3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/99

1.1

Nauja Europos socialinių veiksmų programa (ESVP) yra būtina, kad ES socialinis vystymasis neatsiliktų nuo ekonominės ir rinkos raidos. Atsižvelgiant į naująją Lisabonos sutartį, ji parengta tinkamu metu, sudaro naujas galimybes, sukuria naujas atsakomybės sritis ir tikslus, kad būtų atnaujinta labiau dalyvaujamo pobūdžio ir dinamiška socialinė Europa. Naujoji ESVP turėtų akivaizdžiai ir aiškiai propaguoti ES socialinės politikos tikslus ir užmojus po 2010 m. ir tapti išsamiu politiniu veiksmų planu.

1.2

Socialinis dialogas išlieka vienu pagrindinių ramsčių, ir jis turi būti stiprinamas. Programa turėtų iš naujo užmegzti ryšius su piliečiais ir organizuota pilietine visuomene sudarydama galimybę „iš apačios į viršų“ dalyvaujamąją procedūrą, taip pat ir pilietinį dialogą, susieti su ES iniciatyvomis.

1.3

Programa turėtų skirti konkretų dėmesį tokioms politikos sritims kaip gyvenimo kokybė, pagrindinės socialinės teisės, teisių žmonėms suteikimas, socialinis solidarumas, užimtumas ir kokybiškos darbo vietos, visuomenės verslumas, permainų valdymas, pagrindinių socialinių normų ES išorės santykių, pirmiausia prekybos srityje, skatinimas. Turėtų būti panaudotos visos turimos priemonės. Nors Bendrijos metodas turėtų būti taikomas toliau, jis turi būti papildytas kitais „naujais metodais“. Dabartinio biudžeto finansiniai ištekliai gali būti perskirstyti šiai programai remti. Biudžeto reforma po 2013 m. turi būti skirta socialinei sanglaudai.

2.1

ES pirmininkausianti Prancūzija pateikė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui konkrečią mintį dėl Europos socialinių veiksmų programos.

2.2

Prancūzijos prašymas pateikti nuomonę gali būti laikomas tolesniu darbu pagal ankstesnę Komiteto nuomonę dėl Europos socialinės tikrovės įvertinimo, kad „siekiant nustatyti naujo sutarimo dėl socialinių iššūkių Europoje pagrindus, galima parengti „socialinių veiksmų programą“ atsižvelgiant į ekonominę tikrovę ir socialinius lūkesčius“ (1).

2.3

Pirmiau nurodytoje nuomonėje minima 1989 m. Europos socialinių veiksmų programa, kuri tapo neatsiejama Europos socialinio modelio dalimi ir atskleidė bendrosios vidaus rinkos socialinio aspekto tikrovę. Tai buvo trejų metų veiksmų programa, pagrindinis Komisijos socialinės srities iniciatyvų ramstis, kurioje numatytos 45 aiškios priemonės, laikomas būtinomis tolesnei veiklai tęsti siekiant praktiškai Bendrijos lygmeniu įgyvendinti Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos principus (2). Buvo imtasi teisėkūros ir neteisėkūros priemonių, kurios apėmė beveik visus Bendrijos socialinių sričių veiksmus, kad būtų pasiekti Sutarties tikslai kurti „geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas“.

2.4

Europos socialinė acquis buvo priimta, kadangi 1989 m. Socialinių veiksmų programa nesprendė aktualių ekonominių ir socialinių problemų, kurias lėmė globalizacija, klimato kaita ir demografinė raida. Šios problemos tapo dar akivaizdesnės dėl sulėtėjusio ekonominio augimo, finansinės sumaišties ir grėsmingai artėjančios maisto krizės. Kai kurios grupės ir piliečiai netgi mano, kad Europos socialinė politika atsidūrė tam tikroje aklavietėje, palyginti su vidaus rinkos politikos padaryta pažanga.

2.5

Įvertinus socialinę padėtį paaiškėjo, kad pasiturinti ir sparčiai kintanti Europos visuomenė sudaro daugiau lygių galimybių, bet atsiranda ir nauja socialinė rizika. Atliekant vertinimą buvo itin pabrėžiami tokie klausimai: skirtingos pajamos ir galimybės, pokyčiai darbo rinkoje, lyčių lygybė ir atlyginimų skirtumai, vaikų skurdas ir socialinė atskirtis, kartų atotrūkis, kintantis šeimos modelis, galimybė įsigyti būstą ir pasinaudoti vaiko priežiūros paslaugomis, neįgalių asmenų padėtis, migracija ir integracija.

3.1

Politikai vis geriau supranta, kad naujiems Europos visuomenės modelio iššūkiams pasitikti būtinos naujos politinės gairės. Europos piliečiai laukia naujų socialinės politikos veiksmų, kurie turi būti socialiai pažangūs ir ekonomiškai tvarūs.

3.2

Lisabonos reformų sutartis sudaro naują galimybę įgyvendinti Europos socialinių veiksmų programą nustatydama naujus ES socialinius tikslus (3): siekti visiško užimtumo ir socialinės pažangos, kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija, skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą.

3.3

Reformų sutartis sustiprina Europos Sąjungos atsakomybę už šių socialinių tikslų įgyvendinimą.

3.4

Labiau socialiai orientuotos Europos galimybės pirmiausia yra numatytos Pagrindinių teisių chartijoje, privalomose „visa apimančio socialinio straipsnio“ nuostatose ir Protokole dėl visuotinės svarbos paslaugų. Sutartyje taip pat numatytos glaudesnio bendradarbiavimo, kurį valstybės narės gali skatinti ir įgyvendinti socialinėje srityje (4), galimybės.

3.5

Sutartyje patvirtinamas socialinių partnerių vaidmuo prisidėti prie Europos ekonominės ir socialinės pažangos. Be nuostatų dėl dalyvaujamosios demokratijos, ji numato naujas galimybes ir papildomas priemones (pvz., piliečių iniciatyvą), kaip piliečius ir jų organizacijas įtraukti į labiau socialiai orientuotos Europos kūrimą. EESRK šiuo atžvilgiu turi aktyviai dalyvauti.

3.6

EESRK taip pat norėtų paminėti devynių vyriausybių deklaraciją (5), kurioje pabrėžiama būtinybė stiprinti Europos socialinį modelį, kadangi jis užtikrina socialinę pažangą ir gali padėti įveikti šių dienų sunkumus. Deklaracija pabrėžia Europos institucijų prisiimtą atsakomybę atnaujinti socialiai orientuotos Europos modelį ir visomis turimomis priemonėmis pabrėžti socialinio dialogo vaidmenį. ES 27 negali būti tik laisvoji prekybos zona — ji turi užtikrinti būtiną ekonominės laisvės ir socialinių teisių pusiausvyrą, kad vidaus rinka galėtų būti reguliuojama ir socialiniu lygiu. Siekdama teisingesnės globalizacijos ir padoraus darbo visiems, Europos Sąjunga išorės politikoje turėtų skatinti savo socialinio modelio vertybes.

3.7

Trumpai tariant, nauja Europos socialinių veiksmų programa reikalinga tam, kad ES socialinis vystymasis neatsiliktų nuo ekonominės ir rinkos raidos ir tam, kad būtų patvirtinta Lisabonos strategija bei propaguojami ir toliau vystomi jos socialiniai, ekonominiai ir aplinkos aspektai. Atsižvelgiant į naująją Lisabonos sutartį, vertėtų atnaujinti ir labiau dalyvaujamojo ir dinamiško pobūdžio socialinę Europą, kuri atitiktų piliečių poreikius ir lūkesčius. Todėl Europos socialinių veiksmų programa turi būti visapusiškai integruota į strategiją „po Lisabonos“, pagrįstą darbo vietomis, ekonomikos augimu, socialine sanglauda ir tvarumu, kurioje socialinis aspektas bus toks pats svarbus kaip ir ekonominis aspektas.

4.1

Naujoji socialinių veiksmų programa turi tvirtai remtis Lisabonos sutartyje nurodytomis Europos Sąjungos vertybėmis ir tikslais. Ji turėtų tapti orientaciniu demokratinės, solidarios, tvarios, socialiai įtraukios ir konkurencingos gerovės erdvės visiems Europos piliečiams pagrindu, grindžiamu visiems suteikiamų platesnių gyvenimo pokyčių galimybėmis, ir svarbiausia priemone piliečių teisėms, numatytoms Pagrindinių teisių chartijoje, užtikrinti. ESVP turi remtis konstruktyviu valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimu ir vengti suvienodinti socialines teises, socialinę apsaugą ir darbo sąlygas. Tokiu būdu ES patvirtins savo siekius pagrindinių žmogaus teisių, kad jos būtų kuo geriau užtikrintos, srityje.

4.2

Europos socialinių veiksmų programa remia Europos visuomenės modelio viziją, kurią sudaro ir socialinės rinkos ekonomikos, ir Europos socialinio modelio koncepcija. Ji atitinka žmonių poreikius ir siekius, didina piliečių vaidmenį suteikdama jiems teisių ir nustatydama pareigas, tuo pačiu skatina dalyvaujamąją demokratiją, nustato ir sutelkia veikėjus esant tvirtam socialiniam ir veiksmingam pilietiniam dialogui. Naujoji Europos socialinių veiksmų programa turėtų padėti sukurti kūrybingą ir naujovišką požiūrį naujiems iššūkiams priimti ir pavojui įveikti.

4.3

Naujoji programa turėtų būti pagrįsta ilgalaikėmis socialinėmis ir visuomeninėmis perspektyvomis ir atitikti naujus lūkesčius ir tikrovę. Ilgalaikio tvarumo perspektyva taip pat turėtų pabrėžti priemones, skirtas vaikams ir jaunajai kartai.

4.4

Todėl programa turi atnaujinti ir dar kartą patvirtinti ES socialinės politikos tikslus, pasiūlymus ir siekius po 2010 m. Ji turėtų tapti išsamiu politikos visų lygių veiksmų planu, skirtu socialinei Europai atgaivinti, kuris paremtas nuolat atnaujinamomis socialinėmis darbotvarkėmis (6), pagrįstomis bendromis vertybėmis.

4.5

ESVP yra neatsiejama nuo dinamiško Europos socialinio modelio (7). Modelio pranašumas iš esmės susijęs su jo ypatumu remtis bendromis daugeliui situacijų būdingomis vertybėmis, kartu su teisėtais dalyviais nustatant priemones, procedūras ir veiksmus ir sudarant galimybę įgyvendinti tikrąją, su pažanga susijusią, konvergenciją. ES finansavimo pajėgumas yra lemiamas veiksnys nuosekliam vystymuisi užtikrinti ir padėti struktūriškai atsilikusioms šalims pasivyti labiau išsivysčiusias.

4.6

Programoje pripažįstama, kad ekonominis vystymasis ir socialinė pažanga yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą stiprinančios sąvokos. Ekonominio konkurencingumo derinimas su socialiniu teisingumu ir solidarumu yra tinkamiausias būdas žmonių gerovei Europoje skatinti. Ja būtų galima (nustačius ir užtikrinus tam tikras garantijas programos dalyviams) privačias iniciatyvas derinti su visuomeninėmis, kad būtų rasti finansiniai ištekliai socialinei gerovei užtikrinti. Taip būtų sukurta struktūra užtikrinanti, kad visuotinės svarbos paslaugos būtų universalios, prieinamos ir kokybiškos.

4.7

Naujoji socialinių veiksmų programa turėtų remti socialiai atsakingas įmones, sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas, kad vidaus rinka klestėtų ir nenukentėtų nuo socialinio dempingo. Atsižvelgiant į tai, ypatingas dėmesys joje turėtų būti skiriamas kokybiškoms darbo vietoms ateityje ir būtinai su tuo susijusiai žinių visuomenei.

4.8

Verslumo plačiąja prasme, laikantis Komisijos apibrėžties (8), skatinimas pagerins ekonominės ir socialinės veiklos rezultatus (9). Įmonėje turi būti ginamas ir skatinamas pliuralizmas siekiant pasinaudoti mažųjų ir vidutinių bei socialinės ekonomikos įmonių ypatumais ir jų indėliu į socialinį aspektą. Europos asociacijų, fondų, savidraudos įmonių ir mažųjų įmonių įstatai yra būtini sudarant vienodas sąlygas visiems ekonominės veiklos dalyviams.

4.9

ESVP turėtų būti pagrįsta visapusišku ir nuosekliu požiūriu, tiriant galimybę socialinės politikos koncepciją įtraukti į kitas politikos sritis. Ji turi tapti neatsiejama makroekonomikos, mokesčių ir konkurencijos politikos, tvaraus vystymosi strategijos, pramonės politikos, teritorinės sanglaudos ir ES išorės aspekto dalimi.

4.10

Nauja ESVP akivaizdžiai sustiprintų neseniai Komisijos pateiktų naujų XXI a. „gyvenimo galimybių“ socialinę viziją (10). Komisija siūlo ES politikos struktūrą ir pabrėžia, kad „perspektyvų, prieinamumo ir solidarumo darbotvarkei“ reikalingos ilgalaikės investicijos į socialinį ir žmogiškąjį kapitalą. Tokios investicijos pagerins ekonominės veiklos rodiklius ir galės būti pateisinamos atsižvelgiant į tvaraus vystymosi perspektyvą. Komitetas tvirtai remia šią idėją ir mano, kad naujoviški būdai žmogiškajam ir socialiniam kapitalui finansuoti turi būti užtikrinti ir ES, ir valstybių narių lygiu. ES biudžetas turėtų būti orientuotas į šią sritį. Galima būtų išnagrinėti ir Europos paskolos socialinei infrastruktūrai vystyti galimybę.

4.11

ESVP galėtų prisidėti ir prie teisingesnės ir darnesnės globalizacijos skatindama ES išorės santykiuose jos socialinio modelio principus ir vertybes. Turėtų būti siūlomos partnerystės su trečiosiomis šalimis teikiant didesnę techninę ir finansinę pagalbą socialiniam ir pilietiniam dialogui bei užimtumo ir socialinės gerovės politikai skatinti. Prekybos santykiai turėtų būti užmezgami laikantis pagrindinių žmogaus ir socialinių teisių, išdėstytų, pavyzdžiui, TDO principuose ir normose (11).

5.1

Europos Sąjungos institucijos turi būti vertos vadovaujančio vaidmens ir atlikti joms Sutartyje nustatytas pareigas, kad būtų pasiekta socialinė pažanga. Todėl nauja Europos socialinių veiksmų programa palanki šiam tikslui pasiekti. Iš esmės turėtų būti panaudotos visos Sutartyje (12) numatytos priemonės šiam tikslui pasiekti laikantis praktiškumo ir veiksmingumo principo ir pripažįstant subsidiarumo ir proporcingumo reikalavimus.

5.2

1989 m. Europos socialinių veiksmų programa kartu su 1992 m. Bendrosios rinkos projektu pateisino „Bendrijos metodo“ pavadinimą. Kadangi šis metodas vis dar taikomas tebevykstančiai vidaus rinkos peržiūrai, Komitetas mano, kad jis turėtų būti taikomas ir atnaujintam socialiniam aspektui. Taigi, 27 ES valstybėse narėse dar yra galimybių imtis teisėkūros priemonių.

5.3

Kartu socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų vaisingas dalyvavimas įvairiais būdais ir skirtingais lygiais gali padėti išugdyti didesnį atsakomybės jausmą. Visi suinteresuoti subjektai turi dalyvauti, kad Europos socialinių veiksmų programa taptų svarbi, akivaizdi, praktiška ir reaguotų į piliečių poreikius. Taigi, toliau pateiktas aktyvus „iš apačios į viršų“ metodas turėtų būti susijęs su ES iniciatyvomis.

5.4

Turi būti išsiaiškinta, kokie yra piliečių poreikiai, rūpimi klausimai ir siekiai. ES Komisijos iniciatyva įvertinti socialinę tikrovę gali tapti vienu iš modelių, būti parengta ilgesniam laikui, taip pat taikoma ir vietos lygiu. Pilietinei visuomenei atstovaujančioms organizacijoms tenka pagrindinis vaidmuo perduodant piliečių pageidavimus atitinkamam lygiui, įskaitant Europą. Jos turi nuolat dalyvauti vertinant padėtį ir konsultacijų, kurias inicijuoja ES Komisija, procese, Komitetui atliekant tarpininko vaidmenį.

5.5

Atsižvelgdamas į tai, EESRK pabrėžia, kaip svarbu organizuoti nuolatines diskusijas visais lygiais, kad būtų pasirengta būsimiems iššūkiams ir priimami strateginiai socialinės politikos sprendimai. Diskusijomis turėtų būti siekiama prisidėti prie naujo pažangaus konsensuso dėl Europos socialinės politikos, pagrįsto bendru visų suinteresuotų subjektų įsipareigojimu.

5.6

Tarpsektorinis, sektorių ir tarptautinis socialinis dialogas išlieka vienu svarbiausiu socialinio modelio ramsčiu valstybėse narėse ir ES lygiu. Darbdaviams ir profesinėms sąjungoms, kurios yra tvirtos ekonominės ir socialinės pažangos varomosios jėgos, tenka pagrindinis vaidmuo priimant socialinius iššūkius. Europos socialinių partnerių bendros analizės ataskaitos ir prioritetai taps esminiais atitinkamų ES ir nacionalinio lygio priemonių struktūros elementais (13).

5.7

Pilietinis dialogas, kuris turi būti aiškiai atskirtas nuo socialinio dialogo, ateityje taps dar vienu pagrindiniu ramsčiu. Piliečių ir jų organizacijų įtraukimas visais lygiais kurti socialinę Europą taps tikru išbandymu.

5.8

Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos ir panašios organizacijos turėtų būti raginamos bendradarbiauti su savo vyriausybėmis visais Europos socialinių veiksmų programos rengimo ir įgyvendinimo tarpsniais.

5.9

Iš esmės būtina stiprinti esamas partnerystes ir dialogus socialinės politikos srityje. Valstybių narių ir ES konstruktyvi patirtis sanglaudos politikos, kuri prisidėjo prie socialinės gerovės, srityje ir informacija apie partnerystės modelius turi būti skleidžiama ir galbūt nagrinėjama išsamiau.

5.10

Būtina skatinti socialinės ir ekonominės veiklos dalyvių autonomiją ir gebėjimus bei remti juos atitinkamomis viešosiomis priemonėmis, kad būtų sudarytos palankios sąlygos tobulinti jų gebėjimus, kaip aiškiai išdėstyti „iš apačios į viršų“ perspektyvą ir nustatyti pagrindines politikos sritis.

—

Asmeninį kelią užtikrinti kolektyviniais įsipareigojimais. Bendri principai pereinamųjų gyvenimo laikotarpių problemoms spręsti, iš dalies taip pat remiant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą (14), per garantuotą švietimą ir mokymą, galimybes naudotis paslaugomis, įgytas teises ir pakankamas pajamas, viešo ir privataus sektorių teikiamą finansavimą, kuris priklauso nuo pasirinktos socialinės apsaugos rūšies. Socialinės apsaugos sistemos turėtų būti pritaikytos ir papildytos, jeigu įmanoma, kolektyvinėmis sutartimis ir abipusiškai pagrįstu finansavimu.

—

Geresnė gyvenimo kokybė įgyvendinus socialinio tvarumo chartiją (pvz., apimančią pagrindines socialines teises, socialinę apsaugą, socialines paslaugas, sveikatos apsaugos ir ligonių, įskaitant psichikos ligonius, teises).

—

Europos pagrindinių teisių chartija. Chartijos principai ir nuostatos turėtų padėti nustatyti ES socialinės politikos raidos ir priemonių gaires bei jas skatinti.

—

Visų diskriminacijos formų panaikinimas. Papildomi teisėkūros veiksmai ir kitos priemonės Sutarties (15) nuostatų įgyvendinimui užtikrinti, kad būtų apimtos visas diskriminavimo priežastis.

—

Tarptautinių ir Europos žmogaus teisių dokumentų ratifikavimas. Veiksmai šių dokumentų nuostatų teisiniam ir praktiniam įgyvendinimui užtikrinti ir ES bei valstybių narių geriau vykdoma priežiūra. Būtina konkrečiai atsižvelgti į JT vaiko teisių konvenciją.

—

Europos žinių gilinimo programa  (16). Pagrindiniai visą gyvenimą trunkančio mokymosi prioritetai ir veiksmai suteikiant jiems teisinį pagrindą ir skiriant pakankamai lėšų.

—

Europos jaunimo pakto įgyvendinimas, pirmiausia:

—

Bendrijos integracijos politikos bendroji programa. Veiksmingos, nuoseklios teisės, grindžiamos imigrantų, pabėgėlių ir mažumų integracijos politika, kuri remiama nemažais finansiniais ištekliais. Nuolatinė parama siūlomam Europos integracijos forumui, kurį įsteigė EESRK ir Komisija, kad imigrantams būtų suteiktas balsas.

—

Skurdo likvidavimas:

—

Lyčių lygybė:

—

Reaguoti į senėjančios visuomenės poreikius:

—

Išsami ES neįgalumo strategija:

—

Geresnės visuotinės svarbos paslaugos:

—

Aukštų tikslų siekianti, veiksminga Europos užimtumo strategija, pirmiausia įvertinami ir palyginami tikslai aktyvaus gyvenimo, mokymosi visą gyvenimą, jaunimo užimtumo ir lyčių lygybės srityse. Komisijai turėtų būti suteikta daugiau vykdymo įgaliojimų.

—

Mobilumo galimybės užtikrinimas visiems. Vidaus rinkos teikiama nauda turėtų būti panaudota laisvos darbo jėgos judėjimui visoje ES visiškam įgyvendinimui kartu su:

—

Kokybiškos darbo vietos ir pakankamo dydžio atlyginimas:

—

panaikinti visų formų diskriminaciją darbo rinkoje įgyvendinant veiksmingą strategiją lyčių atotrūkiui sumažinti, mažinant atskirtį ir numatant įtraukties būdus.

—

Įmonės, pirmiausia socialinės įmonės ir kitokio pobūdžio socialinės ekonomikos įmonės kaip veiksmingos integracijos į visuomenę ir darbą būdas.

—

Komisijos programos verslumui paremti turėtų būti toliau skirtos kokybiškoms darbo vietoms.

—

Įmonių socialinė atsakomybė. Siekti, kad Europa bendromis darbdavių, profsąjungų, NVO ir valdžios institucijų pastangomis taptų įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiu, kad visiškai užtikrinant darbo teisės ir socialinės teisės reikalavimus taip pat būtų nuolat kuriami modeliai ir kaupiama geriausia praktika, paremta ES iniciatyvomis.

—

Įmonių ir visų suinteresuotų dalyvių partnerystės permainų valdymas atsižvelgiant į tai, kad darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimas ir konsultacijos yra labai svarbios tinkamiems sprendimams rasti.

—

Aplinkos, pramonės, ekonominių ir socialinių aspektų integravimas į ES pasiūlymus dėl pramonės, klimato kaitos ir aplinkos apsaugos kartu su konkrečiomis finansavimo priemonėmis naujoms technologijoms ir užimtumui remti.

—

Skatinti Europos socialinio modelio ypatumus ES išorės politikoje (pirmiausia sąvokas „padorus darbas“, „socialinis dialogas“ ir „piliečių dialogas“ prekybos, AKR politikoje ir politikoje dėl kaimyninių šalių).

—

sustiprinti TDO požiūrį:

—

Socialinio ir aplinkosauginio ženklinimo etiketėmis propagavimas.

—

Siekti, kad „BLS plius“ sistemos konvencijos taptų atskaitos tašku  (18).

—

tarptautinių valdymo sistemų naujiems technologiniams ir aplinkosaugos sprendimams ir naujoms tarptautinėms finansinėms taisyklėms priimti propagavimas.

—

Tarptautinių susitarimų dėl ĮSA propagavimas.

—

Imigracijos politikos vystymas ir valdymas kartu su kilmės šalimis.

7.1.1

Svarbiausia — siekiant socialinės pažangos rasti tinkamus ir veiksmingus būdus naujiems iššūkiams priimti.

7.1.2

Pirmiau nurodytos Sutarties esamos ir naujos nuostatos turėtų būti visapusiškai taikomos ir geriau įgyvendinama socialinė acquis. Ta pati nuostata taikytina kitiems veiksmams ir priemonėms.

7.2.1

Pagal Sutarties 136 ir 137 straipsnius tam tikri teisėkūros veiksmai yra būtini siekiant:

—

turi būti atidžiai stebimi Europos Teisingumo Teismo sprendimai ir jų poveikis socialinei acquis, o prireikus imamasi politinių ir teisinių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias kėsintis į pagrindines teises (19),

—

perkeliant Bendrijos teisės aktus į nacionalinę teisę, įgyvendinant Bendrijos teisės aktus, priemones ir programas turi būti panaudotas visas socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės potencialas,

—

turi būti tobulinami kontrolės ir tikrinimo gebėjimai darbuotojų sveikatos ir saugos srityje bei geriau įgyvendinamos darbuotojų teisės.

7.4.1

Bendras reguliavimas ir savireguliacija (susitarimai, savanoriško elgesio kodeksai, normos, kt.) gali papildyti ES teisės aktus ir kitas socialinės srities priemones. Socialinis dialogas taip pat yra vienas šios priemonės aspektų. Bendras reguliavimas ir savireguliacija gali būti dinamiškas procesas, reaguojantis į sparčią socialinės tikrovės raidą. Tačiau jis visuomet turi būti kruopščiai įvertinamas ir paremtas visų suinteresuotų subjektų dalyvavimu ir atsakomybe, o jo teisinis statutas neturėtų būti menkesnis nei dabartinio Bendrijos metodo statusas.

7.5.1

Vykdoma bendra Europos socialinių partnerių 2006–2008 m. darbų programa rodo, kad Europos socialinis dialogas gali susidurti su Europos sunkumais, jeigu Europos socialiniai partneriai nepatvirtins priemonių, padėsiančių sukurti sklandžią ir dinamišką savarankiškų darbo santykių visais lygiais kultūrą. ES gali šią sritį remti:

7.6.1

Lisabonos sutarties nuostatos (20) dėl „dalyvaujamosios demokratijos“ numato naujas galimybes, kaip į Europos socialinės politikos formavimą, o svarbiausia į naujos Europos socialinių veiksmų programos rengimą visapusiškai įtraukti ne tik socialinius partnerius, bet ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas.

7.6.2

EESRK yra institucija, atstovaujanti organizuotai pilietinei visuomenei ES lygiu. Lisabonos sutartis suteikia Komitetui papildomų galimybių tapti visateisiu tarpininku tarp organizuotos pilietinės visuomenės ir ES spendimų priėmimo organų. EESRK konkrečiai atsako už dalyvaujamosios demokratijos skatinimą. Jis imsis iniciatyvų ir išnagrinės būdus bei priemones, kaip naujasis Sutarties straipsnis galėtų būti sklandžiau įgyvendintas, ir įvertins įvairius dalyvavimo, konsultacijų ir poveikio vertinimo metodus, kuriuos ES Komisija ir kitos ES institucijos taiko siekdamos, kad jie taptų patikimesni, naudingesni ir labiau dalyvaujamojo pobūdžio. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas dar kartą ragina priimti Europos asociacijų įstatus (21).

7.7.1

Piliečių iniciatyvos teisė (22) gali būti laikoma viena svarbiausių priemonių organizuotai pilietinei visuomenei pabandyti socialinę Europą priartinti prie piliečių ir siekti patenkinti jų socialinius lūkesčius.

7.7.2

Todėl pilietinės visuomenės organizacijos turi įvertinti naujosios Sutarties straipsnio veiksmingumą. Jos turi ištirti, kokiomis aplinkybėmis gali pasinaudoti tuo straipsniu ir kaip jis galėtų būti veiksmingai taikomas. EESRK gali prisidėti prie šios analizės įtraukdama ir nacionalines ekonomikos ir socialinių reikalų tarybas bei nacionalines organizacijas, kurioms atstovauja nariai.

7.8.1

Nuolat didėjanti Europos Sąjungos įvairovė yra argumentas glaudžiau bendradarbiauti. Valstybės narės, kurios siekia toliau gilintis ir sparčiau įgyvendinti socialinės politikos klausimus, turėtų pasinaudoti šia galimybe ieškodamos bendrų ir tinkamų sprendimų. Tačiau tai aišku neturėtų lemti „socialinio dempingo“ ir nedalyvaujančiųjų narių poreikių nepaisymo. Atsižvelgiant į tai, reikėtų nurodyti, kad kai kurios valstybės narės jau bendradarbiauja tam tikrose srityse (23).

7.8.2

Kai kurios sritys, kuriose būtų galima glaudžiau bendradarbiauti:

7.9.1

Įvairiose nuomonėse Komitetas parėmė šį metodą, tačiau mano, kad jis turėtų būti veiksmingiau taikomas. Jau pasiekta tam tikrų AKM taikymo rezultatų, tačiau pernelyg dažnai valstybės narės būdavo neryžtingos dėl sutartų tikslų ir veiksmų.

7.9.2

Komitetas pasiūlė AKM taikyti nustatant kiekybinius ir kokybinius tikslus ir geresnius socialinius rodiklius bei taikyti jį naujoms sritims, pavyzdžiui, integracijos politikai, kartų solidarumui ir su neįgalumo politikai.

7.9.3

AKM turėtų būti labiau orientuotas į „vietos lygį“ taip atspindėdamas dalyvaujamojo pobūdžio „iš apačios į viršų“ principą bei būtiną partnerių ir politikos sričių derinimą, kad būtų pasiektas vietos ir regioninis vystymasis pasinaudojant struktūriniais fondais.

7.9.4

Keletas pasiūlymų:

7.10.1

Komisijos pastarojo laikotarpio iniciatyvoje, pavyzdžiui, dėl darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros, Komisija pateikė „naują“ metodą, pagrįstą bendrais principais, kuris yra rekomendacija valstybėms narėms (25), kuria jos gali vadovautis kaip mano esant reikalinga.

7.10.2

Metodas yra tinkamas, kai jis taikomas labai konkretiems klausimams ir kai valstybės narės siekia pažangos, net esant ribotai ES kompetencijai. Kadangi tai susiję su daugeliu politikos sričių, atsiranda integruoto požiūrio būtinybė.

7.10.3

„Bendrų principų metodas“ taip pat suteikia galimybę organizuotai pilietinei visuomenei dalyvauti juos rengiant, tartis dėl jų bei įgyvendinti.

7.10.4

Tačiau itin svarbu rasti sąsajas su kitomis ES priemonėmis ir metodais, pavyzdžiui, AKM ir integruotomis Lisabonos strategijos gairėmis, kad būtų galima įvertinti šio „naujo“ metodo veiksmingumą ir tinkamą jo taikymą. Įgyvendinant, labai svarbu, kad būtų veiksmingai laikomasi bendrųjų principų siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos.

7.11.1

Atsižvelgdamas į ESVP, Komitetas siūlo imtis konkrečių veiksmų, susijusių su rodikliais, aktyviai dalyvaujant suinteresuotiems subjektams. Reikėtų:

7.12.1

Būtina teisiškai analizuoti Europos Sąjungos teisės aktų, politikos ir programų socialines pasekmes. Komisija pirmiausia atsakinga už tokio poveikio įvertinimą, kuriame turėtų aktyviai dalyvauti visi suinteresuoti dalyviai. Kas penkerius metus turėtų būti vertinamos visos pagrindinės socialinės politikos sritys, pirmiausia jų poveikis užimtumui, augimui, socialinei sanglaudai ir tvarumui. Turėtų būti nustatyti būtinosios analizės ir vertinimo rėmimo kokybės kriterijai.

7.13.1

Biudžeto priemonės socialinių veiksmų programai įgyvendinti turėtų būti svarstomos visapusiškai atsižvelgiant į ES ir nacionalinius finansinius išteklius.

7.13.2

Sprendžiant biudžeto reformos klausimą, būtina pabrėžti priemonę ekonominei ir socialinei sanglaudai remti. Užtikrinant ir skatinant sanglaudą, užimtumą ir Europos socialinį modelį, taip pat ir ESAP bei atsižvelgiant į kas penkerius metus atliekamą analizę (žr. 7.12.1 punktą), būtina perskirstyti išteklius.

7.13.3

Kol bus įgyvendintas naujasis biudžetas (2013 m.), gali būti perskirstytas ir dabartinis biudžetas, iš naujo derantis su valstybėmis narėmis arba be derybų.

7.13.4

Būtina didesnė įvairių fondų darna ir koordinavimas (pvz., sanglaudos, regioninio, socialinio, kaimo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo), kad socialinis aspektas būtų įtrauktas į įvairias politikos sritis.

7.13.5

Pasiūlymai dėl vidutinės trukmės iniciatyvų: