[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 2009.5.12 KOM(2009) 224 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS Konsultacijos dėl 2010 m. žvejybos galimybių TURINYS 1. Įvadas 3 2. Išteklių būklė 3 3. Žuvininkystės sektoriaus rezultatai 4 4. 2010 m. principai 5 5. Pagal BŽP nustatytos žvejybos galimybės 5 5.1. BLSK nustatymas 5 5.2. Žvejybos pastangų nustatymas 5 6. Lisabonos sutarties poveikis 6 7. Ilgalaikiu planavimu grindžiamas išteklių valdymas 7 8. Darbo metodas tuo atveju, kai dar neįsigalioję ilgalaikiai planai 7 9. Išmetimas į jūrą 8 9.1. Išmetimo į jūra bandomųjų tyrimų gairės 9 10. Pasiūlymų tvarkaraštis 10 10.1. Viduržemio ir Juodoji jūros 10 10.2. Baltijos jūra 10 10.3. Atlanto vandenynas, Šiaurės jūra ir tarptautiniai vandenys 10 10.4. Tvarkaraštis 10 11. Suinteresuotųjų šalių dialogas 11 12. Išvada 11 I PRIEDAS 13 II PRIEDAS. BLSK taisyklės 14 III PRIEDAS. Prašymas TJTT dėl 6–9 kategorijų 16 1. ĮVADAS Kiekvienais metais Europos Sąjunga sprendžia dėl žvejybos galimybių – žuvų kvotų ir leidžiamų žvejybos pastangų – Europos žvejams ir Europos vandenyse. Šie sprendimai priimami remiantis Europos Komisijos pasiūlymu. Komisijos pasiūlymas turi būti formuluojamas vadovaujantis keletu pagrindinių principų. Visų pirma, atsižvelgiant į pagrindinius bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP)[1] tikslus, turi būti nustatytos tokios metinės žvejybos galimybės, kad būtų užtikrintas tausus išteklių naudojimas aplinkos, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais. Antra, siekiant užtikrinti stabilią ir nuspėjamą sistemą nuo žuvininkystės priklausantiems veiklos vykdytojams, metiniai svyravimai neturėtų viršyti iš anksto nustatytos ribos. Trečia, turi būti laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, tarp jų – įsipareigojimo atkurti žuvų išteklius, kad būtų pasiektas didžiausias produktyvumas[2]. Galiausiai laikantis 2006 m. Komunikate dėl konsultacijų dėl Bendrijos žvejybos valdymo gerinimo sutarto požiūrio suinteresuotosios šalys į diskusiją dėl žvejybos galimybių turi būti įtrauktos ankstyvuoju etapu. Pagal naują 2006 m. pasiūlytą darbo metodą šiame dokumente išdėstoma, kaip Komisija ketina rengti pasiūlymus, kad 2010 m. bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) ir žvejybos pastangos atitiktų Komisijos įsipareigojimą užtikrinti tausią žuvininkystę. Išteklių būklė tebekelia nerimą. Keletas žuvų išteklių tebenaudojami netausiai. Nustatytos žvejybos galimybės yra per didelės, todėl negalima užtikrinti jų tausaus naudojimo. Nepaisant to, buvo sėkmingai įgyvendinta keletas ilgalaikių planų ir yra požymių, kad ištekliai atsikurs. Komisija nori išgirsti suinteresuotųjų šalių nuomones dėl šiame dokumente pateiktų taisyklių ir ragina valstybes nares ir sektoriaus atstovus siūlyti, kaip jas būtų galima patobulinti. 2009 m. bus planuojamos tolesnės konsultacijos dėl kitų žuvininkystės valdymo aspektų tobulinimo. Visgi šiame komunikate, t. y. II priede, pasiūlytas bendras metodas gali būti peržiūrėtas atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas jas pateikus, todėl Komisija neatmeta galimybės, kad jos pasiūlymas dėl 2010 m. žvejybos galimybių bus pakeistas. 2. IšTEKLIų BūKLė Išteklių išsaugojimo politika tausumas neužtikrinamas daugelyje sektorių. Dauguma giliavandenių žuvų išteklių sumažėjo iki netausaus lygio, nes jie naudojami viršijant saugias biologines ribas. Tačiau daug pelaginių žuvų išteklių žvejojami tausiai. Mokslinės agentūros kiekvienais metais įvertina, ar ištekliams gresia pavojus, kad ateityje sutriks jų dauginimasis, t. y. ar jie neviršija saugių biologinių ribų. Daugiausia dėl netikslių sužvejotų žuvų kiekio ataskaitų maždaug 59 % išteklių būklė nėra žinoma. 69 % tų išteklių, kurių būklė žinoma, gresia didelis išsekinimo pavojus, ir žinoma, kad tik maždaug 31 % išteklių yra žvejojami tausiai. 86 % išteklių pereikvojama tiek daug, kad žvejojant mažiau, būtų sugaunama daugiau žuvų. Šis skaičius gerokai nutolęs nuo padėties už ES ribų – pasaulyje pereikvojama vidutiniškai 28 % išteklių[3]. Maždaug 18 % išteklių būklė yra tokia prasta, kad mokslininkai pataria jų žvejybą nutraukti (žr. I priedo lenteles). Nepaisant didelių pastangų, nuo 2003 m. matyti tik nedaug požymių, kad ištekliai atsikurtų, o pereikvojimas mažėtų. Žuvininkystės valdymas Europos Sąjungoje nėra toks veiksmingas, koks turėtų būti, o iškeltas ilgalaikio išteklių tausumo tikslas – nepasiektas. Todėl Žaliąja knyga pradėta bendra BŽP reforma. 3. ŽUVININKYSTėS SEKTORIAUS REZULTATAI Nors keletas ES laivynų verčiasi pelningai, didžioji Europos žvejybos laivynų dalis patiria nuostolių arba gauna mažai pelno. Iš šių iš esmės prastų rezultatų pirmiausiai matyti nuolatinis perteklinis pajėgumas, kurio priežastis ir pasekmė yra išteklių pereikvojimas. Šiuo atžvilgiu laivyno dydį vis dar reikia pritaikyti, kad būtų išvengta išteklių pereikvojimo įprastomis ekonominėmis sąlygomis ir užtikrinta visa laivų veikla. Iš viso 2003–2007 m. ES žvejybos laivyno gautas pelnas buvo nedidelis. Tačiau daug pelningai dirbančių laivyno segmentų buvo priklausomi nuo papildomų pajamų iš tiesioginių subsidijų (ES ir nacionalinės valstybės pagalbos[4]), kurios apytikriai siekė 10–20 %. Jas atskaičius daugumos laivynų pelningumas per visą laikotarpį veikiausiai būtų buvęs neigiamas arba geriausiu atveju apie nulį. Iš paskutiniųjų 2008–2009 m. prognozių matyti, kad laivyno ekonominiai rezultatai pablogėjo: - keleto pagrindinių išteklių žvejybos galimybės mažėja, todėl didelių ES laivyno sektorių galimybės gauti pelno bus ribotos . - Dėl 2008 m. kuro sektoriaus krizės labai išaugo veiklos sąnaudos ir labai susirūpinta dėl būsimos ES laivyno struktūros, visų pirma dėl netaupiai kurą naudojančių laivų. Nors nuo praėjusios vasaros didelių kuro kainų daromas poveikis labai sumažėjo (2008 m. liepą jūrinio dyzelino kaina ES uostuose buvo maždaug 0,75 EUR už litrą, o 2009 m. vasarį ji sumažėjo iki 0,36 EUR už litrą, tikėtina, kad ilgainiui kuro kaina vėl didės. - Panašu, kad pasaulinė ekonomikos krizė 2009 m. veikia tiek galimybes gauti kreditą, tiek jūros produktų paklausą, taigi ir žuvų kainas. Tai daro poveikį žvejybos sektoriui, kuris jau dabar nebegali gauti ekonominės naudos iš per pastaruosius dešimt metų nuolat augusios žuvų paklausos ES. Nepaisant to, kad daugelio išteklių iškrovimo apimtys mažėja, daugelio svarbių rūšių žuvų pirmojo pardavimo kaina nesikeitė arba net sumažėjo. Pavyzdžiui, Šiaurės ir Baltijos jūrų menkių kaina vasario mėnesį, palyginti su praėjusiais metais, mažėjo maždaug 20–30 % (vidutinė kaina sumažėjo nuo 3,00–3,50 EUR iki 2,20–2,75 EUR už kg). Globefish-FAO duomenimis, pastaraisiais mėnesiais didžiosios syko rinkos patyrė paklausos ir kainų nuosmukį. 2009 m. labai vertingų žuvų, pvz., menkių ir tunų, rinkoms gali būti padarytas ypač didelis poveikis. Ir atvirkščiai, tikimasi, kad prekyba mažos vertės pelaginių rūšių žuvimis, kaip ir vėžiagyviais bei lašišomis, vyks daug geriau. 4. 2010 M. PRINCIPAI Komisija ir toliau įsipareigojusi nustatyti tokias žvejybos galimybes, kurios pagal mokslines rekomendacijas būtų tausios ir sudarytų dideles galimybes atkurti išsekintus išteklius. Žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos: - pagal ilgalaikius planus, - laikantis tarptautinių susitarimų, tarp jų – įsipareigojimo atkurti žuvų išteklius, kad būtų pasiektas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis, - ir laikantis bendrosios žuvininkystės politikos tikslų, ypač atsižvelgiant į būtinybę sumažinti pernelyg naudojamų išteklių žuvų žvejybą ir atkurti išsekintus išteklius. Komisija šių principų laikymuisi skiria didžiulį dėmesį. Toliau jie aiškinami išsamiau. 5. PAGAL BŽP NUSTATYTOS žVEJYBOS GALIMYBėS 5.1. BLSK nustatymas Ištekliai pereikvoti ir išsekinti iš dalies todėl, kad buvo nustatyti per dideli BLSK ir per didelės žvejybos pastangos. BLSK, kurį Taryba patvirtino remdamasi Komisijos pasiūlymu, buvo vidutiniškai 48 % didesnis nei sužvejojamų žuvų kiekis, kuris, mokslinių agentūrų nuomone, laikantis atsargumo principo būtų tausus (I priedo 4 lentelė)[5]. Komisijos pasiūlymas daugeliu atvejų skyrėsi nuo mokslinių rekomendacijų, nes BLSK galima keisti tik iki nustatytos procentinės dalies (žr. II priedą), kad būtų atsižvelgta į sektoriui reikalingą stabilumą. Be žinomų su vykdymo užtikrinimu susijusių problemų, nustačius per dideles kvotas buvo prisidėta prie to, kad jūrų išteklių kiekis liko nedidelis. 5.2. Žvejybos pastangų nustatymas Žvejybos pastangos buvo valdomos kartu su BLSK siekiant mažinti išmetimą į jūrą ir neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereguliuojamos(NNN) žvejybos galimybes bei skatinti mažinti perteklinį pajėgumą. Nesant BLSK nustatyti reikalingų prognozių, žvejybos pastangų valdymas yra ir išteklių išsaugojimo priemonė. Tai yra ilgalaikių Šiaurės ir Baltijos jūrų menkių, Šiaurės jūros plekšnių ir jūrų liežuvių, vakarinės Lamanšo sąsiaurio dalies jūrų liežuvių, europinių paprastųjų jūrinių lydekų pietinių išteklių ir norveginių omarų išteklių planų dalis. 2008 m. gruodžio mėnesį patvirtinus ilgalaikius menkių išteklių valdymo planus pastangų valdymo būdas labai pakito, ir šie planai turėtų būti laikomi pavyzdžiu toliau tobulinant kitoms rūšims arba kituose žvejybos rajonuose taikomas pastangų sistemas. Pagal žvejybos pastangų valdymo sistemą, grindžiamą viršutine kW per dieną riba, valstybės narės gali spręsti dėl laivyno pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyros. Pagal jį valstybės narės taip pat gali tiksliau skirti kW per dieną, kad paskatintų selektyvesnę žvejybą. 2009 m. Komisija atidžiai stebės, kaip valstybės narės diegia naująją sistemą, norėdama užtikrinti, kad ji būtų tinkamai įgyvendinama. 2010 m. kW per dieną ribos bus nustatytos remiantis mokslinėmis rekomendacijomis vadovaujantis žvejybos kontrolės taisyklėmis, nustatytomis atitinkamuose ilgalaikiuose išteklių valdymo planuose. Numatoma, kad pastangų sistemos perėjimas prie kW per dieną sistemos pagal europinių paprastųjų jūrinių lydekų, norveginių omarų ir vakarinės Lamanšo sąsiaurio dalies jūrų liežuvių valdymo planus įvyks po to, kai tie planai bus peržiūrėti 2010 m. 6. LISABONOS SUTARTIES POVEIKIS Nors dar ne visos valstybės narės nusprendė ratifikuoti Lisabonos sutartį, Komisija mano esant būtina pasiruošti tam, kad Sutartis gali įsigalioti prieš įsigaliojant 2010 m. žvejybos galimybių reglamentams. Lisabonos sutartyje nustatyta, kad bendro sprendimo procedūra yra pagrindinė BŽP srities sprendimų priėmimo procedūra. Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, susijusi su priemonėmis dėl „žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo“. Šias priemones turi priimti Taryba remdamasi Komisijos pasiūlymu, nedalyvaujant Europos Parlamentui. Todėl svarbu aiškiai skirti, kurios priemonės gali būti laikomos susijusiomis su žvejybos galimybių nustatymu ir skyrimu, o kurios – priešingai – turi būti priimamos taikant bendro sprendimo procedūrą. Taip pat būtina nuodugniai išnagrinėti pasikartojančių kasmetinių Tarybos reglamentų dėl žvejybos galimybių turinį, norint nustatyti, kuriuos iš jų nuostatų gali būti laikomos priemone, grindžiama 43 straipsnio 3 dalimi. Komisija šiuo metu atlieka tokį tikrinimą. Ji ketina į savo 2010 m. žvejybos galimybių reglamentų pasiūlymus įtraukti tik tas nuostatas, kurios yra tiesiogiai susijusios su žvejybos galimybių nustatymu ir skyrimu. Tokiu būdu nebus įtrauktos šio kriterijaus neatitinkančios techninės ir kontrolės nuostatos ir nuostatos, susijusios su regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų priimtų taisyklių įgyvendinimu Bendrijos teisėje. Todėl pasiūlyti Kontrolės reglamentas ir Techninių priemonių reglamentas bus ypatingai svarbūs: priėmus šiuos reglamentus bus numatytos nuolatinės nuostatos, kuriomis bus pakeistos pereinamojo laikotarpio nuostatos, kurios šiuo metu kasmet nustatomos žvejybos galimybių reglamentų prieduose. 7. ILGALAIKIU PLANAVIMU GRINDžIAMAS IšTEKLIų VALDYMAS Ilgalaikiai planai sudaro Komisijos politikos pagrindą. Dabartinius planus, tarp jų planus, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygmeniu, privaloma įgyvendinti. Įrodyta, kad tokie planai padeda veiksmingiau valdyti išteklius ir tobulinti sprendimų priėmimą tiek procedūriniu, tiek galutinių rezultatų atžvilgiu. Nuo 2002 m. parengti daugelio išteklių valdymo planai: šiuo metu parengta 41 % pelaginių žuvų ištekliams (41 % sužvejojamų žuvų kiekio) ir 29 % priedugnio žuvų ištekliams (44 % sužvejojamų žuvų kiekio) skirtų ilgalaikių planų. Toliau bus dirbama, siekiant daugiau išteklių parengti ilgalaikius valdymo planus (tarp jų – skirtus Baltijos jūros pelaginių žuvų ištekliams ir keletui Viduržemio jūros išteklių. 2009 m. bus pasiūlyti konkretūs europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiauriniams ištekliams, paprastųjų stauridžių vakariniams ištekliams, Biskajos įlankos ančiuvių ir Baltijos lašišų ištekliams skirti planai. Jei prieš patvirtinant tokius planus Taryba ir Komisija paskelbs konkrečias žvejybos taisykles, po šių taisyklių paskelbimo bus nustatytos atitinkamų rūšių žuvų žvejybos 2010 m. galimybės ir taisyklės bus įtrauktos į Komisijos pasiūlymą (pvz., Keltų jūros silkių ir vakarų Škotijos juodadėmių menkių). Be to, Komisija svarsto, kokios teisinės struktūros galėtų būti kiti ilgalaikiai planai: viena iš galimybių – įvairių išteklių ilgalaikis valdymas pagal vieną reglamentą. 8. DARBO METODAS TUO ATVEJU, KAI DAR NEįSIGALIOJę ILGALAIKIAI PLANAI Kai dar nėra ilgalaikių planų, sprendimai dėl BLSK priimami remiantis TJTT ir ŽMTEK metinėmis mokslinėmis rekomendacijomis (pastarosiose atsižvelgiama į biologinius ir socialinius bei ekonominius aspektus). Yra parengtos[6] BLSK nustatymo taisyklės, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir kuo didesnį šio sektoriaus stabilumą. Šios taisyklės bus taikomos toliau, bet su keliais pagal paskutines mokslines rekomendacijas padarytais pakeitimais. 2008 m. ŽMTEK pranešė[7] apie galimus Komisijos politikos pareiškime išdėstytų taisyklių įgyvendinimo rezultatus. Rekomendacijoje iš esmės buvo pritarta tam, kad nustačius BLSK 1–3 kategorijoms (analitiškai įvertinti ištekliai) ištekliai dažnai atsikuria. Tačiau ŽMTEK nurodė vieną didelį trūkumą: išteklių, kurie nėra įvertinti analitiškai (6–9 ir 11 kategorijos), BLSK nustatant pagal sužvejotų žuvų kiekį, tenkantį žvejybos pastangų vienetui, nebus išsaugota gera išteklių būklė, todėl tai daryti nerekomenduojama. Be to, ŽMTEK vėliau pareiškė[8], kad taikant 3 kategorijos taisyklę vakarinės Baltijos jūros dalies pavasarį neršiančių silkių ištekliams IIIa kvadrate ir 22–24 pakvadračiuose šių išteklių būklė nepagerėtų. Atsižvelgiant į šią išvadą būtina keisti 3 kategoriją. Po Tarybos ir Komisijos pareiškimo iš naujo nagrinėjamas išteklių valdymas tais atvejais, kai TJTT negali pateikti žvejybos galimybių lentelės. Komisija ketina parengti naują taisyklę, susijusią su 6–9 kategorijų ištekliais ir pateikė TJTT prašymą šia tema (žr. III priedą). Atsižvelgdama į TJTT ir ŽMTEK atsakymą į šį klausimą, Komisija nuspręs, ar jos pasiūlymai dėl 2010 m. tokių išteklių BLSK bus grindžiami dabartine taisykle, nauja III priede pateikta taisykle ar bus taikomos kitos alternatyvios taisyklės, kurias gali pasiūlyti TJTT arba ŽMTEK. RPT raginamos pateikti rekomendacijas dėl šių naujų kiekybiškai neįvertintų išteklių valdymo galimybių. Bus paprašyta, kad ŽMTEK įvertintų šių įvairių galimybių ir pakeitimų biologinį, socialinį ir ekonominį poveikį. Dabar bus aptariami ištekliai, dėl kurių mokslinių rekomendacijų nepateikta (11 kategorija). Dėl netikslių žuvininkystės sektoriaus suteiktų duomenų apie iškrautų žuvų kiekį ir dėl sunkumų gauti duomenų apie į jūrą išmestų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas, mokslinės agentūros galėjo prognozuoti tik 35 % išteklių (I priedas) dydį, žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygį ir sužvejotų žuvų kiekius. Panašu, kad ši problema vis didėja: dėl prastų duomenų priimami prasti sprendimai, dėl kurių savo ruožtu prastėja apsaugos būklė ir sekinami ištekliai. Taigi, jei duomenys nepagerės, bus laikomasi atsargumo principo ir taikomos griežtesnės taisyklės. Taip daroma ir tada, kai kartu valdomi du ar keli ištekliai, kuriems pateiktos skirtingos mokslinės rekomendacijos (ir nustatytos skirtingos kategorijos), ir nustatomas vienas BLSK. Primenama, kad valstybės narės turėtų atlikti kryžminę duomenų patikrą ir gerinti duomenų teikimą. Taikant duomenų rinkimo sistemą (DRS)[9] pagerės su duomenimis susijusi padėtis, t. y. padidės rūšių, apie kurias privaloma rinkti duomenis (taip pat – apklausas jūroje), skaičius. Be to, atliekant dabartinę BŽP kontrolės sistemos reformą reikėtų šalinti šiuos trūkumus, t. y. gerinti laivų stebėjimo sistemą (LSS) ir greičiau bei plačiau naudoti elektroninį laivo žurnalą. 2009 m. Komisija toliau atidžiai stebės, kaip sprendžiami šie klausimai. 9. IšMETIMAS į JūRą Jūros gyvūnų (kai kurie iš jų – parduoti tinkamos žuvys) išmetimas į jūrą yra didelė Europos vandenų problema. Komisija aiškiai pabrėžė ketinanti sustabdyti šią nepageidaujamą praktiką[10]. Norint pasiekti šį tikslą reikia pakeisti Bendrijos teisės aktus ir žvejų elgesį. 2009 m. bus imtasi svarbių veiksmų išmetimo į jūrą problemai spręsti: Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje taikomas draudimas žvejoti ypač didelius kiekius siekiant pasilikti tik vertingiausias žuvis, daugiamečiuose planuose dar labiau sumažintos pastangos ir atliekami bandomieji tyrimai, kaip dar labiau sumažinti į jūrą išmetamų jūros gyvūnų kiekį. 2010 m. turėtų būti imtasi daugiau reikšmingų veiksmų: - bus mažinamos žvejybos pastangos, kaip sutarta svarstant daugiamečius planus; tai yra esminis žingsnis siekiant sumažinti į jūrą išmetamų jūros gyvūnų kiekį, nes taip mažinamas dėl įvairių priežasčių (pvz., maža rinkos vertė arba jokios, didelis žvejybos selektyvumas ir kvotų išnaudojimas) į jūrą išmetamų visų rūšių (įskaitant neverslines) žuvų kiekis. Sumažinus pernelyg intensyviai naudojamų išteklių žvejybos pastangas taip pat išaugtų populiacijos ir vidutinis žuvų dydis, todėl sumažėtų į jūrą išmetamų per mažų žuvų kiekis. - Visuose žvejybos rajonuose turėtų būti nustatytas draudimas žvejoti ypač didelius kiekius siekiant pasilikti tik vertingiausias žuvis, t. y. draudimas išmesti į jūrą bet kokį žvejybos operacijos metu sužvejotą ir į laivą patekusį jūros gyvūną, kurį galima teisėtai iškrauti. - Reikėtų skatinti bandomuosius tyrimus: konkrečių su draudimu išmesti į jūrą susijusių aspektų, pvz., išmestų į jūrą gyvūnų rūšių išlikimo, žvejybos įrankių selektyvumo tobulinimo, draudimo išmesti į jūrą ekonominio poveikio, galimų nepageidaujamų gyvūnų panaudojimo būdų ir kt., mokslinius tyrimus. - Žvejybos leidimai. Primygtinai reikalaujama, kad valstybės narės žvejybos leidimus išduotų tik tiems laivams, kuriems paskirtos tų rūšių, kurias numatoma sužvejoti atitinkamame žvejybos rajone, žvejybos galimybės, t. y. kvotos. 9.1. Išmetimo į jūra bandomųjų tyrimų gairės Tikimasi, kad 2009 m. padaugės iniciatyvų ištirti tam tikrus klausimus, susijusius su draudimu žuvis išmesti į jūrą, todėl reikės nustatyti bendras taisykles. Taip bus užtikrintos vienodos visų tyrimų galimybės, bendras metodas visoms geografinėms teritorijoms ir tai, kad būtų pasiekti su išmetimo į jūrą projektu susiję tikslai. Taigi žuvų išmetimo į jūrą bandomųjų tyrimų taisyklės yra tokios: - visas sužvejotas reglamentuojamų rūšių žuvų kiekis įskaičiuojamas į kvotas; - paskatos bandomajame tyrime dalyvaujantiems laivams teikiamos tik valstybės narės lygmeniu atsižvelgiant į valstybei narei skirtą kvotą ir pastangų ribą; - ne mažiau kaip pusėje bandomajame tyrime dalyvaujančių laivų žvejybos reisų privalo būti stebėtojai ir (arba) jie turi būti stebimi elektroninėmis priemonėmis; - technines priemones galima peržiūrėti; - rezultatai nagrinėjami moksliškai; - projekto rezultatus mokslinės ataskaitos pavidalu privaloma pateikti Komisijai, kad ši paskelbtų ją savo svetainėje (prieinamoje plačiajai visuomenei). 10. PASIūLYMų TVARKARAšTIS 10.1. Viduržemio ir Juodoji jūros Viduržemio jūroje vienintelis BLSK šiuo metu taikomas tik paprastiesiems tunams; jį nustatė Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (TATAK, angl. ICCAT), kuri taip pat nustatė pasikartojantį durklažuvių žvejybos draudimo laikotarpį (spalio 1 d. – lapkričio 30 d.). Juodajai jūrai nuo 2008 m. taikomas specialus BLSK ir kvotų reglamentas. 2010 m. BLSK bus nustatytas pagal II priedo taisykles; gali būti įtrauktos papildomos rūšys arba techninės priemonės. Komisija mano, kad Viduržemio jūros reglamentas vis dar įgyvendinamas nepatenkinamai: net ir tokios dalys, pagal kurias taikomas principas „iš apačios į viršų“, pvz., nacionaliniai išteklių valdymo planai ir susijusios informacijos teikimas siekiant sukurti saugomų žvejybos rajonų tinklus. Toliau bus rengiami Bendrijos ilgalaikiai išteklių valdymo planai ir skatinamas šis metodas, taip pat rengiamos kitos išsaugojimo priemonės ir konkrečios stebėsenos bei kontrolės priemonės Bendrojoje žvejybos Viduržemio jūros komisijoje (BŽVJK, angl. GFCM ). Bus toliau remiamas ŽMTEK – tinkama tarptautinė mokslinė arena, skirta Europos mokslininkų indėliui stiprinant mokslinį regiono tausios žvejybos valdymo pagrindą ir BŽVJK mokslinio patariamojo komiteto moksliniam indėliui didinti. 10.2. Baltijos jūra 2009 m. rugsėjo mėn. Komisija pateiks pasiūlymą dėl 2010 m. Baltijos jūros išteklių BLSK. Tarybos bus prašoma priimti pasiūlymą spalio mėn. TJTT rekomendacija bus gauta gegužės 29 d., o ŽMTEK – iki birželio 19 d. RPT raginama pateikti savo rekomendacijas Komisijai iki birželio mėn. pabaigos. 10.3. Atlanto vandenynas, Šiaurės jūra ir tarptautiniai vandenys ŽMTEK mokslinės rekomendacijos dėl daugumos priedugnio žuvų bus gautos liepos mėn. vidury. Komisijos pasiūlymas bus paskelbtas spalio mėn., kad konsultacijoms dėl Komisijos pasiūlymo būtų skirta kuo daugiau laiko. Komisija 2009 m. liepos mėn. pabaigoje surengs posėdį, per kurį suinteresuotosioms šalims praneš apie tai, koks sprendimas priimtas dėl šiame dokumente pateiktų taisyklių remiantis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis. Sprendimų priėmimo tvarkaraštis rudenį lieka nepakitęs, nes rekomendacijos dėl didelių bendrų pelaginių žuvų išteklių bus parengtos tik spalio mėn. Jas reikia gauti prieš pradedant derybas dėl viso žvejybos galimybių paketo. Dėl to pasiūlyme bus nurodyta daug aspektų, dėl kurių sprendimai dar nebus priimti ir kurių atveju dar nebus galima pateikti tikslių skaičių. 10.4. Tvarkaraštis Numatomas toks tvarkaraštis. Žvejybos galimybių reglamentas | Komisijos pasiūlymo data | Galima priėmimo Taryboje data | Juodoji jūra | Rugsėjo mėn. | Spalio mėn. Tarybos posėdis | Baltijos jūra | Rugsėjo mėn. | Spalio mėn. Tarybos posėdis | Visi kiti rajonai | Spalio mėn. | Gruodžio mėn. Tarybos posėdis | 11. SUINTERESUOTųJų šALIų DIALOGAS Komisijai labai svarbu, kad suinteresuotosios šalys dalyvautų visame metinių žvejybos galimybių nustatymo procese. Tokio dialogo metiniu reglamentavimo ciklu pradžia galėtų būti pastabos dėl šio dokumento. Įvairios regioninės patariamosios tarybos ir Žuvininkystės ir akvakultūros patariamasis komitetas pateikė savo pastabas ir pabrėžė, kad Komisija, teikdama pasiūlymus, daug dėmesio skirtų socialiniams ir ekonominiams veiksniams. Be to, sektoriaus atstovai ne kartą pabrėžė, kad svarbu išlaikyti pagrįstą BLSK stabilumo lygį, o nuomonės dėl atskirų BLSK nustatymo taisyklių privalumų labai skyrėsi. Komisija savo dialoge su suinteresuotosiomis šalimis dėl minėtų aspektų vis pabrėždavo, kad žvejybos galimybių nustatymas yra pagrindinė politikos, pagal kurią gali būti taikomos įvairios žuvininkystės ir perdirbimo sektoriaus ekonomikai skirtos priemonės, dalis. Komisijos tikslas – nustatyti vieną visaapimantį metodą, pagal kurį būtų galima naudoti visas šias priemones; ji toliau laikosi esminio principo, kad tinkamas žvejybos išteklių valdymas yra būtina ekonomiškai stipraus sektoriaus sąlyga. Kita vertus, Komisija palankiai vertina suinteresuotųjų šalių pasirengimą, kaip matyti iš RPT ir Žvejybos ir akvakultūros patariamojo komiteto (ŽAPK, angl. ACFA ) pastabų, bendradarbiauti pramonės ir mokslo srityje siekiant pagerinti prastą su duomenimis susijusią padėtį ir taip stiprinti valdymą. 12. IšVADA Komisija prašo valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių pareikšti nuomonę apie pirmiau aprašytą metodą. Ji bus labai dėkinga už regioninių patariamųjų tarybų ir Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto rekomendacijas. Atsižvelgusi į šias rekomendacijas, Komisija galės vykdyti savo pareigą tausaus žuvininkystės valdymo srityje pagal bendrosios žuvininkystės politikos tikslus. Komisija laikosi atsakingo požiūrio į tausų žuvininkystės valdymą – įrodymų nebuvimas nėra tausios žuvininkystės įrodymas. Suinteresuotųjų šalių rekomendacijomis Komisija gali pasinaudoti tik tada, jei jos parengtos taikant įrodymais grindžiamą požiūrį į tausiąją žvejybą, t. y. suinteresuotosios šalys savo rekomendacijas privalo pagrįsti duomenimis. Norint pateikti patikimas rekomendacijas, būtina tinkama informacija apie žuvininkystę ir žuvų išteklius. Suinteresuotosios šalys raginamos užtikrinti, kad dabartinės sužvejotų žuvų kiekio ataskaitų ir duomenų rinkimo sistemos būtų visiškai ir veiksmingai įgyvendintos. Tai būtina, kad žvejybos valdymas būtų veiksmingas. Turėdamos tikslią informaciją, suinteresuotosios šalys taip pat galės geriau patarti Komisijai dėl tausių žvejybos būdų. Nuo 2009 m. antrojo ketvirčio Komisija su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis toliau vykdys specialią tolesnę techninę priežiūrą (ypač susijusią su žvejybos pastangų valdymo sistemomis). Kad konsultacijų rezultatus būtų galima panaudoti laiku, Komisija prašo su šiuo komunikatu susijusias pastabas pateikti iki 2009 m. liepos 31 d. Numatoma, kad politinė diskusija su valstybėmis narėmis vyks birželio 22–23 d. Žuvininkystės tarybos posėdyje. I PRIEDAS 1 lentelė. Mokslinės rekomendacijos dėl išteklių būklės | Išteklių skaičius | 2003 | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 | Viršija saugias biologines ribas | 30 | 29 | 26 | 26 | 26 | 28 | 27 | Neviršija saugių biologinių ribų | 12 | 10 | 14 | 11 | 12 | 13 | 12 | Išteklių būklė nežinoma dėl prastų duomenų | 48 | 53 | 53 | 57 | 58 | 55 | 57 | 2 lentelė. Su pereikvojimu susijusios mokslinės rekomendacijos | Išteklių skaičius | 2003 | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 | Žinomos išteklių žvejybos apimtys, palyginti su didžiausiu tausią žvejybą užtikrinančiu sužvejotų žuvų kiekiu | 34 | 23 | 32 | 33 | 35 | Ištekliai pereikvojami[11] | 32 | 21 | 30 | 29 | 30 | Išteklių žvejojimo lygis lygus didžiausiam tausią žvejybą užtikrinančiam sužvejotų žuvų kiekiui | 2 | 2 | 2 | 4 | 5 | 3 lentelė. Skubios mokslinės rekomendacijos | Išteklių skaičius | 2003 | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 | Mokslinės rekomendacijos nutraukti žvejybą | 24 | 13 | 12 | 14 | 20 | 18 | 17 | 4 lentelė. BLSK ir tausaus sužvejojamų žuvų kiekio skirtumas | 2003 | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 | BLSK dalis, kuria viršijamas tausus sužvejojamų žuvų kiekis (%) | 46 % | 49 % | 59 % | 47 % | 45 % | 51 % | 48 % | 5 lentelė. Mokslinių rekomendacijų dėl žvejybos galimybių santrauka | Žuvų išteklių skaičius | 2003 | 2004 | 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 | Ištekliai, kurių dydis ir žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygis gali būti prognozuojami | 40 | 34 | 40 | 31 | 29 | 30 | 34 | Ištekliai, kurių atveju turimos mokslinės rekomendacijos dėl žvejybos galimybių | 59 | 52 | 54 | 65 | 61 | 62 | 63 | Ištekliai, kurių atveju neturima mokslinių rekomendacijų | 31 | 40 | 39 | 29 | 35 | 34 | 33 | II PRIEDAS. BLSK taisyklės Sprendimai dėl BLSK turi būti priimami remiantis ŽMTEK pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis, kuriose svarstomos biologinės, socialinės ir ekonominės perspektyvos. Atsižvelgiant į kiekvienam ištekliui kylantį pavojų turėtų būti taikomos skirtingos taisyklės. Ištekliams gresia didelis pavojus, jeigu jų kiekis sumažėja žemiau „prevencinio lygio (Bpa)“ – lygio, kurio atveju kyla pavojus, kad ateityje išteklių produktyvumas sumažės. Kitas didelio pavojaus požymis matomas tada, kai žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygis yra didesnis nei „prevencinis kiekis“ (Fpa). Žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygis yra metinis sužvejotų žuvų kiekis, padalytas iš vidutinio metinio išteklių dydžio. Jei išteklių yra mažiau nei Bpa arba jie žvejojami didesniais nei Fpa kiekiais, ištekliai viršija saugias biologines ribas ir atvirkščiai. Kategorija | Mokslinė rekomendacija | Nustatant BLSK atliktini veiksmai | 1 | Išteklių naudojimo lygis lygus didžiausiam tausią žvejybą užtikrinančiam sužvejotų žuvų kiekiui | Siekiama nustatyti BLSK pagal žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygį atitinkantį prognozuojamą sužvejotų žuvų kiekį, kuris ilguoju laikotarpiu užtikrins didžiausią sužvejojamą kiekį, tačiau BLSK nekeisti daugiau nei 25 %. | 2 | Ištekliai pernelyg intensyviai naudojami, palyginti su didžiausiu tausią žvejybą užtikrinančiu sužvejotų žuvų kiekiu, bet neviršija saugių biologinių ribų. | Siekiama nustatyti BLSK pagal didesnę vieno iš šių rodiklių vertę a) prognozuojamo sužvejotų žuvų kiekio, kuris ilguoju laikotarpiu užtikrintų didžiausią sužvejojamų žuvų kiekį[12], arba b) žvejybos nekeičiant žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygio, tačiau BLSK nekeisti daugiau nei 15 %. | 3 | Ištekliai viršija saugias biologines ribas | Siekiama nustatyti BLSK pagal prognozuojamo sužvejotų žuvų kiekį, kuris 30 % sumažintų žuvų mirtingumą dėl žvejybos, tačiau BLSK nemažinti daugiau kaip 20 %, kol žuvų mirtingumas dėl žvejybos nedidėja. | 4 | Ištekliams skirtas ilgalaikis planas ir mokslininkai rekomenduoja žvejoti pagal minėtą planą. | BLSK turi būti nustatytas pagal atitinkamą planą. | 5 | Išteklius sudaro trumpaamžių žuvų rūšys ir neįmanoma pateikti vienerių metų prognozės. | Nustatytas preliminarus BLSK, kuris bus pakeistas, kai per metus bus gauta naujos informacijos. | 6* | Tiksli išteklių būklė nežinoma, ir ŽMTEK rekomenduoja nustatyti atitinkamą sužvejojamų žuvų kiekį. | Siekiama nustatyti BLSK pagal ŽMTEK rekomendaciją, tačiau BLSK nekeisti daugiau nei 15 %. | 7* | Tiksli išteklių būklė nežinoma, ir ŽMTEK rekomenduoja sumažinti žvejybos pastangas. | BLSK turėtų būti sumažintas ne daugiau nei 15 %, ir reikėtų paprašyti, kad ŽMTEK rekomenduotų tinkamą žvejybos pastangų lygį. | 8* | Tiksli išteklių būklė nežinoma, ir, ŽMTEK nuomone, ištekliai didėja. | BLSK turėtų būti padidintas ne daugiau nei 15 %. | 9* | Tiksli išteklių būklė nežinoma, ir, ŽMTEK nuomone, ištekliai mažėja. | BLSK reikėtų sumažinti ne daugiau nei 15 %. | 10 | ŽMTEK rekomenduoja nuliui lygų sužvejotų žuvų kiekį arba jį sumažinti iki kuo žemesnio lygio, arba pateikia panašią rekomendaciją. | BLSK turėtų būti sumažintas ne mažiau nei 25 %. Turėtų būti įgyvendintos išteklių atkūrimo priemonės, tarp jų – žvejybos pastangų sumažinimas ir selektyvesnių žvejybos įrankių naudojimas. | 11 | ŽMTEK rekomendacijos nepateikė. | BLSK turėtų būti tikslinamas pagal naujausią faktinį sužvejotų žuvų kiekį, tačiau neturėtų būti keičiamas daugiau nei 15 % per metus arba valstybės narės turėtų parengti įgyvendinimo planą, kad per trumpą laiką pateiktų rekomendacijas. | * Ši taisyklė gali būti keičiama. Komisija paprašė TJTT pateikti rekomendaciją dėl galimų naujų III priede pateiktų alternatyvų. Kokia galutinė taisyklė turės būti taikoma, priklausys nuo tos rekomendacijos rezultatų. III PRIEDAS. Prašymas TJTT dėl 6–9 kategorijų Išskyrus paprastai trumpaamžių žuvų rūšių išteklius, jei dėl išteklių neįmanoma pateikti rekomendacijos, pagrįstos su prevencine norma susijusia sužvejotų žuvų kiekio prognoze, paprašyta, kad TJTT: I) pateiktų rekomendaciją dėl BLSK pagal toliau pateiktą taisyklę; II) įvertinų toliau pateiktos taisyklės taikymo pasekmes laikantis atsargumo principo ir didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio; III) prireikus pateiktų rekomendaciją dėl alternatyvios taisyklės ir atitinkamo BLSK, kurie padėtų geriau laikytis atsargumo principo, didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio arba pagerintų BLSK stabilumą. Kiekvienas atvejis galėtų būti nagrinėjamas atskirai. Taisyklė: 1. Jei yra įrodymų, kad ištekliai pereikvojami mirtingumo dėl žvejybos lygio, kuris užtikrintų didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį, atžvilgiu, norint pasiekti šį lygį, būtina sumažinti BLSK, tačiau ne daugiau kaip 15 %. 2. Jei yra įrodymų, kad ištekliai naudojami nepakankamai mirtingumo dėl žvejybos lygio, kuris užtikrintų didžiausią tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekį, atžvilgiu, norint pasiekti šį lygį, būtina padidinti BLSK, tačiau ne daugiau kaip 15 %. 3. 1 ir 2 dalių nuostatos yra viršesnės už paskesnių dalių nuostatas. 4. Jeigu iš informacijos matyti, kad išteklių gausa nepakito, jei tokios informacijos nėra arba iš jos negalima deramai spręsti apie išteklių gausą, taikomas nepakeistas BLSK. 5. Jei TJTT mano, kad yra tinkamos informacijos apie išteklių gausą, taikoma ši taisyklė: a. Jei vidutinė apytikrė išteklių gausa per pastaruosius dvejus metus 20 % ar daugiau viršijo vidutinę apytikrę išteklių gausą per trejus metus prieš tai, taikomas 15 % didesnis BLSK. b. Jei vidutinė apytikrė išteklių gausa per pastaruosius dvejus metus buvo 20 % ar daugiau mažesnė nei vidutinė apytikrė išteklių gausa per trejus metus prieš tai, taikomas 15% mažesnis BLSK. Jeigu pagal 1 dalį arba 5 dalies b punktą reikia sumažinti BLSK tais atvejais, kai BLSK nebuvo ribojamas, TJTT pateikia rekomendaciją dėl tinkamo BLSK sumažinimo lygio, būtino sužvejojamų žuvų kiekiui sumažinti tiek, kiek ketinama. TJTT kiekvienu atveju priima sprendimą dėl tinkamo mirtingumo dėl žvejybos lygio, kuris užtikrintų didžiausią tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekį, atitikmens. [1] 2002 m. gruod˛io 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 2 straipsnis. OL L 358, 2002 12 31, p. 59. [2] ES tausiosios žuvininkystės įgyvendinimas taikant didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principą. Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui. COM (2006) 360 galutinis. [3] Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO, angl. FAO ) (2009 m.). Pasaulio žuvininkystės ir akvakultūros būklė 2008 m. (angl. The state of world fisheries and aquaculture 2007 ). Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija. Roma. [4] Be atleidimo nuo mokesčių (pvz., kuro) ir subsidijuojamų nacionalinių socialinių programų. [5] Atliekant šį skaičiavimą, BLSK, nustatytas tada, kai pagal mokslines rekomendacijas rekomenduojamas sužvejoti žuvų kiekis turi būti lygus nuliui, buvo laikomas viršijamu 100 %. [6] 2008 m. žvejybos galimybės. Europos Komisijos politikos pareiškimas. Komisijos komunikatas Tarybai COM (2007) 295 galutinis. [7] MTEK (2008 m.) Išteklių peržiūros pogrupio parengta -žvejybos kontrolės taisyklių ataskaita (angl. Report of the Subgroup on Stock Reviews on Harvest Control Rules ) (SGRST-08-02), 83 pp. [8] ˇMTEK (2008 m.) 29-ojo plenarinio posėdžio ataskaita (PLEN-08-03), 67 pp. [9] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo. [10] Nepageidaujamos priegaudos sumažinimo ir jos išmetimo į jūrą panaikinimo Europos žvejyboje politika. Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui. KOM(2007) 136 galutinis [11] taip pat vartojamas terminas „pernelyg intensyviai naudojami“. [12] Kaip apskaičiuota pagal žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygį, atitinkančią ribinį sužvejojamų žuvų kiekį, kuris sudaro 10 % ribinio sužvejojamų žuvų kiekio, kai žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygis yra beveik lygus nuliui (F0.1).