4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/35


2008 m. rugsėjo 3 d., trečiadienis
Moterų ir vyrų lygybė (2008 m.)

P6_TA(2008)0399

2008 m. rugsėjo 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų ir vyrų lygybės (2008 m.) (2008/2047(INI))

2009/C 295 E/11

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į EB sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį ir 141 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisų chartijos 23 straipsnį,

atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 23 d. Komisijos ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės – 2008 m. (Komisijos ataskaita apie lygybę) (COM(2008)0010) ir į metines ankstesnių metų ataskaitas (COM(2001)0179, COM(2002)0258, COM(2003)0098, COM(2004)0115, COM(2005)0044, COM(2006)0071 ir COM(2007)0049),

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 1 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „Moterų ir vyrų lygių galimybių gairės 2006–2010 m.“ (COM(2006)0092),

atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimą 2001/51/EB, kuriuo patvirtinama programa, susijusi su Bendrijos pagrindų strategija dėl lyčių lygybės (2001 – 2005 m.) (1),

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (2), ir ypač į 16 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23–24 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu priimtą Europos lyčių lygybės paktą,

atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 4 d. už lyčių lygybės politiką atsakingų valstybių narių ministrų priimtą bendrą deklaraciją,

atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo suderinimo (3),

atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl moterų imigracijos: moterų imigrančių vaidmuo ir padėtis Europos Sąjungoje (4),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją dėl neįgalių moterų padėties Europos Sąjungoje (5),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės gairių (2006–2010 m.) (6),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl šeimos gyvenimo ir studijų laikotarpio derinimo priemonių, skirtų jaunoms moterims, gyvenančioms Europos Sąjungoje, reglamentavimo sistemos (7),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2007 m.) (8),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens pramonėje (9),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl moterų padėties ES kaimo vietovėse (10),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl ypatingos kalinamų moterų padėties ir tėvų kalinimo poveikio socialiniam ir šeiminiam gyvenimui (11),

atsižvelgdamas į Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto 2007 m. kovo 22 d. nuomonę dėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo,

atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22 d. Europos socialinių partnerių priimtą veiksmų planą lyčių lygybės srityje,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ataskaitą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A6-0325/2008),

A.

kadangi moterų ir vyrų lygybė yra esminis Europos Sąjungos principas, įtvirtintas Europos bendrijos steigimo sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir kadangi, nepaisant pastebimos pažangos šioje srityje, tebėra daug moterų ir vyrų nelygybės,

B.

kadangi smurtas prieš moteris yra viena iš pagrindinių moterų ir vyrų lygybės kliūčių ir vienas iš dažniausiai pasitaikančių žmogaus teisių pažeidimų, kuriam nėra geografinių, ekonominių ar socialinių ribų; ir kadangi nuo smurto nukentėjusių moterų skaičius kelia nerimą,

C.

kadangi sąvoka „smurtas prieš moteris“ turėtų būti suprantama kaip bet koks su lytimi susijęs smurtas, sukeliantis ar galintis sukelti moterims fizinę, lytinę ar psichologinę žalą ar kančių, įskaitant tokio smurto grėsmę, prievartą ir savavališką laisvės suvaržymą viešame ar privačiame gyvenime,

D.

kadangi prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais yra ne tik nepriimtinas žmogaus teisių pažeidimas, bet ir šiuolaikinė vergovės forma, glaudžiai susijusi su kitais nusikaltimais, dėl kurios labai menksta pastangos užtikrinti moterų ir vyrų lygybę,

E.

kadangi remiant įmonės lankstumo darbo rinkoje strategiją pagrindinis dėmesys visų pirma turėtų būti skiriamas ne įmonių ar viešojo valdymo institucijų poreikiams, bet lankstumo strategija pirmiausia turėtų būti grindžiama laiku, kurio moterims ir vyrams reikia, kad galėtų atsakingai prisiimti atitinkamus šeimos įsipareigojimus,

F.

kadangi Europos užimtumo strategijoje nebėra nei konkrečių gairių lyčių klausimu, nei lygių galimybių politikos ramsčių,

G.

kadangi lyčių užimtumo skirtumai rodo nuolatinę kiekybinę ir kokybinę vyrų ir moterų nelygybę,

H.

kadangi darbo užmokesčio skirtumas nuo 2003 m. išlieka toks pat ir yra 15 %, o nuo 2000 m. jis sumažėjo tik vienu procentiniu punktu,

I.

kadangi moterų ir vyrų sektorinė ir profesinė segregacija nemažėja, o tam tikrose šalyse netgi didėja,

J.

kadangi moterų dalyvavimas priimant sprendimus yra lemiamas vyrų ir moterų lygybės rodiklis; kadangi moterų vadovių skaičius įmonėse ir universitetuose išlieka nedidelis, o politikos ar mokslinių tyrimų srityje dirbančių moterų skaičius didėja labai lėtai,

K.

kadangi dėl vis dar gyvuojančių stereotipų, susijusių su moterų išsilavinimo ir profesinėmis galimybėmis, išlieka nelygybė,

L.

kadangi Lisabonos tikslus, susijusius su ekonomikos augimu ir socialinės rinkos ekonomikos kūrimu, bus galima pasiekti tik visapusiškai išnaudojant didelį moterų potencialą darbo rinkoje,

M.

kadangi yra „priverstinio“ darbo ne visą darbo dieną rizika, visų pirma moterų atžvilgiu, nes moterys dažnai priverstos jį rinktis nesant prieinamų vaiko priežiūros paslaugų,

N.

kadangi moterys patiria daugiau išbandymų ir sunkumų nei vyrai, ypač susijusių su užimtumo kokybe, „padedančio“ sutuoktinio padėtimi žemės ūkio ir žvejybos sektoriuose bei mažose šeimos įmonėse, sveikata ir darbo sauga bei motinystės apsauga, taip pat su didesne skurdo rizika,

O.

kadangi kaimo vietovėse gyvenančių vyrų ir moterų užimtumo lygis žemesnis; kadangi, be to, didelė moterų dalis niekada aktyviai nedalyvavo oficialioje darbo rinkoje, taigi jos nėra nei registruotos kaip ieškančios darbo, nei įtraukos į bedarbių statistiką, todėl šios moterys susiduria su tam tikromis finansinėmis ir teisinėmis problemomis, kurios susijusios su galimybe pasinaudoti teise į motinystės atostogas ir nedarbingumą dėl ligos, kaupti pensijos įmokas, galimybe pasinaudoti teise į socialinę apsaugą, taip pat susijusios su problemomis, atsiradusiomis nutraukus santuoką; kadangi kaimo vietovėse labai trūksta aukštos kvalifikacijos darbo vietų,

P.

kadangi tam tikros moterų grupės, ypač neįgalios moterys, moterys, turinčios išlaikytinių, pagyvenusios moterys, tautinėms mažumoms priklausančios moterys, imigrantės ir kalinės dažnai susiduria su keliomis problemomis iš karto arba joms kyla keleriopa rizika (taigi, taip pat susiduria su dviguba diskriminacija), ir jų sąlygos toliau blogėja,

Q.

kadangi išlieka skirtumų tarp moterų ir vyrų visuose kituose darbo kokybės aspektuose, pavyzdžiui, profesinio ir asmeninio gyvenimo derinime, darbo modeliuose, kuriuos taikant ne visai išnaudojami darbo įgūdžiai ir sveikatos bei saugaus darbo sąlygų užtikrinime; kadangi išlaikomų vaikų turinčių moterų užimtumo rodiklis siekia tik 62,4 %, o vyrų – 91,4 %; kadangi darbo rinkoje dalyvaujančių moterų, kurios dirba ne visą darbo dieną, dalis didelė ir ji vis didėja: 27 ES valstybėse narėse 2007 m. ne visą darbo dieną dirbo 31,4 % moterų ir tik 7,8 % vyrų, t. y. 76,5 % visų asmenų, dirbančių ne visą darbo dieną, sudarė moterys; kadangi terminuotos darbo sutartys taip pat dažniau sudaromos su moterimis (su 15,1 % moterų, arba vienu procentiniu punktu daugiau negu su vyrais); kadangi moterys (4,5 %), o ne vyrai (3,5 %) dažniau susiduria su ilgalaikiu nedarbu,

R.

kadangi moterims kyla didesnis skurdo pavojus nei vyrams, ypač vyresnėms nei 65 metų moterims (21 % moterų, 5 procentiniais punktais daugiau nei vyrams),

S.

kadangi profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo derinimas yra neišspręsta tiek moterų, tiek vyrų problema,

T.

kadangi socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį siekiant nustatyti ir veiksmingai imtis veiksmų, skirtų moterų ir vyrų lygybei skatinti Europos, nacionaliniu, regionų, sektorių ir įmonių lygmenimis,

U.

kadangi siekiant skatinti vyrų ir moterų lygybę ir siekiant įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius tikslus būtina užtikrinti, kad vyrai ir moterys dalytųsi šeimos ir namų ruošos įsipareigojimus, visų pirma naudotųsi vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis; ir kadangi tai, jog motinystės ir vaiko priežiūros atostogos neįskaičiuojamos į bendrą darbo stažą, yra diskriminacinio pobūdžio reiškinys, dėl kurio moterų padėtis darbo rinkoje yra mažiau palanki,

V.

kadangi siekiant, kad moterys ir vyrai lygiomis teisėmis dalyvautų darbo rinkoje, švietime ir mokyme, svarbiausia sudaryti sąlygas naudotis vaikų, pagyvenusių žmonių ir kitų išlaikytinių priežiūros paslaugomis,

W.

kadangi struktūrinių fondų taisyklėse teigiama, jog valstybės narės ir Komisija turi užtikrinti, kad moterų ir vyrų lygybė ir lyčių integracijos aspektai būtų skatinami įvairiais fondų paramos įgyvendinimo etapais,

1.

palankiai vertina pirmiau minėtą Komisijos ataskaitą moterų ir vyrų lygybės klausimais ir dar kartą pabrėžia dvilypį ES lygmeniu vykdomos moterų ir vyrų lygių galimybių politikos pobūdį: viena vertus, ja siekiama užtikrinti moterų ir vyrų lygybę visose politikos srityse (lyčių aspekto integravimas), kita vertus, ja siekiama imtis tikslinių priemonių kovoti su moterų diskriminacija, įskaitant sąmoningumo ugdymo kampanijas, keitimąsi pažangiąja patirtimi, dialogus su visuomene ir viešojo bei privataus sektorių partnerystės iniciatyvas;

2.

pabrėžia, kad siekiant moterų ir vyrų lygybės svarbu kovoti su prievarta prieš moteris; tad ragina valstybes nares ir Komisiją imtis bendrų veiksmų šiuo klausimu; ragina Komisiją svarstyti galimybę ieškoti naujų kovos su prievarta prieš moteris priemonių;

3.

ragina Komisiją ir valstybes nares derinti savo veiksmus, kuriais siekiama kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir prekybos žmonėmis tinklais, taip pat ragina patvirtinti naujų teisėkūros, administracinių, švietimo, socialinių ir kultūros priemonių prostitucijos paklausai mažinti ir dėti daugiau pastangų jas įgyvendinant;

4.

ragina valstybes nares nedelsiant ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis;

5.

mano, kad apskritai nepakankamai moterų dalyvauja priimant sprendimus vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis; taigi ragina Komisiją, valstybes nares ir politines partijas svarstyti, kokių veiksmų būtų galima imtis siekiant gerinti esamą padėtį; šiuo požiūriu pabrėžia, kad nustatant vietų, į kurias renkami atstovai, kvotas daromas teigiamas poveikis moterų galimybėms atstovauti;

6.

pabrėžia, kad moterų dalyvavimas politikoje ir sprendimų priėmimo procese bei jų įsitraukimas į nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės veiklą yra susiję; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares remti veiksmus, kuriais moterys skatinamos dalyvauti šioje veikloje;

7.

pabrėžia, kad svarbu, jog moterys aktyviai dalyvautų profesinių sąjungų, kurios siekia ginti moterų interesus darbo vietose ir užtikrinti, jog moterims būtų suteikiamos joms priklausančios teisės, veikloje;

8.

pabrėžia, kad svarbu, jog moterims būtų sudarytos sąlygos pačioms apsispręsti, kaip naudotis joms suteiktomis seksualinėmis ir reprodukcijos teisėmis; taigi pritaria priemonėms ir veiksmams, kuriais siekiama gerinti moterų galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis, ugdyti moterų sąmoningumą jų teisių klausimais ir geriau informuoti moteris apie teikiamas paslaugas;

9.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant aktyviau integruoti lyčių aspektą į visas socialinės, užimtumo ir socialinės apsaugos politikos sritis, ypač į lankstumo ir užimtumo garantijų strategiją, ir kovoti su visų formų diskriminacija;

10.

remia Europos socialinio fondo ir 2007–2013 m. laikotarpio programos PROGRESS priemones, kuriomis siekiama gerinti moterų padėtį darbo rinkoje ir toliau kovoti su diskriminacija;

11.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad per keletą pastarųjų metų nepasiekta pakankamos pažangos mažinant moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant pagerinti dabartinę padėtį, įvertinti šios srities strategijas ir veiksmus bei, prireikus, kartu su socialiniais partneriais imtis naujų priemonių arba taikyti naujus metodus įgyvendinant esamas priemones; šiuo požiūriu pritaria Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto pasiūlymui griežtinti šios srities Europos Sąjungos teisės aktus ir įpareigoti darbdavius atlikti darbo užmokesčio auditą bei rengti veiksmų planus, kad mažėtų darbo užmokesčio skirtumai; pabrėžia, kad reikia imtis suderintų veiksmų, ypač atsižvelgiant į naująjį Europos ekonomikos ir darbo vietų kūrimo strategijos ciklą, ir laikytis bendrų lankstumo ir užimtumo garantijų principų;

12.

išreiškia susirūpinimą dėl nepalankios moterų padėties darbo rinkoje, nes jos sukaupia mažiau įmokų, pagal kurias skaičiuojamos pensijos ir kitos socialinės išmokos, ypač tais atvejais, kai didžiausia išmokamos pensijos dalis apskaičiuojama pagal asmeninių įmokų sumą arba pagal pajamų dydžiu pagrįstą sistemą; taigi, ragina valstybes nares imtis veiksmingų priemonių, skirtų pagerinti gerovės ir užimtumo taisykles ir įvairiuose veiklos sektoriuose užtikrinti darbo vietas, kuriose būtų gerbiamos darbuotojų teisės, tuo pat metu užtikrinant, kad darbuotojai (ypač moterys) gautų tinkamą darbo užmokestį bei turėtų teisę į sveikatos apsaugą ir saugą darbe ir laisvę jungtis į profesines sąjungas bei kurios padėtų pašalinti vyrų ir moterų diskriminavimą darbo vietoje;

13.

ragina valstybes nares remti Komisijos vykdomą nacionalinių priemonių, kuriomis siekiama įvertinti, ar laikomasi lygybės principo, ypač srityse, susijusiose su teise gauti teisės aktuose numatytas išmokas, pensijų ir socialinės apsaugos sistemomis, įgyvendinimo kontrolę;

14.

ragina Bendrijos institucijas ir valstybes nares paskelbti vasario 22 dieną Tarptautine vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą diena;

15.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad vis dar esama moterų ir vyrų išsilavinimo lygio ir jų padėties darbo rinkoje neatitikimų, nes moterys uždirba mažiau už vyrus, dažniau dirba pagal negarantuoto darbo sutartis ir lėčiau kyla karjeros laiptais, nors besimokydamos jos pasiekė geresnių rezultatų nei vyrai; ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti šios problemos priežastis ir ieškoti jos sprendimo būdų;

16.

rekomenduoja valstybėms narėms aktyviai skatinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio į mokyklinio amžiaus berniukus ir mergaites, ir imtis priemonių siekiant įveikti išlikusią švietimo sektoriaus profesinę segregaciją, nes procentinė ikimokyklinio ir pradinio lavinimo sektoriaus moterų mokytojų dalis daug didesnė nei vidurinio lavinimo sektoriaus, kurio didžiąją dalį didesnio pripažinimo sulaukiančių, geresnį darbo užmokestį gaunančių ir aukštesnį socialinį statusą turinčių mokytojų sudaro vyrai;

17.

siūlo Komisijai svarstyti galimybę imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti moteris ir vyrus studijuoti su tiksliaisiais mokslais ir technologijomis susijusias disciplinas, kad padidėtų šių sektorių specialistų pasiūla ir būtų patenkinta akivaizdi paklausa;

18.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų, kuriais būtų siekiama palengvinti moterų prieigą prie darbo rinkos ir skatinti jas dalyvauti tuose darbo rinkos sektoriuose, pvz., aukštųjų technologijų, mokslinių tyrimų, tiksliųjų mokslų ir inžinerijos, kuriuose dirba nedaug moterų, ir kuriais būtų siekiama gerinti moterų užimtumo kokybę, ypatingą dėmesį skiriant visų lygių mokymosi visą gyvenimą ir švietimo programoms; ragina Komisiją ir valstybes nares siekiant šio tikslo naudoti Europos struktūrinių fondų lėšas;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į amatų, prekybos, žemės ūkio ir žvejybos sektoriuose padedančių ar mažose šeimos įmonėse dirbančių sutuoktinių padėtį, atsižvelgiant ir į lyčių lygybės principą, ir į tai, kad moterų padėtis yra labiau pažeidžiama nei vyrų; ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl Direktyvos 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu (12), persvarstymo siekiant panaikinti netiesioginę diskriminaciją, įpareigoti laikytis vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo ir gerinti padedančių sutuoktinių teisinę padėtį;

20.

ragina valstybes nares tobulinti bendros nuosavybės teisinę bazę, kuria remiantis būtų visiškai pripažįstamos moterų teisės žemės ūkio sektoriuje, užtikrinama tinkama socialinė apsauga ir jų darbas sulauktų pripažinimo;

21.

ragina valstybes nares skatinti diegti moterų verslumo pramonėje rėmimo programas, teikti finansinę paramą savo įmones steigiančioms moterims ir kurti šių moterų konsultavimo profesiniais klausimais sistemą, taip pat organizuoti joms skirtus mokymus;

22.

ragina valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į savarankiškai dirbančių moterų galimybes išeiti motinystės atostogų;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į oficialiai savarankiškai dirbančių darbuotojų (bet faktiškai turinčių būti priskirtų „ekonomiškai priklausomų darbuotojų“ kategorijai), kurių vis daugėja, padėtį;

24.

ragina valstybes nares pripažinti įmonių, kurios imasi priemonių moterų ir vyrų lygybei skatinti ir sudaryti sąlygas profesiniam ir privačiam gyvenimui derinti, nuopelnus, kad būtų sudarytos palankios sąlygos pažangiosios patirties šioje srityje sklaidai;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę ir atkreipti ypatingą dėmesį į labiau pažeidžiamų moterų grupių, ypač neįgalių moterų, išlaikytinių turinčių moterų, pagyvenusių moterų, tautinėms mažumoms priklausančių moterų ir imigrančių bei kalinčių moterų, poreikius, ir plėtoti tikslines priemones jų poreikiams patenkinti;

26.

ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti ir įgyvendinti reikiamas priemones, kuriomis neįgalioms moterims būtų padedama tobulėti socialinio, profesinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo srityse, kuriose jų vis dar dalyvauja nepakankamai;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti imigrančių galimybes mokytis, susirasti darbą ir imtis priemonių, skirtų kovai su dviguba diskriminacija, su kuria šios moterys susiduria darbo rinkoje, sudaryti palankias prieigos prie darbo rinkos sąlygas, derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą ir užtikrinti tinkamą profesinį mokymą;

28.

palankiai vertina Komisijos ir socialinių partnerių konsultacijas, kuriomis siekiama tobulinti teisės aktus ir įstatymo galios neturinčius teisės aktus, padėsiančius derinti profesinį, šeimos ir asmeninį gyvenimą; tikisi, kad bus atlikta šių konsultacijų analizė ir pateikta šios analizės rezultatais pagrįstų pasiūlymų, ypač pasiūlymų dėl motinystės atostogų ir galimybės įtraukti jas į bendrą darbo stažą, vaiko priežiūros, tėvystės, įvaikinimo atostogų ir atostogų išlaikomiems šeimos nariams prižiūrėti; be to, mano, kad pamatinis susitarimas dėl vaiko priežiūros atostogų galėtų būti patobulintas įtraukiant šias nuostatas, pagal kurias nustatomos priemonės, kuriomis siekiama skatinti tėvus išeiti vaiko priežiūros atostogų, ginamos vaiko priežiūros atostogų išeinančių darbuotojų teisės, nustatoma lankstesnė atostogų suteikimo tvarka, numatomos ilgesnės vaiko priežiūros atostogos ir didinama jų metu gaunama išmoka;

29.

primena, kad profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo srities politika turi būti grindžiama asmens pasirinkimo laisvės principu ir pritaikyta įvairiems gyvenimo laikotarpiams;

30.

ragina valstybes nares siūlyti specialias priemones, kuriomis būtų siekiama kovoti su moterų ir vyrų nelygybe, atsirandančia dėl to, kad einant motinystės ar išlaikomų šeimos narių priežiūros atostogų laikinai nutraukiama darbinė veikla, ir sumažinti šių darbinės veiklos pertraukų neigiamą poveikį karjerai, darbo užmokesčiui ir pensijoms;

31.

pabrėžia, kad profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių didėja užimtumas, ir ragina Komisiją kaupti pažangiąją patirtį šioje srityje, ypač susijusią su veiksminga profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir aktyvesniu vyrų dalyvavimu šeimos gyvenime, taip pat remti jos sklaidą;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vyrus dalyvauti įgyvendinant lyčių lygybės politiką, visų pirma tokią, kuria siekiama suderinti profesinį, šeiminį ir asmeninį gyvenimą;

33.

ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas atsižvelgti į Barselonos tikslus ir gerinti vaikų ir išlaikomų asmenų priežiūros įstaigų paslaugų prieinamumą, kokybę ir galimybes jomis naudotis, taip pat užtikrinti, kad šių įstaigų darbo laikas būtų suderintas su moterų ir vyrų, kurie dirba visą darbo dieną ir rūpinasi vaikais ar išlaikomais asmenimis, darbo laiku;

34.

ragina atsakingus įmonių atstovus į personalo valdymo planus įtraukti lanksčias šeimos politikos priemones, kuriomis būtų padedama darbuotojams po pertraukos sugrįžti į darbą;

35.

atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į skurdo feminizavimą, būtent tada, kai moterims, ypač pagyvenusioms moterims ir vienišoms mamoms, kyla pavojus patirti socialinę atskirtį ir skurdą, ir ragina Komisiją bei valstybes nares imtis priemonių šiai tendencijai sustabdyti;

36.

ragina Komisiją ir valstybes nares tobulinti mokymo ir įgyvendinimo priemones, kuriomis pasinaudojusios visos suinteresuotosios šalys galėtų integruoti moterų ir vyrų lygių galimybių aspektą į atitinkamas savo kompetencijos sritis, įskaitant įvairių politikos sričių specialaus poveikio moterims ir vyrams vertinimą;

37.

ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų veiksmingai naudojamasi turimomis priemonėmis, pavyzdžiui, Komisijos parengtais moterų ir vyrų lygių galimybių aspekto integravimo į užimtumo politiką vadovais;

38.

ragina valstybes nares rengti tinkamus mokymus lyčių aspekto integravimo klausimais tarnautojams, kurie nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis įgyvendina Bendrijos programas;

39.

ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti kiekybinių ir kokybinių rodiklių, taip pat kaupti su lytimi susijusius patikimus ir palyginamus statistinius duomenis, kurie prireikus būtų lengvai prieinami ir kuriais būtų galima naudotis imantis tolesnių Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimo veiksmų, siekiant atsižvelgti į lyčių aspektą ir užtikrinti tinkamą politikos įgyvendinimą ir tęstinumą;

40.

palankiai vertina tai, kad įkurtas Europos lyčių lygybės institutas ir paskirti administracinės tarybos nariai, nes dabar šis institutas turi sprendimų priėmimo instituciją; tačiau išreikia susirūpinimą dėl to, kad vilkinamas instituto direktoriaus skyrimas, ir ragina Komisiją keisti susidariusią padėtį;

41.

ragina Komisiją ir Europos lyčių lygybės institutą bendradarbiauti ir įtraukti iš šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių gaunamą informaciją bei statistinius duomenis į būsimas metines ataskaitas vyrų ir moterų lygybės klausimais;

42.

ragina valstybes nares skatinti visus gyventojus sportuoti ir sveikai gyventi, taip pat atsižvelgti į tai, kad moterys sportuoja mažiau;

43.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  OL L 17, 2001 1 19, p. 22.

(2)  OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

(3)  OL C 102 E 2004 4 28, p. 492.

(4)  OL C 313 E, 2006 12 20, p. 118.

(5)  OL C 74 E, 2008 3 20, p. 742.

(6)  OL C 301 E, 2007 12 13, p. 56.

(7)  OL C 146 E, 2008 6 12, p. 112.

(8)  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0423.

(9)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0019.

(10)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0094.

(11)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0102.

(12)  OL L 359, 1986 12 19, p. 56.