau JSKF susitarė priimti tris toliau nurodytas išvadas.

1. Dėl sankcijų, susijusių su sandorių kainodaros patikslinimais, JSKF pripažino, jog sandorių kainodara nėra tikslusis mokslas; paprastai pagal sąžiningos konkurencijos principą apibrėžta kaina gali būti nustatoma keletu būdų. Todėl mokesčių administracijoms nėra tikslinga automatiškai nustatyti sankcijas, neįvertinus konkretaus atvejo tik dėl to, kad jis pasirodo esąs susijęs su neteisinga sandorio kainodara.

2. Apie sankcijų panaikinimą arba sušvelninimą, kai atvejis susijęs su savitarpio susitarimo procedūra (toliau – SSP) pagal dvigubo apmokestinimo konvenciją arba su Arbitražo konvencijos nustatyta procedūra: praktikoje sankcijos paprastai yra sumažinamos arba panaikinamos, o po to sumažinama pradinė mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus sutarta suma arba sudaromas mokesčių administracijų, susijusių su SSP arba AK, susitarimas taikyti mažesnį sandorių kainodaros patikslinimo dydį. JSKF nuomone, reikia priminti, kad sankcija turėtų būti mažinama proporcingai sumažintai sumai. Tokiu būdu sankcija atitiktų galutinę, sutartą sandorio kainodarą. Tačiau tai nebūtinai gali tikti tuo atveju, kai taikomos kriminalinės sankcijos arba sankcijos, kurias Arbitražo konvencija pripažįsta griežtomis.

3. Galiausiai JSKF padarė išvadą, kad, kiek tai susiję su Arbitražo konvencija ir galimybe neleisti remtis minėta konvencija, kai taikoma griežta sankcija, šis klausimas turėtų būti išdėstytas Arbitražo konvencijos ataskaitoje (žr. 2.2 dalies 17 punktą).

2.2. JSKF išvados dėl tam tikrų Arbitražo konvencijos nuostatų interpretavimo

15. Pirmojo elgesio kodekso tikslas buvo užtikrinti veiksmingesnį ir vienodą Arbitražo konvencijos taikymą visose ES valstybėse narėse ir nustatyti procedūras, kurias taikant sklandžiai ir palaipsniui būtų atlikti Arbitražo konvencijos įgyvendinimo etapai. Elgesio kodekse taip pat buvo pateiktos rekomendacijos ES valstybėms narėms dėl mokesčio surinkimo laikino sustabdymo vykstant tarpvalstybinių ginčų sprendimo procedūroms.

16. Remdamiesi praktine patirtimi, įgyta po pirmojo elgesio kodekso priėmimo 2004 m., JSKF nariai sutarė, kad būtų naudinga susitarti dėl vienodo kai kurių nuostatų interpretavimo. Konkrečiai nurodyti šie klausimai: griežtos sankcijos, AK taikymo sritis (trišalio sandorio kainodaros ir kapitalo nepakankamumo atvejai), mokesčių administracijų taikomos ir išskaičiuojamos palūkanos (tuo atveju, kai klausimas sprendžiamas pagal AK), AK taikymas (patariamosios komisijos sudarymo termino taisyklės, kriterijai, pagal kuriuos nustatomas autoritetingų nepriklausomų asmenų nepriklausomumas), data, nuo kurios byla priimama pagal AK, ir AK bei nacionalinės bylų nagrinėjimo tvarkos santykis.

17. JSKF taip pat aptarė griežtas sankcijas (AK 8 straipsnio 1 dalis), kurias taikant mokesčių mokėtojui neleidžiama remtis AK. Šis straipsnis papildomas vienašalėmis valstybių narių deklaracijomis, kuriomis jos paaiškina, ką jos laiko griežta sankcija. Kai kurios valstybės narės dabar pripažįsta, kad jų vienašalėse deklaracijose neaprašyta, kas laikoma griežtomis sankcijomis. Be to, nuo 1995 m. mokesčių administracijos įgijo daugiau patirties sprendžiant sandorių kainodaros ginčus ir praktikoje pasitaikė tik keletas atvejų, kai nebuvo leista remtis AK. Todėl JSKF padarė išvadą, kad griežtos sankcijos turėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais (pvz., apgaulės atveju) ir paragino valstybes nares geriau atsižvelgti į šią išvadą jų vienašalėse deklaracijose.

18. JSKF išnagrinėjo, kiek kapitalo nepakankamumo atvejų pakliuvo į AK taikymo sritį. Vienbalsiai pripažinta, kad į šią taikymo sritį patenka susijusių bendrovių savitarpio paskolų palūkanų normų patikslinimas. Mokesčių administracijų nariai išreiškė skirtingas nuomones svarstydami klausimą, ar paskolos sumos patikslinimas taip pat patenka į šią taikymo sritį, o šis klausimas yra susijęs su platesniais skolinimosi galimybių klausimais. Ši tema labai subtili, ypač nagrinėjant, ar pelno patikslinimui, susijusiam su kapitalo nepakankamumu, taikytinos ES valstybių narių kovos su piktnaudžiavimu taisyklės, ar greičiau bendrasis sąžiningos konkurencijos principas, kaip matoma iš JSKF rekomendacijoje pateiktų kovos su piktnaudžiavimu taisyklių taikymo išimčių.

19. Dauguma valstybių narių padarė išvadą, kad AK apima kapitalo nepakankamumo atvejus, nes joje pateikta nuoroda į „sąlygas...., kurios sukurtos arba taikomos dviejų bendrovių komerciniams arba finansiniams ryšiams“. Atitinkamai AK yra numatyti visi patikslinimai, susiję su sąlygomis, kurios nustatomos arba taikomos tiek, kiek tai susiję su palūkanų normomis, paskolos suma arba skolinimosi galimybėmis. Nemaža dalis valstybių narių nepritarė šiai išvadai ir teigė, kad kovos su piktnaudžiavimu taisyklės ir sąžiningos konkurencijos principas, taikomas finansiniams sandoriams, yra skirtingi dalykai ir todėl patikslinimai, susiję su paskolos suma ir skolinimosi galimybėmis, nepriklauso AK taikymo sričiai.

20. Komisijos nuomone, kuri grindžiama AK tekstu, 4 straipsnio 1 dalies nuostatos pakankamai išsamios ir apima visus kapitalo nepakankamumo taisyklių aspektus, susijusius tiek su palūkanų norma, tiek su paskolos suma, nes visi šie aspektai neišvengiamai turi poveikio susijusių bendrovių pelnui.

21. Reikia pastebėti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ETT), taikydamas sąžiningos konkurencijos principą, taip pat nurodo šiuos įvairius kapitalo nepakankamumo taisyklių aspektus[9]. Darydama išvadą dėl tarptautinių bendrovių atliktų patikslinimų, kuriems visiškai arba iš dalies taikytos nacionalinės kovos su piktnaudžiavimu taisyklės, specifiškumo, Komisija tvirtina, kad, remiantis naujausia ETT teismine praktika ir kaip jau iš dalies nurodyta jos komunikate dėl kovos su piktnaudžiavimu priemonių[10], tokie patikslinimai turėtų būti taikomi tik sandoriams, kurie iš dalies ar visiškai atitinka fiktyvius susitarimus. Be to, taisyklė turėtų būti taikoma tik siekiant nustatyti teisingą sandorio kainą.

22. Kadangi AK nurodyti patikslinimai, susiję su sąžiningos konkurencijos principo taikymu, neturėtų būti jokių kliūčių minėtomis aplinkybėmis taikyti AK. Todėl Komisija ragina visas mokesčių administracijas pritarti tokiam aiškinimui, kad būtų kuo geriau išnaudotos AK tvarkos teikiamos galimybės.

23. Forume persvarstytas galiojančios Arbitražo konvencijos ir susijusio elgesio kodekso taikymas dvigubo apmokestinimo atvejais, kuomet sandorio šalimis buvo daugiau nei dvi Europos šalys. Nagrinėjant klausimą prireikė susitarti dėl susijusio atvejo rūšies apibrėžties, tad nutarta patvirtinti tokią apibrėžtį: trišalė byla – byla, kurioje dvi valstybės narės, taikančios SSP, negali visiškai išspręsti sandorio kainodaros dvigubo apmokestinimo bylos pagal sąžiningos konkurencijos principą, nes ES kompetentingų institucijų (remiantis panašumo tyrimo įrodymais, įskaitant funkcinį tyrimą ir kitus susijusius faktinius elementus) nustatyta susijusi bendrovė (kaip apibrėžta Arbitražo konvencijoje), veikianti trečiojoje valstybėje narėje, turėjo didelės įtakos tam, kad sudarius keletą susijusių sandorių arba dėl komercinių ar finansinių ryšių buvo pažeistas sąžiningos konkurencijos principas, ir mokesčių mokėtojas, kuriam buvo taikomas dvigubas apmokestinimas, tai patvirtino ir kreipėsi dėl SSP taikymo .

24. JSKF pritarė, kad trišaliai sandorių kainodaros ginčai, į kuriuos įtrauktos tik ES kompetentingos institucijos, buvo priskirti Arbitražo konvencijos taikymo sričiai. Forume taip pat išnagrinėta, kokius praktinius patarimus galima būtų pateikti tokiais atvejais siekiant palengvinti sprendimo priėmimą.

25. Atsižvelgdamas į pirmajame elgesio kodekse pateiktą rekomendaciją laikinai sustabdyti mokesčio surinkimą taikant savitarpio susitarimo procedūrą, JSKF išnagrinėjo galimybę procedūros metu laikinai netaikyti palūkanų. Visos mokesčių administracijos pritarė, kad mokesčių mokėtojas neturėtų nukentėti dėl skirtingo požiūrio į palūkanų taikymą ir grąžinimą tuo metu, kai taikoma savitarpio susitarimo procedūra. Todėl JSKF rekomendavo valstybėms narėms rinktis vieną iš šių galimybių: 1) mokesčių surinkimo panaikinimas ir jų grąžinimas, netaikant jokių palūkanų; 2) mokesčių surinkimo panaikinimas ir jų grąžinimas, įskaitant ir palūkanas; 3) atskiras kiekvieno atvejo nagrinėjimas, atsižvelgiant į palūkanų priskaičiavimą arba grąžinimą (jei įmanoma, taikant tarpusavio susitarimo procedūrą). Kompetentingos institucijos, aptardamos ir pasirinkdamos iš visų trijų galimybių tinkamiausią, gali išvengti neigiamo poveikio mokesčių mokėtojui, kurį jis patiria dėl skirtingo požiūrio į palūkanų taikymą tuo metu, kai taikoma savitarpio susitarimo procedūra. Komisija ragina priimti minėtas nuostatas.

26. Arbitražo konvencija sukurta siekiant sudaryti geresnes sąlygas išspręsti ginčą per trejus metus. Remiantis statistiniais duomenimis[11], akivaizdu, kad daugeliu atveju ginčui išspręsti prireikia daugiau nei trejų metų. Termino, iki kurio turėtų būti sudaryta patariamoji komisija, nurodyta 7 straipsnio 1 dalyje, nebuvimas pripažintas didžiausiu Arbitražo konvencijos proceso trūkumu. Siekiant išspręsti šią problemą, JSKF susitarė, kad patariamoji komisija turėtų būti įsteigta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo AK tvarkos pradinio etapo pabaigos, kaip numatyta AK 7 straipsnyje.

27. Kita kliūtis, dėl kurios delsiama – tai, kad nesama susitarimo, ar autoritetingas nepriklausomas asmuo, paskirtas patariamosios komisijos nariu, yra iš tiesų nepriklausomas. JSKF sutarė, kad būtų naudinga taikyti standartizuotą deklaraciją. Pagal pranešimą autoritetingi nepriklausomi asmenys, paskirti į komisiją, turės pasirašyti deklaraciją, kuria priims paskyrimą ir nepriklausomumo pareiškimą nagrinėjant konkretų atvejį. Be to, JSKF taip pat susitarė, kad autoritetingi nepriklausomi asmenys neprivalo būti skiriančiosios valstybės piliečiai arba rezidentai, bet privalo būti AK Susitariančiosios Šalies piliečiai ir rezidentai toje teritorijoje, kurioje taikoma AK, kaip nustatyta AK 16 straipsnyje.

28. JSKF taip pat nurodė datą, nuo kurios, šaliai prisijungus prie AK, byla priimama pagal AK. JSKF padarė išvadą, kad byla nagrinėjama pagal AK net ir tuo atveju, kai patikslinimas taikomas ankstesniems mokestiniams metams, jeigu prašymas pateiktas per AK 6 straipsnyje nurodytą laikotarpį, po to, kai įsiteisėja naujos valstybės narės prisijungimas prie AK.

29. JSKF taip pat pateikė kai kuriuos paaiškinimus dėl AK 7 straipsnio ir dėl savitarpio susitarimo procedūrų ir skundų teismui ryšio. Kiekviena valstybė narė pateikė informacijos ir paaiškino joje esančią padėtį. Išsamesnė informacija pateikta JSKF ataskaitos VIII priede dėl tam tikrų AK nuostatų interpretavimo.

3. ARBITRAžO KONVENCIJA IR SUSIJę KLAUSIMAI

30. Kalbant apie esamą padėtį, susijusią su Konvencijos ratifikavimu ir naujų valstybių narių prisijungimu prie Arbitražo konvencijos[12], ratifikavimo procesas baigtas 2009 m.

31. 2008 m. birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimą[13], kuriuo išplėstas Arbitražo konvencijos taikymas Bulgarijai ir Rumunijai. Sprendimas įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d.

32. Beveik visų valstybių narių mokesčių mokėtojų būsimiems sandoriams šiuo metu taikoma Arbitražo konvencija. Daugiau informacijos pateikiama Tarybos interneto svetainėje[14].

33. Valstybės narės taip pat pranešė apie rekomendacijos dėl mokesčio surinkimo laikino atidėjimo, įtrauktos į 2004 m. priimtą elgesio kodeksą, įgyvendinimą. Iki 2009 m. kovo mėn. pabaigos visos valstybės narės patvirtino, kad laikinas atidėjimas yra galimas arba bus galimas. Išsamesnė informacija pateikta JSKF ataskaitos IX priede dėl tam tikrų AK nuostatų interpretavimo. Ateityje reikės stebėti, kaip šis reikalavimas taikomas praktiškai.

34. Atlikus metinę stebėseną, kuria siekiama nustatyti pagal ES Arbitražo konvenciją nagrinėjamų bylų skaičių, nustatyta, kad ilgai neišsprendžiamų sandorių kainodaros dvigubo apmokestinimo bylų sumažėjo. Komisijos nuomone, ši tendencija atspindi pažangą.

35. Tačiau iš lentelės duomenų matyti, kad naujų sandorių kainodaros bylų vis daugėja, todėl šiais atvejais dvigubam apmokestinimui panaikinti reikia daugiau išteklių.

4. DABARTINė IR BūSIMA JSKF VEIKLOS PROGRAMA

36. 2007 m. priimtoje veiklos programoje įtraukti šie klausimai: grupėje teikiamos paslaugos, mažosios ir vidutinės įmonės, sąnaudų paskirstymo susitarimai ir priimtų priemonių stebėsena. 2008 m. JSKF pradėjo nagrinėti grupėje teikiamų paslaugų klausimą.

37. Ateityje forumas ir toliau tęs stebėseną bei nagrinės elgesio kodekso dėl sandorių kainodaros dokumentų ir IKS gairių įgyvendinimą. Siekiama, kad valstybės narės ir jų verslo partneriai praneštų apie skirtingų priemonių įgyvendinimą ir praktines problemas, kylančias įgyvendinant šias priemones. Kitas elgesio kodekso dėl sandorių kainodaros dokumentų įgyvendinimo stebėsenos etapas prasidės 2009 m.

38. Komisija pažymi, kad reikia apsvarstyti šiuos Arbitražo konvencijos klausimus: galimybę sudaryti nepriklausomą nuolatinį sekretoriatą bei Arbitražo konvencijos ir EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos 25.5 straipsnio suderinimo klausimą.

5. KOMISIJOS IšVADOS

39. Komisija dėkoja JSKF nariams už 2007 m. kovo mėn. – 2009 m. kovo mėn. JSKF parengtas konstruktyvias pastabas ir praktinius patarimus kaip išspręsti nurodytus klausimus.

40. Rengdamas pranešimus apie sankcijas ir Arbitražo konvenciją, JSKF įgyvendina vieną pagrindinių savo tikslų ir sudaro geresnes sąlygas įgyvendinti Arbitražo konvenciją. Komisija taip pat pripažįsta šių JSKF ataskaitų priedų svarbą – jose pateikta naudinga bendroji informacija.

41. Komisija visiškai remia JSKF išvadas ir siūlymus, pateiktus ataskaitose apie sankcijas ir sandorių kainodarą ir apie tam tikrų AK nuostatų interpretavimą. Remdamasi atliktu darbu, Komisija parengė toliau pridedamą persvarstyto Arbitražo konvencijos elgesio kodekso pasiūlymą.

42. Komisijos nuomone, valstybėms narėms priėmus persvarstyto Arbitražo konvencijos elgesio kodekso pasiūlyme pateiktus siūlymus, padidės priemonės veiksmingumas ir bus galima greičiau išspręsti sandorių kainodaros ginčus.

43. Todėl Komisija ragina Tarybą patvirtinti persvarstytą Arbitražo konvencijos elgesio kodekso pasiūlymą ir kviečia valstybes nares sparčiai įgyvendinti pateikiamas naujas rekomendacijas nacionaliniais įstatymais ir kitais teisės aktais. Be to, valstybės narės raginamos skirti pakankamai išteklių sandorių kainodaros ginčų sprendimams paspartinti.

44. Komisija pažymi, kad Arbitražo konvencijos elgesio kodekse numatyta stebėsenos procedūra, pagal kurią rekomenduota tobulinti AK tvarką. Jos nuomone, pagausėjus pagal AK pateiktų naujų bylų, vidaus rinkoje sumažėjo dvigubo apmokestinimo atvejų; tokia tendencija atspindi padidėjusį mokesčių mokėtojų pasitikėjimą AK tvarkos veiksmingumu.

45. Be to, Komisija pripažįsta, kad ateityje gali prireikti pakeisti ir atnaujinti kodeksą, atsižvelgiant į būsimą patirtį, ir žada toliau stebėti, kaip taikoma AK, siekdama pasiūlyti būtinus patikslinimus, ypač atsižvelgiant į bylų sprendimo tendenciją ir kitose šalyse pastebimas tendencijas, susijusias su ginčų sprendimu arbitražo teisme.

46. Kapitalo nepakankamumo ginčų klausimu Komisija laikosi nuomonės, kad AK aptariamas pelnas, gaunamas dėl komercinių ir finansinių ryšių, neatskiriant skirtingų rūšių pelno, todėl visi kapitalo nepakankamumo patikslinimo aspektai yra įtraukti AK. Nors Komisija ir pripažįsta susitarimo, kad palūkanų normos yra įtrauktos AK, svarbą, skirtingai aiškinant, ar paskolų sumos įtrauktos AK, ar ne, kyla neaiškumų, atsiranda neatitikimų ir galimybių taikyti dvigubą apmokestinimą. Todėl valstybės narės raginamos leisti remtis AK minėtais ginčytinais kapitalo nepakankamumo klausimais, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo.

47. Valstybės narės taip pat raginamos pakeisti vienašales deklaracijas dėl griežtos sankcijos apibrėžties, siekiant susiaurinti taikymo sritį ir geriau atsižvelgti į forumo rekomendaciją taikyti griežtą sankciją tik išskirtiniais atvejais, pvz., esant apgaulei.

48. Valstybės narės raginamos kas dvejus metus teikti Komisijai ataskaitas, kuriose apžvelgiamos priemonės, kurių jos ėmėsi siekdamos įgyvendinti persvarstytą elgesio kodeksą ir pranešti apie praktinį jo taikymą. Remdamasi šiomis ataskaitomis, Komisija periodiškai persvarstys elgesio kodeksą.

PRIEDAS

PERSVARSTYTO ELGESIO KODEKSO, KURIUO SIEKIAMA VEIKSMINGAI ĮGYVENDINTI KONVENCIJą DėL DVIGUBO APMOKESTINIMO PANAIKINIMO KOREGUOJANT SUSIJUSIų BENDROVIų PELNĄ, PROJEKTAS

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

ATSIŽVELGDAMI į 1990 m. liepos 23 d. Konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (toliau – Arbitražo konvencija),

PRIPAŽINDAMI, kad valstybėms narėms ir mokesčių mokėtojams būtina turėti išsamesnes taisykles, kaip veiksmingai įgyvendinti minėtą konvenciją,

ATSIŽVELGDAMI į XXX Komisijos komunikatą dėl ES Jungtinio sandorių kainodaros forumo veiklos 2007 m. kovo mėn. – 2009 m. kovo mėn., parengtą remiantis JSKF ataskaitomis apie sankcijų ir sandorių kainodarą bei apie tam tikrų Arbitražo konvencijos nuostatų interpretavimą,

PABRĖŽDAMI, kad elgesio kodeksas yra politinis aktas ir neturi įtakos valstybių narių teisėms ir pareigoms arba atitinkamoms Sutartyje numatytoms valstybių narių ir Bendrijos kompetencijos sritims,

PRIPAŽINDAMI, kad šio elgesio kodekso įgyvendinimas neturėtų trukdyti priimti sprendimus pasauliniu lygiu,

TVIRTINDAMI JSKF ataskaitos apie sankcijas išvadas,

PRIĖMĖ ŠĮ PERSVARSTYTĄ ELGESIO KODEKSĄ:

Nepažeidžiant valstybių narių ir Bendrijos atitinkamų kompetencijos sričių, šis persvarstytas elgesio kodeksas yra susijęs su Arbitražo konvencijos įgyvendinimu ir su tam tikrais susijusiais klausimais, kylančiais taikant savitarpio susitarimo procedūras pagal valstybių narių dvigubo apmokestinimo sutartis.

1. Arbitražo konvencijos taikymo sritis

1.1 ES trišalės sandorių kainodaros bylos

a) Šiame kodekse: ES trišalė byla – byla, kurioje, įgyvendinant pradinį Arbitražo konvencijos tvarkos etapą, dvi ES kompetentingosios institucijos negali visiškai išspręsti sandorio kainodaros dvigubo apmokestinimo bylos pagal sąžiningos konkurencijos principą, nes ES kompetentingų institucijų (remiantis panašumo tyrimo įrodymais, įskaitant funkcinį tyrimą ir kitus susijusius faktinius elementus) nustatyta susijusi bendrovė, veikianti kitoje (-se) valstybėje (-se) narėje (-se), turėjo didelės įtakos tam, kad sudarius keletą susijusių sandorių arba dėl komercinių ar finansinių ryšių buvo pažeistas sąžiningos konkurencijos principas, ir mokesčių mokėtojas, kuriam buvo taikomas dvigubas apmokestinimas, tai patvirtino ir kreipėsi dėl Arbitražo konvencijos nuostatų taikymo.

b) Į Arbitražo konvencijos taikymo sritį patenka visi ES sandoriai, susiję su valstybių narių trišalėmis bylomis.

1.2 Kapitalo nepakankamumas

Arbitražo konvencijoje aiškiai nuodytas dėl komercinių ir finansinių ryšių gaunamas pelnas, bet nėra skiriamas konkrečių rūšių pelnas. Todėl nagrinėjami pelno patikslinimai, susiję su finansiniais ryšiais, įskaitant paskolas ir jų sąlygas, ir grindžiami sąžiningos konkurencijos principu, turėtų būti įtraukti į Arbitražo konvencijos taikymo sritį.

2. Bylos priimtinumas

Vadovaujantis Arbitražo konvencijos 18 straipsniu, valstybėms narėms rekomenduojama pripažinti, kad net ir tuo atveju, jei patikslinimas taikomas ankstesniems mokestiniams metams, bylai taikomos AK nuostatos, jeigu prašymas pateikiamas per nustatytą laikotarpį, po to, kai įsiteisėja naujos valstybės narės prisijungimas prie Arbitražo konvencijos.

3. Griežtos sankcijos

Atsižvelgiant į tai, kad 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog galima neleisti remtis Arbitražo konvencija tuo atveju, jei taikoma griežta sankcija, ir į praktinę patirtį, sukauptą nuo 1995 m., valstybėms narėms rekomenduojama patikslinti arba persvarstyti savo vienašales deklaracijas, pateiktas Arbitražo konvencijos priede, siekiant aiškiau nustatyti, kad griežta sankcija turėtų būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, pvz., esant apgaulei.

4. Trejų metų laikotarpio pradžia (prašymo pateikimo terminas pagal Arbitražo konvencijos 6 straipsnio 1 punktą)

„Pirmo pranešimo apie mokesčių apskaičiavimą ar apie lygiavertį sprendimą, dėl kurio atsiranda arba galėtų atsirasti 1 straipsnyje apibrėžtas dvigubas apmokestinimas, pavyzdžiui, dėl sandorių kainodaros patikslinimo“, pateikimo diena yra laikoma trejų metų laikotarpio pradžia.

Valstybėms narėms rekomenduojama sandorių kainodaros tikslais šį apibrėžimą taip pat taikyti nustatant trejų metų laikotarpį, kaip nurodyta EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir dėl kapitalo 25 straipsnio 1 dalyje ir kaip įgyvendinta ES valstybių narių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis.

5. Dvejų metų laikotarpio pradžia (Arbitražo konvencijos 7 straipsnio 1 dalis)

i) Taikant Arbitražo konvencijos 7 straipsnio 1 dalį, byla bus pripažįstama pateikta pagal 6 straipsnio 1 dalį, kai mokesčių mokėtojas pateiks šią informaciją:

a) informaciją apie prašymą teikiančios Susitariančios Šalies bendrovės ir kitų atitinkamų sandorių šalių tapatybę (pavyzdžiui, pavadinimą, adresą, mokesčių mokėtojo kodą);

b) išsamią informaciją apie atitinkamus bylos faktus ir aplinkybes (įskaitant išsamią informaciją apie bendrovės ir kitų atitinkamų sandorių šalių ryšius);

c) informaciją apie atitinkamus mokestinius laikotarpius;

d) pranešimų apie mokesčių apskaičiavimą, mokesčių audito ataskaitų ar lygiaverčių dokumentų, galinčių įrodyti tariamą dvigubą apmokestinimą, kopijas;

e) išsamią informaciją apie bendrovės ar kitų sandorių šalių inicijuotus apeliacinius skundus ar bylos nagrinėjimą ir apie visus su byla susijusius teismo sprendimus;

f) bendrovės paaiškinimą, kodėl, jos nuomone, nebuvo laikomasi Arbitražo konvencijos 4 straipsnyje išdėstytų principų;

g) įsipareigojimą, kad bendrovė kuo išsamiau ir greičiau atsakys į visus kompetentingos institucijos pagrįstus ir tinkamus prašymus bei leis kompetentingoms institucijoms susipažinti su dokumentais ir

h) konkrečią papildomą informaciją, kurios kompetentinga institucija paprašo per du mėnesius nuo mokesčių mokėtojo prašymo gavimo dienos.

ii) Dvejų metų laikotarpis prasideda vėlesnę iš šių dienų:

a) kai pranešama apie mokesčių apskaičiavimą, t. y. apie galutinį mokesčių administracijos sprendimą dėl papildomų pajamų, arba apie lygiavertę priemonę;

b) kai kompetentinga institucija gauna prašymą ir 5 punkto i papunktyje nurodytą būtiniausią informaciją.

6. Savitarpio susitarimo procedūros pagal Arbitražo konvenciją

6.1 Bendrosios nuostatos

a) Neatsižvelgiant į tiesiogines mokesčių pasekmes kuriai nors konkrečiai Susitariančiajai Šaliai, bus taikomas EBPO rekomenduojamas sąžiningos konkurencijos principas.

b) Bylos bus išsprendžiamos kuo greičiau, atsižvelgiant į konkrečios sprendžiamos bylos sudėtingumą.

c) Bus apsvarstytos visos tinkamos priemonės kuo greičiau pasiekti abipusį susitarimą, įskaitant šalių tarpusavio susitikimus; tam tikrais atvejais bendrovė bus pakviesta supažindinti kompetentingą instituciją su klausimu.

d) Atsižvelgiant į šio kodekso nuostatas, savitarpio susitarimas turėtų būti pasiektas per dvejus metus nuo tos dienos, kai byla pirmą kartą pateikiama vienai iš kompetentingų institucijų pagal šio kodekso 5 punkto ii papunktį. Tačiau pripažįstama, kad kai kuriais atvejais (pvz., jei bylos nuosprendis bus netrukus priimtas arba esant ypatingai sudėtingiems sandoriams ar trišalėse bylose) gali prireikti taikyti 7 straipsnio 4 dalį (kuria numatyta pratęsti terminą), idant būtų susitarta dėl termino pratęsimo trumpam laikotarpiui.

e) Savitarpio susitarimo procedūros vykdymo išlaidos jos prašančiam asmeniui ar bet kuriam kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui neturėtų būti nepagrįstos ar per didelės.

6.2 ES trišalės sandorių kainodaros bylos

a) Po to kai Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos susitaria, kad nagrinėjama byla turėtų būti laikoma ES trišale byla, jos turėtų nedelsiant pakviesti kitą (-as) ES kompetentingą (-as) instituciją (-as) kaip stebėtoją (-as) arba kaip atliekant tyrimą ir diskutuojant dalyvaujančią (-ias) suinteresuotąją (-ąsias) šalį (-is) kartu nuspręsti kuriai galimybei jos pritaria. Atitinkamai, visa informacija turėtų būti perduodama ir kitai (-oms) ES kompetentingai (-oms) institucijai (-oms), pvz., keičiantis informacija. Kita (-os) kompetentinga (-os) institucija (-os) turėtų būti paraginta (-os) pripažinti faktinį arba galimą „jų“ mokesčių mokėtojo įtraukimą.

b) Spręsdamos dvigubo apmokestinimo ES trišales bylas pagal Arbitražo konvenciją susijusios kompetentingos institucijos gali vadovautis vienu iš šių požiūrių:

1. kompetentingos institucijos gali nuspręsti vadovautis daugiašaliu požiūriu (nedelsiant ir visiškai įtraukiamos visos susijusios kompetentingos institucijos) arba

2. kompetentingos institucijos gali nuspręsti pradėti dvišalę procedūrą, kurią taikant abiem procedūros šalimis tampa kompetentingos institucijos, kurios nurodė (remiantis panašumo tyrimo įrodymais, įskaitant funkcinį tyrimą ir kitus susijusius faktinius elementus) susijusią bendrovę, veikiančią kitoje valstybėje narėje, kuri turėjo didelės įtakos tam, kad atlikus keletą susijusių sandorių arba dėl komercinių arba finansinių ryšių buvo pažeistas sąžiningos konkurencijos principas, ir turėtų pakviesti kitą (-as) ES kompetentingą (-as) instituciją (-as) kaip stebėtoją (-as) aptariant bylą pagal savitarpio susitarimo procedūras, arba

3. kompetentingos institucijos gali nuspręsti tuo pačiu metu pradėti daugiau nei vieną dvišalę procedūrą ir turėtų pakviesti kitą (-as) ES kompetentingą (-as) instituciją (-as) kaip stebėtoją (-as) aptariant bylą pagal savitarpio susitarimo procedūras.

Valstybėms narėms rekomenduojama sprendžiant tokias dvigubo apmokestinimo bylas taikyti daugiašalę procedūrą. Tačiau dėl to visuomet turi susitarti visos kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į konkrečius faktus ir bylos aplinkybes. Jeigu negalima taikyti daugiašalio požiūrio ir tuo pačiu metu pradėtos dvi (arba daugiau) dvišalės procedūros, visos susijusios kompetentingos institucijos turėtų būti įtrauktos arba į pirmąjį Arbitražo konvencijos tvarkos etapą kaip Susitariančiosios Šalys, arba į pradinį Arbitražo konvencijos taikymą kaip stebėtojos.

c) Stebėtojo statusas gali būti pakeistas suinteresuotosios šalies statusu atsižvelgiant į vykstančias diskusijas ir pateiktus įrodymus. Jei kita (-os) kompetentinga (-os) institucija (-os) nori dalyvauti antrajame etape (arbitraže), ji (jos) turi tapti suinteresuotąja (-osiomis) šalimi (-s).

Jei kita (-os) ES kompetentinga (-os) institucija (-os) diskusijose išlaiko tik stebėtojos (-jų) statusą, tai neturi įtakos Arbitražo konvencijos nuostatų taikymui (t. y. laiko ir procedūriniams klausimams).

Dalyvaudama (-os) kaip stebėtoja (-os) kita (-os) kompetentinga (-os) institucija (-os) neįsipareigoja laikytis Arbitražo konvencijos procedūros galutinio sprendimo.

Taikant procedūrą bet koks keitimasis informacija turi atitikti įprastinius teisinius ir administracinius reikalavimus bei procedūras.

d) Mokesčių mokėtojas (-ai) turėtų kuo skubiau pranešti susijusiai (-ioms) mokesčių administracijai (-oms), kad į šią bylą reikėtų įtraukti kitoje (-ose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) veikiančią (-ias) kitą (-as) šalį (-is). Pranešimas turėtų būti pateikiamas laiku, kartu pateikiant visus susijusius faktus ir pagrindžiančius dokumentus. Laikantis tokio požiūrio bus ne tik greičiau priimtas sprendimas, bet ir išvengta neišspręstų dvigubo apmokestinimo klausimų dėl skirtingų valstybėse narėse taikomų procedūrinių terminų.

6.3 Praktinis taikymas ir skaidrumas

a) Siekiant sumažinti vertimo išlaidas ir dėl vertimo atsiradusį delsimą, savitarpio susitarimo procedūra, ypač keitimasis derybinėmis pozicijomis, turėtų būti atliekama vartojant visiems priimtiną darbo kalbą arba lygiaverčiu būdu, jei kompetentingos institucijos gali dvišaliu (arba daugiašaliu) pagrindu pasiekti tokį susitarimą.

b) Kompetentinga institucija, kuriai pateiktas prašymas, informuos taikyti savitarpio susitarimo procedūrą prašančią bendrovę apie visus svarbius vykdant procedūrą jai įtakos turinčius įvykius.

c) Bus užtikrintas informacijos, susijusios su bet kuriuo asmeniu, kuris yra saugomas pagal dvišalę mokesčių konvenciją arba pagal Susitariančiosios Šalies teisę, konfidencialumas.

d) Kompetentinga institucija patvirtins mokesčių mokėtojo prašymo pradėti savitarpio susitarimo procedūrą gavimą per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos ir tuo pačiu metu informuos byloje dalyvaujančias kitų Susitariančiųjų Šalių kompetentingas institucijas, pridėdama mokesčių mokėtojo prašymo kopiją.

e) Jei, kompetentingos institucijos nuomone, bendrovė nepateikė 5 punkto i papunktyje nurodytos būtiniausios informacijos, būtinos savitarpio susitarimo procedūrai pradėti, ji paprašys bendrovės per du mėnesius nuo prašymo gavimo pateikti jai reikiamą konkrečią papildomą informaciją.

f) Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, kad kompetentinga institucija atsakys prašymą pateikusiai bendrovei vienu iš šių būdų:

i) jei kompetentinga institucija nemano, kad bendrovės pelnas yra įskaitytas ar gali būti įskaitytas į kitos Susitariančiosios Šalies bendrovės pelną, ji informuos apie kilusias abejones bendrovę ir paprašys jos pateikti papildomas pastabas;

ii) jei kompetentingai institucijai atrodo, kad prašymas yra tinkamai pagrįstas ir ji pati gali priimti tinkamą sprendimą, institucija atitinkamai informuos bendrovę ir kuo greičiau atliks pagrįstą patikslinimą arba leis pagrįstai atleisti nuo mokesčių;

iii) jei kompetentingai institucijai atrodo, kad prašymas yra tinkamai pagrįstas, tačiau ji pati negali priimti tinkamo sprendimo, institucija informuos bendrovę, kad stengsis išspręsti bylą abipusiu susitarimu su bet kurios kitos susijusios Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija.

g) Jei kompetentinga institucija mano, kad byla yra tinkamai pagrįsta, ji turėtų pradėti savitarpio susitarimo procedūrą informuodama kitos (-ų) Susitariančiosios (-iųjų) Šalies (-ių) kompetentingą (-as) instituciją (-as) apie savo sprendimą ir pridėti šio kodekso 5 punkto i papunktyje nurodytos informacijos kopiją. Tuo pačiu metu ji informuos asmenį, kuris pasiremia Arbitražo konvencija, apie tai, kad ji inicijavo savitarpio susitarimo procedūrą. Savitarpio susitarimo procedūrą inicijuojanti kompetentinga institucija, remdamasi turima informacija, taip pat informuos kitos (-ų) Susitariančiosios (-iųjų) Šalies (-ių) kompetentingą (-as) instituciją (-as) ir prašymą pateikusį asmenį apie tai, ar byla buvo pateikta per Arbitražo konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį ir apie Arbitražo konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje numatytą dvejų metų laikotarpio pradžią.

6.4 Pasikeitimas derybinėmis pozicijomis

a) Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, kad pradėjus savitarpio susitarimo procedūrą, šalies, kurioje buvo apskaičiuotas mokestis, t. y. buvo priimtas mokesčių administracijos galutinis sprendimas dėl pajamų, ar lygiavertis sprendimas, arba ketinama jį priimti, ir kuriame numatytas patikslinimas, dėl kurio atsiranda arba gali atsirasti dvigubas apmokestinimas, kaip apibrėžta Arbitražo konvencijos 1 straipsnyje, kompetentinga institucija siunčia kitų su šia byla susijusių Susitariančiųjų Šalių kompetentingoms institucijoms derybinę poziciją, kurioje išdėstoma:

i) prašymą pateikusio asmens pateikta byla;

ii) jos nuomonė apie bylos esmę, t. y. kodėl ji mano, kad atsirado arba gali atsirasti dvigubas apmokestinimas;

iii) kaip galima būtų bylą išspręsti, siekiant panaikinti dvigubą apmokestinimą, ir išsamų pasiūlymo išaiškinimą.

b) Derybinėje pozicijoje bus pateiktas visas mokesčio apskaičiavimo ar patikslinimo pagrindimas ir pridedami pagrindiniai dokumentai, kuriais patvirtinama kompetentingos institucijos pozicija, bei visų kitų patikslinant naudotų dokumentų sąrašas.

c) Derybinė pozicija bus kuo greičiau išsiųsta kitų byloje dalyvaujančių Susitariančiųjų Šalių kompetentingoms institucijoms, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo vėlesnės iš šių dienų:

i) pranešimo apie mokesčių apskaičiavimą, t. y. apie mokesčių administracijos galutinį sprendimą dėl papildomų pajamų, ar apie lygiavertę priemonę, dienos;

ii) dienos, kai kompetentinga institucija gauna prašymą ir 5 punkto i papunktyje nurodytą būtiniausią informaciją.

d) Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, kad kai šalies, kurioje nebuvo atliktas mokesčių apskaičiavimas ar taikyta lygiavertė priemonė, arba neketinama jos taikyti, ir dėl to atsiranda arba gali atsirasti dvigubas apmokestinimas, kaip apibrėžta Arbitražo konvencijos 1 straipsnyje, pavyzdžiui, dėl sandorių kainodaros patikslinimo, kompetentinga institucija iš kitos kompetentingos institucijos gauna derybinę poziciją, ji atsakys kuo greičiau, atsižvelgdama į konkrečios bylos sudėtingumą, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo derybinės pozicijos gavimo.

e) Atsakymas turėtų būti pateiktas vienu iš šių dviejų būdų:

i) jei kompetentinga institucija mano, kad atsirado arba gali atsirasti dvigubas apmokestinimas, ir pritaria derybinėje pozicijoje pasiūlytam būdui ištaisyti padėtį, ji kuo greičiau atitinkamai informuos kitą kompetentingą instituciją ir atliks tokius patikslinimus arba leis atleisti nuo mokesčių;

ii) jei kompetentinga institucija nemano, kad buvo taikytas arba gali būti taikomas dvigubas apmokestinimas, arba nesutinka su derybinėje pozicijoje pasiūlytu situacijos ištaisymo būdu, ji nusiųs atsakomąją derybinę poziciją kitai (-oms) kompetentingai (-oms) institucijai (-oms), išdėstydama motyvus ir pasiūlydama preliminarų bylos nagrinėjimo tvarkaraštį, atsižvelgdama į jos sudėtingumą. Prireikus pasiūlyme bus nurodyta šalių tarpusavio susitikimo, kuris turėtų įvykti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo vėlesnės iš šių dienų, data:

aa) pranešimo apie mokesčių apskaičiavimą, t. y. apie mokesčių administracijos galutinį sprendimą dėl papildomų pajamų, ar apie lygiavertę priemonę, dienos;

bb) dienos, kai kompetentinga institucija gauna prašymą ir 5 punkto i papunktyje nurodytą būtiniausią informaciją.

f) Susitariančiosios Šalys, kai tik įmanoma, toliau imsis reikiamų veiksmų, siekdamos pagreitinti visas procedūras. Šiuo atžvilgiu Susitariančiosios Šalys turėtų numatyti, kad reguliariai bent kartą per metus būtų rengiami jų kompetentingų institucijų tarpusavio susitikimai nebaigtoms savitarpio susitarimo procedūroms aptarti (jei bylų yra tiek, kad toks susitikimų reguliarumas būtų pateisinamas).

6.5 Valstybių narių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys

Sprendžiant sandorių kainodaros bylas valstybėms narėms rekomenduojama 1–3 punktų nuostatas taikyti ir savitarpio susitarimo procedūroms, inicijuotoms pagal EBPO pavyzdinės konvencijos dėl pajamų ir dėl kapitalo 25 straipsnio 1 dalį, įgyvendinamą valstybių narių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis.

7. Arbitražo konvencijos antrojo etapo procesas

7.1 Nepriklausomų asmenų sąrašas

a) Susitariančiosios Šalys įsipareigoja nebedelsdamos Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriui pranešti penkių autoritetingų nepriklausomų asmenų, kompetentingų tapti patariamosios komisijos, nurodytos Arbitražo konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje, nariais, vardus ir pavardes bei informuoti tomis pačiomis sąlygomis apie bet kokį sąrašo pakeitimą.

b) Perduodamos autoritetingų nepriklausomų asmenų vardus ir pavardes Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriui, Susitariančiosios Šalys pridės šių asmenų gyvenimo aprašymus, kuriuose taip pat turėtų būti aprašyta jų patirtis teisės, mokesčių ir ypač sandorių kainodaros srityse.

c) Sąraše Susitariančiosios Šalys taip pat gali nurodyti tuos autoritetingus nepriklausomus asmenis, kurie atitinka reikalavimus, pagal kuriuos jie galėtų būti išrinkti pirmininku.

d) Tarybos generalinis sekretorius kiekvienais metais Susitariančiosioms Šalims pateiks prašymą patvirtinti autoritetingų nepriklausomų asmenų vardus ir pavardes bei (arba) pateikti pakaitinių asmenų vardus ir pavardes.

e) Bendras visų autoritetingų nepriklausomų asmenų sąrašas bus skelbiamas Tarybos interneto svetainėje.

f) Autoritetingi nepriklausomi asmenys neprivalo būti paskyrimą suteikiančios šalies piliečiai arba rezidentai, bet privalo būti Susitariančiosios Šalies piliečiai ir tos teritorijos, kurioje taikoma Arbitražo konvencija, rezidentai.

g) Kompetentingoms institucijoms rekomenduojama parengti bendrą priėmimo deklaraciją ir nepriklausomumo pareiškimą, kurį turi pasirašyti tuo konkrečiu atveju atrinkti autoritetingi nepriklausomi asmenys.

7.2 Patariamosios komisijos sudarymas

a) Jei susijusios Susitariančiosios Šalys kitaip nesusitarė, pirmąjį pranešimą apie mokesčių apskaičiavimą, t. y. mokesčių administracijos galutinį sprendimą dėl papildomų pajamų, ar apie lygiavertę priemonę, kuria remiantis taikomas arba gali būti taikomas dvigubas apmokestinimas, apibrėžtas Arbitražo konvencijos 1 straipsnyje, paskelbusi Susitariančioji Šalis, imasi iniciatyvos sudaryti patariamąją komisiją ir, suderinusi su kita Susitariančiąja (-iosiomis) Šalimi (-s), rengia jos susitikimus.

b) Kompetentingos institucijos turėtų įsteigti patariamąją komisiją ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo AK tvarkos pradinio etapo pabaigos, kaip numatyta AK 7 straipsnyje,. Tuo atveju, kai viena iš kompetentingų institucijų to neatlieka, šios iniciatyvos teisė tenka kitai kompetentingai institucijai.

c) Patariamąją komisiją paprastai sudarys du autoritetingi nepriklausomi asmenys, komisijos pirmininkas ir kompetentingų institucijų atstovai. Kai sprendžiamos trišalės bylos ir taikant daugiašalį požiūrį turėtų būti įsteigiama patariamoji komisija, Susitariančiosios Šalys atsižvelgia į Arbitražo konvencijos 11 straipsnio 2 dalį ir prireikus nustato papildomas procedūrines taisykles, siekdamos užtikrinti, kad patariamoji komisija, įskaitant jos pirmininką, galėtų priimti nuomonę vadovaudamasi paprastąja balsų dauguma.

d) Patariamajai komisijai padės sekretoriatas, kuriam darbo sąlygas sudarys Susitariančioji Šalis, inicijavusi patariamosios komisijos sudarymą, nebent susijusios Susitariančiosios Šalys susitartų kitaip. Siekiant užtikrinti nepriklausomumą šio sekretoriato veiklą prižiūrės patariamosios komisijos pirmininkas. Sekretoriato nariai privalės laikytis konfidencialumo, kaip numatyta Arbitražo konvencijos 9 straipsnio 6 dalyje.

e) Susijusių Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos gali iš anksto nustatyti vietas, kuriose rengiami patariamosios komisijos susitikimai ir jos nuomonės.

f) Prieš pirmąjį patariamosios komisijos susitikimą Susitariančiosios Šalys pateiks jai visus reikiamus dokumentus ir informaciją, pirmiausia visus, taikant savitarpio susitarimo procedūrą naudotus, dokumentus, ataskaitas, korespondenciją ir išvadas.

7.3 Patariamosios komisijos veikimas

a) Byla laikoma perduota patariamajai komisijai tą dieną, kai pirmininkas patvirtina, kad jos nariai gavo visus susijusius dokumentus ir informaciją, kaip nurodyta 7.2 punkto f papunktyje.

b) Patariamoji komisija bylą nagrinėja susijusių Susitariančiųjų Šalių oficialia kalba ar oficialiomis kalbomis, jei kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į patariamosios komisijos prašymus, abipusiu susitarimu nenuspręs kitaip.

c) Patariamoji komisija gali paprašyti pareiškimą ar dokumentą pateikusios šalies pateikti vertimą į kalbą ar kalbas, kuriomis nagrinėjama byla.

d) Laikydamasi Arbitražo konvencijos 10 straipsnio nuostatų, patariamoji komisija gali paprašyti Susitariančiųjų Šalių, visų pirma Susitariančiosios Šalies, kuri išdavė pirmą pranešimą apie mokesčių apskaičiavimą, t. y. mokesčių administracijos galutinį sprendimą dėl papildomų pajamų, ar apie lygiavertę priemonę, kuria remiantis taikomas ar gali būti taikomas dvigubas apmokestinimas, apibrėžtas 1 straipsnyje, atvykti į patariamosios komisijos susitikimą.

e) Patariamosios komisijos veiklos sąnaudas, kurias lygiomis dalimis pasidalins susijusios Susitariančiosios Šalys, sudarys patariamosios komisijos administracinės išlaidos ir autoritetingų nepriklausomų asmenų atlyginimas bei išlaidos.

f) Jei susijusių Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos nesusitaria kitaip:

i) autoritetingų nepriklausomų asmenų išlaidos bus apmokamos taip, kaip įprastai apmokamos Susitariančiosios Šalies, kuri ėmėsi iniciatyvos sudaryti patariamąją komisiją, aukšto lygio valstybės tarnautojų išlaidos;

ii) bus nustatytas 1000 EUR atlyginimas už vieną patariamosios komisijos susitikimo dieną, mokamas kiekvienam autoritetingam nepriklausomam asmeniui, o pirmininkas gaus 10 % didesnį atlyginimą nei kiti autoritetingi nepriklausomi asmenys.

g) Patariamosios komisijos veiklos sąnaudas faktiškai apmokės Susitariančioji Šalis, kuri ėmėsi iniciatyvos sudaryti patariamąją komisiją, jei susijusių Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos nenusprendžia kitaip.

7.4 Patariamosios komisijos nuomonė

Susitariančiųjų Šalių pageidavimu nuomonėje turėtų būti nurodyta:

a) patariamosios komisijos narių vardai ir pavardės;

b) prašymas; prašyme turėtų būti nurodyta:

- susijusių bendrovių pavadinimai ir adresai;

- susijusios kompetentingos institucijos;

- ginčo faktų ir aplinkybių aprašymas;

- aiškus pareiškimas su reikalavimais;

c) trumpa proceso santrauka;

d) argumentai ir metodai, kuriais grindžiamas nuomonėje išdėstytas sprendimas;

e) nuomonė;

f) nuomonės paskelbimo vieta;

g) nuomonės paskelbimo data;

h) patariamosios komisijos narių parašai.

Toliau nurodoma, kaip paskelbiami kompetentingų institucijų sprendimas ir patariamosios komisijos nuomonė.

i) Priėmus sprendimą, kompetentinga institucija, kuriai buvo pateikta byla, nusiųs kiekvienai susijusiai bendrovei kompetentingų institucijų sprendimo kopiją ir patariamosios komisijos nuomonės kopiją.

ii) Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos gali susitarti, kad būtų paskelbtas visas sprendimo ir nuomonės tekstas; jos taip pat gali susitarti, kad sprendimas ir nuomonė būtų paskelbti nenurodant susijusių bendrovių pavadinimų ir pašalinus visus kitus duomenis, iš kurių būtų galima atpažinti susijusias bendroves. Abiem atvejais būtinas bendrovės pritarimas, o prieš bet kokios informacijos paskelbimą susijusios bendrovės turi raštu pranešti kompetentingoms institucijoms, kurioms buvo pateikta byla, kad jos neprieštarauja sprendimo ir nuomonės paskelbimui.

iii) Patariamosios komisijos nuomonė rengiama trimis originaliais egzemplioriais (trišalių bylų atvejų – daugiau nei trimis), po vieną turi būti nusiųsta susijusių Susitariančiųjų šalių kompetentingoms institucijoms, o likęs – Tarybos generalinio sekretoriato archyvui. Jei susitariama dėl nuomonės paskelbimo, nuomonė gali būti paskelbta viešai originalo kalba (-omis) Komisijos interneto svetainėje.

8. Mokesčių rinkimas ir palūkanų priskaičiavimas vykdant tarpvalstybinio ginčų sprendimo procedūras

a) Valstybėms narėms rekomenduojama imtis visų reikalingų priemonių, kad, sprendžiant tarpvalstybinius ginčus pagal Arbitražo konvenciją, būtų užtikrinta, jog tokiose bylose dalyvaujančių bendrovių prašymu būtų sustabdytas mokesčių surinkimas ir jis būtų sustabdytas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir prašant bendrovėms, kurios pateikia vidaus apeliacinius skundus ar dalyvauja vidaus teisminiuose ginčuose, net jeigu šios priemonės reikštų, kad kai kuriose valstybėse reikės keisti teisės aktus. Reikėtų nustatyti, kad šias priemones valstybės narės taip pat taikytų spręsdamos tarpvalstybinius ginčus pagal valstybių narių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.

b) Atsižvelgiant į tai, kad vykstant deryboms pagal savitarpio susitarimo procedūrą mokesčių mokėtojas neturėtų nukentėti dėl skirtingo požiūrio į priskaičiuojamas palūkanas ir grąžinimą tuo metu, kuriuo reikia baigti savitarpio susitarimo procedūrą, valstybėms narėms rekomenduojama rinktis vieną iš šių galimybių:

- mokesčių surinkimo panaikinimas ir jų grąžinimas, netaikant jokių palūkanų, arba

- mokesčių surinkimo panaikinimas ir jų grąžinimas, įskaitant ir palūkanas, arba

- atskiras kiekvieno atvejo nagrinėjimas, atsižvelgiant į palūkanų priskaičiavimą arba grąžinimą (jei įmanoma, taikant tarpusavio susitarimo procedūrą).

9. Naujų ES valstybių narių prisijungimas prie Arbitražo konvencijos

Valstybės narės dės visas pastangas, kad kuo greičiau pasirašytų ir ratifikuotų konvenciją dėl naujų ES valstybių narių prisijungimo prie Arbitražo konvencijos, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jų prisijungimo prie ES.

10. Baigiamosios nuostatos

Siekiant užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą kodekso taikymą, valstybės narės raginamos kas dvejus metus teikti ataskaitas Komisijai apie jo praktinį veikimą. Remdamasi šiomis ataskaitomis, Komisija ketina pateikti ataskaitą Tarybai ir gali pasiūlyti peržiūrėti kodekso nuostatas.

[1] Sandorių kainodaros gairės, skirtos tarptautinėms bendrovėms ir mokesčių administracijoms.

[2] OL L/1990/225, 1990 8 20; Konvencija 90/436/EEB.

[3] Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui: „Vidaus rinkos be mokesčių kliūčių link. Strategija, suteikianti bendrovėms konsoliduotą pelno mokesčio bazę veiklai visoje ES“, COM(2001) 582 galutinis, 2001 10 23.

[4] OL C/2004/122, 2004 4 30, p. 45.

[5] OL C/2006/176, 2006 7 28, p. 8.

[6] OL C/2006/49, 2006 2 28, p. 23.

[7] OL C/2006/176, 2006 7 28, p. 1.

[8] COM(2007) 71 galutinis, 2007 2 28.

[9] Žr. 2007 03 13 GL bylos C-524/04 81 punktą dėl kapitalo nepakankamumo.

[10] OL C/208/106, 2008 4 26, p. 13.

[11] Žr. tarnybų darbinį dokumentą.

[12] OL C/2005/160, 2005 6 30, p. 1–22.

[13] OL L/2008/174, 2008 7 30, p. 1–5.

[14] http://www.consilium.europa.eu/cms3_Applications/applications/Accords/details.asp?cmsid=297&id=2004119&lang=en&doclang=en.