16.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/36

1.1

EB sutarties 95 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas naujai direktyvos redakcijai, kuria siekiama suvienodinti elektros ir elektroninės įrangos gamybos ir platinimo sąlygas vidaus rinkoje. Direktyvos teisinė forma yra pagrįsta dėl dviejų priežasčių: pirma, tai nauja direktyvos redakcija, antra, ji valstybėms narėms suteikia galimybę pačioms būti atsakingoms už direktyvos taikymą ir kontrolę nepažeidžiant subsidiarumo ir proporcingumo principų.

1.2

Vis dėlto, Komiteto nuomone, naujos redakcijos direktyvos taikymo kontrole turi būti siekiama kuo labiau suderinti direktyvos taikymą vidaus rinkoje, kad būtų išvengta galimų administracinių problemų pasienio klausimais ir tuo susijusių konkurencijos iškraipymo atvejų.

1.3

Kalbant apie galimus toksinių ar pavojingų medžiagų, kurių naudojimas yra draudžiamas ar griežtai ribojamas, sąrašo pakeitimus, Komitetas palankiai įvertins komitologijos metodo taikymą tik tuo atveju, jeigu bus konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais ir bus atliktas poveikio tyrimas dėl kiekvienos į sąrašą įrašytos ar iš jo išbrauktos medžiagos.

2.1

Siūlydama direktyvą dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų keisti naujos redakcijos direktyva, kuria siekiama paskatinti atliekų rinkimą ir tvarkymą, išplėsti direktyvos taikymo sritį įtraukiant medicinos ir ligoninių įrangą, numatyti kontrolės priemones ir skatinti pakartotinai naudoti sutaisomus prietaisus, Komisija siekia užtikrinti geresnę aplinkos apsaugą ir kartu supaprastinti administracines procedūras. Pasiūlymas priimti Pavojingų ar toksinių medžiagų naudojimo apribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje direktyvą, dėl kurio teikiama ši Komiteto nuomonė, yra papildomas ir susijęs su naujos redakcijos Elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) direktyva, todėl atitinkamai turi būti pakeistas ir pats.

2.2

Komisijos tarnybos mano, kad toksinių ar pavojingų medžiagų klausimu nauja šios direktyvos redakcija visiems duos, nors ir nedidelės, naudos. Be to, rekomenduojami sprendimai turės svarbų kumuliacinį poveikį aiškinant direktyvą ir derinant jos įgyvendinimą bei vykdymą. Tokiu būdu jie padės žengti geresnio reglamentavimo link.

2.3

Visų pirma siekiama išplėsti abiejų direktyvų taikymo sritį įtraukiant medicinos, stebėjimo ir kontrolės įrangą greta kitos, ankstesnėse direktyvose numatytos įrangos. Taip pat pabrėžiama būtinybė pakartotinai naudoti dalį įrangos, o ne ją priskirti atliekoms; dėl priskyrimo perdirbtai įrangai ar atliekoms turi būti rengiama atitinkamai deklaracija ir tikrinimas.

2.4

Naujai Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos redakcijai paliekamas tas pats teisinis pagrindas (95 straipsnis, vidaus rinka). Naujai direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų redakcijai taip pat paliekamas jos teisinis pagrindas (175 straipsnis, aplinka) ir tai atitinka abiejų dokumentų tikslus, kurie savo esme yra vienodi.

2.5

Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos naujos redakcijos prieduose patikslinamas aptariamos įrangos pobūdis (I ir II priedai), tuo remiantis rengiama nauja direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų redakcija. Toksinių ar pavojingų medžiagų, kurių ribojimas nustatytas Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvoje, pobūdis ir leidžiamo kiekio apribojimai nepasikeitė. Komitologijos procedūros su tikrinimu metu atsižvelgiama į mokslo ir technikos raidą bei galimas išimtis.

2.6

Pasak Komisijos, nauda aplinkai tikriausiai bus didžiulė: kelios tonos sunkiųjų metalų, įrašytų į Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvą (daugiau nei 1 400 tonų švino, maždaug 2,2 tonos kadmio), yra naudojamos medicinos įrangoje ir stebėjimo bei kontrolės prietaisuose, o tai sudaro 0,2–0,3 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Šios medžiagos, jeigu atliekos tvarkomos blogai, gali būti išmetamos į aplinką (tik 49,7 proc. medicinos įrangos atliekų ir 65,2 proc. stebėjimo bei kontrolės prietaisų renkama atskirai). Šių medžiagų naudojimo apribojimas pagal Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvą padės vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu jas pašalinti iš gaminių ir jų atliekų. Išsamesnėje analizėje nurodoma, kad net tais atvejais, kai perdirbamas didesnis kiekis atliekų, šios įrangos įtraukimas į Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos taikymo sritį yra naudingas aplinkai.

2.7

Horizontaliai suderinus apibrėžtis susijusiose direktyvose, bus galima lengviau taikyti teisės aktus ir panaikinti administracines kliūtis (žr. 3.3 punktą) ir pernelyg didelius įgyvendinimo procedūrų skirtumus.

3.1

Teisės aktų, pvz., Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos ir direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų naujos redakcijos parengimo technika gali padėti, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, iš esmės pakoreguoti ankstesnius teisės aktus.

3.2

Turi būti išspręsti visi neaiškumai dėl taikymo srities, apibrėžčių ir skirtingos valstybių narių praktikos, susijusios su gaminių atitiktimi ir galimo ankstesnių direktyvų dubliavimosi su nauja reglamentavimo sistema REACH. Reikia realiai suderinti teisės aktus, kad būtų sumažintos numatytų priemonių įgyvendinimo sąnaudos ir administracinė našta.

3.3

Reikėtų siekti, kad abi direktyvos labiau papildytų kitus Bendrijos teisės aktus, susijusius su įrangos projektavimu, ir būtų su jais suderintos (bendroji gaminių pardavimo sistema (1), REACH (2), energiją vartojantys gaminiai (3)).

3.4

Komitetas palankiai vertina tai, kad elektros ir elektroninėje įrangoje nepakeistas draudžiamų ar ribojamų medžiagų sąrašas, todėl išlieka tas pats vartotojų ir darbuotojų apsaugos lygis.

3.5

Todėl Komitetas pabrėžia, kad būtina būti budriems dėl daugybės nelegalaus pavojingų atliekų pervežimo atvejų į šalis, kurios neturi reikiamos techninės įrangos šioms atliekoms tinkamai tvarkyti. Tai kelia didelę grėsmę šių šalių aplinkai ir sveikatai. Elektroninių atliekų tvarkymas jau sudaro rimtų problemų visuomenės sveikatai kai kuriose iš šių šalių. Padėtis gali pablogėti, jeigu preliminarus atliekų tvarkymas, numatytas Direktyvoje dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, bus vykdomas neteisingai ir jeigu išplėtus direktyvos taikymo sritį įtraukiant 8 ir 9 kategorijas iškils naujų pavojų.

3.6

Komitetas pažymi, kad siūlomoje naujoje dokumento redakcijoje draudžiamų ar ribojamų medžiagų sąrašas nekeičiamas. Reikėtų pasirūpinti, kad ruošiantis naudoti galimus toksiškiausių ar pavojingiausių medžiagų pakaitalus būtų ištirta, ar jie patys nėra pavojingi. Išimtis galima daryti tik visiškai nepakeičiamoms medžiagoms atsižvelgiant į turimas žinias ir technologijų raidą bei užtikrinus visas būtinas atsargumo ir apsaugos priemones.

3.7

Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos naujos redakcijos I ir II prieduose apibrėžtą taikymo sritį Komisija gali keisti pagal komitologijos procedūrą su tikrinimu. Tačiau Komitetas mano, kad dėl visų vėlesnių esminių pakeitimų turėtų būti atliktos naujos poveikio analizės ir surengtos naujos preliminarios konsultacijos. Komitetas palankiai vertina tai, kad svarstant, kokias naujas medžiagas būtų galima uždrausti, taikoma REACH metodologija.

3.8

Komitetas pripažįsta, kad horizontalus apibrėžčių derinimas visose susijusiose direktyvose (žr. 3.3 punktą) suteiktų aiškumo ir sumažintų administracines sąnaudas.

3.9

Jis taip pat pripažįsta, kad racionalaus termino nustatymas išimtims dėl kai kurių medžiagų (ketveri metai) gali paskatinti imtis mokslinių tyrimų ir ieškoti alternatyvių sprendimų toliau užtikrinant pakankamą teisinį aiškumą gamintojams.

3.10

Komitetas supranta, kad iš dalies pakeistas reglamentavimo pagrindas daro poveikį įmonių augimui ir užimtumui ir palankiai vertina tai, kad abi naujos redakcijos direktyvos yra labiau suderintos ir taip skatinamas teisės aktų bei administracinių procedūrų paprastinimas.

3.11

Komitetas pritaria Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos taikymo srities išplėtimui įtraukiant dvi naujas įrangos kategorijas (8 ir 9 kategorijas: medicinos įrangą ir stebėjimo bei kontrolės prietaisus) ir dalies surinktos įrangos pakartotinio naudojimo principo priėmimui. Komiteto nuomone, deklaracija ir galima kontrole grindžiamas tikrinimas, padedantis atskirti perdirbtus prietaisus nuo atliekų, yra tinkama priemonė.

3.12

Komitetas taip pat pritaria susijusių ekonominės veiklos vykdytojų apibrėžčių suderinimui su Gaminių prekybos priemonių paketu ir naujomis apibrėžtimis (pvz., medicinos įrangos apibrėžtys).

3.13

Komitetas labai norėtų, kad tokiu būdu realus direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse derinimas būtų veiksmingesnis nei įgyvendinant ankstesnes direktyvas prieš rengiant naują jų redakciją. Būtų pageidautina po kelerių metų praktikos atlikti vertinimą ir patikrinti, ar veiksmingai pasiekti užsibrėžti tikslai.