18.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 265/6


Nehorizontaliųjų susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės gairės

(2008/C 265/07)

I.   ĮVADAS

1.

2004 m. sausio 20 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (1) (toliau — Susijungimų reglamentas) 2 straipsnyje nustatyta, kad Komisija, atsižvelgdama į Susijungimų reglamentą, turi vertinti koncentracijas ir nustatyti, ar jos suderinamos su bendrąja rinka. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, turi įvertinti, ar koncentracija labai suvaržytų veiksmingą konkurenciją, visų pirma, jei sukuriama ar sustiprinama dominuojanti padėtis bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje.

2.

Šiame dokumente aiškinama, kaip Komisija vertina koncentracijas (2), kai svarstomos įmonės veikia skirtingose atitinkamose rinkose (3). Šiame dokumente minėtos koncentracijos bus vadinamos „nehorizontaliaisiais susijungimais“.

3.

Galima išskirti dvi dideles nehorizontaliųjų susijungimų grupes — vertikaliuosius susijungimus ir mišriuosius susijungimus.

4.

Vertikalieji susijungimai apima įmones, veikiančias skirtinguose tiekimo grandinės lygmenyse. Pavyzdžiui, jei tam tikro produkto gamintojas („tiekėjų įmonė“) susijungia su viena iš jos produkcijos paskirstymo įmonių („vartotojų įmone“), tai vadinama vertikaliuoju susijungimu (4).

5.

Mišrieji susijungimai yra tokie, kai susijungia įmonės, susijusios ryšiais, kurie nėra nei horizontalieji (kaip konkurentės toje pačioje atitinkamoje rinkoje), nei vertikalieji (kaip tiekėjai arba klientai) (5). Šiose gairėse daugiausia dėmesio skiriama glaudžiai susijusiose rinkose veikiančių įmonių susijungimams (pvz., susijungimams, apimantiems vienas kitą papildančių arba tai pačiai produktų grupei priklausančių produktų tiekėjus).

6.

Pranešime dėl horizontaliųjų susijungimų jau pateiktos bendrosios gairės yra svarbios ir nagrinėjant nehorizontaliuosius susijungimus. Šiuo dokumentu siekiama sutelkti dėmesį į konkurencijos klausimus, susijusius su specifinėmis nehorizontaliųjų susijungimų aplinkybėmis. Be to, jame bus išdėstytas Komisijos požiūris į šiomis aplinkybėmis svarbias rinkos dalis ir koncentracijos ribas.

7.

Praktikoje susijungimų poveikis gali būti horizontalus ir nehorizontalus. Pavyzdžiui, taip gali būti tada, kai susijungiančios įmonės ne tik yra susijusios vertikaliaisiais arba mišriaisiais ryšiais, bet taip pat yra arba gali būti viena kitos konkurentės vienoje svarstomoje atitinkamoje rinkoje ar daugiau (6). Tokiu atveju Komisija, vadovaudamasi atitinkamuose pranešimuose nustatytomis gairėmis, įvertins horizontalųjį, vertikalųjį ir (arba) mišrųjį poveikį (7).

8.

Šiame dokumente nustatytos gairės parengtos ir išplėtotos remiantis didėjančia Komisijos patirtimi vertinant nehorizontaliuosius susijungimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 4064/89 nuo jo įsigaliojimo 1990 m. rugsėjo 21 d., šiuo metu galiojantį Susijungimų reglamentą, taip pat remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo praktika. Komisija atskirais atvejais taikys bei toliau plėtos ir tobulins šiame dokumente pateiktus principus. Atsižvelgdama į būsimus pokyčius ir į didėjančią įžvalgą, Komisija gali kai kada patikslinti pranešimą dėl nehorizontaliųjų susijungimų.

9.

Komisijos pateiktas Susijungimų reglamento aiškinimas dėl nehorizontaliųjų susijungimų vertinimo neprieštarauja aiškinimui, kurį gali pateikti Europos Bendrijų Teisingumo Teismas arba Pirmosios instancijos teismas.

II.   APŽVALGA

10.

Veiksminga konkurencija teikia naudos vartotojams, pvz., užtikrina mažas kainas, aukštos kokybės produktus, platų prekių ir paslaugų pasirinkimą ir naujovių diegimą. Komisija, kontroliuodama susijungimus, užkerta kelią susijungimams, kurie, gerokai padidindami įmonių įtaką rinkoje, galėtų atimti iš klientų šią naudą. „Įtakos rinkoje padidėjimas“ reiškia vienos ar kelių įmonių gebėjimą pelningai padidinti kainas, sumažinti prekių tiekimo ir paslaugų teikimo apimtį, pasirinkimą arba kokybę, sumažinti naujovių diegimo apimtis ar kitaip neigiamai paveikti konkurencijos veiksnius (8).

11.

Paprastai nehorizontalieji susijungimai kelia mažesnę grėsmę, kad bus labai suvaržyta veiksminga konkurencija, nei horizontalieji.

12.

Pirma, kitaip nei horizontaliųjų susijungimų atveju, įvykus vertikaliajam arba mišriajam susijungimui tiesioginė susijungiančių įmonių konkurencija toje pačioje atitinkamoje rinkoje nesumažėja (9). Dėl to pagrindinis antikonkurencinio poveikio, būdingo horizontaliajam susijungimui, veiksnys nepasireiškia įvykus vertikaliajam arba mišriajam susijungimui.

13.

Antra, vertikalieji ir mišrieji susijungimai sudaro esmines sąlygas veiksmingumui didėti. Vertikaliesiems ir tam tikriems mišriesiems susijungimams būdinga tai, kad susijusių įmonių veiklos rūšys ir (arba) produktai papildo vienas (viena) kitą (10). Viena (vienas) kitą papildančių veiklos rūšių arba produktų integracija vienoje įmonėje gali gerokai padidinti veiksmingumą ir skatinti konkurenciją. Pavyzdžiui, jei ryšiai yra vertikalūs, dėl papildomumo sumažėję vartotojų įmonių taikomi produkcijos antkainiai turės įtakos ir tiekėjų įmonių produkcijos paklausos didėjimui. Dalį su šiuo paklausos didėjimu susijusios naudos gaus tiekėjų įmonės. Integruota įmonė atsižvelgs į šią naudą. Taigi vertikali integracija gali labiau paskatinti mažinti kainas ir didinti gamybos apimtį, nes integruota įmonė gali gauti didesnę naudos dalį. Tai dažnai vadinama „dvigubų antkainių gavimu“. Taip pat ir kitokios pastangos padidinti pardavimų apimtį vienu lygmeniu (pvz., pagerinti paslaugas arba paspartinti naujovių diegimą) gali duoti didesnį atlygį integruotai įmonei, kuri atsižvelgia į kitais lygmenimis gaunamą naudą.

14.

Be to, integracija gali sumažinti sandorių kaštus ir sudaryti sąlygas geriau koordinuoti produktų konstrukciją, gamybos proceso organizavimą ir produktų pardavimo būdą. Taip pat ir susijungimai, galintys apimti tai pačiai grupei ar paketui priklausančius produktus, paprastai parduodamus tai pačiai klientų grupei (ar tai būtų vienas kitą papildantys produktai, ar ne), gali padidinti klientų gaunamą naudą, pvz., sudaryti jiems galimybę apsipirkti vienoje vietoje.

15.

Tačiau tam tikromis aplinkybėmis nehorizontalieji susijungimai gali labai suvaržyti veiksmingą konkurenciją, visų pirma, jei sukuriama arba sustiprinama dominuojanti padėtis. Iš esmės taip yra todėl, kad nehorizontalusis susijungimas gali pakeisti susijungiančių įmonių ir jų konkurentų gebėjimą bei paskatą konkuruoti, pakenkiant vartotojams.

16.

Konkurenciją reguliuojančiuose teisės aktuose sąvoka „vartotojai“ apima tarpinius ir galutinius vartotojus (11). Jei tarpiniai klientai yra arba gali būti susijungusių šalių konkurentai, Komisija daugiausia dėmesio skiria susijungimo poveikiui klientams, kuriems susijungusioji įmonė ir šie konkurentai parduoda savo prekes ir (arba) paslaugas. Todėl vien tai, kad susijungimas yra nenaudingas konkurentams, dar nėra problema. Svarbu atsižvelgti į poveikį veiksmingai konkurencijai, o ne tik konkurentams, veikiantiems tuo pačiu tiekimo grandinės lygmeniu (12). Pirmiausia tai, kad konkurentams gali pakenkti dėl susijungimo padidėjęs veiksmingumas, nėra pagrindas nerimauti dėl konkurencijos.

17.

Yra du pagrindiniai būdai, kuriais nehorizontalieji susijungimai gali labai pakenkti veiksmingai konkurencijai: nekoordinuojami padariniai ir koordinuojami padariniai (13).

18.

Iš esmės nekoordinuojami padariniai gali atsirasti, jei dėl horizontaliųjų susijungimų yra ribojamos galimybės. Šiame dokumente sąvoka „galimybių ribojimas“ bus vartojama apibūdinti atvejams, kai dėl susijungimo yra suvaržoma įmonių, kurios yra arba gali būti susijungusiosios įmonės konkurentės, galimybė naudotis ištekliais arba patekti į rinkas arba kai tokia galimybė atimama, taip mažinant šių įmonių gebėjimą ir (arba) paskatą konkuruoti. Dėl tokio galimybių ribojimo susijungiančiosios įmonės ir, galimas daiktas, kai kurie jų konkurentai gali įgyti galimybę pelningai padidinti kainą vartotojams (14). Tokie atvejai gali labai suvaržyti veiksmingą konkurenciją, todėl toliau vadinami „antikonkurenciniu galimybių ribojimu“.

19.

Koordinuojami padariniai atsiranda, kai dėl susijungimo konkurencijos pobūdis pasikeičia taip, kad įmonės, anksčiau nekoordinavusios savo veiksmų, dabar daug labiau linkusios koordinuoti kainų kėlimą arba kitaip kenkti veiksmingai konkurencijai. Be to, susijungimas gali padėti koordinuoti veiksmus, padaryti koordinavimą stabilesnį ar veiksmingesnį įmonėms, kurios iki susijungimo koordinavo veiksmus.

20.

Komisija, vertindama susijungimo padarinius konkurencijai, lygina konkurencijos sąlygas, kurios susidarytų dėl susijungimo, apie kurį pranešta, su sąlygomis, kurios vyrautų, jei susijungimas neįvyktų (15). Susijungiant esančios konkurencijos sąlygos dažniausiai yra tinkamas atskaitos taškas susijungimo padariniams vertinti. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis Komisija atsižvelgs į būsimus rinkos pokyčius, kuriuos galima pagrįstai prognozuoti. Svarstydama, koks yra tinkamas atskaitos taškas, ji pirmiausia gali atsižvelgti į galimą kitų įmonių atėjimą į rinką arba išėjimą iš jos, jei susijungimas neįvyktų. Komisija gali atsižvelgti į būsimus rinkos pokyčius dėl numatomų teisės aktų pakeitimų (16).

21.

Komisija vertindama svarstys galimus antikonkurencinius padarinius, kylančius dėl susijungimo, ir galimus konkurenciją skatinančius padarinius, kylančius dėl pagrįsto veiksmingumo padidėjimo, teikiančio naudą vartotojams (17). Komisija, siekdama nustatyti, kurie iš minėtų padarinių yra labiausiai tikėtini, nagrinėja įvairias priežasčių ir pasekmių grandines. Kuo greitesni ir aiškesni numatomi antikonkurenciniai susijungimo padariniai, tuo labiau tikėtina, kad jie kels Komisijos susirūpinimą dėl konkurencijos. Panašiai galima teigti, kad kuo greitesni ir aiškesni konkurenciją skatinantys susijungimo padariniai, tuo labiau tikėtina, kad Komisija padarys išvadą, jog jie kompensuoja antikonkurencinius padarinius.

22.

Šiame dokumente aprašomi pagrindiniai scenarijai, kaip, įvykus vertikaliajam susijungimui, gali būti pakenkta konkurencijai ir kaip gali didėti veiksmingumas, o vėliau aprašomi pagrindiniai mišriajam susijungimui būdingi scenarijai.

III.   RINKOS DALIS IR KONCENTRACIJOS LYGIAI

23.

Nehorizontalieji susijungimai nekelia grėsmės veiksmingai konkurencijai, išskyrus atvejus, kai susijungusioji įmonė bent vienoje iš svarstomų rinkų turi didelę įtaką (tačiau nebūtinai tokią, kad įgytų dominuojančią padėtį). Komisija išnagrinės šį klausimą prieš vertindama susijungimo poveikį konkurencijai.

24.

Rinkos dalys ir koncentracijos lygiai yra pirmieji naudingi susijungiančiųjų šalių ir jų konkurentų įtakos rinkoje ir konkurencinės svarbos rodikliai (18).

25.

Koordinuojami arba nekoordinuojami horizontalieji susijungimai Komisijai veikiausiai nekels susirūpinimo, jei po susijungimo naujos įmonės dalis kiekvienoje svarstomoje rinkoje bus mažesnė kaip 30 % (19), o po susijungimo apskaičiuotas HHI — mažesnis kaip 2000.

26.

Praktikoje Komisija išsamiai nenagrinės tokių susijungimų, išskyrus ypatingus atvejus, pvz., kai pasireikš vienas iš toliau nurodytų veiksnių arba daugiau:

a)

viena iš susijungimo šalių yra įmonė, kuri netrukus gali labai išsiplėsti, pvz., dėl neseniai įdiegtų naujovių;

b)

rinkos dalyviai turi daug kelių įmonių akcijų arba aktyviai dalyvauja valdant kelias įmones;

c)

labai tikėtina, kad viena iš susijungiančiųjų įmonių gali sužlugdyti veiksmų koordinavimą;

d)

yra buvusio ar esamo koordinavimo arba pagalbinių veiksmų požymių.

27.

Komisija taikys pirmiau minėtą rinkos dalį ir HHI ribas kaip pirminius rodiklius, kad nėra pavojaus konkurencijai. Tačiau šios ribos nėra pagrindas daryti teisinių prielaidų. Komisijos nuomone, šiuo atveju mažiau dera nurodyti rinkos dalis arba koncentracijos lygius, kuriuos viršijus būtų galima manyti, kad kilo pavojus konkurencijai, nes didelės įtakos bent vienoje iš svarstomų rinkų turėjimas yra būtina, bet nepakankama pakenkimo konkurencijai sąlyga (20).

IV.   VERTIKALIEJI SUSIJUNGIMAI

28.

Šiame skyriuje nustatomi Komisijos vertikaliųjų susijungimų analizės principai. Komisija vertindama svarstys galimus antikonkurencinius padarinius, kylančius dėl vertikalių susijungimų, ir galimus konkurenciją skatinančius padarinius, kylančius dėl šalių pagrįsto veiksmingumo padidėjimo.

A.   Nekoordinuojami padariniai: galimybių ribojimas

29.

Sakoma, kad dėl susijungimo ribojamos galimybės, jei suvaržoma įmonių, kurios yra arba gali būti susijungusiosios įmonės konkurentės, galimybė naudotis ištekliais arba patekti į rinkas arba kai tokia galimybė atimama, taip mažinant šių įmonių gebėjimą ir (arba) paskatą konkuruoti. Toks galimybių ribojimas gali atgrasyti konkurentus nuo atėjimo į rinką ar plėtimosi joje arba gali paskatinti juos pasitraukti iš rinkos. Todėl gali būti nustatyta, jog galimybės yra ribojamos, net ir tuo atveju, kai konkurentai, kurių galimybės yra ribojamos, nėra priversti pasitraukti iš rinkos: pakanka, kad konkurentai netektų palankių sąlygų ir dėl to konkuruotų ne taip veiksmingai. Laikoma, kad toks galimybių ribojimas kenkia konkurencijai, jei susijungiančiosios įmonės ir, galimas daiktas, kai kurie jų konkurentai dėl šio galimybių ribojimo įgyja galimybę pelningai padidinti kainą vartotojams (21).

30.

Galima išskirti du galimybių ribojimo būdus. Pirmuoju atveju tikėtina, kad dėl susijungimo padidės konkuruojančių vartotojų įmonių išlaidos ir kad tai apribos jų galimybes naudotis svarbiais ištekliais (galimybės naudotis ištekliais ribojimas). Antruoju atveju tikėtina, kad dėl susijungimo bus ribojama konkuruojančių tiekėjų įmonių galimybė turėti pakankamai klientų (galimybės turėti klientų ribojimas) (22).

1.   Galimybės naudotis ištekliais ribojimas

31.

Galimybė naudotis ištekliais bus ribojama tokiu atveju, jei tikėtina, kad susijungusioji įmonė po susijungimo varžys galimybę įsigyti produktų arba gauti paslaugų, kuriuos (-ias) ji būtų tiekusi (teikusi), jei susijungimas nebūtų įvykęs, ir taip padidins su ja konkuruojančių vartotojų įmonių išlaidas, mažindama šių įmonių galimybes naudotis ištekliais panašiomis kainomis ir sąlygomis, kokios būtų, jei susijungimas nebūtų įvykęs. Dėl to gali būti, kad susijungusioji įmonė pelningai padidins kainą vartotojams ir dėl to labai pakenks veiksmingai konkurencijai. Kaip jau minėta, kad galimybės naudotis ištekliais ribojimas pakenktų vartotojams, nebūtina, jog susijungusiosios įmonės konkurentai būtų priversti pasitraukti iš rinkos. Svarbu įvertinti, ar dėl padidėjusių išteklių kainų padidės kainos vartotojams. Tačiau jei dėl susijungimo padidėtų veiksmingumas, gali būti, kad susijungusioji įmonė sumažins kainą, taigi galiausiai gali būti, kad poveikio vartotojams nebus padaryta arba kad šis poveikis bus teigiamas. Šio mechanizmo grafinė schema pateikta 1 paveiksle.

1 paveikslas

Galimybės naudotis ištekliais ribojimas

Image

32.

Komisija, vertindama tikimybę, kad pakenkiant konkurencijai bus ribojama galimybė naudotis ištekliais, nagrinėja, pirma, ar susijungusioji įmonė po susijungimo galės gerokai riboti galimybę naudotis ištekliais, antra, ar ji turės paskatą taip elgtis, ir, trečia, ar pasirinkta galimybės naudotis ištekliais ribojimo strategija labai pakenks konkurencijai vartotojų rinkoje (23). Šie veiksniai dažnai nagrinėjami kartu, nes yra glaudžiai susiję.

A.   Gebėjimas riboti galimybę naudotis ištekliais (24)

33.

Galimybė naudotis ištekliais gali būti ribojama įvairiais būdais. Susijungusioji įmonė gali nuspręsti nebendradarbiauti su įmonėmis, kurios yra arba gali būti konkurentės vertikaliai susijusioje rinkoje. Susijungusioji įmonė taip pat gali nuspręsti riboti išteklių tiekimą ir (arba) padidinti jų kainą konkurentams, ir (arba) kitaip sudaryti tokias tiekimo sąlygas, kurios būtų ne tokios palankios, palyginti su tomis, kurios būtų, jei susijungimas nebūtų įvykęs (25). Be to, susijungusioji įmonė gali nuspręsti naujoje įmonėje taikyti tam tikrą technologiją, kuri būtų nesuderinama su konkuruojančių įmonių pasirinktomis technologijomis (26). Galimybė naudotis ištekliais gali būti ribojama ir subtilesniais būdais, pvz., pabloginant tiekiamų išteklių kokybę (27). Vertindama Komisija gali apsvarstyti įvairias galimas alternatyvias arba papildomas strategijas.

34.

Galimybės naudotis ištekliais ribojimas gali kelti susirūpinimą dėl konkurencijos tik tuo atveju, jei ištekliai yra svarbūs gaminant tam tikrą vartotojų įmonių produktą (28). Pavyzdžiui, taip būtų, jei svarstomų išteklių įsigijimo išlaidos, palyginti su vartotojų įmonių gaminamo produkto kaina, būtų gana didelės. Be išlaidų, ištekliai taip pat gali būti gana svarbūs dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, ištekliai gali būti labai svarbi sudedamoji dalis, be kurios vartotojų įmonių gaminamo produkto negalima pagaminti arba veiksmingai parduoti rinkoje (29), arba šie ištekliai gali būti svarbus vartotojų įmonių gaminamų produktų diferencijavimo veiksnys (30). Be to, perėjimo prie alternatyvių išteklių išlaidos gali būti gana didelės.

35.

Kad galimybės naudotis ištekliais ribojimas keltų susirūpinimą, vertikaliai integruota susijungusioji įmonė turi turėti gana didelę įtaką tiekėjų rinkoje. Tik tokiomis aplinkybėmis galima tikėtis, kad susijungusioji įmonė turės didelę įtaką konkurencijos sąlygoms tiekėjų rinkoje, taigi, galimas daiktas, ir vartotojų rinkoje vyraujančioms kainoms bei tiekimo sąlygoms.

36.

Susijungusioji įmonė gebės riboti konkuruojančių vartotojų įmonių galimybes tik tuo atveju, jei, apribojusi galimybę naudotis jos pačios tiekiamais produktais ir teikiamomis paslaugomis, ji galės apriboti vartotojų įmonių galimybę apskritai naudotis ištekliais dėl didelės jų kainos ar netinkamos kokybės. Taip gali būti tokiu atveju, kai kiti tiekėjai ne tokie veiksmingi, siūlo ne tokias paklausias alternatyvas arba, reaguodami į pasiūlos ribojimą, nesugeba padidinti gamybos apimties, pvz., dėl riboto pajėgumo arba dažniausiai dėl to, kad didinant gamybos apimtį, mažėja pelningumas (31). Be to, jei susijungusioji įmonė ir nepriklausomi išteklių tiekėjai yra sudarę išskirtines sutartis, tai gali riboti konkurentų vartotojų rinkose galimybes gauti reikiamų išteklių.

37.

Nustatant, kokiu mastu gali būti ribojama galimybė naudotis ištekliais, reikia atsižvelgti į tai, kad dėl susijungusiosios įmonės sprendimo naudoti jos padalinio tiekėjų rinkoje siūlomus išteklius, taip pat gali būti mažiau išnaudojamas kitų išteklių tiekėjų, iš kurių padalinys vartotojų rinkoje anksčiau pirkdavo išteklius, pajėgumas. Gali būti, kad dėl susijungimo pasikeis tik konkuruojančių įmonių pirkimo modelis.

38.

Jei konkurencija išteklių rinkoje yra oligopolinė, dėl susijungusiosios įmonės sprendimo riboti galimybę įsigyti jos tiekiamų išteklių mažėja konkurencinis spaudimas kitiems išteklių tiekėjams, todėl jie gali padidinti išteklių kainą neintegruotiems konkurentams vartotojų rinkoje. Iš esmės, jei susijungusioji įmonė riboja galimybę naudotis ištekliais, jos konkurentams vartotojų rinkoje gali padidėti nevertikaliai integruotų tiekėjų įtaka rinkoje (32). Kuo mažiau skiriasi susijungusiosios įmonės ir kitų tiekėjų įmonių produktai ir kuo didesnė tiekėjų įmonių koncentracija, tuo labiau padidės ši trečiųjų šalių įtaka rinkoje. Tačiau mėginimas didinti išteklių kainą gali būti nesėkmingas, jei nepriklausomi išteklių tiekėjai, susidūrę su savo produktų paklausos (susijungusiosios įmonės padalinio vartotojų rinkoje arba nepriklausomų vartotojų įmonių) mažėjimu, reaguos taikydami agresyvesnę kainodarą (33).

39.

Vertindama Komisija, remdamasi turima informacija, svarstys, ar esama veiksmingų ir tuo laiku tinkamų atsakomųjų strategijų, kurias galėtų taikyti konkuruojančios įmonės. Šios atsakomosios strategijos apima galimybę pakeisti savo gamybą taip, kad ji mažiau priklausytų nuo svarstomų išteklių, arba pagalbą naujų tiekėjų įmonių atėjimui į rinką.

B.   Paskata riboti galimybę naudotis ištekliais

40.

Paskata riboti galimybę naudotis ištekliais priklauso nuo to, kiek toks ribojimas būtų pelningas. Vertikaliai integruota įmonė atsižvelgs ne tik į tai, kokią įtaką jos išteklių tiekimas konkurentams vartotojų rinkoje daro jos padalinio tiekėjų rinkoje pelnui, bet ir į tai, kokią įtaką tai daro jos padaliniui vartotojų rinkoje. Iš esmės susijungusioji įmonė turi rasti kompromisą tarp tiekėjų rinkoje dėl mažesnės išteklių pardavimo įmonėms, kurios yra arba gali būti jos konkurentės, apimties sumažėjusio pelno ir pelno prieaugio, kurį trumpu arba ilgu laikotarpiu lems pardavimų vartotojų įmonėms apimties didinimas arba, galimas daiktas, galimybė padidinti kainas vartotojams.

41.

Kompromisinis sprendimas veikiausiai priklausys nuo to, kokį pelną susijungusioji įmonė gauna tiekėjų rinkoje ir kokį — vartotojų rinkoje (34). Kitiems veiksniams nesikeičiant, kuo mažesnis pelningumas tiekėjų rinkoje, tuo mažesnis nuostolis dėl išteklių pardavimo apimties ribojimo. Panašiai galima teigti, kad kuo didesnis pelningumas vartotojų rinkoje, tuo didesnis bus pelno prieaugis dėl vartotojų rinkos dalies augimo, atimant tam tikrą rinkos dalį iš konkurentų, kurių galimybė naudotis ištekliais yra ribojama (35).

42.

Integruotos įmonės paskata didinti konkurentų išlaidas priklauso ir nuo to, kiek tikėtina, kad paklausa vartotojų rinkoje bus nukreipta nuo konkurentų, kurių galimybė naudotis ištekliais buvo apribota, taip pat nuo to, kokią šios nukreiptos paklausos dalį integruotos įmonės padalinys vartotojų rinkoje gali perimti (36). Paprastai ši dalis tuo didesnė, kuo mažiau vartotojų įmonės, kurių galimybė naudotis ištekliais nėra ribojama, varžys susijungusiosios įmonės pajėgumą ir kuo susijungusiosios įmonės ir įmonių, kurių galimybė naudotis ištekliais yra ribojama, produktai bus artimesni pakaitalai. Be to, poveikis paklausai vartotojų rinkoje didesnis, kai ribojami ištekliai yra susiję su didele konkuruojančių vartotojų įmonių išlaidų dalimi arba kai šie ištekliai yra labai svarbi sudedamoji vartotojų įmonių gaminamo produkto dalis (37).

43.

Paskata riboti įmonių, kurios yra arba gali būti konkurentės, galimybes naudotis ištekliais taip pat gali priklausyti nuo to, kiek integruotos įmonės padalinys, taikydamas konkurentų išlaidų didinimo strategiją, vartotojų rinkoje gali tikėtis gauti naudos iš didesnių kainų vartotojų rinkoje (38). Kuo didesnę vartotojų rinkos dalį užima susijungusioji įmonė, tuo didesnė pardavimų apimtis, kuriai galima taikyti didesnius antkainius (39).

44.

Monopolinė tiekėjų įmonė, jau turinti galimybę gauti visą įmanomą pelną vertikaliai susijusiose rinkose, po vertikaliojo susijungimo gali neturėti paskatų riboti konkurentų galimybę naudotis ištekliais. Galimybė iš vartotojų gauti visą įmanomą pelną neįgyjama vien dėl to, kad užimama labai didelė rinkos dalis (40). Kad būtų galima padaryti tokią išvadą, būtina išsamiau ištirti esamus ir būsimus ribojimus, kuriuos patiria monopolinė įmonė. Jei nėra galimybės gauti visą įmanomą pelną, vertikalusis susijungimas, net jei jis apima monopolinę tiekėjų įmonę, gali suteikti susijungusiai įmonei paskatą didinti konkurentų vartotojų rinkoje išlaidas ir taip mažinti konkurencinį spaudimą, kurį šios įmonės nukreipia į susijungusiąją įmonę vartotojų rinkoje.

45.

Komisija, vertindama tikėtinas susijungusios įmonės paskatas, gali atsižvelgti į įvairias aplinkybes, pvz., susijungusiosios įmonės nuosavybės struktūrą (41), praeityje rinkoje taikytų strategijų pobūdį (42) arba vidaus strateginių dokumentų, pvz., verslo planų, turinį.

46.

Be to, jei susijungusiajai įmonei, norinčiai riboti galimybę naudotis ištekliais, svarbu laikytis tam tikro elgsenos modelio, Komisija nagrinėja paskatą taikyti tokį elgsenos modelį ir veiksnius, galinčius sumažinti arba netgi panaikinti šias paskatas, neatmetant galimybės, kad tokia elgsena yra neteisėta. Elgsena gali būti neteisėta inter alia atsižvelgiant į konkurencijos taisykles arba tam tikram sektoriui ES ar nacionaliniu lygmeniu taikomas taisykles. Tačiau, atliekant šį vertinimą, nebūtina išsamiai ir smulkiai nagrinėti įvairių teisinių sistemų nuostatų, kurios gali būti taikomos, ir pagal jas taikomos teisėtvarkos politikos (43). Be to, gali būti, kad elgsenos neteisėtumas tik tam tikromis aplinkybėmis gerokai atgrasys susijungusiąją įmonę nuo tokių veiksmų. Pirmiausia Komisija, remdamasi suvestine analize, svarstys: i) kiek tikėtina, kad ši elgsena pagal Bendrijos teisę bus aiškiai neteisėta arba kad yra labai didelė tokio neteisėtumo galimybė (44); ii) kiek tikėtina, kad ši neteisėta elgsena gali būti atskleista (45); ir iii) taikytinas nuobaudas.

C.   Tikėtinas bendras poveikis veiksmingai konkurencijai

47.

Apskritai dėl susijungimo pavojus konkurencijai kils tada, kai dėl galimybės naudotis ištekliais ribojimo padidės kainos ir tai labai pakenks veiksmingai konkurencijai.

48.

Pirma, antikonkurencinis galimybės naudotis ištekliais ribojimas galimas tada, kai vertikalusis susijungimas suteikia galimybę susijungiančiosioms šalims padidinti konkurentų vartotojų rinkoje išlaidas ir taip padidinti spaudimą tiekėjų įmonėms dėl jų pardavimo kainų. Kad būtų galima laikyti, jog buvo labai pakenkta veiksmingai konkurencijai, paprastai reikia, kad įmonės, kurių galimybė naudotis ištekliais ribojama, būtų gana svarbios konkurentės vartotojų rinkoje. Kuo didesnė santykinė konkurentų, kurių galimybė naudotis ištekliais vartotojų rinkoje bus ribojama, dalis, tuo labiau tikėtina, kad dėl susijungimo labai padidės kainos vartotojų rinkoje ir kad dėl to joje bus labai varžoma veiksminga konkurencija (46). Nors tam tikra įmonė, palyginti su kitais rinkos dalyviais, užima gana nedidelę rinkos dalį, jos vaidmuo, palyginti su kitais dalyviais, gali būti svarbus (47), pvz., dėl to, kad ji yra artima vertikaliai integruotos įmonės konkurentė, arba dėl to, kad ji yra ypač agresyvi konkurentė.

49.

Antra, veiksmingą konkurenciją gali labai suvaržyti kliūčių pereiti pas galimus konkurentus sudarymas (48). Vertikalus susijungimas gali riboti galimą konkurenciją vartotojų rinkoje, jei tikėtina, kad susijungusioji įmonė netieks išteklių galimiems naujiems vartotojų rinkos dalyviams arba tieks juos ne tokiomis palankiomis sąlygomis, palyginti su tomis, kurios būtų, jei susijungimas neįvyktų. Vien tai, kad yra tikimybė, jog susijungusioji įmonė po susijungimo įgyvendins ribojimo strategiją, jau gali labai atbaidyti galimus naujus rinkos dalyvius (49). Veiksmingai konkurencijai vartotojų rinkoje gali labai pakenkti atėjimo į rinką kliūčių didinimas, ypač jei dėl galimybės naudotis ištekliais ribojimo šie galimi konkurentai turės patekti ir į tiekėjų, ir vartotojų rinkas, norėdami veiksmingai konkuruoti kurioje nors rinkoje. Ypač didelis pavojus, kad bus didinamos kliūtys patekti į rinką, gresia pramonės šakose, kurios tampa atviros konkurencijai arba iš kurių tikimasi, kad jos taps tokios artimoje ateityje (50).

50.

Jei vartotojų rinkoje lieka gana daug stiprių konkurentų, kurių išlaidos veikiausiai nepadidės, pvz., dėl to, kad jie patys yra vertikaliai integruoti (51) arba gali pereiti prie tinkamų alternatyvių išteklių, šių įmonių konkurencinė veikla gali labai suvaržyti susijungusiąją įmonę ir neleisti, kad produkcijos kainos taptų didesnės nei buvo iki susijungimo.

51.

Be to, poveikį konkurencijai vartotojų rinkoje būtina vertinti atsižvelgiant į kompensacinius veiksnius, pvz., pirkėjo įtaką (52) arba tikimybę, kad veiksminga konkurencija bus išlaikyta į tiekėjų rinką atėjus naujiems dalyviams (53).

52.

Be to, poveikį konkurencijai reikia vertinti atsižvelgiant į susijungiančiųjų šalių pateiktus didesnio veiksmingumo įrodymus (54). Komisija gali nuspręsti, kad dėl didesnio veiksmingumo, kurį lėmė susijungimas, nėra pagrindo pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 3 dalį paskelbti susijungimą nesuderinamu su bendrąja rinka. Taip bus tuo atveju, kai Komisija, remdamasi pakankamais įrodymais, galės padaryti išvadą, kad dėl susijungimo padidėjęs veiksmingumas gali sustiprinti susijungusiosios įmonės gebėjimą ir paskatą skatinti konkurenciją vartotojų naudai ir taip kompensuoti kitais atžvilgiais galimą neigiamą susijungimo poveikį konkurencijai.

53.

Komisija, vertindama su nehorizontaliaisiais susijungimais susijusį veiksmingumą, taiko Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų VII skirsnyje jau nustatytus principus. Pirmiausia Komisija, vertindama susijungimą ir atsižvelgdama į pareiškimus dėl didesnio veiksmingumo, turi įsitikinti, kad šis veiksmingumas yra naudingas vartotojams, tiesiogiai susijęs su susijungimu ir patikrinamas. Turi būti įvykdytos visos šios sąlygos (55).

54.

Vertikalieji susijungimai dėl tam tikrų priežasčių gali skatinti veiksmingumą; šių priežasčių sąrašas nėra išsamus.

55.

Pirmiausia vertikalusis susijungimas sudaro galimybę susijungusiajai įmonei pačiai gauti iki tol taikytą dvigubą antkainį, kuris iki susijungimo susidarydavo abiem šalims savarankiškai nustatant kainas (56). Atsižvelgiant į rinkos sąlygas, bendro antkainio mažinimas (palyginti su padėtimi, kai abiem lygmenimis priimami kainodaros sprendimai nėra derinami) gali suteikti vertikaliai integruotai įmonei galimybę padidinti produkcijos tiekimo vartotojų įmonėms apimtį (57).

56.

Be to, vertikalusis susijungimas gali suteikti šalims galimybę geriau koordinuoti gamybą bei paskirstymą ir taip sumažinti atsargų valdymo išlaidas.

57.

Apskritai vertikalusis susijungimas gali suvienodinti šalių paskatas investuoti į naujus produktus, naujus gamybos procesus ir produktų rinkodarą. Pavyzdžiui, jei iki susijungimo vartotojų rinkoje dirbanti paskirstymo įmonė nenorėjo investuoti į reklamą ir klientų informavimą apie tiekėjų įmonės produktų kokybę, nes tokia investicija būtų buvusi naudinga ir kitų vartotojų įmonių pardavimams, įmonių susijungimas gali sumažinti tokios paskatos nebuvimo problemas.

2.   Galimybės turėti klientų ribojimas

58.

Galimybė turėti klientų gali būti ribojama tiekėjui susijungus su svarbiu klientu vartotojų rinkoje (58). Veikdama vartotojų rinkoje susijungusioji įmonė gali riboti įmonių, kurios yra arba gali būti konkurentės tiekėjų rinkoje (išteklių rinkoje), galimybę turėti pakankamai klientų ir sumažinti jų gebėjimą arba paskatą konkuruoti. Savo ruožtu dėl to gali padidėti konkurentų vartotojų rinkoje išlaidos, nes jiems taps sunkiau įsigyti išteklių panašiomis kainomis ir sąlygomis, kokios būtų, jei susijungimas nebūtų įvykęs. Tai gali suteikti susijungusiajai įmonei galimybę pelningai nustatyti didesnes kainas vartotojų rinkoje. Tačiau jei dėl susijungimo padidėtų veiksmingumas, gali būti, kad susijungusioji įmonė sumažins kainą, taigi galiausiai neigiamas poveikis vartotojams gali ir nebūti padarytas. Taigi, kad galimybės turėti klientų ribojimas pakenktų vartotojams, nebūtina, jog susijungusiosios įmonės konkurentai būtų priversti pasitraukti iš rinkos. Svarbu įvertinti, ar dėl padidėjusių išteklių kainų nusistovės didesnės kainos vartotojams. Šio mechanizmo grafinė schema pateikta 2 paveiksle.

2 paveikslas

Galimybės turėti klientų ribojimas

Image

59.

Komisija, vertindama antikonkurencinio galimybės turėti klientų ribojimo scenarijų, nagrinėja, pirma, ar susijungusioji įmonė vartotojų rinkose būtų pajėgi riboti galimybę patekti į vartotojų rinkas, mažiau pirkdama iš konkurentų tiekėjų rinkoje, antra, ar ji turėtų paskatą mažiau pirkti tiekėjų rinkoje, ir, trečia, ar galimybės turėti klientų ribojimo strategija labai pakenktų vartotojams vartotojų rinkoje (59).

A.   Gebėjimas riboti galimybę patekti į vartotojų rinkas

60.

Vertikalusis susijungimas gali paveikti konkurentus tiekėjų rinkoje — padidinti jų patekimo pas klientus vartotojų rinkoje išlaidas arba riboti galimybę turėti daug klientų. Galimybė turėti klientų gali būti ribojama įvairiais būdais. Pavyzdžiui, susijungusioji įmonė gali nuspręsti pirkti visas jai reikalingas prekes ar paslaugas iš savo padalinio tiekėjų rinkoje ir dėl to gali nustoti pirkti iš konkurentų tiekėjų rinkoje. Be to, ji gali mažiau pirkti iš konkurentų tiekėjų rinkoje arba pirkti iš jų ne tokiomis palankiomis sąlygomis, palyginti su tomis, kokios būtų, jei susijungimas nebūtų įvykęs (60).

61.

Komisija, svarstydama, ar susijungusioji įmonė turėtų galimybę riboti galimybę patekti į vartotojų rinkas, nagrinėja, ar (esami arba galimi) konkurentai tiekėjų rinkoje turi pakankamai ekonominių alternatyvų vartotojų rinkoje parduoti savo produkciją (61). Kad galimybės turėti klientų ribojimas keltų susirūpinimą, vertikalusis susijungimas turi apimti įmonę, kuri yra svarbus klientas, turintis didelę įtaką vartotojų rinkoje (62). Ir priešingai, jei šiuo metu yra arba ateityje bus pakankamai daug klientų, kurie veikiausiai pereis pas nepriklausomus tiekėjus, Komisija, atsižvelgdama į tai, veikiausiai nekels klausimo dėl pavojaus konkurencijai (63).

62.

Dėl galimybės turėti klientų ribojimo gali padidėti išteklių kainos, visų pirma jei išteklių rinkoje esama didelės masto ar apimties ekonomijos arba jei paklausai būdingas tinklinis poveikis (64). Dažniausiai tokiomis aplinkybėmis įmonių, kurios yra arba gali būti konkurentės tiekėjų rinkoje, galimybė konkuruoti gali būti suvaržyta.

63.

Pavyzdžiui, dėl galimybės turėti klientų ribojimo išteklių kainos gali padidėti tuo atveju, jei dabartinių konkurentų tiekėjų rinkoje veiklos mastai užtikrina tik minimalų veiksmingumą arba nedaug viršija minimalaus veiksmingumo ribą. Tiek pat, kiek dėl galimybės turėti klientų ribojimo ir atitinkamai mažesnės produkcijos pardavimų apimties konkurentams tiekėjų rinkoje padidėja kintamos gamybos išlaidos, gali padidėti ir spaudimas tiekėjų įmonėms dėl kainų, kurias jos nustato savo klientams, veikiantiems vartotojų rinkoje.

64.

Jei esama masto arba apimties ekonomijos, dėl galimybės turėti klientų ribojimo ir gerokai sumažėjusių galimybių gauti pajamų tiekėjų rinka gali tapti nepatraukli galimiems naujiems rinkos dalyviams. Jei galimybės turėti klientų ribojimas veiksmingai atbaido galimus naujus rinkos dalyvius, išteklių kainos gali išlikti didesnės nei tuo atveju, jei tokio ribojimo nebūtų, todėl gali padidėti susijungusiosios įmonės konkurentų vartotojų rinkoje išteklių įsigijimo išlaidos.

65.

Be to, jei galimybės turėti klientų ribojimas pirmiausia turi įtakos konkuruojančių tiekėjų įmonių pajamų srautams, dėl to gali labai sumažėti jų gebėjimas ir paskata investuoti į išlaidų mažinimą, mokslinius tyrimus ir plėtrą bei produktų kokybę (65). Dėl to gali sumažėti jų gebėjimas konkuruoti tolimoje ateityje ir, galimas daiktas, tai netgi gali būti jų pasitraukimo iš rinkos priežastis.

66.

Vertindama Komisija gali atsižvelgti į tai, ar yra kitų rinkų, kuriose galima įvairiai panaudoti išteklius. Jei ribojama galimybė patekti į didelę vartotojų rinkos dalį, tiekėjų įmonei gali nepavykti pasiekti veiksmingos veiklos apimties, be to, ji gali patirti didesnių veiklos išlaidų ir kitoje (-ose) rinkoje (-ose). Ir atvirkščiai, tiekėjų įmonė gali ir toliau veiksmingai dirbti, jei ji, nepatirdama gerokai didesnių išlaidų, randa kitokių būdų, kaip panaudoti išteklius, arba randa šalutinių rinkų jiems panaudoti.

67.

Vertindama Komisija, remdamasi turima informacija, svarstys, ar esama veiksmingų ir tuo laiku tinkamų ilgalaikių atsakomųjų strategijų, kurias konkuruojančios įmonės galėtų taikyti. Šios atsakomosios strategijos apima galimybę, kad konkurentai tiekėjų rinkose nuspręs, taikydami agresyvesnę kainodarą, išlaikyti pardavimų apimtį vartotojų rinkoje, taip mažindami galimybių ribojimo poveikį (66).

B.   Paskata riboti galimybę patekti į vartotojų rinkas

68.

Paskata riboti galimybę patekti į vartotojų rinkas priklauso nuo to, kiek toks ribojimas būtų pelningas. Susijungusioji įmonė turi rasti kompromisą tarp galimų išlaidų, susijusių su atsisakymu įsigyti produktus iš konkuruojančių tiekėjų įmonių, ir galimos naudos, kurią gautų taip elgdamasi, nes, pavyzdžiui, tai sudarytų susijungusiajai įmonei galimybę padidinti kainą tiekėjų arba vartotojų rinkose.

69.

Su pirkimo iš konkurentų tiekėjų rinkoje apimties mažinimu susijusios išlaidos yra didesnės, kai integruotos įmonės padalinys tiekėjų rinkoje dirba ne taip veiksmingai kaip tiekėjai, kurių galimybė patekti į rinką ribojama. Be to, šios išlaidos yra didesnės tada, kai susijungusiosios įmonės padalinio tiekėjų rinkoje pajėgumas yra ribotas arba kai konkurentų produktai dėl jų diferenciacijos yra patrauklesni.

70.

Paskata riboti galimybę turėti klientų taip pat priklauso nuo to, kiek naudos susijungusiosios įmonės padalinys tiekėjų rinkoje, apribojęs konkurentų tiekėjų rinkoje galimybę turėti klientų, galėtų gauti, tiekėjų rinkoje nustatęs didesnes kainas. Be to, paskata riboti galimybę turėti klientų didėja didėjant tikimybei, kad integruotos įmonės padalinys vartotojų rinkoje gaus naudos, taikydamas galimybės turėti klientų ribojimo strategiją ir dėl to nustatydamas vartotojų įmonėms didesnes kainas. Tokiu atveju, kuo didesnę vartotojų rinkos dalį užima susijungusioji įmonė, tuo didesnė pardavimų apimtis, kuriai galima taikyti didesnius antkainius (67).

71.

Jei susijungusiajai įmonei, norinčiai riboti galimybę naudotis ištekliais, svarbu laikytis tam tikro elgsenos modelio, Komisija nagrinėja tokio elgsenos modelio taikymo paskatą ir veiksnius, galinčius sumažinti arba net panaikinti šias paskatas, neatmesdama galimybės, kad tokia elgsena yra neteisėta (68).

C.   Tikėtinas bendras poveikis veiksmingai konkurencijai

72.

Konkurentų galimybių ribojimas tiekėjų rinkoje gali turėti neigiamą poveikį vartotojų rinkoje ir pakenkti vartotojams. Neleisdamas, kad konkurentų, kurių galimybės yra ribojamos, (tiekėjų įmonių) produktai pasiektų didelę vartotojų grupę, susijungimas gali sumažinti šių konkurentų gebėjimą konkuruoti artimoje ateityje. Dėl to konkurentai vartotojų rinkoje gali patekti į nepalankią konkurencinę padėtį, pvz., gali padidėti jų išteklių įsigijimo išlaidos. Savo ruožtu dėl to susijungusioji įmonė gali pelningai padidinti kainas arba sumažinti bendrąją produkcijos tiekimo vartotojų rinkai apimtį.

73.

Neigiamas poveikis vartotojams gali pasireikšti po tam tikro laiko, o pirminis galimybės turėti klientų ribojimo poveikis yra susijęs su konkurentų tiekėjų rinkoje pajamų srautais ir šių įmonių paskatų investuoti į išlaidų mažinimą, produktų kokybę arba į kitus konkurencinius veiksnius, leidžiančius išlaikyti konkurencingumą, mažėjimu.

74.

Tik tuomet, kai pajamų mažėjimas dėl vertikaliojo susijungimo turi įtakos gana didelei tiekėjų įmonių produkcijos daliai, susijungimas gali labai suvaržyti veiksmingą konkurenciją tiekėjų rinkoje. Jei tiekėjų rinkoje lieka konkurentų, kuriems poveikis nebuvo padarytas, šių įmonių konkurencinės veiklos gali pakakti, kad nebūtų keliamos kainos tiekėjų rinkoje, vadinasi, ir vartotojų rinkoje. Kad šios tiekėjų įmonės, kurių galimybės nėra ribojamos, galėtų vykdyti pakankamą konkurencinę veiklą, būtina, kad joms nebūtų trukdoma plėstis, pvz., kad nebūtų ribojamas jų gamybinis pajėgumas arba nebūtų ribojama jų produktų diferenciacija (69). Jei konkurencijos tiekėjų rinkoje sumažėjimas turi įtakos didelei vartotojų rinkai tiekiamos produkcijos daliai, tikėtina, kad dėl susijungimo, kaip ir galimybės naudotis ištekliais ribojimo atveju, vartotojų rinkoje labai padidės kainos ir dėl to veiksminga konkurencija bus labai suvaržyta (70).

75.

Be to, veiksmingą konkurenciją tiekėjų rinkoje gali labai suvaržyti trukdymas galimiems konkurentams patekti į rinką. Pirmiausia taip gali atsitikti, jei dėl galimybės turėti klientų ribojimo šiems galimiems konkurentams reikės patekti tiek į vartotojų, tiek į tiekėjų rinkas, kad galėtų veiksmingai konkuruoti vienoje ar kitoje rinkoje. Todėl tokiu atveju galimybės turėti klientų ir galimybės naudotis ištekliais ribojimas gali būti tos pačios strategijos dalis. Ypač didelis pavojus, kad bus keliamos kliūtys patekti į rinką, gresia pramonės šakose, kurios tampa atviros konkurencijai arba kurios, tikimasi, tokiomis taps artimoje ateityje (71).

76.

Poveikį konkurencijai būtina vertinti atsižvelgiant į kompensacinius veiksnius, pvz., kompensacinę pirkėjo įtaką (72) arba tikimybę, kad veiksminga konkurencija tiekėjų ir vartotojų rinkose bus išlaikyta atėjus naujiems dalyviams (73).

77.

Be to, poveikį konkurencijai reikia vertinti atsižvelgiant į susijungiančiųjų šalių pateiktus didesnio veiksmingumo įrodymus (74).

B.   Kiti nekoordinuojami padariniai

78.

Susijungusioji įmonė vertikaliai integruodamasi gali įgyti galimybę naudotis slapta komercine informacija apie konkurentų tiekėjų ir vartotojų rinkose veiklą (75). Pavyzdžiui, tapusi konkurento vartotojų rinkoje tiekėja, įmonė gali gauti svarbios informacijos, dėl kurios vartotojų rinkoje ji galėtų taikyti agresyvesnę kainodarą, pakenkiant vartotojams (76). Be to, dėl to konkurentai gali patekti į nepalankią konkurencinę padėtį, taip įtikinant juos nemėginti patekti į rinką arba nesiplėsti joje.

C.   Koordinuojami padariniai

79.

Kaip aprašyta Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų IV skirsnyje, dėl susijungimo konkurencijos pobūdis gali pasikeisti taip, kad įmonės, kurios anksčiau nekoordinavo savo veiksmų, dabar gerokai labiau linkusios juos koordinuoti ir didinti kainas arba kitaip kenkti veiksmingai konkurencijai. Be to, dėl susijungimo įmonėms, kurios koordinavo veiksmus iki susijungimo, gali palengvėti veiksmų koordinavimas, jis gali pasidaryti stabilesnis ar veiksmingesnis (77).

80.

Rinkos koordinavimas gali atsirasti tuo atveju, jei konkurentai, nedalyvaudami susitarimuose arba neatlikdami suderintų veiksmų, kaip apibrėžta Sutarties 81 straipsnyje, gali nustatyti bendruosius tikslus ir jų siekti, išvengdami normalaus tarpusavio konkurencinio spaudimo ir taikydami nuoseklią numanomų grasinimų sistemą. Normalioje konkurencinėje aplinkoje kiekviena įmonė turi nuolatinę paskatą konkuruoti. Dėl šios paskatos galiausiai nusistovi mažos kainos ir įmonės kartu negali maksimaliai didinti savo pelno. Koordinavimas apima nukrypimą nuo normalių konkurencinių sąlygų, kai įmonės gali palaikyti didesnes kainas, palyginti su tomis, kurias savarankiškai nustačiusi įmonė trumpu laikotarpiu galėtų padidinti savo pelną iki maksimalaus. Įmonės susilaikys nuo didelių kainų, kurias koordinuotai nustatė jų konkurentai, mažinimo, nes tikėsis, kad toks elgesys trukdys koordinuoti veiksmus ateityje. Kad atsirastų koordinuojami padariniai, pelnas, kurį įmonės galėtų gauti agresyviai konkuruodamos trumpu laikotarpiu („nukrypdamos“), turi būti mažesnis, palyginti su numatomu ilgesnio laikotarpio pajamų sumažėjimu dėl tokio elgesio, nes bus tikimasi, kad tai sukels agresyvų konkurentų atsaką („bausmę“).

81.

Koordinavimas labiau tikėtinas rinkose, kuriose palyginti paprasta pasiekti bendrą susitarimą dėl koordinavimo sąlygų. Be to, kad koordinavimas būtų tvarus, būtina įvykdyti tris sąlygas. Pirma, koordinuojančios veiksmus įmonės turi gebėti tinkamai stebėti, ar tvirtai laikomasi koordinavimo sąlygų. Antra, norint užtikrinti drausmę, reikia nustatyti tam tikrą atgrasymo mechanizmą, kurį būtų galima pritaikyti, nustačius nukrypimo atvejus. Trečia, pašaliečių, pvz., dabartinių ir būsimų konkurentų, nedalyvaujančių koordinavimo veikloje, taip pat klientų reakcija neturėtų pakenkti numatomiems koordinavimo rezultatams (78).

Susitarimas dėl koordinavimo sąlygų

82.

Vertikalusis susijungimas gali padėti tiekėjų ar vartotojų rinkose veikiančioms įmonėms pasiekti bendrą susitarimą dėl koordinavimo sąlygų (79).

83.

Pavyzdžiui, jei dėl vertikaliojo susijungimo ribojamos įmonių galimybės (80), rinkoje sumažės veiksmingų konkurentų. Apskritai, sumažėjus rinkos dalyvių, likusiems rinkos dalyviams tampa lengviau koordinuoti veiksmus.

84.

Be to, dėl vertikaliųjų susijungimų gali padidėti rinkoje veikiančių įmonių simetrija (81). Dėl to gali padidėti koordinavimo tikimybė, nes taps lengviau pasiekti bendrą susitarimą dėl koordinavimo sąlygų. Panašiai dėl vertikalios integracijos gali padidėti rinkos skaidrumas, todėl likusiems rinkos dalyviams gali tapti lengviau koordinuoti veiksmus.

85.

Be to, susijungimas gali apimti rinkoje veikiančių liberaliųjų įmonių pašalinimą. Liberalioji įmonė yra tiekėjas, dėl savų priežasčių nenorintis sutikti su koordinuojamais padariniais ir todėl taikantis agresyvius konkurencinius veiksmus. Vertikaliai integravus liberaliąją įmonę, galima jos paskatas pakeisti taip, kad koordinavimui daugiau nebūtų trukdoma.

Nukrypimų stebėjimas

86.

Vertikali integracija gali palengvinti koordinavimą, didindama įmonėms rinkos skaidrumą, sudarius galimybę gauti slaptos informacijos apie konkurentus, arba palengvindama kainų stebėjimą. Pavyzdžiui, tokių problemų gali kilti, jei kainų skaidrumas vartotojų rinkoje yra didesnis nei tiekėjų rinkoje. Taip gali būti, kai galutiniams vartotojams nustatomos kainos skelbiamos viešai, o informacija apie sandorius tarpinėje rinkoje yra konfidenciali. Vertikali integracija gali suteikti gamintojams tiekėjų rinkoje galimybę kontroliuoti galutines kainas ir todėl veiksmingiau stebėti nukrypimus.

87.

Jei dėl vertikaliojo susijungimo ribojamos įmonių galimybės, rinkoje taip pat gali sumažėti veiksmingų konkurentų. Sumažėjus rinkos dalyvių, gali tapti lengviau stebėti vienas kito veiksmus rinkoje.

Atgrasymo mechanizmai

88.

Dėl vertikaliųjų susijungimų gali būti paveiktos koordinuojančių veiksmus įmonių paskatos laikytis koordinavimo sąlygų. Pavyzdžiui, vertikaliai integruota įmonė gali turėti galimybę veiksmingiau bausti konkuruojančias įmones, kai šios nusprendžia nukrypti nuo koordinavimo sąlygų, nes ji joms yra labai svarbus klientas arba tiekėjas (82).

Pašaliečių reakcijos

89.

Trukdydami patekti į rinką arba kitaip ribodami koordinavimo veikloje nedalyvaujančių pašaliečių galimybes konkuruoti, vertikalieji susijungimai gali mažinti pašaliečių galimybes destabilizuoti koordinavimą.

90.

Be to, vertikalusis susijungimas gali apimti rinkoje veikiančio neparankaus pirkėjo pašalinimą. Jei tiekėjų įmonėms gana svarbu parduoti savo produkciją tam tikram pirkėjui, jos gali susigundyti nukrypti nuo koordinavimo sąlygų, kad apsaugotų savo verslą. Atitinkamai didelis pirkėjas, pirkdamas didelę jam reikalingų išteklių iš vieno tiekėjo arba siūlydamas sudaryti ilgalaikes sutartis, gali būti pajėgus sugundyti įmones nukrypti nuo šių sąlygų. Įsigijus tokį pirkėją, rinkoje gali padidėti koordinavimo rizika.

V.   MIŠRIEJI SUSIJUNGIMAI

91.

Mišrieji susijungimai yra tokie, kai susijungia įmonės, nesusijusios vien horizontaliaisiais (konkurentės toje pačioje atitinkamoje rinkoje) ar vien vertikaliaisiais (tiekėjo-kliento) ryšiais. Paprastai daugiausia dėmesio skiriama glaudžiai susijusiose rinkose veikiančių įmonių susijungimams (83) (pvz., susijungimams, apimantiems vienas kitą papildančių produktų arba produktų, kuriuos dažniausiai perka ta pati klientų grupė galutiniam vartojimui, grupei priklausančių produktų tiekėjus).

92.

Nors pripažįstama, kad mišrieji susijungimai dažniausiai nekelia konkurencijos problemų, tam tikrais atskirais atvejais gali būti pakenkta konkurencijai. Komisija vertindama svarstys galimus antikonkurencinius padarinius, kylančius dėl mišriųjų susijungimų, ir galimus konkurenciją skatinančius padarinius, kylančius dėl šalių pagrįsto padidėjusio veiksmingumo.

A.   Nekoordinuojami padariniai: galimybių ribojimas

93.

Pagrindinė su mišriaisiais susijungimais susijusi problema yra galimybių ribojimas. Produktų deriniai susijusiose rinkose gali susijungusiajai įmonei suteikti galimybę ir paskatą pagal sverto principą (84), pasinaudojant tvirta padėtimi vienoje rinkoje, sustiprinti padėtį kitoje rinkoje, taikant produktų susiejimo, sujungimo arba kitokią išstūmimo praktiką (85). Produktų susiejimas ir sujungimas yra įprasta praktika, dažnai nesukelianti jokių antikonkurencinių padarinių. Įmonės susieja arba sujungia produktus, kad išlaidų požiūriu veiksmingais būdais galėtų teikti savo klientams geresnius produktus arba pasiūlymus. Nepaisant to, tam tikrais atvejais dėl tokios praktikos gali sumažėti įmonių, kurios yra arba gali būti konkurentės, gebėjimas arba paskata konkuruoti. Dėl to gali sumažėti konkurencinis spaudimas susijungusiai įmonei, ir todėl ji galėtų didinti kainas.

94.

Komisija, vertindama tokio scenarijaus tikėtinumą, nagrinėja, pirma, ar susijungusioji įmonė vartotojų rinkose būtų pajėgi riboti konkurentų galimybes, antra, ar ji turėtų ekonominę paskatą taip elgtis, ir, trečia, ar galimybių ribojimo strategija labai pakenktų konkurencijai ir kartu vartotojams (86). Šie veiksniai dažnai nagrinėjami kartu, nes yra glaudžiai susiję.

A.   Gebėjimas riboti galimybes

95.

Paprasčiausias būdas, kuriuo susijungusioji įmonė gali būti pajėgi pasinaudoti savo įtaka vienoje rinkoje, kad apribotų konkurentų galimybes kitoje, yra pardavimų derinimas, siejant atskirų rinkų produktus. Tai paprasčiausia padaryti susiejant arba sujungiant produktus.

96.

„Sujungimas“ — tai paprastai yra būdas, kuriuo susijungusioji įmonė siūlo ir įkainoja produktus. Šiuo požiūriu galima išskirti grynąjį sujungimą ir mišrųjį sujungimą. Jei tai yra grynasis sujungimas, produktai parduodami tik kartu, fiksuotomis proporcijomis. Jei tai yra mišrusis sujungimas, produktų galima įsigyti ir atskirai, tačiau atskirai tiekiamiems produktams taikomos didesnės kainos nei tiekiamiems kartu (87). Nuo kitų prekių įsigijimo priklausančias nuolaidas galima laikyti viena iš mišriojo sujungimo formų.

97.

„Susiejimas“ paprastai vartojamas kalbant apie atvejį, kai klientai, perkantys vieną prekę (siejančiąją prekę), taip pat privalo įsigyti iš gamintojo kitą prekę (susietąją prekę). Susiejimas gali būti techninis arba sutartinis. Pavyzdžiui, techninis susiejimas yra toks, kai siejantysis produktas sukonstruotas taip, kad veiktų tik su susietuoju produktu (o ne su konkurentų siūlomais alternatyviais gaminiais). Sutartinis susiejimas reiškia, kad klientas, įsigydamas siejančiąją prekę, įsipareigoja įsigyti tik susietąją prekę (o ne konkurentų siūlomus alternatyvius gaminius).

98.

Nustatant, ar susijungusioji įmonė gali pasinaudoti kuria nors iš šių pardavimų atskirose rinkose siejimo priemonių, gali būti svarbios konkrečios produktų charakteristikos. Pavyzdžiui, grynasis sujungimas mažai tikėtinas, jei produktai perkami ne vienu metu arba jei juos perka ne tie patys klientai (88). Panašiai tam tikrose pramonės šakose techninis susiejimas yra tik vienas iš galimų variantų.

99.

Kad naujoji įmonė galėtų riboti konkurentų galimybes, ji vienoje iš susijusių rinkų privalo turėti didelę įtaką, kuri nebūtinai reiškia dominavimą. Kad sujungimo arba susiejimo padariniai bus reikšmingi, paprastai galima tikėtis tada, kai daugeliui klientų bent vienas susijungiančiųjų šalių produktas yra labai svarbus ir kai yra nedaug tinkamų šio produkto alternatyvų, pvz., dėl konkurentų produktų diferenciacijos (89) arba riboto pajėgumo.

100.

Be to, galimybių ribojimas gali kelti susirūpinimą tik tuo atveju, jei atskirus susijusius produktus perkantys klientai yra susijungę į didelį bendrą susivienijimą. Kuo labiau klientai linkę pirkti abu produktus (o ne vieną kurį nors produktą), tuo didesnę įtaką atskirų produktų paklausai galima daryti sujungiant arba susiejant produktus. Labiau tikėtina, kad toks pirkimo elgsenos modelis turės didesnę reikšmę tada, kai svarstomi produktai bus vienas kitą papildantys.

101.

Apskritai galimybių ribojimo sujungiant arba susiejant produktus padariniai veikiausiai labiau pasireikš tose pramonės šakose, kuriose yra išnaudojama masto ekonomija, o paklausos pobūdis bet kuriuo konkrečiu metu turi dinaminių pasekmių tiekimo sąlygoms rinkoje ateityje. Pirmiausia, jei viena kitą papildančių prekių tiekėjas turi įtaką vieno produkto (A produkto) rinkoje, dėl sprendimo jį sujungti arba susieti gali sumažėti neintegruotų tiekėjų, tiekiančių papildančią prekę (B produktą), pardavimų apimtis. Be to, jei pasireiškia tinklų išorės veiksniai (90), gali gerokai sumažėti šių konkurentų galimybės padidinti B produkto pardavimų apimtį ateityje. Arba, jei galimi nauji dalyviai svarsto galimybę ateiti į papildančio produkto rinką, susijungusiosios įmonės sprendimas sujungti produktus gali atgrasyti nuo tokio atėjimo į rinką. Jei papildančių produktų, su kuriais galima jungti, yra nedaug, tai savo ruožtu gali atimti norą iš galimų naujų rinkos dalyvių ateiti į A rinką.

102.

Be to, galima paminėti, kad galimybė riboti galimybes paprastai yra mažesnė, jei susijungiančiosios šalys negali pasiekti, kad jų produktų susiejimo arba sujungimo strategija taptų tvari, pavyzdžiui, taikydamos techninį susiejimą arba sujungimą, kurį būtų brangu panaikinti.

103.

Vertindama Komisija, remdamasi turima informacija, svarsto, ar esama veiksmingų ir tuo laiku tinkamų atsakomųjų strategijų, kurias konkuruojančios įmonės gali taikyti. Vienas iš pavyzdžių yra toks, kai vieną produktą gaminančios įmonės sužlugdytų sujungimo strategiją, derindamos savo pasiūlymus, kad šie taptų patrauklesni vartotojams (91). Dar mažiau tikėtina, kad dėl sujungimo bus ribojamos tam tikros galimybės, jei rinkoje veikianti įmonė įsigytų sujungtus produktus ir pelningai parduotų juos atskirai. Be to, konkurentai gali nuspręsti taikyti agresyvesnę kainodarą, kad išlaikytų savo rinkos dalį, ir taip sumažinti galimybių ribojimo poveikį (92).

104.

Klientai gali turėti stiprią paskatą pirkti tam tikrus susijusius produktus iš vieno šaltinio (pirkimas vienoje vietoje), o ne iš kelių tiekėjų, pvz., dėl to, kad taip patiriamos mažesnės sandorių sudarymo išlaidos. Vien tai, kad susijungusioji įmonė turės platų produktų asortimentą arba rinkinį, dar nekelia pavojaus konkurencijai (93).

B.   Paskata riboti galimybes

105.

Paskata riboti konkurentų galimybes, sujungiant arba susiejant produktus, priklauso nuo to, kiek ši strategija būtų pelninga. Susijungusioji įmonė turi rasti kompromisą tarp galimų išlaidų, susijusių su jos produktų sujungimu arba susiejimu, ir pelno, kurį būtų galima gauti padidinus rinkos dalį (-is) susijusioje (-ose) rinkoje (-ose), arba, galimas daiktas, dėl įtakos rinkoje turint galimybę padidinti kainas toje (-ose) rinkoje (-ose).

106.

Grynasis sujungimas arba susiejimas gali atnešti nuostolių pačiai susijungusiajai įmonei. Pavyzdžiui, jei daug klientų nėra suinteresuoti pirkti sujungtų produktų paketo, bet yra linkę pirkti tik vieną produktą (pvz., kaip svertą naudojamą produktą), to produkto pardavimų apimtis (pateikiant produktą kaip paketo dalį) gali gerokai sumažėti. Be to, svertinis produktas gali atnešti nuostolių, jei klientai, kurie iki susijungimo derino svertinį susijungiančiosios šalies produktą su kitos įmonės produktu, nusprendžia pirkti konkurentų siūlomą paketą arba visai jo nebepirkti (94).

107.

Tokiu atveju gali būti svarbu įvertinti santykinę įvairių produktų vertę. Pavyzdžiui, mažai tikėtina, kad susijungusioji įmonė norės prarasti pardavimus vienoje labai pelningoje rinkoje, kad įgytų tam tikrą rinkos dalį kitoje rinkoje, kur apyvarta palyginti maža, o pelnas — nedidelis.

108.

Tačiau priėmus sprendimą sujungti arba susieti produktus, pelnas gali ir padidėti, įgyjant įtaką susietų prekių rinkoje, išlaikant įtaką siejančiųjų prekių rinkoje arba derinant abu dalykus (žr. toliau C skirsnį).

109.

Komisija, vertindama galimas susijungusiosios įmonės paskatas, gali atsižvelgti į kitus veiksnius, pvz., susijungusiosios įmonės nuosavybės struktūrą (95), praeityje rinkoje taikytų strategijų pobūdį arba vidaus strateginių dokumentų, pvz., verslo planų, turinį.

110.

Jei susijungusiajai įmonei, norinčiai riboti galimybes, svarbu laikytis tam tikro elgsenos modelio, Komisija nagrinėja paskatą taikyti tokį elgsenos modelį ir veiksnius, galinčius sumažinti arba net panaikinti šias paskatas, neatmetant galimybės, kad tokia elgsena yra neteisėta (96).

C.   Bendras tikėtinas poveikis kainoms ir galimybei rinktis

111.

Dėl produktų sujungimo arba susiejimo gali gerokai sumažėti konkurentų, rinkoje tiekiančių vieną produktą, pardavimų perspektyvos. Pats konkurentų pardavimų apimties sumažėjimas nekelia problemų. Tačiau, jei šis sumažėjimas yra gana didelis, tam tikrose pramonės šakose dėl to gali sumažėti konkurentų gebėjimas arba paskata konkuruoti. Tai gali sudaryti susijungusiai įmonei sąlygas vėliau įgyti įtaką rinkoje (susietos arba sujungtos prekės rinkoje) ir (arba) išlaikyti įtaką rinkoje (siejančios arba svertinės prekės rinkoje).

112.

Pirmiausia, galimybių ribojimo veiksmai gali atgrasyti galimus konkurentus nuo atėjimo į rinką. Konkrečioje rinkoje taip gali atsitikti dėl to, kad galimų konkurentų pardavimų galimybės toje rinkoje tiek sumažės, kad tai nebus ekonomiškai perspektyvu. Jei tai yra vienas kitą papildantys produktai, sujungdama arba susiedama produktus ir taip atgrasydama naujus rinkos dalyvius nuo atėjimo į vieną rinką, susijungusioji įmonė gali taip pat įgyti galimybę atgrasyti naujus rinkus dalyvius nuo atėjimo į kitą rinką, jei dėl produktų sujungimo arba susiejimo galimi konkurentai bus verčiami vienu metu ateiti į abi rinkas, o ne į vieną iš jų arba nuosekliai. Pastarasis atvejis pirmiausia gali turėti didelį poveikį tose pramonės šakose, kuriose paklausos pobūdis bet kuriuo konkrečiu metu turi dinaminių pasekmių tiekimo sąlygoms rinkoje ateityje.

113.

Tik tuomet, jei galimybių ribojimas, kuriam atsirasti sąlygas sudarė įmonių susijungimas, turi įtakos gana didelei rinkos produkcijos daliai, susijungimas gali labai suvaržyti veiksmingą konkurenciją. Jei kiekvienoje rinkoje lieka veiksmingai veikiančių vieno produkto tiekėjų ar pirkėjų, mažai tikėtina, kad dėl mišriojo susijungimo bus pakenkta konkurencijai. Tą patį galima pasakyti apie atvejį, kai lieka nedaug vieną produktą tiekiančių ar perkančių konkurentų, tačiau jie turi galimybę ir paskatą didinti produkcijos apimtį.

114.

Poveikį konkurencijai reikia vertinti atsižvelgiant į kompensacinius veiksnius, pvz., kompensacinę pirkėjo įtaką (97) arba tikimybę, kad veiksminga konkurencija tiekėjų ir vartotojų rinkose atėjus naujiems dalyviams išliks (98).

115.

Be to, poveikį konkurencijai reikia įvertinti atsižvelgiant į susijungiančiųjų šalių pateiktus didesnio veiksmingumo įrodymus (99).

116.

Daugelis didesnio veiksmingumo atvejų, nustatytų nagrinėjant vertikaliuosius susijungimus, mutatis mutandis būdingi ir mišriesiems susijungimams, apimantiems vienas kitą papildančius produktus.

117.

Pirmiausia, jei vienas kitą papildančių produktų gamintojai kainas nustato savarankiškai, jie neatsižvelgs į teigiamą jų produkto kainos mažinimo įtaką kito produkto pardavimų apimčiai. Atsižvelgdama į rinkos sąlygas, susijungusioji įmonė gali panaudoti šią įtaką savo naudai ir gali turėti tam tikrą paskatą mažinti antkainius, jei dėl to ji gali gauti didesnį bendrą pelną (ši paskata dažnai vadinama Cournot efektu). Dažniausiai susijungusioji įmonė kiek įmanoma labiau pasinaudos šiuo efektu, taikydama mišrųjį produktų sujungimą, t. y. mažindama kainas atsižvelgdama į tai, ar klientas iš susijungusiosios įmonės perka abu produktus (100).

118.

Mišriesiems susijungimams būdinga tai, kad jie gali padėti mažinti išlaidas dėl apimties ekonomijos (gamybos arba vartojimo srityje), todėl prekių tiekimas kartu, o ne atskirai, savaime teikia pranašumą (101). Pavyzdžiui, gali būti veiksmingiau tam tikras sudedamąsias dalis pardavinėti kartu kaip paketą, o ne atskirai. Vertė klientui gali būti didinama gerinant vienas kitą papildančių sudedamųjų dalių suderinamumą ir kokybę. Tačiau ši apimties ekonomija yra būtina, bet nepakankama sąlyga produktų sujungimo arba susiejimo veiksmingumui pagrįsti. Iš tiesų apimties ekonomijos teikiamą naudą dažnai galima gauti ir be būtinybės techniškai arba sutartinai sujungti produktus.

B.   Koordinuojami padariniai

119.

Tam tikromis aplinkybėmis mišrieji susijungimai gali palengvinti antikonkurencinį koordinavimą rinkose, net ir nedalyvaujant susitarimuose arba neatliekant suderintų veiksmų, kaip apibrėžta Sutarties 81 straipsnyje. Šiuo atveju taip pat taikomi Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų IV skirsnyje nustatyti principai. Pirmiausia, labiau tikėtina, kad veiksmai bus koordinuojami rinkose, kuriose yra palyginti paprasta pasiekti bendrą susitarimą dėl koordinavimo sąlygų arba kuriose toks koordinavimas yra tvarus.

120.

Vienas iš būdų, kaip mišrusis susijungimas gali turėti įtakos tikimybei, kad tam tikroje rinkoje pasireikš koordinuojami padariniai, yra veiksmingų konkurentų skaičiaus sumažinimas iki tokio lygio, kuriam esant slapto koordinavimo galimybė tampa reali. Be to, jei konkurentai ir neišstumiami iš rinkos, jie gali tapti labiau pažeidžiami. Todėl konkurentai, kurių galimybės yra ribojamos, gali nuspręsti nesipriešinti koordinavimui ir pasinaudoti didesniu kainų lygiu.

121.

Be to, dėl mišriųjų susijungimų gali padidėti keletą rinkų apimančios konkurencijos mastas ir svarba. Dėl konkurencinės kelių rinkų sąveikos gali padidėti drausminimo mechanizmų, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų tvirtai laikomasi koordinavimo sąlygų, mastas ir veiksmingumas.


(1)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 139/2004 (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(2)  Susijungimų reglamente vartojama sąvoka „koncentracija“ reiškia įvairių rūšių sandorius, pvz., įmonių susijungimus, įsigijimus, perėmimus ir tam tikrų rūšių bendras įmones. Jei nenurodoma kitaip, likusioje šio pranešimo dalyje sąvoka „susijungimas“ bus vartojama kaip koncentracijos sinonimas, taigi apims visų nurodytų rūšių sandorius.

(3)  Gairės dėl susijungimų, apimančių įmones, kurios yra arba gali būti konkurentės toje pačioje atitinkamoje rinkoje („horizontalieji susijungimai“), pateiktos Komisijos pranešime „Gairės dėl horizontaliųjų susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės“ (OL C 31, 2004 2 5, p. 5) („Pranešimas dėl horizontaliųjų susijungimų“).

(4)  Šiame dokumente sąvokos „vartotojų“ (įmonė, rinka) ir „tiekėjų“ (įmonė, rinka) vartojamos susijungiančiųjų įmonių (galimiems) tarpusavio komerciniams ryšiams apibūdinti. Dažniausiai tai yra tokie komerciniai ryšiai, kai „vartotojų“ įmonė perka produkciją iš „tiekėjų“ įmonės ir naudoja ją kaip išteklius savo produkcijai, kurią vėliau parduoda savo klientams, gaminti. Rinka, kurioje atliekami pirmieji sandoriai, vadinama tarpine rinka (tiekėjų rinka). Antroji rinka vadinama vartotojų rinka.

(5)  Mišriųjų ir horizontaliųjų susijungimų skirtumas gali būti labai nedidelis, pvz., jei mišrusis susijungimas apima produktus, kurie yra menki vienas kito pakaitalai. Tą patį galima pasakyti apie mišriųjų ir vertikaliųjų susijungimų skirtumą. Pavyzdžiui, vienos įmonės gali tiekti jau surinktus gamybai skirtus produktus (vertikalieji ryšiai), o kiti gamintojai palieka savo klientams patiems pasirinkti ir surinkti gamybai skirtus produktus (mišrieji ryšiai).

(6)  Pavyzdžiui, tam tikrose rinkose tiekėjų įmonės arba vartotojų įmonės dažnai yra gerą padėtį užimantys potencialūs nauji rinkos dalyviai. Pavyzdžiui, elektros ir dujų sektoriuje žr. bylą COMP/M.3440 — EDP/ENI/GDP (2004). Tą patį galima pasakyti apie vienas kitą papildančių produktų gamintojus. Pavyzdžiui, skysčių pakavimo sektoriuje žr. bylą COMP/M.2416 — TetraLaval/Sidel (2001).

(7)  Susijungimų su galimu konkurentu vertinimo gairės pateiktos Pranešime dėl horizontaliųjų susijungimų, visų pirma jo 58–60 punktuose.

(8)  Šiame dokumente posakis „kainų padidėjimas“ dažnai vartojamas norint trumpai apibūdinti įvairius būdus, kuriais susijungimas gali pakenkti konkurencijai. Be to, reikėtų suprasti, kad šis posakis taip pat apima situacijas, kai, pvz., kainos sumažėjo mažiau arba yra mažesnė tikimybė, kad jos sumažės, palyginti su situacija, jei susijungimas nebūtų įvykęs, arba kai kainos padidėjo daugiau arba yra didesnė tikimybė, kad jos padidės, palyginti su situacija, jei susijungimas nebūtų įvykęs.

(9)  Tačiau tiesioginė konkurencija gali sumažėti, jei viena iš susijungiančių įmonių gali būti konkurentė atitinkamoje rinkoje, kurioje veikia kita susijungiančioji įmonė. Žr. 7 punktą.

(10)  Šiame dokumente produktai arba paslaugos vadinami vienas (viena) kitą papildančiais (-omis) (arba „ekonominiais papildiniais“), jei jie (jos) vartotojui yra vertingesni (-ės) naudojami (-os) arba vartojami (-os) kartu, o ne atskirai. Be to, tiekėjų įmonės ir vartotojų įmonės veiklos sujungimas gali būti laikomas galutinį produktą sudarančių papildinių derinimu. Pavyzdžiui, gamyba ir paskirstymas yra viena kitą papildančios funkcijos, vykdomos pateikiant produktą rinkai.

(11)  Žr. Susijungimų reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punktą ir Komisijos komunikato — Pranešimo — Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairių 84 punktą (OL C 101, 2004 4 27, p. 97).

(12)  Vieną šio principo taikymo pavyzdį galima rasti byloje COMP/M.3653 — Siemens/VA Tech (2005), kurioje Komisija įvertino sandorio poveikį dviem viena kitą papildančioms elektrinių geležinkelio riedmenų ir geležinkelio riedmenims skirtų elektrinių traukos sistemų, kartu sudarančių visą geležinkelio riedmenį, rinkoms. Nors buvo įtariama, kad dėl susijungimo sumažėjo nepriklausomų įmonių elektrinių traukos sistemų tiekimo apimtys, vis vien liko keletas integruotų tiekėjų, galinčių tiekti geležinkelio riedmenis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nors susijungimas ir pakenkė nepriklausomiems elektrinių geležinkelio riedmenų tiekėjams, „geležinkelio riedmenų atitinkamoje vartotojų rinkoje išliko pakankama konkurencija“.

(13)  Žr. Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų II skirsnį.

(14)  Dėl posakio „kainų padidėjimas“ reikšmės žr. 8 išnašą.

(15)  Analogiškai, jei susijungimas įvyktų iš anksto apie jį nepranešus, Komisija vertintų susijungimą atsižvelgdama į konkurencijos sąlygas, kurios būtų vyravusios, jei susijungimas nebūtų įvykęs.

(16)  Pirmiausia tai gali būti svarbu, kai tikimasi, kad atvėrus rinką jos veiksmingumas padidės. Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.3696 — E.ON/MOL (2005), 457–463 punktus.

(17)  Žr. Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų VII skirsnį.

(18)  Taip pat žr. Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų III skirsnį. Rinkos dalių apskaičiavimas labai priklauso nuo rinkos apibrėžimo (žr. Komisijos pranešimą dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams (OL C 372, 1997 12 9)). Ypač atidžiai reikia nagrinėti situacijas, kai vertikaliai integruotos įmonės tiekia produktus vidaus principu.

(19)  Analogiškai rodikliams, nurodytiems 1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos Reglamente (EB) Nr. 2790/1999 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų grupėms (OL L 336, 1999 12 29, p. 21). Jei susijungusiosios įmonės rinkos dalis vienoje rinkoje šiek tiek viršys 30 % ribą, bet bus gerokai mažesnė kitose, susijusiose rinkose, mažai tikėtina, kad tai kels susirūpinimą dėl konkurencijos.

(20)  Žr. IV ir V skirsnius.

(21)  Dėl posakio „kainų padidėjimas“ reikšmės žr. 8 išnašą. Dėl sąvokos „vartotojai“ reikšmės žr. 16 punktą.

(22)  Žr. Susijungimų reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punktą dėl „galimybės naudotis tiekimo arba realizacijos rinkomis“.

(23)  Žr., pvz., bylas COMP/M.4300 — Philips/Intermagnetics, COMP/M.4314 — Johnson & Johnson/Pfizer Consumer Healthcare, COMP/M.4389 — WLR/BST, COMP/M.4403 — Thales/Finmeccanica/Alcatel Alenia Space ir Telespazio, COMP/M.4494 — Evraz/Highveld ir COMP/M.4561 — GE/Smiths Aerospace.

(24)  Sąvoka „ištekliai“ vartojama bendrąja prasme ir taip pat gali apimti paslaugas, galimybę naudotis infrastruktūra ir intelektinės nuosavybės teisėmis.

(25)  Žr., pvz., bylą COMP/M.1693 — Alcoa/Reynolds (2000) ir Sprendimo byloje COMP/M.4403 — Thales/Finmeccanica/Alcatel Alenia Space/Telespazio, 257–260 punktus.

(26)  Žr., pvz., bylą COMP/M.2861 — Siemens/Drägerwerk/JV (2003) ir Sprendimo byloje COMP/M.3998 — Axalto, 75 punktą.

(27)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.4314 — Johnson & Johnson/Pfizer Consumer Healthcare, 127–130 punktus.

(28)  Žr., pvz., bylą COMP/M.3868 — Dong/Elsam/Energi E2, Sprendimo byloje COMP/M.4094 — Ineos/BP Dormagen, 183–184 punktus, Sprendimo byloje COMP/M.4561 — GE/Smiths Aerospace, 48–50 punktus.

(29)  Pvz., variklio starterį galima laikyti labai svarbia variklio sudedamąja dalimi (Sprendimas byloje General Electric prieš Komisiją, T-210/01, (2005), Rink. p. II-000); taip pat žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.3410 — Total/GDF, 53–54 ir 60–61 punktus.

(30)  Pavyzdžiui, asmeniniai kompiuteriai dažnai parduodami išskirtinai nurodant juose esančio mikroprocesoriaus tipą.

(31)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.4494 — Evraz/Highveld, 92 ir 97–112 punktus.

(32)  Tikėtinas konkurencinio spaudimo pašalinimo poveikis tiriamas panašiai kaip ir horizontaliųjų susijungimų nekoordinuojami padariniai (žr. Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų IV skirsnį).

(33)  Be to, šiuo atveju gali būti svarbus tiekėjų įmonių ir nepriklausomų vartotojų įmonių tarpusavyje sudarytų tiekimo sutarčių pobūdis. Pavyzdžiui, jei pagal šiose sutartyse taikomą kainodaros sistemą fiksuotas mokestis derinamas su prekės vieneto tiekimo kaina, poveikis konkurentų vartotojų rinkoje ribinėms išlaidoms bus mažesnis nei tuo atveju, kai sutartyse numatytos tik prekės vieneto tiekimo kainos.

(34)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.4300 — Philips/Intermagnetics, 56–62 punktus, ir Sprendimo byloje COMP/M.4576 — AVR/Van Gansewinkel, 33–38 punktus.

(35)  Reikia įvertinti tai, kad dėl susijungimo pelningumas tiekėjų ir vartotojų rinkose gali pasikeisti. Tai gali turėti įtakos susijungusios įmonės paskatai riboti galimybę naudotis ištekliais.

(36)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.3943 — Saint-Gobain/BPB (2005), 78 punktą. Komisija pažymėjo, jog labai mažai tikėtina, kad BPB, pagrindinis gipso kartono plokščių tiekėjas Jungtinėje Karalystėje, sumažins tiekimą su Saint-Gobain konkuruojantiems platintojams — iš dalies dėl to, kad būtų sunku padidinti Saint-Gobain platinimo pajėgumą.

(37)  Ir atvirkščiai, jei ištekliai sudaro tik nedidelę vartotojų įmonių gaminamo produkto dalį ir nėra svarbi sudedamoji dalis, susijungusioji įmonė, net turėdama didelę rinkos dalį tiekėjų rinkoje, gali neturėti paskatos riboti konkurentų vartotojų rinkoje galimybę naudotis ištekliais, nes tik nedidelė pardavimų dalis bus (jei apskritai bus) nukreipta į integruotos įmonės padalinį vartotojų rinkoje. Žr., pvz., bylą COMP/M.2738 — GEES/Unison ir Sprendimo byloje COMP M.4561 — GE/Smiths Aerospace, 60–62 punktus.

(38)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.4314 — Johnson & Johnson/Pfizer Consumer Healthcare, 131–132 punktus.

(39)  Reikia pažymėti, kad kuo mažesnę tam tikros vartotojų rinkos dalį gali užimti susijungusioji įmonė, tuo mažiau tikėtina, kad ji padidins kainas už tiekiamus išteklius, nes tuomet ji turėtų patirti alternatyviąsias išlaidas kitose vartojimo rinkose. Šiuo atveju galima atsižvelgti į tai, kokiu mastu susijungusioji įmonė gali taikyti diskriminacines kainas, tiekdama išteklius kelioms vartotojų ir (arba) šalutinėms rinkoms (pvz., atsarginių dalių).

(40)  Vienas iš atvejų, kai monopolinė įmonė neturi tokios galimybės, yra toks, kai monopolinė įmonė turi vadinamųjų įsipareigojimų vykdymo problemų, kurių nėra pajėgi išspręsti. Pavyzdžiui, vartotojų įmonė (pirkėja) gali būti pasirengusi sumokėti monopolinei tiekėjų įmonei didelę kainą, jei ši monopolinė tiekėjų įmonė po to neparduos papildomos produkcijos konkurentui. Bet jei kuriai nors vartotojų įmonei yra nustatytos pastovios tiekimo sąlygos, tiekėjų įmonė gali turėti paskatą didinti tiekimo apimtis kitoms vartotojų įmonėms ir taip pasiekti, kad pirmosios pirkimo sandoris taptų nepelningas. Kadangi vartotojų įmonės tikėsis tokios oportunistinės elgsenos, tiekėjų įmonė negalės visiškai išnaudoti savo įtakos rinkoje. Vertikali integracija gali sugrąžinti tiekėjų įmonės gebėjimą įsipareigoti nedidinti pardavimo apimties, nes tai pakenktų jos pačios padaliniui vartotojų rinkoje. Taip pat galimas atvejis, kai monopolinė įmonė negali gauti viso įmanomo monopolinio pelno, nes negali klientams taikyti skirtingų kainų.

(41)  Pavyzdžiui, jei dvi įmonės bendrai valdo tiekėjų rinkoje veikiančią įmonę ir jei tik viena iš jų veikia vartotojų rinkoje, vartotojų rinkoje nevykdanti veiklos įmonė gali būti nelabai suinteresuota riboti išteklių pardavimą. Tokiais atvejais paskata riboti galimybę naudotis ištekliais yra mažesnė nei tada, kai visą tiekėjų įmonę valdo įmonė, užsiimanti veikla vartotojų rinkoje. Žr., pvz., bylą COMP/M.3440 — EDP/ENI/GDP (2004) ir Sprendimo byloje COMP/M.4403 — Thales/Finmeccanica/Alcatel Alenia Space/Telespazio, 121 ir 268 punktus.

(42)  Tai, kad praeityje konkurentas, užėmęs panašią padėtį rinkoje kaip susijungusioji įmonė, nutraukė išteklių tiekimą, gali būti įrodymas, kad tokios strategijos taikymas yra komerciškai pagrįstas (žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.3225 — Alcan/Pechiney, (2004), 40 punktą).

(43)  Sprendimo byloje Komisija prieš Tetra Laval BV, C-12/03 P, (2003), Rink. p. I-000, 74–76 punktai. Sprendimo byloje General Electric prieš Komisiją, T-210/01, (2005), Rink. p. II-000, 73 punktas.

(44)  Sprendimas byloje General Electric prieš Komisiją, T-210/01, (2005), Rink. p. II-000, visų pirma 74–75 ir 311–312 punktai.

(45)  Pavyzdžiui, bylos COMP/M.3696 — E.ON/MOL (2005) 433 ir 443–446 punktuose Komisija suteikė reikšmę faktui, kad nacionalinė Vengrijos dujų sektoriaus reguliavimo institucija nurodė, jog tam tikrais atvejais, net ir turėdama teisę kontroliuoti bei versti rinkos dalyvius užsiimti veikla nediskriminuojant kitų, ji negalės gauti tinkamos informacijos apie komercinę operatorių elgseną. Taip pat žr. Sprendimo byloje COMP/M.3440 — EDP/ENI/GDP (2004), 424 punktą.

(46)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.4494 — Evraz/Highveld, 97–112 punktus.

(47)  Žr., pvz., bylą COMP/M.3440 — EDP/ENI/GDP (2004).

(48)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.4180 — Gaz de France/Suez, 876–931 punktus ir Sprendimo byloje COMP/M.4576 — AVR/Van Gansewinkel, 33–38 punktus.

(49)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.3696 — E.ON/MOL (2005), 662 ir kitus punktus.

(50)  Žr. 20 punktą. Svarbu, kad reguliavimo priemonės, kuriomis siekiama atverti rinką, netaptų neveiksmingos dėl esamų vertikaliai susijusių įmonių susijungimo, apribojančio galimybę patekti į rinką, arba viena kitos, kaip galimų naujų dalyvių rinkoje, pašalinimo.

(51)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.3653 — Siemens/VA Tech (2005), 164 punktą.

(52)  Žr. Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų V skirsnį „Kompensacinė pirkėjo įtaka“.

(53)  Žr. Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų VI skirsnį „Naujos įmonės atėjimas“.

(54)  Žr. Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų VII skirsnį „Našumas“.

(55)  Konkrečiau žr. Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų 79–88 punktus.

(56)  Taip pat žr. 13 punktą.

(57)  Tačiau reikia pripažinti, kad iki susijungimo dvigubos antkainių problemos gali ir nebūti arba ji gali būti nereikšminga, pavyzdžiui, dėl to, kad susijungiančiosios šalys jau buvo sudariusios tiekimo sutartį, pagal kurią kainos nustatomos taikant nuolaidas už didelį kiekį, taip panaikinant antkainį. Taigi su dvigubų antkainių panaikinimu susijęs didesnis veiksmingumas ne visada yra tiesiogiai susijęs su susijungimu, kadangi dėl vertikaliojo bendradarbiavimo arba vertikaliųjų susitarimų ir be susijungimo galima gauti panašios naudos, mažiau kenkiant konkurencijai. Be to, susijungimas gali nevisiškai panaikinti dvigubą antkainį, jei išteklių tiekimą riboja pajėgumo suvaržymai ir jei yra galimybė lygiai taip pat pelningai alternatyviai naudoti išteklius. Tokiomis aplinkybėmis dėl vidinio išteklių naudojimo vertikaliai integruota įmonė patiria alternatyviąsias išlaidas: naudodama daugiau išteklių viduje, didina produkcijos tiekimo vartotojų įmonėms apimtį, bet mažiau parduoda alternatyvioje rinkoje. Todėl paskata naudoti išteklius viduje ir padidinti produkcijos tiekimo vartotojų įmonėms apimtis yra mažesnė nei tada, kai nepatiriamos alternatyviosios išlaidos.

(58)  Dėl terminų „vartotojų“ (įmonė, rinka) ir „tiekėjų“ (įmonė, rinka) žr. 4 išnašą.

(59)  Žr., pvz., bylą COMP/M.4389 — WLR/BST.

(60)  Pavyzdžiui, su paskirstymu susijusiais atvejais susijungusi įmonė veikiausiai suteiks mažiau galimybių naudotis jos paskirstymo kanalais, nei suteiktų tokiomis pačiomis sąlygomis, jei susijungimas nebūtų įvykęs.

(61)  Integruotos įmonės kaip kliento netekimas dažniausiai ne toks svarbus, jei iki susijungimo pirkimo iš neintegruotų įmonių apimtis sudarė mažą šių įmonių pardavimo apimties dalį. Tokiu atveju labiau tikėtina, kad bus pakankamas kiekis alternatyvių klientų. Jei susijungusi įmonė ir kitos vartotojų įmonės yra sudariusios išskirtines sutartis, gali būti ribojama konkurentų tiekėjų rinkoje galimybė pasiekti pakankamą pardavimų apimtį.

(62)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.2822 — ENBW/ENI/GVS (2002), 54–57 punktus.

(63)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.81 — VIAG/Continental Can (1991), 51 punktą ir Sprendimo byloje COMP/M.4389 — WLR/BST, 33–35 punktus.

(64)  Masto arba apimties ekonomija yra tada, kai padidėjus gamybos mastui arba apimčiai, mažėja vidutinė produkcijos vieneto savikaina. Tinklinis poveikis pasireiškia tuo atveju, jei produkto vertingumas klientui didėja tada, kai daugėja kitų taip pat vartojančių šį produktą klientų. Pavyzdžiai: ryšių priemonės, speciali programinė įranga, standartizuotini produktai ir platformos, kuriose susitinka pirkėjai ir pardavėjai.

(65)  Išteklių tiekėjas, kurio galimybė turėti svarbų klientą yra ribojama, gali nuspręsti pasitraukti iš rinkos, jei investavus jam nepavyksta pasiekti tam tikros mažiausios ekonomiškai perspektyvios veiklos apimties. Tačiau šią mažiausią ekonomiškai perspektyvią veiklos apimtį galima pasiekti, jei galimas naujas rinkos dalyvis turi galimybę pasiekti didesnį klientų ratą, įskaitant klientus kitose atitinkamose rinkose. Žr. bylą COMP/M.1879 — Boeing/Hughes (2000) ir bylą COMP/M.2978 — Lagardère/Natexis/VUP (2003).

(66)  Pavyzdžiui, Sprendimo byloje COMP/M.1879 — Boeing/Hughes (2000) 100 punkte, įvertinus ir kai kuriuos kitus veiksnius, nuspręsta, kad, jei dėl susijusių didelių fiksuotų išlaidų konkuruojančių palydovų raketų-nešėjų tiekėjų išlaidos, palyginti su susijungusiosios įmonės išlaidomis, taptų mažiau konkurencingos, jie veikiau mėgintų sumažinti kainas, kad išlaikytų gamybos apimtį ir padengtų bent dalį savo fiksuotų išlaidų, nei sutiktų prarasti sutartį ir patirti didesnį nuostolį. Todėl labiausiai tikėtinas poveikis yra didesnė kainų konkurencija, o ne rinkos monopolizavimas.

(67)  Jei vertikaliai integruota įmonė iš dalies tiekia išteklius konkurentams vartotojų rinkoje, ji gali gauti naudos pasinaudodama galimybe padidinti pardavimų apimtį arba galbūt padidinti išteklių kainas.

(68)  Šios paskatos tiriamos taip, kaip nustatyta 46 punkte.

(69)  Šie nekoordinuojami padariniai tiriami panašiai kaip ir horizontaliųjų susijungimų nekoordinuojami padariniai (žr. Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų IV skirsnį).

(70)  Žr. šio pranešimo 47–50 punktus.

(71)  Svarbu, kad reguliavimo priemonės, kuriomis siekiama atverti rinką, netaptų neveiksmingos dėl esamų vertikaliai susijusių įmonių susijungimo, apribojančio galimybę patekti į rinką, arba viena kitos, kaip galimų naujų dalyvių rinkoje, pašalinimo.

(72)  Žr. Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų V skirsnį „Kompensacinė pirkėjo įtaka“.

(73)  Žr. Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų VI skirsnį „Naujos įmonės atėjimas“.

(74)  Dėl didesnio veiksmingumo vertinimo vertikaliuoju požiūriu žr. V skirsnio A punkto 1 dalį.

(75)  Žr. bylą COMP/M.1879 — Boeing/Hughes (2000), Sprendimo byloje COMP/M.2510 — Cendant/Galileo, 37 punktą, Sprendimo byloje COMP/M.2738 — Gees/Unison, 21 punktą, Sprendimo byloje COMP/M.2925 — Charterhouse/CDC/Telediffusion de France, 37–38 punktus, bylą COMP/M.3440 — EDP/ENL/GDP (2004).

(76)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.2822 — ENBW/ENI/GVS (2002), 56 punktą, Sprendimo byloje COMP/M.3440 — EDP/ENI/GDP (2004), 368–379 punktus, Sprendimo byloje COMP/M.3653 — Siemens/VA Tech (2005), 159–164 punktus.

(77)  Žr. Sprendimo byloje COMP/M.3101 — Accor/Hilton/Six Continents, 23–28 punktus.

(78)  Žr. Sprendimo byloje Airtours prieš Komisiją, T-342/99, (2002), Rink. p. II-2585, 62 punktą.

(79)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.3314 — Air Liquide/Messer Targets, 91–100 punktus.

(80)  Kad ribojamos įmonių galimybės, Komisija turėtų įrodyti vadovaudamasi šio skirsnio A dalimi.

(81)  Žr. bylą COMP/M.2389 — Shell/DEA ir bylą COMP/M.2533 — BP/EON. Kita vertus, dėl vertikalios integracijos rinkoje veikiančių įmonių simetrija gali ir sumažėti, todėl koordinuoti veiksmus gali būti sudėtingiau.

(82)  Pavyzdžiui, byloje, kuri vėliau buvo nutraukta (byla COMP/M.2322 — CRH/Addtek (2001)), susijungimas apėmė tiekėjų rinkoje dominuojantį cemento tiekėją ir vartotojų rinkoje veikiantį lietų betono produktų gamintoją (abu veikė Suomijoje). Administraciniame procese Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad naujoji įmonė bus pajėgi drausminti konkurentus vartotojų rinkoje, nes šie bus labai priklausomi nuo susijungusiosios įmonės tiekiamo cemento. Dėl to vartotojų įmonė galės didinti betono gaminių kainą, būdama tikra, kad konkurentai taip pat didins kainas, ir nebijodama, kad jie pradės importuoti cementą iš Baltijos valstybių ir Rusijos.

(83)  Taip pat žr. CO formos IV skirsnio 6 punkto 3 dalies c papunktį.

(84)  „Sverto principo“ apibrėžtis nėra patvirtinta, tačiau bendrąja prasme tai reiškia gebėjimą produkto pardavimų apimtį vienoje rinkoje („susietojoje rinkoje“ arba „sujungtojoje rinkoje“) padidinti pasinaudojant tvirta produkto, su kuriuo pirmasis produktas yra susiejamas arba sujungiamas, padėtimi rinkoje („siejančiojoje rinkoje“ arba „atsveriančiojoje rinkoje“).

(85)  Šios sąvokos apibrėžtos toliau.

(86)  Žr. Sprendimo byloje General Electric prieš Komisiją, T-210/01, (2005), Rink. p. II-000, 327, 362–363, 405 punktus, Sprendimo byloje COMP/M.3304 — GE/Amersham (2004), 37 punktą, ir Sprendimo byloje COMP/M.4561 — GE/Smiths Aerospace, 116–126 punktus.

(87)  Mišriojo ir grynojo sujungimo skirtumai ne visada akivaizdūs. Mišrusis sujungimas gali tapti panašus į grynąjį, jei už atskirai tiekiamus produktus nustatomos didelės kainos.

(88)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP.M.3304 — GE/Amersham (2004), 35 punktą.

(89)  Pavyzdžiui, jei tai yra prekių ženklu pažymėti produktai, ypač svarbūs produktai dažnai vadinami „privalomais turėti“ (angl. must stock) produktais. Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.3732 — Procter & Gamble/Gillette (2005), 110 punktą.

(90)  Jei produktui turi įtakos tinklų išorės veiksniai, tai reiškia, kad klientai arba gamintojai gauna naudos iš to, kad kiti klientai arba gamintojai taip pat naudoja tuos pačius produktus. Pavyzdžiai: ryšių priemonės, speciali programinė įranga, standartizuotini produktai ir platformos, kuriose susitinka pirkėjai ir pardavėjai.

(91)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.3304 — GE/Amersham (2004), 39 punktą.

(92)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.1879 — Boeing/Hughes (2000), 100 punktą; Sprendimo byloje COMP/M.3304 — GE/Amersham (2004), 39 punktą. Tačiau dėl tokių veiksmų prarastos pajamos tam tikrais atvejais gali turėti įtakos konkurentų gebėjimui konkuruoti. Žr. C skirsnį.

(93)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.2608 — INA/FAG, 34 punktą.

(94)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.3304 — GE/Amersham (2004), 59 punktą.

(95)  Pavyzdžiui, jei dvi įmonės bendrai valdo vienoje rinkoje veikiančią įmonę ir jei tik viena iš jų veikia kaimyninėje rinkoje, pastarojoje rinkoje nevykdanti veiklos įmonė gali būti nelabai suinteresuota riboti pardavimų apimtis pirmojoje rinkoje. Žr., pvz., Sprendimo byloje General Electric prieš Komisiją, T-210/01, (2005), Rink. p. II-000, 385 punktą ir Sprendimo byloje COMP M.4561 — GE/Smiths Aerospace, 119 punktą.

(96)  Šios paskatos tiriamos taip, kaip nustatyta 46 punkte.

(97)  Žr. Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų V skirsnį „Kompensacinė pirkėjo įtaka“.

(98)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.3732 — Procter & Gamble/Gillette (2005), 131 punktą. Taip pat žr. Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų VI skirsnį apie naujos įmonės atėjimą.

(99)  Žr. Pranešimo dėl horizontaliųjų susijungimų VII skirsnį.

(100)  Tačiau reikia pripažinti, kad iki susijungimo dvigubų antkainių problemos gali ir nebūti arba ji gali būti nereikšminga. Jei tai yra mišrusis sujungimas, taip pat reikia pažymėti, kad nors susijungusioji įmonė ir gali turėti paskatą mažinti paketo kainą, įtaka atskirų produktų kainoms ne tokia akivaizdi. Susijungusiosios įmonės paskata didinti atskiro produkto kainas gali atsirasti dėl to, kad vietoje šių produktų ji tikisi parduoti daugiau sujungtų produktų. Susijungusiosios įmonės produktų paketo kaina ir atskirai parduodamų produktų (jei tokių yra) kainos taip pat priklausys nuo to, kokias kainas reaguodami nustatys rinkoje veikiantys konkurentai.

(101)  Žr., pvz., Sprendimo byloje COMP/M.3732 — Procter & Gamble/Gillette (2005), 131 punktą.