52008PC0402




[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 16.7.2008

KOM(2008) 402 galutinis

2008/0154 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (AVAS) taikymo

(pateikta Komisijos){SEK(2008) 2121}{SEK(2008) 2122}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

110

1.1. Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (toliau – AVAS) buvo įsteigta 1993 m.[1] ir pakeista 2001 m. priėmus 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)[2], kuris dabar galioja.

Šio pasiūlymo tikslas – sustiprinti sistemą padidinant jos veiksmingumą ir patrauklumą organizacijoms siekiant:

- padidinti sistemą taikančių organizacijų skaičių[3],

- pripažinti AVAS aplinkosaugos vadybos sistemos lyginamuoju standartu,

- leisti organizacijoms, taikančioms kitas aplinkosaugos vadybos sistemas, suderinti jas su AVAS,

- poveikio ne tik AVAS registruotoms organizacijoms reikalaujant, kad tos organizacijos, rinkdamosi tiekėjus ir paslaugų teikėjus, atsižvelgtų į aplinkosaugos klausimus.

Siūlomais pakeitimais dėmesys skiriamas esminiams klausimams, ypač atsižvelgiama į mažų organizacijų (mažų ir vidutinių įmonių ir mažų valstybės institucijų) poreikius, institucinę sąrangą ir sąsajas su kitomis Bendrijos politikos priemonėmis.

120

1.2. Bendrosios aplinkybės

AVAS reglamento 15 straipsniu Komisija įpareigota peržiūrėti AVAS atsižvelgiant į ją taikant įgytą patirtį ir pasiūlyti tinkamus pakeitimus Europos Parlamentui ir Tarybai.

Todėl 2005 m. atliktas išsamus AVAS vertinimo tyrimas. Atlikus šį vertinimą ir gavus įvairių sistemos suinteresuotųjų šalių atsiliepimus nustatyti sistemos privalumai ir trūkumai ir pasiūlytos galimybės reglamento veiksmingumui padidinti.

130

1.3. Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS).

140

1.4. Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

AVAS persvarstymas yra viena iš priemonių, vykdomų pagal Komunikatą dėl Tausaus vartojimo ir gamybos veiksmų plano, kuris turi būti priimtas 2008 m. birželio – liepos mėn. Šiuo veiksmų planu siekiama iš esmės pakeisti vartotojų ir gamintojų elgseną, kad būtų gaminami geresni produktai, jų gamyba būtų racionalesnė ir švaresnė ir jie būtų išmintingiau vartojami. Persvarstant AVAS bus persvarstomas ir Ekologinio ženklo reglamentas ir Komunikatas dėl žaliųjų viešųjų pirkimų.

2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

2.1. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

211

Konsultacijos būdai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

Komisijos tarnybos nuolat bendrauja su valstybių narių atstovais ir įvairiomis AVAS suinteresuotosiomis šalimis, siekdamos sužinoti, kaip sistema įgyvendinama praktiškai.

AVAS vykdančios valstybių narių įstaigos (kompetentingos įstaigos, akreditavimo įstaigos) surengė nemažai suinteresuotųjų šalių susitikimų ir seminarų dėl sistemos ateities ir pateikė rekomendacijas, kaip pakeisti sistemą.

Kiekvienu persvarstymo etapu konsultuotasi su valstybių narių atstovais pagal AVAS reglamento 14 straipsnį įsteigtame komitete; jie prisidėjo prie persvarstymo[4].

Komisija surengė keturis darbo grupės susirinkimus[5] ir persvarstymo seminarą[6], kuriuose dalyvavo atrinkti AVAS ekspertai (AVAS vertintojai, konsultantai, akreditavimo įstaigų ir kompetentingų įstaigų atstovai).

Komisijos atstovai apsilankė atrinktose valstybėse narėse, kad sužinotų jų nuomones dėl reglamento pakeitimo; tada valstybės narės ir kitos suinteresuotosios šalys pateikė savo nuomones dėl sistemos ateities.

Aplinkos generalinio direktorato pavedimu konsultantų konsorciumas atliko išsamų AVAS ir ekologinio ženklo sistemos tyrimą (EVER tyrimą). Tyrime nagrinėta, kaip Europos organizacijos vertina su AVAS susijusius motyvus, sėkmės veiksnius ir naudą, ir pateiktos rekomendacijos, kaip pakeisti AVAS. Rezultatai pristatyti, aptarti ir papildyti dviejuose 2005 m. rugsėjo mėn. vykusiuose seminaruose, kuriuose dalyvavo ekspertai, įstaigų ir bendrovių atstovai, specialistai ir NVO atstovai).

2006 m. gegužės mėn. baigtas vykdyti REMAS projektas – trejų metų trukmės projektas, finansuotas ES LIFE aplinkos fondo lėšomis, kurį vykdė Jungtinės Karalystės aplinkos agentūra, Škotijos aplinkos apsaugos agentūra, Jungtinės Karalystės aplinkos vadybos ir vertinimo institutas ir Airijos aplinkos apsaugos agentūra. Vykdant projektą ir atlikus išsamią statistinę analizę nustatyta įvairių rūšių aplinkosaugos vadybos sistemų įtaka organizacijos vietos lygmeniu vykdomai aplinkosaugos vadybos veiklai ir jų poveikis atitikčiai teisės aktams ir veiksmingumui palyginti su geriausiomis esamomis technologijomis.

212

Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta

EVER tyrimas parodė, kad AVAS yra laikoma priemone įtraukti aplinkosaugos klausimus į bendrą organizacijos vertybių sistemą ir pagerinti organizacijos įvaizdį. AVAS laikoma ne tik atliekų šalinimo, energijos suvartojimo ir kt. išlaidų mažinimo sistema, bet ir rūpinimosi aplinka ženklu.

Manoma, kad svarbiausia AVAS taikymo nauda – aplinkos apsaugos bei įvaizdžio gerinimas ir išlaidų mažinimas. Nors beveik pusė EVER tyrimo respondentų mano, kad taikant AVAS finansinės išlaidos yra didesnės nei gaunama nauda, daugiau nei du trečdaliai respondentų mano, kad, lyginant finansinę ir nefinansinę naudą ir išlaidas, AVAS veikia sėkmingai.

REMAS projektas parodė, kad įdiegus akredituotą sertifikuotą aplinkosaugos vadybos sistemą pagerės vietos lygmeniu vykdoma aplinkosaugos vadybos veikla ir kad yra įrodymų, kad taikant AVAS bendra aplinkosaugos vadyba yra geresnė nei taikant kitas sistemas[7].

Kita vertus, tyrimai parodė, kad neišnaudotos visos AVAS sklaidos galimybės. EVER tyrimo respondentai AVAS išlaidas, menkus vadovų įsipareigojimus ir biurokratinius sunkumus laiko trimis pagrindinėmis kliūtimis diegiant AVAS. Nors AVAS registruotų organizacijų skaičius toliau nuolat auga (šiuo metu Bendrijoje registruota daugiau kaip 5 000 organizacijų), tai sudaro labai nedidelę organizacijų, kurios galėtų taikyti šią sistemą, dalį.

Šioms išvadoms pritarė dauguma suinteresuotųjų šalių, su kuriomis konsultuotasi, ir į jas atsižvelgta Komisijos tarnyboms nagrinėjant sistemos keitimo galimybes ir priimant sprendimą dėl siūlomų sistemos taikymo galimybių ir reikiamų galiojančio AVAS reglamento pakeitimų.

213

Nuo 2006 m. gruodžio 22 d. iki 2007 m. vasario 26 d. internetu vyko atviros konsultacijos. Komisija sulaukė 214 atsiliepimų.

230

2.2. Poveikio vertinimas

Komisija atliko darbo programoje numatytą poveikio vertinimą ir svarstė tris pagrindines galimybes:

- toliau taikyti dabartinę sistemą,

- palaipsniui panaikinti sistemą,

- iš esmės pakeisti reglamentą.

Galimybė toliau taikyti dabartinę sistemą suteiktų stabilumo. Būtų svarstomi tik administraciniai ir (arba) instituciniai pakeitimai, siekiant, kad dabartinė sistema geriau veiktų. Tačiau šia galimybe būtų galima tik nežymiai pagerinti sistemos silpnąsias puses, bet nebūtų galima atlikti esminių pakeitimų. Bendras jos poveikis išliks mažas, todėl sumažės sistemos patikimumas. Sistemos žinomumas nepadidės, taip pat tikėtina, kad sistema ir toliau bus nevienodai taikoma skirtingose valstybėse narėse.

Palaipsniui panaikinant sistemą reikėtų mažiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Tačiau ši galimybė turėtų neigiamą poveikį aplinkai ir neigiamą ekonominį poveikį. Bendrijos politikos priemonių grupėje nebeliktų savanoriškos priemonės. Atlikus Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos laikotarpio vidurio apžvalgą[8] nustatyta, kad savanoriškos priemonės teikia daug galimybių, tačiau jos nėra gerai išnaudojamos, todėl Komisija turėtų persvarstyti tas sistemas siekdama, kad jos būtų plačiau taikomos ir kad sumažėtų administracinė jų valdymo našta.

Iš esmės pakeitus reglamentą padidėtų AVAS sistemos žinomumas, poveikis ir politinė reikšmė, todėl sistema būtų daug plačiau taikoma. Tai leistų Bendrijoje tiesiogiai ir netiesiogiai gauti didesnės ir tikslingesnės naudos aplinkai. Taip pat pagerėtų ekonominė padėtis ir sumažėtų aplinkosaugos vadybos administracinė našta sistemą taikančioms organizacijoms. Kai kuriems siūlomiems pokyčiams įgyvendinti reikėtų pradinių investicijų ir skatinamųjų priemonių AVAS taikančioms organizacijoms.

Nors neįmanoma numatyti tikslaus sistemos taikančių organizacijų skaičiaus padidėjimo, nes nėra išlaidų ir įvairių priemonių poveikio kiekybinių duomenų ir kai kurios galimybės yra tarpusavyje susijusios arba priklauso nuo rinkos, siekiama, kad po 10 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo registruotų organizacijų ar vietų skaičius būtų lygus pagal ISO 14001:2004 Aplinkos vadybos sistemų standartą sertifikuotų organizacijų ar vietų skaičiui (35 000). Siekiama, kad šio laikotarpio viduryje (po 5 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo) AVAS registruotų organizacijų skaičius būtų lygus trijų valstybių narių, kuriose 2007 m. buvo daugiausia AVAS registruotų vietų milijonui gyventojų, vidurkiui, t. y. iš viso 23 000 AVAS registruotų vietų[9].

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

305

3.1. Siūlomų veiksmų santrauka

Siekiama persvarstyti AVAS sistemą, kaip reikalaujama AVAS reglamento 15 straipsnyje, kad būtų galima skatinti visas organizacijas nuolat didinti aplinkosauginį veiksmingumą.

Todėl AVAS reglamento persvarstymu siekiama iš esmės padidinti politinę reikšmę, kad didėtų sistemą taikančių organizacijų skaičius. Siūlomais esminiais pakeitimais dėmesys bus skiriamas esminiams klausimams, o ypač bus atsižvelgiama į mažų organizacijų (mažų ir vidutinių įmonių ir mažų valstybės institucijų) poreikius, institucinę sąrangą ir sąsajas su kitomis politikos priemonėmis, visų pirma žaliaisiais viešaisiais pirkimais.

310

3.2. Teisinis pagrindas

Reglamentas grindžiamas aplinkosaugos politikos klausimais, išdėstytais Europos bendrijos steigimo sutarties 175 straipsnyje, kuris buvo ir Reglamento (EB) Nr. 761/2001 teisinis pagrindas.

320

3.3. Subsidiarumas ir proporcingumas

Sistemą reikia priimti Bendrijos lygmeniu, kad būtų sukurta bendra patikima sistema ir nebebūtų kuriamos skirtingos nacionalinės sistemos. Šiuo pasiūlymu nekeičiama dabartinė vidaus rinkos padėtis ir toliau laikomasi subsidiarumo principų, paliekant reglamento techninį įgyvendinimą valstybėms narėms veikiant kompetentingoms įstaigoms ir akreditavimo įstaigoms. Taip užtikrinamas sistemos veiksmingumas prisidedant prie didesnio organizacijų aplinkosauginio veiksmingumo, o priemones, kurios gali būti tinkamai įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu, vykdo valstybės narės.

3.4. Pasirinkta priemonė

341

Siūloma priemonė yra reglamentas, nes tai vienintelė tinkama priemonė užtikrinti, kad registravimo, vertinimo ir akreditavimo, kurie yra pagrindinės sistemos dalys, taisyklės ir tvarka būtų pakankamai suderintos.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

401

Bendrijos finansinis indėlis apskritai yra ribotas. Numatoma, kad reikalinga metinių finansinių išteklių iš Bendrijos biudžeto suma – maždaug 1,5 mln. EUR per metus; šie ištekliai visų pirma skiriami konkretiems sektoriams skirtiems informaciniams dokumentams rengti, akreditavimo įstaigų ir kompetentingų įstaigų tarpusavio vertinimui atlikti, informacijai skleisti ir ryšiams palaikyti. Iki 2013 m. šios išlaidos bus dengiamos LIFE+ finansinės priemonės[10] lėšomis.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

510

5.1. Supaprastinimas

511

Šiuo pasiūlymu numatyta supaprastinti teisės aktus perrašant dabar galiojantį reglamentą ir įtraukiant naudingas įvairių gairių nuostatas.

Pasiūlymu numatoma supaprastinti organizacijų administracines procedūras šiomis (ir kitomis) priemonėmis:

- Skatinant dar labiau sumažinti reglamentavimo ir administracinę naštą numatant priemones, kuriomis sukuriama AVAS ir kitų ES teisės aktų bei priemonių sąveika ir veiklos sąsajos; taip lankstesniu reglamentavimu – reglamentavimo palengvinimu (pakeitus vienus teisinius reikalavimus kitais nekeičiant pačių aplinkosaugos teisės aktų) arba reglamentavimo panaikinimu (pakeitus pačius teisės aktus) – bus sumažinta administracinė našta AVAS registruotoms organizacijoms.

- Numatant organizacijų grupių registravimą ir bendro registravimo galimybę, kuri papildytų dabartinį atskirų organizacijų registravimą; tai tiesiogiai leistų sutaupyti lėšų ir sistemos taikymą padarytų patrauklesnį.

- Skatinant valstybes nares aiškiai nurodyti sąsajas su kitomis aplinkosaugos vadybos sistemomis ir jų tarpusavio papildymo galimybes, kad organizacijai teikiant registracijos AVAS paraišką būtų galima atsižvelgti į tai, kad ji yra pateikusi paraišką registruotis nacionalinėje aplinkosaugos vadybos sistemoje arba ją jau taiko, ir atvirkščiai.

Todėl pasiūlymas atitinka atnaujinus Lisabonos strategiją gimusios geresnio reglamentavimo iniciatyvos, kuria siekiama supaprastinti ir pagerinti esamą reglamentavimą, geriau formuluoti naujus teisės aktus ir didinti taisyklių laikymąsi bei jų veiksmingumą kartu sumažinant administracinę naštą, tikslus.

Pasiūlymas įtrauktas į Komisijos teisėkūros ir darbo programą (numeris 2006/ENV/053) ir juo įgyvendinamas tęstinėje Komisijos programoje numatytas įsipareigojimas[11].

520

5.2. Galiojančių teisės aktų panaikinimas

Priėmus šį pasiūlymą, galiojantys teisės aktai bus panaikinti.

5.3. Persvarstymo, pakeitimo, laikino galiojimo sąlyga

531

Pasiūlyme numatyta persvarstymo sąlyga.

560

5.4. Europos ekonominė erdvė

Siūlomas teisės aktas yra susijęs su Europos ekonomine erdve, todėl turėtų būti taikomas ir jai.

570

5.5. Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

AVAS veikimo sistema ir bendrieji jos taikymo reikalavimai lieka iš esmės tie patys kaip ir pagal dabar galiojantį reglamentą: organizacijos gali taikyti AVAS su sąlyga, kad jos suformuoja aplinkosaugos politiką, atlieka aplinkosaugos analizę, įdiegia aplinkosaugos vadybos sistemą, atlieka aplinkosaugos vidaus auditą ir parengia aplinkosaugos ataskaitą. Kai šią aplinkosaugos ataskaitą įvertina ir patvirtina nepriklausomas aplinkosaugos vertintojas, organizacija gali teikti registracijos paraišką kompetentingai įstaigai. Kad organizacija išliktų registruota, ji turi reguliariai teikti aplinkosauginio veiksmingumo didinimo ataskaitas ir įrodymus, kad laikosi su aplinka susijusių taikomų teisinių reikalavimų.

Pagrindiniais pakeitimais siekiama:

- užtikrinti, kad AVAS būtų aukštos kokybės aplinkosaugos vadybos sistema, kuria išorės suinteresuotosioms šalims ir nacionalinėms vykdymo priežiūros institucijoms būtų garantuojama, kad AVAS organizacijos laikosi visų atitinkamų aplinkosaugos teisės aktų ir nuolat didina savo aplinkosauginį veiksmingumą,

- padidinti sistemos patrauklumą ją taikančioms organizacijoms, ypač mažoms organizacijoms (mažoms ir vidutinėms įmonėms ir mažoms valstybės institucijoms) sumažinant dalyvaujančių organizacijų administracinę naštą ir padidinant jų dalyvavimo AVAS žinomumą.

Šie pakeitimai yra tokie:

- Aplinkosaugos vadybos sistema. AVAS ir toliau grindžiama aplinkosaugos vadybos sistema, numatyta ISO 14001 standarte, ir ją papildo šios dalys:

- Griežtesnis atitikties mechanizmas. Prieš įregistruojama AVAS organizacija turi įrodyti, kad atitinka taikomus aplinkosaugos teisės aktus. Skatinamas organizacijos ir nacionalinių vykdymo priežiūros institucijų bendravimas. Padidinamas vertintojų vaidmuo užtikrinant organizacijos atitiktį. Patikslinama neatitikties apibrėžtis ir suderinama kompetentingų įstaigų taikoma registracijos ir jos panaikinimo dėl neatitikties tvarka.

- Griežtesnis aplinkosaugos ataskaitų teikimas. AVAS registruota organizacija privalo teikti aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitas pagal pagrindinius veiksmingumo rodiklius. Šie rodikliai nustatomi šiose aplinkosaugos srityse: energijos vartojimo veiksmingumas, medžiagų ir išteklių naudojimo veiksmingumas, atliekos, išmetamieji teršalai ir biologinė įvairovė ir (arba) žemės naudojimas.

- Gerosios aplinkosaugos vadybos patirties gairės. Siekdama padėti vienodžiau taikyti gerąją aplinkosaugos vadybos patirtį, Komisija pradeda rengti informacinius dokumentus. Šie dokumentai yra skirti konkretiems sektoriams ir juose dėmesys skiriamas gamybos operacijų tiesioginiams aplinkosaugos aspektams ir netiesioginiams aspektams, pavyzdžiui, produkto projektavimui, gamybos ir tiekimo poveikiui aplinkai.Vadovautis informaciniais dokumentais neprivaloma, bet AVAS organizacijos skatinamos naudotis jais diegdamos savo aplinkosaugos vadybos sistemą ir nustatydamos savo aplinkosaugos uždavinius. Vertintojai turi vadovautis dokumentais kaip veiksmingos vadybos sistemos lyginamuoju standartu.

- Suvienodintos ir nustatytos akreditavimo ir vertinimo taisyklės ir tvarka siekiant pašalinti nevienodą įgyvendinimą atskirose valstybėse narėse, nes tai mažina sistemos patikimumą. [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. xxxx/2008, kuriuo nustatomi su produktų prekyba susiję akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimai, numatomas akreditavimo organizavimas nacionaliniu ir ES lygmenimis. Pabrėžiama, kad akreditavimą turi vykdyti valstybės valdžios įstaigos, nes tuomet tai būtų paskutinysis valstybės valdžios įstaigų kontrolės lygmuo, ir nustatoma esamos Europos akreditavimo organizacijos (EA) pripažinimo sistema siekiant užtikrinti tinkamą griežtos tarpusavio vertinimo sistemos veikimą. Šiame reglamente nustatoma bendra sistema, kuria papildomi su akreditavimu susiję galiojantys teisės aktai. Šiuo persvarstyto AVAS reglamento pasiūlymu papildomos šios taisyklės, jei reikia, ir atsižvelgiama į savanoriškos AVAS sistemos pobūdį bei prireikus nustatomos konkretesnės taisyklės.

- Geografinė aprėptis. Sistemą taikyti leidžiama ir Bendrijai nepriklausančių valstybių organizacijoms. Bendrijai nepriklausančios valstybės organizacija gali registruotis vienoje iš valstybių narių, o jos aplinkosaugos vadybos sistemą turi vertinti ir patvirtinti valstybėje narėje, kurioje organizacija pateikė registracijos paraišką, akredituotasis vertintojas.

- Priemonės administracinei naštai sumažinti ir skatinimo priemonės :

- Supaprastinta organizacijų grupės registravimo procedūra.

- Sumažinti mažų organizacijų (mažų ir vidutinių įmonių ir mažų valstybės institucijų) registracijos rinkliavos[12].

- Valstybių narių valdžios institucijos įpareigojamos nustatyti sritis, kuriose jos gali sumažinti AVAS registruotų organizacijų administracinę naštą, susijusią su aplinkosaugos reglamentavimu, t. y. retesnį aplinkosauginio leidimo pratęsimą, t. t. Bus sukurtas reguliarių AVAS kompetentingų įstaigų ir reglamentavimo institucijų konsultacijų valstybėse narėse mechanizmas. Komisija organizuoja informacijos šiuo klausimu mainus.

- Valstybių valdžios institucijos turi apsvarstyti ir prireikus bei nepažeisdamos Sutartyje numatytų valstybės pagalbos taisyklių numatyti skatinimo priemones, kuriomis galėtų pasinaudoti AVAS registruotos organizacijos, pavyzdžiui, galimybę gauti finansavimą ar mokesčių nuolaidų pagal pramonės aplinkosauginio veiksmingumo skatinimo sistemas.

- Supaprastinamos AVAS logotipo naudojimo taisyklės ir panaikinami dabar galiojantys apribojimai.

- AVAS propagavimo veikla, įskaitant AVAS apdovanojimo ir informacijos kampanijas Bendrijos ir nacionaliniu lygmenimis.

2008/0154 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (AVAS) taikymo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[13],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[14],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[15],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[16],

kadangi:

(1) Sutarties 2 straipsnyje numatyta, kad vienas iš Bendrijos uždavinių yra skatinti tvarų augimą visoje Bendrijoje.

(2) 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą[17], nurodyta, kad bendradarbiavimo ir partnerystės ryšių su įmonėmis stiprinimas yra strateginis metodas siekiant aplinkosaugos tikslų. Esminė šio metodo dalis – savanoriški įsipareigojimai. Todėl reikia skatinti organizacijas taikyti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (AVAS) ir imtis iniciatyvų, kuriomis organizacijos būtų skatinamos skelbti išsamias ir nepriklausomų ekspertų patikrintas aplinkosauginio arba tvarios plėtros veiksmingumo ataskaitas.

(3) Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl tarpinės šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros[18] pripažįstama, kad reikia tobulinti pramonės įmonėms skirtų neprivalomų priemonių veikimą ir kad šių priemonių taikymo galimybės yra didelės, tačiau nepilnai išnaudojamos. Komisija turėtų peržiūrėti tas priemones, kad galėtų skatinti taikyti sistemą ir sumažinti administracinę jų valdymo naštą.

(4) AVAS tikslas – skatinti nuolat didinti organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą organizacijoms diegiant ir įgyvendinant aplinkosaugos vadybos sistemas, atliekant sisteminį, objektyvų ir periodišką tokių sistemų veiksmingumo vertinimą, teikiant informaciją apie aplinkosauginį veiksmingumą, atvirai bendraujant su visuomene ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, skatinant organizacijos darbuotojus aktyviai dalyvauti ir rengiant tinkamą jų mokymą.

(5) Kad Bendrijos aplinkosaugos srities teisinės priemonės būtų tarpusavyje labiau suderintos, Komisija ir valstybės narės turėtų apsvarstyti, kaip į registraciją AVAS būtų galima atsižvelgti rengiant teisės aktus ar naudoti ją kaip priemonę jų vykdymui užtikrinti. Siekdamos padidinti AVAS patrauklumą organizacijoms, jos taip pat turėtų atsižvelgti į AVAS įgyvendindamos viešųjų pirkimų politiką ir prireikus nurodyti AVAS arba atitinkamą aplinkosaugos vadybos sistemą konkursų darbams ar paslaugoms pirkti sąlygose.

(6) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)[19] 15 straipsnyje numatyta, kad remdamasi taikant sistemą sukaupta patirtimi Komisija turi ją peržiūrėti ir Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlyti atitinkamus pakeitimus.

(7) Reglamentas (EB) Nr. 761/2001 buvo veiksmingas skatinant didinti organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą, o įgyvendinant tą Reglamentą įgytą patirtį reikėtų panaudoti didinant AVAS galimybes padidinti bendrą organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą.

(8) Organizacijos turėtų būti skatinamos savanoriškai taikyti AVAS ir galėtų gauti papildomos naudos, susijusios su reglamentavimo kontrole, sutaupytomis lėšomis ir viešuoju įvaizdžiu.

(9) Taikyti AVAS turėtų būti galima visoms Bendrijos ir jai nepriklausančių valstybių organizacijoms, kurių veikla daro poveikį aplinkai, kad jos galėtų valdyti tą poveikį ir didinti bendrą aplinkosauginį veiksmingumą.

(10) Organizacijos, ypač mažos, turėtų būti skatinamos taikyti AVAS. Sistemos taikymas turėtų būti skatinamas palengvinant naudojimąsi informacija, esamomis paramos lėšomis bei valstybinių institucijų teikiamomis paslaugomis ir parengiant techninės pagalbos priemones arba skatinant jomis naudotis.

(11) Organizacijoms, taikančioms kitas aplinkosaugos vadybos sistemas ir norinčioms pradėti taikyti AVAS, turėtų būti sudarytos sąlygos tai padaryti kuo lengviau. Reikėtų apsvarstyti sąsajas su kitomis aplinkosaugos vadybos sistemomis.

(12) Turėtų būti sudarytos sąlygos organizacijoms, kurių vietos yra vienoje ar daugiau valstybių narių, iš karto užregistruoti visas šias vietas arba kai kurias iš jų.

(13) Siekiant padidinti AVAS patikimumą ir ypač padėti valstybėms narėms sumažinti registruotų organizacijų administracinę naštą panaikinant arba sumažinant reglamentavimą, reikėtų sustiprinti organizacijos atitikties visiems su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams reikalavimams nustatymo mechanizmą.

(14) Taikant AVAS reikėtų įtraukti organizacijos darbuotojus ir darbininkus, nes tai didina pasitenkinimą darbu ir praturtina aplinkosaugos žiniomis, kurias galima skleisti darbe ir už jo ribų.

(15) AVAS logotipas turėtų būti patraukli organizacijų ryšių ir rinkodaros priemonė, kuria klientai būtų informuojami apie AVAS. Reikėtų supaprastinti AVAS logotipo naudojimo taisykles naudojant vieną bendrą logotipą, taip pat reikėtų panaikinti esamus apribojimus, kad logotipas nebūtų painiojamas su ekologiškų produktų etiketėmis.

(16) Registracijos AVAS išlaidos ir rinkliavos turi būti pagrįstos ir proporcingos organizacijos dydžiui ir darbui, kurį turi atlikti kompetentingos įstaigos. Nepažeidžiant Sutartyje numatytų valstybės pagalbos taisyklių, reikėtų apsvarstyti galimybę mažas organizacijas atleisti nuo rinkliavos arba sumažinti jos dydį.

(17) Organizacijos turėtų rengti ir periodiškai viešai skelbti aplinkosaugos ataskaitas ir aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitas, kuriose visuomenei ir kitoms suinteresuotosioms šalims būtų teikiama informacija apie jų atitiktį su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams reikalavimams ir jų aplinkosauginį veiksmingumą.

(18) Siekiant užtikrinti informacijos tinkamumą ir galimybę ją lyginti, organizacijų aplinkosauginio veiksmingumo didinimo ataskaitos turėtų būti rengiamos remiantis bendrais pagrindinių aplinkosaugos sričių veiksmingumo rodikliais. Tai turėtų padėti organizacijoms palyginti jų veiksmingumą skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais.

(19) Valstybėms narėms keičiantis informacija ir bendradarbiaujant, reikėtų parengti informacinius dokumentus, kuriuose būtų pateikta konkrečių sektorių geriausia aplinkosaugos vadybos patirtis ir aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai. Tie dokumentai turėtų organizacijoms padėti didesnį dėmesį skirti svarbiausiems konkretaus sektoriaus aplinkosaugos aspektams.

(20) [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. xxxx/2008, kuriuo nustatomi su produktų prekyba susiję akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimai, numatomas akreditavimas nacionaliniu ir ES lygmenimis ir nustatoma bendra akreditavimo sistema. Šiuo reglamentu papildo šias taisykles, jei reikia, kartu atsižvelgiant į AVAS būdingus bruožus, visų pirma į būtinybę užtikrinti patikimumą suinteresuotosioms šalims, ypač valstybėms narėms, ir prireikus nustatomos konkretesnės taisyklės.Tomis nuostatomis turėtų būti užtikrinta ir nuolat gerinama aplinkosaugos vertintojų kompetencija numatant nepriklausomą ir nešališką akreditavimo sistemą, mokymą, tinkamą jų veiklos priežiūrą ir taip užtikrinant AVAS taikančių organizacijų skaidrumą ir patikimumą.

(21) Valstybės narės ir Komisija turėtų vykdyti propagavimo ir paramos veiklą.

(22) Nepažeisdamos Sutartyje numatytų valstybės pagalbos taisyklių valstybės narės turėtų skatinti registruotas organizacijas, pavyzdžiui, suteikti galimybes gauti finansavimą ar mokesčių nuolaidų pagal pramonės aplinkosauginio veiksmingumo skatinimo sistemas.

(23) Valstybės narės ir Komisija turėtų parengti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis siekiama skatinti organizacijas, ypač mažas, taikyti AVAS.

(24) Siekdama užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą Komisija prireikus parengia konkretiems sektoriams skirtus informacinius srities, kurioje taikomas šis reglamentas, dokumentus.

(25) Prireikus šis reglamentas turėtų būti persvarstomas atsižvelgiant į per tam tikrą jo taikymo laikotarpį sukauptą patirtį.

(26) Šis reglamentas pakeičia Reglamentą (EB) Nr. 761/2001, kuris turėtų būti panaikintas.

(27) Atsižvelgiant į tai, kad į šį reglamentą įtrauktos naudingos 2001 m. rugsėjo 7 d. Rekomendacijos 2001/680/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) įgyvendinimo gairių[20] ir 2003 m. liepos 23 d. Rekomendacijos 2003/532/EB dėl AVAS aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių atrankos ir naudojimo gairių[21] nuostatos, šiais aktais nebeturėtų būti remiamasi, nes jie pakeičiami šiuo reglamentu.

(28) Kadangi pačios valstybės narės negali pakankamai pasiekti siūlomų veiksmų tikslų, būtent sukurti bendrą patikimą sistemą ir išvengti skirtingų nacionalinių sistemų kūrimo, ir kadangi atsižvelgiant į veiksmų mastą ir poveikį tikslingiau būtų jų siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali priimti priemones, remdamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiame reglamente nenumatyta nieko, kas nėra būtina siekiant tų tikslų.

(29) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[22].

(30) Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikta teisė numatyti kompetentingų įstaigų tarpusavio vertinimo tvarką, rengti konkretiems sektoriams skirtus informacinius dokumentus, pripažinti esamas aplinkosaugos vadybos sistemas ar jų dalis atitinkančiomis atitinkamus šio reglamento reikalavimus ir iš dalies keisti I–VIII priedus. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas inter alia papildant šį reglamentą naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimtos pagal Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(31) Kadangi reikia laiko užtikrinti, kad yra tinkamo šio reglamento veikimo sistema, valstybėms narėms turėtų būti leista per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo datos pakeisti tvarką, kurios laikosi akreditavimo įstaigos ir kompetentingos įstaigos pagal atitinkamas šio reglamento nuostatas. Per tuos šešis mėnesius akreditavimo įstaigoms ir kompetentingoms įstaigoms turėtų būti leidžiama ir toliau taikyti Reglamentu (EB) Nr. 761/2001 nustatytą tvarką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Steigiama Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (toliau – AVAS), kurią savanoriškai gali taikyti Bendrijoje arba už jos ribų esančios organizacijos.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1. aplinkosaugos politika – bendri organizacijos aplinkosaugos veiklos tikslai ir principai, įskaitant atitiktį visiems taikomiems su aplinka susijusiems teisiniams reikalavimams ir įsipareigojimą nuolat gerinti aplinkosauginį veiksmingumą;

2. aplinkosauginis veiksmingumas – organizacijos aplinkosaugos aspektų vadybos rezultatas;

3. teisinė atitiktis – visiškas su aplinka susijusių taikomų teisinių reikalavimų, įskaitant leidimų sąlygas, įgyvendinimas;

4. aplinkosaugos aspektas – organizacijos veiklos, produktų ar paslaugų elementas, kuris daro arba gali daryti poveikį aplinkai;

5. reikšmingas aplinkosaugos aspektas – aplinkosaugos aspektas, kuris daro ar gali daryti didelį poveikį aplinkai;

6. tiesioginis aplinkosaugos aspektas – aplinkosaugos aspektas, susijęs su pačios organizacijos veikla, produktais ir paslaugomis, kuriuos ji gali tiesiogiai valdyti;

7. netiesioginis aplinkosaugos aspektas – aplinkosaugos aspektas, kuris yra organizacijos ir trečiųjų šalių sąveikos rezultatas ir kurį organizacija gali tam tikru mastu paveikti;

8. poveikis aplinkai – nepalankus ar palankus aplinkos pokytis, kurį visiškai arba iš dalies sukelia organizacijos veikla, produktai arba paslaugos;

9. aplinkosaugos programa – visų priemonių, atsakomybės ir išteklių, kurių imtasi arba numatoma imtis aplinkosaugos tikslams pasiekti ir uždaviniams įvykdyti, ir terminų aplinkosaugos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti aprašymas;

10. aplinkosaugos tikslas – su aplinkosaugos politika susijęs bendrasis aplinkosaugos siekis, kurį organizacija užsibrėžia įgyvendinti ir kuris, kai tai įmanoma, yra išreikštas kiekybiškai;

11. aplinkosaugos uždavinys – su aplinkosaugos politika ir aplinkosaugos tikslais susijęs išsamus ir kiekybiškai išreikštas organizacijos ar jos dalių veiklos veiksmingumo reikalavimas, kurį reikia nustatyti ir įvykdyti, kad būtų pasiekti tie aplinkosaugos tikslai;

12. aplinkosaugos vadybos sistema – bendrosios vadybos sistemos dalis, kuri apima organizacinę struktūrą, planavimo veiklą, atsakomybę, praktiką, procedūras, procesus ir išteklius aplinkosaugos politikai plėtoti, įgyvendinti, pasiekti, peržiūrėti ir palaikyti;

13. geroji aplinkosaugos vadybos patirtis – veiksmingiausia aplinkosaugos vadybos sistema, kurią gali įgyvendinti atitinkamo sektoriaus organizacijos ir kuri gali leisti pasiekti didžiausią aplinkosauginį veiksmingumą tam tikromis ekonominėmis ir techninėmis sąlygomis;

14. aplinkosaugos vidaus auditas – sisteminis dokumentais pagrįstas periodiškas ir objektyvus organizacijos veiksmingumo, vadybos sistemos ir procesų, skirtų aplinkai saugoti, vertinimas;

15. auditorius – pačioje organizacijoje dirbantis asmuo ar grupė arba organizacijai nepriklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris organizacijos įgaliotas atlieka esamos vadybos sistemos vertinimą ir nustato atitiktį organizacijos politikai ir programai, įskaitant atitiktį su organizacija susijusiems taikomiems teisiniams reikalavimams;

16. aplinkosauginio veiksmingumo ataskaita – išsami informacija visuomenei ir kitoms suinteresuotosioms šalims, susijusi su organizacijos aplinkosauginiu veiksmingumu ir atitiktimi su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams įsipareigojimams;

17. aplinkosaugos ataskaita – išsami informacija visuomenei ir kitoms suinteresuotosioms šalims, susijusi su organizacijos:

a) struktūra ir veikla,

b) aplinkosaugos politika ir aplinkosaugos vadybos sistema,

c) aplinkosaugos aspektais ir poveikiu aplinkai;

d) aplinkosaugos programa, tikslais ir uždaviniais,

e) aplinkosauginio veiksmingumo ataskaita, kurioje nurodyta informacija apie organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą ir atitiktį su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams įsipareigojimams;

18. aplinkosaugos vertintojas – fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų asociacija ar grupė, pripažinta (-as) kaip atitikties vertinimo įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. xxxx/2008, ir gavusi (-ęs) akreditaciją vadovaujantis tuo reglamentu;

19. organizacija – Bendrijoje arba už jos ribų esanti viešoji arba privačioji turinti savo paskirtį ir administraciją bendrovė, korporacija, firma, įmonė, įstaiga arba institucija arba jos dalis ar jų susivienijimas;

20. vieta – konkreti geografinė vieta, kurioje vykdomą veiklą, produktus ir paslaugas, įskaitant visą infrastruktūrą, įrangą ir medžiagas, kontroliuoja ir valdo organizacija;

21. vertinimas – atitikties vertinimas, kurį atlieka aplinkosaugos vertintojas, kad nustatytų, ar organizacijos aplinkosaugos politika, vadybos sistema ir audito procedūra atitinka šio reglamento reikalavimus;

22. patvirtinimas – atlikusio vertinimą aplinkosaugos vertintojo patvirtinimas, kad organizacijos aplinkosaugos ataskaitos ir veiksmingumo ataskaitos informacija ir duomenys yra patikimi bei teisingi ir atitinka šio reglamento reikalavimus;

23. vykdymo priežiūros institucijos – atitinkamos kompetentingos institucijos, valstybių narių paskirtos nustatyti su aplinka susijusių taikomų teisinių reikalavimų pažeidimus, užkirsti jiems kelią bei juos nagrinėti ir prireikus imtis vykdymo veiksmų;

24. aplinkosauginio veiksmingumo rodiklis – konkreti išraiška, leidžianti išmatuoti organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą;

25. mažos organizacijos:

a) labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361 dėl labai mažų įmonių, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo[23];

b) vietos valdžios institucijos, kurių valdymo sričiai priklauso mažiau nei 10 000 gyventojų, arba kitos valstybės institucijos, kuriose dirba mažiau nei 250 asmenų ir kurių metinis biudžetas neviršija 50 mln. EUR arba metinis balansas neviršija 43 mln. EUR; tai:

i) vyriausybinės arba kitos valstybės, regiono arba vietos viešojo administravimo įstaigos, viešosios konsultavimo įstaigos;

ii) fiziniai arba juridiniai asmenys, pagal nacionalinę teisę vykdantys viešojo administravimo funkcijas, įskaitant konkrečias su aplinka susijusias pareigas, veiklą arba paslaugas, ir

iii) b punkte nurodytai įstaigai arba asmeniui pavaldūs fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys viešųjų pareigų arba funkcijų, arba teikiantys viešąsias paslaugas, susijusias su aplinka.

26. akreditavimo įstaiga – nacionalinė akreditavimo įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. xxxx/2008.

II SKYRIUS

Organizacijų registravimas

3 straipsnis

Kompetentingos įstaigos nustatymas

1. Valstybės narės organizacijos registracijos paraišką teikia tos valstybės narės kompetentingai įstaigai.

2. Bendrijai nepriklausančių valstybių organizacijos registracijos paraiškas gali teikti tos valstybės narės, kurioje akredituotas vertinimą atlikęs ir organizacijos aplinkosaugos vadybos sistemą patvirtinęs aplinkosaugos vertintojas, kompetentingai įstaigai.

3. Organizacija, kurios vietos yra vienoje ar daugiau valstybių narių, gali teikti vienos bendros visų ar kai kurių šių vietų registracijos paraišką.

Vienos bendros registracijos paraiškos teikiamos valstybės narės, kurioje yra organizacijos būstinė arba valdymo centras, paskirtas įgyvendinti šią nuostatą, kompetentingai įstaigai.

4 straipsnis

Pasirengimas registracijai

1. Organizacijos, norinčios būti registruotos pirmą kartą, pagal I priedą atlieka visų organizacijos aplinkosaugos aspektų analizę.

2. Organizacijos gali konsultuotis su 33 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga, įsteigta valstybėje narėje, kurioje organizacija teikia registracijos paraišką.

3. Organizacijos, taikančios pagal 45 straipsnio 4 dalį pripažintą sertifikuotą aplinkosaugos vadybos sistemą, neprivalo atlikti informacijos, gaunamos pagal pripažintą sertifikuotą aplinkosaugos vadybos sistemą, išsamios pradinės aplinkosaugos analizės.

4. Atsižvelgdamos į analizės rezultatus, organizacijos parengia ir įgyvendina aplinkosaugos vadybos sistemą, kuria įgyvendinami visi II priede nurodyti reikalavimai, ir kuria, kai tai įmanoma, atsižvelgiama į 46 straipsnyje nurodytą atitinkamo sektoriaus gerąją aplinkosaugos vadybos patirtį.

5. Organizacijos pateikia medžiagą arba dokumentus, kuriais įrodoma, kad organizacija atitinka visus nustatytus su aplinka susijusius taikomus teisinius reikalavimus.

Pagal 33 straipsnio 5 dalį organizacijos gali prašyti kompetentingos vykdymo priežiūros institucijos ar institucijų pateikti informaciją apie atitiktį.

Bendrijai nepriklausančių valstybių organizacijos taip pat daro nuorodą į su aplinka susijusius teisinius reikalavimus, taikomus panašioms valstybių narių, kuriose jos numato teikti paraišką, organizacijoms.

6. Pagal III priede išdėstytus reikalavimus organizacijos atlieka vidaus auditą.

7. Pagal IV priedo B dalį organizacijos parengia aplinkosaugos ataskaitą.

Kai yra parengti konkrečiam sektoriui skirti informaciniai dokumentai, nurodyti 46 straipsnyje, organizacijos veiksmingumo vertinimas atliekamas atsižvelgiant į atitinkamą dokumentą.

8. Pradinę aplinkosaugos analizę, aplinkosaugos vadybos sistemą, audito procedūrą ir aplinkosaugos ataskaitą vertina akredituotasis aplinkosaugos vertintojas, ir tas aplinkosaugos vertintojas patvirtina aplinkosaugos ataskaitą.

5 straipsnis

Registracijos paraiška

1. Registracijos paraišką gali teikti bet kuri 4 straipsnyje išdėstytus reikalavimus atitinkanti organizacija.

2. Registracijos paraiška teikiama pagal 3 straipsnį nustatytai kompetentingai įstaigai, ir joje pateikiama:

a) patvirtinta elektroninė aplinkosaugos ataskaita;

b) 24 straipsnio 9 dalyje nurodyta deklaracija, pasirašyta aplinkosaugos vertintojo, patvirtinusio aplinkosaugos ataskaitą;

c) užpildyta forma, kurioje pateikta bent jau būtiniausia VI priede nurodyta informacija;

d) įrodymas, kad sumokėtos visos taikomos rinkliavos.

III SKYRIUS

Registruotų organizacijų įsipareigojimai

6 straipsnis

AVAS registracijos galiojimo pratęsimas

1. Registruota organizacija kas trejus metus:

27. gauna visą aplinkosaugos vadybos programos ir audito programos įvertinimą,

28. parengia aplinkosaugos ataskaitą pagal IV priedo B ir D dalyse išdėstytus reikalavimus,

29. gauna aplinkosaugos ataskaitos patvirtinimą,

30. perduoda patvirtintą aplinkosaugos ataskaitą kompetentingai įstaigai,

31. perduoda kompetentingai įstaigai užpildytą formą, kurioje pateikta bent jau būtiniausia VI priede nurodyta informacija.

2. Registruota organizacija kasmet:

32. pagal III priedą atlieka aplinkosauginio veiksmingumo ir atitikties su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams reikalavimams vidaus auditą,

33. pagal IV priedo C ir D dalyse nustatytus reikalavimus parengia aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitą,

34. perduoda patvirtintą aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitą kompetentingai įstaigai,

35. perduoda kompetentingai įstaigai užpildytą formą, kurioje pateikta bent jau būtiniausia VI priede nurodyta informacija.

3. Per vieną mėnesį nuo registracijos ir per vieną mėnesį nuo registracijos pratęsimo registruotos organizacijos sudaro sąlygas visuomenei susipažinti su savo aplinkosaugos ataskaita ir aplinkosauginio veiksmingumo ataskaita.

Šį reikalavimą jos gali vykdyti pateikdamos aplinkosaugos ataskaitą paprašius arba sukurdamos nuorodas į interneto svetaines, kuriose galima rasti aplinkosaugos ataskaitą.

Jos informuoja kompetentingą įstaigą apie visuomenės supažindinimo būdą.

7 straipsnis

Mažoms organizacijoms taikoma išlyga

1. Mažai organizacijai paprašius kompetentingos įstaigos pratęsia 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą trejų metų laikotarpį iki penkerių metų arba 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą vienerių metų laikotarpį iki dvejų metų, jei įgyvendinti visi šie reikalavimai:

a) nėra pavojaus aplinkai,

b) organizacija nenumato jokių aplinkosaugos vadybos sistemos veiklos pokyčių, ir

c) nėra didelių vietos aplinkosaugos problemų.

2. Kad būtų taikoma 1 dalyje nurodyta išlyga, atitinkama organizacija ją registravusiai kompetentingai įstaigai turi pateikti prašymą ir įrodymus, kad įvykdyti išlygai suteikti reikalingi reikalavimai.

3. Organizacijos, kurioms laikotarpis pratęsiamas iki dvejų metų, kaip nurodyta 1 dalyje, nepatvirtintą aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitą kompetentingai įstaigai perduoda kiekvienais metais, kuriais jos atleidžiamos nuo įsipareigojimo patvirtinti aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitą.

8 straipsnis

Esminiai pakeitimai

1. Registruotai organizacijai numatant esminius pakeitimus organizacija atlieka tokių pakeitimų, įskaitant jų aplinkosaugos aspektus ir poveikį aplinkai, aplinkosaugos analizę.

2. Organizacija atnaujina pradinę aplinkosaugos analizę ir atitinkamai pakeičia savo aplinkosaugos politiką.

3. Atnaujinta aplinkosaugos analizė ir pakeista aplinkosaugos politika įvertinama ir patvirtinama.

4. Po patvirtinimo organizacija kompetentingai įstaigai praneša apie pakeitimus, užpildydama VI priede pateiktą formą, ir sudaro sąlygas visuomenei susipažinti su informacija apie pakeitimus.

9 straipsnis

Aplinkosaugos auditas

1. Registruota organizacija numato audito programą, kuria užtikrinama, kad ne ilgesniu kaip treji metai laikotarpiu pagal III priede išdėstytus reikalavimus atliekamas visos organizacijos veiklos auditas.

2. Auditą atlieka auditoriai, kurie atskirai arba kartu yra kompetentingi šioms užduotims atlikti ir kurie yra pakankamai nesusiję su veikla, kurios auditą jie atlieka, kad galėtų ją objektyviai vertinti.

3. Organizacijos aplinkosaugos audito programoje nustatomi kiekvieno audito arba audito ciklo tikslai, įskaitant kiekvienos veiklos rūšies audito dažnumą.

4. Kiekvieno audito ir audito ciklo pabaigoje auditoriai raštu parengia audito ataskaitą.

5. Auditorius organizacijai pateikia audito rezultatus ir išvadas.

6. Atlikus auditą organizacija parengia ir įgyvendina atitinkamą veiksmų planą.

7. Organizacija įdiegia tinkamus mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad į audito rezultatus atsižvelgiama.

10 straipsnis

AVAS logotipo naudojimas

1. V priede pateiktą AVAS logotipą gali naudoti tik registruotos organizacijos tik galiojant jų registracijai.

Logotipe visuomet nurodomas organizacijos registracijos numeris.

2. AVAS logotipas gali būti naudojamas tik pagal V priede išdėstytas technines specifikacijas.

3. Jei pagal 3 straipsnio 3 dalį organizacija nusprendžia neregistruoti visų Bendrijoje esančių savo vietų bendrai, ji užtikrina, kad bendraudama su visuomene ir naudodama AVAS logotipą ji aiškiai nurodytų, kurios vietos yra registruotos.

4. Logotipas nenaudojamas darant lyginamąsias nuorodas į kitą veiklą ir paslaugas arba taip, kad gali būti painiojamas su ekologiškų produktų ženklais.

5. Registruotos organizacijos skelbiamoje su aplinkosauga susijusioje informacijoje gali būti nurodytas AVAS logotipas, jei daroma nuoroda į paskutinę organizacijos aplinkosaugos ataskaitą, kuria ta informacija pagrįsta, ir jei aplinkosaugos vertintojas patvirtino, kad ji:

a) tiksli,

b) pagrįsta ir ją galima vertinti,

c) tinkama ir naudojama esant tinkamam kontekstui ar aplinkybėms,

d) atitinka bendrą organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą,

e) greičiausiai negali būti klaidingai suprasta,

f) reikšminga bendro poveikio aplinkai atžvilgiu.

IV SKYRIUS

Kompetentingoms įstaigoms taikomos taisyklės

11 straipsnis

Kompetentingų įstaigų skyrimas ir jų paskirtis

1. Valstybės narės skiria kompetentingas įstaigas, atsakingas už organizacijų registraciją pagal šį reglamentą.

Kompetentingos įstaigos kontroliuoja organizacijų pirmąją registraciją ir jos tęsimą registre.

2. Kompetentingos įstaigos gali būti nacionalinio, regionų arba vietos lygmens.

3. Kompetentingų įstaigų sudėtis užtikrina jų nepriklausomumą ir nešališkumą.

4. Kad kompetentingos įstaigos tinkamai atliktų savo užduotis, joms suteikiami reikiami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai.

5. Kompetentingos įstaigos nuosekliai taiko šį reglamentą ir dalyvauja atliekant reguliarų tarpusavio vertinimą, kaip nurodyta 16 straipsnyje.

12 straipsnis

Su registracijos procedūra susijusios pareigos

1. Kompetentingos įstaigos nustato organizacijų registracijos procedūras. Visų pirma jos parengia taisykles, susijusias su:

a) suinteresuotųjų šalių, įskaitant akreditavimo įstaigas ir kompetentingas vykdymo priežiūros institucijas, pastabų dėl registracijos paraišką pateikusių ar įregistruotų organizacijų svarstymu,

b) atsisakymu įregistruoti organizacijas, jų registracijos galiojimo sustabdymu arba panaikinimu ir

c) skundų ir prieštaravimų dėl jų priimtų sprendimų nagrinėjimu.

2. Kompetentingos įstaigos sukuria ir tvarko savo valstybėse narėse įregistruotų organizacijų registrą, įskaitant jų elektronines aplinkosaugos ataskaitas ir aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitas, ir kas mėnesį šį registrą atnaujina.

Registras viešai skelbiamas interneto svetainėje.

3. Kompetentingos įstaigos kas mėnesį praneša Komisijai apie registro pakeitimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje.

13 straipsnis

Organizacijų registracija

1. Kompetentingos įstaigos svarsto organizacijų registracijos paraiškas, laikydamosi tuo tikslu sukurtos procedūros.

2. Organizacijai pateikus paraišką dėl registracijos, kompetentinga įstaiga įregistruoja ją ir suteikia jai registracijos numerį, jei ši organizacija atitinka visas išvardytas sąlygas:

a) kompetentinga įstaiga gavo registracijos paraišką, kurioje pateikti visi 5 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodyti dokumentai;

b) kompetentinga įstaiga patikrino, ar vertinimas ir patvirtinimas buvo atlikti laikantis 24–27 straipsniuose įtvirtintų pareigų ir

c) remdamasi gauta medžiaga arba atsakingos vykdymo priežiūros institucijos teigiama ataskaita, kompetentinga įstaiga įsitikino, kad organizacija atitinka teisės aktų reikalavimus.

3. Kompetentinga įstaiga praneša organizacijai apie jos įregistravimą.

4. Priėjusi prie išvados, kad paraišką pateikusi organizacija neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, kompetentinga įstaiga atsisako registruoti organizaciją.

5. Iš akreditavimo įstaigos priežiūros ataskaitos gavusi įrodymų, kad aplinkosaugos vertintojo darbas nebuvo atliktas pakankamai gerai, kad užtikrintų, jog paraišką pateikusi organizacija atitiktų šio reglamento reikalavimus, kompetentinga įstaiga atsisako registruoti organizaciją.

6. Siekdama gauti įrodymų, būtinų priimti sprendimui atsisakyti registruoti organizaciją, kompetentinga įstaiga konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant organizaciją.

14 straipsnis

Organizacijos registracijos galiojimo sustabdymas ir panaikinimas

1. Jei kompetentinga įstaiga mano, kad įregistruota organizacija neatitinka šio reglamento reikalavimų, ji suteikia organizacijai galimybę išsakyti savo nuomonę šuo klausimu. Nepateikusi tenkinančio atsakymo organizacija braukiama iš registro arba jos registracijos galiojimas sustabdomas.

2. Iš akreditavimo įstaigos priežiūros ataskaitos gavusi įrodymų, kad aplinkosaugos vertintojo darbas nebuvo atliktas pakankamai gerai, kad užtikrintų, jog AVAS įregistruota organizacija atitiktų šio reglamento reikalavimus, kompetentinga įstaiga sustabdo registracijos galiojimą.

3. Organizacijos registracijos galiojimas sustabdomas arba ji braukiama iš registro, jei kompetentingai įstaigai per mėnesį nuo pareikalavimo nepateikia kurio nors iš šių dokumentų:

a) atnaujintos patvirtintos aplinkosaugos ataskaitos, aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitos arba pasirašytos deklaracijos, nurodytos 24 straipsnio 9 dalyje;

b) paraiškos, kurioje pateikta bent jau būtiniausia VI priede nurodyta informacija.

4. Jei kompetentinga vykdymo priežiūros institucija praneša kompetentingai įstaigai, kad organizacija pažeidė tam tikrus jai taikomus su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimus, kompetentinga įstaiga sustabdo tokios organizacijos registracijos galiojimą arba panaikina registraciją.

5. Nusprendusi sustabdyti registracijos galiojimą arba ją panaikinti, kompetentinga įstaiga atsižvelgia bent jau į:

a) organizacijos neatitikties šio reglamento reikalavimams poveikį aplinkai;

b) organizacijos neatitikties šio reglamento reikalavimams prognozuojamumą arba ją lemiančias aplinkybes;

c) ankstesnes organizacijos neatitiktis šio reglamento reikalavimams ir

d) ypatingas organizacijos aplinkybes.

6. Siekdama gauti įrodymų, būtinų priimti sprendimui sustabdyti organizacijos registracijos galiojimą arba registraciją panaikinti, kompetentinga įstaiga konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant organizaciją.

7. Iš kitų šaltinių nei akreditavimo įstaigos priežiūros ataskaita gavusi įrodymų, kad aplinkosaugos vertintojo darbas nebuvo atliktas pakankamai gerai, kad užtikrintų, jog organizacija atitiktų šio reglamento reikalavimus, kompetentinga įstaiga konsultuojasi su akreditavimo įstaiga, atliekančia aplinkosaugos vertintojo priežiūrą.

8. Kompetentinga įstaiga nurodo priemonių, kurių buvo imtasi, motyvus.

9. Kompetentinga įstaiga pateikia atitinkamai organizacijai reikiamą informaciją apie konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis.

10. Organizacijos registracijos galiojimas atnaujinamas, jeigu kompetentinga įstaiga gauna pakankamai informacijos, kad organizacija atitinka šio reglamento reikalavimus.

15 straipsnis

Kompetentingų įstaigų forumas

1. Kompetentingos įstaigos sukuria visų valstybių narių kompetentingų įstaigų forumą (toliau – forumas). Forumas rengiamas mažiausiai kartą per metus ir jame dalyvauja Komisijos atstovas.

2. Forume dalyvauja visų valstybių narių kompetentingos įstaigos. Jei valstybėje narėje įsteigtos kelios kompetentingos įstaigos, imamasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad visos jos būtų informuojamos apie forumo veiklą.

3. Forumas rengia gaires, skirtas užtikrinti vienodas organizacijų registracijos pagal šį reglamentą procedūras, įskaitant organizacijos registracijos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą. Jis perduoda Komisijai rekomendacinius dokumentus ir dokumentus, susijusius su tarpusavio vertinimu. Šie dokumentai turi būti viešai skelbiami.

4. Forumas priima savo darbo tvarkos taisykles.

16 straipsnis

Kompetentingų įstaigų tarpusavio vertinimas

1. Forumas rengia tarpusavio vertinimą, kad būtų galima nustatyti, kiek visų kompetentingų įstaigų registracijos sistemos atitinka šį reglamentą, ir plėtoti darnią registracijos taisyklių taikymo koncepciją.

2. Tarpusavio vertinimas atliekamas reguliariai, ne rečiau kaip kas ketverius metus. Tarpusavio vertinimą atlieka visos kompetentingos įstaigos.

3. Tarpusavio vertinimą sudaro bent jau tokių taisyklių ir procedūrų analizė:

a) registracijos;

b) atsisakymo registruoti;

c) organizacijų registracijos galiojimo sustabdymo registre, nurodytame 12 straipsnio 2 dalyje;

d) organizacijų registracijos įrašų panaikinimo registre, nurodytame 12 straipsnio 2 dalyje;

e) 12 straipsnio 2 dalyje nurodyto registro tvarkymo.

4. Komisija nustato vertinimo tvarką, įskaitant tinkamą sprendimų, priimtų atlikus vertinimą, apskundimo tvarką.

Šios priemonės, kuriomis iš dalies keičiamos neesminės šio reglamento nuostatos jį papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

5. Forumas pateikia Komisijai metinę tarpusavio vertinimo ataskaitą.

Tokia ataskaita skelbiama viešai.

V SKYRIUS

Aplinkosaugos vertintojai

17 straipsnis

Aplinkosaugos vertintojų užduotys

1. Aplinkosaugos vertintojai tikrina, ar organizacijos aplinkosaugos analizė, aplinkosaugos politika, vadybos sistema ir audito procedūros atitinka šio reglamento reikalavimus.

2. Aplinkosaugos vertintojai tikrina, ar:

a) organizacija atitinka šio reglamento reikalavimus, susijusius su pradine aplinkosaugos analize, aplinkosaugos vadybos sistema, aplinkosaugos auditu ir jo išvadomis bei aplinkosaugos ataskaita ar aplinkosauginio veiksmingumo ataskaita;

b) organizacija atitinka jai taikomus su aplinka susijusių Bendrijos, nacionalinių, regiono ar vietos teisės aktų reikalavimus;

c) organizacija nuolat gerina aplinkosauginį veiksmingumą ir

d) pateikti patikimi, tikri ir teisingi duomenys bei informacija, nurodyti:

i) aplinkosaugos ataskaitoje;

ii) aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitoje;

iii) numatomoje tvirtinti aplinkosaugos informacijoje.

3. Aplinkosaugos vertintojai visų pirma tiria pradinės aplinkosaugos analizės, organizacijos audito ar kitų procedūrų techninį tinkamumą, be reikalo nekartodami šių procedūrų.

4. Siekdamas patikrinti vidaus audito duomenų patikimumą, aplinkosaugos vertintojas prireikus atlieka atsitiktinius patikrinimus.

5. Vertindamas, kaip organizacija pasirengusi pirmajai registracijai AVAS, aplinkosaugos vertintojas visų pirma tikrina, ar organizacija atitinka šiuos reikalavimus:

a) ar visapusiškai veikia aplinkosaugos vadybos sistema pagal II priedo nuostatas;

b) ar parengta ir pradėta vykdyti tiksliai suplanuota audito programa pagal III priedo nuostatas, ir ar į ją įtrauktos bent jau didžiausią poveikį aplinkai turinčios sritys;

c) ar užbaigta vadovybinė analizė, nurodyta II priedo A dalyje ir

d) ar parengta aplinkosaugos ataskaita remiantis IV priedo B dalies nuostatomis.

6. Spręsdamas, ar tęsti registraciją, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, aplinkosaugos vertintojas visų pirma tikrina, ar organizacija atitinka šiuos reikalavimus:

a) ar visapusiškai veikia aplinkosaugos vadybos sistema pagal II priedo nuostatas;

b) ar visapusiškai veikia suplanuota audito programa ir užbaigtas bent vienas ciklas pagal III priedo nuostatas;

c) ar užbaigta vadovybinė analizė ir

d) ar parengta aplinkosaugos ataskaita pagal IV priedo B dalies nuostatas.

7. Spręsdamas, ar tęsti registraciją, kaip nurodyta 6 straipsnio 2 dalyje, aplinkosaugos vertintojas visų pirma tikrina, ar organizacija atitinka šiuos reikalavimus:

a) ar organizacija atliko aplinkosauginio veiksmingumo ir atitikties taikomiems su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimams vidaus auditą pagal III priedo nuostatas;

b) ar organizacija šiuo metu atitinka jai taikomus su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimus ir nuolat gerina organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą ir

c) ar parengta aplinkosauginio veiksmingumo ataskaita pagal IV priedo C dalies nuostatas.

18 straipsnis

Vertinimo dažnumas

1. Konsultuodamasis su organizacija aplinkosaugos vertintojas parengia programą, užtikrinančią, kad buvo patikrinti visi 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodyti elementai, reikalingi registracijai ir jos galiojimo pratęsimui.

2. Aplinkosaugos vertintojas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių patvirtina atnaujintą aplinkosaugos ataskaitos arba aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitos informaciją.

19 straipsnis

Reikalavimai aplinkosaugos vertintojams

1. Norėdamas gauti akreditaciją pagal šį reglamentą, kandidatas į aplinkosaugos vertintojus pateikia prašymą akreditavimo įstaigai, iš kurios jis siekia gauti akreditaciją.

Prašyme apibūdinama prašomos akreditacijos taikymo sritis pateikiant nuorodą į ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1893/2006[24].

2. Aplinkosaugos vertintojas akreditavimo įstaigai pateikia atitinkamus įrodymus, patvirtinančius jo žinias, sukauptą patirtį ir prašomos akreditacijos taikymo sričiai svarbius techninius gebėjimus, susijusius su:

a) šiuo reglamentu;

b) bendru aplinkosaugos vadybos sistemos veikimu;

c) Komisijos pagal 46 straipsnį priimtais tam tikrais sektorių informaciniais dokumentais, skirtais naudoti taikant šį reglamentą;

d) įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, taikomais vertinamai ir tvirtinamai veiklai;

e) aplinkosaugos aspektais ir poveikiu, įskaitant tvarios plėtros aplinkosaugos aspektą;

f) techniniais vertinamos ir tvirtinamos veiklos aspektais, susijusiais su aplinkosaugos klausimais;

g) bendru vertinamos ir tvirtinamos veiklos funkcionavimu, siekiant patikrinti vadybos sistemos tinkamumą, atsižvelgiant į organizacijos ir jos produktų, paslaugų bei veiklos sąveiką su aplinka, įskaitant:

i) organizacijos naudojamas technologijas;

ii) veikloje vartojamą terminiją ir priemones;

iii) vykdomą veiklą ir jos sąveikos su aplinka ypatumus;

iv) reikšmingų aplinkosaugos aspektų vertinimo metodologiją;

v) taršos kontrolę ir jos mažinimo technologijas.

h) aplinkosaugos audito reikalavimais ir metodologija, įskaitant gebėjimą atlikti veiksmingą aplinkosaugos vadybos sistemos vertinimo auditą, tinkamai apibrėžti audito rezultatus ir išvadas, taip pat parengti ir pateikti žodines ir rašytines audito ataskaitas, pateikti aiškų vertinimo audito protokolą;

i) informacijos auditu, aplinkosaugos ataskaita ir aplinkosauginio veiksmingumo ataskaita, atsižvelgiant į duomenų tvarkymą, saugojimą ir apdorojimą, duomenų pateikimą rašytine ir grafine forma, kad būtų galima įvertinti galimas duomenų klaidas, rėmimąsi prielaidomis ir prognozėmis;

j) produktų ir paslaugų aplinkosaugos koncepcija, įskaitant aplinkosaugos aspektą ir aplinkosauginį veiksmingumą naudojimosi metu ir po to, bei duomenų, pateiktų aplinkosaugos sprendimui priimti, vientisumu.

3. Aplinkosaugos vertintojas turi įrodyti, kad jis nuolat kelia savo profesinę kvalifikaciją šio straipsnio 2 dalyje nurodytose srityse, o jo profesinę raidą vertina akreditavimo įstaiga.

4. Aplinkosaugos vertintojas pareigas vykdo nepriklausomai, ypač nuo organizacijos auditoriaus arba konsultanto, nešališkai ir objektyviai.

5. Aplinkosaugos vertintojas užtikrina, kad jam atliekant pareigas nedaromas joks komercinis, finansinis ar kitoks spaudimas, kuris galėtų paveikti jo sprendimą arba kelti grėsmę pasitikėjimui jo sprendimo nešališkumu ir sąžiningumu. Aplinkosaugos vertintojas užtikrina, kad laikosi visų šiuo klausimu taikomų taisyklių.

6. Kad atitiktų šio reglamento vertinimo ir tvirtinimo reikalavimus, aplinkosaugos vertintojas laikosi dokumentais pagrįstos metodikos ir procedūrų, įskaitant kokybės kontrolės mechanizmus ir konfidencialumo nuostatas.

7. Jeigu aplinkosaugos vertintojas yra organizacija, ji privalo turėti organizacijos schemą, kurioje nurodyta organizacijos struktūra ir darbuotojų pareigos, juridinis statusas, nuosavybės forma ir finansavimo šaltiniai.

Organizacijos schema turi būti skelbiama viešai.

20 straipsnis

Papildomi reikalavimai aplinkosaugos vertintojams, kurie yra fiziniai asmenys ir individualiai atlieka vertinimą bei tvirtinimą

1. Fiziniai asmenys, veikiantys kaip aplinkosaugos vertintojai ir individualiai atliekantys vertinimą bei tvirtinimą, turi atitikti 19 straipsnyje išdėstytus ir šiuos reikalavimus:

a) jie privalo turėti reikiamos kompetencijos vertinimui ir tvirtinimui akredituotoje srityje atlikti,

b) akreditacijos taikymo sritis atitinka jų asmeninę kompetenciją.

2. Atitiktis šiems reikalavimams užtikrinama prieš akreditavimą atliekant vertinimą ir akreditavimo įstaigai atliekant priežiūrą.

21 straipsnis

Papildomi reikalavimai aplinkosaugos vertintojams, veikiantiems trečiosiose šalyse

1. Jei aplinkosaugos vertintojas ketina užsiimti vertinimu ir tvirtinimu trečiosiose šalyse, jis gali prašyti akreditacijos veikti tam tikrose trečiosiose šalyse.

2. Akreditacija veikti trečiojoje šalyje suteikiama, jei aplinkosaugos vertintojas greta 19 ir 20 straipsnyje išdėstytų reikalavimų atitinka tokius papildomus reikalavimus:

a) yra susipažinęs su įstatymų ir kitų su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimais, galiojančiais trečiojoje šalyje, kuriai siekia gauti akreditaciją, ir juos išmano;

b) moka ir supranta trečiosios šalies, kuriai siekia gauti akreditaciją, valstybinę kalbą.

3. Šio straipsnio 2 dalyje išdėstyti reikalavimai laikomi išpildytais, jei aplinkosaugos vertintojas įrodo savo ir kvalifikuoto asmens arba organizacijos, atitinkančių šiuos reikalavimus, sutartinius santykius.

Tas asmuo arba organizacija turi būti nepriklausomi nuo vertinamos organizacijos.

22 straipsnis

Aplinkosaugos vertintojų priežiūra

1. Aplinkosaugos vertintojų vertinimo ir tvirtinimo veiklos priežiūrą

a) valstybėje narėje, kurioje jiems suteikta akreditacija, atlieka juos akreditavusi įstaiga;

b) trečiojoje šalyje atlieka akreditavimo įstaiga, suteikusi aplinkosaugos vertintojui akreditaciją užsiimti šia veikla;

c) kitoje nei juos akreditavusioje valstybėje narėje atlieka tos kitos valstybės narės akreditavimo įstaiga.

2. Likus ne mažiau kaip penkioms darbo dienoms iki kiekvieno vertinimo valstybėje narėje, aplinkosaugos vertintojas pateikia akreditavimo įstaigai, atsakingai už aplinkosaugos vertintojo veiklos priežiūrą, informaciją apie savo akreditaciją, taip pat vertinimo laiką ir vietą.

3. Aplinkosaugos vertintojas nedelsdamas informuoja akreditavimo įstaigą apie bet kokius pokyčius, turinčius įtakos akreditacijai arba jos taikymo sričiai.

4. Reguliariai, ne rečiau kaip kartą per 24 mėnesius, akreditavimo įstaiga užtikrina, kad aplinkosaugos vertintojas toliau atitiktų akreditacijos reikalavimus ir kad būtų kontroliuojama jo atliekamo vertinimo ir tvirtinimo kokybė.

5. Priežiūra gali būti atliekama tikrinant vertintojo biurą, vertinant jo veiklą tikrintose organizacijose, pateikiant klausimynus, peržiūrint aplinkosaugos vertintojų patvirtintas aplinkosaugos ataskaitas arba aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitas bei vertinimo ataskaitas.

Priežiūra turi būti proporcinga aplinkosaugos vertintojo veiklai.

6. Akreditavimo įstaigos sprendimas panaikinti akreditaciją, sustabdyti jos galiojimą arba apriboti akreditacijos taikymo sritį priimamas tik tuo atveju, jeigu aplinkosaugos vertintojas turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę.

7. Jeigu priežiūrą vykdanti akreditavimo įstaiga mano, kad aplinkosaugos vertintojo atlikto darbo kokybė neatitinka šio reglamento reikalavimų, priežiūros ataskaita pateikiama šiam aplinkosaugos vertintojui ir kompetentingai įstaigai, kuriai vertinama organizacija ketina pateikti registracijos paraišką arba kuri įregistravo šią organizaciją.

Kilus ginčui, priežiūros ataskaita pateikiama 30 straipsnyje nurodytam akreditavimo įstaigų susirinkimui.

23 straipsnis

Papildomi aplinkosaugos vertintojų, veikiančių kitoje, nei juos akreditavusioje valstybėje narėje, priežiūros reikalavimai

1. Vienoje valstybėje narėje akredituotas aplinkosaugos vertintojas, likus ne mažiau kaip penkioms darbo dienoms iki vertinimo ir tvirtinimo kitoje valstybėje narėje, privalo pranešti pastarosios šalies akreditavimo įstaigai:

a) informaciją apie savo akreditaciją, kompetenciją, prireikus ir komandos sudėtį;

b) vertinimo ir tvirtinimo laiką bei vietą;

c) organizacijos adresą ir informaciją ryšiams;

Ši informacija pateikiama prieš kiekvieną vertinimą ir tvirtinimą.

2. Akreditavimo įstaiga gali pareikalauti išsamesnės informacijos apie vertintojo žinias, susijusias su atitinkamais taikomais aplinkos teisės aktų reikalavimais.

3. Kitus, nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus akreditavimo įstaiga gali kelti tik tada, kai jie neapriboja aplinkosaugos vertintojo teisės teikti paslaugas kitoje nei akreditaciją suteikusioje valstybėje narėje.

4. Akreditavimo įstaiga negali naudotis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta procedūra, siekdama atidėti aplinkosaugos vertintojo veiklos pradžią. Jei akreditavimo įstaiga negali vykdyti savo užduočių pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis iki aplinkosaugos vertintojo praneštos datos, nurodytos šio straipsnio 1 dalies b punkte, ji pateikia aplinkosaugos vertintojui motyvuotas priežastis.

5. Akreditavimo įstaigos negali nustatyti diskriminacinių rinkliavų už informacijos pateikimą ir priežiūrą.

6. Jeigu priežiūrą vykdanti akreditavimo įstaiga mano, kad aplinkosaugos vertintojo atlikto darbo kokybė neatitinka šio reglamento reikalavimų, priežiūros ataskaita pateikiama šiam aplinkosaugos vertintojui, akreditaciją suteikusiai akreditavimo įstaigai ir kompetentingai įstaigai, kuriai vertinama organizacija ketina pateikti registracijos paraišką arba kuri įregistravo šią organizaciją. Kilus ginčui, priežiūros ataskaita pateikiama 30 straipsnyje nurodytam akreditavimo įstaigų susirinkimui.

7. Organizacijos turi leisti akreditavimo įstaigoms prižiūrėti aplinkosaugos vertintojo atliekamą vertinimo ir tvirtinimo veiklą.

24 straipsnis

Vertinimo ir tvirtinimo sąlygos

1. Aplinkosaugos vertintojas veikia neviršydamas savo akreditacijos ribų ir remdamasis su organizacija sudarytu rašytiniu susitarimu.

Susitarime:

a) apibrėžiamas veiklos dalykas,

b) nustatomos sąlygos, leidžiančios aplinkosaugos vertintojui veikti nepriklausomai ir

c) įtvirtinama organizacijos pareiga reikiamu mastu bendradarbiauti.

2. Aplinkosaugos vertintojas užtikrina, kad būtų vienareikšmiškai apibrėžtos organizacijos veiklos sritys ir kad jos atitiktų tikrąjį veiklos paskirstymą.

Aplinkosaugos ataskaitoje aiškiai nurodomi įvairūs vertinami ir tvirtinami organizacijos elementai.

3. Aplinkosaugos vertintojas tikrina 17 straipsnyje išvardytus elementus.

4. Vertindamas ir tvirtindamas aplinkosaugos vertintojas tikrina dokumentaciją, lankosi organizacijoje, atlieka patikrinimus vietoje ir rengia pokalbius su darbuotojais.

5. Prieš aplinkos vertintojui apsilankant, organizacija jam pateikia pagrindinę informaciją apie organizaciją ir jos veiklą, aplinkosaugos politiką ir programą, organizacijoje veikiančios aplinkosaugos vadybos sistemos aprašą, atliktos aplinkosaugos analizės arba audito duomenis, analizės arba audito ir visų tolesnių korekcinių veiksmų ataskaitą, taip pat aplinkosaugos ataskaitos ir aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitos projektą.

6. Aplinkosaugos vertintojas, remdamasis vertinimo išvadomis, parengia organizacijai ataskaitą, kurioje nurodoma:

a) visi klausimai, susiję su aplinkosaugos vertintojo atliktu darbu;

b) atitikties visiems šio reglamento reikalavimams aprašas, įskaitant patvirtinamuosius dokumentus, nustatytus faktus ir išvadas.

7. Jei neatitinkama šio reglamento nuostatų, ataskaitoje nurodoma:

a) faktai ir išvados, patvirtinantys, kad organizacija neatitinka reikalavimų, ir įrodymai, kuriais šie faktai ir išvados grindžiami;

b) techniniai aplinkosaugos analizės, audito metodikos, aplinkosaugos vadybos sistemos arba bet kokios susijusios procedūros trūkumai;

c) prieštaravimai dėl aplinkosaugos ataskaitos arba aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitos projekto bei informacija apie pakeitimus arba papildymus, įtrauktinus į aplinkosaugos ataskaitą arba aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitą;

d) pasiekimų ir tikslų palyginimas su ankstesnėmis aplinkosaugos ataskaitomis ir veiksmingumo įvertinimu bei nuolatinio organizacijos veiksmingumo gerinimo vertinimas.

8. Atlikęs vertinimą aplinkosaugos vertintojas patvirtina organizacijos aplinkosaugos ataskaitą arba aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitą, paliudydamas, kad organizacija atitinka šio reglamento reikalavimus, jeigu vertinimo rezultatai patvirtina, jog:

a) organizacijos aplinkosaugos ataskaitos arba aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitos informacija ir duomenys yra patikimi bei teisingi ir atitinka šio reglamento reikalavimus;

b) organizacija atitinka visus jai taikomus su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimus.

9. Patvirtinęs ataskaitas, aplinkosaugos vertintojas parengia VII priede nurodytą pasirašytą deklaraciją, kuria patvirtinama, kad vertinimas buvo atliktas laikantis šio reglamento nuostatų.

25 straipsnis

Mažų organizacijų vertinimas ir tvirtinimas

1. Vertindamas ir tvirtindamas aplinkosaugos vertintojas atsižvelgia į mažų organizacijų ypatumus, taip pat į šiuos aspektus:

a) trumpą komunikacijos grandinę;

b) platesnio profilio darbuotojus;

c) mokymus darbo vietoje;

d) gebėjimą greitai prisitaikyti prie pokyčių ir

e) ribotą procedūrų dokumentavimą.

2. Aplinkosaugos vertintojai vertinimą ir tvirtinimą atlieka be reikalo nesukeldami mažoms organizacijoms naštos.

3. Aplinkosaugos vertintojas atsižvelgia į objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad sistema veiksminga, taip pat į tai, kad organizacijos procedūros yra proporcingos veiklos mastui ir kompleksiškumui, į su veikla susijusio poveikio aplinkai pobūdį ir personalo kvalifikaciją.

26 straipsnis

Vertinimo ir tvirtinimo kitoje, nei vertintoją akreditavusioje valstybėje narėje, sąlygos

1. Vienoje valstybėje narėje akredituoti aplinkosaugos vertintojai gali užsiimti vertinimo ir tvirtinimo veikla kitoje valstybėje narėje, laikydamiesi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

2. Likus ne mažiau kaip penkioms darbo dienoms iki kiekvieno vertinimo ar tvirtinimo kitoje nei aplinkosaugos vertintoją akreditavusioje valstybėje narėje, aplinkosaugos vertintojas pateikia kitos valstybės narės akreditavimo įstaigai informaciją apie savo akreditaciją, taip pat apie vertinimo ir tvirtinimo laiką bei vietą.

3. Akreditavimo įstaiga gali pareikalauti išsamesnės informacijos apie vertintojo žinias, susijusias su atitinkamais taikomais aplinkos teisės aktų reikalavimais.

4. Vertinimo ir tvirtinimo veiklos priežiūrą atlieka valstybės narės, kurioje ši veikla bus atliekama, akreditavimo įstaiga. Apie veiklos pradžią pranešama atitinkamai valstybei narei.

27 straipsnis

Vertinimo ir tvirtinimo trečiosiose šalyse sąlygos

1. Vienoje valstybėje narėje akredituoti aplinkosaugos vertintojai gali atlikti trečiojoje šalyje įsisteigusios organizacijos vertinimą ir tvirtinimą, laikydamiesi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

2. Likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki kiekvieno vertinimo ar tvirtinimo trečiojoje šalyje, aplinkosaugos vertintojas pateikia valstybės narės, kurioje organizacija ketina pateikti registracijos paraišką arba yra registruota, akreditavimo įstaigai informaciją apie savo akreditaciją, taip pat vertinimo ir tikrinimo laiką bei vietą.

3. Vertinimo ir tvirtinimo veiklos priežiūrą atlieka valstybės narės, kurioje organizacija ketina pateikti registracijos paraišką arba yra registruota, akreditavimo įstaiga. Apie veiklos pradžią pranešama atitinkamai valstybei narei.

VI SKYRIUS

Akreditavimo įstaigos

28 straipsnis

Akreditavimas

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. xxxx/2008 4 straipsnį valstybių narių paskirtos akreditavimo įstaigos yra atsakingos už aplinkosaugos vertintojų akreditaciją ir jų pagal šį reglamentą atliekamos veiklos priežiūrą.

2. Aplinkosaugos vertintojų kompetenciją akreditavimo įstaigos vertina atsižvelgdamos į 19, 20 ir 21 straipsniuose išvardytus elementus, reikšmingus prašomos akreditacijos taikymo sričiai.

3. Aplinkosaugos vertintojų akreditacijos taikymo sritis apibrėžiama remiantis Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytu ūkinės veiklos klasifikatoriumi. Taikymo sritis apribojama pagal aplinkosaugos vertintojo kompetenciją, prireikus taip pat atsižvelgiama į veiklos apimtį ir kompleksiškumą.

4. Akreditavimo įstaigos nustato tinkamas aplinkosaugos vertintojo akreditacijos, atsisakymo suteikti akreditaciją, akreditacijos sustabdymo ir panaikinimo bei aplinkosaugos vertintojo priežiūros procedūras.

Procedūrose numatomi suinteresuotųjų šalių, įskaitant kompetentingas įstaigas, pastabų apie paraiškas pateikusius ir akredituotus aplinkosaugos vertintojus svarstymo mechanizmai.

5. Jei akreditavimo įstaiga atsisako suteikti akreditaciją, aplinkosaugos vertintojui pranešamos tokio sprendimo priežastys.

6. Akreditavimo įstaigos sudaro, tikslina ir atnaujina aplinkosaugos vertintojų ir jų akreditacijos taikymo sričių valstybėse narėse sąrašą ir kas mėnesį praneša apie šio sąrašo pakeitimus Komisijai bei valstybės narės, kurioje įsisteigusi akreditavimo įstaiga, kompetentingai įstaigai.

7. Vadovaudamasi veiklos stebėsenos taisyklėmis ir procedūromis, nustatytomis Reglamento (EB) Nr. xxxx/2008 5 straipsnio 3 dalyje, akreditavimo įstaiga, pasikonsultavusi su atitinkamu aplinkosaugos vertintoju, parengia priežiūros ataskaitą, jei nusprendžia, kad:

a) aplinkosaugos vertintojo darbas nebuvo atliktas pakankamai gerai, kad užtikrintų organizacijos atitiktį šio reglamento reikalavimams;

b) aplinkosaugos vertintojas vertinimo ir tvirtinimo veiklą atliko pažeisdamas vieną ar kelis šio reglamento reikalavimų.

Ši ataskaita pateikiama valstybės narės, kurioje organizacija registruota arba pateikė registracijos paraišką, kompetentingai įstaigai ir prireikus akreditaciją suteikusiai akreditavimo įstaigai.

29 straipsnis

Akreditacijos galiojimo sustabdymas ir atšaukimas

1. Sustabdant arba atšaukiant registraciją, būtina konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant aplinkosaugos vertintoją, siekiant pateikti akreditavimo įstaigai būtiną informaciją sprendimui priimti.

2. Akreditavimo įstaiga informuoja aplinkosaugos vertintoją apie taikytų priemonių priežastis ir prireikus apie klausimo svarstymą su kompetentinga vykdymo priežiūros institucija.

3. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, akreditacija sustabdoma arba atšaukiama, kol nėra užtikrinama, kad vertintojas atitinka šio reglamento reikalavimus.

4. Akreditacijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu akreditavimo įstaiga gauna pakankamai informacijos, kad aplinkosaugos vertintojas atitinka šio reglamento reikalavimus.

30 straipsnis

Akreditavimo įstaigų susirinkimas

1. Susirinkime, pripažintame pagal Reglamento (EB) Nr. xxxx/2008 14 straipsnį, visų valstybių narių akreditavimo įstaigos susitinka ne rečiau kaip kartą per metus, dalyvaujant Komisijos atstovui (toliau – akreditavimo įstaigų susirinkimas).

2. Akreditavimo įstaigų susirinkimo tikslas – užtikrinti vienodas procedūras, susijusias su:

a) aplinkosaugos vertintojų akreditacija pagal šį reglamentą, įskaitant atsisakymą suteikti akreditaciją, jos galiojimo sustabdymą ir atšaukimą;

b) akredituotųjų vertintojų veiklos priežiūra.

3. Akreditavimo įstaigų susirinkimas rengia rekomendacijas akreditavimo įstaigų kompetencijos klausimais.

4. Akreditavimo įstaigų susirinkimas priima darbo tvarkos taisykles.

5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos rekomendacijos ir 4 dalyje nurodytos darbo tvarkos taisyklės pateikiamos Komisijai.

31 straipsnis

Akreditavimo įstaigų tarpusavio vertinimas

1. Tarpusavio vertinimą, susijusį su aplinkosaugos vertintojų akreditacija pagal šį reglamentą, kurį rengia 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimas, taikydamas Reglamento (EB) Nr. xxxx/2008 10 straipsnį, sudaro bent jau tokių taisyklių ir procedūrų analizė:

a) vertintojų kompetencijos;

b) vertintojų nepriklausomumo, objektyvumo ir nešališkumo;

c) vertintojų akreditacijos taikymo srities apibrėžimo;

d) vertintojams keliamų reikalavimų;

e) vertintojų, valstybėse narėse užsiimančių vertinimo ir tvirtinimo veikla, priežiūros;

f) vertintojų, trečiosiose šalyse užsiimančių vertinimo ir tvirtinimo veikla, priežiūros;

g) akredituotųjų aplinkosaugos vertintojų sąrašo tvarkymo.

2. Atsižvelgiant į šio reglamento įgyvendinimą, akreditacijos sistemų tarpusavio peržiūra atliekama reguliariai ne rečiau kaip kas ketverius metus.

3. 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimas pateikia Komisijai metinę tarpusavio vertinimo ataskaitą.

Tokia ataskaita skelbiama viešai.

VII SKYRIUS

Valstybės narėms taikomos taisyklės

32 straipsnis

Informacija apie kompetentingas įstaigas

Valstybės narės praneša Komisijai apie kompetentingų įstaigų struktūrą ir su jų veikla susijusias procedūras. Šią informaciją jos reguliariai atnaujina.

33 straipsnis

Pagalba organizacijoms, siekiančioms atitikti su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimus

1. Valstybės narės sukuria sistemą, užtikrinančią, kad registruojamų organizacijų prašymu joms būtų suteikta informacija ir pagalba, susijusi su tos valstybės narės aplinkos teisės aktų reikalavimais.

2. Pagalbą sudaro:

a) informacija apie taikomus su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimus;

b) duomenys apie kompetentingas vykdymo priežiūros institucijas visų taikomų su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimų atveju;

c) priemonių, kuriomis įrodoma, kad organizacija atitinka jai taikomus su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimus, nurodymas ir paaiškinimas;

d) prireikus ryšių užmezgimas su atitinkamomis vykdymo priežiūros institucijomis.

3. Valstybės narės gali perduoti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas funkcijas kompetentingoms įstaigoms arba bet kuriai kitai įstaigai.

4. Valstybės narės užtikrina, kad jų pagal šio straipsnio 3 dalį paskirtos įstaigos arba organizacijos turėtų reikalingų žinių ir tinkamų finansinių bei žmogiškųjų išteklių užduotims vykdyti.

5. Valstybės narės užtikrina, kad vykdymo priežiūros institucijos atsakytų į organizacijų užklausas dėl joms taikomų su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimų, kurie priklauso jų kompetencijai, ir suteiktų organizacijoms informaciją, kiek jos atitinka šiuos reikalavimus.

6. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos vykdymo priežiūros institucijos kuo skubiau ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį praneštų kompetentingai įstaigai, įregistravusiai organizaciją, apie tai, kad įregistruota organizacija neatitinka šio reglamento reikalavimų.

34 straipsnis

Propagavimo planas

Valstybės narės parengia planą, į kurį įeina tikslai, priemonės ir iniciatyvos, skirti bendrai propaguoti AVAS ir paskatinti organizacijas taikyti šią sistemą.

35 straipsnis

Informavimas

1. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių informuoti visuomenę apie AVAS tikslus ir pagrindinius elementus.

2. Prireikus valstybės narės, bendradarbiaudamos visų pirma su pramonės ir vartotojų asociacijomis, aplinkosaugos organizacijomis, profesinėmis sąjungomis ir vietos institucijomis, pasitelkia į pagalbą specializuotus leidinius, vietos spaudą, reklamines kampanijas arba kitas funkcines priemones, siekdamos labiau supažindinti visuomenę su AVAS veikla.

3. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių informuoti organizacijas apie šio reglamento turinį.

36 straipsnis

Propagavimo priemonės

Valstybės narės imasi AVAS propagavimo priemonių, be kita ko:

1) skatindamos suinteresuotąsias šalis dalytis žiniomis ir gerąja patirtimi, sukaupta AVAS srityje;

2) kurdamos veiksmingas AVAS propagavimo priemones ir jomis dalydamosi su organizacijomis;

3) teikdamos organizacijoms techninę pagalbą, joms formuojant ir įgyvendinant rinkodaros priemones;

4) skatindamos organizacijų partnerystę siekiant propaguoti AVAS.

37 straipsnis

Mažų organizacijų skatinimas taikyti sistemą

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad mažos organizacijos taikytų sistemą:

1) palengvindamos galimybes gauti informaciją ir naudotis specialiai joms pritaikytais pagalbos fondais,

2) užtikrindamos sistemos taikymą skatinančias, normos ribas atitinkančias registracijos rinkliavas;

3) skatindamos techninės pagalbos priemones, ypač kartu su profesinių arba vietos ryšių punktų (pvz., vietos valdžios institucijų, prekybos rūmų, prekybos arba amatų asociacijų) iniciatyvomis.

38 straipsnis

Grupių ir pakopinis metodas

1. Valstybės narės užtikrina, kad vietos valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su pramonės asociacijomis, prekybos rūmais ir suinteresuotaisiais asmenimis, suteiktų specialią pagalbą organizacijų grupėms, kurias sieja geografinis artumas arba ūkinės veiklos pobūdis, padedančią atitikti 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodytus registracijos reikalavimus.

2. Valstybės narės kuria programas, skatinančias organizacijas įgyvendinti aplinkosaugos vadybos sistemą. Visų pirma jos ragina vadovautis pakopiniu metodu, kuris ilgainiui gali paskatinti užsiregistruoti AVAS.

Sistema ir programos turi veikti taip, kad ją taikančios organizacijos, ypač mažosios įmonės, išvengtų nereikalingų išlaidų.

39 straipsnis

AVAS ir kitos Bendrijos aplinkos politikos kryptys bei priemonės

1. Valstybės narės kartu su kompetentingomis įstaigomis ir vykdymo priežiūros institucijomis parengia metinę strategiją, siekdamos įvertinti, kaip:

a) į registraciją AVAS pagal šį reglamentą galima atsižvelgti rengiant naujus teisės aktus;

b) registraciją AVAS pagal šį reglamentą galima naudoti kaip priemonę taikant ir įgyvendinant teisės aktus.

2. Nepažeisdamos Bendrijos teisės aktų, ypač konkurencijos, apmokestinimo ir valstybės pagalbos nuostatų, valstybės narės prireikus imasi priemonių, palengvinančių sąlygas organizacijoms registruotis AVAS arba tęsti registraciją. Šios priemonės gali būti išreikštos tokiomis dviem formomis:

36. reguliavimo nuostatų mažinimu, kad AVAS įregistruota organizacija būtų laikoma atitinkančia tam tikrus su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimus, įtvirtintus kituose kompetentingų įstaigų nurodytuose teisės aktuose;

37. geresniu reglamentavimu, t. y. keičiant kitas teisės priemones, kad būtų pašalinta, sumažinta arba supaprastinta AVAS taikančioms organizacijoms tenkanti našta, siekiant paskatinti veiksmingą rinkų veikimą ir pagerinti konkurencingumą.

40 straipsnis

Išlaidos ir rinkliavos

1. Valstybės narės sukuria rinkliavų sistemą, kurioje atsižvelgiama į:

a) išlaidas, kurias pagal 33 straipsnį valstybių narių paskirtos arba šiuo tikslu įsteigtos įstaigos patyrė teikdamos informaciją ir pagalbą organizacijoms;

b) išlaidas, patirtas akredituojant bei atliekant aplinkosaugos vertintojų priežiūrą, bei kitas susijusias AVAS išlaidas;

c) kompetentingos įstaigos patirtas registracijos išlaidas, taip pat papildomas registracijos procedūros administravimo už Bendrijos ribų išlaidas.

Šios rinkliavos negali viršyti priimtų normos ribų ir turi būti proporcingos organizacijos dydžiui ir atlikto darbo apimčiai.

2. Valstybės narės sistemos propagavimo sumetimais gali nuspręsti nerinkti rinkliavų.

41 straipsnis

Nuostatų nesilaikymas

1. Tais atvejais, kai nesilaikoma šio reglamento nuostatų, valstybės narės imasi reikiamų teisinių arba administracinių priemonių.

2. Valstybės narės imasi veiksmingų priemonių, užkertančių kelią naudoti AVAS logotipą pažeidžiant šio reglamento nuostatas.

42 straipsnis

Komisijos informavimas ir ataskaitų jai teikimas

Valstybės narės kasmet teikia Komisijai ataskaitas apie priemones, kurių ėmėsi pagal šį reglamentą.

Šiose ataskaitose valstybės narės atsižvelgia į naujausią Komisijos ataskaitą, pagal 47 straipsnį pateiktą Tarybai ir Europos Parlamentui.

VIII SKYRIUS

Europos Komisijai taikomos taisyklės

43 straipsnis

Informavimas

1. Komisija informuoja visuomenę apie AVAS tikslus ir pagrindinius elementus.

2. Komisija tvarko ir užtikrina viešą prieigą prie:

a) aplinkosaugos vertintojų ir AVAS registruotų organizacijų registro;

b) aplinkosaugos ataskaitų ir aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitų elektroninės duomenų bazės.

44 straipsnis

Bendradarbiavimas ir koordinavimas

1. Komisija gali skatinti valstybių narių bendradarbiavimą visų pirma, kad visoje Bendrijoje vienodai ir nuosekliai būtų taikomos taisyklės, susijusios su:

a) organizacijų registracija;

b) aplinkosaugos vertintojais;

c) 33 straipsnyje nurodyta informacija ir pagalba.

2. Nepažeisdamos Bendrijos viešųjų pirkimų teisės aktų, Bendrija ir kitos Bendrijos institucijos bei įstaigos, rengdamos rangos ir paslaugų sutarčių vykdymo sąlygas, prireikus orientuojasi į AVAS ar lygiavertes aplinkosaugos vadybos sistemas.

45 straipsnis

Santykis su kitomis aplinkosaugos vadybos sistemomis

1. Valstybės narės gali pateikti Komisijai rašytinį prašymą pripažinti esamas aplinkosaugos vadybos sistemas ar jų dalis, kurios yra patvirtintos pagal tinkamas nacionaliniu arba regionų lygiu pripažintas sertifikavimo procedūras, atitinkančiomis šio reglamento reikalavimus.

2. Valstybės narės savo prašyme nurodo konkrečias tokios aplinkosaugos vadybos sistemos dalis ir atitinkamus šio reglamento reikalavimus.

3. Valstybės narės pateikia įrodymus, patvirtinančius, kad visos konkrečios tų aplinkosaugos vadybos sistemų dalys atitinka šio reglamento reikalavimus.

4. Išnagrinėjusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą ir remdamasi 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūra, Komisija pripažįsta konkrečias aplinkosaugos vadybos sistemos dalis bei sertifikavimo įstaigoms keliamus akreditacijos reikalavimus, jei mano, kad valstybė narė:

a) savo prašyme pakankamai aiškiai nurodė konkrečias aplinkosaugos vadybos sistemos dalis ir atitinkamus šio reglamento reikalavimus;

b) pateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad visos konkrečios aplinkosaugos vadybos sistemų dalys atitinka šio reglamento reikalavimus.

5. Informaciją apie pripažintas aplinkosaugos vadybos sistemas, įskaitant I priede nurodytus konkrečius joms taikomus AVAS skyrius, ir pripažintus akreditacijos reikalavimus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

46 straipsnis

Konkretiems sektoriams skirtų informacinių dokumentų rengimas

Komisija užtikrina valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą bei keitimąsi informacija apie gerąją aplinkosaugos vadybos patirtį konkrečiuose sektoriuose, siekdama parengti šiems sektoriams skirtus informacinius dokumentus, įskaitant gerąją aplinkosaugos vadybos patirtį ir aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius.

Šios priemonės, kuriomis iš dalies keičiamos neesminės šio reglamento nuostatos jį papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

47 straipsnis

Ataskaitų rengimas

Kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje nurodomi veiksmai ir priemonės, kurių imtasi pagal šį skyrių, ir iš valstybių narių pagal 32 ir 42 straipsnius gautą informaciją.

IX SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

48 straipsnis

Priedų pakeitimai

1. Prireikus Komisija gali pakeisti priedus, atsižvelgdama į įgyvendinant AVAS sukauptą patirtį, jei kyla būtinybė tiksliau apibrėžti AVAS reikalavimus, ir į tarptautinių standartų pakeitimus arba naujus standartus, kurie reikšmingi šio reglamento veiksmingumui.

2. Šios priemonės, kuriomis siekiama iš dalies keisti neesmines šio reglamento dalis, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

49 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią dalį, taikoma Tarybos sprendimo 1999/468/EB 3 straipsnyje įtvirtinta patariamoji procedūra, laikantis jo 7 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio nuostatų.

3. Jeigu nuoroda daroma į šią straipsnio dalį, taikomos Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalių ir 7 straipsnio nuostatos, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

50 straipsnis

Peržiūra

Komisija peržiūri AVAS atsižvelgdama į taikant sistemą sukauptą patirtį ir į tarptautines tendencijas. Ji atsižvelgia į Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 47 straipsnį teikiamas ataskaitas.

51 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamosios nuostatos

1. Panaikinami šie teisės aktai:

a) 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)[25]

b) 2001 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimas 2001/681/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) įgyvendinimo rekomendacijų[26],

c) Komisijos sprendimas Nr. 2006/193/EB, nustatantis EMAS emblemos naudojimo išskirtiniais atvejais ant vežimo ir tretinių pakuočių taisykles pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001[27].

2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies taikomos antroji, trečioji ir ketvirtoji šios dalies pastraipa.

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 įsteigtos nacionalinės akreditavimo įstaigos ir kompetentingos įstaigos tęsia savo veiklą. Valstybės narės koreguoja procedūras, kurių laikosi akreditavimo įstaigos ir kompetentingos įstaigos, vadovaudamosi šio reglamento nuostatomis. Valstybės narės per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos užtikrina visapusį šių sistemų funkcionavimą.

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 įregistruotos organizacijos lieka AVAS registre. Per kitą vertinimą aplinkosaugos vertintojas visų pirma tikrina, ar organizacija atitinka naujus šio reglamento reikalavimus. Jei kitas vertinimas atliekamas anksčiau negu po šešių mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, kito vertinimo terminas, pritarus aplinkosaugos vertintojui ir kompetentingoms įstaigoms, gali būti pratęstas šešiais mėnesiais.

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 akredituoti aplinkosaugos vertintojai gali tęsti savo veiklą, laikydamiesi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

3. Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal VIII priede pateiktą atitikties lentelę.

52 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

APLINKOSAUGOS ANALIZĖ

Aplinkosaugos analizė apima tokius aspektus:

1. Nustatyti, kokie su aplinka susiję teisiniai reikalavimai yra taikomi organizacijai.

Organizacija turi ne tik sudaryti jai taikomų teisinių reikalavimų sąrašą, bet ir nurodyti, kaip ji gali įrodyti, jog laikosi įvairių reikalavimų.

2. Nustatyti visus tiesioginius ir netiesioginius aplinkosaugos aspektus, turinčius reikšmingą poveikį aplinkai, juos atitinkamai kokybiškai ir kiekybiškai apibrėžti ir sudaryti reikšmingų aspektų sąrašą.

Vertindama aplinkosaugos aspekto reikšmingumą, organizacija apsvarsto tokius klausimus:

38. žalos aplinkai galimybes;

39. vietos, regiono arba pasaulio aplinkos pažeidžiamumą;

40. aspekto ar jo poveikio mastą, atvejų skaičių, dažnį ir pasikartojimą;

41. ar yra susijusių aplinkos teisės aktų; kokie jų reikalavimai;

42. svarbą organizacijos suinteresuotosioms šalims ir darbuotojams.

a) Tiesioginiai aplinkosaugos aspektai

Tiesioginiai aplinkosaugos aspektai yra susiję su pačios organizacijos veikla, produktais ir paslaugomis, kuriuos ji gali tiesiogiai valdyti.

Visos organizacijos turi apsvarstyti tiesioginius savo veiklos aspektus.

Tiesioginiai aplinkosaugos aspektai yra susiję su toliau išvardytais dalykais (bet ne tik jais):

43. teisiniais reikalavimais ir leidimų apribojimais;

44. teršalų išmetimu į atmosferą;

45. teršalų išleidimu į vandenį;

46. kietųjų ir kitokių atliekų (visų pirma pavojingų) gamyba, perdirbimu, pakartotiniu naudojimu, transportavimu ir šalinimu;

47. žemės naudojimu ir jos tarša;

48. gamtos išteklių ir žaliavų (įskaitant energiją) naudojimu;

49. vietinio masto problemomis (triukšmu, vibracija, kvapu, dulkėmis, vaizdu ir t. t.);

50. transporto klausimais (vežant prekes ir teikiant paslaugas);

51. ekologinių avarijų ir poveikio aplinkai, kurie gali kilti dėl incidentų, avarijų ir galimų ekstremalių situacijų, grėsme;

52. poveikiu biologinei įvairovei.

b) Netiesioginiai aplinkosaugos aspektai

Netiesioginiai aplinkosaugos aspektai gali būti organizacijos ir trečiųjų šalių sąveikos rezultatas, kuriam organizacija, norinti būti įregistruota AVAS, gali daryti tam tikrą įtaką.

Svarbu, kad nepramoninės organizacijos, pavyzdžiui, vietinės valdžios institucijos arba finansų institucijos, taip pat apsvarstytų su jų pagrindine veikla susijusius aplinkosaugos aspektus. Tik su organizacijos teritorija ir infrastruktūra susijusių aplinkosaugos aspektų aprašo nepakanka.

Tarp tokių aspektų yra šie (nors jų yra ir daugiau):

53. klausimai, susiję su produkto būvio ciklu (projektavimas, sukūrimas, pakavimas, transportavimas, naudojimas ir atliekų naudojimas ir (arba) šalinimas);

54. kapitalinės investicijos, paskolų teikimas ir draudimo paslaugos;

55. naujos rinkos;

56. paslaugų pasirinkimas ir jų struktūra (pvz., transportas arba viešojo maitinimo verslas);

57. administraciniai ir planavimo sprendimai;

58. produkcijos asortimentas;

59. rangovų, subrangovų ir tiekėjų aplinkosauginis veiksmingumas ir veiklos metodai.

Organizacijos turi galėti įrodyti, kad svarbūs aplinkosaugos aspektai, susiję su jose taikoma pirkimų tvarka, yra nustatyti ir kad jos valdymo sistemoje su šiais aspektais susijusiam reikšmingam poveikiui skiriama pakankamai dėmesio.

Organizacija turi įvertinti, kiek įtakos ji turi šiems netiesioginiams aplinkosaugos aspektams ir kokių priemonių ji gali imtis poveikiui mažinti.

3. Poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo kriterijų apibūdinimas

Organizacija turi apibrėžti savo veiklos, produktų ir paslaugų aplinkosaugos aspektų reikšmingumo vertinimo kriterijus, kad galėtų nustatyti, kurie iš šių aspektų daro reikšmingą poveikį aplinkai.

Organizacijos kriterijai turi būti parengti atsižvelgiant į Bendrijos teisės aktus, jie turi būti viešai prieinami, išsamūs, atkuriami ir turi būti sudarytos sąlygos nepriklausomai juos patikrinti.

Nustatant organizacijos aplinkosaugos aspektų reikšmingumo vertinimo kriterijus, gali būti svarstomi tokie klausimai (bet ne tik jie):

60. informacija apie aplinkos būklę, siekiant nustatyti, kokia organizacijos veikla, kokie produktai ir kokios paslaugos gali turėti poveikio aplinkai;

61. organizacijos turimi duomenys apie medžiagų ir energijos sąnaudas, į aplinką išleidžiamus teršalus, atliekas ir į atmosferą išmetamus teršalus grėsmės atžvilgiu;

62. suinteresuotųjų šalių nuomonės;

63. reglamentuojama organizacijos aplinkosaugos veikla;

64. pirkimų konkursai;

65. organizacijos produktų projektavimas, kūrimas, gamyba, platinimas, priežiūra, panaudojimas, pakartotinis naudojimas, perdirbimas ir šalinimas;

66. daugiausia aplinkai kenkianti ir aplinkai naudingiausia organizacijos veikla.

Vertindama savo veiklos poveikio aplinkai reikšmę, organizacija apsvarsto ne tik įprastines veiklos sąlygas, bet ir veiklos pradžios bei jos nutraukimo sąlygas ir prognozuojamas avarines sąlygas. Būtina atsižvelgti į buvusią, dabartinę ir planuojamą veiklą.

4. Visų taikomų aplinkosaugos vadybos metodų ir procedūrų analizė

5. Ankstesnių incidentų tyrimo rezultatų vertinimas

II PRIEDAS

Aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimai

ir

kiti AVAS diegiančių organizacijų spręstini klausimai

AVAS aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimai atitinka nustatytuosius EN ISO 14001:2004 standarto 4 skirsnyje. Šie reikalavimai pateikiami kairėje lentelės skiltyje, kuri yra šio priedo A dalis.

Be to, AVAS registruotos organizacijos turi išspręsti keletą papildomų klausimų, tiesiogiai susijusių su kai kuriais elementais EN ISO 14001:2004 standarto 4 skirsnyje. Tokie papildomi reikalavimai yra nurodyti dešinėje lentelės skiltyje; ji yra šio priedo B dalis.

A dalis aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimai pagal EN ISO 14001:2004 standartą | B dalis kiti AVAS diegiančių organizacijų spręstini klausimai |

Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (AVAS) taikančios organizacijos turi atitikti tarptautinio standarto EN ISO 14001:2004 reikalavimus, kurie yra nurodyti Europos standarto[28] 4 skirsnyje ir išsamiai pateikiami toliau: |

A. Aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimai |

A.1. Bendrieji reikalavimai |

Organizacija turi sukurti, įforminti dokumentais, įgyvendinti, prižiūrėti ir nuolatos gerinti aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal šio tarptautinio standarto reikalavimus ir apibrėžti, kaip ji įvykdys šiuos reikalavimus. |

Organizacija turi nustatyti ir įforminti dokumentais savo aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo sritį. |

A.2. Aplinkos apsaugos politika |

Aukščiausioji organizacijos vadovybė turi apibrėžti organizacijos aplinkos apsaugos politiką ir užtikrinti, kad nustatytoje aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo srityje politika: |

a) atitinka organizacijos veiklų, produktų ir paslaugų pobūdį, mastą ir poveikį aplinkai; |

b) apima nuolatinio gerinimo ir taršos prevencijos įsipareigojimus; |

c) apima įsipareigojimus laikytis su organizacijos aplinkos apsaugos aspektais susijusių taikomų teisinių reikalavimų ir kitų reikalavimų, kuriuos organizacija prisiima; |

d) suteikia pagrindą aplinkos apsaugos tikslams ir užduotims nustatyti bei peržiūrėti; |

e) įforminta dokumentu, įgyvendinama ir prižiūrima; |

f) pateikta susipažinti visiems asmenims, dirbantiems organizacijai arba jos vardu; ir |

g) prieinama visuomenei. |

A.3. Planavimas |

A.3.1. Aplinkos apsaugos aspektai |

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kaip |

a) nustatytoje aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo srityje identifikuoti jos veiklų, produktų ar paslaugų aplinkos apsaugos aspektus, kuriuos ji gali valdyti ir kuriems ji gali daryti įtaką, atsižvelgdama į planuotą ar naują plėtrą arba naujas ar modifikuotas veiklas, produktus ir paslaugas; ir |

b) apibrėžti tuos aspektus, kurie daro arba gali daryti reikšmingą poveikį (-ius) aplinkai (t.y. reikšmingus aplinkos apsaugos aspektus). |

Organizacija šią informacija turi įforminti dokumentais ir nuolat atnaujinti. |

Organizacija turi užtikrinti, kad į reikšmingus aplinkos apsaugos aspektus yra atsižvelgta sukuriant, įgyvendinant ir prižiūrint savo aplinkos apsaugos vadybos sistemą. |

A.3.2. Teisiniai ir kiti reikalavimai |

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kaip |

a) identifikuoti ir turėti priėjimą prie su jos aplinkos apsaugos aspektais susijusių taikomų teisinių reikalavimų ir kitų reikalavimų, kuriuos organizacija prisiima; ir |

b) apibrėžti, kaip tie reikalavimai taikomi jos aplinkos apsaugos aspektams. |

Organizacija turi užtikrinti, kad į tuos taikomus teisinius reikalavimus ir kitus reikalavimus, kuriuos organizacija prisiima, yra atsižvelgta kuriant, įgyvendinant ir prižiūrint jos aplinkos apsaugos vadybos sistemą. |

B.1. Teisinė atitiktis |

Organizacijos, siekiančios būti įregistruotos AVAS, turi galėti įrodyti, kad jos: |

atlikusios I priede numatytą aplinkosaugos analizę nustatė visus organizacijai taikomus su aplinka susijusius teisinius reikalavimus ir žino jų pasekmes organizacijai; |

užtikrina teisinę atitiktį aplinkos teisės aktų reikalavimams, įskaitant leidimus ir leidimų apribojimus ir |

turi procedūras, kurias taikydama organizacija gali užtikrinti nuolatinę atitiktį šiems reikalavimams. |

A.3.3. Tikslai, užduotys ir programa (-os) |

Organizacija atitinkamoms funkcijoms ir lygmenims turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti dokumentais įformintus aplinkos apsaugos tikslus ir užduotis. |

Tikslai ir užduotys, ten kur realu, turi būti išmatuojami ir derėti su aplinkos apsaugos politika, įskaitant taršos prevencijos, taikomų teisinių reikalavimų ir kitų reikalavimų, kuriuos organizacija prisiima, laikymosi ir nuolatinio gerinimo įsipareigojimus. |

Nustatydama ir peržiūrėdama savo tikslus ir užduotis, organizacija turi atsižvelgti į teisinius reikalavimus ir kitus reikalavimus, kuriuos ji prisiima, bei į savo reikšmingus aplinkos apsaugos aspektus. Organizacija taip pat turi skaitytis su savo technologijos galimybėmis, savo finansiniais, veiklos ir verslo reikalavimais bei suinteresuotų šalių požiūriu. |

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti programą (-as) savo aplinkos apsaugos tikslams pasiekti ir užduotims įvykdyti. Programa (-os) turi apimti: |

a) atsakomybės už tikslų ir užduočių pasiekimą pagal organizacijos funkcijas ir lygmenis paskyrimą; ir |

b) įgyvendinimo priemones ir jų įvykdymo terminus. |

B.2. Veiksmingumas |

Organizacijos turi sugebėti įrodyti, kad vadybos sistema ir audito procedūros apima faktinį organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą, susijusį su tiesioginiais ir netiesioginiais aspektais, nustatytais atliekant aplinkosaugos analizę pagal I priedą. Organizacijos aplinkosauginio veiksmingumo vertinimas atsižvelgiant į jos tikslus ir užduotis yra sudėtinė vadovybinės analizės dalis. Organizacija taip pat įsipareigoja nuolat gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą. Šiuo tikslu ji gali savo veiklą grįsti vietos, regioninėmis ir nacionalinėmis aplinkosaugos programomis. |

Tikslų ir užduočių įgyvendinimo priemonės negali būti aplinkosaugos tikslai. Jeigu organizacija veikia vienoje arba daugiau vietų, kiekviena vieta, kuriai taikoma AVAS, turi atitikti visus AVAS reikalavimus, įskaitant nuolatinį aplinkosauginio veiksmingumo gerinimą, kaip apibrėžta šio reglamento 2 straipsnio b punkte. |

A.4. Įgyvendinimas ir vykdymas |

A.4.1. Ištekliai, pareigos, atsakomybė ir įgaliojimai |

Vadovybė turi garantuoti išteklius, būtinus aplinkos apsaugos vadybos sistemai sukurti, įgyvendinti, prižiūrėti ir gerinti. Ištekliai apima žmogiškuosius išteklius ir specializuotus įgūdžius, organizacinę infrastruktūrą, techniką ir finansinius išteklius. |

Pareigos, atsakomybė ir įgaliojimai turi būti apibrėžti, įforminti dokumentais ir apie tai pranešta, siekiant palengvinti efektyvią aplinkos apsaugos vadybą. |

Aukščiausioji organizacijos vadovybė turi paskirti vadovybės atstovą (-us), kuris (-ie), nepaisant kitų atsakomybių, turi turėti apibrėžtas pareigas, atsakomybę ir įgaliojimus: |

a) užtikrinti, kad aplinkos apsaugos vadybos sistema yra sukurta, įgyvendinta ir prižiūrima pagal šio tarptautinio standarto reikalavimus; |

b) teikti aukščiausiosios vadovybės analizei informaciją apie aplinkos apsaugos vadybos sistemos veiksmingumą, įskaitant rekomendacijas, kaip ją gerinti. |

A.4.2. Kompetencija, mokymas ir supratimas | B.3. Darbuotojų dalyvavimas |

Organizacija turėtų pripažinti, kad aktyvus darbuotojų dalyvavimas yra sėkmingo nuolatinio aplinkosaugos gerinimo varomoji jėga ir prielaida, pagrindinis aplinkosauginio veiksmingumo gerinimo išteklius ir tinkamas būdas sėkmingai įtvirtinti aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą organizacijoje. Sąvoka „darbuotojo dalyvavimas“ apima individualaus darbuotojo ir jo atstovų dalyvavimą bei jų informavimą. Todėl turėtų būti taikoma visų lygmenų darbuotojų dalyvavimo sistema. Organizacija turėtų pripažinti, kad atsidavusi, atliepianti ir aktyviai remianti vadovybė yra būtina sąlyga, kad šie procesai vyktų sėkmingai. Be to, reikėtų pabrėžti vadovybės grįžtamojo ryšio darbuotojams svarbą. |

Organizacija turi užtikrinti, kad visi asmenys, dirbantys jai arba jos vardu ir atliekantys darbus, kurie gali daryti žymų poveikį aplinkai, kaip yra identifikavusi organizacija, yra kompetentingi, t.y. turi tinkamą išsilavinimą, mokymą ar patirtį. Organizacija turi išsaugoti susijusius įrašus. |

Organizacija turi nustatyti su savo aplinkos apsaugos aspektais ir savo aplinkos apsaugos vadybos sistema susijusių mokymų poreikius. Ji turi suteikti mokymą arba imtis kitų veiksmų šiems poreikiams patenkinti ir turi išsaugoti susijusius įrašus. |

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kad asmenys, dirbantys jai arba jos vardu, žinotų: |

a) kaip svarbu laikytis aplinkos apsaugos politikos, procedūrų ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimų, |

b) reikšmingus aplinkos apsaugos aspektus ir susijusius esamus ar galimus poveikius, priklausančius nuo jų darbo, ir suprastų, kokia nauda aplinkai geriau atliekant savo pareigas; |

c) savo pareigas ir atsakomybes siekiant atitikti aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus; ir |

d) galimas pasekmes, jei būtų nukrypta nuo tiksliai apibrėžtų procedūrų. |

Be šių reikalavimų, darbuotojai turėtų dalyvauti nuolatos gerinant organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą |

atliekant pirminę aplinkosaugos analizę, analizuojant esamą padėtį ir renkant bei tikrinant informaciją, kuriant ir diegiant aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą, kuria gerinamas organizacijos aplinkosauginis veiksmingumas, aplinkosaugos komitetuose siekiant rinkti informaciją ir užtikrinti aplinkosaugos pareigūno ir (arba) vadovybės atstovų ir darbuotojų bei jų atstovų dalyvavimą, bendrose aplinkosaugos veiksmų programos ir aplinkosaugos audito darbo grupėse, rengiant aplinkosaugos ataskaitas. |

Šiuo tikslu turėtų būti naudojami tinkami dalyvavimo būdai, pvz., pasiūlymų knygos sistema, grupinis darbas įgyvendinant tam tikrus projektus arba aplinkosaugos komitetai. Organizacijos atsižvelgia į Komisijos rekomendacijas dėl gerosios šios srities patirties. Šioje veikloje turėtų dalyvauti visi pageidaujantys darbuotojų atstovai. |

A.4.3. Ryšiai |

Atsižvelgdama į savo aplinkos apsaugos aspektus ir aplinkos apsaugos vadybos sistemą, organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kaip: |

a) keistis informacija tarp įvairių organizacijos lygmenų ir funkcijų; |

b) priimti, įforminti dokumentais ir atsakyti į aktualius pranešimus, gaunamus iš suinteresuotų išorės šalių. |

Organizacija turi nuspręsti, ar pranešti išorės šalims apie savo reikšmingus aplinkos apsaugos aspektus, ir įforminti dokumentu savo sprendimą. Jeigu priimtas sprendimas pranešti, organizacija turi nustatyti ir įgyvendinti metodą (-us), kaip perduoti informaciją išorės šalims). |

B.4. Ryšiai |

Organizacijos turi sugebėti įrodyti, kad jo atvirai bendrauja su visuomene ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis (įskaitant vietos bendruomenes ir klientus) jų veiklos, produktų ir paslaugų poveikio aplinkai klausimu ir kad taip gali nustatyti visuomenei ir kitoms suinteresuotosioms šalims rūpimus klausimus. |

Atvirumas, skaidrumas ir periodiškas informacijos apie aplinkosaugą teikimas – tai pagrindiniai veiksniai, kuriais AVAS skirasi nuo kitų sistemų. Šie veiksniai taip pat svarbūs organizacijai, nes padeda formuoti suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą. AVAS yra pakankamai lanksti, kad organizacijos galėtų teikti atitinkamą informaciją tam tikroms tikslinėms grupėms, kartu užtikrindamos, kad visa informacija būtų prieinama tiems, kuriems jos reikia. |

A.4.4. Dokumentai |

Aplinkos apsaugos vadybos sistemos dokumentai turi apimti: |

a) aplinkos apsaugos politiką, tikslus ir užduotis; |

b) aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo srities aprašymą; |

c) svarbiausių aplinkos apsaugos vadybos sistemos elementų ir jų sąveikos aprašymą bei nuorodas į susijusius dokumentus; |

d) dokumentus, įskaitant įrašus, kurių reikalauja šis tarptautinis standartas; ir |

e) dokumentus, įskaitant įrašus, kurie organizacijos sprendimu yra būtini, kad būtų užtikrintas efektyvus procesų, susijusių su jos reikšmingais aplinkos apsaugos aspektais, planavimas, vykdymas ir kontrolė. |

A.4.5. Dokumentų valdymas |

Dokumentai, kurių reikalauja aplinkos apsaugos vadybos sistema ir šis tarptautinis standartas, turi būti valdomi. Įrašai yra speciali dokumentų rūšis ir turi būti valdomi pagal reikalavimus, pateiktus A.5.4. |

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kaip: |

a) patvirtinti dokumentų tinkamumą prieš juos išleidžiant; |

b) dokumentus peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti ir pakartotinai patvirtinti; |

c) užtikrinti, kad pakeitimai ir einamojo leidimo dokumentų statusas būtų identifikuoti; |

d) užtikrinti, kad taikomų dokumentų aktualios versijos būtų prieinamos naudojimo vietose; |

e) užtikrinti, kad dokumentai išliks įskaitomi ir greitai, lengvai atpažįstami; |

f) užtikrinti, kad išorės dokumentai, organizacijos nustatyti kaip būtini aplinkos vadybos sistemai planuoti bei funkcionuoti, yra identifikuoti ir jų paskirstymas yra valdomas; ir |

g) neleisti, kad pasenę dokumentai būtų netyčia panaudoti, ir tinkamai juos ženklinti, jeigu bet kokiems tikslams jie yra išsaugomi. |

A.4.6. Veiklos valdymas |

Organizacija turi nustatyti ir planuoti tas veiklas, kurios yra susijusios su nustatytais reikšmingais aplinkos apsaugos aspektais, derančiais su jos aplinkos apsaugos politika, tikslais ir užduotimis, siekdama garantuoti, jog jos yra vykdomos nustatytomis sąlygomis: |

a) sukuriant, įgyvendinant ir prižiūrint dokumentais įformintą (-as) procedūrą (-as) valdyti situacijas, kai šios (-ių) procedūros (-ų) neturėjimas gali sąlygoti nukrypimą nuo aplinkos apsaugos politikos, tikslų ir užduočių; ir |

b) procedūroje (-ose) nustatant valdymo kriterijus; ir |

c) sukuriant, įgyvendinant ir prižiūrint procedūras, susijusias su nustatytais organizacijos naudojamų prekių ir paslaugų reikšmingais aplinkos apsaugos aspektais ir perduodant atitinkamas procedūras ir reikalavimus tiekėjams, įskaitant ir rangovus. |

A.4.7. Parengtis avarijoms ir reagavimas |

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kaip identifikuoti galimas avarines situacijas ir galimus nelaimingus atsitikimus, kurie gali turėti poveikį (-ius) aplinkai, ir numatyti, kaip į juos reaguoti. |

Organizacija turi reaguoti į susidariusias avarines situacijas ar nelaimingus atsitikimus ir užkirsti kelią susijusiems neigiamiems poveikiams aplinkai arba juos sumažinti. |

Organizacija turi periodiškai peržiūrėti ir, jei reikia, pataisyti savo parengties avarijoms ir reagavimo procedūras, ypač po įvykusių nelaimingų atsitikimų ar avarinių situacijų. |

Be to, organizacija turi periodiškai išbandyti tokias procedūras ten, kur įmanoma. |

A.5. Tikrinimas |

A.5.1. Monitoringas ir matavimai |

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kaip reguliariai stebėti ir matuoti pagrindines savo veiklų, kurios gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, charakteristikas. Procedūra (-os) turi apimti informacijos dokumentavimą, leidžiantį tikrinti veiksmingumą, taikomą veiklų valdymą ir atitikimą organizacijos aplinkos apsaugos tikslams ir užduotims. |

Organizacija turi užtikrinti, kad naudojama monitoringo ir matavimų įranga yra kalibruota ar patikrinta ir prižiūrima. Organizacija turi išsaugoti susijusius įrašus. |

A.5.2. Reikalavimų laikymosi įvertinimas |

A.5.2.1. Remdamasi savo įsipareigojimu laikytis reikalavimų, organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kad periodiškai įvertintų, kaip laikomasi taikomų teisinių reikalavimų. |

Organizacija turi saugoti periodiškų įvertinimų rezultatų įrašus. |

A.5.2.2. Organizacija turi įvertinti, kaip laikomasi kitų reikalavimų, kuriuos organizacija prisiima. Organizacija gali suderinti šį įvertinimą su teisinių reikalavimų laikymosi įvertinimu, nurodytu A.5.2.1, arba sukurti atskirą (-as) procedūrą (-as). |

Organizacija turi saugoti periodiškų įvertinimų rezultatų įrašus. |

A.5.3. Neatitiktis, koregavimo veiksmas ir prevencinis veiksmas |

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kaip elgtis su esama ir galima neatitiktimi ir kaip imtis koregavimo veiksmo ir prevencinio veiksmo. Procedūra (-os) turi nustatyti reikalavimus, kaip: |

a) identifikuoti ir ištaisyti neatitiktį (-is) ir imtis veiksmo (-ų), kad būtų sumažinti jos (-ų) poveikiai aplinkai; |

b) ištirti neatitiktį (-is) nustatant jos (-ų) priežastį (-is) ir imtis veiksmų, kad būtų išvengta jos (-ų) pasikartojimo; |

c) įvertinti veiksmų poreikį, siekiant užkirsti kelią neatitikčiai (-tims), ir įgyvendinti atitinkamus veiksmus, kad ji (-os) neįvyktų; |

d) užrašyti atlikto (-ų) koregavimo ir prevencinio (-ių) veiksmo (-ų) rezultatus; ir |

e) patikrinti atlikto (-ų) koregavimo ir prevencinio (-ių) veiksmo (-ų) efektyvumą. Veiksmai, kurių imamasi, turi atitikti problemų ir poveikių aplinkai reikšmingumą. |

Organizacija turi garantuoti, kad yra padaryti bet kokie reikalingi aplinkos vadybos sistemos dokumentų pakeitimai. |

A.5.4. Įrašų valdymas |

Organizacija turi nustatyti ir prižiūrėti įrašus, reikalingus įrodyti, kad ji atitinka savo aplinkos apsaugos vadybos sistemos ir šio tarptautinio standarto reikalavimus, bei parodyti pasiektus rezultatus. |

Organizacija turi sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti procedūrą (-as), kaip identifikuoti, kaupti, apsaugoti ir surasti įrašus, nustatyti jų saugojimo laiką ir kaip juos sunaikinti. |

Įrašai turi būti ir išlikti įskaitomi, atpažįstami ir atsekami. |

A.5.5. Vidaus auditas |

Organizacija turi garantuoti, kad aplinkos apsaugos vadybos sistemos vidaus auditai yra atliekami planuotais laiko tarpais, siekiant: |

a) nustatyti, ar aplinkos apsaugos vadybos sistema: |

- atitinka planuotas aplinkos apsaugos vadybos priemones, įskaitant šio tarptautinio standarto reikalavimus; |

- buvo tinkamai įgyvendinta ir yra prižiūrima; ir |

b) pateikti vadovybei informaciją apie auditų rezultatus. |

Audito programą (-as) organizacija turi planuoti, sukurti, įgyvendinti ir prižiūrėti atsižvelgdama į tikrinamų procesų aplinkosauginę svarbą ir į ankstesnių auditų rezultatus. |

Audito procedūra (-os) turi būti sukurta (-os), įgyvendinta (-os) ir prižiūrima (-os) nurodant: |

- atsakomybes ir auditų planavimo ir atlikimo, rezultatų pranešimo, susijusių įrašų išlaikymo reikalavimus; |

- audito kriterijų, taikymo srities, dažnumo ir metodų nustatymo tvarką. |

Auditorių parinkimas ir audito atlikimas turi užtikrinti audito proceso objektyvumą ir nešališkumą. |

A.6. Vadovybinė analizė |

Aukščiausioji vadovybė planuotais laiko tarpais turi peržiūrėti organizacijos aplinkos apsaugos vadybos sistemą, siekdama garantuoti jos nuolatinį tinkamumą, adekvatumą ir efektyvumą. Analizės turi apimti gerinimo galimybių ir poreikio keisti aplinkos apsaugos vadybos sistemą, įskaitant aplinkos apsaugos politiką, aplinkos apsaugos tikslus ir užduotis, įvertinimą. |

Vadovybinių analizių įrašai turi būti išsaugomi. |

Vadovybinės analizės įvestiniai duomenys turi apimti informaciją apie: |

a) vidaus auditų rezultatus bei teisinių reikalavimų ir kitų reikalavimų, kuriuos organizacija prisiima, laikymosi įvertinimą; |

b) pranešimus, įskaitant skundus, gaunamus iš suinteresuotų išorės šalių; |

c) organizacijos aplinkos apsaugos veiksmingumą; |

d) tikslų ir užduočių pasiekimo laipsnį; |

e) koregavimo ir prevencinių veiksmų būklę; |

f) tolesnius veiksmus po praeitos vadovybinės analizės; |

g) pasikeitusias sąlygas, įskaitant teisinių ir kitų reikalavimų, susijusių su aplinkos apsaugos aspektais, pakeitimus; ir |

h) rekomendacijas, kaip gerinti. |

Vadovybinės analizės išvestiniai duomenys turi apimti bet kokius sprendimus ir veiksmus, susijusius su galimais aplinkos apsaugos politikos, tikslų, užduočių ir kitų aplinkos apsaugos vadybos sistemos elementų pakeitimais, derančiais su nuolatinio gerinimo įsipareigojimu. |

Nacionalinių standartizacijos įstaigų sąrašas BE: IBN/BIN (Institut Belge de Normalisation/Belgisch Instituut voor Normalisatie) CZ: ČNI (Český normalizační institut) DK: DS (Dansk Standard) DE: DIN (Deutsches Institut für Normung e.V.) EE: EVS (Eesti Standardikeskus) EL: ELOT (Ελληνικός Οργανισμός Τυποποίησης) ES: AENOR (Asociacion Espanola de Normalizacion y Certificacion) FR: AFNOR (Association Française de Normalisation) IEL: NSAI (National Standards Authority of Ireland) IT: UNI (Ente Nazionale Italiano di Unificazione) CY: Κυπριακός Οργανισμός Προώθησης Ποιότητας LV: LVS (Latvijas Standarts) LT: LST (Lietuvos standartizacijos departamentas) LU: SEE (Service de l’Energie de l’Etat) (Luxembourg) HU: MSZT (Magyar Szabványügyi Testület) MT: MSA (Awtorita` Maltija dwar l-Istandards / Malta Standards Authority) NL: NEN (Nederlands Normalisatie-Instituut) AT: ON (Österreichisches Normungsinstitut) PL: PKN (Polski Komitet Normalizacyjny) PT: IPQ (Instituto Português da Qualidade) SI: SIST (Slovenski inštitut za standardizacijo) SK: SÚTN (Slovenský ústav technickej normalizácie) FI: SFS (Suomen Standardisoimisliitto r.y) SE: SIS (Swedish Standards Institute) UK: BSI (British Standards Institution).” |

III PRIEDAS

VIDINIS APLINKOSAUGOS AUDITAS

A: AUDITO PROGRAMA IR AUDITO DAžNUMAS

1. Audito programa

Audito programa garantuoja, kad organizacijos vadovybė gautų informaciją, kurios jai reikia, kad galėtų apsvarstyti organizacijos aplinkosaugos veiksmingumą ir aplinkosaugos vadybos sistemos efektyvumą bei galėtų įrodyti, jog jie yra kontroliuojami.

2. Audito programos tikslai

Pirmiausia siekiama įvertinti naudojamas vadybos sistemas, nustatyti, ar vykdoma organizacijos politika ir programa, kuriose turi būti numatyta laikytis atitinkamų aplinkosaugos norminių reikalavimų.

3. Audito programos apimtis

Turi būti aiškiai apibrėžta bendra atskirų auditų arba, kai taikytina, kiekvieno audito ciklo etapo apimtis aiškiai nurodant:

67. dalykines sritis;

68. tikrintiną veiklą;

69. tikrintinus aplinkosaugos kriterijus;

70. tikrintiną laikotarpį.

Aplinkosaugos auditas apima ir veiksmingumui įvertinti būtinų faktinių duomenų vertinimą.

4. Audito dažnumas

Auditas arba audito ciklas, apimantis visą organizacijos veiklą, atliekamas pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas trejus metus. Konkrečios veiklos tikrinimo dažnumas skirsis priklausomai nuo:

71. veiklos pobūdžio, masto ir sudėtingumo;

72. su veikla susijusio poveikio aplinkai reikšmingumo;

73. atliekant ankstesnius auditus nustatytų problemų svarbos ir skubos;

74. ankstesnių aplinkosaugos problemų.

Dažniau tikrinama sudėtingesnė veikla, turinti reikšmingesnį poveikį aplinkai.

Organizacija turėtų atlikti auditą bent kartą per metus, nes taip organizacijos vadovybei ir aplinkosaugos vertintojui bus lengviau įrodyti, kad organizacija valdo savo reikšmingus aplinkosaugos aspektus.

Organizacija atlieka auditą, kad patikrintų

75. organizacijos aplinkosaugos veiksmingumą ir

76. organizacijos atitiktį taikomiems teisiniams įsipareigojimams, susijusiems su aplinka.

B: Audito eiga

Atliekant auditą kalbamasi su darbuotojais, tikrinamos veiklos sąlygos ir įranga, peržiūrimi įrašai, raštiškos darbo instrukcijos ir kiti susiję dokumentai, siekiant įvertinti tikrinamos veiklos aplinkosauginį veiksmingumą, kad būtų nuspręsta, ar ji atitinka taikomus standartus, taisykles arba nustatytus tikslus ir uždavinius, be to, ar įdiegta aplinkosauginių įsipareigojimų valdymo sistema yra veiksminga ir tinkama. Nustatant visos vadybos sistemos efektyvumą, be kita ko, reikėtų pasirinktinai patikrinti, ar organizacija atitinka tokius kriterijus.

Audito procesą, visų pirma, sudaro šie etapai:

77. susipažinimas su vadybos sistemomis;

78. vadybos sistemų pranašumų ir trūkumų įvertinimas;

79. susijusių faktų surinkimas;

80. atliekant auditą nustatytų faktų įvertinimas;

81. audito išvadų rengimas;

82. ataskaitos apie audito metu nustatytus faktus ir audito išvadas pateikimas.

C: Ataskaitos apie audito metu nustatytus faktus ir audito išvadas pateikimas

Pagrindiniai raštiškos audito ataskaitos tikslai:

83. dokumentuoti audito apimtį;

84. informuoti vadovybę apie organizacijos aplinkosaugos srities pažangą ir apie tai, kaip laikomasi organizacijos aplinkosaugos politikos;

85. informuoti vadovybę apie organizacijos poveikio aplinkai monitoringo priemonių efektyvumą ir patikimumą;

86. prireikus įrodyti taisomųjų veiksmų būtinybę.

IV PRIEDAS

APLINKOSAUGOS ATASKAITŲ TEIKIMAS

A. ĮVADAS

Informacija apie aplinkosaugą turi būti aiški ir nuosekli. Ji pateikiama elektronine forma arba atspausdinta popieriuje.

B. Aplinkosaugos ataskaita

Aplinkosaugos ataskaitoje turi būti bent toliau nurodyti elementai ir ji turi atitikti bent toliau pateiktas sąlygas:

87. suprantamas ir nedviprasmis AVAS registruojamos organizacijos apibūdinimas, trumpas jos veiklos, produktų bei paslaugų apibūdinimas ir, jei aktualu, jos santykis su pagrindine organizacija;

88. organizacijos aplinkosaugos politika ir trumpas aplinkosaugos vadybos sistemos aprašymas;

89. visų organizacijos reikšmingų tiesioginių ir netiesioginių aplinkosaugos apsektų, darančių reikšmingą poveikį aplinkai, aprašymas ir paaiškinimas, kaip poveikis yra susijęs su šiais aspektais (I priedo 2 skirsnis);

90. aplinkosaugos tikslų ir uždavinių, susijusių su reikšmingais aplinkosaugos aspektais ir poveikiu aplinkai, aprašymas;

91. duomenų apie organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą palyginti su jos aplinkosaugos tikslais ir uždaviniais, susijusiais su jos reikšmingu poveikiu aplinkai, santrauka. Ataskaitoje turi būti pranešama apie pagrindinius rodiklius ir apie kitus susijusius aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, nurodytus D skirsnyje;

92. kiti veiksniai, susiję su aplinkosauginiu veiksmingumu, įskaitant veiksmingumą teisinių nuostatų, susijusių su reikšmingu poveikiu aplinkai, atžvilgiu;

93. taikomų teisinių reikalavimų, susijusių su aplinka, apibūdinimas ir atitikties šiems reikalavimams įrodymas;

94. aplinkosaugos vertintojo vardas, pavardė ir akreditacijos numeris bei patvirtinimo data.

C. Aplinkosauginio veiksmingumo ataskaita

Aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitoje turi būti bent toliau išvardyti elementai ir ji turi atitikti bent toliau pateiktas sąlygas:

95. duomenų apie organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą palyginti su jos aplinkosaugos tikslais ir uždaviniais, susijusiais su jos reikšmingu poveikiu aplinkai, santrauka. Ataskaitoje turi būti pranešama apie pagrindinius rodiklius ir apie kitus susijusius aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, nurodytus D skirsnyje;

96. kiti veiksniai, susiję su aplinkosauginiu veiksmingumu, įskaitant veiksmingumą teisinių nuostatų, susijusių su reikšmingu poveikiu aplinkai, atžvilgiu;

97. taikomų teisinių reikalavimų, susijusių su aplinka, apibūdinimas ir atitikties šiems reikalavimams įrodymas;

98. aplinkosaugos vertintojo vardas, pavardė ir akreditacijos numeris bei patvirtinimo data.

D. Pagrindiniai rodikliai ir kiti tinkami aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

1. Įvadas

Aplinkosaugos ataskaitoje ir aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitoje organizacijos teikia duomenis apie pagrindinius rodiklius – tiek, kiek jie susiję su tiesioginiais organizacijos aplinkosaugos aspektais – ir apie kitus tinkamus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, kaip nurodyta toliau.

2. Pagrindiniai rodikliai

99. Pagrindinius rodiklius taiko visų tipų organizacijos. Jie orientuoti į organizacijos veiksmingumą tokiose pagrindinėse aplinkosaugos srityse:

energijos naudojimo našumas,

naudojamų medžiagų našumas;

vanduo,

atliekos,

biologinė įvairovė,

teršalų išmetimas.

100. Kiekvieną pagrindinį rodiklį sudaro:

i) A skaičius, žymintis konkrečios srities bendrus metinius įvedinius ir (arba) metinį poveikį;

ii) B skaičius, žymintis bendrus metinius organizacijos išvedinius;

iii) R skaičius, žymintis A ir B santykį.

Kiekviena organizacija ataskaitoje pateikia kiekvieno rodiklio visus 3 elementus.

Duomenys apie konkrečios srities bendrus metinius įvedinius ir (arba) metinį poveikį (A skaičių) turi būti teikiami taip:

i) apie energijos naudojimo našumą

* „bendras tiesioginis energijos sunaudojimas“ – nurodomas bendras sunaudotos energijos kiekis, išreikštas naftos ekvivalento tonomis (tne)

* „bendras atsinaujinančios energijos sunaudojimas“ – nurodomas bendras metinis elektros energijai ir šildymui sunaudotos energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių kiekis, išreikštas naftos ekvivalento tonomis (tne).

ii) apie naudojamų medžiagų našumą

* „metinis įvairių naudotų medžiagų masės debitas“ (išskyrus energijos nešėjus ir vandenį ), išreiškiamas tonomis .

iii) apie vandenį

* „bendras per metus sunaudoto vandens kiekis“ , išreiškiamas m3.

iv) apie atliekas

* „bendras per metus pagaminamų atliekų kiekis“ , išreiškiamas tonomis.

v) apie biologinę įvairovę

* „naudojamos žemės plotas“ , išreiškiamas m2.

vi) apie teršalų išmetimą

* „bendras per metus išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis“ , išreiškiamas CO2 ekvivalento tonomis.

Visoms sritims nurodomas tas pats bendras metinis organizacijos išvedinys (B skaičius), tačiau jis pritaikomas pagal organizacijos tipą (pagal jos veiklos tipą). Visų pirma, skiriamos gamybos sektoriaus (pramonės) organizacijos, kurios turi nurodyti bendrą metinę bendrąją pridėtinę vertę, išreikštą milijonais eurų (mln. EUR) arba, mažų organizacijų atveju, bendrą metinę apyvartą arba darbuotojų skaičių, ir negamybinių (administracijos, paslaugų) sektorių organizacijos, kurių B skaičius siejamas su organizacijos dydžiu, išreikštu darbuotojų skaičiumi.

3. Kiti tinkami aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Kiekviena organizacija kasmet taip pat turi pateikti duomenis apie savo veiksmingumą, susijusį su jos aplinkosaugos ataskaitoje nurodytais konkrečiais aplinkosaugos aspektais, o jei pagal šio reglamento 46 straipsnį yra parengti sektoriui skirti informaciniai dokumentai, organizacija turi į juos atsižvelgti ir daryti į juos nuorodą.

Organizacija gali pasirinkti naudotis kitais tinkamais esamais aplinkosauginio veiksmingumo rodikliais, užtikrindama, kad pasirinkti rodikliai:

i) leistų tiksliai įvertinti organizacijos veiksmingumą;

ii) būtų suprantami ir nedviprasmiai;

iii) leistų kasmet įvertinti organizacijos aplinkosauginio veiksmingumo raidą lyginant su ankstesniais metais;

iv) galėtų būti palyginami su taikytinais sektoriaus, nacionaliniais arba regioniniais atskaitos rodikliais;

v) galėtų būti palyginami su taikytinais norminiais reikalavimais.

E. Prieinamumas visuomenei

Organizacija turi galėti įrodyti aplinkosaugos vertintojui, kad bet kuris organizacijos aplinkosauginiu veiksmingumu besidomintis asmuo gali lengvai ir netrukdomas susipažinti su B–D punktuose nurodyta informaciją.

F. Vietinė atskaitomybė

AVAS registruotos organizacijos gali pageidauti pateikti vieną bendrą aplinkosaugos ataskaitą arba aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitą, apimančią kelias skirtingas geografines teritorijas.

Kadangi AVAS paskirtis – užtikrinti vietinę atskaitomybę, organizacijos turi užtikrinti, kad bendroje aplinkosaugos ataskaitoje arba bendroje aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitoje būtų aiškiai išskirtas kiekvienos organizacijos vietos reikšmingas poveikis aplinkai ir apie jį būtų pateikta duomenų.

V PRIEDAS

AVAS LOGOTIPAS

[pic]

Logotipas gali būti:

- trijų spalvų (Pantone Nr. 355 žalia; Pantone Nr. 109 geltona; Pantone Nr. 286 mėlyna);

- juoda baltame fone arba

- balta juodame fone.

VI PRIEDAS

Registruojantis pateiktina informacija

(nurodoma tik aktuali informacija)

1. ORGANIZACIJA |

Pavadinimas |

Adresas |

Miestas |

Pašto kodas |

Šalis / žemė / regionas / autonominė sritis |

Asmuo ryšiams |

Telefonas |

Faksas |

E. paštas |

Interneto svetainė |

Registracijos numeris |

Registracijos data |

Registracijos galiojimo sustabdymo data |

Registracijos panaikinimo data |

Kitos aplinkosaugos ataskaitos data |

Kitos aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitos data |

Veiklos rūšies NACE kodas |

Darbuotojų skaičius |

Apyvarta arba metinis balansas |

2. VIETA |

Pavadinimas |

Adresas |

Pašto kodas |

Miestas |

Šalis / žemė / regionas / autonominė sritis |

Asmuo ryšiams |

Telefonas |

Faksas |

E. paštas |

Interneto svetainė |

Registracijos numeris |

Registracijos data |

Registracijos galiojimo sustabdymo data |

Registracijos panaikinimo data |

Kitos aplinkosaugos ataskaitos data |

Kitos aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitos data |

Veiklos rūšies NACE kodas |

Darbuotojų skaičius |

Apyvarta ir (arba) metinis balansas |

3. AKREDITUOTASIS VERTINTOJAS |

Vertintojo pavadinimas arba vardas ir pavardė |

Adresas |

Pašto kodas |

Miestas |

Šalis / žemė / regionas / autonominė sritis |

Telefonas |

Faksas |

E. paštas |

Akreditacijos registracijos numeris |

Akreditacijos sritys (NACE kodai) |

Akreditacijos įstaiga |

Pasirašyta ... [vieta], 200. .. .. [data] |

Organizacijos atstovo parašas |

VII PRIEDAS

Vertintojo atlikto vertinimo ir patvirtinimo deklaracija

……………………...........................................................................................……(pavadinimas arba vardas ir pavardė).

AVAS vertintojo registracijos numeris ………………………………………….…………….,

akredituota(-s) vertinti ........................................................................................... (NACE kodas)

deklaruoja, kad patikrino, ar …………………………… (pavadinimas) organizacijos aplinkosaugos ataskaitoje / aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitoje (*) nurodyta (-os) vieta (-os) arba visa organizacija,

kurios registracijos numeris (jei yra) ………………………………………….…………….,

atitinka visus [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. XXX/[metai] dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (AVAS) taikymo reikalavimus.

Pasirašydama(s) šį pareiškimą, pareiškiu, kad:

- tikrinimas ir patvirtinimas atliktas laikantis visų to reglamento reikalavimų

- faktų, įrodančių, kad nesilaikoma su aplinkosauga susijusių taikomų teisinių reikalavimų, nenustatyta.

- Organizacijos / vietos (*) aplinkosaugos ataskaitoje / aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitoje (*) pateikiami duomenys ir informacija apie aplinkosaugos ataskaitoje nurodytą organizacijos veiklą / vietą (*) yra patikimi ir teisingi.

Pasirašyta ... [vieta], 200. .. .. [data].

Parašas

( * ) : išbraukti , kas netinka.

VIII PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 761/2001 | šis reglamentas |

1 straipsnio 1 dalis | 1 straipsnis |

1 straipsnio 2 dalies a punktas | - |

1 straipsnio 2 dalies b punktas | - |

1 straipsnio 2 dalies c punktas | - |

1 straipsnio 2 dalies d punktas | - |

2 straipsnio a punktas | 2 straipsnio 1 dalis |

2 straipsnio b punktas | - |

2 straipsnio c punktas | 2 straipsnio 2 dalis |

2 straipsnio d punktas | 2 straipsnio 4 dalis |

2 straipsnio e punktas | - |

2 straipsnio f punktas | 2 straipsnio 5 dalis |

2 straipsnio g punktas | 2 straipsnio 6 dalis |

2 straipsnio h punktas | 2 straipsnio 7 dalis |

2 straipsnio i punktas | 2 straipsnio 8 dalis |

2 straipsnio j punktas | 2 straipsnio 9 dalis |

2 straipsnio k punktas | 2 straipsnio 10 dalis |

2 straipsnio l punktas | 2 straipsnio 12 dalis |

2 straipsnio l punkto i papunktis | - |

2 straipsnio l punkto ii papunktis | - |

2 straipsnio m punktas | - |

2 straipsnio n punktas | 2 straipsnio 13 dalis |

2 straipsnio o punktas | 2 straipsnio 15 dalis |

2 straipsnio p punktas | - |

2 straipsnio q punktas | 2 straipsnio 16 dalis |

2 straipsnio r punktas | - |

2 straipsnio s punkto pirmas sakinys | 2 straipsnio 17 dalis |

2 straipsnio s punkto antras–ketvirtas sakiniai | - |

2 straipsnio t punktas | 2 straipsnio 18 dalis |

2 straipsnio u punktas | - |

3 straipsnio 1 dalis | - |

3 straipsnio 2 dalies a punkto pirmas sakinys | 4 straipsnio 1 dalis |

3 straipsnio 2 dalies a punkto antras sakinys | 4 straipsnio 3 dalis |

3 straipsnio 2 dalies b punktas | 4 straipsnio 6 dalis |

3 straipsnio 2 dalies c punktas | 4 straipsnio 7 dalis |

3 straipsnio 2 dalies d punktas | 4 straipsnio 8 dalis |

3 straipsnio 2 dalies e punktas | 5 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys; 6 straipsnio 3 dalis |

3 straipsnio 3 dalies a punktas | 6 straipsnio 1 dalies a punktas |

3 straipsnio 3 dalies b punkto pirmas sakinys | 6 straipsnio 1 dalies b–d punktai |

3 straipsnio 3 dalies b punkto antras sakinys | 7 straipsnio 1 dalis |

4 straipsnio 1 dalis | - |

4 straipsnio 2 dalis | 51 straipsnio 2 dalis |

4 straipsnio 3 dalis | - |

4 straipsnio 4 dalis | - |

4 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys | 26 straipsnio 1 dalis |

4 straipsnio 5 dalies antras sakinys | 26 straipsnio 2 dalis |

4 straipsnio 6 dalis | 42 straipsnis |

4 straipsnio 7 dalis | - |

4 straipsnio 8 dalies pirma pastraipa; | 30 straipsnio 1 dalis |

4 straipsnio 8 dalies antra pastraipa | 30 straipsnio 3 ir 5 dalys |

4 straipsnio 8 dalies trečios pastraipos pirmas ir antras sakiniai | 31 straipsnio 1 dalis |

4 straipsnio 8 dalies trečios pastraipos paskutinis sakinys | 31 straipsnio 3 dalis |

5 straipsnio 1 dalis | 11 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys |

5 straipsnio 2 dalis | 11 straipsnio 3 dalis |

5 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys | 12 straipsnio 1 dalis |

5 straipsnio 3 dalies antro sakinio pirma įtrauka | 12 straipsnio 1 dalies a punktas |

5 straipsnio 3 dalies antro sakinio antra įtrauka | 12 straipsnio 1 dalies b punktas |

5 straipsnio 4 dalis | 11 straipsnio 1 dalies 2 sakinys |

5 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys | 15 straipsnio 1 dalis |

5 straipsnio 5 dalies antras sakinys | 15 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys |

5 straipsnio 5 dalies trečias sakinys | 16 straipsnio 1 dalis |

5 straipsnio 5 dalies ketvirtas sakinys | 15 straipsnio 3 dalies antras ir trečias sakiniai |

6 straipsnio 1 dalis | 13 straipsnio 1 dalis |

6 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka | 13 straipsnio 2 dalies a punktas ir 5 straipsnio 2 dalies a punktas |

6 straipsnio 1 dalies antra įtrauka | 13 straipsnio 2 dalies a punktas ir 5 straipsnio 2 dalies c punktas |

6 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka | 13 straipsnio 2 dalies a punktas ir 5 straipsnio 2 dalies d punktas |

6 straipsnio 1 dalies ketvirta įtrauka | 13 straipsnio 2 dalies c punktas |

6 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys | 13 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys |

6 straipsnio 2 dalis | 14 straipsnio 3 dalis |

6 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka | 14 straipsnio 4 dalies a punktas |

6 straipsnio 3 dalies antra įtrauka | 14 straipsnio 4 dalies b punktas |

6 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka | 14 straipsnio 4 dalies c punktas |

6 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys | 14 straipsnio 8 dalis |

6 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa; | 14 straipsnio 2 dalis |

6 straipsnio 4 dalies antra pastraipa | 14 straipsnio 5 dalis |

6 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys | 14 straipsnio 7 dalis |

6 straipsnio 5 dalies antras sakinys | 14 straipsnio 9 ir 10 dalys |

6 straipsnio 6 dalis | 14 straipsnio 11 dalis |

7 straipsnio 1 dalis | 29 straipsnio 6 dalis |

7 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys | 12 straipsnio 2 dalis |

7 straipsnio 2 dalies antras sakinys | 12 straipsnio 3 dalis |

7 straipsnio 3 dalis | 43 straipsnio 2 dalies a ir b punktai |

8 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys | 10 straipsnio 1 dalis |

8 straipsnio 1 dalies antras sakinys | 10 straipsnio 2 dalis |

8 straipsnio 2 dalies a punktas | 10 straipsnio 4 dalis |

8 straipsnio 2 dalies b punktas | - |

8 straipsnio 2 dalies c punktas | - |

8 straipsnio 2 dalies d punktas | - |

8 straipsnio 2 dalies e punktas | 10 straipsnio 4 dalis |

8 straipsnio 3 dalies a punktas | - |

8 straipsnio 3 dalies b punkto pirmas sakinys | 10 straipsnio 4 dalis |

8 straipsnio 3 dalies paskutinė pastraipa | - |

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa; | 4 straipsnio 3 dalis |

9 straipsnio 1 dalies a punktas | 45 straipsnio 4 dalis |

9 straipsnio 1 dalies b punktas | 45 straipsnio 4 dalis |

9 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa | 45 straipsnio 5 dalis |

9 straipsnio 2 dalis | - |

10 straipsnio 1 dalies a punktas | - |

10 straipsnio 1 dalies b punktas | - |

10 straipsnio 1 dalies c punktas | - |

10 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa; | 39 straipsnio 1 ir 2 dalys |

10 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos pirmas sakinys | 42 straipsnis |

10 straipsnio 2 dalies antros pastraipos antras sakinys | 47 straipsnis |

11 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa; | 37 straipsnis |

11 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka | 37 straipsnio a punktas |

11 straipsnio 1 dalies antra įtrauka | 37 straipsnio c punktas |

11 straipsnio 1 dalies 3 įtrauka | 37 straipsnio b punktas |

11 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos 1 sakinys | 38 straipsnio 1 punktas |

11 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antras sakinys | - |

11 straipsnio 1 dalies antros pastraipos trečias sakinys | 38 straipsnio 2 dalis |

11 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ketvirtas sakinys | 38 straipsnio 3 dalis |

11 straipsnio 2 dalis | 44 straipsnio 2 dalis |

11 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys | 42 straipsnio pirmas sakinys |

11 straipsnio 3 dalies antras sakinys | 47 straipsnis |

12 straipsnio 1 dalies a punktas | 35 straipsnio 3 dalis |

12 straipsnio 1 dalies b punktas | 35 straipsnio 1 dalis |

12 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa | 35 straipsnio 2 dalis |

12 straipsnio 2 dalis | 42 straipsnis |

12 straipsnio 3 dalis | - |

13 straipsnis | 41 straipsnis |

14 straipsnio 1 dalis | 48 straipsnio 1 dalis |

14 straipsnio 2 dalis | - |

14 straipsnio 3 dalis | - |

15 straipsnio 1 dalis | 50 straipsnis |

15 straipsnio 2 dalis | 48 straipsnis |

15 straipsnio 3 dalis | - |

16 straipsnio 1 dalis | 40 straipsnio 1 dalis |

16 straipsnio 2 dalis | 42 straipsnis |

17 straipsnio 1 dalis | - |

17 straipsnio 2 dalis | 51 straipsnio 2 dalis |

17 straipsnio 3 dalis | 51 straipsnio 2 dalis |

17 straipsnio 4 dalis | 51 straipsnio 2 dalis |

17 straipsnio 5 dalis | - |

18 straipsnio pirmas sakinys | 52 straipsnio 1 dalis |

18 straipsnio antras sakinys | 52 straipsnio paskutinis sakinys |

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA, SKIRTA PASIŪLYMAMS, KURIŲ POVEIKIS BIUDŽETUI YRA IŠIMTINAI SUSIJĘS SU ĮPLAUKOMIS

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (AVAS) taikymo.

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys):

Aplinka (biudžeto sudarymo pagal veiklos rūšis kodas 0703: Bendrijos aplinkos politikos ir teisės aktų įgyvendinimas).

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

07 01 04 01: LIFE + (Finansinė aplinkos priemonė – 2007–2013 m.) – Administracinės valdymo išlaidos

07 03 07: LIFE + (Finansinė aplinkos priemonė – 2007–2013 m.)

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

Numatoma, kad priemonė (AVAS reglamentas) įsigalios 2009 m. 2009–2013 m. veiklos išlaidos bus apmokamos iš finansinės priemonės LIFE + lėšų.

3.3. Biudžeto ypatybės

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

07010401 | NPI | NDIF[29] | NE | NE | TAIP | Nr. 2 |

070307 | NPI | Dif./ | NE | NE | TAIP | Nr. 2 |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2009-2013 |

Veiklos išlaidos[30] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | 1 230 | 1 400 | 1 700 | 1 700 | 1 700 | 7 730 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b |

Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą[31] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 1 000 |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 1 430 | 1 600 | 1 900 | 1 900 | 1 900 | 8 730 |

Mokėjimų asignavimai | b+c |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[32] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d | 0,452 | 0,838 | 0,838 | 0,838 | 0,838 | 3 804 |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | e | 0,077 | 0,131 | 0,077 | 0,379 | 0,333 | 0,997 |

IŠ VISO ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 1 959 | 2 569 | 2 815 | 3 117 | 3 071 | 13 531 |

IŠ VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Jeigu numatoma, kad pasiūlymą bendrai finansuos kelios valstybės narės arba kitos įstaigos (nurodyti kokios), toliau pateiktoje lentelėje reikėtų nurodyti tokio bendro finansavimo dalies įvertinimą (jei numatoma, kad bendrai finansuos kelios skirtingos įstaigos, galima pridėti papildomų eilučių):

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2009-2013 |

…………………… | f |

IŠ VISO ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

( Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[33] (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

( Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms.

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

Mln. eurų (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikant priemonę [n-1 metai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 5 | 10 | 10 | 10 | 10 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai.

Pagrindinis tikslas – didinti sistemos teigiamą poveikį aplinkai gerinant AVAS taikančių organizacijų aplinkosaugos veiksmingumą ir skatinant daugiau organizacijų diegti AVAS. Sistema lieka iš esmės savanoriška.

Pagrindiniai elementai

- AVAS ir toliau bus grindžiama ISO 14001 standartu „Aplinkos vadybos sistemos“ . Sistema papildyta tokiais dviem elementais:

- griežčiau reikalaujama, kad organizacijos laikytųsi visų taikomų su aplinkosauga susijusių teisinių reikalavimų

- griežčiau reikalaujama iš organizacijų teikti aplinkosaugos ataskaitas, paremtas pagrindiniais veiksmingumo rodikliais

- geriausios aplinkosaugos vadybos metodų rekomendacijos

- suvienodintos akreditavimo ir vertinimo procedūros (pagal ENTR GD akreditavimo pasiūlymą)

- išplėsta geografinė apimtis, taigi AVAS gali taikyti ir ES nepriklausančios šalys

- imtasi priemonių administracinei naštai sumažinti ir paskatoms sukurti:

- supaprastinta organizacijų grupės registravimo procedūra

- sumažintas registravimo mokestis mažosioms ir vidutinėms įmonėms

- sumažinta reguliavimo nuostatų arba jos panaikintos, kad AVAS registruotoms organizacijoms, pavyzdžiui, reikėtų ne taip dažnai atnaujinti leidimus ir t. t.

- nacionalinės valdžios institucijos įpareigojamos apsvarstyti paskatų, pavyzdžiui, mokestinių paskatų, taikymą pagal organizacijų aplinkosauginio veiksmingumo rėmimo sistemas

- supaprastintos AVAS emblemos naudojimo taisyklės

- AVAS reklamuojama per AVAS apdovanojimo ir informacijos kampanijas ES ir nacionaliniu lygmeniu

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Bendrijos mastu priėmus šią sistemą, kurią gali taikyti ir trečiųjų šalių organizacijos, bus viena akredituota aplinkosaugos vadybos ir audito sistema, kuria galės naudotis ne tik ES organizacijos, bet it trečiųjų šalių organizacijos įvairiose valstybėse narėse ir galbūt netgi trečiosiose šalyse. Taigi AVAS registracija ir AVAS emblema gali būti informacijos apie geresnį aplinkosauginį veiksmingumą visose valstybėse narėse ir už ES ribų skleidimo priemonė.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

Siekiant, kad daugiau organizacijų diegtų sistemą ir taip pagerėtų bendras ES ir ne ES organizacijų aplinkosaugos veiksmingumas, atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą, svarbu:

- organizuoti ir remti visos visuomenės, o ypač organizacijų, informavimo ir sistemos propagavimo veiklą;

- kurti veiksmingas AVAS propagavimo priemones ir (arba) jomis dalintis bei sudaryti sąlygas naudotis visoms AVAS taikančioms organizacijoms;

- organizuoti AVAS apdovanojimų teikimą;

- kurti ir teikti paskatas organizacijoms taikyti sistemą.

Siekiant konkrečių sektorių organizacijoms padėti geriau rengti aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitas, taikant valdymo pagal veiklos rūšis sistemą aktualu:

- parengti sektorių informacinius dokumentus, taip pat ir apie konkrečių sektorių geriausius aplinkosaugos metodus bei veiksmingumo rodiklius.

Siekiant suderinti akreditacijos įstaigų ir kompetentingų įstaigų veiklą, taikant valdymo pagal veiklos rūšis sistemą aktualu:

- organizuoti akreditacijos įstaigų tarpusavio vertinimą

- organizuoti kompetentingų įstaigų tarpusavio vertinimą.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

( Centralizuotas valdymas

( Ttiesioginis, vykdomas Komisijos

( Netiesioginis, deleguojama:

( vykdomosioms agentūroms

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

( nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms) ar įstaigai (-oms), teikiančiai (-čioms) viešąsias paslaugas

( Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas:

( kartu su valstybėmis narėmis

( kartu su trečiosiomis šalimis

( Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos:

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Valstybės narės teikia ataskaitas apie visus veiksmus ir visas priemones, kurių jos imasi pagal šį reglamentą.

Komisija informuoja Tarybą ir Europos Parlamentą apie priemones, kurių imtasi pagal šį reglamentą.

Stebėsena taip pat bus vykdoma reguliariai rengiant susitikimus su valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovais, akreditacijos įstaigoms atliekant tarpusavio vertinimą pagal šio reglamento 31 straipsnį ir per kompetentingų įstaigų forumo veiklą.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

Žr. poveikio vertinimą, kuris prie šio pasiūlymo pridedamas kaip Komisijos tarnybų darbo dokumentas. Visų siūlomų priemonių poveikis buvo įvertintas ekonominiu, socialiniu ir aplinkos aspektais.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Pasiūlymas yra paremtas taikant 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)[35] įgyta patirtimi ir viešųjų konsultacijų bei konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis rezultatais ir išorės ekspertų nuomonėmis. Atliekant poveikio vertinimą į šiuos vertinimus buvo atsižvelgta.

6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Reguliariai atliekama priemonių, kurioms skiriama finansinė Komisijos parama, stebėsena.

Reglamento veiksmingumą reguliariai vertins juo įsteigtas komitetas. Gali būti parengti atitinkami konkretiems sektoriams skirti rekomendaciniai ir informaciniai dokumentai ir gali būti pasiūlyti reikiami reglamento daliniai pakeitimai.

Komisijos Tarybai ir Europos Parlamentui pateikia:

101. bent kas trejus metus – ataskaitą apie įgyvendintus veiksmus ir priemones, susijusius inter alia su tokiais veiksmais:

102. informacijos teikimu,

103. siekiu gerinti valstybių narių bendradarbiavimą ir veiklos tarpusavio koordinavimą

104. AVAS propagavimu ir paskatų kūrimu

105. praėjus ne daugiau kaip penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo – ex-post vertinimą.

7. Kovos su sukčiavimu priemonės

Laikomasi visų vidinės kontrolės standartų Nr. 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 ir Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento nustatytų principų.

Komisija užtikrina, kad, įgyvendinant arba finansuojant veiksmus pagal šį reglamentą, Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus tikrinimus, išieškant netinkamai sumokėtas sumas ir, nustačius pažeidimus, skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias nuobaudas pagal Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[36] (XX 01 01) | A*/AD | 2 | 3 | 3 | 3 | 3 |

B*, C*/AST | 1 | 2 | 2 | 2 | 2 |

Darbuotojai, finansuojami[37] pagal XX 01 02 str. (AVAS – tik deleguotieji nacionaliniai ekspertai) | 2 | 5 | 5 | 5 | 5 |

Kiti darbuotojai, finansuojami[38] pagal XX 01 04/05 str. |

IŠ VISO | 5 | 10 | 10 | 10 | 10 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Bendras sistemos valdymas, sektoriams skirtų dokumentų rengimas ir peržiūra, pardavimo vadyba.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

( Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti (1 AD + 1 AST + 2 deleguotieji nacionaliniai ekspertai)

( Darbo vietų, pagal MPS (metinę politikos strategiją)/PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtų n-tiesiems metams

( Darbo vietų, kurių bus prašoma per kitą MPS/PBP procedūrą (2 AD)

( Darbo vietų, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas) (1 AST + 3 deleguotieji nacionaliniai ekspertai)

( Darbo vietų, reikalingų n-tiesiems metams, tačiau nenumatytų tų metų MPS/PBP.

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą ( XX 01 04/05 – administracinės valdymo išlaidos )

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė 07 01 04 01 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2009-2013 |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

- intra muros |

- extra muros: informacinių technologijų pagalbos tarnyba | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 1 000 |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 1 000 |

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | 0,351 | 0,585 | 0,585 | 0,585 | 0,585 |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) | 0,101 | 0,253 | 0,253 | 0,253 | 0,253 |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,452 | 0,838 | 0,838 | 0,838 | 0,838 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai |

Standartinė 1 A* /AD darbuotojo alga, kaip numatyta 8.2.1 punkte, yra 117 000 eurų per metus. |

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. |

Standartinė 1 deleguotojo nacionalinio eksperto alga, kaip numatyta 8.2.1 punkte, yra 50 580 eurų per metus. |

8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) |

2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 ir vėliau | 2009 - 2013 |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės | 0,008 | 0,008 | 0,008 | 0,010 | 0,010 | 0,044 |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | 0,015 | 0,015 | 0,015 | 0,115 | 0,015 | 0,175 |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[40] | 0,054 | 0,108 | 0,054 | 0,054 | 0,108 | 0,378 |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos | 0,200 | 0,200 | 0,400 |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) |

3 Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,077 | 0,131 | 0,077 | 0,379 | 0,333 | 0,997 |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą |

Siekiant paaiškinti reglamento tikslus ir priemones bei padėti jį įgyvendinti ir taikyti valstybėse narėse, kasmet 2009–2013 m. yra numatytos keturios komandiruotės, kurių kiekvienai reikės skirti 1000 EUR. Akreditavimo įstaigų susirinkimuose pagal šio reglamento 30 straipsnį dalyvauti kasmet 2009–2013 m. numatyta po dvi komandiruotes, kurių kiekvienai reikės skirti 1000 EUR. Kompetentingų įstaigų forumo susirinkimuose dalyvauti kasmet 2009–2013 m. numatyta po 2 komandiruotes, kurių kiekvienai reikės skirti 1000 EUR. Su reglamento persvarstymu susijusiems susitikimams su suinteresuotosiomis šalimis 2012 m. ir 2013 m. numatyta po dvi papildomas komandiruotes, kurių kiekvienai reikės skirti 1000 EUR. Kasmet 2009–2013 m. numatyta surengti po tris komandiruotes į ISO TC 207 (aplinkosaugos vadybos sistemų techninio komiteto) susirinkimus. Kiekvienai komandiruotei vidutiniškai reikės skirti 5000 EUR. 2012 m. numatyta surengti vieną konferenciją (vienos konferencijos organizavimo išlaidos – 100 000 EUR)., siekiant su suinteresuotosiomis šalimis ir kompetentingomis įstaigomis pasikonsultuoti dėl reglamento priemonių įgyvendinimo rengiantis jo persvarstymui 2014 m. Pagal reglamentą įsteigto Reguliavimo komiteto posėdžiai (vieno posėdžio organizavimo išlaidos – 27 000 EUR) bus rengiami du kartus per metus – pirmasis posėdis bus surengtas 2009 m.. Posėdžių tikslas – keistis informacija, kad būtų galima priimti tinkamas gaires ir rekomendacijas siekiant didesnio suderinimo tarp valstybių narių. 2010 m. (netrukus po reglamento įsigaliojimo) numatyta surengti du papildomus šiuo reglamentu įsteigto Reguliavimo komiteto posėdžius ir du papildomus komiteto posėdžius numatyta surengti 2013 m. rengiantis reglamento persvarstymui 2014 m. (vieno posėdžio organizavimo išlaidos – 27 000 EUR). 2012 m. ir 2013 m., rengiantis reglamento persvarstymui 2014 m., numatoma atlikti išorinius tyrimus, kurių metinės išlaidos bus 200 000 eurų. |

Išlaidos, skirtos žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams, apmokamos iš valdančiajam GD pagal metinių paskyrimų tvarką skirtų lėšų atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

[1] 1993 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1836/93 dėl pramonės įmonių savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (OL L 168, 1993 7 10, p. 1).

[2] OL L 114, 2001 4 24, p. 1.

[3] 2007 m. pabaigoje buvo 6000 AVAS registruotų vietų. Išsamesnę informaciją galima rasti dokumento COM (2008) xxx galutinis (prie šio dokumento pridedamo poveikio vertinimo) 2.1.2 ir 2.2.5 punktuose.

[4] Komiteto susirinkimai vyko 2005 m. birželio 20 d. Briuselyje, 2005 m. lapkričio 22 d. Turine, 2006 m. birželio 29–30 d. Liuksemburge, 2006 m. lapkričio 13–14 d. Atėnuose ir 2007 m. birželio 13–14 d. Varšuvoje.

[5] 2006 m. gegužės 17 d., birželio 9 d., liepos 20 d. ir liepos 27 d.

[6] 2006 m. gruodžio 11–12 d.

[7] Žr. dokumento COM (2008) xxx galutinis (prie šio dokumento pridedamo poveikio vertinimo) 1.2.1 punktą.

[8] COM (2007) 225 galutinis. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Tarpinės šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros, priimtas Komisijos 2007 m. balandžio 30 d.

[9] 2007 m. trijose valstybėse narėse, kuriose buvo daugiausia AVAS registruotų vietų milijonui gyventojų, vidutiniškai buvo 48,27 AVAS registruotų vietų milijonui gyventojų. Tai Austrija (61,85 vietų milijonui gyventojų), Danija (50,60 vietų milijonui gyventojų) ir Belgija (32,37 vietų milijonui gyventojų). Todėl, kadangi Europos Sąjungoje iš viso yra 478,5 mln. gyventojų, numatoma, kad po 5 metų nuo persvarstyto AVAS reglamento įsigaliojimo iš viso bus 23 000 AVAS registruotų vietų.

[10] 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 614/2007 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE +) (OL L 149, 2007 6 9, p. 1).

[11] Žr. COM (2008) 33.

[12] Pirmos organizacijų registracijos rinkliavos valstybėse narėse yra 0–2 234 EUR. Išsamesnę informaciją apie skirtingas registracijos rinkliavas valstybėse narėse galima rasti dokumento COM (2008) xxx galutinis (prie šio dokumento pridedamo poveikio vertinimo) 2.2.6 punkto 28 išnašoje (dar nepaskelbta).

[13] OL C ,... , p. .

[14] OL C ,... , p. .

[15] OL C ,... , p. .

[16] OL C ,... , p. .

[17] OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

[18] COM (2007) 225 galutinis.

[19] OL L 114, 2001 4 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

[20] OL L 247, 2001 9 17, p. 1.

[21] OL L 184, 2003 7 23, p. 19.

[22] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

[23] OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

[24] OL L 393, 2006 12 30, p. 1.

[25] OL L 114, 2001 4 24, p. 1.

[26] OL L 247, 2001 9 17, p. 24.

[27] OL L 70, 2006 3 9, p. 63.

[28] Šiame priede pateikiamas tekstas naudojamas Europos standartizacijos komitetui leidus. Visą tekstą galima įsigyti iš nacionalinių standartizacijos organizacijų, kurių sąrašas pateikiamas šiame priede. Ši priedą naudoti komerciniais tikslais draudžiama.

[29] Nediferencijuoti asignavimai

[30] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.

[31] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[32] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams.

[33] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[34] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių.

[35] OL L 114, 2001 4 24, p. 1.

[36] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[37] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[38] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[39] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pažymą.

[40] C10900 – Reglamento, kuriuo pramonės sektoriaus įmonėms leidžiama savanoriškai dalyvauti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (AVAS), taikymo komitetas.