[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.11.2008

KOM(2008) 772 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Energijos vartojimo efektyvumas – pasiekti 20 % rodiklį

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Energijos vartojimo efektyvumas – pasiekti 20 % rodiklį

SANTRAUKA

Europos vadovai įsipareigojo pirminės energijos vartojimą, palyginti su prognozėmis 2020 m., sumažinti 20 %. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – rentabiliausias būdas mažinti energijos vartojimą nemažinant ekonominio aktyvumo. Didinant energijos vartojimo efektyvumą sprendžiami pagrindiniai su energija susiję uždaviniai: klimato kaitos, energetinio saugumo ir konkurencingumo.

Bendrijos efektyvesnio energijos vartojimo teisės aktais siekiama smarkiai padidinti energijos vartojimo efektyvumą sektoriuose, kuriuose energijos suvartojama daugiausiai. Tačiau vien galiojančiais efektyvesnio energijos vartojimo teisės aktais neįmanoma užtikrinti, kad bus sutaupyta pakankamai energijos ir pasiektas 20 % taupymo tikslas. Pagrindinės kliūtys didinti energijos vartojimo efektyvumą yra šios: galiojantys teisės aktai įgyvendinami prastai, vartotojai informuojami nepakankamai ir nėra tinkamų struktūrų, kad būtų skatinamos investicijos į energiškai efektyvius pastatus, produktus bei paslaugas ir kad susiformuotų jų paklausa rinkoje. Sprendžiant iš nacionalinių efektyvesnio energijos vartojimo veiksmų planų vertinimo, egzistuoja atotrūkis tarp valstybių narių politinio įsipareigojimo užtikrinti efektyvesnį energijos vartojimą ir konkrečių veiksmų. Valstybės narės turi sparčiau ir veiksmingiau diegti efektyvesnio energijos vartojimo teisės aktus. Būtinos naujos priemonės energijos vartojimo efektyvumui toliau didinti.

Komisija siūlo stiprinti pagrindinius pastatams ir energiją naudojantiems produktams taikomus efektyvesnio energijos vartojimo teisės aktus. Bus sugriežtintos Pastatų energinio efektyvumo direktyvos nuostatos, kad ji būtų taikoma didesniam pastatų kiekiui ir kad būtų daugiau dėmesio skiriama šildymo ir oro kondicionavimo sistemų energinio efektyvumo sertifikatams ir patikrinimų ataskaitoms. Energijos suvartojimo ženklinimo direktyva bus persvarstyta, siekiant ją pradėti taikyti ne tik buitiniams prietaisams, bet ir kitiems energiją naudojantiems bei su energija susijusiems produktams. Siūloma priimti direktyvą, kurioje būtų numatyta nauja padangų ženklinimo sistema kuro efektyvumą didinančių padangų paklausai rinkoje skatinti. Siekdama toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą energijos tiekimo srityje, Komisija siūlo priimti išsamias gaires, kad būtų lengviau pradėti gaminti elektros energiją bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose, pasižyminčiuose dideliu energijos vartojimo efektyvumu. Pateikiamas komunikatas apie bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą. Kad būtų sprendžiama būtinų investicijų trūkumo problema, jau svarstomos naujos efektyvesnio energijos vartojimo finansavimo iniciatyvos, kaip antai ES tausiosios energetikos finansavimo iniciatyva, nes jos taip pat padėtų ES ūkį apsaugoti nuo blogėjančios finansinės padėties.

Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kokia svarbi Europos efektyvesnio energijos vartojimo politikos ir priemonių sistema, t. y. 2006 m. Europos efektyvesnio energijos vartojimo veiksmų planas, ir paragino Komisiją bei valstybes nares paspartinti jo įgyvendinimą ir galbūt jį persvarstyti. Tuo tikslu Komisija šį veiksmų planą įvertins 2009 m. ir jį persvarstys. Persvarstytame plane galėtų būti sustiprintos paskatos didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsižvelgti į lemiamą vaidmenį, kurį mažinant energijos vartojimą galėtų atlikti miestai, pvz., toliau plėtoti tokius vietos tinklus kaip Merų paktas. Tarptautiniu mastu Bendrija ir toliau skatins energijos vartojimo efektyvumą plėtodama institucinį dialogą ir partnerystę.

PAVOJUS, KAD NUSTATYTI TIKSLAI NEBUS įGYVENDINTI

Energijos taupymas yra pats greičiausias ir rentabiliausias būdas ES spręsti pagrindinius „Europos energetikos politikos“[1] strateginiuose tiksluose nurodytus energetikos uždavinius – tausumo, tiekimo saugumo ir konkurencingumo. ES vadovai pabrėžė, kad energijos vartojimo efektyvumą būtina didinti įgyvendinant 2020 m. numatytus „20-20-20“ tikslus: iki 2020 m. užtikrinti, kad būtų sutaupoma 20 % ES suvartojamos pirminės energijos[2], įsipareigoti 20 % sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir užtikrinti, kad 20 % energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo tikslai skatina didinti energijos vartojimo efektyvumą, o plačių užmojų veiksmai siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą labai padės pasiekti ES klimato apsaugos tikslą, visų pirma pagal sprendimą dėl bendrų pastangų[3].

Jeigu tikslas sutaupyti 20 % energijos būtų pasiektas, ES ne tik suvartotų 400 mln. tonų naftos ekvivalento (Mtne) mažiau pirminės energijos, bet ir galėtų atsisakyti apie 1000 anglies jėgainių arba pusės milijono vėjo turbinų statybos[4]. Išmetamų CO2 būtų sumažinta apie 860 Mt[5].

Taupant nesuvartota energija tapo pačiu svarbiausiu energijos ištekliu. Pavyzdžiui, jeigu energijos vartojimo efektyvumas nebūtų padidėjęs, metinis galutinis suvartojamos energijos kiekis 1997–2006 m. būtų išaugęs 115 Mtne, arba 11 %[6]. Tai trečdalis visos naftos žaliavos importo į ES-27 2006 m. Energijos taupymas yra ypač svarbus būdas užtikrinti ES energijos tiekimo saugumą.

Atsižvelgiant į tai, kokiais tempais valstybės narės įgyvendina užsibrėžtus tikslus, akivaizdu, kad kyla didelis pavojus, jog mūsų tikslas iki 2020 m. sutaupyti nustatytą kiekį energijos liks neįgyvendintas. 1 priede pateikiamas kiekybinis numatomo tam tikrų konkrečių įgyvendintų efektyvesnio energijos vartojimo teisės aktų ir priemonių poveikio vertinimas. Valstybės narės teisės aktus įgyvendina, todėl visą poveikį vertinti dar per anksti. Tačiau remiantis tiesiogine informacija apie dalyvavimą bei įgyvendinimą ir kitus rodiklius (žr. 2 skirsnį) galima teigti, kad energijos taupymo galimybės išnaudojamos nepakankamai sparčiai. Šios priemonės turėtų padėti iki 2020 m. sutaupyti 13 % suvartojamos energijos, jeigu valstybės narės jas tinkamai įgyvendins. Nors tai ir būtų didelis pasiekimas, to toli gražu nepakanka, kad būtų pasiekta norimų rezultatų .

Remiantis neseniai atliktais tyrimais, esama dar daug galimybių taupyti energiją, kaip parodyta 1 diagramoje[7].

1 diagrama. Apskaičiuotas mažesnio energijos vartojimo potencialas 2020 m. [pic] |

Vis dar esama daug kliūčių efektyvesniam energijos vartojimui. 2 priede apžvelgiami pagrindinės efektyvesnio energijos vartojimo paskatos ir kliūtys. Tarpsektorinės kliūtys – tai nepakankamas ES energijos vartojimo efektyvumo teisės aktų įgyvendinimas, nepakankamos galimybės gauti finansavimą ir menkas energijos vartojimo efektyvumo naudos suvokimas. Transporto srityje būtina tobulinti neišplėtotą energijos vartojimo efektyvumo skatinimo infrastruktūrą ir didinti šio sektoriaus pasiryžimą imtis veiksmų šioje srityje. Svarbios pramonei iškylančios kliūtys – menkas galimos naudos suvokimas ir didelės pradinės išlaidos. Dabartinė finansinių rinkų būklė nepadeda gerinti galimybių artimiausioje ateityje gauti finansavimą.

KAS PADARYTA IKI šIOL?

2.1. Efektyvesnio energijos vartojimo reikšmė

Energijos vartojimo efektyvumas ypač aktualus ES piliečiams. Vis daugiau žmonių ir įmonių tenka mokėti didesnes sąskaitas už energiją. Geriausias darnus ilgalaikis atsakas – mažinti energijos vartojimą. Taupiai energiją naudojantis namų ūkis kasmet gali nesunkiai sutaupyti per 1 000 EUR: 600 EUR – dėl mažesnių sąskaitų už energiją, o likusius – dėl kitų sutaupytų kaštų[8]. Tačiau išlieka pradinių išlaidų problema. Kadangi daugumos renovavimo darbų poveikis yra ilgalaikis, papildomos išlaidos, kuriomis siekiama užtikrinti tokių renovavimo darbų energijos vartojimo efektyvumą, atsipirktų daug greičiau nei renovavimo darbų garantinis laikotarpis. Remiantis nauju pavyzdžiu iš Prancūzijos, vidutinio namo stogo apšiltinimas padės sutaupyti tiek krosnių kuro, kad įgyvendinama priemonė atsipirks per 3 metus. Didesnių renovavimo darbų (pvz., sienų apšiltinimo, geresnių langų įrengimo) atsipirkimo laikas ilgesnis.

Energijos vartojimo efektyvumas yra naudingas visam ES ūkiui, o ypač – vietos plėtrai[9]. Jeigu iki 2020 m. energijos vartojimą pavyktų sumažinti 20 %, per metus būtų tiesiogiai sutaupyta energijos, kurios vertė – 220 mlrd. EUR[10]. Netiesioginė ekonominė nauda daug didesnė. Energiškai efektyvūs produktai bei medžiagos ir energetikos paslaugos – tai pelninga rinka, įskaitant ir eksportą. Tai galimybė Europos verslui imtis iniciatyvos diegti naujoves ir kurti naujas darbo vietas, dažnai vietos mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), nes investicijos į energijos vartojimo efektyvumą daugiausiai skiriamos nedideliems renovavimo projektams.

2.2. ES priemonės energijos vartojimo efektyvumui užtikrinti

Energijos vartojimo efektyvumą lemia ir bendros politikos pokyčiai, ir konkrečių priemonių taikymas. Viskas grindžiama technologiniais pokyčiais; daug lemia ir aplinkos teisės aktai, visų pirma šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema ir transporto išmetamų teršalų politika. Apmokestinimo ir kitos fiskalinės priemonės, tokios kaip valstybės pagalba ir neseniai priimtos pramonės politikos priemonės, leis užtikrinti rimtas paskatas rinkoms rentabiliai didinti energijos vartojimo efektyvumą. Svarbu ir toliau remtis šiomis veiksmingomis priemonėmis, ypač dabartinėmis sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis.

Konkrečią ES efektyvaus energijos vartojimo politiką pagrindžiantys penki ramsčiai :

1) bendra politikos sistema ir veiksmai, įgyvendinami pagal Europos efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą;

2) Energetikos paslaugų pagrindų direktyva[11] grindžiami nacionaliniai efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planai.

3) pastatų sektoriaus, kuriame suvartojama daugiausiai energijos, ir energiją naudojančių produktų teisinė sistema;

4) gretutinės politikos priemonės, tokios kaip tikslinis finansavimas, informacijos teikimas, ir tokie tinklai kaip Merų paktas ir Tausioji Europos energetika, ir

5) tarptautinis bendradarbiavimas energijos vartojimo efektyvumo srityje.

Pateikusi Žaliąją knygą apie energijos vartojimo efektyvumą Komisija pradėjo diskusijas apie efektyvų energijos vartojimą[12]. Pripažinta galimybė iki 2020 m. sutaupyti 20 % suvartojamos pirminės energijos. Siekiant šio tikslo 2006 m. buvo parengtas ir priimtas Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas [13]. Jame nustatytos šešios pagrindinės sritys[14], kuriose esama didžiausių galimybių sutaupyti energijos, ir siūloma 85 veiksmai ir priemonės, kurių reikėtų imtis ES ir nacionaliniu lygmeniu. Iš jų išskirta dešimt prioritetinių veiksmų, kurių įgyvendinimas įsibėgėja[15]. Šiuo metu įgyvendinamas veiksmų planas turėtų būti baigtas vykdyti 2012 m. Trečdalis veiksmų jau atlikta, tačiau būtini aktyvūs veiksmai ES ir nacionaliniu lygmeniu, kad būtų atlikti likę darbai (taip pat žr. 4.1 skirsnį).

Tobulesni skaitikliai, ženklinimas ir išsamesnės sąskaitos, kuriose nurodoma, kiek energijos suvartota iš tikrųjų, – tai svarbiausios priemonės norint padėti pavieniams vartotojams taupyti energiją. Energetikos paslaugų direktyvoje[16] reikalaujama, kad valstybės narės pasirūpintų konkurencingos kainos skaitikliais, leidžiančiais nustatyti tikrąjį suvartotą energijos kiekį. Energijos vartojimo efektyvumas yra vienas iš svarbiausių darbų, kuriuos turi atlikti Piliečių energetinis forumas[17] – neseniai Komisijos įkurtas reguliavimo forumas.

2.3. Pokyčiai ES lygmeniu

Pastaraisiais dešimtmečiais dėl spartaus ekonominio augimo mūsų energijos poreikiai išaugo (žr. 2 diagramą). Nors nacionalinis turtas nuo pirmosios naftos krizės XX a. aštuntajame dešimtmetyje išaugo dvigubai, energijos šiam augimui užtikrinti suvartojama tik 30 % daugiau.

Tačiau energijos vartojimo efektyvumo[18] augimas XX a. dešimtajame dešimtmetyje ėmė lėtėti ir dar labiau sulėtėjo šiame dešimtmetyje. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio priklausomybė nuo energijos importo vėl auga. Daugiau kaip pusė ES energijos poreikių tenkinama importuojant. 2 diagrama. Kai kurių pagrindinių Europos rodiklių raida (1973 m. – 100 %)[19]

[pic]

Nuo 1997 m. ES įgyvendinama efektyvaus energijos vartojimo politika bei priemonės ir įprasta technologinė pažanga leido galutinį energijos vartojimo efektyvumą nuo 1997 iki 2006 m. vidutiniškai padidinti 1,3 %[20]. Be šių veiksnių galutinis 2006 m. suvartotos energijos kiekis būtų 11 % didesnis. Pramonė – tai sektorius, kuriame energijos vartojimo efektyvumas padidėjo labiausiai. Palyginti su 1997 m., jos energijos vartojimo efektyvumas išaugo 24 %. Transporto ir namų ūkių sektoriaus energijos vartojimo efektyvumas išaugo tik 9 %, t. y. 1,1 % per metus. Žr. toliau pateiktą 3 diagramą.

3 diagrama. ES-27 galutinių vartotojų energijos vartojimo efektyvumo tendencijos (ODEX indeksas, 1997 m. – 100 %) [pic] |

Esama daug galimybių gerinti energijos gamybos ir perdavimo efektyvumą. Sumažėjus galutiniam energijos suvartojimui, pradiniuose etapuose būtų sutaupyta dar daugiau – jei galutinis vartotojas suvartoja 1 kWh elektros mažiau, sutaupoma 2,5 kWh pirminės energijos. Tai taip pat reiškia, kad sutaupytos galutinės energijos piniginė vertė daug didesnė nei to paties kiekio sutaupytos pirminės energijos vertė.

2.4. Pokyčiai nacionaliniu lygmeniu

Bendrijos efektyvaus energijos vartojimo teisės aktai – tai nacionalinių sistemų pagrindas, nes keliose direktyvose numatyta sistema teisiniams įsipareigojimams apibrėžti ir nustatoma struktūra, o įgyvendinimas paliekamas valstybėms narėms. Ši pažanga nepakankama – teisės aktai į nacionalinę teisę perkeliami lėtai, o jų įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu – netolygus. Valstybės narės imasi diegti finansavimo sistemas, tačiau dažnai jos yra nesuderintos. Be to, esama ir kitų kliūčių, tokių kaip informacijos stoka, administracinės kliūtys ir nepakankamai kvalifikuoti darbuotojai.

Energetikos paslaugų direktyva[21] nustatoma bendra daugelio taupymo veiksmų, įskaitant siektiną energijos taupymo rodiklį, struktūra[22]. Direktyva taikoma energijos skirstymo įmonėms, skirstymo sistemų operatoriams, mažmeninio energijos pardavimo bendrovėms ir visiems energijos vartotojams, išskyrus tuos, kuriems taikoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema.

Atsižvelgiant į tai, kad šios direktyvos taikymo sritis yra plati, o valstybių narių energetikos infrastruktūros išvystymo lygis nevienodas, direktyvą valstybės narės įgyvendino ir taiko labai skirtingai. Šiuo metu Komisija vertina nacionalines įgyvendinimo priemones.

Direktyvoje reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė pateiktų nacionalinį efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą. Šiuose planuose pateikiama nacionalinė direktyvos energijos taupymo tikslo įgyvendinimo strategija. 3 priede išdėstytas išsamus nacionalinių veiksmų planų vertinimas. Kai kuriuose iš jų pateikiamos nuoseklios ir išsamios tikslo įgyvendinimo strategijos. Tačiau daugumoje planų akivaizdus atotrūkis tarp valstybių narių politinių įsipareigojimų užtikrinti efektyvų energijos vartojimą ir siūlomų veiksmų. Europos Vadovų Taryba pareikalavo, kad nacionaliniais efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planais būtų grindžiamos pastangos pasiekti ES energijos taupymo tikslą[23]. Pagaliau nacionaliniai planai turėtų būti kompleksinė valstybių narių atsiskaitymo apie jų efektyvaus energijos vartojimo politiką priemonė.

2.5. Pokyčiai regioniniu ir vietos lygmeniu

Regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmuo įgyvendinant efektyvaus energijos vartojimo politiką itin svarbus. Dideli miestai, miestai ir regionai paprastai atsako už statybos leidimus, mokesčių lengvatas ir tinkamą suskirstymo zonomis bei statybos taisyklių taikymą. Efektyvesnį energijos vartojimą jie vis aktyviau skatina įgyvendindami viešųjų pirkimų politiką.

Atsižvelgdama į tai Komisija 2007 m. pristatė Merų paktą. Pagal šią schemą dideli miestai, miestai ir regionai įsipareigoja 2020 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinti daugiau kaip 20 %; tuo tikslu jie parengs tausiosios energetikos veiksmų planą. Tai galimybė suformuoti išsamų vietos požiūrį, kuriuo remiantis tokie klausimai kaip efektyvus energijos vartojimas, atsinaujinančioji energija, miesto transportas ir viešieji pirkimai būtų įtraukti į vieną planą, kuris suteiktų ne tik ekonominės naudos, bet ir naudos aplinkai bei socialinės naudos.

TOLESNI žINGSNIAI

Komisija siūlo Efektyvaus e nergijos vartojimo priemonių programą , kurią sudaro šios dalys: pasiūlymas nauja redakcija išdėstyti Pastatų energinio efektyvumo direktyvą; pasiūlymas persvarstyti Energijos sunaudojimo ženklinimo direktyvą; pasiūlymas priimti naują direktyvą, kurioje būtų numatyta padangų ženklinimo sistema; Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomos gairės, kuriose paaiškinama, kaip apskaičiuojamas iš bendros šilumos ir elektros energijos gamybos gaunamas elektros energijos kiekis; komunikatas apie bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą.

Priemonių programa pristatoma 3.1–3.3 skirsniuose.

3.1. Pastatų sektoriaus energijos vartojimo efektyvumas – naujas būdas išnaudoti turimą potencialą

Gyvenamųjų ir komercinių pastatų sektoriuje suvartojama apie 40 % visos ES galutinės energijos ir susidaro 36 % visų ES išmetamų CO2. Esama didelių galimybių iki 2020 m. efektyviai sutaupyti energijos – sektoriuje suvartojamą energijos kiekį įmanoma sumažinti 30 %. Tai reiškia, kad galutinės energijos ES būtų sunaudojama 11 % mažiau. Tačiau šio sektoriaus energijos vartojimas ir toliau auga.

[pic]

Pastatų direktyvoje[24] numatyta konkrečių priemonių ir reikalavimų valstybių narių lygmeniu sistema; persvarstant šią direktyvą siekiama užtikrinti supaprastinimą bei aiškumą ir sugriežtinti jos nuostatas. Valstybės narės ir toliau bus atsakingos už konkrečių reikalavimų nustatymą. Komisija siūlo, kad būtų panaikinta 1000 m2 riba, taikoma iš esmės renovuojamiems pastatams[25] – tai leistų energinio efektyvumo reikalavimus taikyti didesniam pastatų kiekiui. Energinio efektyvumo sertifikatai turėtų tapti patikimesni, o šildymo ir oro kondicionavimo sistemos turėtų būti reguliariai tikrinamos; valstybės narės parengs energijai neimlių pastatų nacionalinių planų projektą. Siūlomi pakeitimai valstybėms narėms suteikia galimybę išnaudoti daugiau kaip pusę šio nevientiso sektoriaus likusio potencialo (60–80 Mtne, arba 5–6 % visos pirminės energijos paklausos per metus 2020 m.).

Siekdama visas statybos grandinės šalis geriau informuoti apie taupymo galimybes, 2009 m. Komisija pristatys svarbią „Telkimo“ (angl. Build-up ) iniciatyvą, į kurią bus įtraukta dabartinė Pastatų programa ir kuria bus papildyta Pagrindinės rinkos darnios statybos iniciatyva. Jomis siekiama padidinti naujoviškos, tausios ir energiškai efektyvios statybos sprendimų paklausą rinkoje. Be to, Komisija bendradarbiaus su socialiniais partneriais, siekdama skatinti investicijas šiame sektoriuje.

Komisija taip pat turi didelių pastatų ir ketina sertifikuoti jų energinį efektyvumą, siekdama laikytis direktyvos reikalavimų.

3.2. Produktų energijos vartojimo efektyvumas

Pagal Darnios pramonės politikos ir tausaus vartojimo bei gamybos veiksmų planą Komisija pateikė pasiūlymą išplėsti Ekologinio projektavimo direktyvos[26] taikymo sritį. Pateikiamas pasiūlymas persvarstyti Energijos suvartojimo ženklinimo direktyvą[27]. Abi priemonės apims energiją naudojančius ir su energija susijusius komercinius bei pramoninius produktus, tokius kaip pastatuose įrengiami langai ir varikliai. Esant reikalui persvarstytoje Ženklinimo direktyvoje bus nurodytos ribinės ženklinimo klasės – jeigu produktai bus žemesnių ženklinimo klasių, jų valdžios institucijos nepirks ir neskatins juos naudoti.

Pasiūlymas nustatyti padangų ženklinimo sistemą taip pat yra šios politikos priemonių programos dalis. Jo tikslas – skatinti rinkos dalyvius plačiau naudoti kuro efektyvumą didinančias padangas, kitaip dar vadinamas mažo pasipriešinimo riedėjimui padangomis.

Tikimasi, kad iki 2009 m. pavasario Komisija priims ekologinio projektavimo priemones, be kita ko taikytinas elektros lemputėms (palaipsniui bus pakeistos neekonomiškos kaitinamosios elektros lemputės), budėjimo režimu veikiantiems elektros prietaisams, gatvių ir biurų apšvietimo įrangai, išorinio maitinimo šaltiniams ir televizorių priedėliams. 2009 m. bus priimami sprendimai ir dėl katilų bei vandens šildytuvų, televizorių, variklių ir kitų buitinių prietaisų. Kaip galimos naudos pavyzdį galima paminėti tai, kad vidutinio dydžio „M“ klasės buitinį dujų katilą (įėjimo galia – 22 kW), kuris atitinka vidutinį šiuo metu parduodamą katilą, pakeitus didelio efektyvumo katilu, per metus būtų sutaupyta 250–300 EUR vertės kuro. Atsipirkimo laikas – apie 5–6 metus.[28]

3.3. Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba

Bendra gamyba yra labai efektyvus būdas gaminti šilumą ir elektros energiją. Kadangi būtina paralelinė šilumos apkrova, šilumos ir elektros energijos bendrai gaminama daugiausiai centrinio šildymo sistemose ir pramonėje. Termofikacijos direktyva[29] skatinama bendra itin efektyvi šilumos ir elektros energijos gamyba. Siekiant užtikrinti jos visapusišką įgyvendinimą, priimtos išsamios gairės. Jose išaiškintos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos būdu gaminamos elektros energijos kiekio nustatymo suderintos metodologijos procedūros ir apibrėžtys[30]. Jos valstybėms narėms suteikia galimybę direktyvą įgyvendinti geriau.

Komisijos komunikate pristatomos ir kitos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos didinimo galimybės.

3.4. Finansavimas

Siekiant paremti investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, taikomos finansavimo schemos[31], ir tai duoda pirmus rezultatus – vis daugiau miesto plėtros ir atnaujinimo projektų įgyvendinami atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumą. Vokietijoje, pavyzdžiui, 1990–2006 m. finansuotas efektyvumo priemonių įgyvendinimas 2,5 mln. namų ūkių. Vien tik 2006 m. atliktos investicijos padės ilgam laikui išmetamų CO2 sumažinti daugiau kaip 1 mln. tonų per metus; be to, tais metais sukurta 220 000 darbo vietų, daugiausiai statybų pramonėje. Kitos panašios iniciatyvos įgyvendinamos keliose kitose valstybėse narėse.

Galimybės akivaizdžios, tačiau dar ne visuotinai pripažintos, o iniciatyvos – nesuderintos. Norint parengti namų ūkiams ir MVĮ skirtas veiksmingas efektyvaus energijos vartojimo priemones, būtina gerai koordinuota finansavimo iš privačių, nacionalinių ir ES šaltinių sistema, suderinta su Bendrijos teisės aktais. Pastariesiems šaltiniams priskiriami struktūriniai fondai. Bendrijos fondai, tokie kaip Pažangios energetikos programa, ir paskolos gali suteikti galimybę plėsti tokį šaltinių naudojimą visoje ES. Nustatyti standartai gali tapti modeliu, kuriuo turėtų būti vadovaujamasi nacionaliniu lygmeniu.

Bendradarbiaudama su EIB ir ERPB Komisija taip pat siekia parengti ES tausiosios energetikos finansavimo iniciatyvą, kurią įgyvendinant būtų telkiamos didelės kapitalo rinkų lėšos investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiąją energiją, ekologišką iškastinio kuro naudojimą ir bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių Europos miestuose. Dėl sudėtingos padėties finansų rinkose dar svarbiau įvertinti, kiek naudinga būtų įgyvendinti viešojo sektoriaus remiamą priemonę. Būtina bendromis pastangomis nagrinėti galimybes taikyti naujas ir naujoviškas finansavimo schemas, kurias pasitelkiant būtų skatinamos gerovės didinimo investicijos į efektyvesnį energijos vartojimą, susijusios su rizika, nuo kurios rinkose apsidrausti neįmanoma.

Finansinės paramos – ne tik energijos vartojimo efektyvumo, bet visų politikos sričių, kuriomis prisidedama prie kovos su klimato kaita ir energijos tiekimo užtikrinimu, – visuotinė peržiūra vėliau šiais metais bus įtraukta į atnaujintą Lisabonos strategiją. Kai viešojo sektoriaus išteklių nėra pakankamai, būtina užtikrinti, kad šio sektoriaus lėšos būtų naudojamos ten, kur jų indėlis į Europos tikslų įgyvendinimą būtų veiksmingiausias.

Dėl neregėtos tarptautinių finansų rinkų krizės finansų sistemą apėmė ilgalaikis skolinto kapitalo apimčių mažinimas. Teks spręsti, kaip finansuoti pažangias technologijas energijos vartojimo efektyvumui didinti. Komisija su valstybėmis narėmis išnagrinės priemones energijos vartojimo efektyvumui ir ekologiškų technologijų diegimui skatinti, pvz., pastatuose ir ekologiškuose automobiliuose; tai suteiktų galimybių ūkiui, įskaitant MVĮ, ir tuo pačiu padėtų ES siekti kovos su klimato kaita tikslo. Be to, bus toliau nagrinėjamos galimybės didinti energiškai efektyvių prekių ir paslaugų paklausą mažinant mokesčius ir taikant kitas mokestines priemones[32].

Iš sanglaudos politikos programų skirta per 4,2 mlrd. EUR energijos vartojimo efektyvumui skatinti 2007–2013 m. Iš sanglaudos politikos fondų remiama įvairi veikla šioje srityje, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą pramonės, prekybos, transporto ir viešųjų pastatų, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos ir vietos energijos gamybos, tausiosios energetikos naujovių ir energinio efektyvumo stebėjimo ir vertinimo mokymų srityse. Be to, naujosiose valstybėse narėse įgyvendinant sanglaudos politiką tam tikromis sąlygomis remiamos investicijos į efektyvesnį energijos vartojimą būsto sektoriuje. Kai kurie iš šių veiksmų gali būti finansuojami pagal kitas sanglaudos politikos biudžeto antraštes, tokias kaip Moksliniai tyrimai ir plėtra ir Miestų bei kaimo vietovių atgaivinimas, todėl tikimasi, kad iš tiesų Europos energetikos politikai lėšų bus skiriama daug daugiau. Be to, taikant finansines priemones, įskaitant paskolas ir investicijas į kapitalą, kurias teiktų EIB grupė (pvz., per struktūrinių programų paskolas) ir ERPB, atsakingos institucijos galėtų gauti papildomai lėšų veiklos programoms.

Komisija taip pat išnagrinės galimybes plačiau susieti visuomenės paramą ir efektyvaus energijos vartojimo rezultatus – tai siūlomoje Energijos suvartojimo ženklinimo direktyvoje jau pasiūlyta taikyti su energijos vartojimu susijusiems produktams. Vienas iš galimų sprendimų – persvarstyti Energetikos paslaugų direktyvą.

Komisija 2009 m. pavasarį pateiks Komunikatą dėl technologijų, ribojančių išskiriamo anglies dioksido kiekį, finansavimo. Be to, Komisija rengiasi persvarstyti Energetikos produktų apmokestinimo direktyvą[33], kuria bus nustatyta tinkamai pritaikyta sistema energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamų CO2 problemoms spręsti ne pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą.

TOLESNI VEIKSMAI

4.1. Europos efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano (EEVVP) vertinimas

Kaip 2006 m. numatyta Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plane (EEVVP), Komisija jį įvertins 2009 m. ir, atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos reikalavimą, persvarstys veiksmų planą. Atspirties taškas turėtų būti taupymo potencialas ir politikos priemonių rentabilumas. Turėtų būti išnagrinėti ES efektyvaus energijos vartojimo teisės aktai. Energijos vartojimo efektyvumas turi būti visiškai integruotas į platesnę energetikos politiką, visų pirma ES energetikos ir klimato apsaugos priemonių programą, kurioje numatyta dinamiška CO2 ir atsinaujinančiosios energijos politika. Veiksmų planas ir toliau papildys šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą. Ilgesniam laikotarpiui, pvz., iki 2030 ir 2050 m., keliami tikslai turės būti didesni. Išankstinė sąlyga – suderinta energijos taupymo tikrinimo ar vertinimo sistema taikoma[34], o tinkami poveikio vertinimai atlikti.

Plane didžiausias dėmesys bus skiriamas energijos tiekimui bei perdavimui ir energijos vartojimo sektoriams. Didelis dėmesys pastatų sektoriui bus skiriamas ir toliau – kadangi miestuose gyvena vis daugiau žmonių, tai suteikia galimybę didinti efektyvumą. Užsibrėžtoms užduotims įgyvendinti labai svarbus Merų paktas ir panašūs miestų tinklai. Be to, miestuose esama galimybių didinti miesto transporto efektyvumą ir naudoti elektromobilius. Kelių transportas yra 23 % visų išmetamų CO2 šaltinis[35], todėl transporto priemonių energijos vartojimo intensyvumo ir išmetamų teršalų mažinimas yra didelė problema. Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) taip pat nusipelno ypatingo dėmesio, nes IRT grindžiami sprendimai be kita ko gali padėti nuolat stebėti, kontroliuoti bei automatizuoti energijos vartojimą ir vartotojams suteikti galimybę kintančius energijos vartojimo ir netgi išlaidų duomenis matyti realiuoju (ar beveik realiuoju) laiku. Kitų metų pradžioje Komisija pateiks komunikatą ir rekomendaciją, kuriuose bus nurodyta, kokių konkrečių veiksmų reiktų imtis siekiant šalinti esamas kliūtis ir išnaudoti visas IRT teikiamas galimybes skatinti efektyvesnį energijos vartojimą.

4.2. Tarptautiniai santykiai

Bendrija keičiasi nuomonėmis apie efektyvų energijos vartojimą ir susijusia gerąja patirtimi su trečiosiomis valstybėms. Efektyviam energijos vartojimui skiriama daug dėmesio plėtojant dvišalius santykius su Brazilija, Kinija, Indija, Rusija, JAV, šalimis kandidatėmis ir įgyvendinant Europos kaimynystės politiką. Regioniniu mastu šis klausimas keliamas tokiuose forumuose kaip Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ( Euromed ) bendradarbiavimas energetikos srityje, Baku procesas, kuriame dalyvauja Rytų Europos, Kaukazo ir Vidurinės Azijos partneriai, ir Afrikos ir ES partnerystė energetikos srityje. Tarptautiniu mastu praėjusių metų birželio mėn. G8 valstybės ir Bendrija pritarė Tarptautinei bendradarbiavimo efektyvaus energijos vartojimo srityje partnerystei (IPEEC)[36]. Heilingendamo dialogo procesas yra panaši G8 valstybių įsteigta struktūra. Bendrija yra pasirašiusi Energetikos chartijos protokolą dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkos apsaugos aspektų.

IšVADOS

Energija ir jos vartojimas veikia mus visus. Efektyvus energijos vartojimas padeda kovoti su klimato kaita, gerinti energetinį saugumą, siekti Lisabonos tikslų ir mažinti visų ES piliečių išlaidas.

Efektyvesnis energijos vartojimas ir siekis sutaupyti bent 20 % energijos turi ir toliau būti vienas iš prioritetų ir bendras Bendrijos tikslas. Politikos įgyvendinimo pastangos turėtų būti suaktyvintos – visų pirma įgyvendinant nacionalinius veiksmų planus, – o šios priemonių programos iniciatyvos turėtų būti sparčiai įgyvendinamos priimant teisės aktus. Siūlomos priemonės, taip pat finansinės paskatos, energijos apmokestinimas ir augantis sąmoningumas padės pasiekti konkrečių ilgalaikių rezultatų.

PRIEDAS 1

Expected annual primary energy saving potential by 2020 for EU27 for some specific Energy Efficiency measures (full implementation)

Measures | Yearly primary energy savings by 2020 compared to 'business as usual' scenario in Mtoe | Yearly primary energy savings by 2020 compared to 'business as usual' scenario in % | Reference document[37] |

1 | energy services Dir 2006/32/EC | Max 193 | Max 9.8% | COM(2008)11 |

2 | eco-design Dir 2005/32/EC (appliances) and labelling framework Dir 92/75/EC energy star agreement with USA | 96 2 | 4.9% 0.1% | EuP preparatory studies http://ec.europa.eu/energy/demand/legislation/eco_design_en.htm#consultation_forum |

3 | buildings Dir 2002/91/EC | 130 | 6.6% | SEC(2006)1174 |

4 | cogeneration Dir 2004/8/EC | 23 | 1.2% | COM(2002)415 |

5 | fuel efficiency in road vehicles - CO2&cars –public procurement | 36 | 1.9% | COM(2007)856 & SEC(2007)1723 COM(2007)817 |

6 | car fuel efficiency labelling Dir 1999/94/EC |

7 | tyres measures (total) a) tyre rolling resistance - labelling scheme - max requirements b) tyre pressure monitoring system | 13 | 0.7% | SEC(2006)1174 SEC(2007)1723 SEC(2007)1723 |

8 | urban transport - integrated approach | 20 | 1.1% | Policy assessment of the CIVITAS initiative |

TOTAL GROSS | Max 513 | Max 26.3% |

TOTAL NET (applying a 0,5 factor to take out double-counting of savings and take into account the witnessed implementation speed) | 256 | 13% |

OBJECTIVE EU27 in 2020 | 394 | 20% |

PRIMES 'business as usual' baseline projections (update 2007) in 2020 - EU27 TOTAL primary energy = 1968 Mtoe |

PRIEDAS 2

Energy saving potentials by final energy consuming sector and key drivers, actors and barriers for energy efficiency improvements

Households and commercial buildings | 41% | 30% | EU and national/regional legal requirements Technological developments Financial and fiscal incentives Energy services Companies Information instruments (e.g. labelling, certificates, metering, campaigns) Behaviour trends | High up-front costs Owner-tenant dilemma Lack of awareness on the benefits Overestimation of the investment needs No access to attractive financing options Energy efficiency not recognized as business opportunity | Property owners and tenants Construction business Financial institutions Consumer associations National/local authorities EU institutions |

Transport | 31% | 20% | EU and national/regional legal requirements Consumer awareness Information campaigns Labelling High energy prices | High energy prices Lack of information Limited commitment from transport industry Insufficient infrastructure (e.g. poor urban planning, limited public transport) Behaviour patterns | Transport companies Associations Citizens National/local authorities European institutions |

Industry | 28% | 19% | High energy and carbon prices Voluntary and mandatory agreements Improved energy efficiency of production processes | High up-front costs Limited commitment Low awareness of the benefits Overestimation of the investment needs Lack of financing Low share of energy in production costs | Companies Industry associations National/local authorities European institutions |

- PRIEDAS 3

Assessment of the National Energy Efficiency Action Plans

This Annex gives a concise summary of the assessment of the National Energy Efficiency Action Plans (NEEAPs) submitted by all Member States under Directive 2006/32/EC[39].

Background

In accordance with Article 14 (2) of the Directive, Member States were required to submit their first NEEAPs to the Commission not later than 30 June 2007.

For the purpose of the first NEEAP, each Member State should have adopted an overall national indicative savings target of 9% or higher[40], to be achieved in 2016, and an intermediate national indicative savings target for 2010. NEEAPs are intended to set out the national strategies of Member States towards the overall and intermediate national indicative targets. Member States should show, in particular, how they intend to comply with the Directive's provisions on the exemplary role of the public sector and the provision of information and advice on energy efficiency to end users.

The first NEEAPs should stimulate the translation of energy saving objectives into concrete and coherent measures and actions at the level of each Member State and set implementation milestones. The plans should trigger an exchange of experience between the Member States and create a dialogue between the Commission and Member States. Subsequent implementation, monitoring and evaluation of the strategies and the measures identified, complemented by benchmarking and a ‘peer review’ process at European level, should help Member States learn from the successes and mistakes of others and should facilitate the diffusion of best practices throughout the EU.

Assessment of the NEEAPs

The first NEEAPs propose a wide diversity of policy packages and measures targeting different end-use sectors. Many NEEAPs demonstrate coherent and comprehensive strategies towards the intermediate and overall targets, backed by institutional and financial provisions. A number of NEEAPs clearly identify their priority end-use sectors or policy tools.

In contrast, some NEEAPs show piecemeal thinking with a scattering of fragmented energy efficiency measures. The absence, or sporadic indication of savings estimates in the majority of NEEAPs, along with the mostly limited degree of detail about assumptions made in estimating savings from different measures, have impeded the quantitative assessment of the NEEAPs and how realistic they are. In addition, for several Member States there is a considerable gap between the political commitment to energy efficiency and the measures adopted or planned, as reported in the NEEAPs, and the resources attributed to preparing it.

Almost all Member States have introduced 9% national indicative energy savings target for 2016 calculated in line with Annex I of the Directive. Some Member States have committed to targets that exceed 9%: Italy 9.6%, Cyprus 10%, Lithuania 11%, and Romania 13.5%. This is very positive. Other Member States have indicated that they expect savings from measures to go beyond 9% without committing to the higher target (Luxembourg 10.4%, Ireland 12.5% and the United Kingdom 18%). A number of Member States indicate that the NEEAPs form part of their strategy to reach the 20% reduction in energy demand by 2020, among them Austria, Ireland and Sweden. A few Member States fail to comply with some provisions related to the setting of national indicative savings targets. Non-conformity is related in particular to the calculation methodology set out in Annex I and to the 2008-2016 timeframe.

Ongoing measures that qualify as "early action"[41] dominate the majority of NEEAPs and some Member States indicate stricter interpretation of such early actions. Some Member States explicitly indicate the share of savings from early action. In contrast, the NEEAPs of some Member States such as Estonia, Latvia and Poland rely extensively on new measures, though it is difficult to assess whether certain Member States will be able to deliver in accordance with their strategies given the brief descriptions of measures and the absence of saving estimates.

Measures in the buildings sector, especially residential buildings, have been at the heart of most NEEAPs. Numerous measures target refurbishment of existing buildings. Some Member States declare ambitious strengthening of building codes and support passive or low-energy house buildings. With varying degrees of detail, almost all NEEAPs also include measures in the tertiary, transport and industrial sectors However, as regards agriculture, the only NEEAPs to include measures specific to this sector are from Latvia, the Netherlands, Spain and Sweden. Some NEEAPs have included measures that fall outside the scope of the Directive. Most commonly these include fuel switch and power generation, including large Combined Heat and Power installations, biomass district heating, network loss reduction, biofuels, measures in international transport, and measures that have some impact on the Emission Trading Scheme.

In addition, many of the NEEAPs include a number of promising horizontal measures. The majority of the NEEAPs propose a range of measures to fulfil the provisions regarding the exemplary role to be played by the public sector, but some Plans contain little or no information in this regard. However, few NEEAPs demonstrate good strategies for communicating the exemplary role of the public sector. Public procurement is a key element in capturing the power of the public purse for energy efficiency and the majority of NEEAPs contain public procurement measures. However, it is not always clear if these measures contain concrete requirements, as called for in Annex VI of the Directive, and exactly how these would be met.

Most Member States have introduced a variety of information measures. These range from measures aimed at altering general public behaviour, such as public awareness raising campaigns, public training and education, advice on energy use and general information sources like web tools and publications, to measures that target business entities. The latter comprise sector-focussed information campaigns, trainings for professionals, energy audits and energy efficiency publications for professional stakeholders.

A number of NEEAPs provide good examples of best practices and innovative measures with a strong set of diverse information measures that target the general public and businesses.

Conclusions

The analysis of the NEEAPs has shown that many Member States already recognised that with an integrated approach these national plans can become the key tool not only for the effective implementation of Directive 2006/32/EC, but also for the real push to achieving energy savings which go beyond obligations arising from the current EU legislation on end-use energy efficiency. The Commission recognises the great potential that NEEAPs could play to help with getting better focus and streamlining of Member States' policy, legal and support actions to help their citizens and all local market actors save energy in a cost-effective way, thus reducing emissions of greenhouse gases, increasing the competitiveness of European businesses and improving energy security of the EU. Given the growing importance of energy saving to energy security and sustainable development of the EU, the Commission would welcome Member States taking the initiative to further improve their current NEEAPs (eg. add/improve measures for important areas/sectors not sufficiently covered in their current plans, provide further details of planned actions, etc).

Lessons for the future

The current NEEAPs could play a more important role. National plans will only be effective when they stand for real action: it should set a quantitative, measurable target with a time schedule and concrete steps on who is doing what and the budgetary and human resources available. National plans should require the competent national authorities to work together. Administrative structures should be in place with a clear division of responsibilities. Member States should also ensure that sufficient resources are made available for the promotion of energy efficiency services, information provision and monitoring.

Also ideally, the EU's Efficiency Action Plan could be linked more closely to the national efficiency plans and the latter could take into account longer term time horizons (eg. 2020, 2030) and more ambitious targets that are agreed to by the Member States at EU level. Integration with other reporting obligations, especially those related to climate protection - e.g. alignment of reporting periods, streamlined methodologies on calculation of energy savings and reduction of CO2 emissions - would reduce the reporting burden already carried by the Member States.

[1] COM (2007) 1 galutinis.

[2] Europos Sąjungos Taryba, 2007 m. kovo 8–9 d. pirmininkaujančios valstybės išvados.

[3] COM (2008) 17.

[4] Remiantis prielaida, kad kiekvienas elektrinės blokas veikia 7 000 val. per metus, o jo galia – 600 MW; vėjo energija – 2020 m. vidutinio dyd˛io 4 MW galingumo turbina, veikiant 2 300 val. per metus.

[5] Taikytas numanomas išmetamų teršalų daugiklis 2020 m., kaip suvartojamos pirminės energijos santykio su išmetamosiomis CO2 koeficientas. Numanomas išmetamų teršalų daugiklis prindžiamas Primes rodikliu (atnaujinta 2007 m.), kuris pateikiamas http://ec.europa.eu/dgs/energy_transport/figures/trends_2030_update_2007/index_en.htm, ir priklauso nuo kuro krepšelio 2020 m.

[6] Odysee projektas, 115 Mtne galutinės energijos prilygsta apie 180 Mtne pirminės energijos.

[7] Energijos taupymo potencialo ES valstybėse narėse, šalyse kandidatėse ir EEE šalyse tyrimas. Fraunhofer ISI et al ; išankstiniai rezultatai.

[8] Remiantis vidutinėmis vieno namų ūkio vartojimo išlaidomis 2005 m. (t. y. 1 192 perkamosios galios normos (ppn) elektrai, dujoms bei kitam kurui ir 1 121 ppn transportui), taikomas 20 % padidėjimo daugiklis (iki 2020 m.).

[9] 2005 m. kovo 22 ir 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, 7619/05, CONCL 1.

[10] COM(2006) 545 galutinis Apskaičiuota, kad būtų sutaupyta 390 Mtne; Tai sudarytų 220 mlrd. EUR, jei naftos kaina išskaičiavus mokesčius būtų 96 JAV dolerių už barelį.

[11] Direktyva 2006/32/EB (OL L 114, p. 6).

[12] COM(2005) 265 galutinis; 2005 6 22.

[13] COM(2006) 545 galutinis.

[14] 1) Produktams, pastatams ir paslaugoms taikomi energinio efektyvumo reikalavimai; 2) energijos transformavimas; 3) transportas; 4) finansavimas ir kainodara; 5) energijos vartojimo įpročiai ir 6) tarptautinės partnerystės.

[15] Prioritetinių veiksmų pavyzdžiai: prietaisų bei įrangos ženklinimas ir minimalių energinio efektyvumo standartų nustatymas, pastatų efektyvumo reikalavimų priėmimas ir energijai neimlūs pastatai, veiksmingesnės energijos gamybos ir skirstymo užtikrinimas, automobilių degalų vartojimo efektyvumo užtikrinimas, tinkamo investicijų į efektyvesnį energijos vartojimą finansavimo palengvinimas, nuoseklus apmokestinimo naudojimas, energijos vartojimo efektyvumas u˛statytose teritorijose.

[16] Direktyvos 2006/32/EB 13 straipsnis.

[17] Pirmasis Piliečių energetinio forumo posėdis įvyko Londone 2008 m. spalio 27–28 d.

[18] Padidėjęs energijos efektyvumas matuojamas energijos vartojimo intensyvumu, t. y. energija, suvartojama produkcijos vienetui pagaminti. Efektyvesnis energijos vartojimas leis suvartoti mažiau energijos vienam veiksmui, paslaugai ar prekei, tačiau tai nereiškia, kad bus sutaupyta energijos, nes esame linkę šildyti ir vėsinti daugiau namų, nuvažiuoti daugiau kilometrų ir naudoti daugiau elektros prietaisų.

[19] Dėl ribotų duomenų diagramoje pateikiami visų ES-27, išskyrus tris Baltijos valstybės ir Slovėniją, duomenys. Jei nenurodoma kitaip, naudojami Eurostato duomenys.

[20] Pagrindas – ODEX indeksas. Tai bendram energijos intensyvumui alternatyvus indeksas, naudojamas pagal ODYSEE projektą. Gaunama sudedant įvairių lygių vieneto suvartojimo pokyčius (pagal subsektorius arba galutinį vartojimą), stebimus nustatytą laikotarpį. ODEX indeksas yra alternatyva energijos intensyvumo matavimui, tačiau jis neapima daugelio veiksnių, tokių kaip struktūriniai ir kiti pokyčiai, nesusiję su energijos vartojimo efektyvumu (pvz., grįžtamojo poveikio). Taip pat ˛r. www.odyssee-indicators.org.

[21] Žr. 11 pastabą pirmiau.

[22] 4 straipsnis.

[23] Europos Sąjungos Taryba, 2008 m. kovo 19–20 d. pirmininkaujančios valstybės išvados (11018/08).

[24] Direktyva 2002/91/EB (OL L 1), p. 65.

[25] Esminės renovacijos apibrėžtis išlieka ta pati: investicija turėtų sudaryti daugiau kaip 25 % viso pastato (išskyrus žemę) vertės, arba turėtų būti atliekama daugiau kaip 25 % pastato apvalkalo struktūrinė renovacija. Todėl daugeliu atvejų reikalavimai netaikomi buto dideliame daugiabučiame pastate renovacijai.

[26] COM(2008) 399 galutinis.

[27] Direktyva 92/75/EEB (OL L 297), p. 16.

[28] Įvadinis centrinio šildymo katilų ekologinio projektavimo tyrimas, VHK, Delftas 2007 9 30; www.ecoboiler.org.

[29] Direktyva 2004/8/EB (OL L 52, p. 50).

[30] ˇr. Direktyvos 2004/8/EB II priedą.

[31] Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas teikia įvairiems gavėjams skirtas finansavimo priemones. ES lygmeniu egzistuoja sanglaudos politikos fondai, Mokslinių tyrimų septintoji bendroji programa ir kiti šaltiniai, tokie kaip Pasaulinis energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondas.

[32] COM(2008) 706 galutinis; 2008 10 29. Nuo finansų krizės iki pagyvėjimo – Europos veiksmų programa.

[33] Direktyva 2003/96/EB (OL L 283), p. 51.

[34] Turėtume turėti galimybę įvertinti, kiek padidėjo energijos efektyvumas. Nėra vienos metodologijos, kaip vertinti energijos efektyvumą; naudojama keletas rodiklių, kaip nurodyta šiame komunikate. Energetikos paslaugų direktyvoje numatyta toliau tobulinti suderintą matavimo metodologiją, o valstybės narės ir Komisija kartu rengia bendras metodologijos gaires.

[35] Europos aplinkos agentūros Metinis Europos bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorius (1990–2005 m.) ir 2007 m. Inventoriaus ataskaita, p. 88.

[36] IPEEC pritarė ir Kinija, Indija bei Pietų Korėja.

[37] The reference documents contain projected effects of the proposed policies therein at the time of their adoption, expressed either in final or primary energy demand percentages. The ratio between final and primary energy saving is approximately 2:3.

[38] Source: see note 6 supra.

[39] More detailed results of the assessment of NEEAPs will be presented in a separate Commission Staff Working Document planned to be produced by the end of 2008.

[40] Percentage of saved final energy consumption of non ETS sectors to be measured in 2016 in relation to the average final energy consumption during five-year period previous to the implementation of the Directive for which official data are available (Directive 2006/32/EC (OJ L 114, p. 64), Annex 1).

[41] Energy improvement measures initiated by the Member State not earlier than 1995 (in certain limited cases not earlier than 1991) that have a long-lasting effect, which will still lead to energy savings in 2016 (Directive 2006/32/EC, Annex 1).