Briuselis, 3.12.2008

KOM(2008) 823 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Rytų partnerystė

{SEK(2008) 2974}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Rytų partnerystė

1. Besikeičianti padėtis

Europos Sąjungai gyvybiškai svarbu, kad šalys prie jos rytinių sienų būtų stabilios, gerai valdomos, o jų ekonomika vystytųsi. Tuo pat metu visi mūsų partneriai Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze taip pat siekia aktyvesnių santykių su ES. Europos Sąjungos politika jų atžvilgiu turėtų būti iniciatyvi ir nedviprasmiška – ES tvirtai rems šių šalių pastangas priartėti prie ES ir teiks visą reikiamą pagalbą vykdant tam būtinas reformas įgyvendindama Europos kaimynystės politikos (EKP) specialų Rytų matmenį [1].

Per pastaruosius penkiolika metų ES rytinėje dalyje įvyko radikalių pokyčių. Nuo tada, kai buvo sudaryti Europos Sąjungos ir jos rytų kaimyninių šalių partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai [2], po kelių plėtros etapų jos labiau priartėjo prie ES geografiniu atžvilgiu, o pagal Europos kaimynystės politiką remtos reformos padėjo šioms šalims priartėti prie ES politiškai ir ekonomiškai. ES prisiima vis didesnę atsakomybę už paramą šalims partnerėms sprendžiant politines ir ekonomines problemas, su kuriomis jos susiduria, ir remiant jų glaudesnių ryšių siekį. Atėjo laikas iš esmės pakeisti santykius su šiomis šalimis partnerėmis, nedarant poveikio atskirų šalių būsimų santykių su ES siekiui.

2008 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją parengti pasiūlymą dėl Rytų partnerystės (RP), tuo pabrėždama poreikį, laikantis EKP, kuri sudaro vienos bendros ir nuoseklios politikos pagrindą, sukurti diferencijavimo principais grindžiamą metodą. Atsižvelgdama į poreikį, dėl konflikto Gruzijoje ir jo platesnio poveikio, suteikti aiškesnį ES įsipareigojimų ženklą, 2008 m. rusėjo 1 d. neeilinė Europos Vadovų Taryba paragino šį darbą paspartinti.

2. Ambicingesnė partnerystė

Šiuo komunikatu pateikiami pasiūlymai dėl Rytų partnerystės. Rytų partnerystė būtų ilgalaikio politinio ES solidarumo ženklas; pagal ją būtų teikiama papildoma ir apčiuopiama parama šalių partnerių demokratinėms ir į rinkos ekonomiką orientuotoms reformoms bei jų valstybingumo ir teritorinio vientisumo konsolidavimui. Ja didinamas tiek ES, tiek šalių partnerių bei viso žemyno stabilumas, saugumas ir gerovė. Rytų partnerystė bus plėtojama kartu su ES strategine partneryste su Rusija.

ES ir jos kaimynių glaudesni santykiai jau buvo sėkmingai tvirtinami pagal EKP. Rytų partneryste turėtų būti siekiama dar daugiau. Pagrindinis principas, kuriuo turėtų būti vadovaujamasi – duoti kuo daugiau, atsižvelgiant į susijusių šalių partnerių politines ir ekonomines realijas bei reformų būklę, kad visų šių šalių piliečiams būtų matyti apčiuopiama nauda. Esminis Rytų partnerystės elementas – ES įsipareigojimas aktyviau paremti atskirų šalių reformų pastangas.

Svarbu, kad ši partnerystė būtų plėtojama su visišku politiniu ES valstybių narių įsitraukimu. Taip pat bus svarbus aktyvių parlamentinių ryšių ir mainų vaidmuo.

Rytų partnerystė bus grindžiama abipusiais įsipareigojimais laikytis teisinės valstybės, gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms, pagarbos mažumoms ir jų apsaugos, taip pat rinkos ekonomikos ir tvaraus vystymosi principų. ES santykių su rytų šalimis partnerėmis užmojis priklausys nuo to, kiek šios vertybės atspindimos įgyvendinamoje nacionalinėje praktikoje ir politikoje.

Esminis Rytų partnerystės principas – bendra atsakomybė, abiem pusėms pasiskirstant atsakomybės sritimis. Tik pasitelkdamos tvirtą politinę valią abi Rytų partnerystės pusės galės įgyvendinti užsibrėžtą politinės asociacijos ir ekonominės integracijos tikslą.

Darbas siekiant šių tikslų turėtų vykti pagal dvišalę ir daugiašalę strategiją:

– Pagal dvišalę strategiją bus kuriami glaudesni ES ir kiekvienos iš šalių partnerių santykiai, siekiant abipusiais interesais skatinti jų stabilumą ir gerovę. Ši strategija apims sutartinių santykių siekiant sudaryti asociacijos susitarimus atnaujinimą; derybų siekiant sukurti išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves su kiekviena iš šalių galimybę ir didesnę paramą siekiant atitikti susijusius reikalavimus LPS tinklui sukurti, kuris ilgainiui galėtų peraugti į Kaimynystės ekonominę bendriją; palaipsnį vizų režimo liberalizavimą saugioje aplinkoje; glaudesnį bendradarbiavimą siekiant padidinti šalių partnerių ir ES energetinį saugumą ir ekonominės bei socialinės politikos, skirtos skirtumams pačiose šalyse partnerėse ir tarp jų sumažinti, rėmimą. Visų šalių partnerių gebėjimams vykdyti reikiamas reformas pagerinti reikės sukurti naują Išsamią institucijų kūrimo programą.

– Pagal daugiašalę strategiją bus parengta nauja sistema bendroms problemoms spręsti. Toliau siūlomos keturios politikos platformos, skirtos demokratijai, geram valdymui ir stabilumui; ekonominei integracija ir derinimui su ES politika; energetiniam saugumui bei žmonių ryšiams. Daugiašalė strategija taip pat bus plėtojama pagal įvairias Rytų partnerystės tikslus remiančias pavyzdines iniciatyvas, finansavimą teikiant daugeliui paramos teikėjų, tarptautinių finansų įstaigų ir privačiajam sektoriui.

3. Tvirtesni dvišaliai įsipareigojimai

Šalių partnerių santykių su ES tikslai nevienodi, tačiau joms visoms bendras noras sustiprinti ryšius. ES turėtų būti atvira šiam siekiui ir pasiūlyti didesnę politinę asociaciją bei laipsnišką ryšių svarbiausiose srityse aktyvinimą.

Remiantis ankstesniais Komisijos pasiūlymais dėl EKP stiprinimo Rytų partneryste bus sustiprinti santykiai su visomis šešiomis šalimis partnerėmis, partnerystę visada pritaikant prie šalių partnerių konkrečios padėties ir užmojų. Baltarusijos dalyvavimo Rytų partnerystėje lygmuo priklausys nuo bendros ES santykių su šia šalimi raidos.

3.1. Nauji sutartiniai santykiai

Šalių partnerių glaudesnių santykių siekis galėtų būti pasiektas asociacijos susitarimais (AS). Su tomis šalimis partnerėmis, kurios nori ir gali prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ES, bus deramasi dėl sutartinio tvirtesnių ryšių pagrindo, pakeisiančio dabartinius partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus. Šiais naujais susitarimais bus sukurtas tvirtas politinis ryšys ir bus skatinamas tolesnis derinimas, sukuriant glaudesnį ryšį su ES teisės aktais ir standartais. Jie taip pat turėtų skatinti bendradarbiavimą bendros užsienio ir saugumo politikos bei Europos saugumo ir gynybos politikos srityse.

Susitarimų turinys skirsis ir bus pritaikytas šalių partnerių tikslams ir gebėjimams. Asociacijos susitarimų įgyvendinimui palengvinti bus parengti esamus EKP veiksmų planus pakeisiantys dokumentai, į kuriuos prireikus bus įtrauktos reikiamos gairės ir atskaitos rodikliai, ir kurie parems šalių reformų darbotvarkes.

Išankstinė sąlyga deryboms pradėti ir santykiams stiprinti paskui – pakankama pažanga demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityje, ypač įrodymai, kad rinkimus reglamentuojantis teisinis pagrindas ir praktika atitinka tarptautines normas, taip pat visiškas bendradarbiavimas su Europos Taryba, ESBO / Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuru (ODIHR) ir JT žmogaus teisių gynimo įstaigomis.

Siekiant padėti šalims partnerėms atitikti šias sąlygas ir pagal AS prisiimtus įsipareigojimus visų šalių partnerių administraciniams gebėjimams visose tinkamose bendradarbiavimo srityse pagerinti kiekvienos šaliai partnerei bus parengta Išsami institucijų kūrimo programa (IIKP), kuri bus bendrai finansuojama pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP) [3].

3.2. Palaipsnė integracija į ES ekonomiką

Atviros rinkos ir ekonominė integracija turi esminę reikšmę šalių parnerių vystymuisi ir jų pasitikėjimui stiprėjančia partneryste su ES. Todėl AS bus numatytos abipusio patekimo į rinką nuostatos – tai abiems pusėms teiks naujų galimybių ir parems politinį stabilizavimą.

AS bus numatytas tikslas su kiekviena iš šalių partnerių sukurti išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves (IVLPE) [4]. Šios IVLPE bus sukurtos tik kai šios šalys įstos į PPO [5]. Jos iš esmės bus taikomos visai prekybai, įskaitant prekybai energija, ir jomis bus siekiama kuo didesnio liberalizavimo [6] (laikantis prie šalių partnerių ekonomikos liberalizavimo spartos pritaikytos asimetrijos). Susitarimuose dėl IVLPE bus numatyti teisiškai saistantys įsipareigojimai dėl teisės aktų derinimo su prekyba susijusiose srityse ir taip bus prisidedama prie šalių partnerių ekonomikos modernizavimo ir reikiamų ekonomikos reformų įtvirtinimo. IVLPE per ilgesnį laiką suteiks realių galimybių palengvinti prekių (tai galėtų apimti susitarimus dėl pramonės gaminių atitikties vertinimo ir priėmimo bei šalių partnerių pasiekto su žemės ūkio ir maisto produktų sanitariniais ir fitosanitariniais standartais susijusio lygiavertiškumo pripažinimo) ir kapitalo judėjimą bei paslaugų teikimą (inter alia nustatant abipusio teisinių ir institucinių sistemų tam tikruose sektoriuose pripažinimo nuostatas, geresnes įmonių steigimo sąlygas ir suteikiant daugiau galimybių asmenims laikinai būti šalių teritorijoje verslo tikslais).

Kai kurios šalys partnerės asociacijos susitarimų sudarymo metu gali būti nepasirengusios derėtis dėl su šiuo tikslu susijusių įsipareigojimų ir juos prisiimti. Vis dėlto AS bus numatytas tikslas sukurti IVLPE, įsipareigojant pradėti derybas dėl PPO reikalavimus atitinkančios išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės kai tik šalis partnerė bus pakankamai pasistūmėjusi rengdamasi derėtis dėl didelės apimties liberalizavimo, liberalizavimo įgyvendinimo ir jo poveikio išlaikymo. Įvertinimui atlikti bus rengiamos Komisijos EKP pažangos ataskaitos ir specialios galimybių studijos. Išsami institucijų kūrimo programa padės šalims partnerėms pasirengti deryboms dėl IVLPE įsipareigojimų ir jų įgyvendinimo.

Ilgesnio laikotarpio tikslas būtų sukurti šalių partnerių dvišalių susitarimų tinklą, kuris galėtų peraugti į Kaimynystės ekonominę bendriją. Tai toliau aptariama 4 skirsnyje.

Kartu reikėtų siekti įgyvendinti sektorines priemones, kad būtų palengvintas šalių partnerių patekimas į rinką. Žemės ūkio sektoriuje su šalimis partnerėmis bus deramasi dėl geografinių nuorodų susitarimų [7], ir, prireikus, galėtų būti numatytas dialogas žemės ūkio srityje, siekiant pagerinti abipusį ES ir šalių partnerių žemės ūkio politikos supratimą ir dirbti siekiant jų derinimo. Intelektinės nuosavybės apsauga galėtų būti sustiprinta aktyvesniu dialogu bei šalių partnerių ir Europos patentų biuro susitarimų patvirtinimu. Siekiant vystyti ekonominę veiklą esant tinkamai reguliavimo sistemai, bus skatinamas geras mokesčių valdymas.

3.3. Judumas ir saugumas

Šalys partnerės pabrėžia, kad judumas yra pagrindinis jų santykių su ES išbandymas, todėl skatinti judumą saugioje aplinkoje [8] turėtų būti Rytų partnerystės prioritetas. ES turėtų skatinti tų šalių partnerių, kurios sutinka įsipareigoti užtikrinti gerai valdomo ir patikimo judumo sąlygas, piliečių judumą.

ES turėtų pasiūlyti šalims partnerėms mobilumo ir saugumo paktus, į kuriuos būtų įtraukti judumo aspektai ir sąlygos saugiai aplinkai užtikrinti. Pagrindinės politikos sritys, kurios būtų įtrauktos į šiuos paktus: kova su nelegalia migracija, prieglobsčio sistemų suderinimas su ES normomis, su ES acquis suderintų integruoto sienų valdymo struktūrų sukūrimas bei policijos ir teismų gebėjimų didinimas, visų pirma kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityje. Paktais būtų palengvintas žmonių judumas, taip pat jie prisidėtų prie pačių partnerių stabilumo ir saugumo bei ES sienų saugumo. Paktai bus pritaikyti prie kiekvienos šalies poreikių.

Paktų judumo aspektas atspindėtų neseniai paskelbtą Komisijos komunikatą dėl Visuotinio požiūrio į migraciją stiprinimo ir 2008 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą. Pagrindinė priemonė būtų judumo partnerystė, nustatyta pagal visuotinį požiūrį į migraciją, ir kuri šiuo metu bandoma su įvairiomis šalimis, įskaitant Moldovos Respublika (toliau – Moldova). Pokyčiai vizų politikos srityje sudarys neatsiejamą šios platesnės koncepcijos dalį.

Vizų politika, iki vizų režimo liberalizavimo tam tikromis sąlygomis, būtų plėtojama etapais, kartu vykdant lydimąsias priemones, įskaitant finansinę pagalbą šalims partnerėms.

Be anksčiau pateiktų pasiūlymų, remdamasi paktais ES turėtų:

– Visų pirma pradėti derybas dėl vizų režimo supaprastinimo susitarimų su tomis šalimis partneriais, kurios tokių susitarimų nėra sudariusios. Kartu su vizų režimo supaprastinimo susitarimais turėtų būti sudaryti readmisijos susitarimai ir, prireikus, turėtų būti teikiama techninė pagalba iš bendros pagalbos biudžeto, siekiant padėti šalims partnerėms atitikti pagal šiuos susitarimus atsirandančius įsipareigojimus.

– Antrasis žingsnis – peržiūrėti šiuos susitarimus, siekiant įvesti papildomų palengvinimų, pvz., panaikinti vizų mokestį visiems piliečiams [9].

– Sukurti koordinuotą planą valstybių narių konsuliniam atstovavimui regione pagerinti, skatinant valstybes nares geriau išnaudoti atstovybes ir teikiant finansinę paramą bendriems prašymų išduoti vizą centrams sukurti, remiantis sėkminga patirtimi Kišiniove.

– Kai vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimai bus įgyvendinti, su visomis bendradarbiaujančiomis šalimis partnerėmis pradėti dialogą dėl bevizių kelionių [10]. Dialogų pagrindu bus parengtos gairės vizų panaikinimui, kuriose bus nagrinėjami klausimai keturiose pagrindinėse srityse: dokumentų saugumo; kovos su nelegalia migracija, apimant readmisijos klausimus; viešosios tvarkos; išorės santykių, įskaitant migrantų ir kitų pažeidžiamų grupių žmogaus teisių klausimus.

– Komisija atliks studiją siekdama kiekybiškai įvertinti ES ir šalių partnerių gaunamą naudą ir patiriamas išlaidas, susijusias su darbo jėgos judumu ir galimomis darbo jėgos derinimo priemonėmis [11]. Priklausomai nuo studijos rezultatų ES, vadovaudamasi judumo partnerystėmis, sieks tikslinio ES darbo rinkos atvėrimo šalių partnerių piliečiams, taip pat lengvinti apykaitinę migraciją.

– Siekdama užtikrinti, kad judumas vyktų saugioje aplinkoje, ES turėtų taip pat padėti šalims partnerėms įgyvendinti politinius ir teisinius įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė pagal EKP teisingumo ir teisėsaugos srityse. Tai galėtų būti daroma sustiprintu techniniu bendradarbiavimu ir teikiant didesnę finansinę pagalbą, žymiai didesnį vaidmenį atliekant poriniams ir Techninės pagalbos ir informacijos mainų (TAIEX) projektams.

Konkrečiai remdamasi paktais ES turėtų:

– Padėti partneriams sukurti aukštų standartų sienų valdymo procedūras prie išorės sienų.

– Padėti jiems sukurti veiksmingą duomenų apsaugos tvarką, kuri jiems leistų dvišalių susitarimų pagrindu dalytis operatyvine informacija su Europolu ir Eurojustu.

– Kai įmanoma, suteikti šalims partnerėms specialų statusą atitinkamose ES agentūrose.

– Remti jas priimant ir veiksmingai įgyvendinant nacionalines strategijas laikantis ES normų aktyviai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta prekyba ir aukštų pareigūnų korupcija, taip pat jau ankstyvuoju etapu užkirsti kelią pinigų plovimui bei terorizmo finansavimui.

3.4. Energetinis saugumas

Rytų partneryste bus siekiama sustiprinti ES ir šalių partnerių energetinį saugumą, susijusį su ilgalaikiu energijos tiekimu ir tranzitu [12]. Be daugiašalių iniciatyvų (žr. 4.3 skirsnį) Komisija siūlo, atsižvelgdama į Antrąją Strateginę energetikos apžvalgą [13], įvairių dvišalių priemonių.

– Į asociacijos susitarimus įtraukti energetinės tarpusavio priklausomybės nuostatas, dėl kurių būtų suderėta su šalimis partnerėmis, ir kurios derėtų su, inter alia, ES prekybos, konkurencijos ir energijos politika, atsižvelgiant, kai tinkama, į esamus susitarimo memorandumus [14];

– Greitai užbaigti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės Energijos bendrijoje. Kai tinkama, reikėtų apsvarstyti galimybę suteikti stebėtojo statusą kitoms šalims partnerėms.

– Prireikus sudaryti susitarimo memorandumus energijos klausimais su Moldova, Gruzija ir Armėnija, kaip papildomas lanksčias priemones. Juose turėtų būti numatytos priemonės paremti ir stebėti energijos tiekimo ir tranzito, taip pat pagrindinių energijos infrastruktūrų, saugumą. Armėnijos atveju į susitarimo memorandumą taip pat būtų įtrauktas Medzamoro atominės elektrinės uždarymo klausimas.

– Daugiau paremti visišką Ukrainos energijos rinkos integravimą į ES energijos rinką, pripažįstant, kad branduolinės saugos lygio visose veikiančiose Ukrainos atominėse elektrinėse įvertinimas turi būti patenkinamas. Ukrainos dujų ir naftos tranzito tinklo rekonstrukcija, taip pat gerinant dujų ir naftos srautų į Ukrainą stebėjimą, yra prioritetinis klausimas. 2009 m. bus surengta paramos teikėjų ir investuotojų konferencija, kuria bus siekiama padėti Ukrainai atkurti jos dujų tranzito tinklą ir jį plėtoti.

– Padidinti politinį bendradarbiavimą su Azerbaidžanu, vienintele Rytų partnerystės angliavandenilius į ES eksportuojančiai šalimi partnere, remiantis palaipsniu Azerbaidžano prisiderinimu prie ES energijos rinkos ir infrastruktūros integracija;

– Užbaigti Europos Komisijos ir Baltarusijos deklaraciją dėl energijos, kaip pagrindo tolesniam bendradarbiavimui. Šis bendradarbiavimas galėtų, inter alia, apimti angliavandenilių tranzitą ir energetikos sektoriaus reformas.

– Skatinti visas šalis partneres dalyvauti programoje Pažangi energetika Europai.

3.5. Ekonominės ir socialinės plėtros rėmimas

Kai kuriose šalyse partnerėse yra struktūrinių problemų, kurias kelia dideli ekonominiai ir socialiniai jų regionų ir gyventojų grupių skirtumai, dažnai susiję su istoriniais, kultūriniais, etiniais ir religiniais skirtumais. Visos šalys partnerės taip pat siekia ekonominės konvergencijos su ES. Šioms problemoms spręsti Rytų partnerystėje turėtų būti numatyta galimybė šalims partnerėms pasinaudoti ES ekonominės ir socialinės politikos patirtimi ir mechanizmais. Komisija siūlo:

– Dialogo pagrindu su šalimis partnerėmis sudaryti susitarimo memorandumus regioninės politikos klausimais. ES patirtis ir tinklai gali padėti stiprinti administracinius gebėjimus nacionaliniu ir vietos lygmeniu bei paremti nacionalinius vystymosi planus.

– Skiriant papildomą finansavimą (žr. 5 skirsnį) bendradarbiauti su šalimis partnerėmis vykdant ES sanglaudos politika grindžiamas bandomąsias regionines vystymosi programas, susijusias su vietos infrastruktūros poreikiais, žmogiškuoju kapitalu ir mažomis bei vidutinėmis įmonėmis (MVĮ).

– Plėtoti tiesioginį ES ir šalių partnerių regionų bendradarbiavimą, įskaitant atitinkamų šalių partnerių dalyvavimą esamose tarpvalstybinėse Pietų, Vidurio ir Šiaurės Europos programose.

– EKPP finansuojamą tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kuris šiuo metu vykdomas prie ES išorės sienų, išplėsti tarp šalių parterių.

4. Nauja daugiašalio bendradarbiavimo sistema

Rytų partnerystė sukurs naują daugiašalę ES santykių su šalimis partnerėmis sistemą. Tai padės gerinti dvišalius šalių partnerių santykius su ES, kurie ir toliau bus plėtojami laikantis diferencijavimo principo ir atsižvelgiant į kiekvienos šalies partnerės užmojus bei pajėgumus. Tai bus forumas, suteiksiantis galimybę dalytis informacija ir šalių partnerių patirtimi vykdant pereinamojo laikotarpio procesus, įgyvendinant reformas ir siekiant modernizuotis [15], ir kartu papildoma priemonė ES paremti šiuos procesus. Ji palengvins bendrųjų pozicijų rengimą ir bendros veiklos planavimą. Daugiašalė sistema sustiprins ryšius tarp pačių šalių partnerių ir sykiu bus tikras diskusijų dėl tolesnės Rytų partnerystės plėtotės forumas.

Svarbiausia tai, kad šalių partnerių pažangą suartėjant su ES lemia esminis veiksnys – teisės aktų ir reguliavimo konvergencija. Siūloma daugiašalė sistema sudarys palankias sąlygas sistemingai rengti specialius posėdžius, kuriuose dalyvaus atitinkamos Europos Komisijos tarnybos bei, prireikus, valstybių narių ekspertai, ir kuriuose bus pristatomi, aiškinami ir su nacionaline praktika bei teisės aktais lyginami ES teisės aktai ir standartai. Taip Rytų partnerystė paskatins struktūrizuotą derinimo procesą, paremtą išsamia institucijų kūrimo programa [16].

Rytų partnerystė, Juodosios jūros sinergija ir kitos regioninės ir tarptautinės iniciatyvos vienos kitas labai papildo. Papildomumas aptariamas kartu su šiuo komunikatu teikiamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

4.1. Veiklos struktūra

Komisija siūlo, kad daugiašalė bendradarbiavimo pagal Rytų partnerystę sistema būtų organizuota keturiais lygmenimis:

– Rytų partnerystės valstybių arba vyriausybių vadovų susitikimai turėtų vykti kas dvejus metus.

– Be to, pažangos bendradarbiaujant pagal Rytų partnerystę turi būti siekiama kasmet pavasarį sykiu su Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba rengiant ES ir rytų šalių partnerių užsienio reikalų ministrų susitikimus, kuriuose pagal aplinkybes dalyvautų ir Baltarusijos atstovas. Užsienio reikalų ministrai apsvarstys padarytą pažangą ir suteiks politikos gairių. Darbas atskiruose sektoriuose gali būti paspartintas rengiant specialiems sektoriams skirtas ministrų lygio konferencijas.

– Trečiuoju lygmeniu reikėtų sukurti pagal keturias temines platformas dirbsiančias grupes, atsižvelgiant į pagrindines bendradarbiavimo sritis (žr. 4.2 skirsnį). Kiekviena grupė nusistatys pagrindinius realius ir periodiškai atnaujinamus tikslus, kartu ir juos atitinkančią darbo programą, ir reguliariai tikrins pažangą. Vyresniųjų pareigūnų, dalyvaujančių vykdant reformas atitinkamose politikos srityse, susitikimai bus rengiami bent du sykius per metus. Pereinamojo laikotarpio patirties turinčioms valstybėms narėms šiame procese teks ypatingas vaidmuo. Grupės pateiks ataskaitas metiniuose užsienio reikalų ministrų susitikimuose. Glaudžiai bendradarbiaudama su ES pirmininkaujančia valstybe nare ir šalimis partnerėmis, Komisija parengs susitikimų darbotvarkę ir jiems pirmininkaus. Grupių darbas kartais gali būti aptariamas specialiems sektoriams skirtuose ministrų sutikimuose.

– Ketvirtuoju lygmeniu pagal temines platformas dirbančių grupių darbui tam tikrose srityse palengvinti turėtų būti suburtos specialistų grupės. Dėl jų formos ir narių bus sprendžiama pagal poreikius.

Savo ruožtu, Komisija peržiūrės savo vidaus struktūras, kad užtikrintų reikiamą sėkmingo Rytų partnerystės įgyvendinimo koordinavimą.

4.2. Teminės platformos

Demokratija, geras valdymas ir stabilumas

Reformų procesas atskirose šalyse partnerėse vyksta skirtingais etapais, tačiau, kurdamos stabilias piliečiams skirtas demokratines institucijas ir veiksmingas valstybės struktūras bei vykdydamos narystės Europos Taryboje ir OSCE nulemtus įsipareigojimus, šalys partnerės susiduria su panašiais sunkumais. Jų vykdomose reformose turi daugiau dalyvauti pilietinė visuomenė, kad būtų geriau kontroliuojamos viešosios paslaugos ir padidėtų visuomenės pasitikėjimas jomis. Todėl daugiašalė veikla galėtų apimti valdymo tarpusavio vertinimus ir keitimąsi gerąja patirtimi sprendžiant tokias problemas, kaip rinkimų standartai, žiniasklaidos reguliavimas ar kova su korupcija.

Rytų partneryste taip pat turėtų būti skatinama užtikrinti stabilumą ir didinti daugiašalį pasitikėjimą, siekiant įtvirtinti šalių partnerių suverenumą ir teritorinį vientisumą. Turėtų būti suintensyvintas politinis dialogas bendrų interesų srityse ir į jį įtraukti konkretūs BUSP ir ESGP klausimai, įskaitant šalių partnerių dalyvavimą ESGP misijose ir operacijose. Turėtų būti sustiprinta išankstinio perspėjimo tvarka, ypatingą dėmesį skiriant konfliktų zonoms.

Ekonominė integracija ir derėjimas su ES politikos kryptimis

Šalims partnerėms gali būti naudinga koordinuoti pastangas siekiant ekonominės integracijos ir derinant teisės aktus su ES. Ilguoju laikotarpiu ES turėtų siekti skatinti šias šalis tarpusavyje kurti IVLPE arba regioninių laisvosios prekybos susitarimų tinklą, remiantis dvišaliais įsipareigojimais, prisiimtais kuriant išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos su ES erdves. Tai itin sustiprintų prekybą ir ekonominę integraciją regione bei papildytų šalių pastangas geriau integruotis į ES ekonomiką. Svarbus ekonominę integraciją didinantis elementas – įstrižinė kilmės kumuliacija. Be to, labai svarbu remti šalių partnerių muitinių reformas siekiant pagerinti pajėgumus pagal tarptautinius ir ES standartus. Šis procesas turėtų būti specialiai pritaikytas joms, kaip pereinamojo laikotarpio šalims, ir vykdomas kartu įgyvendinant atitinkamų susijusių krypčių politiką. Tolesniame etape ES ir jos partnerės gali svarstyti galimybę regioninę prekybą traktuoti plačiau ir sukurti Kaimynystės ekonominę bendriją [17], kai tinkama, pasitelkiant Europos ekonominės erdvės [18] patirtį. Ilgainiui tokia bendrija suteiktų galimybę nevaržomai patekti į bendrąją rinką. Kad ja galėtų pasinaudoti, šalys partnerės turės savo ekonomiką vystyti taip, kad ji visiškai atlaikytų konkurencinį bendrosios rinkos spaudimą, ir įrodyti, kad jos ne tik nori priimti visus susijusius ES acquis elementus, bet yra kompetentingos juos įgyvendinti pagal panašius standartus ir praktiką. Siekiant šio tikslo, reikės žymiai padidinti techninę pagalbą ir finansavimą.

Bus siekiama į procesą įtraukti privatųjį sektorių, kad šalyse partnerėse pagerėtų verslo aplinka. Taip pat bus stengiamasi didinti užimtumą, deramą darbą, socialinę sanglaudą ir lygias galimybes, siekiant, kad ekonominė integracija turėtų teigiamą poveikį.

Daugiašalis bendradarbiavimas turėtų apimti ir aplinkos politiką bei klimato kaitą, siekiant spręsti klausimus, susijusius su daugiašalėmis konvencijomis, strateginiu planavimu, aplinkos valdymu, vykdymo užtikrinimu, specifinėmis aplinkos temomis, investicijų į aplinką finansavimu regioniniu lygmeniu, klimato kaitos mažinimu ir prisitaikymu prie jos, šalių partnerių įsitraukimu į tarptautines diskusijas dėl būsimų veiksmų klimato srityje ir dalijimusi patirtimi prekybos taršos leidimais srityje. Daugiašalis Rytų partnerystės procesas taip pat turėtų palengvinti šalių partnerių transporto ir telekomunikacijų tinklų sujungimą – tarpusavyje ir su ES – ir reguliavimo aplinkos derinimą. Regioninis bendradarbiavimas transporto srityje jau tvirtas ir diversifikuotas [19]; Rytų partnerystė galėtų paskatinti ir kitas technines diskusijas atrinktomis temomis, kaip antai aviacijos saugos, vidaus vandenų laivybos ir infrastruktūros projektų klausimais, deramai atsižvelgiant į jau vykstančias diskusijas kituose regionuose. Taip pat turėtų būti skatinama išplėsti pažangius mokslinių tyrimų ir komunikacijų tinklus.

Energetinis saugumas

ES ir šalių partnerių energetinio saugumo klausimai glaudžiai susiję, todėl Rytų partnerystės energetinio saugumo platformos grupė turėtų sutelkti dėmesį į abiem šalims svarbias priemones.

Rytų partneryste bus siekiama kurti ir diegti abipusius energetikos paramos ir energetinio saugumo mechanizmus, įskaitant išankstinio perspėjimo mechanizmus ir bendruosius veiksmus saugumo srityje. Vienas iš tikslų – stiprinti ryšius energetinio saugumo klausimais ir gerinti pasirengimą energetinių krizių atvejams. Šiam darbui palengvinti bus suburta energetinio saugumo specialistų grupė. Ši specialistų grupė galėtų suteikti oficialumo partnerių ad hoc bendravimui su ES energetinio saugumo korespondentų tinklu (NESCO), o dirbdama remtųsi nustatyta darbo su Dujų koordinavimo grupe ir Naftos tiekimo grupe tvarka, prireikus atsižvelgdama į veiklą kituose forumuose, įskaitant Energijos bendriją.

Rytų partnerystė dar labiau paspartins šalių partnerių energetikos politikos ir teisės aktų derinimą su ES taikoma praktika ir acquis, inter alia, elektros, dujų, naftos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir efektyvaus energijos vartojimo srityse. Šį procesą parems intensyvesnis bendradarbiavimas su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis (nacionalinėmis administracijomis, reguliavimo tarnybomis, agentūromis).

Be to, per vidutinės trukmės laikotarpį bus siekiama sukurti abipusiai naudingą susietą ir diversifikuotą ES ir šalių partnerių energijos rinką. Tam reikės parengti Rytų partnerystės energetikos infrastruktūros veiksmų planą, atsižvelgiant į Antrąją Strateginę energetikos apžvalgą ir ES Pirmenybinio sujungimo planą [20]. Be to reikia pagerinti šalių partnerių naftos ir dujų saugojimo pajėgumus, be kita ko, skatinti susitarti dėl bendrų saugyklų. Kalbant apie pagrindines infrastruktūras, kurioms būdinga padidinta nekomercinė rizika, vis daugiau reikšmės galėtų būti skiriama viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, suartinsiančių ES ir Rytų partnerystės šalis partneres, kūrimui.

Norint užtikrinti ES ir šalių partnerių energetinį saugumą, reikia smarkiai diversifikuoti tiekimą ir tranzito maršrutus. Būtų lengviau, jeigu šioje veikloje aktyviau dalyvautų trečiosios šalys, įskaitant Vidurinės Azijos šalis. Taigi, Rytų partneryste turėtų būti prisidedama prie Baku proceso, kaip tikros energetikos srities partnerystės, stiprinimo visapusiškai dalyvaujant pagrindinio energijos gamybos regiono – Vidurinės Azijos – šalims ir, be kita ko, kuriant Pietų koridorių, įskaitant Kaspijos jūros regiono koridorių.

Žmonių ryšiai

Turi būti pripažinta, kad ES ir šalių partnerių piliečių, ypač jaunimo, bendravimas skatina pokyčius ir suteikia galimybę juos stebėti, todėl tokie ryšiai bus remiami. ES aiškiai supranta bendradarbiavimo kultūros srityje ir kultūrų dialogo, kaip neatsiejamos visos išorės politikos dalies, reikšmę, ir jau pabrėžė bendradarbiavimo kultūros srityje svarbą vykdant politinius procesus ir sprendžiant politines problemas [21]. Bendradarbiauti taip pat galima remiantis keliomis populiariomis Bendrijos ir išorės pagalbos programomis, būtent švietimo, įskaitant kalbų mokymą, jaunimo ir mokslinių tyrimų srityse. Dėmesio reikia skirti ir informacinės visuomenės plėtrai, taip pat žiniasklaidos reikšmei skatinant tiesioginius žmonių ryšius.

4.3. Pavyzdinės iniciatyvos

Pažangą siekiant Rytų partnerystės tikslų taip pat galima paspartinti įgyvendinant atrinktas pavyzdines iniciatyvas, suteiksiančias galimybę užtikrinti matomumą bei akcentuoti bendradarbiavimo daugiašališkumą. Šiomis iniciatyvomis turėtų būti siekiama sutelkti daugelio teikėjų paramą, įvairių tarptautinių finansų įstaigų finansavimą ir privačiojo sektoriaus investicijas. Komisijos nuomone, šios iniciatyvos galėtų apimti integruoto sienų valdymo programą, MVĮ skirtą priemonę, regioninių elektros rinkų kūrimo, efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo skatinimą [22], Pietų energijos koridoriaus kūrimą, ir bendradarbiavimą užkertant kelią stichinėms bei žmogaus sukeltoms nelaimėms, joms rengiantis ir reaguojant į jas.

Galimos pagal temines platformas dirbančių grupių bei specialistų grupių darbo temos ir siūlomų pavyzdinių iniciatyvų aprašymas pateiktas Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

4.4. Dalyvavimas

Be vyriausybių atstovų ir Europos Komisijos, darbe dalyvaus ir kitos ES institucijos, tarptautinės organizacijos (pavyzdžiui, ESBO ir Europos Taryba), tarptautinės finansų įstaigos, parlamentų, verslo atstovai, vietos valdžios institucijos ir įvairios suinteresuotosios šalys, atstovaujančios teminėms platformoms priklausančioms sritims.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas pilietinės visuomenės dalyvavimui. Komisija siūlo remti tolesnę pilietinės visuomenės organizacijų plėtrą ir sukurti Pilietinės visuomenės forumą, siekiant palengvinti pilietinės visuomenės organizacijų ryšius ir jų dialogą su valstybės institucijomis.

Pagal teminę platformą dirbančios grupės, specialistų grupės ar iniciatyvos įgyvendinimo darbe atskirais atvejais galėtų dalyvauti ir trečiosios šalys, jeigu būtų sutarta, kad tai naudinga dėl bendros klausimo svarbos, geografinio artumo ar esamų ekonominių sąsajų.

Komisija palankiai vertintų visas Europos Parlamento iniciatyvas į Rytų partnerystę visiškai integruoti jo sukurtą parlamentinio bendradarbiavimo projektą (EuroNest). Be to, parlamentinis trejetas – Europos Parlamentas, ESBO ir Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos – galėtų sustiprinti Rytų partnerystės daugiašalius aspektus.

Komisija ragina dalyvauti Regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, visų pirma dirbant pagal temines platformas Demokratija, geras valdymas ir stabilumas bei Žmonių ryšiai. Komisija taip pat ragina Regionų komitetą sukurti Rytų Europos ir Pietų Kaukazo vietos ir regionų asamblėją, o Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą dalyvauti Pilietinės visuomenės forume.

5. Ištekliai

Vienas iš aiškiausių būdų parodyti, kad ES konkrečiai įsipareigoja savo partnerėms – suderinti finansavimo mastą su politiniais partnerystės užmojais. Kad šiame pasiūlyme išdėstyti tikslai būtų pasiekti, reikia žymiai padidinti finansinius išteklius.

Šios lėšos bus skirtos Rytų partnerystės reformų programai paspartinti įgyvendinant išsamias institucijų kūrimo programas, kuriomis valstybės institucijoms bus teikiamos konsultacijos ir mokymas (pvz., įgyvendinant porinius ir Techninės pagalbos ir informacijos mainų (TAIEX) projektus), taip pat jų veiklai reikalinga įranga ir specializuota infrastruktūra (pvz., laboratorijos). Iš padidintų finansinių išteklių taip pat bus finansuojama pagal platformas dirbančių grupių veikla ir remiama keletas pavyzdinių iniciatyvų. Galiausiai šiais ištekliais bus padedama šalims partnerėms vykdyti regioninę politiką, kuria siekiama sustiprinti stabilumą: skatinti vidaus sanglaudą ir mažinti socialinius bei ekonominius skirtumus.

Dabar šalims partnerėms pagal EKPP skiriamas finansavimas 2008 m. sudarė apie 450 mln. EUR. Komisija ketina siūlyti šią sumą laipsniškai didinti, kad 2013 m. ji būtų apie 785 mln. EUR. Tam reikės papildyti esamą EKPP paketą, prie 2010–2013 m. jau numatytų išteklių pridedant 350 mln. EUR naujų lėšų. Be to, atsižvelgiant į biudžeto peržiūrą, bus apsvarstyta galimybė dar daugiau padidinti paramos lygį, kad jis parodytų vykdomos politikos užmojus šių šalių partnerių atžvilgiu.

Siekiant patenkinti pačius būtiniausius poreikius, bus perorientuota EKPP regioninė rytų programa, kad ja būtų remiamas Rytų partnerystės daugiašališkumas. 2009 m. paketo lėšos gali būti naudojamos neatidėliotinoms iniciatyvoms pradėti, o apie 250 mln. EUR dabartiniame EKPP pakete gali būti perprogramuoti 2010–2013 m. laikotarpiui.

Bendra naujų ir perprogramuotų lėšų suma bus 600 mln. EUR – tai ištekliai naujoms šame komunikate nurodytoms iniciatyvoms įgyvendinti.

Norint energingai įgyvendinti Rytų partnerystę reikės ne tik padidinti Bendrijos dotacijomis teikiamą paramą, bet ir įdiegti praktines priemones veiksmingam jos panaudojimui ir geresniam paramos teikėjų koordinavimui užtikrinti, taip pat pritraukti daugiau investicijų, visų pirma pasitelkiant Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko priemones. Atliekant Europos investicijų banko išorės įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūrą bus galima apsvarstyti galimybę padidinti rytų partnerėms nustatytą orientacinę didžiausią ribą ir išplėsti jos taikymą. Didelių infrastruktūros projektų atveju, reikėtų apsvarstyti galimybę paremti viešojo ir (arba) privačiojo sektoriaus investicijas, padengiant nekomercinę riziką. ES dotacijos lėšos tokiems projektams gali būti teikiamos pasinaudojant Kaimynystės investavimo priemone (NIP), todėl Komisija ragina valstybes nares finansiškai prisidėti prie Rytų partnerystės, be kita ko, padidinant NIP mokamus įnašus. Daugiau informacijos šiais klausimais pateikta kartu su šiuo komunikatu teikiamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

Įgyvendinant Rytų partnerystę atitinkamoms Komisijos tarnyboms taip pat reikės skirti tinkamus žmogiškuosius išteklius. Konkrečiai, turės būti sustiprinti EK delegacijų šalyse partnerėse žmogiškieji ištekliai.

6. Išvados

Kaip niekada svarbu remtis pamatiniu EKP principu – Europos Sąjungai gyvybiškai svarbu skatinti geresnį valdymą ir ekonomikos vystymąsi kaimynystėje, prisiimant konkrečius įsipareigojimus. Santykių su šalimis partnerėmis glaudinimas sudarant Rytų partnerystę yra ir strategiškai būtina sąlyga, ir politinė ES investicija, kurios būsima nauda teks Europos piliečiams.

Rytų partnerystė padės išjudinti reformas, integruoti rinkas ir visuomenes, didinti stabilumą ir išvengti rizikos, kad mūsų žemyne atsiras naujų sienų. Komisija ragina Tarybą ir Europos Parlamentą suteikti Rytų partnerystei tvirtą politinę ir finansinę paramą.

Komisija siūlo, kad Rytų partnerystė būtų pradėta įgyvendinti aukščiausiojo lygio susitikime, kuris būtų surengtas 2009 m. pavasarį ir kuriame dalyvautų visų ES valstybių narių ir šalių partnerių valstybės arba vyriausybės vadovai. Šiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime bus priimta politinė deklaracija, kuria bus oficialiai sukurta partnerystė ir kurioje bus išdėstyti pagrindiniai jos tikslai bei principai, taip pat bendrais bruožais apibrėžtas ja grindžiamas bendradarbiavimo procesas.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Rytų partnerystė (RP)

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Skyrius 19.08 – Europos kaimynystės politika ir santykiai su Rusija

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1 Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

4 išlaidų kategorija – Išorės santykiai

BE 19.01.04.02 Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP). Administracinio valdymo išlaidos

BE 19.08.01.03 Finansinis bendradarbiavimas su Rytų Europa pagal Europos kaimynystės ir partnerystės politiką

3.2 Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

Rytų partnerystė yra Europos kaimynystės politiką papildanti priemonė. Šiame dokumente nurodytas finansinis poveikis susijęs su 2009–2013 m. laikotarpiu ir papildo 2007–2013 m. laikotarpiui jau numatytas lėšas.

3.3 Biudžeto ypatybės:

19.01.04.02 | NPI | NDIF | NE | NE | NE | Nr. 4 |

19.08.01.03 | NPI | Dif | NE | NE | NE | Nr. 4 |

4. IŠTEKLIŲ SUVESTINĖ

4.1 Finansiniai ištekliai 4.1.1 Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė, mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | Iš viso |

Veiklos išlaidos (biudžeto eilutė 19.08.01.03) |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | a(97 %) | 0 | 24,25 | 51,41 | 109,61 | 154,23 | 339,5 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | | b [23] | 0 | 4,25 | 14,41 | 46,61 | 85,23 | 150,5 |

Į orientacinę sumą įskaičiuotos administracinės išlaidos (biudžeto eilutė 19.01.04.02) |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) [24] | 8.2.4 | c(3 %) | 0 | 0,75 | 1,59 | 3,9 | 4,77 | 10,5 |

Įsipareigojimų asignavimai | | a+c | 0 | 25 | 53 | 113 | 159 | 350 |

Mokėjimų asignavimai | | b+c | 0 | 5 | 16 | 50 | 90 | 161 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5 | d | 0 | 2,35 | 2,838 | 2,838 | 2,838 | 10,864 |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6 | e | 0 | 0,193 | 0,229 | 0,229 | 0,229 | 0,880 |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų

IŠ VISO ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | | a+c+d+e | 0 | 27,543 | 56,067 | 116,067 | 162,067 | 361,744 |

IŠ VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | | b+c+d+e | 0 | 7,543 | 19,067 | 56,067 | 93,067 | 172,744 |

4.1.2 Suderinamumas su finansiniu programavimu

Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

X Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas (maržos naudojimas).

Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo [25] nuostatas (t. y. taikyti lankstumo priemonę).

Papildomi 350 mln. EUR bus skirti iš 4 išlaidų kategorijos maržos, pagal kurią, remiantis naujausiu finansiniu programavimu (2009 m. PBP), turima 998 mln. EUR.

4.1.3 Finansinis poveikis įplaukoms

X Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms

Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

4.2 Žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinuosius ir išorės darbuotojus) – išsami informacija pateikta 8.2.1 ir 8.2.2 punktuose.

Metų poreikiai | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 ir vėliau |

Iš viso žmogiškųjų išteklių per metus [26] | 0 | 18 | 27 | 40 | 50 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1 Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Šiame komunikate išdėstyti Komisijos pasiūlymai dėl glaudesnių ES ryšių su Rytų Europos kaimynėmis [27] palaikymo, todėl tam prireiks mobilizuoti papildomus Bendrijos išteklius.

Komisija ketina laipsniškai didinti rytų šalims partnerėms skirtą EKPP finansavimą nuo 450 mln. EUR 2008 m. iki maždaug 785 mln. EUR 2013 m. Tam reikės papildyti esamą EKPP paketą, prie 2010–2013 m. programoms jau numatytų asignavimų pridedant papildomus 350 mln. EUR [28]. Ši suma bus skirta iš maržos, turimos pagal 4 išlaidų kategorijos viršutinę ribą, pagal kurią aptariamu laikotarpiu galima panaudoti 998 mln. EUR.

Be to, atsižvelgiant į biudžeto peržiūrą, taip pat bus apsvarstyta galimybė dar daugiau padidinti paramos lygį, kad jis parodytų vykdomos politikos užmojus šalių partnerių atžvilgiu.

5.2 Papildoma Bendrijos dalyvavimo nauda, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sąveika

Pasiūlymo esmė – su Rytų Europos kaimynėmis dalytis Europos integracijos patirtimi, jas laipsniškai įtraukiant į ES veiklą. EKPP teisės sistema suteikia tvirtą pamatą bendradarbiavimo priemonėms, sudarysiančioms Rytų partnerystės dalį. Tačiau, kad kartu būtų išlaikytas numatytas paramos kitoms (Viduržemio jūros regiono) EKP šalims lygis, reikės padidinti priemonės finansinius išteklius panaudojant 4 išlaidų kategorijos maržą. Pasiūlymą padidinti išteklius turėtų būti galima įgyvendinti oficialiai neperžiūrint EKPP reglamento, nes padidinimas neviršija 5 % lankstumo ribos, leidžiamos pagal tarpinstitucinio susitarimo dėl finansinės perspektyvos 37 punktą [29].

Prie Rytų partnerystės įgyvendinimo bus prisidėta ir kitomis finansinėmis priemonėmis, iš kurių bus finansuojami jų veiklos sričiai priklausantys konkretūs veiksmai.

5.3 Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

Tikslai

Bendrasis Rytų partnerystės tikslas – įtvirtinti glaudesnius ES ir kaimynių santykius bei paspartinti jų reformų programas nustatant šiuos veiklos tikslus:

(1) remti šalių partnerių reformas, vykdant Išsamią institucijų kūrimo programą (IIKP), apimančią visas svarbias bendradarbiavimo sritis;

(2) užtikrinti Rytų partnerystės daugiašališkumą, įskaitant paramą tam tikram skaičiui pavyzdinių iniciatyvų;

(3) mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus šalių partnerių regionuose bei didinti jų vidaus sanglaudą, remiant ekonominį ir socialinį vystymąsi.

Rezultatai

– pažanga įgyvendinant sutartas reformas;

– labiau su ES acquis suderinti teisės aktai;

– sumažinti vidaus ekonominiai skirtumai;

– padidintas vidaus stabilumas;

– veikianti daugiašalė sistema;

– įgyvendintos pavyzdinės iniciatyvos;

Rodikliai

– įvykdytos tam tikros asociacijos susitarimų sudarymo sąlygos;

– sumažintas korupcijos lygis;

– pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimo sparta;

– tam tikras pagal platformas dirbančių grupių posėdžių skaičius ir darbo rezultatai;

– sumažinti ekonominiai ir socialiniai skirtumai;

– sumažinti vidaus konfliktai.

5.4 Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

Papildomas finansavimas bus skirtas iš EKPP šalims ir regionams skirtų programų pagal Finansinio reglamento nuostatas.

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1 Stebėsenos sistema

Komisija savo išorės bendradarbiavimo pažangą stebės visais lygmenimis:

– ištekliai (visų pirma finansiniai srautai: įsipareigojimai, sutartys ir mokėjimai);

– veikla / našumas (projektų ir programų įvykdymas, Komisijos delegacijų vietoje vykdoma vidaus stebėsena), taip pat

– pažanga / rezultatai (išorės į rezultatus orientuota stebėsena – ROS [30]) ir poveikis.

Į orientacines programas įtraukti konkretūs kiekvienos bendradarbiavimo srities tikslai ir tikėtini rezultatai.

Ilgalaikė išorės pagalba šalims partnerėms ir regionams programuojama parengiant strategijos dokumentus (iki 7 m.) ir orientacines programas (3–4 m.). Atliekama šių programavimo dokumentų laikotarpio vidurio peržiūra ir taip suteikiama galimybė patikslinti programavimo prioritetus.

6.2 Vertinimas

Atsižvelgiant į dabar taikomas taisykles ir didelę numatytos veiklos apimtį, įdiegta vertinimo sistema, apimanti skirtingus intervencijos lygmenis.

Antai finansiniame reglamente reikalaujama reguliariai vertinti visą (didelės apimties) veiklą [31]. Platesnio pobūdžio teisiniai įsipareigojimai, kaip antai derėjimas, papildomumas ir koordinavimas [32], taip pat turi būti ir yra vertinami.

7. Kovos su sukčiavimu priemonės

Bendrijos finansinių interesų apsauga ir kova su sukčiavimu bei pažeidimais yra neatsiejama EKPP reglamento dalis.

Už sutarčių ir mokėjimų administracinę stebėseną bus atsakingos EK delegacijos paramą gaunančiose šalyse.

Delegacijos prižiūrės kiekvieną pagal EKPP reglamentą finansuojamą operaciją visais projekto ciklo etapais [33].

Ypatingas dėmesys bus skiriamas išlaidų pobūdžiui (išlaidų tinkamumui), biudžetų laikymuisi (faktinėms išlaidoms) ir patvirtinamosios informacijos bei susijusių dokumentų (išlaidų patvirtinimo) tikrinimui.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1 Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas, be jau numatytų skirti lėšų:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

VEIKLOS TIKSLAS Nr. 1Išsami institucijų kūrimo programa | 18,25 | 36,41 | 67,61 | 64,23 | 186,5 |

VEIKLOS TIKSLAS Nr. 2Daugiašališkumas | 6 | 15 | 30 | 30 | 81 |

VEIKLOS TIKSLAS Nr. 3Ekonominis ir socialinis vystymasis | 0 | 0 | 12 | 60 | 72 |

| | | | | |

IŠ VISO | 24,25 | 51,41 | 109,61 | 154,23 | 339,5 |

8.2 Administracinės išlaidos

8.2.1 Žmogiškųjų išteklių skaičius ir rūšis

Darbuotojai, skiriami priemonei įgyvendinti iš papildomų išteklių(darbo vietų arba visos darbo dienos ekvivalentų skaičius) |

Pareigų rūšis | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai [34] (XX0101) | A*/AD | PB [35] | 0 | 2+3 | 3+5 | 3+5 | 3+5 |

| | Del. | 0 | 6 | 6 | 6 | 6 |

| B*, C*/AST | 0 | 1 | 1 | 1 | 1 |

Darbuotojai, finansuojami [36] pagal XX 01 02 str. | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Kiti darbuotojai, finansuojami [37] pagal buvusią BA eilutę 19.01.04.02 | 0 | 6 | 12 | 25 | 35 |

Iš viso papildomų darbuotojų skaičius per metus | 0 | 18 | 27 | 40 | 50 |

8.2.2 Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Komisijos pagrindinėje būstinėje (PB) bus suburta nedidelė darbuotojų grupė (3 AD kategorijos darbuotojai ir 1 AST kategorijos darbuotojas), prižiūrėsianti keturių daugiašalių teminių platformų kūrimą ir koordinuosianti pagal jas dirbsiančių grupių darbą, kaip aprašyta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. Darbuotojų grupė padės pagal platformas dirbsiančių grupių koordinatoriams planuoti, organizuoti ir vesti posėdžius. Ji taip pat užtikrins, kad būtų teikiamos tinkamos ataskaitos ir platinama informacija.

Pagrindinėms veiklos tarnyboms bus skirtos iš viso penkios papildomos darbo vietos (AD kategorija), kad būtų galima susidoroti su papildomu darbo krūviu, kuris teks pagrindinei būstinei įgyvendinant siūlomas dvišales ir daugiašales priemones. Kiekvienoje iš šešių EK delegacijų šalyse partnerėse bus papildomai įdarbintas vienas AD kategorijos pareigūnas (iš viso 6).

Papildomų pagal sutartis dirbančių (ir (arba) vietinių) tarnautojų ir kitų laikinųjų darbuotojų (numatytas skaičius – 61) daugiausia reikės [38] delegacijose vykdomai darbui imliai bendradarbiavimo veiklai, kuri bus įgyvendinama iš Rytų partnerystei skirtų papildomų finansinių išteklių.

8.2.3 Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

Šiuo metu programos valdymui skirtos darbo vietos, kurias reikia pakeisti arba pratęsti

Darbo vietos, pagal MPS (metinę politikos strategiją) / PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtos n-tiesiems metams

X Darbo vietos, kurių bus prašoma kitos MPS / PBP procedūros metu

Darbo vietos, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius

Darbo vietos, reikalingos n-tiesiems metams, tačiau nenumatytos tų metų MPS / PBP (2009 metams)

Išlaidos, skirtos žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams, apmokamos iš valdančiajam DG pagal metinių paskyrimų tvarką skirtų lėšų atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

8.2.4 Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – Administracinės valdymo išlaidos)

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

1 Techninė ir administracinė pagalba (įskaitant susijusias išlaidas darbuotojams) | | | | | | | |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | | | | | | | |

Administracinės išlaidos, kurių reikia šioms iniciatyvoms įgyvendinti, yra 3 % visų įsipareigojimų asignavimų. Be to, pabandyta nustatyti, kiek darbuotojų, kurie turės būti finansuojami iš tos sumos, reikės papildomiems ištekliams administruoti. Šiame etape sunku padaryti daugiau, todėl pirmiau pateikta lentelė neužpildyta. Prireikus iniciatyvoms įgyvendinti turės būti pasitelkta administracinė ir techninė pagalba, neviršijanti šiame dokumente nustatytos administracinių išlaidų viršutinės ribos.

8.2.5 Į orientacinę sumą neįskaičiuotos finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | 0 | 2,350 | 2,838 | 2,838 | 2,838 |

Pagal XX 01 02 str. finansuojami darbuotojai (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0 | 2,350 | 2,838 | 2,838 | 2,838 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai

(Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą.)

2010 m.:

5 (pagrindinės būstinės pareigūnai) x 122 000 EUR (BUDG standartinės išlaidos) = 610 000

6 (delegacijų pareigūnai) x 290 000 EUR (apskaičiuotos išlaidos) = 1 740 000

610 000+ 1 740 000= 2 350 000

2011–2013 m.:

9 (pagrindinės būstinės pareigūnai) x 122 000 EUR (BUDG standartinės išlaidos) = 1 098 000

6 (delegacijų pareigūnai) x 290 000 EUR (apskaičiuotos išlaidos) = 1 740 000

1 098 000 + 1 740 000 = 2 838 000

Išlaidos, skirtos žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams, apmokamos iš valdančiajam DG pagal metinių paskyrimų tvarką skirtų lėšų atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

8.2.6 Į orientacinę sumą neįskaičiuotos kitos administracinės išlaidos

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

| 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės | | 0,93 | 0,129 | 0,129 | 0,129 | 0,48 |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | | 0,10 | 0,10 | 0,10 | 0,10 | 0,4 |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos | | | | | | |

2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) | | | | | | |

3 Kitos administracinio pobūdžio išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) | | | | | | |

Iš viso administracinių išlaidų, išskyrus žmogiškųjų išteklių ir susijusias išlaidas(NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0 | 0,193 | 0,229 | 0,229 | 0,229 | 0,88 |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Komandiruotės

2010 m.:

6 delegacijų pareigūnai x 8000 (standartinės išlaidos per metus) = 48 000

5 pagrindinių būstinių pareigūnai x 6 komandiruotės x 1500 EUR už komandiruotę = 45 000

2010–2013 m.:

9 pagrindinių būstinių pareigūnai x 6 komandiruotės x 1500 EUR už komandiruotę = 81 000

12 delegacijų pareigūnų x 8000 (standartinės išlaidos per metus) = 96 000

81 000 + 96 000 = 177 000

Konferencijos

Nuo 2010 m.: 1 tarptautinė konferencija Briuselyje per metus, išlaidos – 100 000

Išlaidos, skirtos žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams, apmokamos iš valdančiajam DG pagal metinių paskyrimų tvarką skirtų lėšų atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

[1] http://ec.europa.eu/world/enp/index_en.htm

[2] Šiame komunikate rytų kaimyninės šalys partnerės (arba partnerės) reiškia Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalis, kurioms skirta Europos kaimynystės politika: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina.

[3] 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006.

[4] Komisija išdėstė išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių pobūdį ir pranašumus 2006 m. gruodžio 4 d. komunikate dėl EKP stiprinimo, COM (2006) 726 bei 2007 m. gruodžio 5 d. Komunikate „Ryžtinga Europos kaimynystės politika“, COM (2007) 774, ir ypač neoficialiame dokumente „EKP. Tolesnės ekonominė integracija“, žr. http://ec.europa.eu/world/enp/pdf/non-paper_economic-integration_en.pdf.

[5] Šiuo metu tik Azerbaidžanas ir Baltarusija dar neužbaigė stojimo į PPO derybų.

[6] Tai apima žemės ūkio produktų, kuriems netaikomas visiškas liberalizavimas, ribojimą, plg. „Ryžtinga Europos kaimynystės politika“, 2007 m. gruodžio 5 d., COM (2007) 774.

[7] Vyksta derybos su Ukraina ir Gruzija, ir pateiktas pasiūlymas šiuo tikslu Moldovai. Pagal juos sudaryti susitarimai vėliau bus įtraukti į IVLPE susitarimus.

[8] COM (2007) 774.

[9] Remiantis 2007 m. statistiniais duomenimis ir darant prielaidą, kad prašymų skaičius nesikeis, metinės išlaidos dėl vizų mokesčių visoms šešioms šalims partnerėms panaikinimo sudarytų maždaug 75 mln. EUR visoms Šengeno zonai priklausančioms valstybėms narėms. Šengeno zonai nepriklausančios valstybės narės taip pat bus paragintos apsvarstyti jų vizos mokesčio panaikinimo galimybę.

[10] 2008 m. rugsėjo mėn. įvykusiame ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime buvo nuspręsta pradėti dialogą dėl abipusio bevizių kelionių režimo kaip ilgalaikės perspektyvos.

[11] Studija bus grindžiama būsimu Komisijos komunikatu „Nauji įgūdžiai naujoms darbo vietoms“ ir jį papildys.

[12] Susirūpinimą toliau kelia tai, kad pagrindiniai angliavandenilių tranzito vamzdynai yra arti konfliktų zonų. Pietų Kaukazo nestabilumas taip pat gali kelti grėsmę regiono energetiniam saugumui. Labai didelė Gruzijos hidroelektrinė yra šalia Abchazijos. Gruzija prekiauja elektros energija su Armėnija ir Azerbaidžanu. Iš Rusijos dujos Armėniją pasiekia per Gruziją. Pagrindinis dujotiekis iš Rusijos Federacijos į Balkanus eina per Moldovos Padnestrės regioną. Šie veiksniai daro poveikį investuotojų pasitikėjimui, tvaraus energijos tranzito per Kaukazą galimybėms ir ES strategijai užsitikrinti naujus tiekėjus Vidurinėje Azijoje.

[13] ES energijos tiekimo saugumo ir solidarumo veiksmų planas, COM (2008) 744.

[14] Šiame komunikate minimi susitarimo memorandumai nėra teisiškai saistančios priemonės.

[15] Žr. 2007 m. pavasarį Komisijos parengtą neoficialų dokumentą „EKP teminė dimensija“ (angl. „ENP — Thematic Dimension“) http://ec.europa.eu/world/enp/pdf/non-paper_thematic-dimension_en.pdf.

[16] Be to, ES teisės aktai ir standartai ir toliau bus pristatomi bei aptariami dvišaliuose teminiuose pakomitečiuose.

[17] Komisijos tarnybos reikiamas pastangas bendrais bruožais apibūdino 2007 m. pavasarį parengtame neoficialiame dokumente „EKP. Tolesnė ekonominė integracija“ (angl. „ENP – a path towards further economic integration“), http://ec.europa.eu/world/enp/pdf/non-paper_economic-integration_en.pdf.

[18] Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir ES valstybės narės.

[19] Visų pirma įgyvendinant TRACECA.

[20] COM (2006) 846 galutinis / 2, 2007 2 23.

[21] 2008 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos ES pirmininkaujančios valstybės narės išvados, 78 dalis.

[22] Darbas šioje srityje jau pradėtas pagal INOGATE programą.

[23] Remiantis EKPP priemonės mokėjimų asignavimų skaičiavimu 2006 m.

[24] Į administracines valdymo išlaidas (BA eilutė), inter alia, įskaičiuotos delegacijose pagal sutartis dirbančių darbuotojų išlaidos, taip pat studijų, ekspertų posėdžių bei tiesiogiai su programos tikslo pasiekimu susijusios informacijos skelbimo ir leidinių išlaidos.

[25] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[26] Įskaitant ir pareigūnus pagrindinėse būstinėse, ir pagal sutartis dirbančius darbuotojus, skirtus dirbti su finansine parama 6 delegacijose. Detali informacija pateikta punkte 8.2.1 Žmogiškųjų išteklių skaičius ir rūšis.

[27] Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

[28] Į šią sumą neįtraukta Komisijos neseniai įsipareigota paramos Gruzijai suma.

[29] Daroma prielaida, kad papildomi ištekliai, jau mobilizuoti krizėms spręsti (kaip antai Okupuotojoje Palestinos teritorijoje ir Gruzijoje), neįskaičiuoti į 5 % ribą, nes jie yra „atsakas į objektyvias ilgalaikes aplinkybes, kurios yra tiksliai pagrįstos...“ ir dėl jų Komisija, Taryba ir Parlamentas susitarė per kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą.

[30] Į rezultatus orientuota stebėsena suteikia galimybę greitai įvertinti projekto ar programos rezultatus, taip pat jų bendresnę reikšmę, be to, ją vykdant Komisijai pateikiama nepriklausomų ekspertų nuomonė apie jos projektų paketą. Nuosekliai taikant vieną metodą užtikrinama, kad Komisija turėtų palyginamus visų regionų, kuriuose ji teikia išorės pagalbą, duomenis.

[31] Tai atliekama vertinant pavienes operacijas (pvz., plėtros projektus), programas (pvz., šalims skirtas strategijas) ir politikos sektorius arba temines sritis (pvz., transporto sektorių arba lyčių lygybės aspektus).

[32] Angl. „3 Cs“ („Coherence, Complementarity, Coordination“).

[33] Jos įgalios Komisiją (OLAF) atlikti patikras vietoje ir kontrolę pagal 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96.

[34] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[35] Įskaitant pareigūnus ir laikinuosius darbuotojus Išorės santykių generaliniam direktoratui ir 5 pareigūnus veiklos tarnyboms.

[36] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[37] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą. Tai susiję su pagal sutartis dirbančiais tarnautojais ir laikinaisiais darbuotojais (buvusi BA eilutė 19.01.04.02).

[38] Centriniu lygmeniu vykdomai regioninei bendradarbiavimo veiklai pagrindinėje būstinėje taip pat reikės papildomai įdarbinti pagal sutartis dirbančių darbuotojų.

[39] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) įstaigos (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą.

--------------------------------------------------

52008DC0823