2009 m. kovo 10 d., antradienis
P6_TC1-COD(2007)0286

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2009 m. kovo 10 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/…/EB dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Reikia atlikti tam tikrus esminius šių direktyvų pakeitimus: 1978 m. vasario 20 d. Tarybos direktyva 78/176/EEB dėl titano dioksido pramonės atliekų (4), 1982 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 82/883/EEB dėl aplinkos, veikiamos titano dioksido pramonės atliekų, priežiūros ir stebėjimo tvarkos (5), 1992 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 92/112/EEB dėl titano dioksido pramonės atliekų sukeltos taršos mažinimo ir galutinio panaikinimo programų derinimo tvarkos (6), 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (7), 1999 m. kovo 11 d. Tarybos direktyva 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo (8), 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (9) ir 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (10). Siekiant aiškumo, turėtų būti parengta nauja šių direktyvų redakcija.

(2)

Siekiant pagal principą „teršėjas moka“ ir taršos prevencijos principą išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ir, jei įmanoma, pašalinti, būtina sukurti pagrindinių pramoninės veiklos rūšių bendrąją kontrolės sistemą, teikiant pirmenybę su taršos šaltiniu susijusioms iniciatyvoms ir užtikrinant tinkamą gamtos išteklių valdymą.

(3)

Turėtų būti laikoma, kad norint pasiekti taršos prevencijos ir sumažinimo tikslus, ir siekiant, kad būtų užtikrinta aukšto lygio aplinkos, įskaitant požeminio vandens, oro, dirvožemio ir visuomenės apsauga, būtina laikytis šioje direktyvoje nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių, bet vien to neužtenka. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, gali prireikti nustatyti griežtesnes šioje direktyvoje reglamentuojamų taršiųjų medžiagų ribines vertes, kitų išmetamųjų medžiagų ir aplinkos elementų išmetamųjų teršalų vertes ir kitas reikiamas sąlygas.

(4)

Skirtingai reglamentuojant teršalų išmetimą į orą, vandenį arba dirvožemį, gali būti skatinamas taršos plitimas iš vienos aplinkos terpės į kitą, o ne gerinama aplinkos apsauga. Todėl tikslinga numatyti, kad veikla tokiose srityse, kaip antai: teršalų išmetimo į orą, vandenį ir dirvožemį prevencija bei kontrolė, atliekų tvarkymas, efektyvus energijos vartojimas ir avarijų prevencija, būtų vykdoma koordinuotai.

(5)

Tikslinga peržiūrėti su pramoniniais įrenginiais susijusius teisės aktus ir supaprastinti bei aiškiau išdėstyti galiojančias nuostatas, sumažinti nepagrįstą administracinę naštą ir įgyvendinti išvadas, pateiktas Komisijos komunikatuose „Teminė oro taršos strategija“ (11), „Dirvožemio apsaugos teminė strategija“ (12), „Teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija“ (13), priimtuose įgyvendinant 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1600/2002/EB, nustatantį šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (14). Šiuose komunikatuose nustatyti tikslai apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, o jų negalima pasiekti, jei nebus dar labiau sumažinta pramoninės veiklos sukeliama tarša.

(6)

Siekiant užtikrinti taršos prevenciją ir kontrolę, kiekvienas įrenginys turėtų būti eksploatuojamas tik turint leidimą, o kai tam tikri įrenginiai eksploatuojami ir veikla vykdoma naudojant organinius tirpiklius – tik jei įrenginiui išduotas leidimas arba jis įregistruotas. Apskritai organinių tirpiklių naudojimas turėtų būti sumažintas .

(7)	Siekiant palengvinti leidimų išdavimą, valstybėms narėms turėtų būti sudarytos sąlygos tam tikrų kategorijų įrenginiams nustatyti reikalavimus bendrosiose privalomose taisyklėse.

(8)

Siekiant išvengti dvigubo reguliavimo, leidime įrenginiui, kuriam taikoma 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimų sistemą Bendrijoje ║ (15), neturėtų būti nurodoma išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ribinė vertė, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti, kad vietos lygmeniu nebūtų sukelta didelė tarša, arba kai minėta sistema įrenginiui laikinai netaikoma.

(9)

Veiklos vykdytojai kompetentingai institucijai turėtų pateikti prašymą išduoti leidimą, kuriame būtų nurodyta informacija, reikalinga leidimo sąlygoms nustatyti. Veiklos vykdytojams turėtų būti sudarytos sąlygos, kad teikdami prašymą leidimui gauti jie galėtų pasinaudoti informacija, gauta taikant 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (16) ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (17).

(10)

Leidime turėtų būti numatytos visos aukštam aplinkos apsaugos lygiui užtikrinti būtinos priemonės, nurodytos išmetamųjų taršiųjų medžiagų ribinės vertės, nustatyti atitinkami dirvožemio ir požeminio vandens apsaugos reikalavimai, stebėsenos reikalavimai ir pateiktas pavojingų medžiagų arba preparatų, naudojamų kaip apibrėžta 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvoje 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo  (18) , sąrašas . Nustatant leidimo sąlygas turėtų būti atsižvelgiama į geriausias galimas priemones.

(11)

Kad nustatytų, kas laikoma geriausiomis galimomis priemonėmis, ir sumažintų pramoninės veiklos taršos masto skirtumus Bendrijoje, Komisija, pasikeitusi informacija su suinteresuotosiomis šalimis, turėtų paskelbti geriausių galimų priemonių informacinius dokumentus (toliau – GGP informaciniai dokumentai). Šiais GGP informaciniais dokumentais remiamasi nustatant leidimo sąlygas.

(12)

Siekiant atsižvelgti į tam tikras ypatingas aplinkybes, kompetentingoms institucijoms turėtų būti sudarytos galimybės nustatyti išmetamųjų teršalų ribines vertes, lygiaverčius parametrus arba technines priemones, kurias taikant išmetamųjų teršalų kiekis gali viršyti išmetamųjų teršalų kiekį, susijusį su GGP informaciniuose dokumentuose apibūdintų geriausių galimų priemonių taikymu. ▐

(13)

Siekiant veiklos vykdytojams suteikti galimybę išbandyti naujas priemones, kurias taikant būtų galima užtikrinti geresnę aplinkos apsaugą, kompetentingai institucijai taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos leisti laikinai nukrypti nuo išmetamųjų teršalų normų, susijusių su GGP informaciniuose dokumentuose apibūdintų geriausių galimų priemonių taikymu.

(14)

Įrenginyje atlikus pakeitimus gali padidėti tarša. Todėl kompetentingai institucijai turėtų būti pranešama apie visus planuojamus pakeitimus, galinčius padaryti poveikį aplinkai. Prieš tai, kai įrenginiuose atliekami esminiai pakeitimai, galintys padaryti didelį neigiamą poveikį žmonėms arba aplinkai, leidimas turėtų būti persvarstomas, siekiant užtikrinti, kad tie įrenginiai ir toliau atitiktų šios direktyvos reikalavimus.

(15)

Tręšimui naudojant gyvulių mėšlą ir srutas aplinkos kokybei gali būti padarytas didelis poveikis. Siekiant užtikrinti koordinuotą šio poveikio prevenciją ir kontrolę, veiklos vykdytojas arba trečiosios šalys, tręšimui naudodami mėšlą ir srutas, susidarančius vykdant šioje direktyvoje nurodytą veiklą, turi taikyti geriausias galimas priemones. Kad valstybės narės galėtų lanksčiau laikytis šių reikalavimų, leidime arba kitose priemonėse gali būti numatyta, kad veiklos vykdytojas arba trečioji šalis tręšdami taikytų geriausias galimas priemones.

(16)	Siekiant atsižvelgti į geriausių galimų priemonių raidą arba kitus pokyčius, susijusius su įrenginio pakeitimais, leidimo sąlygos turėtų būti reguliariai persvarstomos, o prireikus atnaujinamos, ypač kai Komisija patvirtina naują arba atnaujintą GGP informacinį dokumentą.

(17)

Būtina užtikrinti, kad eksploatuojant įrenginį pastebimai nepablogėtų dirvožemio arba požeminio vandens kokybė. Todėl leidimo sąlygose , jei reikalinga ir tinkama, turėtų būti numatytas dirvožemio ir požeminio vandens stebėsena, taip pat reikalavimas galutinai nutraukiant veiklą pagal atitinkamas Bendrijos teisės nuostatas ir nacionalinius teisės aktus pašalinti eksploatavimo vietai padarytą žalą. Kai įsigalios Bendrijos teisės aktas, iš dalies keičiantis 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (19), arba nauji teisės aktai dėl dirvožemio ir požeminio vandens apsaugos, Komisija turėtų peržiūrėti šios direktyvos nuostatas dėl dirvožemio ir požeminio vandens apsaugos, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir išvengta pasikartojimų.

(18)

Siekiant užtikrinti veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą ir jo kontrolę, veiklos vykdytojai kompetentingai institucijai turėtų reguliariai pranešti apie tai, kaip laikomasi leidimo sąlygų. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vykdytojai laikytųsi šių sąlygų ir kad šios direktyvos pažeidimo atvejais veiklos vykdytojas ir kompetentinga institucija imtųsi reikiamų priemonių ir numatytų aplinkosauginių tikrinimų sistemą. Valstybės narės nustato, kokia įgyvendinimo sistema tinkamiausia, įskaitant tai, kaip turėtų būti taikomos išmetamųjų teršalų ribinės vertės.

(19)

Atsižvelgiant į Orhuso konvencijos  (20) nuostatas, veiksmingas visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus sudaro palankias sąlygas visuomenei reikšti nuomonę, o sprendimų priėmėjams atsižvelgti į jos nuomonę ir interesus, kurie gali būti svarbūs priimant tuos sprendimus. Taip didinama atskaitomybė, sprendimų priėmimo proceso skaidrumas, visuomenė geriau informuojama aplinkosaugos klausimais, o priimti sprendimai susilaukia daugiau paramos. Suinteresuotosios visuomenės nariams turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į teismus ir taip padėti apsaugoti teisę gyventi sveikatai nekenksmingoje ir gerovę užtikrinančioje aplinkoje.

(20)

Dideli kurą deginantys įrenginiai išmeta į orą daug taršiųjų medžiagų, kurios daro didelį poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Siekiant sumažinti šį poveikį ir įgyvendinti 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (21) nustatytus reikalavimus ir Komisijos komunikate „Teminė oro taršos strategija“ nustatytus tikslus, tam tikrų kategorijų kurą deginantiems įrenginiams ir teršalams būtina Bendrijos lygmeniu nustatyti griežtesnes išmetamųjų teršalų ribines vertes.

(21)

Reikėtų numatyti, kad tais atvejais, kai dėl didelio stygiaus staiga nutraukiamas mažai sieros turinčio kuro arba dujų tiekimas, kompetentinga institucija galėtų taikyti laikinas išimtis, t. y. leistų tokį kurą deginantiems įrenginiams viršyti šioje direktyvoje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

(22)

Sutrikus taršos mažinimo įrangos veiklai arba šiai įrangai sugedus, atitinkamas veiklos vykdytojas neturėtų eksploatuoti kurą deginančio įrenginio ilgiau kaip 24 valandas, o bendra eksploatacijos be taršos mažinimo įrangos trukmė, siekiant sumažinti neigiamą taršos poveikį aplinkai, per 12 mėnesių neturėtų viršyti 120 valandų. Tačiau, jeigu labai svarbu išlaikyti energijos tiekimą arba būtina užtikrinti, kad nepadidėtų bendra kito kurą deginančio įrenginio keliama tarša, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė leisti nesilaikyti šių terminų.

(23)

Kad būtų užtikrintas aukštas aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygis, o atliekos nebūtų vežamos į kitų valstybių įrenginius, kuriuos eksploatuojant laikomasi prastesnių aplinkosaugos normų, Bendrijoje veikiantiems atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiams reikia nustatyti bei taikyti griežtas eksploatacijos sąlygas, techninius reikalavimus ir išmetamųjų teršalų ribines vertes.

(24)

Dėl organinių tirpiklių naudojimo vykdant tam tikrų rūšių veiklą ir eksploatuojant tam tikrus įrenginius į orą yra išmetami organiniai junginiai, o tai vietos ir tarpvalstybiniu lygmeniu skatina formuotis fotocheminius oksidantus, kurie yra žalingi gamtos ištekliams ir žmonių sveikatai. Todėl būtina imtis organinių tirpiklių naudojimo prevencijos ir nustatyti reikalavimą laikytis išmetamųjų organinių junginių ribinių verčių bei atitinkamų eksploatacijos sąlygų. Tais atvejais, kai tokias pačias išmetamųjų teršalų ribines vertes galima pasiekti kitais būdais, pavyzdžiui, naudojant produktus, kuriuose yra mažai tirpiklių arba jų nėra visai, arba priemones, kurias taikant naudojama mažai tirpiklių arba jų nenaudojama, reikėtų numatyti, kad veiklos vykdytojai galėtų nesilaikyti išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

(25)	Titano dioksido gamybos įrenginiai gali sukelti didelę oro ir vandens taršą ir kelti toksikologinį pavojų . Kad šis poveikis būtų sumažintas, būtina Bendrijos lygmeniu nustatyti griežtesnes tam tikrų išmetamų taršiųjų medžiagų ribines vertes.

(26)	Šiai direktyvai įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (22). ▐

(27)	Remiantis principu „teršėjas moka“, valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl nuobaudų taikymo pažeidus šios direktyvos nuostatas ir garantuoti, kad jos bus vykdomos. Šios nuobaudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

(28)

Kad būtų suteikta pakankamai laiko esamus įrenginius techniškai pritaikyti prie naujų šios direktyvos reikalavimų, kai kurie naujieji reikalavimai tiems įrenginiams turėtų būti pradėti taikyti pasibaigus nustatytam laikotarpiui, skaičiuojamam nuo dienos, kurią ši direktyva pradedama taikyti. Reikia skirti pakankamai laiko, kad kurą deginančiuose įrenginiuose būtų galima įdiegti taršos mažinimo priemones ir taip užtikrinti, kad nebus viršijamos V priede nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės.

(29)

Siekiant spręsti dideles problemas, kurias kelia dioksinų, furanų ir kitų atitinkamų taršiųjų medžiagų išmetimas įrenginiuose, kuriuose gaminamas ketus ir plienas, ir ypač lydoma geležies rūda, šiems įrenginiams prioritetine tvarka ir bet kokiu atveju iki 2011 m. gruodžio 31 d. turėtų būti taikoma šioje direktyvoje nustatyta procedūra dėl minimalių reikalavimų .

(30)

Bendrija gali priimti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu, kadangi planuojamų veiksmų tikslo – užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti aplinkos kokybę – valstybės narės tinkamai pasiekti negali ir todėl, atsižvelgiant į tarpvalstybinį pramoninės taršos pobūdį, šis tikslas galėtų būti geriau įgyvendintas Bendrijos lygmeniu. Remiantis tame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, šioje direktyvoje nenumatoma daugiau veiksmų nei būtina šiems tikslams pasiekti.

(31)	Šioje direktyvoje atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytas pagrindines teises bei principus ir jų paisoma. Visų pirma, šia direktyva siekiama paskatinti taikyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnį.

(32)	Vykdant įpareigojimą perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų būti perkeliamos tik tos nuostatos, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų, išdėstytų nauja redakcija šia direktyva, nuostatų. Įpareigojimas perkelti nepakeistas nuostatas vykdomas pagal ankstesnes direktyvas.

(33)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų dėl direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų taikymo terminų, nurodytų IX priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos taisyklės, reglamentuojančios integruotą taršos, kurią sukelia pramoninės veiklos rūšys, prevenciją ir kontrolę.

Ja taip pat nustatomos taisyklės, skirtos užkirsti kelią teršalų išmetimui į orą, vandenį ir žemę, arba, jei tai neįgyvendinama, jam mažinti ir užkirsti kelią atliekų susidarymui, siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma pramoninei veiklai, sukeliančiai II–VI skyriuose nurodytą taršą.

2.   Ši direktyva netaikoma mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai arba naujų produktų ir technologijų bandymui.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

medžiaga – cheminis elementas ir jo junginiai, išskyrus šias medžiagas: a) radioaktyviąsias medžiagas, apibrėžtas 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyvoje 96/29/Euratomas, nustatančioje pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (23); b) genetiškai modifikuotus mikroorganizmus, apibrėžtus 1990 m. balandžio 23 d. Tarybos direktyvoje 90/219/EEB ║ dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo (24); c) genetiškai modifikuotus organizmus, apibrėžtus 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ║ (25);

2)

tarša – žmonių veiklos sukeliamas tiesioginis arba netiesioginis medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo skleidimas ore, vandenyje ar žemėje, galintis kenkti žmonių sveikatai arba aplinkai, daryti žalą materialiajam turtui, aplinkos vertybėms arba trukdyti jomis naudotis ir kitaip teisėtai naudotis aplinka;

3)

įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelios I priede arba VII priedo I dalyje išvardytos veiklos rūšys ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, kuri techniškai susijusi su minėtuose prieduose išvardytų rūšių veikla ir gali sukelti teršalų išmetimą ir taršą;

4)	teršalų išmetimas – medžiagų, virpesių, šilumos arba triukšmo tiesioginis arba netiesioginis išleidimas iš įrenginio pavienių arba pasklidųjų šaltinių į orą, vandenį arba žemę;

5)	išmetamųjų teršalų ribinė vertė – išmetamųjų teršalų masė, išreikšta tam tikrais parametrais, koncentracija ir (arba) lygis, kurio negalima viršyti per vieną arba kelis laiko tarpus;

6)	aplinkos kokybės norma – visuma Bendrijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kuriuos turi tam tikru metu atitikti tam tikra aplinka arba konkreti jos dalis;

7)	leidimas – rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį arba jų dalį;

8)	esminis pakeitimas – įrenginio, kurą deginančio įrenginio, atliekų deginimo įrenginio arba bendro atliekų deginimo įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimas, arba išplėtimas, kuris gali turėti didelį neigiamą poveikį žmonėms arba aplinkai;

9)

geriausios galimos priemonės – veiksmingiausia ir pažangiausia veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa, kuri rodo, ar tam tikromis priemonėmis praktiškai gali būti remiamasi nustatant išmetamųjų teršalų ribines vertes ir kitas leidimo sąlygas, siekiant išvengti taršos, o jei tai neįmanoma, – mažinti teršalų išmetimą ir jų poveikį visai aplinkai: a) priemonės – ir naudojama technologija, ir įrenginio projektavimo, statybos, priežiūros, eksploatavimo ir uždarymo būdas; b) galimos priemonės – priemonės, išplėtotos taip, kad jas būtų galima taikyti atitinkamame pramonės sektoriuje, esant ekonomiškai ir techniškai tinkamoms sąlygoms, atsižvelgiant į jų sąnaudas ir pranašumą, nepaisant to, ar tos priemonės taikomos ar kuriamos konkrečioje valstybėje narėje, ir jei tik jos yra prieinamos veiklos vykdytojui; c) geriausios – veiksmingiausios, siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio.

10)

su geriausių galimų priemonių taikymu susijęs išmetamų teršalų kiekis (GGPITK) – išmetamųjų teršalų kiekis, išskiriamas normaliomis darbo sąlygomis taikant geriausių galimų priemonių (GGP) informaciniuose dokumentuose apibūdintas geriausias galimas priemones ir išreikštas vidurkiu per tam tikrą laikotarpį standartinėmis sąlygomis;

11)

veiklos vykdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris eksploatuoja arba kontroliuoja įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį arba bendro atliekų deginimo įrenginį, arba, jei tai numato nacionaliniai teisės aktai, kuriam suteikti ekonominiai įgaliojimai spręsti įrenginio techninius klausimus;

12)	visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką jų asociacijos, organizacijos ar grupės;

13)

suinteresuotoji visuomenė – tai visuomenė, kuriai turėjo ar gali turėti poveikį sprendimo išduoti arba atnaujinti leidimą ar leidimo sąlygas priėmimas arba kuri juo yra suinteresuota; pagal šią apibrėžtį nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir atitinkančios reikalavimus pagal atitinkamą nacionalinę teisę, laikomos suinteresuotomis;

14)

nauja priemonė – tai pramoninei veiklai skirtas naujoviškas metodas, kurį taikant, jei jis pasiteisintų pramonėje ir būtų komerciškai išplėtotas, būtų užtikrintas geresnis aplinkos apsaugos lygis arba bent jau tas pats apsaugos lygis ir sumažintos sąnaudos labiau nei naudojant esamas geriausias galimas priemones;

15)

pavojingos medžiagos – pavojingos medžiagos arba preparatai, apibrėžti Direktyvoje 67/548/EEB ║ ir 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (26);

16)	pagrindinė ataskaita – tai kiekybinė informacija apie dirvožemio ir požeminių vandenų užterštumą dideliais kiekiais atitinkamų pavojingų medžiagų ;

17)	planinis tikrinimas – tai aplinkos tikrinimas pagal suplanuotą tikrinimo programą;

18)	neplaninis tikrinimas – tai aplinkos tikrinimas, atliekamas gavus skundų arba tiriant avarijas, incidentus ir pažeidimus;

19)	aplinkos apsaugos tikrinimas – bet kokia veikla, kuria tikrinama, ar įrenginys atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus;

20)	kuras – kietoji, skystoji arba dujinė degi medžiaga, naudojama kurą deginančiam įrenginiui užkurti;

21)	kurą deginantis įrenginys – tai techninis įrenginys, kuriame kuras oksiduojamas, kad būtų galima panaudoti gautą šilumą;

22)

biomasė: a) produktai, kuriuos sudaro iš žemės ūkio arba miškininkystės veiklos gauta augalinė medžiaga, kuri gali būti naudojama kaip kuras, reikalingas jos sunaudojamai energijai atkurti; b) toliau išvardytos kaip kuras naudojamos atliekos: i) žemės ūkio ir miškininkystės veiklos augalinės atliekos; ii) maisto perdirbimo pramonės augalinės atliekos, jeigu gaunama šiluma yra panaudojama; iii) pluoštinės augalinės atliekos, gaunamos gaminant pirminę celiuliozę ir popierių iš medienos masės, jeigu jos yra kartu sudeginamos gamybos vietoje, o gauta šiluma panaudojama; iv) kamštinės medienos atliekos; v) medienos atliekos, išskyrus tas medienos atliekas, kuriose dėl medžiagų apdirbimo konservantais arba dengimo gali būti halogenintų organinių junginių arba sunkiųjų metalų;

23)	įvairų kurą deginantis įrenginys – kurą deginantis įrenginys, kuriame tuo pačiu metu arba pakaitomis gali būti deginamas dviejų arba kelių rūšių kuras;

24)	dujų turbina – rotacinė mašina, šilumos energiją paverčianti mechaniniu darbu ir dažniausiai susidedanti iš kompresoriaus, šiluminio įtaiso, kuriame kuras oksiduojamas, kad būtų šildoma darbinė medžiaga, ir turbinos;

25)	atliekos – atliekos, apibrėžtos 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų (27) 3 straipsnio a punkte;

26)	pavojingos atliekos – pavojingos atliekos, apibrėžtos Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 2 punkte;

27)

įvairios komunalinės atliekos – buitinės atliekos, taip pat komercinės, pramoninės ir įstaigų atliekos, savo pobūdžiu ir sudėtimi panašios į buitines, bet išskyrus ║ Komisijos sprendimo 2000/532/EB, nustatančio Europos atliekų sąrašą (28), 20 01 pozicijoje nurodytas frakcijas, kurios yra atskirai surenkamos taršos šaltinio vietoje, ir kitas to priedo 20 02 pozicijoje nurodytas atliekas;

28)

atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis vienetas ir įrengimas, skirtas atliekoms termiškai apdoroti naudojant pagaminamą šilumą ar jos nenaudojant kai terminis apdorojimas apima deginimą oksiduojant atliekas ir kitus terminius procesus,, jei susidariusios medžiagos po to yra sudeginamos;

29)

bendro atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis objektas, kurio pagrindinis tikslas yra energijos arba materialių produktų gamyba ir kuris naudoja atliekas kaip įprastinį arba kaip papildomą kurą, arba kuriame atliekos yra termiškai apdorojamos tam, kad būtų sunaikintos, deginant, kai oksiduojamos atliekos, ir atliekant kitus terminius procesus, jei susidariusios medžiagos po to yra sudeginamos;

30)	nominalus pajėgumas – konstruktoriaus nurodyta ir veiklos vykdytojo patvirtinta visų atliekų deginimo įrenginio arba bendro atliekų deginimo įrenginio krosnių pajėgumų suma, nustatoma atsižvelgiant į atliekų kaloringumą, kuris išreiškiamas per valandą sudegintų atliekų kiekiu;

31)	dioksinai ir furanai – visi VI priedo 2 dalyje išvardyti polichlorinuoti dibenzo-p-dioksinai ir dibenzofuranai;

32)	likučiai – skystos arba kietos atliekos, susidariusios atliekų deginimo įrenginyje arba bendro atliekų deginimo įrenginyje;

33)	organinis junginys – junginys, kuriame yra bent elementas anglies ir vienas ar keli vandenilio, halogeno, deguonies, sieros, fosforo, silicio arba azoto atomai, išskyrus anglies oksidus ir neorganinius karbonatus ir bikarbonatus;

34)	lakusis organinis junginys – organinis junginys ir kreozoto frakcija, kurių garų slėgis esant 293,15 K temperatūrai yra 0,01 kPa ar didesnis, arba kurie pasižymi atitinkamu lakumu esant konkrečioms naudojimo sąlygoms;

35)

organinis tirpiklis – lakusis organinis junginys, naudojamas: a) vienas ar drauge su kitais agentais, ir be cheminių pakitimų naudojamas žaliavoms, produktams ar atliekoms tirpinti; b) kaip valymo medžiaga teršalams tirpinti; c) kaip tirpiklis; d) kaip dispersinė terpė; e) kaip klampumo koregavimo medžiaga; f) kaip paviršiaus įtampos koregavimo medžiaga; g) kaip plastifikatorius; h) kaip konservantas;

36)

danga – dengimo medžiaga, apibrėžta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo 2 straipsnio 8 dalyje (29);

37)	bendrosios privalomosios taisyklės – aplinkos apsaugos įstatymais bent jau sektoriaus lygmenyje nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės ar kitos sąlygos, kurios yra skirtos tiesioginiam naudojimui nustatant leidimo sąlygas.

4 straipsnis

Reikalavimas turėti leidimą

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad nė vienas įrenginys, kurą deginantis įrenginys, atliekų deginimo įrenginys arba bendro atliekų deginimo įrenginys nebūtų eksploatuojami be leidimo.

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos valstybės narės gali nustatyti registravimo tvarką įrenginiams, kuriems taikomas tik V skyrius.

Registravimo tvarka nustatoma privalomame teisės akte, ir joje numatoma bent jau tai, kad veiklos vykdytojas praneša kompetentingai institucijai apie ketinimus eksploatuoti įrenginį.

2.    Valstybės narės gali nustatyti, kad leidimas gali būti taikomas dviem arba daugiau įrenginių ar jų dalių, kurie eksploatuojami toje pačioje vietoje arba skirtingose vietose.

Jeigu leidimas taikomas dviem arba daugiau įrenginių, kiekvienas įrenginys atskirai atitinka šios direktyvos reikalavimus.

5 straipsnis

Veiklos vykdytojai

Valstybės narės gali nustatyti, kad du arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų turėtų įgaliojimus bendrai eksploatuoti įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį arba bendro atliekų deginimo įrenginį arba eksploatuoti skirtingas įrenginio dalis. Turi būti nustatytas vienas fizinis arba juridinis asmuo, kuris būtų atsakingas už šios direktyvos įpareigojimų vykdymą.

6 straipsnis

Leidimo išdavimas

1.   Kompetentinga institucija išduoda leidimą, jei įrenginys atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad, kai yra kompetentingos kelios institucijos, yra keli veiklos vykdytojai arba išduodami keli leidimai, leidimų išdavimo sąlygos ir procedūros būtų visiškai koordinuojamos, siekiant garantuoti visų kompetentingų institucijų naudojamą efektyvų integruotą šios tvarkos taikymo būdą.

3.   Išduodant leidimą naujam įrenginiui arba esminiam jo pakeitimui, jeigu yra taikytinas Direktyvos 85/337/EEB 4 straipsnis, išnagrinėjama ir naudojama visa pagal tos direktyvos 5, 6, 7 ir 9 straipsnius gauta svarbi informacija arba padaryta išvada.

7 straipsnis

Bendrosios privalomos taisyklės

Nepažeisdamos reikalavimo turėti leidimą, atskiroms įrenginių, kurą deginančių įrenginių, atliekų deginimo įrenginių arba bendro atliekų deginimo įrenginių kategorijoms taikomus reikalavimus valstybės narės gali įtraukti į bendrąsias privalomas taisykles.

Jeigu bendrosios privalomos taisyklės patvirtintos, leidime gali būti tiesiog padaryta nuoroda į šias taisykles.

8 straipsnis

Atitikties ataskaitų teikimas

Valstybės narės imasi būtinų priemonių garantuoti, kad:

1)

veiklos vykdytojas ne rečiau kaip kas 24 mėnesius kompetentingai institucijai teiktų atitikties leidimo sąlygoms duomenis, kurie turi būti nedelsiant paskelbti internete . Jei tikrinant pagal 25 straipsnį nustatomas atitikties leidimo sąlygoms pažeidimas, duomenys turi būti pateikiami dažniau, bent kartą per dvylika mėnesių;

2)	veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai nedelsdamas praneštų apie kiekvieną didelį poveikį aplinkai turintį incidentą ar avariją.

9 straipsnis

Pažeidimai

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių garantuoti, kad leidimo sąlygos būtų įvykdytos.

2.   Jei nustatoma, kad šios direktyvos reikalavimai pažeisti, valstybės narės užtikrina, kad:

a)	veiklos vykdytojas nedelsdamas apie tai praneštų kompetentingai institucijai;

b)	veiklos vykdytojas ir kompetentinga institucija imtųsi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad reikalavimų būtų vėl pradėta laikytis per trumpiausią įmanomą laikotarpį.

Tais atvejais, kai pažeidimas kelia didelį pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai, kol reikalavimų vėl nepradėta laikytis, kaip numatyta pirmos pastraipos b punkte, įrenginio, kurą deginančio įrenginio, atliekų deginimo įrenginio arba bendro atliekų deginimo įrenginio eksploatavimas sustabdomas.

10 straipsnis

Išmetamosios šiltnamio efektą sukeliančios dujos

1.   Jeigu iš įrenginio, atsižvelgiant į jame vykdomą veiklą, išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra nurodytos Direktyvos 2003/87/EB I priede, tiesiogiai išmetamų tų dujų ribinė vertė leidime nenustatoma, jeigu nebūtina užtikrinti, kad vietos aplinkos teršimo mastas būtų nedidelis.

2.   Jei tai yra Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytos veiklos, valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti reikalavimų, susijusių su deginimo įrenginių arba kitų įrenginių, išmetančių anglies dioksidą eksploatavimo vietoje, energetiniu naudingumo koeficientu.

3.   Jeigu būtina, kompetentingos institucijos tam tikrais atvejais iš dalies pakeičia leidimą.

4.   1–3 dalys netaikomos įrenginiams, kurie pagal Direktyvos 2003/87/EB 27 straipsnį laikinai neįtraukiami į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimų sistemą Bendrijoje.

II   SKYRIUS

I priede išvardytų rūšių veiklai taikomos specialiosios nuostatos

11 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas I priede išvardytų rūšių veiklai, kurią vykdant tam tikrais atvejais pasiekiamos tame priede nurodytos pajėgumo ribos.

12 straipsnis

Bendrieji principai, taikomi veiklos vykdytojo pagrindiniams įsipareigojimams

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad garantuotų įrenginių eksploatavimą pagal šiuos principus:

1)	imamasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių;

2)	taikomos geriausios galimos priemonės;

3)	nesukeliama didelė tarša;

4)	vengiama atliekų susidarymo, kaip numatyta Direktyvoje 2008/98/EB;

5)	jei atliekos susidaro, jos panaudojamos, o jei tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – šalinamos stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį mažinant;

6)	energija naudojama efektyviai;

7)	imamasi reikiamų priemonių avarijoms išvengti ir jų padariniams apriboti;

8)	galutinai nutraukiant veiklą imamasi reikiamų priemonių, kad būtų išvengta taršos grėsmės, o eksploatavimo vietos būklė atkurta , kad būtų patenkinama, remiantis 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais reikalavimais .

13 straipsnis

Prašymai leidimams gauti

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad prašymuose leidimui gauti būtų nurodyta ši informacija:

a)	įrenginys ir jo veiklos rūšys;

b)	įrenginio naudojamos arba gaminamos žaliavos ir pagalbinės medžiagos, kitos medžiagos ir energija;

c)	įrenginio išmetamų teršalų šaltiniai;

d)	įrenginio eksploatavimo vietos sąlygos;

e)	jeigu veikla susijusi su dideliais kiekiais pavojingų medžiagų, pagrindinė ataskaita , kurioje pateikiama informacija apie tas medžiagas ;

f)	iš įrenginio į kiekvieną terpę planuojamų išmesti teršalų pobūdis ir kiekis, taip pat nustatytas pastebimas išmetamųjų teršalų poveikis aplinkai;

g)	siūloma technologija ir kiti metodai, skirti teršalų išmetimo iš įrenginio prevencijai arba, jeigu tai neįmanoma, teršalų išmetimui mažinti;

h)	jei būtina, atliekų susidarymo įrenginyje prevencijos ir jų naudojimo priemonės;

i)	tolesnės priemonės veiklos vykdytojo pagrindinių įsipareigojimų bendriesiems principams, numatytiems 12 straipsnyje, vykdyti;

j)	planuojamos teršalų išmetimo į aplinką stebėsenos priemonės;

k)	pagrindinės atitinkamos prašymo pateikėjo trumpai apibūdintos alternatyvos siūlomai technologijai, metodams ir priemonėms.

Į prašymą išduoti leidimą taip pat įtraukiama ne techninio pobūdžio pirmoje pastraipoje nurodytos išsamios informacijos santrauka ir, kai taikytina, pagrindinė ataskaita .

2.   Jei informacija, pateikta pagal Direktyvoje 85/337/EEB nustatytus reikalavimus, arba saugos ataskaita, parengta pagal Direktyvą 96/82/EB, arba kokia nors kita informacija, kurios reikalaujama pagal kitus teisės aktus, atitinka kurį nors 1 dalies reikalavimą, tą informaciją galima įtraukti į prašymą arba prie jo pridėti.

14 straipsnis

GGP informaciniai dokumentai

1.   Komisija organizuoja valstybių narių, jų atitinkamų kompetentingų institucijų atstovų, veiklos vykdytojų ir technikos tiekėjų, atstovaujančių atitinkamą pramonės šaką, nevyriausybinių organizacijų, skatinančių aplinkos apsaugą, ir Komisijos keitimąsi informacija apie :

a)	įrenginių eksploatavimo charakteristikas, susijusias su teršalų išmetimu, tarša, žaliavų naudojimu ir jų pobūdžiu, energijos naudojimu arba atliekų susidarymu; taip pat

b)	taikomas geriausias galimas priemones, su geriausiomis turimomis priemonėmis susijusią stebėseną ir pokyčius.

Kad būtų organizuojamas šioje dalyje nurodytas keitimasis informacija Komisija įkuria keitimosi informacija forumą, apimantį pirmoje dalyje nurodytas suinteresuotas šalis .

Komisija parengia keitimosi informacija, įskaitant duomenų rinkimą ir GPP informacinių dokumentų turinio nustatymą, rekomendacijas. Komisija paskelbia su tuo susijusią vertinimo ataskaitą. Ši ataskaita turi būti pasiekiama internete .

2 .    Komisija paskelbia 1 straipsnyje nurodyto keitimosi informacija rezultatus, kaip naują arba atnaujintą GGP informacinį dokumentą.

3.   GGP informaciniuose dokumentuose apibūdinamos geriausios galimos priemonės, atitinkamų išmetamųjų teršalų kiekiai , suvartojimo kiekiai ir atitinkamos stebėsenos priemonės, dirvožemio ir požeminių vandenų stebėsenos priemonės, eksploatavimo vietai padarytos žalos šalinimo priemonės ir naujos priemonės, ypač atsižvelgiant į III priede išvardytus kriterijus , ir peržiūra baigiama per aštuonis metus nuo paskutinės versijos paskelbimo . Komisija užtikrina, kad GGP informacinių dokumentų GGP išvados būtų prieinamos valstybių narių oficialiomis kalbomis . Valstybės narės prašymu Komisija atitinkama kalba turi pateikti visą GGP informacinį dokumentą.

15 straipsnis

Leidimo sąlygos

1.   Valstybės narės garantuoja, kad į leidimą būtų įtraukiamos visos priemonės, reikalingos 12 ir 19 straipsnių reikalavimams įvykdyti.

Šios priemonės – tai tokios būtiniausios priemonės:

a)	II priede išvardytų išmetamųjų taršiųjų medžiagų , ir kitų taršiųjų medžiagų, kurios gali būti dideliais kiekiais išmetamos iš atitinkamo įrenginio, ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į taršiųjų medžiagų savybes ir galimybę pernešti taršą iš vienos terpės į kitą;

b)	prireikus, atitinkami reikalavimai dirvožemio ir požeminių vandenų apsaugai užtikrinti ir įrenginyje susidarančių atliekų tvarkymo priemonės;

c)

atitinkami teršalų išmetimo stebėsenos reikalavimai, konkrečiai nusakantys matavimo metodologiją ir dažnumą, vertinimo tvarką ir įsipareigojimą kompetentingai institucijai reguliariai teikti teršalų išmetimo stebėsenos rezultatus ir kitus duomenis, reikalingus patikrinti, ar laikomasi leidimo sąlygų;

d)	reikalavimai periodiškai vykdyti atitinkamų pavojingų medžiagų, kurių didelis kiekis gali būti eksploatavimo vietoje, stebėsenos, atsižvelgiant į įrenginio eksploatavimo vietos dirvožemio ir požeminių vandenų užteršimo galimybę;

e)	priemonės, susijusios su eksploatavimo pradžia, nuotėkiais, gedimais, trumpais sustabdymais ir galutiniu veiklos nutraukimu.

f)	nuostatos dėl tolimosios arba tarpvalstybinės taršos sumažinimo iki minimumo.

2.   Taikant 1 dalies a punktą, išmetamųjų teršalų ribinės vertės gali būti papildytos arba pakeičiamos lygiaverčiais parametrais arba techninėmis priemonėmis.

3.   Nustatant leidimo sąlygas remiamasi GGP informaciniais dokumentais.

4.   Jeigu įrenginiui arba jo daliai GGP informaciniai dokumentai netaikomi, arba jeigu šiuose dokumentuose nenumatytos visos galimos veiklos poveikio aplinkai rūšys, kompetentinga institucija, tardamasi su veiklos vykdytoju ir remdamasi III priede išvardytais kriterijais, nustato įrenginiui arba atitinkamai veiklai taikomą išmetamųjų teršalų kiekį, atitinkantį geriausias galimas priemones, ir leidimo sąlygas.

5.   I priedo 6.6 punkte nurodytiems įrenginiams 1–4 dalys taikomos nepažeidžiant gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų.

16 straipsnis

Išmetamųjų teršalų ribinės vertės, lygiaverčiai parametrai ir techninės priemonės

1.   Išmetamųjų taršiųjų medžiagų ribinės vertės nustatomos toje vietoje, kur teršalai išmetami iš įrenginio, o į jų sklaidą iki tos vietos neatsižvelgiama.

Nustatant atitinkamo įrenginio išmetamų taršiųjų medžiagų netiesioginio išleidimo į vandenį ribines vertes, gali būti atsižvelgiama į vandens valymo įrengimų veiksmingumą, jeigu garantuojamas vienodas aplinkos apsaugos lygis ir jeigu tai nesukelia didesnės aplinkos taršos.

2.   Nepažeidžiant 19 straipsnio, išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir lygiaverčiai parametrai bei techninės priemonės, nurodyti 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse, grindžiami geriausiomis galimomis priemonėmis, nenustatant kokio nors vieno metodo ar konkrečios technologijos.

Kompetentinga institucija nustato išmetamųjų teršalų ribines vertes ir stebėsenos bei atitikties reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad nebūtų viršijamas su GGP susijęs išmetamųjų teršalų kiekis .

Išmetamųjų teršalų ribinės vertės gali būti papildytos lygiaverčiais parametrais arba techninėmis priemonėmis, jeigu galima pasiekti lygiavertį aplinkos apsaugos lygį.

3.   Nukrypdama nuo 2 dalies antros pastraipos, remdamasi aplinkosaugos ir ekonominių sąnaudų bei naudos vertinimu ir atsižvelgdama į atitinkamo įrenginio technines savybes, jo geografinę padėtį ir vietos aplinkos sąlygas, kompetentinga institucija išimties atvejais gali nustatyti išmetamųjų teršalų ribines vertes , lygiaverčius parametrus arba technines priemones, taip pat stebėsenos ir atitikties reikalavimus taip, kad su GGP susijęs išmetamųjų teršalų kiekis galėtų būti viršytas .

Tačiau ▐ šios išmetamųjų teršalų ribinės vertės , lygiaverčiai parametrai arba techninės priemonės neviršija ▐ išmetamųjų teršalų ribinių verčių , nustatytų pagal 68 straipsnį arba, atitinkamais atvejais, V–VIII prieduose .

Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotiems asmenims būtų sudarytos išankstinės ir palankios sąlygos dalyvauti sprendimų, susijusių su šioje dalyje nurodytos išimties suteikimu, priėmime.

Jei išmetamųjų teršalų ribinės vertės, lygiaverčiai parametrai ir lygiavertės techninės priemonės nustatomos pagal šią dalį, leidimo sąlygų priede turi būti nurodytos ir pagrįstos priežastys, kodėl leidžiamas išmetamųjų teršalų kiekis, nukrypstantis nuo GGP informaciniuose dokumentuose aprašyto su geriausių galimų priemonių taikymu susijusio išmetamųjų teršalų kiekio.

Komisija nustato šioje straipsnio dalyje numatytos išimties taikymo kriterijus.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

4.   2 ir 3 dalys taikomos gyvulių mėšlo ir srutų skleidimui už I priedo 6.6 punkte nurodyto įrenginio eksploatavimo vietos ribų, išskyrus vietas, kurioms taikoma 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių  (30).

5.   Dėl naujų priemonių bandymo ir taikymo padidėjus teršalų išmetimui, kompetentinga institucija gali suteikti laikinas išimtis, leidžiančias nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio ║1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų, jei per 6 mėnesius nuo išimties suteikimo šių priemonių taikymas bus nutrauktas arba vykdant veiklą išmetamų teršalų kiekis bent neviršys kiekio, susijusio su geriausių galimų priemonių taikymu.

17 straipsnis

Stebėsenos reikalavimai

1.   15 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose minimi stebėsenos reikalavimai, kai taikoma, grindžiami GGP informaciniuose dokumentuose apibūdintos stebėsenos išvadomis.

2.   15 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos periodiškos stebėsenos dažnumą kompetentinga institucija nurodo kiekvienam atskiram įrenginiui išduotame leidime arba bendrosiose privalomose taisyklėse.

Nepažeidžiant pirmos pastraipos, periodiškas požeminių vandenų stebėsena atliekama ne rečiau kaip kartą per penkerius, o dirvožemio stebėsena ne rečiau kaip kartą per dešimt metų, jei ši stebėsena nėra paremta sisteminiu užteršimo grėsmių įvertinimu.

Komisija parengia periodiško stebėsenos dažnumo nustatymo kriterijus.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

18 straipsnis

Bendrosios privalomos taisyklės

1.   Priimdamos bendrąsias privalomas taisykles valstybės narės užtikrina integruotus tokios tvarkos taikymo būdus ir aukštą aplinkos apsaugos lygį, lygiavertį lygiui, pasiekiamam laikantis atskiro leidimo sąlygų.

2.   Bendrosios privalomos taisyklės grindžiamos geriausiomis galimomis priemonėmis, tačiau jose nenumatomas kokios nors vienos priemonės arba konkrečios technologijos taikymas , kad būtų užtikrintas atitikimas 15 ir 16 straipsniams .

▐

3.   Valstybės narės užtikrina, kad bendrosios privalomos taisyklės būtų atnaujinamos atsižvelgiant į geriausių galimų priemonių raidą , kad būtų užtikrintas atitikimas 22 straipsniui .

▐

4.   Pagal 1–3 dalis priimtose bendrosiose privalomose taisyklėse daroma nuoroda į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant.

19 straipsnis

Aplinkos kokybės normos

Jeigu aplinkos kokybės normoje numatytos griežtesnės sąlygos už tas, kurios įvykdomos taikant geriausias galimas priemones, leidime numatomos papildomos priemonės, nepažeidžiant kitų priemonių, kurių galima imtis aplinkos kokybės normoms įvykdyti.

20 straipsnis

Geriausių galimų priemonių raida

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija stebės geriausių galimų priemonių raidą arba kad jai bus apie tai pranešama ir kad jai bus pranešama apie naujų arba peržiūrėtų GGP informacinių dokumentų paskelbimą , taip pat informuojant suinteresuotąją visuomenę .

21 straipsnis

Veiklos vykdytojų daromi įrenginių pakeitimai

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad veiklos vykdytojas praneštų kompetentingai institucijai apie bet kokius planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali padaryti poveikį aplinkai. Prireikus, kompetentinga institucija atnaujina leidimą.

2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad veiklos vykdytojas nepadarytų jokio esminio pakeitimo neturėdamas pagal šią direktyvą išduoto leidimo.

Prašyme išduoti leidimą ir kompetentingos institucijos sprendime nurodomos tos įrenginio dalys ir tie 13 straipsnyje išvardyti duomenys, kuriuos gali paveikti esminis pakeitimas.

3.   Kiekvienas įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimas ar išplėtimas laikomas esminiu, jei tas pakeitimas ar išplėtimas pats atitinka I priede nustatytus pajėgumo ribinius dydžius.

22 straipsnis

Kompetentingos institucijos atliekamas leidimo sąlygų persvarstymas ir atnaujinimas

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad kompetentinga institucija periodiškai persvarstytų visas leidimo sąlygas ir prireikus atnaujintų jas, kad būtų užtikrinta atitiktis šiai direktyvai.

2.   Kompetentingos institucijos prašymu veiklos vykdytojas pateikia visą informaciją, būtiną leidimo sąlygoms persvarstyti.

Persvarstydama leidimo sąlygas kompetentinga institucija naudojasi visa informacija, gauta atlikus stebėseną arba tikrinimus.

3.   Kai Komisija paskelbia naują arba atnaujintą GGP informacinį dokumentą, valstybės narės užtikrina, kad per ketverius metus nuo jo paskelbimo kompetentinga institucija ▐ persvarstytų ir prireikus atnaujintų atitinkamiems įrenginiams išduotų leidimų sąlygas.

Pirma pastraipa taikoma kiekvienai pagal 16 straipsnio 3 dalį suteiktai išimčiai.

4.   Leidimo sąlygos persvarstomos ir prireikus atnaujinamos šiais būtiniausiais atvejais:

a)	įrenginio keliama tarša yra tokia didelė, kad leidime įrašytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės turi būti peržiūrimos, arba naujos ribinės vertės turi būti įrašomos į leidimą;

b)	dėl geriausių galimų priemonių esminių pakeitimų galima gerokai sumažinti teršalų išmetimą;

c)	eksploatavimo saugai užtikrinti reikia naudoti kitas technologijas;

d)	kai reikalinga užtikrinant atitiktį Direktyvai 2001/81/EB arba pagal 19 straipsnį ▐ aplinkos kokybės normai.

23 straipsnis

Eksploatavimo vietos uždarymas ir jai padarytos žalos šalinimas

1.   Nepažeisdama 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) , 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo  (31) , 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę  (32) ir … Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009../../EB, nustatančios dirvožemio apsaugos sistemą (33)  (34), nuostatų, kompetentinga institucija užtikrina, kad, galutinai nutraukiant veiklą, būtų įvykdytos leidimo sąlygos, nustatytos siekiant užtikrinti 12 straipsnio 8 punkte įtvirtinto principo taikymą.

2.   Jeigu veikla yra susijusi su ženklių kiekių atitinkamų pavojingų medžiagų naudojimu, gamyba arba išleidimu, atsižvelgiant į įrenginio eksploatavimo vietos dirvožemio ir požeminių vandenų užteršimo galimybę, prieš įrenginio eksploatavimo pradžią arba prieš įrenginio leidimo atnaujinimą veiklos vykdytojas parengia pagrindinę ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama kiekybinė informacija, reikalinga dirvožemio ir požeminių vandenų pirminei būklei , susijusiai su ženkliu atitinkamų pavojingų medžiagų kiekiu, nustatyti.

Komisija nustato bendrus kriterijus, taikytinus pagrindinės ataskaitos turiniui.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

3.   Galutinai nutraukdamas veiklą, veiklos vykdytojas informuoja kompetentingą instituciją ir įvertina dirvožemio ir požeminių vandenų užterštumą pavojingomis medžiagomis. Jeigu dėl įrenginio eksploatavimo dirvožemis arba požeminiai vandenys užteršiami pavojingomis medžiagomis, ir jų būklė skiriasi nuo pirminės būklės, apibūdintos 2 dalyje nurodytoje pagrindinėje ataskaitoje, veiklos vykdytojas pašalina eksploatavimo vietai padarytą žalą ir atkuria jos pirminę būklę.

4.   Jeigu veiklos vykdytojas neprivalo rengti 2 dalyje nurodytos pagrindinės ataskaitos, galutinai nutraukdamas veiklą jis imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad eksploatavimo vieta nekeltų didelio pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

24 straipsnis

Išmetamųjų teršalų palyginimas su išmetamųjų teršalų kiekiu, susijusiu su geriausių galimų priemonių taikymu

8 straipsnio 1 punkte nurodytuose atitinkamuose atitikties leidimo sąlygoms duomenyse išmetamųjų teršalų kiekis ▐ palyginamas su išmetamųjų teršalų kiekiu, susijusiu su GGP informaciniuose dokumentuose apibūdintomis geriausiomis galimomis priemonėmis. Šie atitinkami duomenys nedelsiant turi būti pasiekiami internete.

25 straipsnis

Tikrinimai

1.   Valstybės narės parengia įrenginių tikrinimo sistemą.

Šioje sistemoje numatomi tikrinimai vietoje.

Valstybės narės garantuoja, kad veiklos vykdytojai suteiktų kompetentingoms institucijoms visą reikiamą pagalbą, kad tos institucijos galėtų atlikti tikrinimus vietoje, paimti mėginius ir surinkti visą informaciją, būtiną jų pareigoms pagal šią direktyvą atlikti.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad visiems įrenginiams būtų sudarytas tikrinimų planas.

3.   Kiekviename tikrinimų plane pateikiama ši informacija:

a)	bendras svarbių aplinkosaugos klausimų, į kuriuos reikia atsižvelgti, vertinimas;

b)	geografinė vietovė, kuriai taikomas tikrinimų planas;

c)	įrenginių, kuriems taikomas tikrinimų planas, sąrašas ir bendras jų atitikties šios direktyvos reikalavimams vertinimas;

d)	tikrinimų plano persvarstymą reglamentuojančios nuostatos;

e)	pagal 5 dalį atliekamų planinių tikrinimų programų santrauka;

f)	pagal šio straipsnio 6 dalį atliekamų neplaninių tikrinimų tvarka;

g)	jei būtina, skirtingų tikrinimus atliekančių institucijų bendradarbiavimą reglamentuojančios nuostatos.

4.   Remdamasi tikrinimų planais, kompetentingos institucijos reguliariai rengia tikrinimų programas ir skirtingų rūšių įrenginiams nustato apsilankymų vietoje dažnumą.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų pakankamai kvalifikuotų asmenų šiems tikrinimams atlikti.

Šiose programose numatomas bent vienas atsitiktinis apsilankymas vietoje kiekvienoje vietovėje per 18 mėnesių. Šis apsilankymų skaičius turi būti padidintas bent iki vieno karto per šešis mėnesius, jei tikrinimo metu buvo nustatytas leidimo sąlygų pažeidimas.

Jeigu šios programos grindžiamos sistemingu atitinkamų įrenginių pavojaus aplinkai vertinimu, apsilankymų vietoje skaičius gali būti sumažintas ne daugiau kaip iki mažiausiai vieno karto per 24 mėnesius.

Sistemingas pavojaus aplinkai vertinimas turi būti paremtas objektyviais kriterijais, pvz.:

a)	veiklos vykdytojo atitikties leidimo sąlygoms apskaita;

b)	įrenginio poveikiu aplinkai ir žmonių sveikatai;

c)	veiklos vykdytojo dalyvavimu Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS), kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 761/2001  (35) , arba lygiaverčių aplinkosaugos vadybos sistemų taikymu.

Komisija gali nustatyti papildomus pavojaus aplinkai vertinimo kriterijus.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

5.   Planinių tikrinimų atliekama tiek, kad būtų galima ištirti galimą atitinkamo įrenginio poveikį aplinkai.

Planiniais tikrinimais užtikrinama, kad veiklos vykdytojas laikytųsi leidimo sąlygų.

Planiniai tikrinimai taip pat padeda įvertinti leidimo reikalavimų veiksmingumą.

6.   Neplaniniai atsitiktiniai tikrinimai atliekami, kai reikia kuo skubiau ir, jei būtina, iki leidimo išdavimo, persvarstymo arba atnaujinimo ištirti svarbius ir pagrįstus su aplinkosauga susijusius skundus, sunkias ekologines avarijas, incidentus ir pažeidimus arba faktus, kurie turi didelį poveikį žmogaus sveikatai .

Atlikdamos tokius neplaninius tikrinimus kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad veiklos vykdytojai pateiktų informaciją, kuri reikalinga ištirti avariją, incidentą ar pažeidimą, įskaitant sveikatos statistinius duomenis.

7.   Po kiekvieno planinio ir neplaninio tikrinimo kompetentinga institucija rengia ataskaitą, kurioje išdėsto nustatytus faktus, susijusius su įrenginio atitiktimi šio direktyvos reikalavimams, ir pateikia išvadas dėl būtinybės imtis tolesnių veiksmų.

Per du mėnesius ▐ ataskaita perduodama atitinkamam veiklos vykdytojui . Ataskaita per keturis mėnesius po patikrinimo kompetentingos institucijos paskelbiama viešai internete .

Kompetentinga institucija užtikrina, kad per pagrįstą laikotarpį būtų imtasi visų ataskaitoje nurodytų būtinų veiksmų.

26 straipsnis

Informacijos prieinamumas ir visuomenės dalyvavimas leidimų išdavimo procedūroje

1.   Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotajai visuomenei būtų sudarytos išankstinės ir veiksmingos palankios sąlygos dalyvauti šiose procedūrose:

a)	išduodant leidimą naujiems įrenginiams;

b)	išduodant leidimą kiekvienam esminiam pakeitimui;

c)	atnaujinant leidimą įrenginiui arba jo leidimo sąlygas pagal 22 straipsnio 4 dalies a punktą;

d)	atnaujinant leidimą įrenginiui arba jo leidimo sąlygas, jei turi būti taikoma išimtis pagal 16 straipsnio 3 dalį.

Tokiam dalyvavimui taikoma IV priede nustatyta procedūra.

Nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir atitinkančios reikalavimus pagal nacionalinę teisę, laikomos suinteresuotomis.

▐

2.   Priėmusi sprendimą dėl leidimo išdavimo, persvarstymo arba atnaujinimo ▐, kompetentinga institucija nedelsiant informuoja visuomenę ir pasirūpina, kad visuomenei nedelsiant būtų pateikta ši informacija:

a)	sprendimo turinys, įskaitant leidimo bei paskesnių atnaujinimų kopiją;

b)	motyvai, kuriais grindžiamas sprendimas;

c)	prieš priimant sprendimą surengtų konsultacijų rezultatai ir paaiškinimas, kaip į juos atsižvelgta priimant tą sprendimą;

d)	su atitinkamu įrenginiu arba veikla susijusių GGP informacinių dokumentų pavadinimai;

e)	kaip, atsižvelgiant į GGP informaciniuose dokumentuose apibūdintas geriausias galimas priemones ir atitinkamus išmetamųjų teršalų kiekius, nustatytos 15 straipsnyje nurodytos leidimo sąlygos ;

f)	jeigu pagal 16 straipsnio 3 dalį suteikta išimtis, – specialios jos suteikimo priežastys remiantis toje dalyje nustatytais kriterijais ir nustatytos sąlygos;

g)	▐leidimų persvarstymo, minimo 22 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse, rezultatai;

h)	kompetentingos institucijos turimi teršalų išmetimo stebėsenos rezultatai, kurių reikalaujama pagal leidimų išdavimo sąlygas i.

Valstybės narės užtikrina, kad a–g punktuose nurodyta informacija būtų nedelsiant paskelbta internete.

3.   Šio straipsnio 1 ║ ir 2 dalims taikomi apribojimai, nustatyti 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (36) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

27 straipsnis

Teisė kreiptis į teismus

1.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal atitinkamą nacionalinę teisinę sistemą suinteresuotosios visuomenės nariai turėtų teisę kreiptis dėl priimtų sprendimų pakartotinio nagrinėjimo teisme arba kitoje įstatymu numatytoje nepriklausomoje ir nešališkoje įstaigoje, kad užginčytų sprendimų ir veikimo arba neveikimo pagal 26 straipsnį materialinį arba procesinį teisėtumą, jei įvykdyta viena iš šių sąlygų:

a)	jie turi pakankamą interesą;

b)	jie pareiškia apie teisės pažeidimą, jei pagal valstybės narės administracinio proceso teisę tai yra būtina išankstinė sąlyga.

2.   Valstybės narės nustato, kuriame etape sprendimai, veikimas ar neveikimas gali būti užginčijami.

3.   Kas yra pakankamas interesas ir teisės pažeidimas, nustato valstybės narės, deramai siekdamos suteikti suinteresuotajai visuomenei kuo daugiau galimybių kreiptis į teismus.

Šiuo tikslu, taikant 1 dalies a punktą, kiekvienos aplinkos apsaugos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, interesas yra laikomas pakankamu.

Taikant 1 dalies b punktą, laikoma, kad tokia organizacija taip pat turi teises, kurios gali būti pažeistos.

4.   1, 2 ir 3 dalių nuostatomis nedraudžiamas preliminarus peržiūrėjimas administracinėje institucijoje ir jos neturi poveikio reikalavimui išnaudoti administracinio peržiūrėjimo procedūras prieš imantis peržiūrėjimo procedūrų teismo tvarka, jei toks reikalavimas numatytas nacionalinėje teisėje.

Bet kuri tokia procedūra turi būti sąžininga, teisinga, atliekama laiku ir ne pernelyg brangi.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama praktinio pobūdžio informacija apie teisę į administracinio ir teisminio peržiūrėjimo procedūras.

28 straipsnis

Tarpvalstybinis poveikis

1.   Jeigu valstybė narė žino, kad kokio nors įrenginio eksploatavimas gali turėti didelį neigiamą poveikį kitos valstybės narės aplinkai, arba jeigu valstybė narė, kuri gali būti stipriai paveikta, to prašo, valstybė narė, kurios teritorijoje buvo pateiktas prašymas leidimui gauti pagal 4 straipsnį arba 21 straipsnio 2 dalį, kitai valstybei narei perduoda bet kurią pagal IV priedą reikalaujamą pateikti ar skelbti informaciją tuo pat metu, kada ji suteikia visuomenei galimybę susipažinti su šia informacija.

Tokia informacija yra pagrindas visų konsultacijų, kurios reikalingos dvišaliams valstybių narių santykiams, grindžiamiems abipusiškumu ir lygiateisiškumu, palaikyti.

2.   Palaikydamos dvišalius santykius, valstybės narės pasirūpina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais tos valstybės narės, kuri gali būti paveikta, visuomenė taip pat galėtų per tam tikrą laikotarpį susipažinti su prašymais ir turėtų teisę pareikšti savo nuomonę prieš kompetentingai institucijai priimant savo sprendimą.

3.   Kompetentingai institucijai priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo atsižvelgiama į konsultacijų pagal 1 ir 2 dalis rezultatus.

4.   Kompetentinga institucija kiekvienai valstybei narei, su kuria buvo konsultuotasi pagal 1 dalį, praneša apie sprendimą, priimtą dėl leidimo išdavimo, ir siunčia jai 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. Ta valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad su ta informacija atitinkamu būdu jos teritorijoje galėtų susipažinti suinteresuotoji visuomenė.

▐

29 straipsnis

Naujos priemonės

Valstybės narės numato iniciatyvas, skirtas paskatinti veiklos vykdytojus kurti ir taikyti naujas priemones.

Įgyvendindama pirmą pastraipą, Komisija patvirtina šiuos kriterijus :

a)	pramoninę veiklą, kuriai pirmiausia bus kuriamos naujos priemonės ir kurią vykdant jos bus taikomos;

b)	valstybių narių orientacinius tikslus, susijusius su naujų priemonių kūrimu ir taikymu;

c)	pažangos, padarytos kuriant ir taikant naujas priemones, vertinimo priemones.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

III   SKYRIUS

Specialiosios nuostatos dėl kurą deginančių įrenginių

30 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas energijai gaminti skirtiems kurą deginantiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas yra lygus arba didesnis kaip 50 MW, nepriklausomai nuo naudojamos kuro rūšies.

Šis skyrius netaikomas šiems kurą deginantiems įrenginiams:

a)	įrenginiams, kuriuose degimo produktai yra naudojami tiesioginiam šildymui, džiovinimui arba kitoms objektų arba medžiagų apdorojimo rūšims;

b)	išmetamosioms dujoms valyti jas deginant skirtiems antrinio deginimo įrenginiams, kurie nėra eksploatuojami kaip atskiri kurą deginantys įrenginiai;

c)	įrenginiams katalizinio krekingo katalizatoriams regeneruoti;

d)	įrenginiams, vandenilio sulfidą paverčiantiems siera;

e)	chemijos pramonėje naudojamiems reaktoriams;

f)	koksavimo krosnims;

g)	kauperiams;

h)	visai techninei įrangai, naudojamai kaip transporto priemonių, laivų ar lėktuvų varikliai;

i)	dujų turbinoms, naudojamoms atviroje jūroje esančiose platformose;

j)	įrenginiams, kuriuose kaip kuras naudojamos bet kokios kietos arba skystos atliekos, išskyrus 37 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas atliekas.

Šio skyriaus 31, 32 ir 35 straipsniai netaikomi deginimo įrenginiams, kai jiems taikomi konkrečiam sektoriui skiriami GGP informaciniai dokumentai ir kai jie neįeina į Didelių kurą deginančių įrenginių GGP informacinių dokumentų taikymo sritį.

31 straipsnis

Jungimo taisyklės

1.   Jeigu išmetamosios dujos iš dviejų arba daugiau atskirų kurą deginančių įrenginių šalinamos per bendrą kaminą, tokių įrenginių junginys laikomas vienu kurą deginančiu įrenginiu, o jų pajėgumai sudedami.

2.   Jeigu du arba daugiau kurą deginančių įrenginių, kuriems pirminis statybos arba eksploatavimo leidimas išduotas po 72 straipsnio 2 dalyje nurodytos datos, įrengiami taip, kad, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius veiksnius, jų išmetamos išmetamosios dujos galėtų būti išleistos per bendrą kaminą, tokių įrenginių junginys yra laikomas vienu kurą deginančiu įrenginiu, o jų pajėgumai sudedami.

32 straipsnis

Išmetamųjų teršalų ribinės vertės

1.   Išmetamosios dujos iš kurą deginančių įrenginių yra išleidžiamos kontroliuojamai, per kaminą, kuris turi vieną arba kelis dūmtraukius ir kurio aukštis apskaičiuotas taip, kad būtų apsaugota žmonių sveikata ir aplinka.

2.   Į visus leidimus įrenginiams, kurių kurą deginantiems įrenginiams leidimas išduotas iki 72 straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos arba kurių kurą deginantiems įrenginiams iki minėtos dienos pateiktas tinkamai parengtas prašymas išduoti leidimą (jei tas įrenginys pradėtas eksploatuoti ne vėliau kaip per metus nuo šios dienos), įrašomos sąlygos, užtikrinančios, kad iš tų kurą deginančių įrenginių į orą išmetamų teršalų kiekis neviršytų V priedo 1 dalyje nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

3.   Į visus leidimus įrenginiams, kurių kurą deginantiems įrenginiams 2 dalis netaikoma, įrašomos sąlygos, užtikrinančios, kad iš šių įrenginių į orą išmetami teršalai neviršytų V priedo 2 dalyje nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

4.   Kompetentinga institucija daugiausiai šešiems mėnesiams gali suteikti išimtį, atleisdama nuo įpareigojimo laikytis 2 ir 3 dalyse nustatytų išmetamų sieros dioksido teršalų ribinių verčių kurą deginančiame įrenginyje, kuriame tuo tikslu paprastai naudojamas mažai sieros turintis kuras, jei veiklos vykdytojas negali laikytis šių ribinių verčių dėl mažai sieros turinčio kuro tiekimo pertrūkių, atsirandančių dėl didelio tokio kuro trūkumo.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie kiekvieną tokią pagal pirmą pastraipą suteiktą išimtį.

5.   Kompetentinga institucija gali leisti nesilaikyti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių tais atvejais, kai kurą deginantis įrenginys, kuriame naudojamas tik dujinis kuras, turi išimtiniais atvejais pradėti naudoti kitų rūšių kurą dėl staigiai nutraukto dujų tiekimo, ir todėl jame reikia įmontuoti išmetamųjų dujų valymo įrenginį. Tokios išimties taikymo laikotarpis yra ne daugiau kaip 10 dienų, išskyrus atvejus, kai labai svarbu išlaikyti energijos tiekimą.

Veiklos vykdytojas nedelsdamas praneša kompetentingai institucijai apie kiekvieną tokį pirmoje pastraipoje nurodytą ypatingą atvejį.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie ║ kiekvieną tokią pagal pirmą pastraipą suteiktą išimtį.

6.   Jeigu kurą deginančio įrenginio galingumas padidinamas bent iki 20 MW , išmetamųjų teršalų ribinės vertės, nurodytos V priedo 2 dalyje, taikomos pakeitimo paveiktai įrenginio daliai ir nustatomos atsižvelgiant į nominalų viso kurą deginančio įrenginio šiluminį našumą.

33 straipsnis

Taršos mažinimo įrangos veiklos sutrikimas arba gedimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad į leidimus būtų įtrauktos nuostatos dėl tvarkos, sutrikus arba sugedus taršos mažinimo įrangos veiklai.

2.   Gedimo atveju kompetentinga institucija reikalauja, kad, nepavykus per 24 valandas atkurti normalios veiklos, veiklos vykdytojas sumažintų operacijų skaičių arba nutrauktų darbą, arba eksploatuotų įrenginį naudodamas mažai taršias kuro rūšis.

Sutrikus taršos mažinimo įrangos veiklai arba šiai įrangai sugedus, veiklos vykdytojas per 48 valandas apie tai praneša kompetentingai institucijai.

Bendra eksploatacijos be taršos mažinimo įrangos trukmė per 12 mėnesių neviršija 120 valandų.

Kompetentinga institucija gali leisti nesilaikyti pirmoje ir trečioje pastraipose nustatytų terminų vienu iš šių atvejų:

a)	yra labai svarbu palaikyti energijos tiekimą,

b)	sugedęs kurą deginantis įrenginys turėtų būti pakeistas ribotą laiką kitu įrenginiu, kuris sukeltų bendrą išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimą.

34 straipsnis

Į orą išmetamų teršalų stebėsena

1.   Valstybės narės užtikrina, kad orą teršiančių medžiagų stebėsena būtų vykdoma pagal V priedo 3 dalį. Valstybės narės gali reikalauti, kad ši stebėsena būtų vykdoma veiklos vykdytojo sąskaita.

2.   Automatinės stebėsenos įrangos montavimas bei veikimas kontroliuojami, kasmet atliekami jos techniniai patikrinimai, nurodyti V priedo 3 dalyje.

3.   Kompetentinga institucija nustato, kaip turi būti išdėstyti mėginių ėmimo arba matavimo taškai, naudotini teršalų išmetimo stebėsenai.

4.   Visi stebėsenos rezultatai registruojami, apdorojami ir pateikiami taip, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti, ar laikomasi leidime nurodytų eksploatavimo sąlygų ir išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

35 straipsnis

Išmetamųjų teršalų ribinių verčių laikymasis

Laikoma, kad į orą išmetamų teršalų ribinės vertės neviršytos, jei įvykdytos V priedo 4 dalyje nustatytos sąlygos.

36 straipsnis

Įvairų kurą deginantys įrenginiai

1.   Jeigu tai yra įvairų kurą deginantis įrenginys, kuriame vienu metu gali būti deginamas dviejų arba daugiau rūšių kuras, kompetentinga institucija nustato išmetamųjų teršalų ribines vertes tokia eiliškumo tvarka:

a)	ima kiekvienai atskirai kuro rūšiai ir išmetamąjam teršalui taikomą ribinę vertę, atitinkančią viso kurą deginančio įrenginio nominalų šiluminį našumą, kaip nurodyta V priedo 1 ir 2 dalyse;

b)	apskaičiuoja naudojamoms kuro rūšims proporcingas išmetamųjų teršalų ribines vertes, kurios gaunamos dauginant a punkte nurodytą atskirą išmetamojo teršalo ribinę vertę iš kiekvienos kuro rūšies šiluminio našumo,, ir dalijant šią sandaugą iš visų kuro rūšių šiluminių našumų sumos;

c)	sudeda naudojamoms kuro rūšims proporcingas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

2.   Jeigu įvairų kurą deginantys įrenginiai savo reikmėms atskirai arba kartu su kitomis kuro rūšimis naudoja iš žalios naftos rafinavimo gaunamus distiliavimo ir perdirbimo likučius, Komisija gali pataisyti 1 dalį ir visiems šiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas yra 50MW arba daugiau, nustatyti išmetamo sieros dioksido vidutinę ribinę vertę.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

IV   SKYRIUS

Atliekų deginimo įrenginiams ir bendro atliekų deginimo įrenginiams taikomos specialiosios nuostatos

37 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis skyrius taikomas atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiams, kurie degina arba bendrai degina kietas arba skystas atliekas.

Šiame skyriuje atliekų deginimo įrenginiai ir bendro atliekų deginimo įrenginiai apima visas deginimo linijas arba bendro deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų kuro ir oro padavimo sistemas, katilus, išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius likučių ir nuotekų valymo arba laikymo įrenginius, krovimo priemones, deginimo arba bendro deginimo operacijų tikrinimo sistemas, registruojančias ir atliekančias deginimo arba bendro deginimo sąlygų stebėseną.

Jei bendras atliekų deginimas atliekamas taip, kad pagrindinis įrenginio tikslas yra ne energijos arba materialių produktų gamyba, o terminis atliekų apdorojimas, įrenginys vadinamas atliekų deginimo įrenginiu.

2.   Šis skyrius netaikomas šiems įrenginiams:

a)

įrenginiams, kuriose apdorojamos tik toliau nurodytos atliekos: i) 3 straipsnio 22 dalies b punkte nurodytos atliekos; ii) radioaktyviosios atliekos; iii) gyvūnų skerdienos, kurių tvarkymą reglamentuoja 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (37); iv) atliekos, atsiradusios žvalgant ir eksploatuojant naftos ir dujų telkinius iš atviroje jūroje esančių įrenginių ir deginamos tuose įrenginiuose;

b)	eksperimentiniai moksliniai tiriamieji ir bandymų įrenginiai, kuriuose siekiama patobulinti deginimo procesą ir kuriuose per metus apdorojama mažiau kaip 50 tonų atliekų.

38 straipsnis

Prašymai leidimams gauti

Prašyme išduoti leidimą atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiui aprašomos priemonės, kuriomis numatoma garantuoti, kad būtų įvykdyti šie reikalavimai:

a)	įrenginys suprojektuotas, įrengtas, bus prižiūrimas ir eksploatuojamas laikantis šio skyriaus reikalavimų ir atsižvelgiant į degintinų arba bendrai degintinų atliekų kategorijas;

b)	deginimo ir bendro deginimo procese gauta šiluma bus kiek įmanoma panaudota, gaminant šilumą, technologinį garą arba elektros energiją;

c)	bus kuo labiau sumažintas likučių kiekis ir kenksmingumas, o patys likučiai, jei įmanoma, perdirbti;

d)	likučiai, kurių neįmanoma išvengti, sumažinti arba perdirbti, bus šalinami laikantis nacionalinių ir Bendrijos teisės aktų.

39 straipsnis

Leidimo sąlygos

1.   Leidime pateikiama ši informacija:

a)	visų atliekų, kurios gali būti deginamos, kategorijų sąrašas, naudojant, jei įmanoma, bent Komisijos sprendimu 2000/532/EB sudarytame Europos atliekų sąraše nurodytas kategorijas ir pateikiant informaciją apie kiekvienos kategorijos atliekų kiekį;

b)	bendras įrenginio atliekų deginimo arba bendro deginimo pajėgumas;

c)	į orą ir vandenį išmetamų teršalų ribinės vertės;

d)	nuotekų pH, temperatūros ir nuotekų srauto reikalavimai;

e)	mėginių ėmimo ir matavimo tvarka bei periodiškumas, kurie turi būti nustatyti siekiant įvykdyti teršalų išmetimo stebėsenos sąlygas;

f)	didžiausias leistinas valymo arba matavimo prietaisų techniškai neišvengiamo sustabdymo, sutrikimų arba gedimų laikotarpis, per kurį į orą išmetamų teršalų kiekis ir nuotekų kiekis gali viršyti nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

2.   Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, leidime išduotame pavojingas atliekas deginantiems atliekų deginimo įrenginiams arba bendro atliekų deginimo įrenginiams pateikiama ši informacija:

a)	skirtingų kategorijų atliekų, kurios gali būti deginamos, kiekių sąrašas;

b)	didžiausi ir mažiausi tų pavojingų atliekų srautai, išreikšti masės vienetais, jų didžiausias ir mažiausias kaloringumas ir didžiausias leistinas šių atliekų užterštumas PCB, PCP, chloru, fluoru, siera, sunkiaisiais metalais ir kitomis taršiosiomis medžiagomis.

3.   Valstybės narės gali sudaryti sąrašą atliekų, kurios turi būti įtrauktos į leidimą ir kurios gali būti bendrai deginamos tam tikrų kategorijų bendro atliekų deginimo įrenginiuose.

4.   Kompetentinga institucija periodiškai persvarsto ir prireikus atnaujina leidimo sąlygas.

40 straipsnis

Teršalų išmetimo kontrolė

1.   Iš atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginių išmetamos dujos šalinamos kontroliuojamai, per kaminus, kurių aukštis apskaičiuojamas atsižvelgiant į žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

2.   Iš atliekų deginimo įrenginių ir bendro atliekų deginimo įrenginių į orą išmetami teršalai neviršija VI priedo 3 ir 4 dalyse nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių arba išmetamųjų teršalų ribinių verčių, nustatytų pagal to priedo 4 dalį.

Jei bendro atliekų deginimo įrenginyje daugiau kaip 40 % šilumos išsiskiria deginant pavojingas atliekas arba įrenginys bendrai degina neapdorotas, įvairias komunalines atliekas, taikomos VI priedo 3 dalyje nurodytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės.

3.   Išmetamųjų dujų valymo nuotekų šalinimas į vandens telkinius kuo labiau ribojamas, o taršiųjų medžiagų koncentracija neviršija VI priedo 5 dalyje nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.

4.   Išmetamųjų teršalų ribinės vertės nustatomos toje vietoje, kur išmetamųjų dujų valymo nuotekos yra šalinamos iš atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginių.

Kai išmetamųjų dujų valymo nuotekos valomos ne atliekų deginimo ar bendro atliekų deginimo įrenginyje, o už jos ribų esančioje valymo įmonėje, skirtoje šios rūšies nuotekoms valyti, VI priedo 5 dalyje nurodytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės turi būti nustatomos toje vietoje, kur nuotekos šalinamos iš valymo įmonės. Jei išmetamųjų dujų valymo nuotekos eksploatavimo vietoje arba už jos ribų valomos kartu su kitomis nuotekomis, veiklos vykdytojas, naudodamasis VI priedo 6 dalies 2 punkte nurodytų matavimų rezultatais, atlieka atitinkamus masės balanso skaičiavimus, kad nustatytų išmetamųjų teršalų kiekį galutinėse šalinamose nuotekose, kurios gali būti priskiriamos išmetamųjų dujų valymo nuotekoms.

Jokiu būdu negalima skiesti nuotekų tam, kad nebūtų viršytos VI priedo 5 dalyje nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės.

5.   Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginių teritorijos, įskaitant atliekų laikymui skirtus plotus, projektuojamos ir eksploatuojamos taip, kad būtų išvengta neleistino ir netikėto dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens užteršimo bet kokiomis taršiosiomis medžiagomis.

Numatomos talpyklos, skirtos užterštoms lietaus vandens nuotekoms iš atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginių teritorijos arba vandeniui, užterštam po išsiliejimo arba panaudoto gaisrui gesinti. Talpykla turi būti pakankamo dydžio, kad užtikrintų galimybę tokius vandenis patikrinti, o prireikus prieš šalinimą išvalyti.

6.   Nepažeidžiant 44 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatų, jei viršijamos išmetamųjų teršalų ribinės vertės, darbas atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginyje arba atskirose atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginio krosnyse be jokių išlygų nutraukiamas ir atliekos nedeginamos daugiau kaip keturias valandas iš eilės.

Tokiomis sąlygomis per metus iš viso galima dirbti ne daugiau kaip 60 valandų.

Antroje pastraipoje nustatytas terminas taikomas toms krosnims, kurios turi vienintelę išmetamųjų dujų valymo priemonę.

41 straipsnis

Avarija

Avarijos atveju veiklos vykdytojas kuo skubiau sumažina operacijų skaičių arba nutraukia darbą, kol bus atkurtos normalios darbo sąlygos.

42 straipsnis

Teršalų išmetimo stebėsena

1.   Valstybės narės užtikrina, kad teršalų išmetimo stebėsena būtų atliekama pagal VI priedo 6 ir 7 dalis.

2.   Automatinių matavimo sistemų diegimas ir darbas yra kontroliuojami, kasmet atliekami techniniai jų patikrinimai, nurodyti VI priedo 6 dalies 1 punkte.

3.   Kompetentinga institucija nustato, kaip turi būti išdėstyti mėginių ėmimo arba matavimo taškai, naudotini teršalų išmetimo stebėsenai.

4.   Visi stebėsenos rezultatai registruojami, apdorojami ir atitinkamai pateikiami, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti, ar laikomasi leidime nurodytų eksploatavimo sąlygų arba išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

5.   Kai Bendrijoje tampa prieinami atitinkami matavimo būdai, Komisija nustato datą, nuo kurios turi būti atliekami nuolatiniai į orą išmetamų sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų matavimai.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

43 straipsnis

Išmetamųjų teršalų ribinių verčių laikymasis

Laikoma, kad į orą ir vandenį išmetamų teršalų ribinės vertės neviršytos, jei įvykdytos VI priedo 8 dalyje nustatytos sąlygos.

44 straipsnis

Eksploatacijos sąlygos

1.   Atliekų Deginimo įrenginiai eksploatuojami taip, kad būtų pasiektas toks deginimo lygis, kad bendras organinės anglies kiekis nuosėdose ir šlake būtų mažesnis kaip 3 %, o užsidegimo momentu medžiaga netektų mažiau kaip 5 % sausosios dalies. Prireikus taikomi išankstinio atliekų apdorojimo būdai.

2.   Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiai projektuojami, statomi, įrengiami ir eksploatuojami taip, kad deginant ir bendrai deginant atliekas išsiskyrusių dujų temperatūra po paskutiniojo oro įpurškimo, kontroliuojamai ir tolygiai, netgi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, bent dvi sekundes būtų padidinta iki ne mažiau kaip 850 °C.

Deginant arba bendrai deginant pavojingas atliekas, kuriose yra daugiau kaip 1 % halogenintų organinių medžiagų chloro pavidalu, temperatūra, reikalinga atitikčiai pirmai pastraipai užtikrinti, yra ne mažesnė kaip 1 100 °C.

Pirmoje ir antroje pastraipoje nurodytos temperatūros atliekų deginimo įrenginiuose matuojamos prie degimo kameros vidinės sienelės. Kompetentinga institucija gali leisti atlikti matavimus kitame tipiniame degimo kameros taške.

3.   Kiekvienoje atliekų deginimo įrenginio degimo kameroje įtaisomas bent vienas papildomas degiklis. Šis degiklis automatiškai įsijungia, kai po paskutiniojo degimo oro įpurškimo degimo dujų temperatūra nukrinta žemiau šio straipsnio 2 dalyje nustatytų temperatūrų. Jis taip pat naudojamas kiekvieną kartą pradedant arba užbaigiant deginimo operacijas, kad būtų garantuota, jog šių operacijų metu visada ir tol, kol degimo kameroje yra nesudegusių atliekų, bus palaikomos minėtos temperatūros.

Papildomam degikliui nenaudojamas kuras, kuriam degant gali būti išmetama teršalų daugiau negu deginant gazoliną, apibūdintą 1993 m. kovo 23 d. Tarybos direktyvos 93/12/EEB, susijusios su sieros kiekiu tam tikrų rūšių skystajame kure (38), 1 straipsnio 1 dalyje, suskystintas dujas arba gamtines dujas.

4.   Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiai eksploatuoja automatinę sistemą, neleidžiančią paduoti atliekų šiais atvejais:

a)	įjungiant, kol temperatūra nesiekia 2 dalyje nurodytos temperatūros arba temperatūros, kuri nustatoma remiantis 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis;

b)	kiekvieną kartą, kai nepalaikoma 2 dalyje nurodyta temperatūra arba temperatūra, nustatoma remiantis 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis;

c)	kiekvieną kartą, kai nuolatiniai matavimai rodo, kad dėl išmetamųjų dujų valymo įrengimų sutrikimų arba gedimų viršijama kuri nors išmetamųjų teršalų ribinė vertė.

5.   Atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiuose gauta šiluma, jei tik įmanoma, panaudojama.

6.   Infekuotos atliekos iš gydymo įstaigų dedamos tiesiai į krosnį, prieš tai jų nemaišant su kitų kategorijų atliekomis ir tiesiogiai jų netvarkant.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginį eksploatuotų ir kontroliuotų fizinis asmuo, turintis tam reikalingą kompetenciją.

45 straipsnis

Leidimas pakeisti eksploatacijos sąlygas

1.   Jei kitų šio skyriaus reikalavimų yra laikomasi, kompetentinga institucija gali patvirtinti sąlygas, kurios skiriasi nuo nurodytųjų 45 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, o kalbant apie temperatūrą – to straipsnio 4 dalyje, ir kurios nurodytos leidime tam tikrų kategorijų atliekoms arba tam tikriems šiluminiams procesams. Valstybės narės gali nustatyti ši patvirtinimą reglamentuojančias taisykles.

2.   Pakeitus atliekų deginimo įrenginių eksploatacijos sąlygas, neturi atsirasti daugiau likučių arba likučių, kuriuose yra daugiau organinių taršiųjų medžiagų negu likučiuose, kurių atsirastų 44 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytomis sąlygomis.

3.   Atliekų deginimo įrenginiai, kuriems leista pakeisti eksploatacijos sąlygas pagal 1 dalį, turi bent neviršyti VI priedo 3 dalyje bendrajai organinei angliai ir CO nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

Iki 2002 m. gruodžio 28 d. eksploatuoti ir leidimą turėję medienos ir popieriaus pramonėje naudojami katilai, kuriuose bendrai deginamos žievės atliekos jų susidarymo vietoje ir kuriems buvo leista pakeisti eksploatacijos sąlygas pagal 1 dalį, neviršija bent VI priedo 3 dalyje bendrajai organinei angliai nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

4.   Apie visas eksploatacijos sąlygas, patvirtintas remiantis 1, 2 ir 3 dalimis, ir atliktų patikrinimų rezultatus valstybės narės praneša Komisijai, teikdamos informaciją pagal 66 straipsnyje nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus.

46 straipsnis

Atliekų pristatymas ir priėmimas

1.   Atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginio veiklos vykdytojas imasi visų būtinų atsargos priemonių, susijusių su atliekų pristatymu bei priėmimu, kad kiek įmanoma išvengtų arba apribotų oro, dirvožemio, paviršinio bei požeminio vandens taršą bei kitą neigiamą poveikį aplinkai, kvapus, triukšmą ir tiesioginį pavojų žmonių sveikatai.

2.   Prieš priimdamas atliekas į atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginį veiklos vykdytojas pagal Komisijos sprendime 2000/532/EB pateiktą Europos atliekų sąrašą nustato kiekvienos kategorijos atliekų masę.

3.   Prieš priimdamas į atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginį pavojingas atliekas, veiklos vykdytojas surenka apie tas atliekas visą įmanomą informaciją, kad įsitikintų, ar jos atitinka 39 straipsnio 2 dalyje nurodytus leidimų reikalavimus.

Informacija yra tokia:

a)	visa administracinė informacija apie atliekų susidarymo procesą, aprašytą 4 dalies a punkte nurodytuose dokumentuose;

b)	atliekų fizinė ir, jei įmanoma, cheminė sudėtis ir visa kita informacija, būtina norint įvertinti, ar jos tinka numatytam deginimo procesui;

c)	atliekų pavojingosios savybės, medžiagos, su kuriomis jos negali būti maišomos, ir atsargumo priemonės, kurių būtina imtis tvarkant atliekas.

4.   Prieš priimdamas pavojingas atliekas į atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginį veiklos vykdytojas atlieka šias būtiniausias procedūras:

a)

patikrina dokumentus, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2008/98/EB, o jei įmanoma – ir tuos, kurių reikalaujama pagal 1993 m. vasario 1 d. Tarybos direktyvą (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės (39), ir teisės aktus dėl pavojingų prekių vežimo;

b)	ima tipinius mėginius, nebent tai būtų netikslinga, jei įmanoma, prieš iškraunant, kad taikant kontrolės priemones būtų patikrintas atitikimas 3 dalyje numatytai informacijai ir kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti apdorojamų atliekų pobūdį.

B punkte nurodyti mėginiai saugomi mažiausiai vieną mėnesį po atitinkamų atliekų sudeginimo arba bendro sudeginimo.

5.   Kompetentinga institucija atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiams, priklausantiems įrenginiui, kuriam taikomas II skyrius, ir deginantiems arba bendrai deginantiems tik tame įrenginyje susidariusias atliekas gali leisti nesilaikyti 2, 3 ir 4 dalių.

47 straipsnis

Likučiai

1.   Likučių kiekis ir kenksmingumas turi būti sumažintas. Likučiai perdirbami, jei įmanoma, tiesiogiai įmonėje arba už jos ribų.

2.   Sausieji likučiai dulkių pavidalu vežami ir laikinai sandėliuojami taip, kad nepatektų į aplink.

3.   Prieš nustatant, kur likučiai bus vežami pašalinti arba perdirbti, atliekami atitinkami bandymai likučių fizinėms bei cheminėms savybėms bei galimam taršumui nustatyti. Tiriama bendra tirpioji frakcija ir sunkiųjų metalų tirpioji frakcija.

48 straipsnis

Esminis pakeitimas

Atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginių, deginančių tik nepavojingas atliekas įrenginyje, kuriam taikomas II skyrius, eksploatacijos pakeitimas, susijęs su pavojingų medžiagų deginimu arba bendru deginimu, laikomas esminiu pakeitimu.

49 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir visuomenės informavimas apie atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginius

1.   Prašymai dėl naujų leidimų steigti atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginius pateikiami vienoje arba keliose vietose, kuriose per tam tikrą laiką visuomenė gali , su jais susipažinti, kad prieš kompetentingai institucijai priimant sprendimą galėtų pareikšti savo pastabas apie prašymus. Tas sprendimas, įskaitant bent leidimo kopiją ir visus vėlesnius pakeitimus, taip pat pateikiamas susipažinti visuomenei.

2.   66 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje apie atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginius, kurių nominalus pajėgumas yra dvi arba daugiau tonų per valandą, nurodoma informacija apie įmonės veiklą ir stebėseną, deginimo arba bendro deginimo procesą ir duomenys apie į orą bei vandenį išmetamų teršalų kiekį, lyginant juos su išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis. Ta informacija pateikiama visuomenei.

3.   Kompetentinga institucija sudaro ir pateikia visuomenei atliekų deginimo bei bendro atliekų deginimo įrenginių, kurių nominalus pajėgumas mažesnis kaip dvi tonos per valandą, sąrašą.

V   SKYRIUS

Organinius tirpiklius naudojantiems įrenginiams ir veiklai taikomos specialiosios nuostatos

50 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas VII priedo 1 dalyje išvardytų rūšių veiklai, kurią vykdant atitinkamais atvejais pasiekiamos to priedo 2 dalyje nurodytos slenkstinės suvartojimo ribos.

51 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	esamas įrenginys – veikiantis įrenginys, kurį eksploatuoti leidimas buvo išduotas arba tinkamai parengtas prašymas išduoti leidimą pateiktas iki 2001 m. balandžio 1 d., jei įrenginys pradėtas eksploatuoti ne vėliau kaip 2002 m. balandžio 1 d.;

2)	išmetamosios dujos – dujos, kuriose yra lakiųjų organinių junginių ar kitų teršalų, negrįžtamai išleidžiamos į orą pro kaminą ar taršos mažinimo įrangą;

3)	lakieji išmetalai – lakieji organiniai junginiai, išskyrus esančius išmetamosiose dujose, taip pat produktuose esantys tirpikliai, išleidžiami į orą, dirvožemį ir vandenį, jei VII priedo 2 dalyje nenumatyta kitaip;

4)	bendras išmetamųjų teršalų kiekis – lakiųjų išmetalų ir išmetamųjų dujų kiekio suma;

5)	mišinys – 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (40) 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas mišinys;

6)	klijai – atskiroms gaminio dalims sulipinti naudojamas mišinys, įskaitant visus organinius tirpiklius arba mišinius, kuriuose yra tinkamai jam naudoti būtinų organinių tirpiklių;

7)	rašalas – tekstui arba vaizdui ant paviršiaus atspausti naudojamas mišinys, įskaitant visus organinius tirpiklius ar mišinius, kuriuose yra tinkamai jam naudoti būtinų organinių tirpiklių;

8)	lakas – permatoma danga;

9)	suvartojimas – visos per kalendorinius metus ar bet kurį kitą 12 mėnesių laikotarpį įrenginio organinių tirpiklių sąnaudos, atėmus lakiuosius organinius junginius, regeneruotus pakartotinai naudoti;

10)	sąnaudos – organinių tirpiklių kiekis ir jų kiekis mišiniuose, kurie naudojami vykdant veiklą, tarp jų ir tirpiklių, kurie buvo perdirbti įrenginyje ar už jo ribų ir kurie apskaitomi kaskart juos naudojant tai veiklai vykdyti;

11)	pakartotinis naudojimas – iš įrenginio regeneruotų organinių tirpiklių naudojimas techniniams ar komerciniams tikslams, taip pat jų kaip kuro naudojimas, išskyrus tokio regeneruoto organinio tirpiklio, kaip atliekų, galutinį šalinimą;

12)	ribojimo sąlygos – sąlygos, kuriomis įrenginys eksploatuojamas taip, kad lakieji organiniai junginiai, išsiskiriantys dėl tokios veiklos, yra surenkami ir išleidžiami pro kaminą arba taršos mažinimo įrangą juos kontroliuojant, ir dėl to nėra vienareikšmiškai laikomi lakiaisiais išmetalais;

13)	paleidimo ir sustabdymo operacijos– operacijos, išskyrus nuolatines svyravimo fazes, per kurias veikla, įranga, įrenginio dalis ar talpykla pradedama eksploatuoti ar sustabdoma arba paleidžiama tuščiąja eiga ar grąžinama į darbo režimą.

52 straipsnis

Pavojingų medžiagų pakaitalai

Medžiagos ar mišiniai, kuriuose yra lakiųjų organinių junginių, pagal Direktyvą 67/548/EEB klasifikuojamų kaip kancerogeninių, mutageninių arba toksiškų reprodukcijai, ir kurie todėl priskiriami rizikos frazėms R45, R46, R49, R60 arba R61, ar turi būti jomis pažymėti,, jei įmanoma, keičiami mažiau kenksmingomis medžiagomis ar mišiniais.

53 straipsnis

Teršalų išmetimo kontrolė

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti atitiktį kuriai nors vienai iš šių sąlygų:

a)	iš įrenginių išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekis neviršija išmetamųjų dujų ribinių verčių ir lakiųjų išmetalų ribinių verčių, arba bendrų išmetamųjų teršalų ribinių verčių, bei laikomasi VII priedo 2 ir 3 dalyse nustatytų kitų reikalavimų;

b)	įrenginiai atitinka VII priedo 5 dalyje išdėstytus Taršos mažinimo plano reikalavimus, jei sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis lygiavertis kiekiui, pasiektam taikant a punkte nurodytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Valstybės narės Komisijai pagal 66 straipsnio 1 dalį praneša apie pažangą, padarytą siekiant b punkte nurodyto lygiaverčio išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, jei veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai įrodo, kad konkretaus įrenginio lakiųjų išmetalų ribinė vertė yra techniniu ir ekonominiu požiūriu neįmanoma, kompetentinga institucija gali leisti, kad išmetamųjų teršalų kiekis viršytų tą ribinę vertę, jei žmonių sveikatai ir aplinkai nenumatomas didelis pavojus ir jei veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai įrodo, kad taikomos geriausios galimos priemonės.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, vykdant VII priedo 2 dalies lentelės 8 skiltyje nurodytą dengimo veiklą, kuri negali būti vykdoma ribojimo sąlygomis, kompetentinga institucija gali leisti, kad iš įrenginio išmetamas teršalų kiekis neatitiktų toje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, jei veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai įrodo, kad ši atitiktis techniniu ir ekonominiu požiūriu neįmanoma ir kad taikomos geriausios galimos priemonės.

4.   Valstybės narės pagal 66 straipsnio 2 dalį praneša Komisijai apie 2 ir 3 dalyse nurodytas išimtis.

5.   Lakiųjų organinių junginių, kurie priskiriami rizikos frazėms R40, R45, R46, R49, R60, R61 arba R68 ar privalo būti jomis pažymėti, išmetimas, kiek tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, kontroliuojamas ribojimo sąlygomis,, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir aplinką, ir neviršija VII priedo 4 dalyje nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

6.   Įrenginiuose, kuriuose vykdoma dviejų ar daugiau rūšių veikla, kurių kiekviena viršija VII priedo 2 dalyje nurodytas slenkstines ribas:

a)	5 dalyje nurodytų medžiagų atžvilgiu laikomasi toje dalyje kiekvienos rūšies veiklai keliamų reikalavimų;

b)	kitų medžiagų atžvilgiu: i) laikomasi 1 dalyje kiekvienos rūšies veiklai keliamų reikalavimų, arba ii) bendras išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekis neviršija kiekio, kuris susidarytų taikant i papunktį.

7.   Imamasi visų reikiamų atsargos priemonių išmetamam lakiųjų organinių junginių kiekiui kuo labiau sumažinti per įrenginio paleidimo ir sustabdymo operacijas.

54 straipsnis

Teršalų išmetimo stebėsena

Valstybės narės užtikrina, kad pagal VII priedo 6 dalį būtų matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis, nurodydamos tai leidimo sąlygose arba nustatydamos bendrąsias privalomas taisykles.

55 straipsnis

Atitiktis išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms

Laikoma, kad išmetamųjų dujų kiekis atitinka ribines vertes, jei įvykdytos VII priedo 8 dalyje nustatytos sąlygos.

56 straipsnis

Atitikties ataskaitų teikimas

8 straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje įrodoma atitiktis kuriam nors iš šių punktų:

a)	išmetamųjų dujų ribinėms vertėms, lakiųjų išmetalų ribinėms vertėms ir bendro išmetamųjų teršalų kiekio ribinėms vertėms;

b)	VII priedo 5 dalyje nurodytiems Taršos mažinimo plano reikalavimams;

c)	išimtims, suteiktoms pagal 53 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Atitikties ataskaitoje gali būti pateikti tirpiklių valdymo planai, parengti pagal VII priedo 7 dalį.

57 straipsnis

Esminiai esamų įrenginių pakeitimai

1.   Esamo įrenginio didžiausio per dieną vidutiniškai suvartojamų organinių tirpiklių masės pokytis, kai įrenginys eksploatuojamas pagal projektinį galingumą, išskyrus paleidimo ir sustabdymo operacijas bei įrangos remontą, laikomas esminiu, jei dėl jo išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekis padidėja daugiau kaip:

—	25 %, jei tai įrenginys, kuriame vykdoma veikla atitinka VII priedo 2 dalies lentelės 1, 3, 4, 5, 8, 10, 13, 16 arba 17 skiltyse nurodytas žemiausias slenkstines ribas, o jei tai kita VII priedo 2 dalyje nurodyta veikla, – kurią vykdant tirpiklių suvartojama mažiau nei 10 tonų per metus;

—	10 %, jei tai visi kiti įrenginiai.

2.   Jeigu esamame įrenginyje atliekamas esminis pakeitimas arba jeigu po to, kai įrenginyje buvo atliktas esminis pakeitimas, jis pirmą kartą patenka į šios direktyvos taikymo sritį, ta įrenginio dalis, kurioje buvo atliktas esminis pakeitimas, laikoma nauju įrenginiu arba esamu įrenginiu, jei viso įrenginio bendras išmetamųjų teršalų kiekis neviršija kiekio, kuris būtų apskaičiuotas, jei ta dalis, kurioje buvo atliktas esminis pakeitimas, būtų laikoma nauju įrenginiu.

3.   Jei atliekamas esminis pakeitimas, kompetentinga institucija patikrina, ar įrenginys atitinka šios direktyvos reikalavimus.

58 straipsnis

Keitimasis informacija apie organinių tirpiklių pakaitalus

Komisija organizuoja informacijos apie organinių tirpiklių naudojimą ir galimus jų pakaitalus, taip pat technologijas, kurios turi mažiausiai poveikio orui, vandeniui, dirvožemiui, ekosistemoms ir žmonių sveikatai, keitimąsi su valstybėmis narėmis, susijusiais pramonės sektoriais ir aplinkosaugos nevyriausybinėmis organizacijomis.

Organizuojamas keitimasis informacija šiais klausimais:

a)	tinkamumas naudoti;

b)	galimos pasekmės žmonių sveikatai, visų pirma poveikis profesinėje aplinkoje;

c)	galimas poveikis gamtai;

d)	pasekmės ūkiui, visų pirma galimų alternatyvų sąnaudos ir nauda.

59 straipsnis

Informacijos prieinamumas

1.   Visuomenei sudaromos sąlygos susipažinti su kompetentingos institucijos sprendimu – bent leidimo kopija bei vėlesniais jo pratęsimais.

Visuomenei sudaromos sąlygos susipažinti su įrenginiams taikomomis bendrosiomis privalomomis taisyklėmis ir įrenginių, kuriems turi būti suteiktas leidimas ir kurie turi būti registruojami, sąrašu.

2.   Visuomenei sudaromos sąlygos susipažinti su kompetentingos institucijos turimais 54 straipsnyje numatyto teršalų išmetimo stebėsenos rezultatais.

3.   1 ir 2 dalys taikomos atsižvelgiant į apribojimus, numatytus Direktyvos 2003/4/EB 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

VI   SKYRIUS

Titano dioksido gamybos įrenginiams taikomos specialiosios nuostatos

60 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas titano dioksido gamybos įrenginiams.

61 straipsnis

Draudimas šalinti atliekas

Valstybės narės draudžia į vandens telkinius, jūrą arba vandenyną šalinti šias atliekas:

1)	kietąsias atliekas;

2)

iš įrenginių, kuriuose taikomas sulfato metodas išleidžiamą pokristalizacinį tirpalą, gautą atliekant filtravimą po titanilo sulfato tirpalo hidrolizės; taip pat ir su tokiais tirpalais susijusias rūgščių atliekas, kuriose yra daugiau nei 0,5 % laisvos sulfato rūgšties ir įvairių sunkiųjų metalų, įskaitant rūgščių atliekas, atskiestas tiek, kad jose yra 0,5 % ar mažiau laisvos sulfato rūgšties;

3)	iš įrenginių, kuriuose taikomas chlorido metodas, išmetamas atliekas, kuriose yra daugiau kaip 0,5 % laisvos druskos rūgšties ir įvairių sunkiųjų metalų, įskaitant atliekas, atskiestas tiek, kad jose yra 0,5 % ar mažiau laisvos sulfato rūgšties;

4)

filtravimo druskas, dumblą ir skystas atliekas, susidariusias apdorojant (koncentruojant ar neutralizuojant) 2 ir 3 dalyse nurodytas atliekas, kuriose yra įvairių sunkiųjų metalų; į tokias atliekas neįeina neutralizuotos, filtruotos ar dekantuotos atliekos, kuriose yra tik sunkiųjų metalų pėdsakų ir kurių pH dydis prieš atskiedžiant yra didesnis kaip 5,5.

62 straipsnis

Į vandenį išmetamų teršalų stebėsenos

1.   Iš įrenginių į vandenį išmetamų teršalų kiekis neviršija VIII priedo 1 dalyje nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

2.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad ūminio toksiškumo bandymai būtų atliekami pagal VIII priedo 2 dalies 1 punktą ir kad šių bandymų rezultatai atitiktų VIII priedo 2 dalies 2 punkte nustatytas vertes.

63 straipsnis

Teršalų išmetimo į orą prevencija ir kontrolė

1.   Užtikrinama rūgšties lašelių išmetimo iš įrenginių prevencija;

2.   Iš įrenginių į orą išmetamų teršalų kiekis neviršija VIII priedo 3 dalyje nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

64 straipsnis

Teršalų išmetimo ir aplinkos stebėsena

1.   Valstybės narės užtikrina teršalų išmetimo į vandenį stebėseną, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti, ar laikomasi leidimo sąlygų ir 62 straipsnio.

2.   Valstybės narės užtikrina teršalų išmetimo į orą stebėseną, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti, ar laikomasi leidimo sąlygų ir 63 straipsnio.

Tokia stebėsena būtinai apima VII priedo 5 dalyje numatytą teršalų išmetimo stebėseną.

3.   Valstybės narės pagal VIII priedo 4 dalį užtikrina aplinkos, kurią veikia iš titano dioksido gamybos įrenginių į vandenį išleidžiamos atliekos, stebėseną.

4.   Stebėsena vykdoma pagal CEN standartus; jei CEN standartų nėra, taikomi ISO, nacionaliniai arba tarptautiniai standartai, kurie užtikrins lygiavertės mokslinės kokybės duomenis.

VII   SKYRIUS

Komitetas, pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

65 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas ir įstaigas, atsakingas už šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų vykdymą.

66 straipsnis

Valstybių narių perduodama informacija

1.   Valstybės narės užtikrina, kad Komisija gautų informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą, teršalų išmetimo ir kitokio poveikio aplinkai tipinius duomenis, išmetamųjų teršalų ribines vertes ir geriausių galimų priemonių taikymą pagal 15 ir 16 straipsnius ir apie pagal 16 straipsnio 3 dalį taikomas išimtis .

Valstybės narės rengia ir nuolatos atnaujina nacionalines informavimo sistemas, kad pirmoje pastraipoje nurodyta informacija Komisijai būtų prieinama elektronine forma. Valstybės narės pateikia visuomenei suteiktos informacijos santrauką.

2.   Komisija nustato, kokio tipo ir formato informaciją valstybės narės turi teikti pagal 1 dalį.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

3.   Per trejus metus nuo 71 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos, o vėliau kas trejus metus Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodyta informacija, Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą ir prireikus teisės akto pasiūlymą.

67 straipsnis

Daliniai priedų pakeitimai

1.    Remdamasi geriausiomis galimomis priemonėmis , nurodytomis atitinkamuose GGP informaciniuose dokumentuose, Komisija per 12 mėnesių nuo GGP informacinio dokumento, nurodyto 14 straipsnyje, paskelbimo remiantis su GGP susijusiomis išvadomis GGP informaciniame dokumente, koreguoja V, VI, VII, VIII priedus nustatydama išmetamųjų teršalų ribines vertes kaip minimalius reikalavimus . Išmetamųjų teršalų ribinės vertės gali būti papildytos lygiaverčiais parametrais arba techninėmis priemonėmis ir stebėsena bei atitikties reikalavimais, su sąlyga, kad gali būti pasiektas lygiavertis aplinkos apsaugos lygis.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

2.     Prieš priimdama pirmoje dalyje nurodytas priemones Komisija konsultuojasi su atitinkamais pramonės atstovais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, skatinančiomis aplinkos apsaugą, ir pateikia ataskaitą apie konsultacijų rezultatus ir tai, kaip į juos buvo atsižvelgta.

68 straipsnis

Minimalūs reikalavimai

1.     Nepažeidžiant 67 straipsnio Komisija per 12 mėnesių nuo GGP informacinio dokumento paskelbimo pagal 14 straipsnio nuostatas ir remiantis su GGP susijusiomis išvadomis GGP informaciniame dokumente kaip minimalius reikalavimus nustato išmetamųjų teršalų ribines vertes ir stebėsenos bei atitikties reikalavimus. Išmetamųjų teršalų ribinės vertės gali būti papildytos lygiaverčiais parametrais arba techninėmis priemonėmis, jei taikant šiuos lygiaverčius parametrus gali būti pasiektas lygiavertis aplinkos apsaugos lygis.

Šie minimalūs reikalavimai skirti dideliam susijusios veiklos ar įrangos poveikiui aplinkai ir pagrįsti GGP–ITK.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

2.     Prieš priimdama pirmoje dalyje nurodytas įgyvendinimo priemones Komisija konsultuojasi su atitinkamomis pramonės ir nevyriausybinėmis organizacijomis, skatinančiomis aplinkos apsaugą, ir pateikia ataskaitą apie konsultacijų rezultatus ir tai, kaip į juos buvo atsižvelgta.

3.     Pagal 1 ir 2 dalies nuostatas Komisija visų pirma iki 2011 m. gruodžio 31 d. nustato išmetamųjų teršalų ribines vertes ir stebėseną bei atitikties reikalavimus I priedo 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytų įrenginių išmetamiems dioksinams ir furanams.

Valstybės narės arba jų kompetentingos institucijos dioksinų ir furanų išmetimui gali nustatyti griežtesnes išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 69 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

69 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

70 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudas, taikytinas pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas vadovaujantis šia direktyva. Šios nuobaudos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės Komisijai praneša apie tas nuostatas ne vėliau kaip iki …, o apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus – nedelsdamos.

71 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinius teisės aktus

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki … (41), įgyvendina 2 straipsnį, 3 straipsnio 4 dalį, 3 straipsnio 15–18 dalis, 20 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, 5, 6 straipsnius, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 2 dalies b punktą, 12 straipsnio 8 dalį, 13 straipsnio 1 dalies e punktą, 14 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalies d punktą, 3–5 dalis, 16 straipsnio 2–5 dalis, 17 straipsnį, 18 straipsnio 2–4 dalis, 22 straipsnio 2–3 dalis, 4 dalies b ir d punktus, 23, 24, 25 straipsnius, 26 straipsnio 1 dalies d punktą, 26 straipsnio 2 ║ dalies c–g punktus, 29 straipsnį, 31 straipsnį, 32 straipsnio 3 dalį, 34 straipsnio 2–4 dalis, 35 straipsnį, 36 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 5 dalį, 64 straipsnio 2 ir 4 dalis, 65–66 straipsnius, I priedo 1.1 punktą, 2.5 punkto c papunktį, 3.5, 4.7, 5.2, 5.3 punktus, 6.1 punkto c papunktį, 6.4 punkto b papunktį, 6.6, 6.9, 6.10 punktus, IV priedo 1 punkto b papunktį, V priedo 1–4 dalis, VI priedo 1 dalies b punktą, 4 dalies 2.2, 3.1 ir 3.2 punktus, 6 dalies 2.5, 2.6 punktus, VII priedo 7 dalies 3 punktą, VIII priedo 1 dalies 1 punktą, 2 punkto c papunktį, 3 dalies 2 ir 3 punktus. Jos nedelsdamos perduoda Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikmenų lentelę.

Jos taiko šias nuostatas nuo …(*). Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma oficialiai jas skelbiant. Valstybės narės nustato tokią nuorodos darymo tvarką.

2.   Valstybės narės Komisijai pateikia šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių įstatymų nuostatų tekstus.

72 straipsnis

Panaikinimas

1.   Direktyvos 78/176/EEB, 82/883/EEB, 92/112/EEB, 96/61/EB, 1999/13/EB ir 2000/76/EB su pakeitimais, padarytais IX priedo A dalyje išvardytais aktais, panaikinamos nuo … (42), nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su IX priedo B dalyje nurodytais direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo terminais.

2.   Direktyva 2001/80/EB su pakeitimais, padarytais IX priedo A dalyje išvardytais teisės aktais, panaikinama, ir panaikinimas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su IX priedo B dalyje nustatytais direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo terminais.

3.   Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal šios direktyvos X priede pateiktą atitikmenų lentelę.

73 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   I priedo 1.2, 1.3, 1.4, 2.1–2.4 punktuose, 2.5 punkto a ir b papunkčiuose, 2.6, 3, 4.1–4.6, 5.1, 5.2 punktuose, 5.3 punkto a ir b papunkčiuose, 5.4 punkte, 6.1 punkto a ir b papunkčiuose, 6.2–6.5 punktuose, 6.6 punkto b ir c papunkčiuose, 6.7 ir 6.8 punktuose nurodytiems įrenginiams, taip pat 1.1 punkte nurodytiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas yra 50 MW arba didesnis, ir 6.6 punkto a papunktyje nurodytiems, daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams turintiems įrenginiams, kurie yra eksploatuojami, kuriems išduotas leidimas arba kurie iki 71 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos pateikia tinkamai parengtą prašymą išduoti leidimą, su sąlyga, kad tie įrenginiai pradedami eksploatuoti ne vėliau kaip praėjus metams nuo tos dienos, valstybės narės taiko pagal 71 straipsnio 1 dalį priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus nuo … (43).

2.   I priedo 2.5 punkto c papunktyje, 5.3 punkto c, d ir e papunkčiuose, 6.1 punkto c papunktyje, 6.9 ir 6.10 punkte nurodytiems įrenginiams, taip pat 1.1 punkte nurodytiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis našumas mažesnis nei 50 MW ir 6.6 punkto a papunktyje nurodytiems, mažiau kaip 40 000 vietų paukščiams turintiems įrenginiams, kurie eksploatuojami iki 71 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos, valstybės narės taiko pagal 71 straipsnio 1 dalį priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus nuo … (44).

3.   Kurą deginantiems įrenginiams, kuriems taikomas III skyrius, valstybės narės taiko pagal 71 straipsnio 1 dalį priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus nuo 2016 m. sausio 1 d.

4.   Kurą deginantiems įrenginiams, kurie bendrai degina atliekas, VI priedo 4 dalies 3.1 punktas taikomas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. šiems įrenginiams taikomas VI priedo 4 dalies 3.2 punktas.

74 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

75 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  2009 m. sausio 14 d. nuomonė.

(2)  OL C 325, 2008 12 19, p. 60.

(3)  2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento pozicija.

(4)  OL L 54, 1978 2 25, p. 19. ║

(5)  OL L 378, 1982 12 31, p. 1. ║

(6)  OL L 409, 1992 12 31, p. 11.

(7)  OL L 257, 1996 10 10, p. 26. ║

(8)  OL L 85, 1999 3 29, p. 1. ║

(9)  OL L 332, 2000 12 28, p. 91.

(10)  OL L 309, 2001 11 27, p. 1. ║

(11)  COM(2005)0446 ║.

(12)  COM(2006)0231 ║.

(13)  COM(2005)0666 ║.

(14)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(15)  OL L 275, 2003 10 25, p. 32. ║

(16)  OL L 175, 1985 7 5, p. 40. ║

(17)  OL L 10, 1997 1 14, p. 13. ║

(18)   OL 196, 1967 8 16, p. 1.

(19)  OL L 143, 2004 4 30, p. 56.

(20)   1998 m. Konvencija „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“.

(21)  OL L 309, 2001 11 27, p. 22. ║

(22)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. ║

(23)  OL L 159, 1996 6 29, p. 1.

(24)  ║OL L 117, 1990 5 8, p. 1.

(25)  OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

(26)  OL L 200, 1999 7 30, p. 1.

(27)   OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(28)  2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, keičiantis Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį ( OL L 226, 2000 9 6, p. 3 ).

(29)   OJ L 143, 2004 4 30, p. 87 .

(30)   OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

(31)   OL L 372, 2006 12 27, p. 19.

(32)   OL L 328, 2008 12 6, p. 28.

(33)   OL L …

(34)  OL: prašome įterpti numerį, datą ir paskelbimo nuorodą.

(35)   2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (OL L 114, 2001 4 24, p. 1).

(36)   OJ L 41, 2003 2 14, p. 26.

(37)  OL L 273, 2002 10 10, p. 1.

(38)  OL L 74, 1993 3 27, p. 81.

(39)  OL L 30, 1993 2 6, p. 1.

(40)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1 .

(41)  18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo.

(42)  3 metai po šios direktyvos įsigaliojimo.

(43)  3 metai po šios direktyvos įsigaliojimo.

(44)  54 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo.