[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 3.12.2008 KOM(2008) 820 galutinis 2008/0243 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (Nauja redakcija) {SEK(2008) 2962}{SEK(2008) 2963} AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS PASIŪLYMO APLINKYBĖS - Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Šis pasiūlymas yra 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (toliau – Dublino reglamentas)[1], išdėstymas nauja redakcija. Iš 2007 m. birželio 6 d. paskelbtos Komisijos parengtos Dublino sistemos vertinimo atskaitos, paskelbtos (toliau – Dublino vertinimo ataskaita)[2], ir per konsultacijas dėl žaliosios knygos[3] įvairių suinteresuotųjų šalių pateiktų pastabų išryškėjo nemažai trūkumų, daugiausia susijusių su dabartinių teisės aktų nuostatų sukurtos sistemos veiksmingumu ir tarptautinės apsaugos prašytojams, kuriems taikoma Dublino procedūra, teikiamos apsaugos lygiu. Todėl Komisija nori iš dalies pakeisti Dublino reglamentą, kad padidintų sistemos veiksmingumą ir užtikrintų, kad tarptautinės apsaugos prašytojų poreikiai būtų visapusiškai patekinami taikant atsakomybės nustatymo procedūrą. Be to, pagal Prieglobsčio politikos planą[4] šio pasiūlymo tikslas – spręsti ypatingus sunkumus, kylančius valstybių narių priėmimo pajėgumams bei prieglobsčio sistemoms, ir nepakankamos tarptautinės apsaugos prašytojų apsaugos problemas. Kaip paskelbta Prieglobsčio politikos plane, šis pasiūlymas įeina į pirmą pasiūlymų rinkinį, kurio tikslas – užtikrinti didesnį bendros Europos prieglobsčio sistemos (toliau – BEPS) teisės aktų suderinamumo lygį ir geresnius apsaugos standartus. Jis patvirtintas tuo pačiu metu, kaip ir nauja redakcija išdėstyti „Eurodac“ reglamentas[5] bei Priėmimo sąlygų direktyva[6]. 2009 m. Komisija pateiks pasiūlymą iš dalies keisti Priskyrimo direktyvą[7] ir Prieglobsčio procedūrų direktyvą[8]. Be to, pirmąjį 2009 m. ketvirtį Komisija pasiūlys įsteigti Europos prieglobsčio pagalbos tarnybą, kuri valstybėms narėms teiks praktinę pagalbą priimant sprendimus dėl prieglobsčio prašymų. Pagalbos tarnyba, teikdama specialistų ir praktinę pagalbą, taip pat padės laikytis Bendrijos teisės aktų reikalavimų toms valstybėms narėms, kurių nacionalinės prieglobsčio sistemos susidūrė su ypatingais sunkumais, visų pirma dėl geografinės padėties. - Bendrosios aplinkybės Panaikinus valstybių narių vidaus sienų kontrolę reikėjo sukurti atsakomybės už vienoje valstybėje narėje pateiktus prieglobsčio prašymus nustatymo mechanizmą, kad būtų užtikrinta veiksminga galimybė pradėti pabėgėlio statuso nustatymo procedūras ir netrukdyti siekti tikslo greitai nagrinėti prieglobsčio prašymus, taip pat kad būtų išvengta piktnaudžiavimo prieglobsčio procedūromis, kai tas pats asmuo prieglobsčio prašymus pateikia keliose valstybėse narėse, vien tik tam, kad galėtų ilgiau pasilikti valstybėse narėse. Atsakomybės už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą nustatymo susitarimai iš pradžių buvo tarpvyriausybinės Šengeno konvencijos dalis. Juos pakeitė Už vienoje iš Europos Bendrijų valstybių narių paduotų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą atsakingos valstybės nustatymo konvencija, žinoma kaip Dublino konvencija[9]. Kad Dublino konvenciją būtų lengviau taikyti, buvo priimtas 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo (Bendrijos sistema prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudams lyginti) (toliau – „Eurodac“ reglamentas)[10]. Siekiant įgyvendinti EB sutarties 63 straipsnio pirmosios pastraipos 1 punkto a papunktį, kuriuo reikalaujama pakeisti Dublino konvenciją Bendrijos teisine priemone ir imtis veiksmų atsižvelgiant į 1999 m. spalio mėn. Tamperėje vykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio išvadas, 2003 m. vasario mėn. buvo priimtas Dublino reglamentas. Dublino reglamentas laikomas pirmuoju BEPS kertiniu akmeniu. Šis reglamentas, kuriuo įvesta nemažai naujovių, labai pagerino Dublino konvenciją. Jis pagrįstas tais pačiais bendrais principais, iš kurių išskirtinis principas, kad už prašymo nagrinėjimą atsakinga ta valstybė narė, kurios vaidmuo pareiškėjui atvykstant į valstybių narių teritoriją ir joje apsigyvenant buvo didžiausias, išskyrus tam tikras šeimos vientisumą saugančias išlygas. Hagos programoje Europos Komisija raginama užbaigti pirmojo etapo teisinių dokumentų įvertinimą ir pateikti antrojo etapo teisinius dokumentus bei priemones Tarybai ir Europos Parlamentui, kad jie būtų patvirtinti iki 2010 m. pabaigos. Dublino vertinimo ataskaitoje daroma išvada, kad pagrindiniai sistemos tikslai – sukurti aiškų ir veikiantį atsakomybės už prieglobsčio prašymus nustatymo mechanizmą – yra iš esmės pasiekti, tačiau išlieka abejonių dėl sistemos praktinio taikymo ir veiksmingumo. Be to, pastabose dėl žaliosios knygos nurodyta nemažai pagal Dublino reglamentą tarptautinės apsaugos prašančių asmenų apsaugos trūkumų. Taigi šis pasiūlymas iš dalies keisti Dublino reglamentą – tai atsakas į Hagos programoje išreikštą raginimą, ir jo tikslas – spręsti įgyvendinant Dublino reglamentą atskleistas problemas. Pasiūlymu taip pat siekiama užtikrinti suderinamumą su ES prieglobsčio acquis pokyčiais, visų pirma Prieglobsčio procedūrų direktyva, Priskyrimo direktyva ir Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (toliau – Priėmimo sąlygų direktyva)[11]. Išsami nustatytų problemų, susijusių su šiuo reglamentu, pasirengimu jo peržiūrai, politinių galimybių nustatymu ir vertinimu, taip pat tinkamiausios politinės galimybės nustatymu bei vertinimu, analizė pateikiama prie šio pasiūlymo pridedame poveikio vertinime. - Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Dublino sistemą sudaro Dublino ir „Eurodac“ reglamentai ir du jų įgyvendinimo reglamentai: 2003 m. rugsėjo 2 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1560/2003, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, taikymo taisykles (toliau – Dublino reglamento įgyvendinimo reglamentas)[12] ir 2002 m. vasario 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 407/2002, nustatantis tam tikras taisykles įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją[13]. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl kai kurių teisės aktų, kuriems taikoma Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB[14], kai kurios Dublino reglamento nuostatos suderintos su reguliavimo procedūra su tikrinimu. Jos įtrauktos į šį pasiūlymą. - Suderinamumas su kitomis politikos sritimis Šis pasiūlymas visiškai atitinka su BEPS sukūrimu susijusias 1999 m. Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadas ir 2004 m. Hagos programą. Be to, jis visiškai dera su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, ypač kiek tai susiję su teise į prieglobstį ir asmens duomenų apsauga. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS Komisija atliko dvejopą Dublino sistemos vertinimą: techninį ir politinį. Techninis vertinimas (Dublino vertinimo ataskaita) buvo pagrįstas valstybių narių įvairaus pobūdžio indėliu, kaip antai: atsakymai į išsamų 2005 m. liepos mėn. Komisijos pateiktą klausimyną, nuolatiniai ekspertų susitikimai ir statistiniai duomenys. Taip pat buvo labai atsižvelgta į kitų suinteresuotųjų šalių, ypač į JTPVK ir pilietinės visuomenės organizacijų indėlį. Konsultacijos dėl Žaliosios knygos dėl būsimosios BEPS tapo politinio įvertinimo priemone. Per šias viešąsias konsultacijas gauti 89 įvairių suinteresuotųjų šalių atsakymai. Per konsultacijas iškeltų klausimų ir pateiktų pasiūlymų pagrindu parengtas Prieglobsčio politikos planas, kuriame nustatomos ateinančių metų gairės ir priemonės, kurias Komisija ketina siūlyti, kad užbaigtų antrąjį BEPS etapą, įskaitant inter alia pasiūlymą iš dalies keisti Dublino reglamentą. 2008 m. kovo 5 d. Komisijos tarnybos su valstybėmis narėmis šio pasiūlymo bendruosius metmenis neoficialiai aptarė Imigracijos ir prieglobsčio komitete (IPK). Be to, nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. liepos mėn. vyko ekspertų susitikimai su valstybių narių specialistais, JTPVK bei NVO, teisininkais bei teisėjais ir Europos Parlamento nariais siekiant išsiaiškinti kaip, jų manymu, reikėtų patobulinti Dublino reglamentą. Per konsultacijas paaiškėjo, kad dauguma valstybių narių mano, jog reikėtų išlaikyti pagrindinius Dublino reglamento principus, ir pripažįsta, jog būtina pagerinti tam tikrus, visų pirma su jo veiksmingumu susijusius aspektus. Tačiau daug pilietinės visuomenės organizacijų ir JTPVK pasisako už visiškai kitokį metodą, pagrįstą atsakomybės priskyrimu pagal tai, kur pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas. Kadangi tokiam pokyčiui įgyvendinti trūksta politinės valios, jie ragina reglamentu geriau spręsti tarptautinės apsaugos prašytojų poreikio gauti apsaugą klausimus. 2008 m. rugsėjo 2 d. priėmė Europos Parlamentas Dublino sistemos vertinimo ataskaitą[15], kurioje teikiama dabartinės sistemos pasiūlymų, daugiausia susijusių su apsauga. Komisijos pasiūlyme atsižvelgiama į visų suinteresuotųjų šalių išreikštas abejones. Komisija siūlo išlaikyti pagrindinius Dublino reglamento principus, tačiau mano, jog ypač svarbu, kad šiuo pasiūlymu būtų sprendžiamos su veiksmingumu ir apsauga susijusios problemos. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI - Siūlomų veiksmų santrauka Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – padidinti sistemos veiksmingumą ir užtikrinti aukštesnius asmenų, kuriems taikoma Dublino procedūra, apsaugos standartus. Be to, pasiūlymu siekiama padėti valstybėms narėms geriau spręsti ypatingus sunkumus, kylančius jų priėmimo pajėgumams ir prieglobsčio sistemoms. Pasiūlyme išlaikyti pagrindiniai šiuo metu galiojančio Dublino reglamento principai – už prašymo nagrinėjimą atsakinga ta valstybė narė, kurios vaidmuo prašytojui atvykstant į valstybių narių teritoriją ir joje apsigyvenant buvo didžiausias, išskyrus tam tikras šeimos vientisumą saugančias išlygas. Be to, iš esmės nekeičiamas priemonės pobūdis, t. y. nustatyti valstybių narių tarpusavio pareigas ir įtraukti nuostatas, reglamentuojančias valstybių narių pareigas pagal Dublino procedūrą prieglobsčio prašančių asmenų atžvilgiu, tiek kiek šios nuostatos turi įtakos tarp valstybių narių vykdomoms procedūroms arba yra būtinos suderinamumui su kitomis prieglobsčio priemonėmis užtikrinti. Tačiau siūloma pagerinti galiojančias procedūrines garantijas, kad būtų užtikrinta didesnė apsauga, ir nustatyti naujas teisines garantijas, kad būtų geriau tenkinami asmenų, kuriems taikoma Dublino procedūra, specialieji poreikiai ir būtų išvengta jų apsaugos spragų. Pasiūlymu sprendžiami šie klausimai: 1. Reglamento taikymo sritis ir suderinamumas su prieglobsčio acquis Pasiūlymu išplečiama reglamento taikymo sritis – įtraukiami papildomos apsaugos prašytojai (ir gavėjai). Ši pataisa laikoma svarbia siekiant užtikrinti suderinamumą su ES acquis , pirmiausia su Priskyrimo direktyva, kurioje pirmą kartą apibrėžta teisinė papildomos apsaugos sąvoka. Be to, pasiūlyme suderinti reglamente ir kituose prieglobsčio teisės aktuose vartojami terminai ir apibrėžtys. 2. Sistemos veiksmingumas Siekiant užtikrinti sklandų atsakomybės nustatymo procedūros veikimą, siūloma keletas pataisymų: - Nustatyti prašymų atsiimti pateikimo terminai ir sutrumpintas atsakymų į informacijos prašymus terminas. Nustatytas atsakymų į humanitarinio pobūdžio prašymus pateikimo terminas ir nustatyta, kad humanitarinio pobūdžio prašymai gali būti teikiami bet kuriuo metu. Šiomis pataisomis siekiama užtikrinti, kad atsakomybės nustatymo procedūra taptų veiksmingesnė ir greitesnė. - Aiškiai nustatytos atsakomybės perleidimo išlygos, visų pirma išlygų taikymo aplinkybės, valstybė narė, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga, ir atsakomybės perleidimo pasekmės. Šiais patikslinimais siekiama užtikrinti vienodesnį reglamento taikymą ir sumažinti taikymo aiškinimo skirtumus valstybėse narėse, dėl kurių gali kilti sunkumų arba būti vėluojama nustatyti atsakingą valstybę narę. - Aiškiai nustatytos diskrecinių išlygų (humanitarinės ir suvereniteto) taikymo aplinkybės ir procedūros siekiant inter alia užtikrinti vienodesnį ir veiksmingesnį reglamento taikymą valstybėse narėse. Šių išlygų pataisos išsamiai aprašytos 4 dalyje. - Įtrauktos perdavimo taisyklės, pvz., dėl klaidingo perdavimo ar perdavimo išlaidų. Įtraukta nauja nuostata dėl keitimosi svarbia informacija prieš perdavimą (išsamiai aprašyta 5 dalyje) siekiant inter alia palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą sprendžiant praktinius perdavimo klausimus. - Praplėstas galiojantis ginčų sprendimo mechanizmas, kuris pagal Dublino reglamento įgyvendinimo reglamentą taikomas tik humanitarinės išlygos taikymo skirtumams valstybėse narėse spręsti. Praplėtus jo taikymo sritį, jis bus naudojamas ginčams dėl viso reglamento taikymo spręsti. - Kad institucijos galėtų gauti visą atsakingai valstybei narei nustatyti reikalingą informaciją ir prireikus žodžiu pranešti pareiškėjui apie reglamento taikymą, įtraukta nuostata dėl privalomo pokalbio rengimo. Tuo siekiama supaprastinti sistemos taikymą ir padidinti jos veiksmingumą bei suteikti tarptautinės apsaugos prašytojams tinkamas garantijas. 3. Asmenų, kuriems taikoma Dublino procedūra, teisinės garantijos Siekiant sustiprinti tarptautinės apsaugos prašytojų teisines garantijas ir suteikti jiems galimybę geriau apginti savo teises, pasiūlyme yra daug pataisymų: - Reglamente išsamiau aprašytas informacijos, kurią reikia pateikti tarptautinės apsaugos prašytojams, turinys, forma ir pateikimo laikas. Be to, pasiūlyme numatyta priimti bendrą visoms valstybėms narėms skirtą atmintinę. Geriau informuoti apie Dublino reglamento poveikį tarptautinės apsaugos prašytojai labiau supras atsakomybės nustatymo procedūrą ir tai inter alia galėtų padėti sumažinti antrinio judėjimo mastą. - Įtvirtinta teisė apskųsti sprendimą dėl perdavimo ir kompetentingos institucijos įpareigotos priimti sprendimą, ar sprendimo dėl perdavimo vykdymas turėtų būti sustabdytas ar ne, ir leisti atitinkamam asmeniui likti teritorijoje, kol toks sprendimas bus priimtas. Be to, aiškiai nustatyta teisė naudotis teisine pagalba ir (arba) turėti atstovą, o prireikus gauti kalbinę pagalbą, ir dar aiškiau nustatyta pranešimo tvarka siekiant garantuoti teisę į veiksmingą teisės gynimo priemonę. - Įtraukiama nauja nuostata, patvirtinanti pamatinį principą, kad asmuo negali būti sulaikomas vien dėl to, kad prašo tarptautinės apsaugos. Šiuo principu sustiprinama ES acquis dėl sulaikymo, visų pirma Prieglobsčio procedūrų direktyva, ir užtikrinama, kad bus laikomasi ES pagrindinių teisių chartijos ir tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, kaip antai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir JT konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. Be to, siekiant užtikrinti, kad pagal Dublino procedūrą prieglobsčio prašančių asmenų sulaikymas nebūtų savavališkas, pasiūlyme nustatytas ribotas specialiųjų sulaikymo pagrindų skaičius. Taikant Dublino procedūrą, į prieglobsčio prašytojus turi būti laikomasi tokio paties požiūrio, kaip ir į visus sulaikytus prieglobsčio prašytojus, priklausančius pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiama Priėmimo sąlygų direktyva, taikymo sričiai. Kaip ir pasiūlyme, kuriuo iš dalies keičiama priėmimo sąlygų direktyva, šiame pasiūlyme atsižvelgiama į ypatingą nepilnamečių ir nelydimų nepilnamečių padėtį ir nustatomos konkrečios su jais susijusios taisyklės. Kadangi ši nuostata susijusi tik su ribotu asmenų, kuriems taikoma Dublino procedūra, sulaikymo pagrindų skaičiumi, logiška ją įtraukti į šį reglamentą, o ne į pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiama Priėmimo sąlygų direktyva. - Kai kurios nuostatos aiškiau išdėstytos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi veiksmingos galimybės pasinaudoti prieglobsčio procedūra principo. 4. Šeimos vientisumas, suvereniteto išlyga ir humanitarinė išlyga Siekiant sustiprinti teisę į šeimos vientisumą ir aiškiau nustatyti suvereniteto ir humanitarinės išlygos sąveiką, siūloma: - Išplėsti teisę į šeimos susijungimą, į jos taikymo sritį įtraukiant šeimos narius, kuriems suteikta papildoma apsauga ir kurie gyvena kitoje valstybėje narėje. - Padaryti priklausomų giminaičių (nuo pareiškėjo priklausomas giminaitis arba nuo giminaičio priklausomas pareiškėjas) susijungimą ir nelydimų nepilnamečių susijungimą su jais pasirūpinti galinčiais giminaičiais, privalomą. Tai reiškia, kad galiojančios šiuos du klausimus reglamentuojančios nuostatos bus perkeltos iš humanitarinės išlygos į privalomus atsakomybės nustatymo kriterijus. - Išplėsti „šeimos narių“ apibrėžtį, kiek tai susiję su nepilnamečiais, siekiant užtikrinti geresnę „vaiko interesų“ apsaugą. - Panaikinti galimybę išsiųsti atgal pareiškėją, kuriam paskutinio tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo metu gali būti taikomas vienas iš šeimos vientisumo kriterijų, su sąlyga, kad valstybė narė, kurioje pateiktas pirmas prašymas, dar nepriėmė pirmo sprendimo iš esmės. Taip siekiama užtikrinti, kad valstybė narė, kuriuos teritorijoje yra prieglobsčio prašytojas, deramai atsižvelgtų į galimus naujus prieglobsčio prašytojo šeiminės padėties aspektus, laikydamasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytų įpareigojimų. - Siekiant aiškumo, suvereniteto ir humanitarinė išlygos sujungtos į vieną skyrių, pavadintą „diskrecinės išlygos“, ir patikslintos. Suvereniteto išlygą siūloma taikyti visų pirma dėl humanitarinių ir bendražmogiškų priežasčių. Dėl humanitarinės išlygos taikymo sąlygų: siūloma palikti bendrą išlygą, kurią valstybės narės galėtų taikyti visais atvejais, kai griežtai laikantis privalomų kriterijų būtų išskirti šeimos nariai ar kiti giminaičiai. - Taip pat aiškiau nustatyti keli diskrecinių išlygų taikymo procedūros aspektai. Siekiant užtikrinti, kad suvereniteto išlyga nebūtų taikoma pažeidžiant pareiškėjo interesus, paliekama pareiga gauti pareiškėjo sutikimą. 5. Nelydimi nepilnamečiai ir kitos pažeidžiamos grupės Siekiant labiau atsižvelgti į nelydimų nepilnamečių, kuriems taikoma Dublino procedūra, interesus, pasiūlyme aiškiau nustatyta ir išplėsta šiuo metu galiojančių nuostatų dėl nelydimų nepilnamečių taikymo apimtis ir nustatoma daugiau apsaugos priemonių: - Reglamentas papildomas nauja nuostata, susijusia su nepilnamečių garantijomis, kurioje inter alia išdėstyti kriterijai, į kuriuos valstybės narės turi pirmiausia atsižvelgti, vertindamos vaiko interesus ir aiškiau apibrėždamos teisę turėti atstovą. - Išplečiama nelydimiems nepilnamečiams suteikiama apsauga, kad būtų užtikrinta galimybė susijungti ne tik su pagrindiniais šeimos nariais, bet ir su kitais kitoje valstybėje esančiais ir jais pasirūpinti galinčiais giminaičiais, kaip pirmiau nurodyta. Dar aiškiau nustatyta, kad nesant šeimos nario ar kito giminaičio, už prašymo nagrinėjimą yra atsakinga ta valstybė, kurioje pareiškėjas yra pateikęs paskutinį prašymą, jei tai atitinka jo interesus. Atsižvelgiant į pažeidžiamų grupių, kuriems taikoma Dublino procedūra, apsaugą, numatyta: Pirmiausia siekiant užtikrinti pareiškėjų, dėl kurių pagal Dublino procedūrą priimamas sprendimas dėl perdavimo atsakingai valstybei narei, apsaugos tęstinumą, pasiūlyme numatyta priemonė, susijusi valstybių narių keitimusi svarbia informacija prieš perdavimą. 6. Ypatingi sunkumai arba netinkamas apsaugos lygis Siekiant išvengti, kad iškilus ypatingiems sunkumams perdavimas pagal Dublino reglamentą nesukurtų papildomos naštos toms valstybėms narėms, kurių priėmimo ir įsisavinimo pajėgumai riboti, reglamente numatyta nauja procedūra, pagal kurią galima sustabdyti perdavimą pagal Dublino procedūrą atsakingai valstybei narei. Tokią procedūrą galima taikyti ir tais atvejais, kai abejojama, kad pagal Dublino procedūrą perduoti pareiškėjai atsakingoje valstybėje narėje gaus tinkamo lygio apsaugą, visų pirma, kad jiems nebus sudarytos tinkamos priėmimo sąlygos ir nesuteikta galimybė naudotis prieglobsčio procedūra. - Kalbinės pataisos Viena kalbinė pataisa buvo būtina šio pasiūlymo italų kalbos versijoje, būtent: 3 straipsnio 3 dalyje, kur prieš žodį „šalis“ įrašytas apibūdinamasis žodis „trečioji“. Taip Reglamento Nr. 343/2003/EB 3 straipsnio 3 dalies italų kalbos versija suvienodinama su kitomis šio reglamento kalbinėmis versijomis siekiant išvengti pavojaus, kad šis straipsnis būtų neteisingai aiškinamas. Kalbinių pataisų gali būti ir kitose šio reglamento kalbinėse versijose. - Teisinis pagrindas Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 343/2003/EB ir jo teisinis pagrindas yra toks pat kaip ir minėto reglamento, t. y. EB sutarties 63 straipsnio pirmosios pastraipos 1 punkto a papunktis. Sutarties IV antraštinė dalis netaikoma Jungtinei Karalystei ir Airijai, nebent šios dvi šalys nuspręstų kitaip, remdamosi Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Sutarčių, nuostatomis. Jungtinei Karalystei ir Airijai Reglamentas Nr. 343/2003/EB yra privalomas, joms pagal minėtą protokolą pranešus apie norą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą. Šių valstybių narių pozicija dėl Reglamento Nr. 343/2003/EB neturi įtakos jų galimam dalyvavimui taikant iš dalies pakeistą reglamentą. Danija pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Sutarčių, 1 ir 2 straipsnius nedalyvauja priimant šį reglamentą, dėl to jai jis neprivalomas ir jai nereikia jo taikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. su EB pasirašiusi tarptautinį susitarimą[16] Danija taiko dabartinį Dublino reglamentą, ji pagal 3 straipsnį praneša Komisijai savo sprendimą, ar įgyvendins iš dalies pakeisto reglamento turinį. - Pasiūlymo poveikis su Dublino sistema susijusioms ES nepriklausančioms valstybėms Kelioms ES nepriklausančioms valstybėms prisijungus prie Šengeno acquis , Bendrija lygiagrečiai sudarė arba sudaro susitarimus, kuriais šios šalys prisijungs prie Dublino ir „Eurodac“ acquis: - 2001 m. susitarimas, kuriuo prisijungia Islandija ir Norvegija[17]; - 2008 m. vasario 28 d. susitarimas, kuriuo prisijungia Šveicarija[18]; - 2008 m. vasario 28 d. protokolas, kuriuo prisijungia Lichtenšteinas[19]; Siekdamos nustatyti Danijos, kuri kaip pirmiau minėta prisijungė prie Dublino ir „Eurodac“ acquis pasirašiusi tarptautinį susitarimą, ir kitų minėtų prisijungusių šalių teises ir pareigas, Bendrija ir prisijungusios šalys pasirašė du papildomus dokumentus[20]. Remdamosi trimis minėtais susitarimais, prisijungusios šalys be išlygų pritaria Dublino ir „Eurodac“ acquis ir jo plėtojimui. Jos nedalyvauja priimant Dublino reglamento acquis keičiančius ar juo pagrįstus teisės aktus (įskaitant šį pasiūlymą), tačiau, Tarybai ir Parlamentui patvirtinus teisės aktą, šios šalys per nurodytą laiką turi pranešti Komisijai apie sprendimą priimti teisės akto turinį ar jo nepriimti. Jei Norvegija, Islandija, Šveicarija ar Lichtenšteinas nepritaria teisės aktui, kuriuo iš dalies keičiamas Dublino ir „Eurodac“ acquis arba kuris jais grindžiamas, taikoma „giljotinos“ išlyga ir atitinkami susitarimai nutraukiami, nebent susitarimais įsteigtas jungtinis arba mišrusis komitetas vienbalsiai nusprendžia kitaip. - Subsidiarumo principas EB sutarties IV antraštinėje dalyje, skirtoje vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitoms su laisvu asmenų judėjimu susijusioms politikos sritims, Europos Bendrijai šiais klausimais suteikiami tam tikri įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turi būti naudojamasi pagal EB sutarties 5 straipsnį, t. y. tik tuomet, kai siūlomo veiksmo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o Bendrija dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiektų geriau. Dabartinis Bendrijos veiksmų, susijusių su valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijais ir mechanizmais, teisinis pagrindas yra EB sutarties 63 straipsnio pirmosios pastraipos 1 punkto a papunktis. Kadangi su prieglobsčiu susijusios problemos apskritai yra tarpvalstybinio pobūdžio, ES gali pasiūlyti su Dublino reglamento taikymu susijusių nustatytų problemų geriausius sprendimus, atsižvelgdama į bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Nors 2003 m. priimtu reglamentu pasiektas didelis teisės aktų suderinamumo lygis, ES dar gali imtis veiksmų, kad užtikrintų veiksmingesnę ir didesnę apsaugą suteikiančią Dublino sistemą. - Proporcingumo principas Iš dalies pakeisto Dublino reglamento poveikio vertinimo metu buvo nuodugniai įvertintos visos nustatytų problemų sprendimo galimybės atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos pusiausvyrą ir tik po to padaryta išvada, kad šiame pasiūlyme numatytais ES veiksmais nesiekiama daugiau negu būtina toms problemoms išspręsti. - Poveikis pagrindinėms teisėms Šis pasiūlymas buvo nuodugniai išnagrinėtas siekiant užtikrinti, kad jo nuostatos visiškai atitiktų pagrindines teises, kaip Bendrijos ir tarptautinės teisės bendruosius principus. Ypatingas dėmesys atkreiptas į tai, kad asmenims, kuriems taikoma Dublino procedūra, būtina sustiprinti teisines ir procedūrines garantijas bei suteikti jiems galimybę geriau apginti savo teises ir į tai kad būtina užtikrinti didesnę pagarbą teisei į šeimos vientisumą ir pagerinti pažeidžiamų grupių, visų pirma nelydimų nepilnamečių, padėtį, kad būtų galima geriau patenkinti jų specialiuosius poreikius. Didesnė asmenų, kuriems taikoma Dublino procedūra, apsauga apskritai turės didelį teigiamą poveikį prieglobsčio prašytojams pagrindinių teisių atžvilgiu. Visų pirma geriau informuoti apie reglamento taikymą ir jame numatytas jų teises bei pareigas prieglobsčio prašytojai galės geriau apginti savo teises ir tai gali padėti sumažinti antrinės migracijos mastą, nes prieglobsčio prašytojai bus labiau linkę laikytis sistemos. Padidės teisės į teisines gynimo priemones veiksmingumas, visų pirma: įtvirtinus teisę apskųsti sprendimą dėl perdavimo ir teisę nebūti perduotam, kol nepriimtas sprendimas dėl būtinybės sustabdyti sprendimo dėl perdavimo vykdymą, taip pat numačius, kad asmuo, kuriam pranešta apie sprendimą dėl perdavimo, turėtų pakankamai laiko pasinaudoti teisės gynimo priemone ir įtvirtinant teisę gauti teisinę pagalbą ir (arba) atstovą. Veiksmingos galimybės pradėti prieglobsčio procedūrą principas , kuris yra teisės į prieglobstį dalis, bus sustiprintas aiškiau nustatant atsakingos valstybės narės pareigą išsamiai įvertinti prieglobsčio prašytojų, jai perduotų pagal Dublino procedūrą, apsaugos poreikius. Bus sustiprinta teisė į laisvę ir laisvą judėjimą nustatant, kad asmenis, kuriems taikoma Dublino procedūra, būtų galima sulaikyti tik reglamente numatytais išimtiniais atvejais ir tik jei tai atitinka būtinumo ir proporcingumo principus. Būtina deramai atsižvelgti į nepilnamečių, kuriuos galima sulaikyti, tik jei tai atitinka jų interesus, padėtį, tačiau nelydimų nepilnamečių jokiais atvejais sulaikyti negalima. Bus itin sustiprinta teisė į šeimos susijungimą , visų pirma išplečiant reglamento taikymo sritį, į ją įtraukiant papildomos apsaugos prašytojus ir gavėjus, padarant priklausomų giminaičių susijungimą privalomą ir uždraudžiant tam tikromis aplinkybėmis išsiųsti atgal pareiškėją, kuriam paskutinio prašymo nagrinėjimo metu galima pritaikyti vieną iš šeimos vientisumo kriterijų. Šios garantijos ne tik užtikrins didesnę prieglobsčio prašytojų apsaugą, bet ir padės sumažinti antrinės migracijos mastą, nes nustatant atsakingą valstybę narę bus labiau atsižvelgta į asmeninę kiekvieno prieglobsčio prašytojo padėtį. Galiausiai bus tinkamiau atsižvelgiama į pažeidžiamų grupių padėtį, visų pirma sustiprinus nelydimų nepilnamečių teises inter alia geriau apibrėžus vaiko interesų principą ir nustačius keitimosi svarbia informacija, visų pirma apie perduotino asmens sveikatos būklę, mechanizmą, pirmiausia siekiant užtikrinti to asmens apsaugos ir jam suteiktų teisių tęstinumą. Valstybės narės privalo taikyti šio reglamento nuostatas besąlygiškai gerbdamos pagrindines teises. Reglamente numatytas stebėjimo ir vertinimo reikalavimas. Stebėjimo metu bus atsižvelgiama ir į nuostatas, turinčias poveikį pagrindinėms teisėms. ê 343/2003/EB ð naujas 2008/0243 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo išdėstomi nustatantis valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba ð asmens be pilietybės ï vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai kriterijus ir mechanizmus EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 63 straipsnio pirmosios dalies pastraipos 1 punkto a papunktį, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[21], atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[22], laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[23], kadangi: ò naujas 1. 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 343/2003, nustatančiame valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus[24], reikia padaryti svarbių pakeitimų. Siekiant aiškumo minėtas reglamentas turėtų būti išdėstytas redakcija. ê 343/2003/EB 1 konstatuojamoji dalis 2. Bendra prieglobsčio politika, įskaitant bendrą Europos prieglobsčio sistemą, yra Europos Sąjungos tikslo palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, atvirą tiems, kurie aplinkybių priversti teisėtai ieško apsaugos Bendrijoje, sudedamoji dalis. ê 343/2003/EB 2 konstatuojamoji dalis 3. 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperėje įvykusiame specialiame posėdyje Europos Vadovų Taryba sutarė dirbti, kad būtų sukurta bendra Europos prieglobsčio sistema, grindžiama visišku ir nuodugniu 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, taikymu, šitaip užtikrinant, kad joks asmuo nebūtų išsiunčiamas atgal, kur būtų persekiojamas, t. y. įtvirtinant negrąžinimo principą. Šiuo atžvilgiu, nesumenkinant nepažeidžiant šiame reglamente nustatytų atsakomybės kriterijų, valstybės narės, visos gerbiančios negrąžinimo principą, yra laikomos trečiųjų šalių piliečiams saugiomis šalimis. ê 343/2003/EB 3 konstatuojamoji dalis 4. Tamperėje įvykusio posėdžio išvadose taip pat konstatuojama, kad šiai sistemai artimiausiu metu turėtų būti priskirtas aiškus ir veiksmingas valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo būdas. ê 343/2003/EB 4 konstatuojamoji dalis ð naujas 5. Toks būdas ir valstybėms narėms, ir atitinkamiems asmenims turėtų būti grindžiamas objektyviais bei teisingais kriterijais. Jis pirmiausia turėtų padėti greitai nustatyti atsakingą valstybę narę, kad būtų galima garantuoti veiksmingą galimybę pradėti pabėgėlio ð tarptautinės apsaugos ï statuso nustatymo procedūras ir netrukdyti siekiui greitai nagrinėti prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymus. ê 343/2003/EB 5 konstatuojamoji dalis Keliais etapais kuriant bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kuri prieglobstį gavusiems asmenims ilgainiui nustatytų bendrą procedūrą ir vienodą visoje Sąjungoje galiojantį statusą, šiame etape, tobulinant tai, kas būtina, ir atsižvelgiant į patirtį, reikia įtvirtinti principus, kuriais grindžiama 1990 m. birželio 15 d. Dubline pasirašyta Konvencija, nustatanti valstybę, atsakingą už vienoje iš Europos Bendrijų valstybių narių paduotų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą [4] (toliau - Dublino konvencija), kurios įgyvendinimas skatino derinti prieglobsčio politiką. ò naujas 6. Pirmasis bendros Europos prieglobsčio sistemos, kuri ilgainiui turėtų padėti suformuoti bendras procedūras, o asmenims, kuriems suteiktas prieglobstis, visoje Europos Sąjungoje taikyti vienodą statusą, etapas jau užbaigtas. Europos Vadovų Taryba 2004 m. lapkričio 4 d. priėmė Hagos programą, kurioje nustatyti per 2005–2010 m. laikotarpį įgyvendintini laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės tikslai. Hagos programoje Europos Komisija raginama užbaigti pirmojo etapo teisinių dokumentų įvertinimą ir pateikti antrojo etapo dokumentus bei priemones Tarybai ir Europos Parlamentui, kad jie būtų patvirtinti iki 2010 m. 7. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, šiuo etapu reikėtų patvirtinti principus, kuriais grindžiamas Reglamentas (EB) Nr. 343/2003 ir, remiantis sukaupta patirtimi, atlikti patobulinimus, būtinus sistemos veiksmingumui ir pagal šią procedūrą tarptautinės apsaugos prašančių asmenų apsaugai gerinti. 8. Kad būtų galima užtikrinti vienodą požiūrį į visus tarptautinės apsaugos prašytojus ir gavėjus bei suderinamumą su šiuo metu galiojančiu ES prieglobsčio acquis , visų pirma 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų[25], tikslinga išplėsti šio reglamento taikymo sritį, į jį įtraukiant papildomos apsaugos prašytojus ir asmenis, kuriems papildoma apsauga suteikta. 9. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio į visus prieglobsčio prašytojus, Direktyva [.../.../EB], kuria nustatomos minimalias prieglobsčio prašytojų priėmimo normos[26], turėtų būti taikoma atsakingos valstybės narės nustatymo pagal šį reglamentą procedūrai. 10. Kaip numatyta 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, valstybės narės, taikydamos šį reglamentą, pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais. Be to, nelydimiems nepilnamečiams dėl jų pažeidžiamumo turėtų būti nustatytos specialios procedūrinės garantijos. ê 343/2003/EB 6 konstatuojamoji dalis Šeimos vienybė turi būti išlaikoma tiek, kiek ji yra suderinama su kitais tikslais, kurių siekiama nustatant už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijus ir mechanizmus. ò naujas 11. Kaip numatyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, taikydamos šį reglamentą, valstybės narės pirmiausia laikosi pagarbos šeimos vientisumui principo. ê 343/2003/EB (7 konstatuojamoji dalis) ð naujas 12. Tai, kad visų vienos šeimos narių prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymus nagrinėtųja viena valstybė narė, leidžia užtikrinti nuodugnų prašymų nagrinėjimą ir dėl jų priimamų sprendimų suderinamumąð , taip pat tai, kad vienos šeimos nariai nebūtų išskiriami ï. ò naujas 13. Siekiant užtikrinti, kad būtų besąlygiškai laikomasi šeimos vientisumo ir vaiko interesų principo, dėl nėštumo ar motinystės, sveikatos būklės arba senyvo amžiaus tarp pareiškėjo ir jo artimųjų susiklostę priklausomumo santykiai turėtų tapti privalomu atsakomybės kriterijumi. Jei pareiškėjas yra nelydimas nepilnametis, aplinkybė, kad kitos valstybės narės teritorijoje yra juo pasirūpinti galintis giminaitis, taip pat turėtų tapti privalomu atsakomybės kriterijumi. ê 343/2003/EB (7 konstatuojamoji dalis) ð naujas 14. Valstybės narės galėtų nesilaikyti atsakomybės kriterijų, kad padėtų šeimų nariams susijungti tuomet, kai tai būtina humanitariniais sumetimais, ð visų pirma dėl humanitarinių ir bendražmogiškų priežasčių ir išnagrinėti jose arba kitoje valstybėje narėje pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą, net jei jos, pagal šiame reglamente įtvirtintus privalomuosius kriterijus, neįpareigotos atlikti tokio vertinimo, su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė ir pareiškėjas su tuo sutinka. ï ò naujas 15. Asmeninis pokalbis turėtų būti rengiamas, kad būtų galima lengviau nustatyti, kuri valstybė narė atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą ir prireikus žodžiu pranešti pareiškėjui apie šio reglamento taikymą. 16. Kaip numatyta visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, reikia įtvirtinti teisines garantijas ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą, kai priimami sprendimai dėl perdavimo atsakingai valstybei narei, kad būtų galima veiksmingai apsaugoti tokių asmenų teises. 17. Vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, veiksminga teisinė gynyba turėtų apimti tiek šio reglamento taikymo, tiek teisinių bei faktinių aplinkybių, susiklosčiusių valstybėje narėje, kuriai perduodamas pareiškėjas, vertinimą siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma tarptautinės teisės normų. 18. Prieglobsčio prašytojo sulaikymas turėtų būti grindžiamas pamatiniu principu, kad asmuo negali būti sulaikomas vien dėl to, kad prašo tarptautinės apsaugos. Sulaikant prieglobsčio prašytoją, pirmiausia reikėtų vadovautis Ženevos konvencijos 31 straipsniu ir atsižvelgti į Direktyvoje […/.../EB][, kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos,] labai aiškiai apibrėžtas išimtines aplinkybes bei garantijas. Be to, nereikėtų piktnaudžiauti galimybe sulaikyti asmenį norint jį perduoti atsakingai valstybei narei, ir sulaikymas turėtų būti proporcingas taikytų priemonių bei siekiamų tikslų atžvilgiu. 19. Kaip numatyta 2003 m. rugsėjo 2 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1560/2003, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 taikymo taisykles[27], asmuo gali būti perduodamas atsakingai valstybei narei jo laisva valia, prižiūrint jo išvykimą arba jį palydint. Valstybės narės turėtų skatinti perdavimą laisva asmens valia ir užtikrinti, kad prižiūrimas arba lydimas asmens perdavimas vyktų humaniškai, besąlygiškai laikantis pagrindinių teisių ir nepažeidžiant asmens orumo. ê 343/2003/EB 8 konstatuojamoji dalis 20. Laipsniškas vidaus sienų neturinčios erdvės, kurioje pagal Europos bendrijos steigimo sutartį užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, kūrimas ir Bendrijos politikos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo sąlygų nustatymas, įskaitant bendras pastangas valdyti išorės sienas, verčia solidarumo dvasia suderinti atsakomybės kriterijus. ò naujas 21. Tam tikromis aplinkybėmis šio reglamento taikymas gali tapti papildoma našta valstybėms narėms, kuriose susiklostė ypač sudėtinga padėtis, kelianti itin didelių sunkumų jų priėmimo pajėgumams, prieglobsčio sistemai arba infrastruktūrai. Esant tokioms aplinkybėms būtina nustatyti veiksmingą procedūrą, leidžiančią laikinai sustabdyti perdavimą atitinkamai valstybei narei ir teikti finansinę pagalbą vadovaujantis esamomis ES finansinėmis priemonėmis. Todėl laikinas asmenų perdavimas pagal Dublino procedūrą gali paskatinti didesnį solidarumą tų valstybių narių, kurių prieglobsčio sistemoms dėl geografinės ar demografinės padėties kyla itin didelių sunkumų. 22. Asmenų perdavimo mechanizmas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai Komisija mano, kad tarptautinės apsaugos prašytojų apsaugos lygis tam tikroje valstybėje narėje neatitinka Bendrijos prieglobsčio teisės aktų reikalavimų, visų pirma susijusių su jų priėmimo sąlygomis ir galimybe naudotis prieglobsčio procedūra, kad visiems tarptautinės apsaugos prašytojams visose valstybėse narėse būtų galima užtikrinti tinkamą apsaugos lygį. 23. Asmens duomenų tvarkymą valstybėms narėms taikant šį reglamentą reglamentuoja 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[28]. 24. Keitimasis perduotino pareiškėjo asmens duomenimis, įskaitant ypatingų kategorijų duomenis apie sveikatą, prieš perduodant asmenį, užtikrins, kad kompetentingos prieglobsčio institucijos galės suteikti pareiškėjui tinkamą pagalbą ir garantuos jam apsaugą bei suteiktų teisių tęstinumą. Laikantis Direktyvos 95/46/EB, specialiosiomis normomis turėtų būti užtikrinama tokioje padėtyje esančių pareiškėjų duomenų apsauga. ê 343/2003/EB 9 konstatuojamoji dalis 25. Įgyvendinti šį reglamentą ir padidinti jo veiksmingumą gali padėti dvišaliai valstybių narių susitarimai dėl kompetentingų institucijų tarpusavio susižinojimo gerinimo, procedūrų atlikimo terminų trumpinimo arba prašymų perimti savo žinion ar atsiimti nagrinėjimo supaprastinimo, arba perdavimų atlikimo tvarkos nustatymo. ê 343/2003/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) 26. Turėtų būti užtikrintas tęstinumas tarp Dublino konvencijoje √ Reglamente (EB) Nr. 343/2003 ∏ įtvirtintos atsakingos valstybės narės nustatymo sistemos ir šiuo reglamentu įteisintos sistemos. Panašiai turėtų būti užtikrinta šio reglamento ir 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos rReglamento (EB) Nr. 2725/2000 [.../...] [dėl „Eurodac“sistemos EURODAC sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją[29] √ reglamentą ∏] darna. ê 343/2003/EB 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) ð naujas 27. Reglamentu (EB) Nr. 2725/2000 […/…] √ [dėl sistemos EURODAC sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Dublino reglamentą] ∏ įteisintos "Eurodac" sistemos EURODAC veikimas, ypač jo 4 6 ir 8 10 straipsnių įgyvendinimas, turėtų palengvinti šio reglamento įgyvendinimą √ taikymą ∏. ò naujas 28. Vizų informacinės sistemos, sukurtos 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių[30], veikimas, ypač jo 21 ir 22 straipsnių įgyvendinimas, turėtų padėti lengviau taikyti šį reglamentą. ê 343/2003/EB 12 konstatuojamoji dalis 29. Dėl požiūrio į asmenis, kuriems taikomas šis reglamentas, valstybės narės yra saistomos įsipareigojimų pagal tarptautinės teisės aktus, kurių šalys jos yra. ê 343/2003/EB 13 konstatuojamoji dalis 30. Priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[31]. ê 1103/2008/EB priedo 3 dalies pirmoji pastraipa (pritaikytas) ð naujas 31. Dėl Reglamento (EB) Nr. 343/2003: √ Visų pirma ∏ Komisijai visų pirma turėtų būti suteikti įgaliojimai tvirtinti humanitarinės išlygos, ð nuostatų, susijusių su nelydimais nepilnamečiais ir priklausomų giminaičių sujungimu, ï taikymo sąlygas bei tvarką, taip pat prieglobsčio prašytojų perdavimo kriterijus. Kadangi yra bendro pobūdžio ir skirtos √ šio ∏ Rreglamentąo (EB) Nr. 343/2003 √ neesminėms nuostatoms pakeisti jį papildant ∏ naujomis neesminėmis nuostatomis, šios priemonės turi būti priimtos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. ò naujas 32. Reglamentui (EB) Nr. 343/2003 įgyvendinti reikalingos priemonės priimtos Reglamentu (EB) Nr. 1560/2003. Tam tikros Reglamento (EB) Nr. 1560/2003 nuostatos turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą siekiant aiškumo arba dėl to, kad jos gali būti naudingos bendram tikslui. Tiek valstybėms narėms, tiek atitinkamiems prieglobsčio prašytojams ypač svarbu, kad būtų sukurtas bendras sprendimo mechanizmas tais atvejais, kai valstybėse narėse šio reglamento nuostatos taikomos skirtingai. Todėl tikslinga Reglamente (EB) Nr.1560/2003 nustatytą ginčų dėl humanitarinės išlygos sprendimo mechanizmą įtraukti į šį reglamentą ir išplėsti jo taikymą visam šiam reglamentui. ê 343/2003/EB 14 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) ð naujas 33. ð Kad galima būtų veiksmingai stebėti, kaip ï taikomas √ šis ∏ Rreglamentoas taikymas, turėtų būti √ reikėtų jį ∏ reguliariai tam tikrais laikotarpiais įvertinamas įvertinti. ê 343/2003/EB 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) ð naujas 34. √ Šiame ∏ Rreglamente laikomasi √ gerbiamos ∏ pagrindinėsių teisėsių ir √ laikomasi ∏ principų, kurie yra pripažįstamųi visų pirma pirmiausia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje[32]. Visų pirma √ šiuo reglamentu ∏ juo siekiama užtikrinti visišką 18 straipsnyje garantuotos teisės į prieglobstį laikymąsi ð ir skatinti minėtos chartijos 1, 4, 7, 24 ir 47 straipsnių taikymą, todėl jis turi būti atitinkamai įgyvendintas. ï ê 343/2003/EB 16 konstatuojamoji dalis ð naujas 35. Kadangi siūlomos priemonės tikslo, būtent: nustatyti valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba ð asmens be pilietybės ï vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o Bendrijos lygmeniu dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio šis tikslas būtų pasiektas geriau, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nesiekiama daugiau negu būtina siekiant to tikslo. ê 343/2003/EB 17 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) Jungtinė Karalystė ir Airija pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį 2001 m. spalio 30 d. raštais pareiškė norą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą. ê 343/2003/EB 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) Danija pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius nedalyvauja priimant šį reglamentą, dėl to jai jis neprivalomas ir jai nereikia jo taikyti. ê 343/2003/EB 19 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) Kol bus sudarytas susitarimas, leidžiantis Danijai dalyvauti taikant šį reglamentą, santykiams tarp Danijos ir šio reglamento saistomų valstybių narių tebegalioja ir tebetaikoma Dublino konvencija, ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I SKYRIUS DALYKAS IR SĄVOKOS APIBRĖŽTYS 1 straipsnis √ Dalykas ∏ Šiuos reglamentuas išdėstomi nustato valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio ð arba asmens be pilietybės ï vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijaius ir mechanizmaius. 2 straipsnis √ Apibrėžtys ∏ Šiame reglamente: a) „trečiosios šalies pilietis“ – kiekvienas √ bet kuris ∏ asmuo, nesantis Sąjungos piliečiu Europos bendrijos steigimo sutarties 17 straipsnio 1 dalyje apibrėžta prasme ð ir nesinaudojantis Bendrijos laisvo judėjimo teise, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006 2 straipsnio 5 dalyje[33] ï; b) „Ženevos konvencija“ – 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu; c) "prieglobsčio prašymas" - trečiosios šalies piliečio pateiktas prašymas, kuris gali būti laikomas tarptautinės apsaugos valstybėje narėje prašymu pagal Ženevos konvenciją. Dėl kiekvieno tarptautinės apsaugos prašymo daroma prielaida, kad tai yra prieglobsčio prašymas, jeigu trečiosios šalies pilietis aiškiai neprašo kitokios apsaugos, dėl kurios gali būti kreipiamasi atskirai; ò naujas b) „tarptautinės apsaugos prašymas“ – tarptautinės apsaugos prašymas, apibrėžtas Direktyvos 2004/83/EB 2 straipsnio g punkte; ê 343/2003/EB ð naujas c) (d) „prašytojas pareiškėjas“ arba „prieglobsčio prašytojas“ – trečiosios šalies pilietis ð arba asmuo be pilietybės ï, pateikęs prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos prašymą ï, dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas; d) (c) „prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimas“ – bet koks kompetentingų institucijų pagal nacionalinės teisės aktus ð Tarybos direktyvą 2005/85/EB[34] ï atliekamas prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimas arba dėl jo priimti sprendimai ar nutarimai teismo sprendimai, išskyrus valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą pagal šį reglamentą ð ir Direktyvą 2004/83/EB ï, nustatymo procedūras; e) (f) „prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo atsiėmimas“ – prieglobsčio prašytojo pareiškėjo veiksmai, kuriais pagal nacionalinės teisės aktus ð Direktyvą 2005/85/EB ï aiškiaiiu arba numatomai numanomu sutikimu nutraukiamos procedūros, pradėtos jam pateikus prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą; f) (g) „pabėgėlis ð asmuo, kuriam suteikta tarptautinė apsauga ï“ – trečiosios šalies pilietis ð arba asmuo be pilietybės, pripažintas reikalingas tarptautinės apsaugos, apibrėžtos Direktyvos 2004/83/EB 2 straipsnio a punkte ï kuris atitinka Ženevos konvencijoje apibrėžtą statusą ir kuriam leidžiama tokiu statusu gyventi valstybės narės teritorijoje; ò naujas g) „nepilnametis“ – jaunesnis nei 18 metų trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės; ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas h) „nelydimas nepilnametis“ – nesusituokę aštuoniolikos metų nesukakę asmenys ð nepilnametis ï, į valstybių narių teritoriją atvykstantys nelydimi √ atvykstantis nelydimas ∏ pagal įstatymus ar papročius už juos jį atsakingo suaugusio asmens ir ten esantys esantis tol, kol toks asmuo ima juos jį prižiūrėti; prie jų priskiriami ir nepilnamečiai, atvykę ir be priežiūros palikti atvykę į valstybių narių teritorijojeą; i) „šeimos nariai“ – jei šeima jau egzistavo kilmės šalyje, šie prašytojo pareiškėjo šeimos nariai, esantys valstybių narių teritorijoje: i) prieglobsčio prašytojo sutuoktinis arba su juo pastovius santykius palaikantis nesantuokinis partneris tais atvejais, kai atitinkamos valstybės narės teisės aktai ar praktika nesantuokines poras pagal jos įstatymą dėl užsieniečių tam tikru atžvilgiu prilygina santuokinėms poroms; ii) i papunktyje nurodytų porų arba prašytojo pareiškėjo nepilnamečiai vaikai, jei jie yra nesusituokę ir priklausomi, taip pat nepaisant to, ar jie yra santuokiniai, ar nesantuokiniai, ar įvaikinti taip, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje; ò naujas iii) i papunktyje nurodytų porų arba pareiškėjo susituokę nepilnamečiai vaikai, nepaisant to, ar jie yra santuokiniai ar nesantuokiniai ar įvaikinti, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, jei jų labui svarbu gyventi su pareiškėju; ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas iv)(iii) √ pareiškėjo ∏ tėvas, motina ar globėjas, kai prašytojas ar pabėgėlis √ jis ∏ yra nepilnametis ir nesusituokęs ð arba yra nepilnametis ir susituokęs, tačiau jo labui svarbu gyventi su tėvu, motina ar globėju ï; ò naujas v) pareiškėjo nepilnamečiai broliai ir seserys, jei pareiškėjas yra nepilnametis ir nesusituokęs arba jei pareiškėjas ar jo broliai ir seserys yra nepilnamečiai ir susituokę, tačiau vieno iš jų ar kelių labui svarbu gyventi kartu; ê 343/2003/EB ð naujas j) „buvimo teisę gyventi patvirtinantis dokumentas“ – bet kuris valstybės narės valdžios institucijų išduotas leidimas, leidžiantis trečiosios šalies piliečiui arba ð asmeniui be pilietybės ï būti jos teritorijoje, įskaitant dokumentus, įrodančius leidimą likti teritorijoje pagal susitarimus dėl laikinos apsaugos arba tol, kol pasikeis aplinkybės, neleidžiančios įvykdyti sprendimą dėl išsiuntimo, išskyrus vizas ir leidimus gyventi, išduotus laikotarpiu, reikalingu atsakingai valstybei narei pagal šį reglamentą nustatyti, arba nagrinėjant prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą ar prašymą išduoti leidimą gyventi; k) „viza“ – valstybės narės leidimas ar sprendimas, reikalingas, kad būtų galima vykti tranzitu ar atvykti numatytam buvimui toje valstybėje narėje ar keliose valstybėse narėse. Vizos pobūdis nustatomas pagal šiuoas apibrėžimustis: i) „ilgalaikė viza“ – valstybės narės leidimas ar sprendimas, reikalingas, kad būtų galima atvykti numatytam ilgesniam kaip trijų mėnesių buvimui toje valstybėje narėje ar keliose valstybėse narėse; ii) „trumpalaikė viza“ – valstybės narės leidimas ar sprendimas, reikalingas, kad būtų galima atvykti numatytam buvimui toje valstybėje ar keliose valstybėse narėse iš viso ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui; iii) „tranzitinė viza“ – valstybės narės leidimas ar sprendimas, reikalingas, kad būtų galima vykti tranzitu per tos valstybės narės ar kelių valstybių narių teritoriją, išskyrus tranzitą oro uoste; iv) „oro uosto tranzitinė viza“ – leidimas ar sprendimas, leidžiantis trečiosios šalies piliečiui, kuriam konkrečiai taikomas šis reikalavimas, sustojimo ar persėdimo, kai tarptautinis skrydis susideda iš dviejų dalių, metu oro uosto tranzito zoną pereiti nepatenkant į atitinkamos valstybės narės nacionalinę teritoriją; ò naujas l) „pasislėpimo rizika“ – teisės aktuose apibrėžtais objektyviais kriterijais pagrįstas manymas konkrečiu atveju, kad pareiškėjas, trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, dėl kurio priimamas sprendimas dėl perdavimo, gali pasislėpti. ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas II SKYRIUS BENDRIEJI PRINCIPAI √ IR GARANTIJOS ∏ 3 straipsnis √ Galimybė naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra ∏ 1. Valstybės narės nagrinėja kiekvieno √ kiekvieną ∏ trečiosios šalies piliečio arba ð asmens be pilietybės ï, Ö bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant Õ pasienį ð arba tranzito zonas ï, pasienyje ar jų teritorijose prašančio prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï , prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal √ šio reglamento ∏ III skyriuje nustatytus kriterijus. ê 343/2003/EB 13 straipsnis ð naujas 2. Jei remiantis šiame reglamente išvardytais kriterijais negalima nustatyti jokios už ð tarptautinės apsaugos ï prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakingos valstybės narės, už jo nagrinėjimą yra atsakinga pirmoji valstybė narė, kuriai buvo pateiktas prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymas. ê 343/2003/EB ð naujas 3. Kiekviena valstybė narė išlaiko išsaugo teisę pagal savo nacionalinius įstatymus, laikydamasi Ženevos konvencijos nuostatų, ð laikydamasi Direktyvos 2005/85/EB nuostatų ir garantijų, ï išsiųsti prieglobsčio prašytoją į ð saugią ï trečiąją šalį. ê 343/2003/EB 3 straipsnio 4 dalis (pritaikytas) ð naujas 4 straipsnis √ Teisė į informaciją ∏ 41. ð Gavusios tarptautinės apsaugos prašymą, kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos iš karto praneša prieglobsčio prašytojui ï Aapie šio reglamento taikymą, jame nustatytus terminus ir jo padarinius prieglobsčio prašytojui pranešama raštu ta kalba, kurią, kaip pagrįstai galima manyti, jis supranta. ð o visų pirma apie: ï ò naujas a) šio reglamento tikslus ir padarinius, kurie kyla naują prašymą pateikus kitoje valstybėje narėje; b) atsakomybės priskyrimo kriterijus ir jų hierarchiją; c) bendrąją procedūrą ir terminus, kurių valstybė narė turi laikytis; d) galimą procedūros baigtį ir jos padarinius; e) galimybę apskųsti sprendimą dėl perdavimo; f) tai, kad kompetentingos institucijos gali keistis jo duomenimis vien tam, kad įvykdytų iš šio reglamento kylančias pareigas; g) teisę gauti su juo susijusius duomenis ir teisę prašyti, kad netikslūs su juo susiję duomenys būtų ištaisyti arba neteisėtai tvarkomi su juo susiję duomenys būtų ištrinti, įskaitant teisę gauti informaciją apie naudojimosi tomis teisėmis tvarką ir nacionalinių duomenų apsaugos institucijų, kurios nagrinėja skundus dėl asmens duomenų apsaugos, kontaktinius duomenis. 2. 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama raštu ta kalba, kurią, kaip galima pagrįstai manyti, pareiškėjas supranta. Valstybės narės tam pasitelkia pagal šio straipsnio 3 dalį parengtą bendrą atmintinę. Kai reikia gerai suprasti pareiškėją, informacija taip pat pateikiama žodžiu per pokalbį, rengiamą pagal 5 straipsnį. Valstybės narės informaciją pateikia tinkamai atsižvelgdamos į pareiškėjo amžių. 3. Bendra atmintinė, kurioje išdėstoma bent jau šio straipsnio 1 dalyje pateikta informacija, rengiama 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 5 straipsnis Asmeninis pokalbis 1. Valstybė narė, pagal šį reglamentą nustatanti atsakingą valstybę narę, suteikia pareiškėjams galimybę dalyvauti asmeniniame pokalbyje su asmeniu, pagal nacionalinę teisę turinčiu tokius įgaliojimus. 2. Asmeninio pokalbio tikslas – padėti nustatyti atsakingą valstybę narę, visų pirma suteikti pareiškėjui galimybę pateikti informacijos, reikalingos atsakingai valstybei narei tinkamai nustatyti, ir žodžiu pranešti pareiškėjui apie šio reglamento taikymą. 3. Asmeninis pokalbis vyksta netrukus po to, kai buvo pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas, tačiau bet kuriuo atveju prieš priimant sprendimą pagal 25 straipsnio 1 dalį perduoti pareiškėją atsakingai valstybei narei. 4. Asmeninis pokalbis vyksta kalba, kurią, kaip galima pagrįstai manyti, pareiškėjas supranta ir kuria jis gali bendrauti. Prireikus valstybės narės pasitelkia vertėją žodžiu, galintį užtikrinti tinkamą pareiškėjo ir asmens, atsakingo už pokalbį, bendravimą. 5. Asmeninis pokalbis vyksta tinkamą konfidencialumą užtikrinančiomis sąlygomis. 6. Asmeninį pokalbį organizuojanti valstybė narė parengia trumpą rašytinę ataskaitą, kurioje išdėstoma svarbiausia pareiškėjo per pokalbį pateikta informacija, ir jos kopiją perduoda pareiškėjui. Ataskaita pridedama prie sprendimo dėl perdavimo, nurodyto 25 straipsnio 1 dalyje. 6 straipsnis Nepilnamečių garantijos 1. Vykdydamos visas šiame reglamente numatytas procedūras, valstybės narės pirmiausia vadovaujasi vaiko interesais. 2. Valstybės narės užtikrina, kad visose šiame reglamente numatytose procedūrose nelydimiems nepilnamečiams atstovautų ir (arba) padėtų atstovas. Šiuo atstovu taip pat gali būti Direktyvos [.../.../EB][, kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos,] 23 straipsnyje nurodytas atstovas. 3. Įvertindamos vaiko interesus, valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje ir visų pirma tinkamai atsižvelgia į šiuos veiksnius: a) šeimos susijungimo galimybes; b) nepilnamečio gerovę ir socialinę raidą, ypač – į nepilnamečio etnines, religines, kultūrines sąsajas ir kalbų žinias; c) saugumo ir apsaugos aspektus, ypač jei vaikui kyla grėsmė tapti prekybos žmonėmis auka; d) nepilnamečio pažiūras, atsižvelgdamos į jo amžių ir brandą. 4. Valstybės narės savo teisės aktuose nustato nelydimų nepilnamečių šeimos narių arba kitų giminaičių, esančių valstybėse narėse, paieškos procedūras. Gavusios tarptautinės apsaugos prašymą, jos kuo skubiau pradeda ieškoti nepilnamečio šeimos narių ar kitų giminaičių, kartu saugodamos svarbiausius jo interesus. 5. 33 straipsnyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms, nagrinėjančioms su nelydimais nepilnamečiais susijusius prašymus, rengiami atitinkami mokymai apie specialius nepilnamečių poreikius. ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas III SKYRIUS KRITERIJŲ HIERARCHIJA √ ATSAKINGOS VALSTYBĖS NARĖS NUSTATYMO KRITERIJAI ∏ 5 7 straipsnis √ Kriterijų hierarchija ∏ 1. Atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijai yra taikomi tokia tvarka, kokia jie pateikti šiame skyriuje. 2. Pagal tuos √ šiame skyriuje įtvirtintus ∏ kriterijus atsakinga valstybė narė nustatoma atsižvelgiant į padėtį tuo metu, kai prieglobsčio prašytojas pirmą kartą kuriai nors valstybei narei pateikė savo ð tarptautinės apsaugos ï prašymą. ò naujas 3. Nukrypstant nuo 2 dalies, kad būtų galima užtikrinti, kad būtų laikomasi šeimos vientisumo ir vaiko interesų principų, atsakinga valstybė narė nustatoma vadovaujantis 8–12 straipsniuose įtvirtintais kriterijais ir atsižvelgiant į padėtį tuo metu, kai prieglobsčio prašytojas pateikė paskutinį tarptautinės apsaugos prašymą. Ši dalis taikoma tuo atveju, kai dėl ankstesnių prieglobsčio prašytojo prašymų nebuvo priimtas pirmas sprendimas iš esmės. ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas 6 8 straipsnis √ Nelydimi nepilnamečiai ∏ 1. Jei prieglobsčio prašytojas pareiškėjas yra nelydimas nepilnametis, už ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą yra atsakinga ta valstybė narė, kurioje teisėtai yra jo šeimos narys, jei tai atitinka geriausius nepilnamečio interesus. ê 343/2003/EB 15 straipsnio 3 dalis (pritaikytas) ð naujas 23. Jei √ Kai ∏ prieglobsčio prašytojas pareiškėjas yra nelydimas nepilnametis, kitoje valstybėje narėje turintis ð teisėtai esantį ï giminaitį, ar giminaičius, galinčius galintį jį prižiūrėti, √ ta ∏ valstybės narės, jei įmanoma, sujungia nepilnametį su jo giminaičiu ar giminaičiais ð yra atsakinga už prašymo nagrinėjimą, jei ï tai atitinka geriausius nepilnamečio interesus. ò naujas 3. Kai pareiškėjo šeimos narių arba jo kitų giminaičių teisėtai yra daugiau nei vienoje valstybėje narėje, už prašymo nagrinėjimą atsakinga valstybė narė nustatoma atsižvelgiant į nepilnamečio interesus. ê 343/2003/EB ð naujas 4. Nenustačius Nesant šeimos nario ð ar kito giminaičio ï, už prašymo nagrinėjimą yra atsakinga ta valstybė narė, kurioje nepilnametis yra pateikęs ð paskutinį ï prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą ð , jei tai atitinka nepilnamečio interesus. ï ê 1103/2008/EB priedo 3 dalies 1 punktas ð naujas 5. Šio straipsnio 2 ð ir 3 ï dalių įgyvendinimo sąlygas ir procedūras, tinkamais atvejais įskaitant taikinimo mechanizmus, skirtus valstybių narių nesutarimams dėl atitinkamų asmenų susijungimo būtinybės arba vietos, kur tai turėtų būti daroma, spręsti, tvirtina Komisija. Šios priemonės, skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies keisti, jį papildant, tvirtinamos pagal 27 40 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas 79 straipsnis √ Šeimos nariai, kuriems suteikta tarptautinė apsauga ∏ Jei prieglobsčio prašytojas turi šeimos narį, kuriam leista kaip pabėgėliui ð asmeniui, kuriam suteikta tarptautinė apsauga, ï gyventi kurioje nors valstybėje narėje, nepaisant to, ar ta šeima buvo anksčiau sukurta kilmės šalyje, ta valstybė narė ir yra atsakinga už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą, jei atitinkami asmenys to pageidauja √ tokį pageidavimą išreiškia raštu ∏. 810 straipsnis √ Šeimos nariai, kurie prašo tarptautinės apsaugos ∏ Jei prieglobsčio prašytojas valstybėje narėje turi šeimos narį, dėl kurio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimo iš esmės √ toje valstybėje narėje ∏ dar nepriimtas pirmas sprendimas iš esmės, ta valstybė narė ir yra atsakinga už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą, jei atitinkami asmenys to pageidauja √ tokį pageidavimą išreiškia raštu ∏. 1511 straipsnis √ Priklausomi giminaičiai ∏ 21. Tais atvejais, k Ö Kai Õ atitinkamas asmuo √ prieglobsčio prašytojas ∏ yra priklausomas nuo kito asmens √ giminaičio ∏ pagalbos dėl nėštumo ar naujagimio, sunkios ligos, didelės negalios ar senyvo amžiaus √ arba kai giminaitis ∏ ð dėl tų pačių priežasčių ï √ yra priklausomas nuo prieglobsčio prašytojo pagalbos ∏, ð už prašymo nagrinėjimą atsakinga laikoma valstybė narė, kuri geriausiai tinka užtikrinti, kad tie asmenys liktų kartu arba susijungtų ï valstybės narės paprastai laiko kartu arba sujungia prieglobsčio prašytoją su kitu giminaičiu, esančiu vienos iš valstybių narių teritorijoje, jeigu šeimos ryšiai egzistavo kilmės šalyje ð ir atitinkami asmenys tokį pageidavimą išreiškė raštu. Nustatant geriausiai tinkančią valstybę narę, atsižvelgiama į svarbiausius atitinkamo asmens interesus, kaip antai priklausomo asmens galimybes keliauti ï. ê 1560/2003 11 straipsnio 1 dalis (pritaikytas) Reglamento (EB) Nr. 343/2003 15 straipsnio 2 dalis taikoma, jei prieglobsčio prašytojas yra priklausomas nuo giminaičio, esančio kitoje valstybėje narėje, arba giminaitis, esantis kitoje valstybėje narėje, yra priklausomas nuo prieglobsčio prašytojo. ê 1103/2008/EB priedo 3 dalies 1 punktas 2.5 Šio straipsnio 1 dalies įgyvendinimo sąlygas ir procedūras, tinkamais atvejais įskaitant taikinimo mechanizmus, skirtus valstybių narių nesutarimams dėl atitinkamų asmenų susijungimo būtinybės arba vietos, kur tai turėtų būti daroma, spręsti, tvirtina Komisija. Šios priemonės, skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies keisti, jį papildant, tvirtinamos pagal 27 40 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas 14 12 straipsnis √ Šeimos procedūra ∏ Jei keli šeimos nariai prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymus pateikia toje pačioje valstybėje narėje vienu arba panašiu metu arba jų pateikimo dienos yra gana artimos, kad atsakingos valstybės narės nustatymo procedūros būtų atliekamos kartu, ir jei dėl šiame reglamente nustatytų kriterijų taikymo jie būtų išskirti, atsakinga valstybė narė nustatoma vadovaujantis šiomis nuostatomis: a) atsakomybė už visų šeimos narių prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymų nagrinėjimą tenka tai valstybei narei, kuri pagal kriterijus yra atsakinga už didžiausio šeimos narių skaičiaus perėmimą savo žinion; b) jei tai netinka, atsakomybė tenka valstybei narei, kuri pagal kriterijus yra atsakinga už vyriausiojo iš šeimos narių pateikto prašymo nagrinėjimą. 913 straipsnis √ Teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų arba vizų išdavimas ∏ 1. Jei prieglobsčio prašytojas turi galiojantį buvimo teisę gyventi patvirtinantį dokumentą, už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą dokumentą išdavusi valstybė narė. 2. Jei prieglobsčio prašytojas turi galiojančią vizą, už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą vizą išdavusi valstybė narė, išskyrus atvejį, kai ta viza buvo išduota remiantis kitos valstybės narės raštišku leidimu. Tokiu atveju už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą yra atsakinga pastaroji valstybė narė. Tais atvejais, kai kuri nors valstybė narė prieš išduodama vizą konsultuojasi su kitos valstybės narės centrine įstaiga, pirmiausia saugumo sumetimais, pastarosios atsakymas į paklausimą nėra raštiškas leidimas pagal šią nuostatą. 3. Jei prieglobsčio prašytojas turi daugiau kaip vieną galiojantį skirtingų valstybių narių išduotą buvimo teisę gyventi patvirtinantį dokumentą arba vizą, atsakomybę už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą valstybės narės prisiima tokia tvarka: a) buvimo teisę gyventi patvirtinantį dokumentą išdavusi valstybė narė, suteikusi teisę būti ilgiausią laikotarpį, arba tais atvejais, kai galiojimo laikotarpiai yra vienodi, – valstybė narė, išdavusi buvimo teisę gyventi patvirtinantį dokumentą, kurio galiojimo laikas baigiasi paskiausiai; b) tais atvejais, kai skirtingų valstybių išduotos vizos yra vienodos rūšies, – valstybė narė, išdavusi vizą, kurios galiojimo laikas baigiasi paskiausiai; c) tais atvejais, kai vizos yra skirtingų rūšių, – valstybė narė, išdavusi ilgiausiai galiojančią vizą, arba tais atvejais, kai galiojimo laikas yra vienodas, – valstybė narė, išdavusi vizą, kurios galiojimo laikas baigiasi paskiausiai. 4. Jei prieglobsčio prašytojas turi tik vieną ar daugiau buvimo teisę gyventi patvirtinančių dokumentų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs mažiau kaip prieš dvejus metus, arba vieną ar daugiau vizų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs mažiau kaip prieš šešis mėnesius ir kurios leido jam faktiškai atvykti į valstybės narės teritoriją, šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys taikomos tol, kol prašytojas pareiškėjas nėra išvykęs iš valstybių narių teritorijų. Jei prieglobsčio prašytojas turi vieną ar daugiau buvimo teisę gyventi patvirtinančių dokumentų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs daugiau kaip prieš dvejus metus, arba vieną ar daugiau vizų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs daugiau kaip prieš šešis mėnesius ir kurios leido jam faktiškai atvykti į valstybės narės teritoriją, ir jei jis neišvyko iš valstybių narių teritorijų, atsakinga yra valstybė narė, kurioje prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymas yra pateiktas. 5. Tai, kad buvimo teisę gyventi patvirtinantis dokumentas arba viza buvo išduoti remiantis apgaulės būdu ar ne savo vardu naudojantis netikra ar pasisavinta tapatybe arba pateikus padirbtus, suklastotus ar negaliojančius dokumentus, netrukdo atsakomybės priskirti juos išdavusiai valstybei narei. Tačiau buvimo teisę gyventi patvirtinantį dokumentą arba vizą išdavusi valstybė narė nėra atsakinga, jei ji gali nustatyti, kad sukčiaujama buvo jau po to dokumento arba vizos išdavimo. 1014 straipsnis √ Atvykimas ir (arba) buvimas ∏ 1. Kai remiantis tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, apibūdintais 2218 straipsnio 3 dalyje nurodytuose dviejuose sąrašuose, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 2725/2000 [.../...] √ [dėl sistemos EURODAC sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Dublino reglamentą] ∏ III skyriuje nurodytus duomenis, nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas neteisėtai kirto valstybės narės sieną, sausuma, jūra ar oru atvykdamas iš trečiosios šalies, už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą yra atsakinga ta valstybė narė, į kurią jis taip atvyko. Šios atsakomybės nelieka praėjus 12 mėnesių nuo tokio neteisėto sienos kirtimo dienos. 2. Kai valstybė narė negali ar nebegali būti laikoma atsakinga pagal šio straipsnio 1 dalį, ir kai, remiantis 2218 straipsnio 3 dalyje nurodytuose dviejuose sąrašuose apibūdintais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas, – kuris į valstybių narių teritorijas atvyko neteisėtai arba kurio atvykimo aplinkybės negali būti nustatytos, – prašymo pateikimo metu yra iki tol √ prieš pateikdamas tarptautinės apsaugos prašymą ∏ ne mažiau kaip penkis mėnesius be pertraukos gyvenęso kurioje nors valstybėje narėje, ta valstybė narė ir yra atsakinga už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą. Jei prašytojas pareiškėjas ne trumpiau kaip po penkis mėnesius yra gyvenęs keliose valstybėse narėse, už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą yra atsakinga ta valstybė narė, kurioje jis gyveno paskiausiai. 1115 straipsnis √ Bevizis atvykimas ∏ 1. Jei trečiosios šalies pilietis ð arba asmuo be pilietybės ï atvyksta į valstybės narės, kurioje nereikalaujama, kad jis turėtų vizą, teritoriją, ta valstybė narė ir yra atsakinga už jo prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas principas netaikomas, jei trečiosios šalies pilietis ð arba asmuo be pilietybės ï prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą pateikia kitoje valstybėje narėje, kurioje taip pat nereikalaujama, kad jis atvykimui į teritoriją turėtų vizą. Šiuo atveju atsakinga už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą yra pastaroji valstybė narė. 1216 straipsnis √ Prašymo pateikimas oro uosto tarptautinio tranzito zonoje ∏ Jei trečiosios šalies pilietis ð arba asmuo be pilietybės ï prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą pateikia valstybės narės oro uosto tarptautinio tranzito zonoje, ta valstybė narė ir yra atsakinga už prašymo nagrinėjimą. IV SKYRIUS HUMANITARINĖ IŠLYGA √ DISKRECINĖS IŠLYGOS ∏ 1517 straipsnis √ Diskrecinės išlygos ∏ ê 343/2003/EB 3 straipsnio 2 dalis (pritaikytas) ð naujas 1. 2. Nukrypdama nuo šio 3 straipsnio 1 dalies, kiekviena valstybė narė ð , visų pirma dėl humanitarinių ir bendražmogiškų priežasčių, ï gali √ nuspręsti ∏ nagrinėti trečiosios šalies piliečio ð arba asmens be pilietybės ï jai pateiktą prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą gali nagrinėti net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimąð , jei pareiškėjas su tuo sutinka ï. Tokiu atveju ta valstybė narė tampa atsakinga valstybe nare, apibūdinta šiame reglamente, ir prisiima su tokia atsakomybe susijusias pareigas. Atitinkamais atvejais √ Prireikus ∏ ji apie tai praneša anksčiau buvusiai atsakingai valstybei narei, atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą atliekančiai valstybei narei arba valstybei narei, kurios buvo prašoma perimti prašytoją pareiškėją savo žinion arba jį atsiimtið , naudodamasi „DubliNet“ elektroninių ryšių tinklu, sukurtu pagal Reglamento (EB) Nr. 1560/2003 18 straipsnį ï. Valstybė narė, kuri tampa atsakinga pagal šią dalį, nedelsdama praneša sistemai EURODAC, kad ji perėmė atsakomybę pagal Reglamento (EB) Nr. [.../...] [dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Dublino reglamentą] 17 straipsnio 6 dalį. ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas 2. 1. Kiekviena valstybė narė, net jei ji ir nėra atsakinga pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus, √ Valstybė narė, kurioje buvo pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas ir vykdoma atsakingos valstybės narės nustatymo procedūra, ∏ gali ð bet kuriuo metu paprašyti kitos valstybės narės perimti savo žinion pareiškėją, kad suvienytų ï šeimos narius, taip pat kitus priklausomus giminaičius sujungti dėl humanitarinioų pobūdžio priežasčių, ypač vadovaudamasi šeimos ar kultūriniais motyvais ð , net jei pastaroji valstybė narė nėra atsakinga pagal šio reglamento 8–12 straipsniuose nustatytus kriterijus ï. Šiuo atveju ta valstybė narė kitos valstybės narės prašymu nagrinėja atitinkamo asmens prieglobsčio prašymą. Atitinkami asmenys turi duoti √ rašytinį ∏ sutikimą. ê 1560/2003 13 straipsnio 2 dalis Prašymas perimti savo žinion turi apimti visą turimą prašančiosios valstybės narės medžiagą, kad prašoma valstybė narė galėtų tinkamai įvertinti situaciją. ê 1560/2003 (pritaikytas) 13 straipsnio 3 dalis ð naujas √ Prašoma valstybė narė atlieka ∏ visus reikalingus patikrinimus, jei būtina, nustatyti humanitarines priežastis, ypač šeimyninio ar kultūrinio pobūdžio, susijusio asmens priklausomumo laipsnį arba kito susijusio asmens sugebėjimą ir įsipareigojimą suteikti norimą pagalbą. ðnurodytoms humanitarinėms priežastims įvertinti ir per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos priima dėl jo sprendimą. Sprendime atsisakyti patenkinti prašymą nurodomos jį pagrindžiančios priežastys ï . ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas 4. Tais atvejais, kai √ prašoma ∏ valstybė narė, į kurią taip kreipiamasi, pritaria prašymui, jai pereina atsakomybė už prašymo nagrinėjimą. ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas V SKYRIUS PERĖMIMAS IR ATSIĖMIMAS √ ATSAKINGOS VALSTYBĖS NARĖS PAREIGOS ∏ 1618 straipsnis √ Atsakingos valstybės narės pareigos ∏ 1. Valstybė narė, pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus atsakinga už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą, įpareigojama: a) 2117-19, 22 ir 28 straipsniuose nustatytomis sąlygomis perimti savo žinion prašytoją pareiškėją , prieglobsčio prašymą pateikusį kitoje valstybėje narėje; b)c) 23, 24 ir 28 20 straipsnyje straipsniuose nustatytomis sąlygomis atsiimti prašytoją pareiškėją, kurio prašymas yra nagrinėjamas ð ir kuris pateikė prašymą kitoje valstybėje narėje arba ï be leidimo ð teisę gyventi patvirtinančio dokumento ï yra kitoje valstybėje narėje; c)d) 23, 24 ir 28 20 straipsnyje straipsniuose nustatytomis sąlygomis atsiimti prašytoją pareiškėją, atsiėmusį nagrinėjamą prašymą ir pateikusį prašymą kitoje valstybėje narėje; d)e) 23, 24 ir 28 20 straipsnyje straipsniuose nustatytomis sąlygomis atsiimti trečiosios šalies pilietį ð arba asmenį be pilietybės ï, kurio prašymąas ji yra atmetusi buvo atmestas ir kuris ð pateikė prašymą kitoje valstybėje narėje arba ï be leidimo ð teisę gyventi patvirtinančio dokumento ï yra kitoje valstybėje narėje. √ 2. Atsakinga valstybė narė ∏ ð visais šio straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytais atvejais įvertina prašymą ï arba b) užbaigia išnagrinėti prieglobsčio ð pareiškėjo pateikto tarptautinės apsaugos ï prašymąo ð nagrinėjimą, apibrėžtą 2 straipsnio d punkte. Kai atsakinga valstybė narė nutraukia prašymo nagrinėjimą, pareiškėjui atsiėmus prašymą, ji atšaukia tą sprendimą ir užbaigia prašymo nagrinėjimą, apibrėžtą 2 straipsnio d punkte ï. 19 straipsnis √ Atsakomybės perleidimas ∏ 1. 2. Jei valstybė narė prašytojui pareiškėjui išduoda buvimo teisę gyventi patvirtinantį dokumentą, tai valstybei narei pereina šio 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos. 2. 3. Šio 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nebetaikomos, jei ð kai už prašymo nagrinėjimą atsakinga valstybė narė, paprašyta perimti žinion arba atsiimti pareiškėją arba kitą 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą asmenį, gali įrodyti, kad ï atitinkamas trečiosios šalies pilietis √ asmuo ∏ ne trumpiau kaip tris mėnesius yra išvykęs iš valstybės narės teritorijos, išskyrus atvejus, kai tas trečiosios šalies pilietis √ asmuo ∏ turi atsakingos valstybės narės išduotą galiojantį buvimo teisę gyventi patvirtinantį dokumentą. ò naujas Prašymas, pateiktas nesant tokių aplinkybių, laikomas nauju prašymu, dėl kurio pradedama atsakingos valstybės narės nustatymo procedūra. ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas 3. 4. Šio 18 straipsnio 1 dalies cd ir de punktuose nurodytos pareigos taip pat nebetaikomos, jei √ kai ∏ už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga valstybėð , paprašyta atsiimti pareiškėją arba kitą 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą asmenį, gali įrodyti, kad ï prašymą atsiėmus ar jį atmetus, yra patvirtinusi ir faktiškai įgyvendinusi nuostatas, kurių reikia, kad tas trečiosios šalies pilietis galėtų vykti į savo kilmės šalį arba kitą šalį, į kurią jis gali teisėtai keliauti ð atitinkamas asmuo išvyko iš valstybės narės teritorijos pagal sprendimą dėl grąžinimo arba išsiuntimo, kurį ji priėmė atsiėmus arba atmetus prašymą ï. ò naujas Po faktinio išsiuntimo pateiktas prašymas laikomas nauju prašymu, dėl kurio pradedama atsakingos valstybės narės nustatymo procedūra. ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas VI SKYRIUS √ PERĖMIMO SAVO ŽINION IR ATSIĖMIMO PROCEDŪROS Õ Ö 1 SKIRSNIS. Procedūros pradžia Õ 420 straipsnis √ Procedūros pradžia ∏ 1. Pagal šį reglamentą atsakingos valstybės narės nustatymo procedūra prasideda, kai tik valstybei narei pirmą kartą pateikiamas prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymas. 2. Prieglobsčio ð Tarptautinės apsaugos ï prašymas laikomas pateiktu, kai į atitinkamos valstybės narės kompetentingas institucijas patenka užpildytas prieglobsčio prašytojo pareiškėjo pateiktas prašymo blankas arba valdžios institucijų parengtas pranešimas. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas ne raštu, laiko tarpas tarp ketinimo pareiškimo ir pranešimo parengimo turėtų būti kuo trumpesnis. 3. Pagal šį reglamentą nepilnamečio, kuris yra lydimas prieglobsčio prašytojo ir kuris atitinka 2 straipsnio i punkte nustatytą šeimos nario apibrėžimątį, padėtis yra tokia pat, kaip ir jo tėvo, motinos arba globėjo padėtis, ir sprendimą dėl jo priima valstybė narė, atsakinga už to tėvo, motinos arba globėjo prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą, net jeigu nepilnametis atskirai ir nėra prieglobsčio prašytojasð , jei tai atitinka jo interesus ï. Ta pati nuostata taikoma vaikams, gimusiems prieglobsčio prašytojui atvykus į valstybių narių teritoriją, ir nereikalaujama inicijuoti naujos jų perėmimo savo žinion procedūros nereikalaujama. 4. Tais atvejais, kai prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia prašytojas pareiškėjas, esantis kitos valstybės narės teritorijoje, atsakingą valstybę narę nustato valstybė narė, kurios teritorijoje tas prašytojas pareiškėjas yra. Valstybė narė, kuri gavo tą prašymą, nedelsdama praneša apie jį pastarajai valstybei narei, o ji tada pagal šį reglamentą yra laikoma valstybe nare, kuriai buvo pateiktas prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymas. Apie šį perdavimą ir datą, kada jis įvyko, prašytojui pareiškėjui pranešama raštu. 5. Prieglobsčio prašytoją, kuris atsakingos valstybės narės nustatymo metu atsiėmė √ pirmąjį ∏ prieglobsčio √ kitoje valstybėje narėje pateiktą ∏ prašymą, yra kitoje valstybėje narėje ir joje pateikia kitą prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą, laikydamasi 2023, 24 ir 28 straipsnyje straipsniuose nustatytų sąlygų, atsiima valstybė narė, kuriai pirmiau minėtas prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymas buvo pateiktas √ pirmiausiai ∏, kad būtų baigtas už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą atsakingos valstybės narės nustatymo procesas procedūra. Šios pareigos nebelieka, ð kai valstybė narė, kurios prašoma užbaigti atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą, gali įrodyti, kad ï jei prieglobsčio prašytojas tuo metu yra ne trumpiau kaip trims mėnesiams išvykęs iš valstybių narių teritorijų arba iš √ kitos ∏ valstybės narės gavęs buvimo teisę gyventi patvirtinantį dokumentą. ò naujas Prašymas, pateiktas nesant tokių aplinkybių, laikomas nauju prašymu, dėl kurio pradedama atsakingos valstybės narės nustatymo procedūra. ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas √ II skirsnis. Perėmimo savo žinion procedūros ∏ 1721 straipsnis √ Prašymo perimti savo žinion pateikimas ∏ 1. Jei valstybė narė, kuriai buvo pateiktas prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymas, mano, kad už to prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita valstybė narė, ji gali kuo skubiau ir jokiu būdu ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo to prašymo pateikimo, kaip nustatyta 420 straipsnio 2 dalyje, dienos kreiptis į tą kitą valstybę narę √ paprašyti, kad ∏ ši kita valstybė narė perimtų prašytoją pareiškėją savo žinion. Jei prašymas perimti prašytoją pareiškėją savo žinion per tris mėnesius nepateikiamas, atsakomybė už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą tenka valstybei, kurioje tas prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymas buvo pateiktas. 2. Prašančioji valstybė narė gali prašyti skubaus atsakymo, jei prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymas buvo pateiktas po to, kai asmeniui buvo neleista atvykti arba pasilikti, kai jis buvo sulaikytas už neteisėtą buvimą arba kai jam buvo įteiktas arba įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo, ir (arba) kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas. Prašyme nurodoma, dėl kokių priežasčių reikalingas skubus atsakymas ir per kiek laiko tikimasi jo sulaukti. Šis laikotarpis yra ne trumpesnis kaip viena savaitė. 3. Abiem atvejais prašymas, kad kita valstybė narė perimtų prašytoją pareiškėją savo žinion, pateikiamas standartiniame blanke, pridedami tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai, apibūdinti 1822 straipsnio 3 dalyje nurodytuose dviejuose sąrašuose, ir (arba) svarbios ištraukos iš prieglobsčio prašytojo pareiškimo, leidžiančios prašomos valstybės narės valdžios institucijoms pasitikrinti, ar ji jos yra atsakingaos pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus. Prašymų dėl prieglobsčio prašytojų perėmimo parengimo ir jų perdavimo procedūrų taisyklės yra patvirtinamos 27 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 1822 straipsnis √ Atsakymas į prašymą perimti savo žinion ∏ 1. Prašoma valstybė narė atlieka reikalingus patikrinimus ir sprendimą dėl prašymo perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion pateikia per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. 2. Atliekant šiame reglamente nustatytą valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą, nustatymo procedūrą naudojami tiesioginių ir netiesioginių įrodymų elementai. 3. 2740 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka sudaromi ir periodiškai peržiūrimi du sąrašai, pagal šiuos kriterijus nurodantys tiesioginių ir netiesioginių įrodymų elementus: a) Tiesioginiai įrodymai: i) tai oficialūs įrodymai, lemiantys atsakomybę pagal šį reglamentą, kol jie neatmetami tiesioginiais įrodymais įrodžius priešingą dalyką; ii) valstybės narės 27 40 straipsnyje numatytam komitetui pateikia įvairių rūšių administracinių dokumentų pavyzdžius pagal oficialių įrodymų sąraše nustatytą tipologiją. b) Netiesioginiai įrodymai: i) tai orientacinio pobūdžio elementai, kurie, nors ir atmestini, tam tikrais atvejais pagal jiems priskiriamą įrodomąją vertę gali būti pakankami; ii) jų įrodomoji vertė nustatant atsakomybę už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą yra nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju. 4. Įrodymų neturėtų būti reikalaujama daugiau negu reikia, kad būtų tinkamai taikomas šis reglamentas. 5. Nesant jokių oficialių įrodymų, prašoma valstybė narė savo atsakomybę pripažįsta, jei netiesioginiai įrodymai yra suderinami nuoseklūs, patikrinami ir pakankamai išsamūs, kad tiktų atsakomybei nustatyti. 6. Tais atvejais, kai prašančioji valstybė narė prašo skubaus atsakymo pagal 1721 straipsnio 2 dalį, prašoma valstybė narė visaip stengiasi laikytis prašomo termino. Išimtiniais atvejais, kai galima įrodyti, kad prašymo perimti prašytoją pareiškėją savo žinion nagrinėjimas yra itin sudėtingas, prašoma valstybė narė gali duoti atsakymą praėjus prašomam terminui, bet visais atvejais per mėnesį. Esant tokiai situacijai, prašoma valstybė narė prašančiajai valstybei narei per ankščiau nustatytą laikotarpį turi pranešti apie savo sprendimą nukelti atsakymo pateikimo terminą vėlesniam negu buvo prašyta laikui. 7. Tai, kad sprendimas nepriimamas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį ir per šio straipsnio 6 dalyje minėtą vieno mėnesio laikotarpį, prilygsta prašymo priėmimui ir reiškia pareigą perimti asmenį savo žinion, taip pat ir √ pareigą ∏ pasirūpinti atitinkamaiomis susitartimais dėl konkrečios atvykimo tvarkos. √ III skirsnis. Prašymų atsiimti procedūros ∏ 20 23 straipsnis √ Prašymo atsiimti pateikimas ∏ ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas 1. Prieglobsčio prašytojas atsiimamas ð Kai valstybė narė, kurioje pateiktas kitas tarptautinės apsaugos prašymas arba kurios teritorijoje pareiškėjas arba kitas 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas asmuo yra be teisę gyventi patvirtinančio dokumento, mano, kad kita valstybė narė atsakinga ï pagal 420 straipsnio 5 dalį ir 1618 straipsnio 1 dalies cb, dc ir ed punktus šiomis sąlygomis:, ðji gali paprašyti kitos valstybės narės tą asmenį atsiimti. ï ò naujas 2. Gavus kitą tarptautinės apsaugos prašymą, prašymas atsiimti atitinkamą asmenį pateikiamas kuo skubiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pranešimo apie pirštų atspaudų atitiktį sistemoje EURODAC gavimo pagal Reglamento (EB) Nr. [.../...] [dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Dublino reglamentą] 6 straipsnio 6 dalį. Jeigu prašymas atsiimti pareiškėją, kuris pateikė kitą tarptautinės apsaugos prašymą, grindžiamas ne iš sistemos EURODAC gautais duomenimis, o kitais įrodymais, jis per tris mėnesius nuo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo, kaip apibrėžta 20 straipsnio 2 dalyje, siunčiamas prašomai valstybei narei. 3 Kai kitas tarptautinės apsaugos prašymas nepateiktas ir tuo atveju, kai prašančioji valstybė narė nusprendžia atlikti paiešką sistemoje EURODAC pagal Reglamento (EB) Nr. [.../...] [dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Dublino reglamentą] 13 straipsnį, prašymas atsiimti atitinkamą asmenį pateikiamas kuo skubiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pranešimo apie pirštų atspaudų atitiktį sistemoje EURODAC gavimo, vadovaujantis minėto reglamento 13 straipsnio 4 dalimi. Jei prašymas atsiimti asmenį grindžiamas ne iš sistemos EURODAC gautais duomenimis, o kitais įrodymais, jis per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią prašančioji valstybė narė sužinojo, kad kita valstybė narė gali būti atsakinga už atitinkamą asmenį, siunčiamas prašomai valstybei narei. 4. Kai prašymas atsiimti pareiškėją ar kitą 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą asmenį nepateikiamas per šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus terminus, atsakomybė už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą tenka valstybei narei, kurioje buvo pateiktas kitas prašymas arba kurios teritorijoje yra asmuo be teisę gyventi patvirtinančio dokumento. ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas 5 a) prašyme Prašymas atsiimti prašytoją pareiškėją √ arba kitą 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą asmenį ∏ ð pateikiamas standartiniame blanke, pridedant tiesioginius ar netiesioginius įrodymus ir (arba) svarbias ištraukas iš prieglobsčio prašytojo pareiškimo ï turi būti informacijos, leidžiančious prašomaios valstybeiės nareiės √ institucijoms ∏ pasitikrinti, ar ji jos yra atsakingaos. 3. Įrodinėjimo ir įrodymų pateikimo bei jų aiškinimo taisyklės ir prašymų parengimo bei jų perdavimo procedūros patvirtinamos 27 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 24 straipsnis √ Atsakymas į prašymą atsiimti ∏ b)1. √ Prašoma ∏ valstybė narė, į kurią kreipiamasi, kad atsiimtų prašytoją, turi atlikti atlieka reikalingus patikrinimus ir kuo skubiau, bet jokiu būdu √ tačiau bet kuriuo atveju ∏ ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo perdavimo √ gavimo dienos ∏, √ priima sprendimą dėl ∏ atsakyti į jai pateiktą prašymąo √ atsiimti atitinkamą asmenį ∏. Jei prašymas yra grindžiamas duomenimis, gautais iš sistemos EURODAC, šis terminas sutrumpinamas iki dviejų savaičių;. c)2 kai prašoma valstybė narė √ Nesiėmus veiksmų ∏ per b punkte 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio ar dviejų savaičių laikotarpį nepraneša apie savo sprendimą, manoma √ laikoma ∏, kad √ su prašymu ∏ sutinkama ð ir prisiimama pareiga ï atsiimti prieglobsčio prašytoją Ö atitinkamą asmenį Õ;, ð taip pat pareiga pasirūpinti tinkamomis atvykimo sąlygomis ï. d) valstybė narė, sutinkanti atsiimti prieglobsčio prašytoją, turi priimti tą asmenį atgal į savo teritoriją. Perdavimas atliekamas pagal prašančiosios valstybės narės nacionalinės teisės aktus, atitinkamoms valstybėms narėms pasikonsultavus, kiek praktiškai įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo, kad kita valstybė narė perimtų jį savo žinion, gavimo arba nuo sprendimo dėl skundo ar peržiūrėjimo priėmimo, jei sprendimo vykdymas buvo sustabdytas; e) prašančioji valstybė narė prieglobsčio prašytojui praneša apie sprendimą, kad atsakinga valstybė narė turi jį atsiimti. Sprendime išdėstomi motyvai, kuriais jis yra grindžiamas. Jame taip pat nurodomas perdavimo vykdymo terminas ir prireikus pateikiama informacija apie tai, kur ir kada prašytojas turėtų atvykti, jei jis į atsakingą valstybę narę keliauja savarankiškai. Šis sprendimas gali būti apskundžiamas ar peržiūrimas. Šio sprendimo apskundimas ar peržiūrėjimas nesustabdo perdavimo vykdymo, nebent tam tikrais atvejais teismai arba kompetentingos institucijos nusprendžia kitaip, jei tai daryti leidžia nacionaliniai teisės aktai. Jei reikia, prašančioji valstybė narė prieglobsčio prašytojui išduoda laissez passer, kuris turi būti 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtintos formos. Atsakinga valstybė narė prašančiajai valstybei narei atitinkamai praneša, kad prieglobsčio prašytojas tikrai atvyko arba kad jis nustatytu laiku neatvyko. 2. Tais atvejais, kai perdavimas per šešių mėnesių laikotarpį neįvyksta, atsakomybė tenka valstybei narei, kurioje buvo pateiktas prieglobsčio prašymas. Šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki vienerių metų, jei perdavimas negalėjo įvykti dėl prieglobsčio prašytojo įkalinimo, arba ne ilgiau kaip iki aštuoniolikos mėnesių, jei prieglobsčio prašytojas slapstosi. 3. Įrodinėjimo ir įrodymų pateikimo bei jų aiškinimo taisyklės ir prašymų parengimo bei jų perdavimo procedūros patvirtinamos 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 4. Papildomos perdavimo atlikimo taisyklės gali būti priimamos 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. √ IV skirsnis. Procedūrinės garantijos ∏ 1925 straipsnis √ Pranešimas apie sprendimą dėl perdavimo ∏ 1. Jei prašoma valstybė narė sutinka , kad ji turėtų perimti prašytoją pareiškėją √ arba kitą 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą asmenį ∏ perimti savo žinion √ arba atsiimti ∏, ta √ prašančioji ∏ valstybė narė, kurioje yra pateiktas prieglobsčio prašymas, praneša prašytojui √ atitinkamam asmeniui ∏ apie sprendimą nenagrinėti prašymo ir pareigą perduoti prašytoją √ jį ∏ atsakingai valstybei narei √ ir prireikus nenagrinėti jo tarptautinės apsaugos prašymo ∏. ð Toks pranešimas pateikiamas raštu ta kalba, kurią, kaip galima pagrįstai manyti, asmuo supranta, ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo prašomos valstybės narės atsakymo gavimo ï. 2. Šio straipsnio 1 dalyje minėtame sprendime išdėstomi motyvai, kuriais jis yra grindžiamas. ,ðir pateikiamas pagrindinių procedūros etapų, kuriuos užbaigus priimamas sprendimas, aprašymas. Sprendime nurodoma informacija, kokiomis teisės gynimo priemonėmis ir per kiek laiko galima naudotis, taip pat informacija apie asmenis arba organizacijas, kurios gali suteikti konkrečią teisinę pagalbą ir (arba) atstovauti asmeniui ï. Jame taip pat nurodomas perdavimo vykdymo terminas ir prireikus pateikiama informacija apie tai, kur ir kada prašytojas √ atitinkamas asmuo ∏ turėtų atvykti, jei jis į atsakingą valstybę narę keliauja savarankiškai. ð Nustatomi tokie perdavimo vykdymo terminai, kad asmuo turėtų pakankamai laiko pasinaudoti teisės gynimo priemonėmis pagal 26 straipsnį. ï Šis sprendimas gali būti apskundžiamas arba peržiūrimas. Šio sprendimo apskundimas ar peržiūrėjimas nesustabdo perdavimo vykdymo, nebent tam tikrais atvejais teismai arba kompetentingos institucijos nusprendžia kitaip, jei tai daryti leidžia nacionaliniai teisės aktai. ò naujas 26 straipsnis Teisės gynimo priemonės 1. Pareiškėjas arba kitas 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas asmuo turi teisę į veiksmingas teisės gynimo priemones ir gali pateikti teismui skundą dėl 25 straipsnyje nurodyto sprendimo dėl perdavimo faktinių ir teisinių pagrindų peržiūrėjimo. 2. Valstybės narės numato pakankamą laiko tarpą, per kurį atitinkamas asmuo gali įgyvendinti savo teisę į veiksmingą teisinę gynybą pagal šio straipsnio 1 dalį. 3. Jei 25 straipsnyje nurodytas sprendimas dėl perdavimo peržiūrimas teisme, šio straipsnio 1 dalyje minima institucija kuo skubiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo skundo pateikimo dienos ex-officio nusprendžia, ar atitinkamas asmuo, laukdamas skundo nagrinėjimo rezultatų, gali likti tos valstybės narės teritorijoje. 4. Kol nepriimtas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sprendimas, asmuo negali būti perduodamas. Sprendime neleisti atitinkamam asmeniui tos valstybės narės teritorijoje laukti skundo nagrinėjimo rezultatų išdėstomi motyvai, kuriais jis grindžiamas. 5. Valstybės narės užtikrina atitinkamiems asmenims galimybę naudotis teisine pagalba ir (arba) turėti atstovą, o prireikus gauti kalbinę pagalbą. 6. Valstybės narės užtikrina nemokamą teisinę pagalbą ir (arba) atstovą, kai atitinkamas asmuo tam neturi lėšų. Teisinės pagalbos suteikimo ir (arba) atstovo paskyrimo tvarka nustatoma nacionalinės teisės aktuose. V skirsnis. Sulaikymas perdavimo tikslais 27 straipsnis Sulaikymas 1. Valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jis pateikė tarptautinės apsaugos prašymą pagal Direktyvą 2005/85/EB. 2. Nepažeidžiant Direktyvos [.../.../EB] [, kuria nustatomos minimalios prieglobsčių prašytojų priėmimo normos,] 8 straipsnio 2 dalies, kai, įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, tikslinga ir jei kitos švelnesnės prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos, valstybės narės gali sulaikyti prieglobsčio prašytoją arba kitą 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą asmenį, dėl kurio priimamas sprendimas perduoti atsakingai valstybei narei, tam tikroje vietoje tik tada, kai kyla didelė rizika, kad jis pasislėps. 3. Vertindamos galimybę šio straipsnio 2 dalies tikslais taikyti švelnesnes prievartos priemones, valstybės narės svarsto sulaikymo alternatyvas, kaip antai: įpareigojimas reguliariai registruotis institucijose, užstatas, pasižadėjimas neišvykti arba kita priemonė, užkertanti kelią pasislėpimo rizikai. 4. Sulaikyti pagal šio straipsnio 2 dalį galima tik nuo momento, kai vadovaujantis 25 straipsniu atitinkamam asmeniui pranešama apie sprendimą perduoti atsakingai valstybei narei, iki asmens perdavimo atsakingai valstybei narei. 5. Sulaikyti pagal šio straipsnio 2 dalį nurodoma kuo trumpesniam laikui. Sulaikymas negali trukti ilgiau nei pagrįstai būtina reikalaujamoms administracinėms perdavimo procedūroms atlikti. 6. Sulaikyti pagal šio straipsnio 2 dalį nurodo teismo institucija. Skubiais atvejais sprendimą sulaikyti gali priimti administracinės institucijos; jį per 72 valandas nuo sulaikymo pradžios patvirtina teismo institucija. Kai teismo institucija mano, kad asmuo sulaikytas neteisėtai, jis nedelsiant paleidžiamas. 7. Sulaikyti pagal šio straipsnio 2 dalį nurodoma raštu, išdėstant faktinius ir teisinius pagrindus, visų pirma nurodant priežastis, dėl kurių manoma, jog kyla didelė rizika, kad atitinkamas asmuo pasislėps, bei sulaikymo trukmę. Sulaikytam asmeniui nedelsiant pranešama apie sulaikymo priežastis, numatytą sulaikymo trukmę ir nacionalinės teisės aktuose nustatytą nurodymo sulaikyti apskundimo tvarką ta kalba, kurią, kaip pagrįstai galima manyti, jis supranta. 8. Kiekvienu asmens sulaikymo pagal šio straipsnio 2 dalį atveju, teismo institucija atitinkamo asmens prašymu arba ex-officio pagrįstais laiko tarpais peržiūri sulaikymo trukmę. Sulaikymas negali būti pratęsiamas nepagrįstai ilgam laikui. 9. Sulaikymo pagal šio straipsnio 2 dalį atveju valstybės narės užtikrina galimybę nemokamai gauti teisinę pagalbą ir (arba) atstovą, kai atitinkamas asmuo neturi tam reikalingų lėšų. Teisinės pagalbos suteikimo ir (arba) atstovo paskyrimo tvarka tokiais atvejais nustatoma nacionalinės teisės aktuose. 10. Nepilnamečiai negali būti sulaikomi, išskyrus atvejus, kai tai daroma jų labui, kaip nurodyta šio Reglamento 7 straipsnyje, ir įvertinus jų asmeninę padėtį pagal Direktyvos [.../.../EB] [, kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos,] 11 straipsnio 5 dalį. 11. Nelydimi nepilnamečiai niekada negali būti sulaikomi. 12. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį sulaikytiems prieglobsčio prašytojams būtų taikomos tokios pat priėmimo sąlygos, kokios numatytos sulaikytiems pareiškėjams visų pirma Direktyvos [.../.../EB] [, kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos,] 10 ir 11 straipsniuose. ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas √ VI skirsnis. Perdavimas ∏ 1928 straipsnis √ Sąlygos ir terminai ∏ 13. Prašytojas Pareiškėjas √ arba kitas 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas asmuo ∏ iš √ prašančiosios ∏ valstybės narės, kurioje buvo pateiktas prieglobsčio prašymas, atsakingai valstybei narei perduodamas pagal pirmosios √ prašančiosios ∏ valstybės narės nacionalinės teisės aktus, atitinkamoms valstybėms narėms pasikonsultavus, kiek praktiškai įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo √ kitos valstybės narės ∏ prašymo perimti prašytoją √ atitinkamą asmenį ∏ perimti savo žinion √ arba atsiimti ∏ gavimo arba nuo ð galutinio ï sprendimo dėl skundo ar peržiūrėjimo priėmimo, jei sprendimo vykdymas buvo sustabdytas ð pagal 26 straipsnio 3 dalį ï. Jei reikia, prašančioji valstybė narė prieglobsčio prašytojui išduoda laissez passer , kuris turi būti 2740 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtintos formos. Atsakinga valstybė narė prašančiajai valstybei narei atitinkamai praneša, kad prieglobsčio prašytojas √ atitinkamas asmuo ∏ tikrai atvyko arba kad jis nustatytu laiku neatvyko. 24. Tais atvejais, kai perdavimas per šešis mėnesius neįvyksta, ð atsakinga valstybė narė atleidžiama nuo pareigos atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti, o atsakomybė pereina prašančiajai valstybei narei ï atsakomybė tenka valstybei narei, kurioje buvo pateiktas prieglobsčio prašymas. Šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki vienerių metų, jei perdavimas negalėjo įvykti dėl prieglobsčio prašytojo √ atitinkamo asmens ∏ įkalinimo, arba ne ilgiau kaip iki aštuoniolikos mėnesių, jei prieglobsčio prašytojas √ atitinkamas asmuo ∏ slapstosi. ò naujas 3. Jei asmuo perduotas klaidingai arba jei buvo patenkintas skundas dėl sprendimo perduoti asmenį peržiūrėjimo po to, kai asmuo buvo perduotas, perdavusi valstybė narė nedelsdama tą asmenį priima atgal. ê 1103/2008/EB, priedo 3 dalies 2 ir 3 punktai 45. Komisija gali priimti papildomas prieglobsčio prašytojų perdavimo taisykles. Šios priemonės, skirtos neesminėms šio reglamento nuostatoms iš dalies keisti, jį papildant, tvirtinamos pagal 27 40 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. ò naujas 29 straipsnis Perdavimo išlaidos 1. Pareiškėjo arba kito 18 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto asmens perdavimo atsakingai valstybei narei išlaidas padengia perduodančioji valstybė narė. 2. Kai atitinkamas asmuo turi būti grąžinamas į valstybę narę dėl to, kad buvo perduotas klaidingai arba buvo patenkintas skundas dėl sprendimo perduoti asmenį peržiūrėjimo po to, kai asmuo buvo perduotas, pirmąjį perdavimą atlikusi valstybė narė padengia atitinkamo asmens grąžinimo į jos teritoriją išlaidas. 3. Nereikalaujama, kad pagal šį reglamentą perduotini asmenys padengtų perdavimo išlaidas. 4. Laikantis 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos gali būti priimamos papildomos taisyklės, reglamentuojančios siunčiančiosios valstybės narės pareigą padengti perdavimo išlaidas. 30 straipsnis Keitimasis svarbia informacija prieš perdavimą 1. Perduodančioji valstybė narė visais atvejais informuoja priimančiąją valstybę narę, ar asmuo atitinka perdavimo reikalavimus. Perduodami tik reikalavimus atitinkantys asmenys. 2. Perduodančioji valstybė narė praneša atsakingai valstybei narei tokius atitinkamo perduotino pareiškėjo asmens duomenis, kurie yra tinkami, svarbūs ir būtini užtikrinti, kad atsakingos valstybės narės kompetentingos prieglobsčio institucijos gebės suteikti pareiškėjui tinkamą pagalbą, įskaitant būtinąją medicinos pagalbą, ir nuosekliai garantuos apsaugą bei šiuo reglamentu ir Direktyva [.../.../EB] [, kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos,] suteiktas teises. Ši informacija perduodama kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip per septynias darbo dienas prieš perdavimą, nebent valstybė narė apie tai sužino vėliau. 3. Valstybės narės visų pirma keičiasi šia informacija: a) priimančiojoje valstybėje esančių šeimos narių arba kitų giminaičių (jei tokių esama) kontaktiniais duomenimis; b) nepilnamečių atveju – informacija apie jų išsilavinimo lygį; c) informacija apie pareiškėjo amžių; d) kita informacija, kurią siunčiančioji valstybė narė laiko svarbia atitinkamo pareiškėjo teisėms apsaugoti ir specialiesiems poreikiams patenkinti. 4. Siekiant visų pirma neįgaliems asmenims, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, nepilnamečiams, asmenims, patyrusiems kankinimus, prievartą arba kitos sunkios formos psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, suteikti sveikatos priežiūros arba gydymo paslaugas, perduodančioji valstybė narė praneša informaciją apie specialiuosius perduotinų asmenų poreikius, kuri kai kuriais atvejais gali apimti duomenis apie perduotino pareiškėjo fizinę bei dvasinę būklę. Atsakinga valstybė narė užtikrina, tie specialieji poreikiai būtų tinkamai patenkinami, visų pirma teikiant būtinąją pirminę sveikatos priežiūrą. 5. Bet kokią šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją perduodanti valstybė narė praneša atsakingai valstybei narei tik gavusi aiškų pareiškėjo ir (arba) jo atstovo sutikimą arba jei tai būtina svarbiausiems individo arba kito asmens, negalinčio fiziškai arba teisiškai duoti savo sutikimo, interesams apginti. Įvykdžius perdavimą, perduodančioji valstybė narė šią informaciją nedelsdama ištrina. 6. Asmens sveikatos duomenis tvarko tik sveikatos priežiūros specialistai, kurie pagal nacionalinės teisės nuostatas arba nacionalinių kompetentingų įstaigų priimtas taisykles įpareigoti saugoti profesinę paslaptį, arba kiti asmenys, kuriems taikoma atitinkama pareiga saugoti paslaptį. Šiems sveikatos priežiūros specialistams ir asmenims, gaunantiems bei tvarkantiems tokią informaciją, rengiami atitinkami medicininiai ir tinkamo slaptų asmens sveikatos duomenų tvarkymo mokymai. 7. Vadovaujantis šiuo straipsniu, informacija keičiasi „DubliNet“ elektroniniu ryšių tinklu, sukurtu remiantis Reglamento (EB) Nr. 1560/2003 18 straipsniu, tik Komisijai pagal 33 straipsnį nurodytos institucijos. Pagal šio reglamento 33 straipsnį nurodytos institucijos taip pat patikslina, kokie sveikatos priežiūros specialistai turi teisę tvarkyti šio straipsnio 4 dalyje minimą informaciją. Informacija, kuria buvo pasikeista, gali būti naudojama tik šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytiems tikslams. 8. Valstybių narių informacijos keitimuisi palengvinti 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priimama standartinė duomenų perdavimo pagal šį straipsnį forma. 9. Šiame straipsnyje nurodytam keitimuisi informacija taikomos 32 straipsnio 8–12 dalyse nustatytos taisyklės. VII skirsnis. Laikinas perdavimo sustabdymas 31 straipsnis 1. Kai valstybėje narėje susiklosto ypač sudėtinga padėtis, kelianti itin didelių sunkumų jos priėmimo pajėgumams, prieglobsčio sistemai arba infrastruktūrai, o tarptautinės apsaugos prašytojų perdavimas pagal šį reglamentą tai valstybei narei dar labiau pasunkintų padėtį, ta valstybė narė gali prašyti sustabdyti perdavimą. Prašymas teikiamas Komisijai. Prašyme pateikiami motyvai, kuriais jis grindžiamas, visų pirma ši informacija: a) išsamus ypač sudėtingos padėties, keliančios itin didelių sunkumų prašančiosios valstybės narės priėmimo pajėgumams, prieglobsčio sistemai ar infrastruktūrai, aprašymas ir svarbūs statistiniai duomenys bei patvirtinamieji įrodymai; b) pagrįsta galimo padėties kitimo artimiausiu laikotarpiu prognozė; c) pagrįstas kitų sunkumų, kurių tarptautinės apsaugos prašytojo perdavimas pagal šį reglamentą galėtų papildomai kelti prašančiosios valstybės narės priėmimo pajėgumams, prieglobsčio sistemai arba infrastruktūrai, paaiškinimas ir svarbūs statistiniai duomenys bei kiti patvirtinamieji įrodymai. 2. Jei Komisija mano, kad tam tikroje valstybėje narėje susiklosčiusios aplinkybės gali tarptautinės apsaugos prašytojo apsaugos lygį paveikti taip, kad šis neatitiks Bendrijos teisės aktų reikalavimų, visų pirma Direktyvos [.../.../EB], kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos, ir Direktyvos 2005/85/EB, ji šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gali nuspręsti sustabdyti visų prašytojų perdavimą pagal šį reglamentą atitinkamai valstybei narei. 3. Jei valstybei narei kyla abejonių, ar kitoje valstybėje narėje susiklosčiusios aplinkybės negali tarptautinės apsaugos prašytojo apsaugos lygio paveikti taip, kad šis neatitiks Bendrijos teisės aktų reikalavimų, visų pirma Direktyvos [.../.../EB], kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos, ir Direktyvos 2005/85/EB, ji gali paprašyti sustabdyti visų pareiškėjų perdavimą pagal šį reglamentą atitinkamai valstybei narei. Prašymas teikiamas Komisijai. Prašyme nurodomi motyvai, kuriais jis grindžiamas, ir išsami informacija apie padėtį atitinkamoje valstybėje narėje, pabrėžiant galimą Bendrijos teisės aktų, visų pirma Direktyvos [.../.../EB], kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos, ir Direktyvos 2005/85/EB, neatitikimą. 4. Gavusi prašymą pagal šio straipsnio 1 arba 3 dalį arba savo iniciatyva pagal šio straipsnio 2 dalį Komisija gali nuspręsti sustabdyti visų pareiškėjų perdavimą pagal šį reglamentą atitinkamai valstybei narei. Toks sprendimas priimamas kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo. Sprendime dėl sustabdymo išdėstomi motyvai, kuriais jis yra grindžiamas, visų pirma šį informacija: a) visų svarbių valstybėje narėje susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių asmenų perdavimas galėtų būti sustabdomas, įvertinimas; b) perdavimo sustabdymo galimo poveikio kitoms valstybėms narėms įvertinimas; c) data, kada siūloma sustabdyti asmenų perdavimą; d) ypatingos su tokiu sustabdymu susijusios aplinkybės. 5. Komisija praneša Tarybai ir valstybėms narėms apie sprendimą sustabdyti visų pareiškėjų perdavimą pagal šį reglamentą atitinkamai valstybei narei. Bet kuri valstybė narė per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo gali perduoti Komisijos sprendimą Tarybai svarstyti. Taryba per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai valstybė narė jai perdavė svarstyti sprendimą, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti kitaip. 6. Komisijai priėmus sprendimą sustabdyti asmenų perdavimą tam tikrai valstybei narei, kitos valstybės narės, kuriose yra pareiškėjai, kurių perdavimas buvo sustabdytas, yra atsakingos už tų asmenų tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą. Sprendime sustabdyti asmenų perdavimą tam tikrai valstybei narei tinkamai atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti nepilnamečių apsaugą ir šeimos vientisumą. 7. Sprendime sustabdyti asmenų perdavimą pagal šio straipsnio 1 dalį tam tikrai valstybei narei pagrindžiama būtinybė teikti pagalbą neatidėliotinoms priemonėms, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB[35] 5 straipsnyje, kai gautas tos valstybės narės pagalbos prašymas. 8. Asmenų perdavimas gali būti sustabdomas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Jei priežastys, dėl kurių taikomos tokios priemonės, po šešių mėnesių neišnyksta, Komisija šio straipsnio 1 dalyje nurodytos atitinkamos valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali nuspręsti pratęsti priemonių taikymą dar šešiems mėnesiams. Taikoma šio straipsnio 5 dalis. 9. Nė viena šio straipsnio nuostata negali būti suprantama kaip leidžianti valstybėms narėms nukrypti nuo jų bendros pareigos imtis visų tinkamų – bendrų ar specialių – priemonių iš Bendrijos prieglobsčio teisės aktų, visų pirma šio reglamento, Direktyvos […/…/EB], kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos, ir Direktyvos 2005/85/EB, kylantiems įsipareigojimams įgyvendinti. ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas VIVII SKYRIUS ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS 2132 straipsnis √ Dalijimasis informacija ∏ 1. Kiekviena valstybė narė bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis, pranešdama to prašančiai valstybei narei apie prieglobsčio prašytoją tokius asmens duomenis, kurie yra tinkami, svarbūs ir tikrai būtini: a) nustatyti už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą atsakingą valstybę narę; b) prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymui išnagrinėti; c) atlikti bet kurį iš šio reglamento kylantį įsipareigojimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti tik: a) pareiškėjo prašytojo ir atitinkamais atvejais – jo šeimos narių asmens duomenys (vardas ir pavardė bei atitinkamais atvejais – buvusi pavardė; pravardės ir slapyvardžiai; esama ir buvusi pilietybė; gimimo data ir vieta); b) asmens tapatybę patvirtinantys ir kelionės dokumentai (nuorodos, galiojimas, išdavimo data, išdavusi institucija, išdavimo vieta ir kt.); c) kita informacija, reikalinga pareiškėjo prašytojo asmens tapatybei nustatyti, įskaitant pirštų atspaudus, tvarkomus pagal Reglamentą (EB) Nr. 2725/2000 […/…/] √ [dėl sistemos EURODAC sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Dublino reglamentą] ∏; d) gyvenamosios vietos ir kelionės maršrutai; e) valstybės narės išduoti buvimo teisę gyventi patvirtinantys dokumentai ar vizos; f) vieta, kurioje buvo pateiktas prašymas; g) bet kurio ankstesnio prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo pateikimo data, dabartinio prašymo pateikimo data, nagrinėjimo stadija ir sprendimas, jei priimtas. 3. Be to, jei tai būtina prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimo tikslais, atsakinga valstybė narė gali prašyti kitos valstybės narės leisti sužinoti, kuo prieglobsčio prašytojas motyvuoja savo prašymą ir atitinkamais atvejais – bet kokių pareiškėjo prašytojo atžvilgiu priimtų sprendimų motyvus. Valstybė narė gali atsisakyti atsakyti į jai pateiktą prašymą, jei perdavus tokią informaciją gali būti pakenkta esminiams valstybės narės interesams arba susijusių ar kitų asmenų laisvių ir pagrindinių teisių apsaugai. Visais atvejais prašoma informacija perduodama ð prašomai valstybei narei ï gavus raštišką prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašytojo sutikimą. √ Šiuo atveju prašytojas pareiškėjas turi žinoti, dėl kokios informacijos jis duoda susitikimą. ∏ 4. Kiekvienas informacijos prašymas ð siunčiamas tik gavus konkretų tarptautinės apsaugos prašymą. Jame ï išdėstomi motyvai, kuriais jis grindžiamas, ir tais atvejais, kai ji yra reikalinga, kad būtų patikrinta, ar yra kriterijus, galintis nustatyti prašomos valstybės narės atsakomybę, nurodoma, kokiais įrodymais, įskaitant svarbią iš patikimų šaltinių gautą informaciją apie prieglobsčio prašytojų patekimo į valstybių narių teritorijas būdus ir priemones, arba kokia konkrečia ir patikrinama pareiškėjo prašytojo pareiškimo dalimi ji yra grindžiama. Sutariama, kad tokia svarbi informacija iš patikimų šaltinių nėra savaime pakankama atsakomybei ir valstybės narės kompetencijai pagal šį reglamentą nustatyti, bet ji gali padėti įvertinti kitus su konkrečiu prieglobsčio prašytoju susijusius požymius. 5. Prašoma valstybė narė turi atsakyti per šešias ð keturias ï savaites. ð Bet koks pavėluotas atsakymas tinkamai pagrindžiamas. Jei prašomai valstybei narei, kuri nesilaikė ilgiausio nustatyto termino, atlikus tyrimą, paaiškėja, kad ji atsakinga, ta valstybė narė negali remtis tuo, kad baigėsi 21 ir 23 straipsniuose nurodyti terminai, nenorėdama patenkinti prašymo asmenį perimti savo žinion arba atsiimti. ï 6. Toks pasikeitimas informacija vyksta valstybės narės prašymu tik tarp valdžios institucijų, apie kurių paskyrimą kiekviena valstybė narė yra pranešusi Komisijai ð pagal 33 straipsnio 1 dalį ï , o ši apie tai informuoja kitas valstybes nares. 7. Informacija, kuria buvo pasikeista, gali būti naudojama tik šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams. Kiekvienoje valstybėje narėje tokia informacija, atsižvelgiant į jos rūšį ir ją gaunančios institucijos įgaliojimus, gali būti perduota tik valdžios institucijoms ir teismams bei specializuotiems teismams, kuriems yra pavesta: a) nustatyti už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo nagrinėjimą atsakingą valstybę narę; b) nagrinėti prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymą; c) atlikti bet kurį iš šio reglamento kylantį įsipareigojimą. 8. Informaciją teikianti valstybė narė užtikrina, kad ji būtų tiksli ir naujausia. Jei pasirodo, kad ši valstybė narė pateikė informaciją, kuri yra netiksli arba kuri neturėjo būti teikiama, gaunančiosioms valstybėms narėms apie tai nedelsiant pranešama. Jos įpareigojamos ištaisyti tokią informaciją arba ją panaikinti. 9. Prieglobsčio prašytojas turi teisę paprašęs būti informuotas apie visus tvarkomus duomenis apie jį. Jei jis nustato, kad ši informacija yra tvarkoma pažeidžiant šį reglamentą ar 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos dDirektyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo [8], ypač dėl to, kad ji yra neišsami ar netiksli, jis turi teisę reikalauti ją ištaisyti, √ arba ∏ panaikinti ar blokuoti. Duomenis ištaisanti, √ arba ∏ panaikinanti ar blokuojanti valdžios institucija atitinkamai praneša informaciją perduodančiai ar gaunančiai valstybei narei. ò naujas Prieglobsčio prašytojas turi teisę pateikti skundą valstybės narės, kuri atsisakė suteikti galimybę susipažinti su duomenimis arba pataisyti ar panaikinti su juo susijusius duomenis, kompetentingai institucijai arba teismui. ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas 10. Kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje informacijos, kuria keičiamasi, siuntimas ir gavimas yra registruojamas atskiroje atitinkamo asmens byloje ir (arba) registre. 11. Informacija, kuria keičiamasi, saugoma ne ilgiau negu būtina tikslams, kuriems ja buvo keičiamasi. 12. Jei duomenys nėra automatiškai apdorojami, laikomi byloje arba nėra ketinama juos į ją įtraukti, kiekviena valstybė narė imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad šio straipsnio laikymasis būtų veiksmingais būdais kontroliuojamas. 2233 straipsnis √ Kompetentingos įstaigos ir šaltiniai ∏ 1. √ Kiekviena ∏ Vvalstybės narės ð nedelsdama ï praneša Komisijai praneša apie ð specialias ï įstaigas, atsakingas už pareigų, atsirandančių pagal šį reglamentą, atsirandančių pareigų atlikimą vykdymą, ir ð apie bet kokius su tuo susijusius pakeitimus ï. √ Jos ∏ užtikrina, kad tos įstaigos turėtų reikiamų išteklių savo uždaviniams atlikti ir visų pirma nustatytais terminais atsakyti į informacijos prašymus, prašymus perimti prieglobsčio prašytojus savo žinion ir prašymus juos atsiimti. ò naujas 2. Bendrą šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų sąrašą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Jei sąrašas keičiamas, Komisija vieną kartą per metus skelbia atnaujintą bendrą sąrašą. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms įstaigoms rengiami reikalingi mokymai, susiję su šio reglamento taikymu. ê 343/2003/EB (pritaikytas) ð naujas 24. Taisyklės, reglamentuojančios saugaus elektroninio perdavimo ryšio tarp šio 1 straipsnyjeio 1 dalyje minėtų įstaigų kanalų prašymamsð , atsakymams ir visai rašytinei korespondencijai ï perduoti ir užtikrinti, kad siuntėjai automatiškai gautų elektroninį gavimo patvirtinimą, nustatymą įrengimą, yra patvirtinamos 2740 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 2334 straipsnis √ Administraciniai susitarimai ∏ 1. Valstybės narės gali dvišaliais pagrindais sudaryti savitarpio administracinius susitarimus dėl šio reglamento įgyvendinimo praktinių detalių, kad sudarytų palankias sąlygas jį taikyti ir didinti jo veiksmingumą. Tokie susitarimai gali būti dėl: a) pasikeitimo ryšių palaikymo pareigūnais; b) procedūrų supaprastinimo ir prašymų perimti arba atsiimti prieglobsčio prašytojus perdavimo bei jų nagrinėjimo terminų sutrumpinimo. 2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus susitarimus pranešama Komisijai. Komisija patikrina, ar ð tvirtina ï šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytius susitarimaius√ , patikrinusi, ar jie ∏ nepažeidžia šio reglamento. ê 1560/2003 (pritaikytas) ð naujas √ VIII SKYRIUS ∏ Taikinimas 14 35 straipsnis √ Taikinimas ∏ 1. Jei valstybės narės ilgai nesutaria dėl perdavimo įgyvendinimo arba giminaičių sujungimo būtinybės, remiantis Reglamento (EB) Nr. 343/2003 15 straipsniu, ar dėl valstybės narės, kurioje susiję asmenys turėtų būti sujungti ð kokiu nors su šio reglamento taikymu susijusiu klausimu ï, jos gali pasinaudoti taikinimo procedūra, numatyta šio straipsnio 2 dalyje. 2. Taikinimo procedūra pradedama, kai viena iš besiginčijančių valstybių narių kreipiasi su prašymu į Reglamento (EB) Nr. 343/2003 2740 straipsniu įkurto komiteto pirmininką. Nutarusios pasinaudoti taikinimo procedūra, susijusios valstybės narės įsipareigoja kiek tik galima laikytis pasiūlyto sprendimo. Komiteto pirmininkas paskiria tris komiteto narius, atstovaujančius trims nesusijusioms su nagrinėjamu dalyku valstybėms narėms. Jie priima visų šalių argumentus raštu arba žodžiu ir apsvarstę klausimą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį, jei būtina, po balsavimo, pasiūlo sprendimą. Diskusijai pirmininkauja komiteto pirmininkas arba jo pavaduotojas. Jis gali išdėstyti savo nuomonę, tačiau balsuoti negali. Sprendimas yra galutinis ir neapskundžiamas, nesvarbu, ar besiginčijančios šalys jį priima, ar atmeta. ê 343/2003/EB VIIIX SKYRIUS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS ò naujas 36 straipsnis Sankcijos Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už bet kokį netinkamą duomenų tvarkymą pagal šį reglamentą būtų baudžiama sankcijomis, įskaitant nacionalinės teisės aktuose nustatytas veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias administracines ir (arba) baudžiamąsias sankcijas. ê 343/2003/EB (pritaikytas) 2437 straipsnis √ Pereinamojo laikotarpio priemonės ∏ 1. Šis reglamentas pakeičia 1990 m. birželio 15 d. Dubline pasirašytą Konvenciją, nustatančią valstybę, atsakingą už vienoje iš Europos Bendrijų valstybių narių paduotų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą (Dublino konvenciją). 2. Tačiau, siekiant užtikrinti valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo priemonių tęstinumą, tTais atvejais, kai prašymas buvo pateiktas po 29 44 straipsnio antrojoje pastraipoje nustatytos dienos, atsižvelgiama į įvykius, galinčius būti siejamaius su valstybės narės atsakomybe pagal šį reglamentą, net jeigu jie įvyko iki tos dienos, išskyrus 10 14 straipsnio 2 dalyje minėtus įvykius. 3. Tais atvejais, kai Reglamente (EB) Nr. 2725/2000 daroma nuoroda į Dublino konvenciją, tokia nuoroda yra laikoma nuoroda į šį reglamentą. 2538 straipsnis √ Terminų skaičiavimas ∏ 1. Kiekvienas šiame reglamente nustatytas terminas skaičiuojamas taip: a) tais atvejais, kai dienomis, savaitėmis ar mėnesiais išreikštas terminas yra skaičiuojamas nuo to momento, kai įvyksta įvykis ar veiksmas, ta diena, kurią tas įvykis ar veiksmas įvyko, į aptariamąjį terminą yra neįskaičiuojama; b) savaitėmis ar mėnesiais išreikštas terminas baigiasi pasibaigus bet kuriai paskutinės savaitės ar mėnesio dienai, kuri yra ta pati savaitės diena ar sutampa su ta pačia diena, kurią įvyko įvykis ar veiksmas, nuo kurio tas terminas turi būti skaičiuojamas. Jei mėnesiais išreikštu laikotarpiu paskutinį mėnesį nėra dienos, kurią jis turėtų baigtis, tas laikotarpis baigiasi pasibaigus paskutinei to mėnesio dienai; c) į terminus įskaičiuojami šeštadieniai, sekmadieniai ir bet kurios iš atitinkamų valstybių narių oficialių švenčių dienos. 2.Prašymai ir atsakymai siunčiami bet kuriuo būdu, kuris teikia gavimo įrodymą. 2639 straipsnis √ Teritorinė taikymo sritis ∏ Prancūzijos Respublikos atžvilgiu Ššis reglamentas taikomas tik jos europinei Prancūzijos Respublikos teritorijai. 2740 straipsnis √ Komitetas ∏ 1. Komisijai padeda komitetas. 2. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai. Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai. ê 1103/2008/EB, priedo 3 dalies 4 punktas 3. Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas. ê 343/2003/EB (pritaikytas) 2841 straipsnis √ Stebėjimas ir vertinimas ∏ Ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo 29 44 straipsnio pirmojoje pastraipoje minimos dienos, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai parengia šio reglamento taikymo ataskaitą ir prireikus pasiūlo būtinas pataisas. Valstybės narės ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki to laikotarpio pabaigos nusiunčia Komisijai visą informaciją, reikalingą tai ataskaitai parengti. Pateikusi tą ataskaitą, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitas teikia tuo pačiu metu, kaip ir Reglamento (EB) Nr. 2725/2000 [.../...] √[dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Dublino reglamentą] ∏ 4 straipsnio 5 dalyje 28 straipsnyje nustatytas sistemos EURODAC įgyvendinimo ataskaitas. ò naujas 42 straipsnis Statistiniai duomenys Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 862/2007 4 straipsnio 4 dalimi[36], valstybės narės praneša Komisijai (Eurostatui) statistinius duomenis apie šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 1560/2003 taikymą. ⎢ 43 straipsnisPanaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 343/2003 panaikinamas. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 11 straipsnio 1 dalis, 13, 14 ir 17 straipsniai panaikinami. Nuorodos į panaikintą reglamentą arba straipsnius laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę. ê 343/2003/EB (pritaikytas) (pritaikytas) ð naujas 2944 straipsnis √ Įsigaliojimas ir taikymas ∏ Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Jis taikomas prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymams, pateiktiems nuo šešto mėnesio po jo įsigaliojimo pirmos dienos ir nuo tos dienos jis taikomas visiems prašymams perimti prieglobsčio prašytoją savo žinion arba jį atsiimti, nepaisant datos, kurią tas prašymas buvo pateiktas. Valstybė narė, atsakinga už prieglobsčio ð tarptautinės apsaugos ï prašymo, pateikto iki tos dienos, nagrinėjimą, yra nustatoma pagal Dublino konvencijoje √ Reglamente (EB) Nr. 343/2003 ∏ nustatytus kriterijus. Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį. Priimta [...] Europos Parlamento vardu Pirmininkas […] Tarybos vardu Pirmininkas […] ⎡ I PRIEDAS Panaikintas reglamentas (pagal 43 straipsnį) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 343/2003 (OL L 50, 2003 2 25) Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 tik 11 straipsnio 1 dalis, 13, 14 ir 17 straipsniai (OL L 222, 2003 5 9) ⎡ II PRIEDAS Atitikmenų lentelė Reglamentas (EB) Nr. 343/2003 | Šis reglamentas | 1 straipsnis | 1 straipsnis | 2 straipsnio a punktas | 2 straipsnio a punktas | 2 straipsnio b punktas | išbraukta | 2 straipsnio c punktas | 2 straipsnio b punktas | 2 straipsnio d punktas | 2 straipsnio c punktas | 2 straipsnio e punktas | 2 straipsnio d punktas | 2 straipsnio f punktas | 2 straipsnio e punktas | 2 straipsnio g punktas | 2 straipsnio f punktas | - | 2 straipsnio g punktas | 2 straipsnio h–k punktai | 2 straipsnio h–k punktai | - | 2 straipsnio l punktas | 3 straipsnio 1 dalis | 3 straipsnio 1 dalis | 3 straipsnio 2 dalis | 17 straipsnio 1 dalis | 3 straipsnio 3 dalis | 3 straipsnio 3 dalis | 3 straipsnio 4 dalis | 4 straipsnio 1 dalis, pradžia | - | 4 straipsnio 1 dalies a–g punktai | - | 4 straipsnio 2 ir 3 dalys | 4 straipsnio 1–5 dalys | 20 straipsnio 1–5 dalys | - | 20 straipsnio 5 dalies trečioji pastraipa | - | 5 straipsnis | - | 6 straipsnis | 5 straipsnio 1 dalis | 7 straipsnio 1 dalis | 5 straipsnio 2 dalis | 7 straipsnio 2 dalis | - | 7 straipsnio 3 dalis | 6 straipsnio pirmoji pastraipa | 8 straipsnio 1 dalis | - | 8 straipsnio 3 dalis | 6 straipsnio antroji pastraipa | 8 straipsnio 4 dalis | 7 straipsnis | 9 straipsnis | 8 straipsnis | 10 straipsnis | 9 straipsnis | 13 straipsnis | 10 straipsnis | 14 straipsnis | 11 straipsnis | 15 straipsnis | 12 straipsnis | 16 straipsnis | 13 straipsnis | 3 straipsnio 2 dalis | 14 straipsnis | 12 straipsnis | 15 straipsnio 1 dalis | 17 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa | 15 straipsnio 2 dalis | 11 straipsnio 1 dalis | 15 straipsnio 3 dalis | 8 straipsnio 2 dalis | 15 straipsnio 4 dalis | 17 straipsnio 2 dalies ketvirtoji pastraipa | 15 straipsnio 5 dalis | 8 straipsnio 5 dalis ir 11 straipsnio 2 dalis | 16 straipsnio 1 dalies a punktas | 18 straipsnio 1 dalies a punktas | 16 straipsnio 1 dalies b punktas | 18 straipsnio 2 dalis | 16 straipsnio 1 dalies c punktas | 18 straipsnio 1 dalies b punktas | 16 straipsnio 1 dalies d punktas | 18 straipsnio 1 dalies c punktas | 16 straipsnio 1 dalies e punktas | 18 straipsnio 1 dalies d punktas | 16 straipsnio 2 dalis | 19 straipsnio 1 dalis | 16 straipsnio 3 dalis | 19 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa | - | 19 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa | 16 straipsnio 4 dalis | 19 straipsnio 3 dalis | 19 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa | 17 straipsnis | 21 straipsnis | 18 straipsnis | 22 straipsnis | 19 straipsnio 1 dalis | 25 straipsnio 1 dalis | 19 straipsnio 2 dalis | 25 straipsnio 2 dalis ir 26 straipsnio 1 dalis | - | 26 straipsnio 2–6 dalys | 19 straipsnio 3 dalis | 28 straipsnio 1 dalis | 19 straipsnio 4 dalis | 28 straipsnio 2 dalis | - | 28 straipsnio 3 dalis | 19 straipsnio 5 dalis | 28 straipsnio 4 dalis | 20 straipsnio 1 dalis, pradžia | 23 straipsnio 1 dalis | - | 23 straipsnio 2 dalis | - | 23 straipsnio 3 dalis | - | 23 straipsnio 4 dalis | 20 straipsnio 1 dalies a punktas | 23 straipsnio 5 dalies pirmoji pastraipa | 20 straipsnio 1 dalies b punktas | 24 straipsnio 1 dalis | 20 straipsnio 1 dalies c punktas | 24 straipsnio 2 dalis | 20 straipsnio 1 dalies d punktas | 28 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa | 20 straipsnio 1 dalies e punktas | 25 straipsnio 1 ir 2 dalys, 26 straipsnio 1 dalis, 28 straipsnio 1 dalies antroji ir trečioji pastraipos | 20 straipsnio 2 dalis | 28 straipsnio 2 dalis | 20 straipsnio 3 dalis | 23 straipsnio 5 dalies antroji pastraipa | 20 straipsnio 4 dalis | 28 straipsnio 4 dalis | - | 27 straipsnis | - | 29 straipsnis | - | 30 straipsnis | - | 31 straipsnis | 21 straipsnio 1–9 dalys | 32 straipsnio 1–9 dalys, 9 dalies pirmoji –trečioji pastraipos | 32 straipsnio 9 dalies ketvirtoji pastraipa | 21 straipsnio 10–12 dalys | 32 straipsnio 10–12 dalys | 22 straipsnio 1 dalis | 33 straipsnio 1 dalis | - | 33 straipsnio 2 dalis | - | 33 straipsnio 3 dalis | 22 straipsnio 2 dalis | 33 straipsnio 4 dalis | 23 straipsnis | 34 straipsnis | 24 straipsnio 1 dalis | išbraukta | 24 straipsnio 2 dalis | 37 straipsnis | 24 straipsnio 3 dalis | išbraukta | 25 straipsnio 1 dalis | 38 straipsnis | 25 straipsnio 2 dalis | išbraukta | 26 straipsnis | 39 straipsnis | 27 straipsnio 1 ir 2 dalys | 40 straipsnio 1 ir 2 dalys | 27 straipsnio 3 dalis | išbraukta | 28 straipsnis | 41 straipsnis | 29 straipsnis | 44 straipsnis | - | 35 straipsnis | - | 36 straipsnis | - | 42 straipsnis | - | 43 straipsnis | Reglamentas (EB) Nr. 1560/2003 | Šis reglamentas | 11 straipsnio 1 dalis | 11 straipsnio 1 dalis | 13 straipsnio 1 dalis | 17 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa | 13 straipsnio 2 dalis | 17 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa | 13 straipsnio 3 dalis | 17 straipsnio 2 dalies trečioji pastraipa | 13 straipsnio 4 dalis | 17 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa | 14 straipsnis | 35 straipsnis | 17 straipsnio 1 dalis | 9 ir 10 straipsniai, 17 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa | 17 straipsnio 2 dalis | 32 straipsnio 3 dalis | [1] OL L 50, 2003 2 25, p. 1. [2] Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Dublino sistemos vertinimo ataskaita“ COM (2007) 299 galutinis, SEC (2007) 742. Dublino sistemos paskirtis – nustatyti, kuri valstybė narė yra atsakinga už trečiosios šalies vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Ją sudaro Dublino ir „Eurodac“ reglamentai. [3] Žalioji knyga dėl būsimosios bendros Europos prieglobsčio sistemos, COM (2007) 301. [4] 2008 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ir Socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prieglobsčio politikos planas. Kompleksinis požiūris į apsaugą Europos Sąjungoje“, COM (2008) 360, COM (2008) 360. [5] Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (EB) Nr. [.../...][, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai], COM (2008) 825. [6] Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos minimalios prieglobsčio prašytojų priėmimo normos, COM (2008) 815. [7] Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų, OL L 304, 2004 9 30, p. 12 [8] Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatanti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, OL L 326, 2005 12 13, p. 13. [9] OL L 254, 1997 08 19, p. 1. Konvencija įsigaliojo 1997 m. rugsėjo 1 d. dvylikai ją pasirašiusiųjų šalių, 1997 m. spalio 1 d. – Austrijai ir Švedijai ir 1998 m. sausio 1 d. – Suomijai. [10] OL L 316, 2000 12 15, p. 1. [11] OL L 31, 2003 2 6, p. 18. [12] OL L 222, 2003 9 5, p. 3. [13] OL L 62, 2002 3 5, p. 1. [14] OL L 304, 2008 11 14, p. 80. [15] P6_TA-PROV(2008)0385. [16] Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimas dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją, OL L 66, 2006 3 8, p. 38. [17] Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės dėl valstybės, atsakingos už prieglobsčio prašymo, pateikto valstybėje narėje arba Islandijoje ar Norvegijoje, nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų, OL L 93, 2001 4 3, p. 40. [18] Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl kriterijų ir mechanizmų, padedančių nustatyti valstybę, atsakingą už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, OL L 53, 2008 2 27, p. 5. [19] Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolas dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl kriterijų ir mechanizmų, kuriais remiantis būtų nustatyta valstybė, atsakinga už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą (COM(2006) 754, sudarymo procedūra nebaigta). [20] Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolas, pridedamas prie Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl kriterijų ir mechanizmų, padedančių nustatyti valstybę, atsakingą už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą (2006/0257 (CNS), sudarytas 2008 10 24, netrukus bus paskelbtas Oficialiajame leidinyje), ir Europos bendrijos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už vienoje valstybėje narėje, Islandijoje arba Norvegijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų protokolas (OL L 57, 2006 2 28, p. 16). [21] OL C […], […], p. […]. [22] OL C […], […], p. […]. [23] OL C […], […], p. […]. [24] OL L 50, 2003 2 25, p. 1. [25] OL L 304, 2004 9 30, p. 12. [26] OL L […], […], p. […]. [27] OJ L 222, 2003 9 5, p. 3. [28] OJ L 281, 23.11.1995, p. 31. [29] OL L 316, 2000 12 15, p. 1. [30] OJ L 218, 13.8.2008, p. 60. [31] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. [32] OL C 364, 2000 12 18, p. 1. [33] OL L 105, 2006 4 13, p. 1. [34] OL L 326, 2005 12 13, p. 13. [35] OL L 144, 2007 6 6, p. 1. [36] OL L 199, 2007 7 31, p. 23.