Nuomonė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto dėl Europos buitinių prietaisų pramonės restruktūrizavimo ir raidos ir šios pramonės poveikio užimtumui, klimato kaitai ir vartotojams

2009/C 100/12

2008 m. sausio 17 d. Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Europos buitinių prietaisų pramonės restruktūrizavimo ir raidos ir šios pramonės poveikio užimtumui, klimato kaitai ir vartotojams.

Pramonės permainų konsultacinė komisija, kuri buvo atsakinga už komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. rugsėjo 10 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Anna Maria DARMANIN, bendrapranešėjis Enrico GIBELLIERI.

448-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. spalio 22–23 (spalio 22 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 86 nariams balsavus už ir 2 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.   Europos socialinių reikalų ir ekonomikos komitetas (EESRK) mano, kad Europos buitinių prietaisų (1) pramonės stiprioji pusė yra jos gebėjimas gaminti aukštos kokybės ir tvarią produkciją. Šį pranašumą reikia stiprinti ir didinti pasitelkiant tinkamą Europos politiką, kuri remtųsi nuolatine technologijų inovacijų paieška, technologijų tobulinimu ir nuolatiniu darbuotojų kvalifikacijos kėlimu. Šia politika reikėtų siekti, kad būtų kuriami ir gaminami efektyviai energiją naudojantys ir lengviau perdirbami buitiniai prietaisai. Reikėtų stengtis kiek įmanoma labiau sumažinti bendrą poveikį aplinkai, kuris įvertinamas atliekant gaminių gyvavimo ciklo analizę.

1.2.   EESRK yra įsitikinęs, kad Europos Sąjungos (ES) teisės aktai, pirmiausia, pasiūlymas plėsti ekologinio projektavimo reikalavimų direktyvą ir pasiūlymas persvarstyti ekologinio ženklo reglamentą, gali turėti tiesioginės įtakos sektoriaus konkurencingumui, nes didėtų energijos vartojimo efektyvumas ir mažėtų išskiriamo CO2 kiekis. Taip pat reikia mažinti pramonės perkėlimo už Europos ribų pavojų ir tendenciją, prarandamų darbo vietų skaičių ir riziką, jog nukentės vartotojų interesai.

1.3.   Rinkos priežiūra yra nepaprastai svarbi siekiant apsaugoti Europos pramonę, šios pramonės šakos darbuotojus, vartotojų interesus ir aplinką. Rinkos priežiūra turėtų būti įgyvendinama šiomis priemonėmis:

1.4.   EESRK mano, kad nepaprastai svarbu tinkamai pakeisti ženklinimo sistemą. Etiketė turėtų būti visada atnaujinama, kai atsiradus technologiškai veiksmingesnių prietaisų kyla standartai. Sistema turėtų būti dinamiška, kad rinkoje atsiradę nauji, geresnėmis techninėmis savybėmis pasižymintys gaminiai būtų ženklinami nauja etikete nemažinant anksčiau paženklintų prietaisų kategorijos. Tokia sistemos peržiūra turėtų būti siejama su technologijų naujovėmis, tačiau turėtų būti atliekama ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, kaip nustatyta Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plane. Būtina, kad šiame peržiūros procese dalyvautų visi suinteresuoti subjektai. Be to, Komisija turėtų užtikrinti tokį teisės aktų įgyvendinimą, kad šis ženklinamas taptų labiau gamintojus, importuotojus ir mažmenininkus įpareigojančia priemone.

1.4.1.   Tvarumo požiūriu ES taip pat būtų naudinga daryti įtaką kitoms šalims, kad jos perimtų aukštus standartus, kuriuos ES įsipareigoja taikyti savo vidaus rinkoje: taip būtų galima sutaupyti energijos pasauliniu mastu.

1.5.   Europos buitinių prietaisų pramonei didelės įtakos galėtų turėti lengvatų sistemos valstybėse narėse, skatinančios keisti prietaisus į modernesnius ir taupiai naudojančius energiją gaminius, kuriuos pramonė jau gamina, tačiau kurie dar nėra pakankamai išpopuliarėję rinkoje. Ši parama turėtų būti teikiama taip, kad mažiau pasiturintys žmonės galėtų pasinaudoti atitinkamomis finansinėmis priemonėmis, ir neturėtų būti teikiama diskriminuojant. Būtina pasinaudoti sėkminga patirtimi Europoje ir už jos ribų.

1.6.   Taip pat prasminga labiau padėti vartotojams buitinių prietaisų priežiūros ir atsarginių dalių klausimu. Reikia užtikrinti, kad darbuotojų kvalifikacija būtų nuolat keliama ir atnaujinama, kad jie galėtų teikti veiksmingas ir patikimas paslaugas. Tai galėtų padidinti ir (arba) išsaugoti tą patį užimtumo lygį.

1.7.   EESRK mano, kad ES politika turėtų sudaryti sąlygas pramonei pereiti prie novatoriškesnių produktų gamybos ir su jais susijusių paslaugų, nes tai strategiškai svarbu dėl minėtų produktų įtakos išmetamo CO2 ir suvartojamos energijos kiekiui. Iš tokių produktų būtų galima paminėti saulės baterijas, fotovoltinius elementus, šilumos siurblius, vandenilio elementus, migrogeneracijos įrenginius ir didelio efektyvumo oro kondicionavimo sistemas. Tai prisidėtų prie darbo vietų kūrimo ir didesnio pasirinkimo vartotojams.

1.8.   EESRK tvirtina, kad dabartinių rekomendacijų veiksmingai restruktūrizuoti buitinių prietaisų pramonę Europoje, kad šioji taptų tvaresnė, įgyvendinimo rezultatai ir tų rezultatų panaudojimas galimi tik tokiu atveju, jeigu Europos lygiu vyks išsamus ir veiksmingas sektorių socialinis dialogas.

2.   Nuomonės pagrindas

2.1.   Buitinių prietaisų gamybos perkėlimas ne tik į Vidurio ir Rytų Europos valstybes, bet ir į Rusiją, Turkiją ir Kiniją šiuo metu yra opiausia sektoriaus problema. Perkėlimas vyksta ne tik ES valstybių narių viduje – iš Europos į Kiniją iškeliauja ir ištisi buitinių prietaisų pramonės segmentai.

2.2.   Bendrovės atranda Rusiją, kur steigiamos naujos skalbimo mašinų ir šaldytuvų gamyklos ir perimamos veikiančios buitinių prietaisų sektoriaus bendrovės. Rusijos teritorijoje šiuo metu statoma 15–20 buitinių prietaisų gamyklų. Tai labai svarbu norint užtikrinti Europos gamintojų gebėjimą patekti į šią naują didelių galimybių rinką. Tačiau ateityje reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tos gamyklos gali tiekti produkciją ne tik į nacionalinę rinką, bet ir eksportuoti ją į Europą. Taip tikrai atsitiks, jeigu nesiimsime spręsti didžiausių Europos rinkos problemų.

2.2.1.   Europos gamintojai taip pat galėtų plėsti eksportą į Azijos, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regionus, į kuriuos jau dabar eksportuojama vis daugiau ES buitinių prietaisų. Europos gamintojai, norėdami labiau įsitvirtinti tose potencialiose rinkose, galėtų pasinaudoti dabartinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, viduriniosios klasės augimu tuose regionuose, gera Europos produktų reputacija ir pan.

2.3.   Europos buitinių prietaisų pramonės krizė gilėja ir dėl didėjančios pigių ir abejotinos kokybės produktų skvarbos. Bloga kokybė prisideda prie mokesčių sistemų skirtumų, išlaidų darbo jėgai pranašumų ir palyginti mažų išlaidų transportui – visa tai tenka atremti įsitvirtinusiems Europos gamintojams.

2.4.   Akivaizdu, kad Europa negali konkuruoti su mėnesiniu darbo užmokesčiu, kuris mokamas, pavyzdžiui, Kinijoje. Pigesnio nei Kinijoje pagamintas šaldytuvas arba šaldiklis pagaminti neįmanoma, tas pats pasakytina ir apie paprastas dalis, pavyzdžiui, variklius arba kompresorius. Konkurencinio pranašumo neįgysime, jeigu Europos produktai bus parduodami kainos, o ne kokybinio pranašumo pagrindu. Europos buitinių prietaisų pramonė yra stipri, nes gali pagaminti aukštos kokybės produktus. Konkurencinį pranašumą ji įgyja ir projektavimo, produkto garantijų, aptarnavimo, atsarginių dalių tinkamumo ir remonto požiūriu. Aiški Europos politika šiuos pramonės privalumus galėtų sustiprinti ir dar labiau padidinti.

2.5.   Europos gamyklose gaminami A++, A+, A ir B energijos klasių šaldytuvai ir šaldikliai. Dauguma šiuo metu gaminamų prekių priklauso A+ ir A klasėms. A++ prekių yra mažiau negu 4 proc.

2.6.   Veiksmingai energiją naudojančių šaldytuvų paklausa tebėra maža. Pasak Europos buitinės įrangos gamintojų komiteto (CECED, angl. European Domestic Equipment Manufacturers Committee), Europos namų ūkiuose rastume apie 188 milijonus senesnių kaip 10 metų šaldytuvų ir šaldiklių. Seni prietaisai (nuo 1990 m.) per metus apytikriai sunaudoja 600 kWh elektros energijos, A+ prietaisai – maždaug 255 kWh per metus, o A ++ prietaisai – maždaug 182 kWh elektros energijos per metus. Vis dėlto dabartinėmis kainomis ir sąlygomis (3) A++ klasės prietaisas turėtų būti naudojamas maždaug 12 metų, kad jis atsipirktų vartotojams.

2.7.   Be senų prietaisų Europos gamintojams dar didesnį rūpestį kelia galimai nesaugi, daug energijos naudojanti ir nepatikima importuota produkcija. Šis susirūpinimas ypač susijęs su greitai ES rinkoje realizuojamų prekių, už kurias iš karto atsiskaitoma, importu (angl. spot imports).

2.7.1.   Todėl atsirandant naujoms funkcijoms ir gaminiams namų ūkių energijos poreikiai sudaro 25 proc. visos energijos paklausos ES, o energiją naudojančių gaminių pardavimas namų ūkiams bene labiausiai išaugo pastaraisiais metais.

2.8.   Naudojant kokybiškesnę medžiagą magnetinei šerdžiai ir naudojantis naujomis medžiagų savybėmis gerinant gaminių projektavimą gali padidėti buitinių prietaisų elektros variklių efektyvumas (iki 15 proc.), o tai leistų sutaupyti nemažai buityje sunaudojamos elektros energijos.

2.9.   Kita kryptis, kurią turi remti Europos Bendrija, yra priežiūrai ir perdirbimui tinkamų buitinių prietaisų kūrimas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Europos gamintojai šioje srityje dėjo nemažai pastangų ir smarkiai sumažino didelių prietaisų sunaudojamą energijos ir vandens kiekį. Tačiau nuo to laiko nepaprastai išaugo žaliavų asortimento didinimo svarba aplinkos ir sąnaudų požiūriu. Tai pasakytina apie plieną, plastmasę, nikelį, chromą, varį ir pan. Šių žaliavų ir naftos produktų kainos nuolat auga. Didelį konkurencinį pranašumą įgyja tie, kurie gali sumažinti medžiagų, reikalingų produktui pagaminti, kiekį. Tikrai nepakankamai ištirtos galimybės konkurencinį pranašumą įgyti išnaudojant buitinių prietaisų pramonei siūlomą nanotechnologijų potencialą ir gyvavimo ciklo analizės (GCA) metodikos siūlomas galimybes pagerinti ir įvertinti, ar tinkamai pasirenkamos medžiagos.

2.9.1.   Šiuo metu nerimą kelia faktas, kad ne visos perdirbimui pagal elektros ir elektroninės įrangos atliekoms (EEĮA) taikomas taisykles skirtos medžiagos grąžinamos gamintojams, taigi gamintojai turi padengti perdirbimo išlaidas, tačiau iš tiesų prekių negauna.

2.10.   Komisijos finansuojama mokslinių tyrimų politika turėtų būti siekiama skatinti atitinkamus mokslinius tyrimus ir tobulinti tokių sudėtinių dalių kaip varikliai, radiatoriai, kompresoriai ir kt. miniatiūrizaciją. Žvelgiant iš šios perspektyvos, buitinių prietaisų, kuriems pagaminti reikalingas minimalus medžiagų kiekis, kūrimas reiškia, jog reikia kurti perdirbimui labiau tinkamus prietaisus. Šiuo atveju geras atskaitos taškas yra ekologinis projektavimas, 2005 m. gegužės mėn. ES pagrindų direktyva, kurioje reikalaujama energiją naudojančius prietaisus projektuoti ekologiškai. Europos Komisijai nebūtina išradinėti naujų politikos priemonių, nes galima tobulinti jau esamas. Tai pasakytina ir apie dabartinį informaciją apie sunaudojamą energiją pateikiantį ženklinimą. Gilėjant energijos krizei ir siekiant mažinti žaliavų sunaudojimą Komisija turėtų papildyti ženklinimą privalomu produktų pateikimo į rinką reikalavimu. Tik tiems, kurie gali pagaminti aukštos kokybės produktus, ateityje turėtų būti leidžiama parduoti buitinius prietaisus Europos vidaus rinkoje: tokia turėtų būti teisės aktų, kuriais reikalaujama, kad bendrovės gamintų aukštos kokybės ir patvarius buitinius prietaisus, logika.

2.11.   Taip pat būtų pagrįsta direktyvoje reikalauti, kad buitinių prietaisų gamintojai ir mažmenininkai gamintų ir parduotų remontuojamus buitinius prietaisus, pasiliktų remontui reikalingų atsarginių dalių ir pasiūlytų vartotojui aptarnavimą. Europos vartotojai tokios paslaugos tikisi ir jeigu tokia paslauga būtų teikiama, Europos gamintojai ir pardavėjai galėtų atsiriboti nuo pigių produktų gamintojų, kurių produktų negalima pataisyti, o tik išmesti arba pakeisti naujais. Pastarasis scenarijus neatitinka tvaraus vystymosi strategijos.

2.11.1.   Šiuo požiūriu EESRK laukia tolesnės diskusijos apie Komisijos tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano (4) įgyvendinimą.

2.12.   Europos buitinių prietaisų gamybos sektoriuje dirba maždaug 200 000 žmonių. Jau daugelį metų jaučiamas sektoriaus nuosmukis. Per pastaruosius du dešimtmečius Vakarų Europos pramonė prarado maždaug 57 000 darbo vietų. Vidurio ir Rytų Europoje buitinių prietaisų pramonė žlugo sugriuvus senajai politinei sistemai ir nuo to laiko buvo sukurta tik apie 20 000 naujų darbo vietų.

2.13.   Labiausiai nuo perkėlimo į šalis už Europos ribų (Rusiją, Kiniją, Turkiją) nukentėjo kondicionierių ir mažų buitinių prietaisų sektoriai. Europos šaldytuvų (šaldiklių) sektoriuje vis dar dirba maždaug 23 000 žmonių.

2.14.   Ateityje ir toliau vyks Europos buitinių prietaisų sektoriaus restruktūrizavimas. Šio proceso apimtis priklausys ne tik nuo rinkos ir technologijų vystymosi, bet ir nuo politinių sprendimų ir teisinių priemonių.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.   Europos politika turėtų būti siekiama rasti atsakymus į šiuos keturis klausimus:

3.1.1.   Kaip užtikrinti, kad pramonė nebūtų iškeliama į šalis, esančias už ES ribų? Ryškėja pramonės perkėlimo į kitas vietas tendencija, todėl būtina imtis priemonių prieš numatomą ir tikrą pavojų, kad ši pramonė atiteks ES nepriklausančioms valstybėms.

3.1.2.   Kaip reikėtų formuoti struktūrinius pokyčius Europoje, kad būtų galima užtikrinti, kad Vakarų Europos valstybės neprarastų mokslinių ir techninių pajėgumų, praktinės patirties ir su tuo susijusių darbo vietų, taip pat sudarant galimybes Vidurio ir Rytų Europos šalims ateityje stabilizuoti buitinių prietaisų pramonę?

3.1.3.   Kaip rasti ekonomiškai pagrįstą atsaką į plūstantį Azijos importą, kurio vertė ir kokybė yra mažesnė už europinius atitikmenis arba kuris neatitinka vidaus rinkos standartų?

3.1.4.   Kaip užtikrinti, kad įtvirtinus tvariai veikiančius prietaisus vidaus rinkoje padidėtų jų paklausa ir toliau būtų investuojama į mokslinius tyrimus, skirtus mažesnį poveikį klimato kaitai darantiems ir tvariai veikiantiems prietaisams, ir į tokių prietaisų kūrimą?

3.2.   Pramonės argumentai

3.2.1.   Šis sektorius energijos vartojimo efektyvumui skirtų mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo požiūriu yra pažangus pramonės sektorius. Savanoriški susitarimai buvo veiksmingi, pramonė jų laikėsi.

3.2.2.   Deja, liūdina tai, kad norint užtikrinti, kad pramonės pastangos iš tiesų duotų vaisių, jau reikia griežtinti Europos politiką jos atžvilgiu. Pernai pramonė nusprendė nepasirašyti savanoriškų sutarčių, kurios anksčiau davė tokių gerų rezultatų.

3.2.3.   Šiuo metu svarbiausia užtikrinti rinkos priežiūrą. Reikėtų pagalvoti apie griežtesnę kontrolę, kad visi rinkoje esantys produktai iš tiesų atitiktų nurodytą lygį ir kokybę, ypač produktų poveikio klimato kaitai požiūriu.

3.2.4.   Reikalinga didesnė valstybių narių parama siekiant užtikrinti, kad vartotojai iš tiesų pirktų ypatingai efektyviai energiją naudojančius produktus, kurie pateikiami į rinką. A++ klasės produkcija vis dar laikoma pernelyg brangia, neužtikrinančia investicijų grąžos ją įsigijus, todėl rinkoje daugiausia prekiaujama A+ klasės prietaisais. Lengvatos gali būti labai skirtingos, ir yra keletas atvejų valstybėse narėse ir už Europos ribų, kurie gali būti laikomi geros praktikos pavyzdžiais (5).

3.2.5.   Valstybių narių paramą ir sąžiningą konkurenciją turėtų papildyti technologijų naujovių sparta šiame sektoriuje valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmeniu.

3.2.6.   Mažmenininkas yra svarbi pasiūlos grandinės dalis. Europos mažmenininkai turi geriau suprasti įvairius įvežamų ir vidaus rinkoje parduodamų produktų importo padarinius. Be to, kryptinga pramonės veikla ir pastangos bus bergždžios, jeigu mažmenos sektorius ir toliau importuos ir parduos produktus, kurie neatitinka standartų, yra nesaugūs ir netvarūs. Šiuo požiūriu EESRK mano, jog dar daug galima padaryti šviečiant mažmeninės prekybos sektorių ir skatinant jį geriau suprasti su buitinių prietaisų pramone vidaus rinkoje susijusias problemas ir tokių prietaisų tvarumo aspektus.

3.3.   Socialinis aspektas

3.3.1.   Realybė yra tokia, kad perkėlus pramonę prarandamos darbo vietos. Jei patys darbuotojai nepersikelia, daug kvalifikuotų žmonių negali savo įgūdžių panaudoti. Pramonės restruktūrizavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad nebūtų prarastos darbo vietos ir pramonė išliktų patraukli geriausiems darbuotojams.

3.3.2.   Būtina tinkamai atsižvelgti į aptarnavimą, daugiau dėmesio skirti prietaisų remontui. Remonto sektorių reikia palaikyti užtikrinant, kad aukštos kokybės prietaisus iš tiesų būtų galima remontuoti; taip pat būtina užtikrinti galimybę gauti atsarginių dalių, be kurių remontas nėra tikslingas.

3.3.3.   Tuo pat metu bendra Europos ir valstybių narių politika turėtų būti siekiama skatinti sektoriaus perėjimą prie novatoriškų produktų gamybos sudarant naujas užimtumo galimybes. Šį procesą turėtų papildyti tinkamai organizuotas socialinių partnerių socialinis dialogas Europos, nacionaliniu ir įmonių lygmeniu. Darbo santykių europinė kokybė turėtų būti užtikrinta ir naujose gamybos vietose, esančiose naujosiose ES valstybėse narėse.

3.3.4.   Veiksmingas ir nuolatinis sektorių socialinis dialogas Europos lygmeniu, taip pat rinkos priežiūra ir standartų įgyvendinimas visoje Europoje yra svarbūs veiksniai, užtikrinantys, kad bus prarasta mažiau darbo vietų.

3.4.   Vartotojo argumentai

3.4.1.   Vartotojui reikia užtikrinti galimybę gauti geros kokybės ir efektyviai veikiančius gaminius, kurie taip pat taupiai naudotų energiją, todėl vartotojui paprastai, teisingai ir veiksmingai reikia pateikti kokybės informaciją.

3.4.2.   Ženklinimo sistema turėtų būti dinamiškesnė, ji turėtų vystytis ir būti atnaujinama atsižvelgiant į inovacijas sektoriuje. Be to, etiketėse reikėtų tiksliau nurodyti prietaisų standartus, taigi prietaisų bandymai turėtų būti atliekami griežčiau ir tiksliau.

3.4.3.   Rinkos priežiūra valstybėse narėse yra labai svarbi užtikrinant, kad prietaisų kokybė būtų būtent tokia, kokia nurodyta, o vartotojai, pirkdami prekes, įsigytų būtent tai, kas jiems siūloma.

3.4.4.   Vertėtų atkreipti dėmesį į galimus neigiamus naujų buitinių prietaisų įsigijimo padarinius aplinkai, jeigu vartotojai kartu su naujais prietaisais pasiliks ir senuosius taip sukurdami „rikošeto efektą“.

3.4.5.   Nepriklausomi vartotojų bandymai yra geriausia veiksmingų ir efektyvių buitinių prietaisų reklama. Tokie bandymai užtikrintų visapusišką prietaiso kokybę ir jo atitiktį standartams, taip pat ir tai, kad gaminys tinkamai atlieka savo pagrindinę funkciją.

3.5.   Aplinkosaugos argumentai

3.5.1.   EESRK pripažįsta, kad šis sektorius taip pat gali nemažai prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, išskiriamo CO2 kiekio ribojimo ir klimato kaitos mažinimo. Šiuo požiūriu EESRK pakartoja savo poziciją, nurodytą nuomonėje savo iniciatyva dėl ekologiškos gamybos (6), kurioje pabrėžiama, kad ekologinė rinka gali augti vidaus rinkoje, ir kalbama apie konkrečius dalykus, tarp jų susijusius su ženklinimu ir gaminio gyvavimo ciklu.

3.5.2.   Visoms prekėms, kurios neatitinka „gero standarto“, turėtų būti taikomas 5 metų laikotarpis šiam standartui pasiekti. Pavyzdžiui, šaldytuvų, kurie praėjus šiam laikotarpiui nepasiekia tam tikro lygio, mūsų nuomone, Europos rinkoje turėtų nelikti. Tai atitinka 2006 m. spalio 24 d. Europos Komisijos pristatytą veiksmų planą dėl energijos vartojimo efektyvumo („Produktai, kurie neatitinka nustatytų minimalių reikalavimų, neturėtų patekti į rinką“). Šie pasiūlymai taip pat atitinka ekologinio projektavimo reikalavimų direktyvą ir ekologinio ženklo reglamentą.

3.5.3.   Be to, svarbu, kad ekologinio projektavimo teisės aktai būtų kiek įmanoma greičiau pritaikyti visiems dideliems prietaisams, o energijos ženklui taikomi teisės aktai būtų persvarstyti, kad būtų galima sparčiai gaminti nepaprastai efektyvius produktus: toks teisėkūros scenarijus verstų bendroves gaminti aukštos kokybės ir patvarius buitinius prietaisus.

3.5.4.   Kalbėdamas apie dabartinę ES energetikos politiką ir atsižvelgdamas į tai, kad vien ženklinimo priemonių nepakanka ES nustatytiems energetikos tikslams pasiekti, EESRK ragina Komisiją apsvarstyti kitas teisines priemones šiems tikslams pasiekti.

(1)  Buitiniais prietaisais laikomi šaldytuvai, skalbimo mašinos, indaplovės, katilai, šildytuvai ir visi kiti buityje naudojami elektroniniai prietaisai.

(2)  Naujoji teisinė sistema, taip pat vadinama „Ayral paketu“, yra naujausia teisės aktų grupė, priklausanti geresnio reguliavimo paketui. Ši grupė skirta rinkos priežiūrai, produktų žymėjimui ir patvirtinimui. Ją Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 2008 m. birželio 23 d. http://ec.europa.eu/enterprise/regulation/internal_market_package/index_en.htm

(3)  Įskaitant energijos kainą ir degalų sąnaudas.

(4)  COM(2008) 397 galutinis (2008 7 16).

(5)  Italija. 20 proc. A+ ir A++ klasės šaldytuvų (šaldiklių) savikainos (iki 200 eurų) leidžiama susigrąžinti per pajamų mokesčius.

Ispanija. Kompensavimo schema: 2008 m. energiją efektyviai naudojančius produktus įsigyjantys vartotojai galės pasinaudoti 50–125 eurų subsidijomis atsižvelgiant į perkamo prietaiso rūšį.

Brazilija. Brazilijos federalinė vyriausybė planavo pradėti programą, skirtą subsidijuoti 10 milijonų šaldytuvų pirkimą mažas pajamas turintiems piliečiams. Vartotojai turi atiduoti seną šaldytuvą, kuris paprastai naudoja daugiau energijos, tam, kad gautų kreditą ir nusipirktų naują ir ekonomiškesnį prietaisą.

(6)  EESRK (OL C 224, 2008 8 30, p. 1) pranešėja A. M. DARMANIN.