11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/43


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones

COM(2008) 324 galutinis – 2008/0112 (CNS)

2009/C 218/09

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 37 straipsniu, 2008 m. liepos 16 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. sausio 28 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Gabriel SARRO IPARRAGUIRRE.

451-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. vasario 25 d.–26 d. (2009 m. vasario 25 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 170 narių balsavus už, 1 – prieš ir 4 susilaikius.

1.   Išvados

1.1

Komitetas mano, kad svarstomame pasiūlyme priimti reglamentą numatytas supaprastinimas yra būtinas. Tačiau jis pažymi, kad kalbama ne tik apie supaprastinamą ir kad Komisija, siekdama suderinimo, įtraukė ir pakeitimus dėl taikomų techninių priemonių.

1.2

EESRK mano, kad numatomas suderinimas neišvengiamai lems kai kurių techninių priemonių pakeitimus, todėl prieš tai turi būti atlikti moksliniai (tiek biologiniai, tiek socialiniai ir ekonominiai) tyrimai.

1.3

Atsižvelgdamas į labai techninį pasiūlyme priimti reglamentą numatomų priemonių pobūdį, EESRK mano, kad jis neturėtų reikšti savo pozicijos dėl siūlomų pakeitimų, kol nebus atlikti minėti tyrimai. Jis taip pat mano, kad naujųjų techninių priemonių veiksmingumą iš pradžių turėtų išbandyti žvejybos specialistai laive ir žvejybos plotuose.

1.4

EESRK nuomone, visos techninės priemonės turi būti įtrauktos į svarstomą Tarybos reglamentą, kad dalis jų nebūtų palikta būsimiems Komisijos reglamentams.

1.5

EESRK visiškai pritaria pasiūlymui periodiškai atlikti Komisijos siūlomų techninių priemonių veiksmingumo įvertinimus.

2.   Įvadas

2.1   Šio pasiūlymo tikslas – galiojančios žuvininkystės išteklių apsaugos reguliavimo sistemos supaprastinamas ir regionavimas taikant technines priemones.

2.2   Šiuo tikslu numatyta panaikinti Tarybos reglamentus (EB) Nr. 850/98 ir Nr. 2549/2000 juos pakeičiant svarstomu pasiūlymu priimti Tarybos reglamentą.

2.2.1   1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 nustato žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, sąlygas.

2.2.2   2000 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2549/2000 nustato papildomas technines priemones menkių ištekliams atstatyti Airijos jūroje.

2.2.3   Be to, būsimas reglamentas turės įtakos kitiems penkiems reglamentams (Nr. 2056/2001, Nr. 254/2002, Nr. 494/2002, Nr. 2015/2006 ir Nr. 40/2008) bei kasmetinio BSLK (nustatančio bendrą sugauti leidžiamą kiekį) ir kvotų reglamento III priedui.

2.3   Naujasis pasiūlymas dėl Tarybos reglamento Komisijos teikiamas po:

2.3.1

2004 m. birželio mėn. Tarybos Komisijai pateikto prašymo persvarstyti technines priemones, taikomas saugant žuvininkystės išteklius Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje, siekiant jas supaprastinti ir atsižvelgti į kai kuriuos regioninius ypatumus ir

2.3.2

Komisijos veiksmų plano, Tarybos patvirtinto 2006 m. balandžio mėn., kuriuo siekiama supaprastinti Bendrijos teisės aktus, į vieną reglamentą sudedant visas įvairiuose reglamentuose numatytas technines priemones, įskaitant ir metinį reglamentą dėl tam tikrų išteklių žvejybos galimybių ir atkūrimo planų.

2.4   Taigi Komisijos pateiktame pasiūlyme priimti Tarybos reglamentą nustatomos techninės priemonės, taikytinos šiaurės rytų Atlanto, rytų vidurio Atlanto bei Prancūzijos Gajanos, Martinikos, Gvadalupės ir Rejunjono departamentų priekrantės vandenims, priklausantiems Prancūzijos suverenitetui ar jurisdikcijai. Techninės priemonės Baltijos ir Viduržemio jūroms reglamento projekte nenumatomos, nes jos jau yra nustatytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 2187/2005 Baltijos jūrai ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1967/2006 Viduržemio jūrai.

2.5   Šis pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą taikomas verslinei ir pramoginei žvejybai, žuvininkystės išteklių laikymui laivuose, perkrovimui ir iškrovimui, kai tokia veikla vykdoma Bendrijos vandenyse ir tarptautiniuose įvairių žvejybos zonų vandenyse, esančiuose Atlanto vandenyne, Bendrijos ir valstybių narių piliečių žvejybos laivais, nepažeidžiant pirminės vėliavos valstybės atsakomybės.

2.6   Į reglamento taikymo sritį taip pat patenka žuvininkystės produktų, sužvejotų šiose žvejybos zonose, sandėliavimas, pardavimas, demonstravimas ar siūlymas parduoti, taip pat žuvininkystės produktų, bet kur sužvejotų trečiųjų šalių laivais, neatitinkančių Tarybos reglamente nustatyto mažiausio iškraunamų gyvųjų vandens išteklių dydžio, importas.

2.7   Be Reglamente (EB) Nr. 850/98 nurodytų techninių priemonių, taikomų siekiant išsaugoti vandens išteklius, į pasiūlymą priimti Tarybos reglamentą įtraukiami visi išteklių atkūrimo planai, valdymo planai bei ilgalaikiai planai, susiję su Bendrijai svarbiais vandens ištekliais, kitaip tariant, su daugeliu rūšių Bendrijos vandenų menkių, dviem jūrinių lydekų išteklių šaltiniais, dviem omarų išteklių šaltiniais, dviem jūrų liežuvių išteklių šaltiniais bei Šiaurės jūros plekšnių ir jūrų liežuvių ištekliais. Todėl iš dalies keičiamos ir (arba) papildomos Reglamente (EB) Nr. 850/98 nustatytos sąlygos.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

EESRK mano, kad šis pasiūlymas priimti reglamentą yra išskirtinai techninio pobūdžio. Remiantis Komiteto patvirtintomis priemonėmis dėl Bendrijos teisės aktų supaprastinimo veiksmų plano, supaprastinimas yra būtinas. Tačiau kalbama ne vien tik apie supaprastinimą, nes, siekdama suderinimo, Komisija taip pat įtraukė ir galiojančių teisės aktų pakeitimus ir ketina atsižvelgti į regioninius ypatumus, kiekvienam regioninės patariamosios tarybos (RPT) rajonui numatydama specialias nuostatas. Šis regionavimas taip pat pareikalaus galiojančių teisės aktų pakeitimų.

3.2

Svarstomame pasiūlyme priimti reglamentą Komisija numato nustatyti bendrąsias gaires visoms žvejybos zonoms, o būsimuose Komisijos reglamentuose, taikant komitologijos procedūrą, apibrėžti išskirtinai techninius regionams būdingus aspektus.

3.3

Komitetas mano, kad, nors ir būtina nustatyti technines priemones atsižvelgiant į įvairių ES regionų ypatumus, pasirinktas būdas nėra pats geriausias, todėl, Komiteto nuomone, visos priemonės turi būti nurodytos svarstomame pasiūlyme priimti Tarybos reglamentą, o ne nustatytos būsimuose Komisijos reglamentuose.

3.4

EESRK mano, kad tokiu būdu techninės priemonės bus labiau pritaikytos tiek prie naujos 2002 metais priimtos bendrosios žuvininkystės politikos, ypač atsižvelgiant į regioninių patariamųjų tarybų (RPT) įsteigimą 2004 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimu, tiek ir prie aplinkos apsaugos reikalavimų, pavyzdžiui, jūrų buveinių apsaugos ir į jūrą išmetamų žuvų kiekio mažinimo, kadangi visos šios priemonės taikomos konkretiems regionams, priklausantiems atitinkamoms regioninėms patariamosioms taryboms (RPT).

3.5

Komitetas mano, kad siekiant išvengti praeities klaidų pasikartojimo, prieš priimant siūlomas technines priemones jų veiksmingumą turėtų išbandyti žvejybos specialistai laive ir žvejybos plotuose.

3.6

Atsižvelgdamas į teksto ir siūlomų techninių priemonių sudėtingumą, EESRK mano, kad pasiūlymą priimti reglamentą būtų lengviau suprasti, jei prie jo būtų pridėtas priedas su aiškinamosiomis diagramomis.

4.   Konkrečios pastabos

4.1

Dabartinėje pasiūlymo priimti reglamentą redakcijoje yra numatytos techninės priemonės, apimančios platų spektrą tikslų, tarp jų – jūrų gyvūnų jauniklių apsauga, užtikrinama daugiausia ribojant jų sugavimą taikant žvejybos įrankių selektyvumo gerinimo priemones arba nustatant tam tikrus žvejybos draudimo rajonus (laikotarpius). Kitos priemonės yra skirtos tam tikrų ekosistemų ar rūšių apsaugai ribojant žvejybos pastangas, pavyzdžiui, uždarant žvejybos rajonus. Dar viena didelė priemonių grupė skirta į jūrą išmetamų žuvų kiekiui mažinti.

4.2

Be taikymo srities, pasiūlyme priimti reglamentą perimamos visos nuostatos, susijusios su mažiausiu iškraunamų gyvųjų vandens išteklių dydžiu. Kalbant apie pasiūlymo taikymo sritį ir importo įtraukimą, EESRK mano, kad reikalingas paaiškinimas, kas atsitiks tokiu atveju, kai importuojamų produktų teisėtas mažiausias dydis bus mažesnis nei ES nustatytas mažiausias dydis. Komiteto nuomone, būtų protinga užtikrinti, kad trečiųjų šalių žuvininkystės produktai, kurie yra mažesni nei reglamente numatyto Bendrijoje nustatyto dydžio, negali būti pateikti į ES rinką.

4.3

Pasiūlyme pateikiamas išsamus žvejybos įrankių sąrašas. Kiekvienam iš įrankių yra nustatyti minimalūs tinklo bei tralo maišo matmenys, maksimalus gylis, kuriame jie gali būti naudojami, taip pat draudimas naudoti tralo maišus, kurie neatitinka nustatytų matmenų ir formos, t. y., kai jų tinklinio audeklo vienodo dydžio akių skaičius bet kurioje tralo maišo apskritimo ilgio vietoje didėja nuo priekinio iki galinio krašto arba kai jie yra pagaminti ne iš leidžiamos storio medžiagos.

4.4

Komitetas Europos Komisijos siūlomą supaprastinimą vertina kaip adekvatų ir būtiną. Vis dėlto EESRK mano, kad mėginimas suderinti lems kai kurių techninių priemonių pakeitimus, todėl prieš tai turi būti atlikti moksliniai (tiek biologiniai, tiek socialiniai ir ekonominiai) tyrimai.

4.5

Todėl, atsižvelgdamas į labai techninį pasiūlyme priimti reglamentą numatomų priemonių pobūdį, EESRK mano, kad jis neturėtų reikšti savo pozicijos dėl siūlomų pakeitimų, kol nebus atlikti minėti tyrimai.

4.6

Sugauti gyvieji vandens ištekliai, kurie yra mažesni nei nustatyto dydžio, neturi būti nei laikomi laivuose, nei perkraunami, iškraunami, transportuojami, sandėliuojami, parduodami, demonstruojami ar siūlomi parduoti, o nedelsiant paleidžiami į jūrą. EESRK norėtų atkreipti Komisijos dėmesį į galimą šios priemonės poveikį į jūrą išmetamų žuvų kiekiui. Atrodo prieštaringa, kad siekiama uždrausti į jūrą išmesti sugautas žuvis, tačiau tuo pat metu draudžiama laive laikyti tam tikras sugautas žuvų rūšis.

4.7

EESRK susirūpinimą kelia galimas vieno tinklo taisyklės poveikis. Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad vykdant keleto žuvų rūšių žvejybą, kai reikia daugiau nei vieno tinklo, žvejai turėtų dažniau nei dabar grįžti į uostą pasikeisti žvejybos įrankių ir jie patirtų papildomų išlaidų, kurios turėtų poveikio jau ir taip sumažėjusiam laivyno pelningumui.

4.8

Pasiūlyme priimti Tarybos reglamentą numatoma, kad jei sugautos žuvys, neatitinkančios nustatyto dydžio, sudaro daugiau kaip 10 procentų viso per bet kurią vieną žvejybos operaciją sugauto kiekio, laivas žvejybą tęsia tik nuo pradinės žvejybos operacijos vietos nuplaukęs mažiausiai 5 arba 10 jūrmylių, atsižvelgiant į leistiną tinklo akies dydį kiekvienai rūšiai, o per kitą žvejybos operaciją laivas turi būti nutolęs ne mažiau kaip 5 arba 10 jūrmylių nuo bet kurios ankstesnės žvejybos operacijos vietos.

4.9

Komitetas reiškia susirūpinimą dėl šios priemonės, kadangi Komisija ją apibendrindama neatsižvelgia į skirtingų zonų ir žvejybos ypatybes, o tai gali būti teisinio neužtikrintumo atvejų atsiradimo priežastis a fortiori, jei nėra tiksliai nurodyta, ar kalbama apie rūšinę žvejybą, ar apie priegaudą. EESRK mano, kad kitokių priemonių įgyvendinimas (pavyzdžiui tam tikrų žvejybos draudimo laikotarpių ir (arba) rajonų nustatymas) galėtų daryti didesnį teigiamą poveikį nei šis pasiūlymas.

4.10

Siekiant apsaugoti aplinką, o tai yra svarbiausias tikslas, draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, sandėliuoti, iškrauti, parduoti, demonstruoti arba siūlyti parduoti jūrų gyvūnus, sugautus tokiais būdais, kai naudojami sprogmenys, nuodingosios arba svaiginamosios medžiagos, elektros srovė ar bet kokios rūšies sviedžiamosios ar iššaunamosios priemonės. Žvejybos laive draudžiama fiziškai arba cheminiu būdu apdoroti žuvis siekiant gaminti žuvų miltus ar žuvų taukus arba šiuo tikslu perkrauti sužvejotas žuvis iš vieno į kitą laivą.

4.11

EESRK palankiai vertina tai, kad šios aplinkos apsaugos priemonės, naudojamos taikant 2002 m. priimtą naują bendrąją žuvininkystės politiką, yra privalomos, ir ragina Komisiją stebėti, kad jų būtų griežtai laikomasi visame Bendrijos žvejybos laivyne.

4.12

Komitetas pritaria Komisijos siūlomoms nuostatoms, įtvirtinančioms valstybių narių priimtas neatidėliotinas apsaugos priemones, kurios taikomos visiems Bendrijos žvejybos laivams, arba priemones, taikomas tik žvejybos laivams su valstybių narių vėliavomis. Todėl siekiant išvengti galimo tam tikrų valstybių narių piktnaudžiavimo, suinteresuotiems subjektams arba nepriklausomoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė patikrinti, ar šios priemonės yra tinkamos ir reikalingos.

4.13

EESRK taip pat mano, jog būtų naudinga, kad valstybės narės ir (arba) regioninės patariamosios tarybos galėtų teikti Komisijai pasiūlymų dėl klausimų, susijusių su į jūrą išmetamų žuvų kiekio mažinimu arba žuvų išmetimo į jūrą sustabdymu ir žvejybos įrankių selektyvumo gerinimo planų parengimu.

4.14

Komitetas taip pat pritaria tam, kad iš pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą taikymo srities būtų pašalintos žvejybos operacijos, vykdomos vien mokslinių tyrimų tikslais, su sąlyga, kad jos vykdomos atitinkamai vėliavos valstybei narei leidus. Tačiau Komitetas nemano, kad mokslinių tyrimų tikslais vykdomos žvejybos operacijos metu žvejybos laive būtinai turi būti pakrantės valstybės narės stebėtojas.

4.15

Galiausiai nuo šiol yra numatytas techninių priemonių veiksmingumo vertinimas, kuriam EESRK be išlygų pritaria. Šis vertinimas bus atliekamas kas penkerius metus ir, atsižvelgdama į šiame dokumente pateiktus duomenis, Komisija Tarybai siūlys visus reikiamus pakeitimus.

Briuselis, 2009 m. vasario 25 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Mario SEPI