9.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 257/30

—

pažymi, kad visoje Europos Sąjungoje vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka pagrindinė atsakomybė už kalbinės įvairovės išsaugojimą ir skatinimą. Regionų ir vietos valdžios institucijos turi palankiausias sąlygas plėtoti konstruktyvią partnerystę su kalbų mokymo institucijomis siekiant parengti bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo programas atsižvelgiant į konkrečius reikalavimus ir poreikius vietoje;

—

mano, kad atsižvelgiant į Europos Sąjungos kalbų įvairovės svarbą kuriant daugiakalbę visuomenę reikia siekti kuo didesnio teigiamo įvairovės poveikio ir kuo mažiau neigiamų pasekmių;

—

yra įsitikinęs, jog kiekvienas ES pilietis, išsaugodamas savo gimtąją (-ąsias) kalbą (-as) kaip savo kultūros paveldo ženklą, per savo gyvenimą turėtų išmokti aktyviai ir pasyviai vartoti antrą papildomą dažnai vartojamą kalbą ir trečią kalbą, pasirinktą remiantis kilmės šalies ar regiono kultūriniu panašumu arba socialinio ir ekonominio judumo poreikiais;

—

siekiant tikslo „gimtoji kalba plius dvi užsienio kalbos“ regionai turi atlikti pagrindinį vaidmenį, visų pirma rengiant ir įgyvendinant švietimo programas;

—

rekomenduoja visus regionus skatinti sukurti daugiakalbystei skirtą vietos forumą siekiant įvertinti visuomenines, ekonomines ir švietimo tendencijas, pasiūlyti būtinas informavimo ir piliečių motyvavimo mokytis visą gyvenimą pagal koncepciją „gimtoji kalba plius dvi užsienio kalbos“ iniciatyvas.

Pranešėjas

:

Roberto Pella (IT/ELP), Biella provincijos tarybos narys ir Valdengo mero pavaduotojas

1.

džiaugiasi, kad Europos Komisija daugiakalbystės darbotvarkei suteikė stiprų postūmį, 2007 m. sausio 1 d. sukurdama tik šiam klausimui skirtą portfelį, kurį paskyrė Komisijos nariui Leonard Orban. Atsižvelgiant į šio portfelio svarbą ir jo keliamą iššūkį, reikėtų stiprinti šią sritį, kad būtų toliau plėtojami ir sėkmingai įgyvendinami jai nustatyti tikslai;

2.

pabrėžia prioritetinę daugiakalbystės svarbą Europos politinėje darbotvarkėje. Šis prioritetas apima visas Europos visuomeninio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo sritis;

3.

palankiai vertina Komisijos nario Leonard Orban išdėstytą darbo programą ir jo nuomonę, kad daugiakalbystė prisideda prie Europos integracijos ir platesnio kultūrų dialogo;

4.

atsižvelgiant į Europos Sąjungos kalbų įvairovės svarbą kuriant daugiakalbę visuomenę reikia siekti kuo didesnio teigiamo įvairovės poveikio ir kuo mažiau neigiamų pasekmių, kad įvairovė nebūtų vien tik priemonė tikslui pasiekti;

5.

atkreipia dėmesį į 2005 m. sukurtos aukšto lygio grupės dėl daugiakalbystės atliktą studiją ir pritaria joje nurodytiems veiksmams, kurių reikėtų imtis, būtent:

6.

nurodo 2007 m. rugsėjo mėn. vykusią konsultaciją internetu, kurios metu buvo išskirti šie svarbiausi daugiakalbystės aspektai:

7.

atkreipia dėmesį į pasiūlymus, kuriuos pateikė Komisijos iniciatyva įsteigta daugiakalbystės ir kultūrų dialogo intelektualų grupė, vadovaujama Amin Maalouf, ir jiems pritaria bei visų pirma patvirtina, kad:

8.

patvirtina, kad kultūrinės ir kalbinės įvairovės skatinimas ir išsaugojimas yra vienas svarbiausių prioritetų. Europos Sąjungoje kalbinė įvairovė turėtų būti suprantama kaip šių kalbų pripažinimas ir vartojimas:

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės visose savo veiklos srityse turėtų skatinti kalbinę įvairovę;

9.

visoje Europos Sąjungoje vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka atsakomybė už kalbinės įvairovės išsaugojimą ir skatinimą. Be to, šie lygmenys atsakingi už bendrąjį lavinimą ir profesinį rengimą bei suaugusiųjų mokymą, jie yra vieni socialinių partnerių ir koordinuoja augimą ir vystymąsi regionų ir vietos lygiu;

10.

profesinio mokymo, kuriam būdingas visą gyvenimą trunkantis mokymasis, procese sąvokos „žinios“ ir „mokymasis“ tampa svarbesnės, kadangi įvairias galimybes atveriančioje profesinėje veikloje reikalingi geresni kalbos įgūdžiai;

11.

regionų ir vietos valdžios institucijos turi palankiausias sąlygas plėtoti konstruktyvią partnerystę su kalbų mokymo institucijomis siekiant parengti bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo kursus atsižvelgiant į konkrečius reikalavimus ir poreikius vietoje;

12.

todėl mano, kad regionų ir vietos valdžios institucijos gali geriausiai patenkinti įvairius kalbų mokymosi poreikius vietoje; tačiau savaime aišku, kad centrinės arba nacionalinės valdžios institucijos jiems gali suteikti bet kokio pobūdžio paramą;

13.

mano, kad Europa turi kurti ekonominę ir socialinę sanglaudą maksimaliai išnaudodama judumo, globalizacijos, Europos kultūros ir Sąjungos pilietybės suvokimo teikiamas galimybes;

14.

viena iš priemonių tai pasiekti — pašalinti kalbos barjerus, su kuriais susiduria šalys ir kai kurie piliečiai, kadangi:

15.

kalbant apie atviro koordinavimo metodo taikymą daugiakalbystės srityje, Komisija turi atkreipti dėmesį į tai, kad būtų įtraukiamas ne tik nacionalinis, bet ir vietos bei regionų administracinis lygmuo, kadangi šiems lygmenims dažnai tenka pagrindinė atsakomybė už įvairių priemonių įgyvendinimą vietos lygiu;

16.

be to, mano, kad reikia atkreipti dėmesį į būtinybę gerbti ir vertinti tautinių mažumų kalbas, kurios, nors ir nėra oficialiai pripažintos, tačiau kaip ir oficialios kalbos jos yra tam tikros teritorijos kultūros įvairovės dalis ir turi būti įtrauktos į Europos socialinės integracijos programas;

17.

mano, jog svarbu tikslą „gimtoji kalba plius dvi užsienio kalbos“ paskelbti Europos politikos tikslu daugiakalbystės srityje;

18.

yra įsitikinęs, kad kiekvienas ES pilietis, išsaugodamas gimtąją (ąsias) kalbą (as) kaip savo kultūros paveldo ženklą, per savo gyvenimą turėtų išmokti aktyviai ir pasyviai vartoti antrą papildomą dažnai vartojamą kalbą ir trečią kalbą, pasirinktą remiantis kilmės šalies ar regiono kultūriniu panašumu arba socialinio ir ekonominio judumo poreikiais;

19.

mano, kad trečioji kalba galėtų būti pasirinkta ne tik iš oficialių ES kalbų, bet ir iš Europos tautinių mažumų kalbų, ir visų pirma — iš ne europinių kalbų, kurios suteikia dideles kultūrines, ekonomines ir socialines galimybes stiprinti Europos konkurencingumą;

20.

siūlo priimti šias svarbias rekomendacijas kaip Europos daugiakalbystės politikos prioritetus, ir jas įgyvendinti kaip praktines priemones, galinčias paskatinti piliečius, saugoti įvairovę ir padėti sutelkti vietos ir regionų institucijų dėmesį į mokymosi metodų pasirinkimą;

21.

vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo svarbus ne tik todėl, kad daugeliui jų suteikti politiniai ir administraciniai įgaliojimai ugdymo ir mokymo srityje, bet ir todėl, kad jos gali geriau vykdyti visuomenės daugiakalbystės padėties ir Bendrijos direktyvų ir programų taikymo stebėseną. Būtent vietos ir regionų lygiu įvertinus įgytą kompetenciją ir įgyvendintas priemones būtų galima suteikti stiprų postūmį politinėms priemonėms Europos lygiu;

22.

siekiant tikslo „gimtoji kalba plius dvi užsienio kalbos“ regionai turi atlikti pagrindinį vaidmenį, visų pirma rengiant ir įgyvendinant švietimo programas;

23.

tos pačios šalies regionai gali turėti skirtingų istorinių, kultūrinių, socialinių ir ekonominių ypatumų;

24.

reikia skatinti teritorinę įvairovę, kitaip tariant, remiantis tyrimais ir studijomis, vietos lygiu ir regionuose atliktomis apklausomis dėl kultūrinių tradicijų, piliečių norų bei ekonominių ir socialinių regiono poreikių ir perspektyvų, regionai turi būti raginami sudaryti sąlygas mokytis kalbų;

25.

tokiu būdu būtų galima stebėti, ar esamos švietimo programos atitinka vietos ir regionų poreikius, ir, pasinaudojant vietos ir regionų valdžios institucijų lankstumu, keisti švietimo iniciatyvas, kurios nedavė lauktų rezultatų;

26.

kalba turėtų būti laisvai pasirenkama. Valstybėje narėje, kurioje yra daugiau nei viena oficiali ES kalba, vis tiek reikėtų skatinti mokytis kitą(ų) kalbą(ų);

27.

mano, kad daugiakalbystės politikoje turėtų būti numatytas ir labai svarbus išorės aspektas. Europos kalbų populiarinimas už ES ribų naudingas ir kultūriniu, ir ekonominiu požiūriu. Europos Sąjungoje taip pat turėtų būti skatinama mokytis kitų šalių kalbų, pavyzdžiui, kinų, arabų, hindi, rusų ir kt.;

28.

taigi, rekomenduoja skatinti visus regionus kurti daugiakalbystei skirtą vietos forumą siekiant įvertinti socialines, ekonomines ir švietimo tendencijas vietose, pasiūlyti būtinas informavimo ir piliečių motyvavimo mokytis visą gyvenimą pagal koncepciją „gimtoji kalba plius dvi užsienio kalbos“ iniciatyvas;

29.

be to, reikia aktyviai skatinti programas, skirtas migrantų integracijai. Būtina skatinti ir sudaryti sąlygas mokytis kalbų, reikalingų jiems ir jų vaikams, kad jie galėtų atskleisti visus savo gebėjimus Europos visuomenėje, kartu gerbiant jų teisę išsaugoti savo gimtąją kalbą. Laikantis atitinkamų konstitucinių nuostatų, migrantai turėtų mokytis ir išmokti oficialią ES valstybės narės kalbą bei srities ar regiono, kuriame jie gyvena, oficialią kalbą;

30.

trumpai tariant, nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos turi skatinti mokyklas į numatytus mokymo planus įtraukti daug kalbų. Atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir kultūrinius poreikius, švietimo sistemos turėtų apimti platų kalbų spektrą;

31.

mano, kad geri kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbus konkurencingumo veiksnys. Tyrimais įrodyta, kad dėl nepakankamų kalbinių įgūdžių Europos įmonės praranda rinkas;

32.

taigi ragina Komisiją tęsti darbą šioje srityje;

33.

reikia atsižvelgti į tai, kad „mažosios“ kalbos ir vadinamosios mažumų kalbos padeda stiprinti didžiausią Europos kultūros vertybę — įvairovę, todėl šiame procese jos ne tik, kad neturėtų likti pamirštos, bet joms turėtų būti ypač saugomos;

34.

tai, kad kalba yra mažumos kalba arba ji nėra plačiai paplitusi negali tapti jos diskriminavimo priežastimi;

35.

siūlo skatinti diskusiją siekiant surasti terminus, kurie geriau apibūdintų dabartinę situaciją;

36.

todėl svarbu tęsti procesą, kuris leistų pripažinti oficialiomis mažumų kalbas, Europoje turi labai gilias tradicijas ir kultūrą;

37.

taip būtų oficialiai pripažintos mažumų kalbos ir Europos institucijos galėtų versti ES dokumentus į daugiau nei 23 kalbas taip skatindamos tiesioginius ES institucijų ir piliečių ryšius;

38.

oficialus pripažinimas Europos lygiu ir teritorinės įvairovės skatinimas padės stiprinti socialinę integraciją;

39.

pritaria 2005 m. birželio 13 d. Europos Vadovų Tarybos išvadoms, kuriomis remiantis ES struktūrose ir institucijose leidžiama vartoti ir kitas kalbas, kurios Reglamentu 1/1958 nepripažintos oficialiomis;

40.

kalboms, kurioms nei Europos, nei vietos ar regionų lygiu nesuteiktas oficialios kalbos statusas, turi ir toliau būti laikomos programos jų tapatumui išsaugoti dalimi;

41.

be to, kyla klausimas, kaip remti visą gyvenimą trunkančio piliečių mokymosi procesą;

42.

nesunku sutelkti pastangas į kalbų mokymąsi mokykloje ir padėti dabartiniam jaunimui ateityje neprarasti mokykloje įgytų kultūrinių ir kalbinių žinių, tačiau problema kur kas sudėtingesnė jau seniai mokyklas palikusių ir niekada daugiakalbiame mokymo procese nedalyvavusių kartų atveju. Labai svarbu užtikrinti galimybę mokytis kalbų vyresniosios kartos žmonėms, iš kurių daugelis niekada nesusidūrė su svetima kalba nei kasdieniame gyvenime, nei dėl profesinių aplinkybių. Taip vyresnio amžiaus žmonėms būtų atvertos platesnės raiškos galimybės ir jie galėtų tapti aktyvesniais Europos piliečiais;

43.

todėl reikia skatinti ne tik finansiniu požiūriu prieinamus mokymosi būdus (dažnai dėl didelių kalbų kursų kainų vyresnio amžiaus žmonės negali juose dalyvauti), bet ir mokymosi būdus, kurie tiktų žmonėms su judėjimo negalia, ar tam stokojančius laiko;

44.

taip pat pabrėžia, jog svarbu dėti pastangas siekiant, kad būtų kuo teisingiau išmokstama užsienio kalbos. Tai tampa ypač svarbu atsižvelgiant į nuolat didėjantį migrantų skaičių;

45.

būtina pabrėžti, kad esama ir lengvesnių mokymosi metodų, kurie padeda piliečiams įgyti elementarių kalbos žinių, leidžiančių jiems reikšti savo mintis ir suprasti kitus. Nacionalinės, regionų ir vietos švietimo įstaigos turėtų skatinti, o ES finansuoti tokius mokymosi metodus siekiant atverti platesnes mokymosi galimybes ir įveikti tarp kartų esantį kalbų mokymosi atotrūkį;

46.

reikėtų skatinti alternatyvius mokymosi būdus pasitelkiant daugialypės terpės mokymo programas bei televizijos laidas originalo kalba su subtitrais (TV programos, filmai, žinios). Kalbų mokymuisi taip pat reikėtų skatinti plačiau naudotis kalbos kursų internetu ir elektroninio ryšio vertimo paslaugomis, kurie yra savarankiško visą gyvenimą trunkančio mokymosi priemonės;

47.

kita vertus, kalbant apie vaikus ir jaunimą, būtina anksti sužadinti jų domėjimąsi kalbomis. Reikėtų kuo anksčiau pradėti mokyti antros kalbos, kad vaikas susipažintų su užsienio kalbos skambesiu, kadangi taip sukuriamos palankesnės sąlygos greičiau ir įvairiapusiškai išmokti kalbą;

48.

reikėtų siekti didesnės pažangos mokantis kalbų pradinėje mokykloje ir vidurinėse mokyklose. Pradinėje mokykloje turėtų būti sudaryta daugiau galimybių kalbėti užsienio kalba, o vidurinėje mokykloje mokytis trečios užsienio kalbos;

49.

universitetai turėtų sudaryti galimybes tobulinti kalbos įgūdžius, o tai taip pat reiškia plėtoti Erasmus ir Socrates programas;

50.

tračiau universitetai turėtų atverti duris ne tik „vyresniems“ studentams, kurie nori atnaujinti savo užsienio kalbos žinias, bet ir verslo įmonėms, kurioms būtina padėti ir skatinti jas sudaryti sąlygas savo darbuotojams ir vadovaujančiam personalui išmokti naujų „komercinių“ kalbų, skatinant verslo įmonių ir universitetų partnerystes;

51.

be to, reikėtų plėtoti vertimo raštu ir žodžiu kursus, kuriuos rengiant dalyvautų ne tik institucijos (pradedant savivaldybėmis, regionais ir baigiant Europos Parlamentu: gera daugiakalbystės institucijose paskata vietos lygiu būtų miestų, kurie turi savo interneto tinklavietę ir informacines brošiūras keliomis kalbomis, skatinimas ir apdovanojimas), bet ir subjektai, turintys ryšių su plačiąja visuomene;

52.

daugiakalbystę galima skatinti ne tik pasitelkus švietimą ir mokymą, bet taip pat ir per laisvalaikio veiklą;

53.

pavyzdžiui, skatinti mokytis kelių kalbų pasitelkiant kultūrą arba sportą yra geras būdas įtraukti plačius gyventojų sluoksnius, nuo vaikų iki suaugusiųjų;

54.

be to, dainos jau pačios savaime yra globali ir daugiakalbė terpė, todėl būtų naudinga skatinti tokius renginius kaip, pavyzdžiui, EuroMusic Open Day, skirtos dainų tekstams;

55.

reikėtų skatinti literatūros kūrinių dvikalbius leidimus (originalo kalba ir vertimas), kad tai nebūtų daroma vien tik atskirų leidyklų iniciatyva, bet ir kuriant viešąsias partnerystes, skirtas skatinti vietos ir regionų administracijas remti privačias daugiakalbystės iniciatyvas;

56.

neabejoja, kad „institucinė“ daugiakalbystė ES yra būtina. Todėl reikia ES institucijose neatidėliojant užtikrinti bent pasyvų vertimą iš oficialių Europos Sąjungos kalbų, kad diskusijoje dalyvaujantys asmenys galėtų reikšti mintis gimtąja kalba;

57.

įsitikinęs, kad siekiant išsaugoti kultūrų įvairovę, būtina užtikrinti oficialų ir neoficialų vertimą į visas oficialias Europos kalbas. Skatinant daugiakalbystę, būtina, kad dvišalė komunikacija vyktų abiejų partnerių kalbomis taip pat ir neoficialių susitikimų metu;

58.

oficialių susitikimų darbo ir oficialūs dokumentai turi būti verčiami į visas valstybių narių oficialias kalbas. Kadangi pagarba kiekvienai valstybei narei yra vienas pagrindinių ES principų, ši savo ruožtu turi sudaryti sąlygas visų jų dalyvavimui ir visoms valstybėms narėms, laikantis jų konstitucinių nuostatų, pateikti dokumentus, leidžiančius pasinaudoti aktyvaus Europos pilietiškumo teisėmis;

59.

daugiakalbystė turėtų būti siejama ne tik su visuomeninio ir ekonominio judumo skatinimu ES, bet ir turi padėti Europos visuomenei atsiverti rinkoms ir kultūroms už ES ribų;

60.

taip pat mano, kad tai yra svarbu atsižvelgiant į tendencijas, kurios verčia ES užmegzti vis glaudesnius ekonominius ir kultūrinius ryšius su Kinija, Rusija ir Japonija;

61.

taigi, didesnis ES konkurencingumas išorėje taip pat priklauso nuo geresnio ne ES kalbų mokymo;

62.

trečiąją kalbą būtų galima pasirinkti iš kalbų, kurias Europos šalys vartoja palaikydamos ryšius, ypač atsižvelgiant į sparčiai besivystančių ne ES šalių kalbas ir šalių, su kuriomis ES plėtoja prekybos ryšius, kultūrinius ypatumus.