[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.11.2007

SEK(2007) 1473

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

Poveikio vertinimo santrauka Dokumentas, papildantis Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2002/19/EB, 2002/20/EB ir 2002/21/EB Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2002/22/EB ir 2002/58/EB Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, dėl Europos elektroninių ryšių rinkos institucijos įsteigimo

{KOM(2007) 697 galutinis}{KOM(2007) 698 galutinis}{KOM(2007) 699 galutinis}{SEK(2007) 1472}

KOMISIJOS TARNYBų DARBINIS DOKUMENTAS

Poveikio vertinimo santrauka

ĮVADAS

Šiame dokumente apibendrinama ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos (e. ryšiai) poveikio vertinimo (PV) ataskaita[1] . Šioje ataskaitoje išsamiau ir giliau analizuojamas 2006 m. birželį atliktas pirmasis pradinis poveikio vertinimas.

Šioje ataskaitoje siūlomi pakeitimai, kuriuose atsižvelgiama į iki šiol sukauptą patirtį ir numatomus rinkos ir technologinius pokyčius siekiant geriau įgyvendinti sistemai iškeltus tikslus ir paremti i2010 politikos tikslus.

PV ataskaitą sudaro trys plačios pagrindinės temos , kuriose galima išskirti konkretesnes problemas ir tikslus:

I TEMA. Geresnis reguliavimas

1) Konkurencija, investicijos ir naujovės: nustatyti geriausia būdą konkurencijai, investicijoms ir naujovėms e. ryšių sektoriuje skatinti ir taip užtikrinti, kad būtų patenkinti paslaugų gavėjų poreikiai ir apsaugoti vartotojų interesai.

2) Spektro valdymas: užtikrinti, kad radijo spektras, kaip ribotas ir labai paklausus išteklius, būtų naudojamas naudingiausiu visuomenei būdu ir kad, pasikeitus technologijų ir poreikių struktūrai, atitinkamai greitai būtų pakeistas šio ištekliaus naudojimo būdas.

II TEMA. Bendros e. ryšių rinkos sukūrimas

3) Instituciniai ir procedūriniai klausimai dėl reguliavimo nuoseklumo ir veiksmingumo: rasti reguliavimo modelį bendrai e. ryšių rinkai sukurti taikant nuoseklų ir veiksmingą reguliavimą ir laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų.

III TEMA. Ryšys su piliečiais

4) Paslaugų gavėjų teisės ir vartotojų apsauga: tinkamai apsaugoti paslaugų gavėjų teises, vartotojus ir visuomenės interesus technologiškai konvergencinėje aplinkoje laikantis i2010 tikslų dėl informacinės visuomenės visiems.

5) Privatumas ir saugumas: padėti stiprinti e. ryšių tinklų saugumą ir vientisumą Europoje, nes tai suteiktų akivaizdžios naudos visiems piliečiams ir visuomenei apskritai ir padėtų siekti i2010 tikslų.

PROBLEMų APIBENDRINIMAS IR SVARSTYTI POLITIKOS VARIANTAI

Konkurencija, investicijos ir naujovės

ES rezultatai e. ryšių sektoriaus konkurencijos ir naujovių srityje yra bent jau ne blogesni nei jos pagrindinių prekybos partnerių. Veiksmingas ES taisyklių įgyvendinimas leido atverti rinkas, o to rezultatas – mažesnės balso ir plačiajuosčio ryšio paslaugų kainos įmonėms ir vartotojams. Kai kurios ES šalys dabar yra judriojo ir plačiajuosčio ryšio skverbties lyderės pasaulyje.

Pagrindinė užduotis artimiausiais metais – nustatyti, ar taikant reguliavimo sistemą yra tinkamai skatinamos investicijos į naujus didelės spartos tinklus, kurie turėtų palengvinti naujovių į turinio interneto paslaugas įdiegimą. Šioje srityje politinės diskusijos daugiausia vyko dėl to, ar esant atvirai prieigai sumažėja paskatos investuoti į naują infrastruktūrą.

Šia tema buvo išnagrinėti trys pagrindiniai politikos variantai:

1 variantas: diegti naujoje tinklo infrastruktūroje naudojamą atviros prieigos modelį (t. y. atskirti infrastruktūros tiekimą nuo paslaugų tiekimo);

2 variantas: jokio reguliavimo, t. y. pašalinti arba apriboti konkrečių sektorių reguliavimą („reguliavimo pertrauka”); ir

3 variantas : toliau taikyti dabartinį sistemos modelį.

Vienoda paslaugų teikėjų prieiga prie apkrautų infrastruktūrų jau yra galiojančios reguliavimo sistemos tikslas (3 variantas); šios sistemos nuostatose reikalaujama vengti diskriminacijos, kad rinka būtų atvira ir konkurencinė. Tačiau kai tinklų operatoriai yra vertikaliai integruoti paslaugų teikėjai, užtikrinti tokią lygiavertę prieigą yra sudėtinga, ypač kai kalbama apie kitokią nei kainos diskriminaciją.

Tais atvejais, kai tokia diskriminacija yra nuolatinė ir negali būti panaikinta keičiant operatoriaus veiksmus, paslaugų teikėjų diskriminavimo paskatas būtų galima panaikinti padalinus integruotojo operatoriaus įmonę į atskirus juridinius subjektus (1 variantas). Apytikris veiklos atskyrimo laipsnis priklausytų nuo susijusio tinklo sektoriaus pobūdžio (pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, ar tai būtų telekomunikacijų, energetikos ar geležinkelių sektorius). Visiškas struktūrinis atskyrimas (nuosavybės atskyrimas) – tai lemiamas žingsnis, kuriuo panaikinamos diskriminacinės paskatos atimant nereprodukuojamus tinklo aktyvus. Tačiau, pavyzdžiui e. ryšių sektoriuje, kuriam būdingas intensyvus technologijų ir paslaugų inovacijų kūrimas, apkrautus aktyvus reikia perduoti funkcine prasme atskiram, individualių valdymo paskatų turinčiam padaliniui taikant mažiau intervencinį metodą ir išsaugojant bendrą infrastruktūros bei paslaugų paskirstymo lankstumą, tuo pat metu pagerinant skaidrumą ir skatinant nediskriminacinį elgesį.

2 variantas. „Reguliavimo pertrauka“. Tokiu atveju gali iškilti rizika veiksmingai konkurencijai daugelyje Europos e. ryšių rinkų. Remiantis empiriniais įrodymais, daugiausiai investuojama ir įdiegiama naujovių tada, kai infrastruktūros yra veikiamos veiksmingos konkurencijos. Tačiau 80 % ES vietinių linijų infrastruktūrų neveikia jokia konkurencija. Tai reiškia, kad palaikant konkurenciją ir apsaugant vartotojus lemiamą vaidmenį vis dar vaidina išankstinis reguliavimas, kurį taikant nustatomos prieigos prie istorinių operatorių infrastruktūros sąlygos.

Išvada

Remiantis empiriniais įrodymais, nors kai kuriose rinkose diskriminacijos problema vis dar yra opi, kitose rinkose, pasinaudojant esančiomis priemonėmis, buvo sukurtos lygios prieigos teisės. Taigi tyrimuose siūloma, kad siekiant nekeisti prieigos sąlygų, reikėtų taikyti dabartinį išankstinių priemonių metodą ( 3 variantas ). Tačiau Komisija mano, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms (NRI) būtina turėti įgaliojimus taikyti funkcinį atskyrimą kaip išskirtinę, nuolatinės diskriminacijos panaikinimo priemonę, jei jos nebuvo galima panaikinti esamu elgesio keitimo priemonių rinkiniu.

Spektro valdymas

ES ekonomikoje iš radijo spektrą naudojančių paslaugų gaunama 250 mlrd. EUR pajamų ir jos vis didėja. Tačiau radijo spektro ištekliai riboti, o dabartinės spektro skyrimo sistemos yra nelanksčios ir jomis neskatinamos naujovės. Komisijos dabartine politika siekiama skatinti spektro naudotojus naudoti spektrą lanksčiau ir veiksmingiau ir tuo pačiu apsaugoti bevielių paslaugų gavėjus nuo trikdžių. Šiame skyriuje nurodytame variante siūlomi pakeitimai, kuriais ši politika būtų integruota į reguliavimo sistemą.

Po 2006 m. birželio mėn. viešųjų konsultacijų dėl Komisijos peržiūros dokumentų buvo atmestas variantas, kuriame numatoma įkurti savarankišką įstaigą, koordinuojančią ir supaprastinančią su radijo spektru susijusius sprendimus, taigi variantų dėl radijo spektro valdymo liko tik du:

1 variantas : iš dalies pakeisti reguliavimo sistemą įtraukiant į ją technologijų ir paslaugų neutralumo principą ir numatyti teisę koordinuotai prekiauti radijo spektru; ir

2 variantas : reguliavimo sistemą palikti nepakeistą.

Įgyvendinus paslaugų ir technologijų neutralumo principą (1 varianto pagrindiniai principai), būtų pašalinta dauguma reguliavimo suvaržymų, sustiprinta konkurencija, o paslaugų gavėjai būtų mažiau reguliuojami. Derinant šį principą su prekyba radijo spektru ir konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimu būtų garantuota, kad į rinką galės patekti naujos technologijos ir nauji paslaugų teikėjai.

Nors 2 variante numatoma galimybė iš esmės kartu naudoti skirtingus valdymo modelius, faktiškai renkantis šį variantą būtų išsaugojamas šiandien taikomas, į technologijas ir paslaugas orientuotas administracinis modelis, kurį taikant ribojamas licencijų skaičius, o naujos technologijos įdiegiamos lėčiau.

1 variante numatyti sustiprinti koordinavimo mechanizmai, o 2 variantas pagrįstas savanorišku koordinavimu.

Išvada

Komisija mano, kad 1 variantas yra tinkamiausias reformuotam spektro valdymui Europoje.

Su reguliavimo nuoseklumu ir veiksmingumu susiję instituciniai ir procedūriniai klausimai

Pasaulio ekonomikoje Europos didžiausias konkurencinis privalumas yra jos atvira, beveik 500 milijonų vartotojų turinti rinka. Ar sugebėsime pasinaudoti šia vidaus rinka, priklauso nuo to, ar įmonės, stabiliai ir sistemingai taikydamos reguliavimo reikalavimus, sugebės pasiekti masto ekonomiją.

Europos Sąjungoje e. ryšių struktūrai valdyti buvo sukurta 27 nacionalinių rinkų sistema, kuri koordinuojama taikant bendrą taisyklių rinkinį. Daugelyje sričių pasiekta reikšminga pažanga, tačiau nenuoseklus šių taisyklių įgyvendinimas sukelia nuolatinių problemų.

Buvo išnagrinėti trys pagrindiniai šių problemų sprendimo variantai:

1 variantas : bendra Europos reguliavimo institucija, kuri turėtų įgaliojimus savarankiškai priimti sprendimus dėl rinkos peržiūrų tyrimų ir būtų atsakinga už spektro valdymą Europos Sąjungos lygiu;

2 variantas : Europos reguliavimo institucija, kuri neturėtų įgaliojimų priimti savarankiškų sprendimų įgyvendinant sugriežtintas bendrijos procedūras; ir

3 variantas : geresnis valstybių narių tarpusavio koordinavimas.

1 variante siūlomas centralizuotas reguliavimas būtų naudingas visoje ES teritorijoje veiklą vykdantiems operatoriams ir todėl pagreitintų visai Europai svarbių paslaugų diegimą ir tarpvalstybinę konkurenciją. Tačiau pasinaudoti šiuo variantu trukdo dideli subsidiarumo ir teisiniai suvaržymai.

2 variantu garantuojamas reguliavimo nuoseklumas tuo pačiu išsaugant decentralizuotą reguliavimo sistemą. Jame didesni Bendrijos įgaliojimai derinami su naujos Europos institucijos patariamuoju vaidmeniu, o tai sukuria veiksmingą visai Europai svarbių paslaugų, kurioms naudojami radijo dažniai (arba) numeriai atrankos, leidimų suteikimo ir derinimo metodą.

Iš atliktų vertinimų ir viešųjų konsultacijų paaiškėjo, kad reikia siekti didesnės tinklų ir informacijos apsaugos. Todėl taikant 2 variantą Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) funkcijas perimtų Europos reguliavimo institucija. ENISA veikla pagerėtų integravus ją į Europos reguliavimo instituciją.

3 variante reikalaujama, kad visos NRI laikytųsi bendrų rekomendacijų, o priemones taikytų nuosekliai. Yra nedaug įrodymų, kad toks savanoriškas koordinavimas vyktų praktikoje.

Išvada

Komisijos nuomone, atsižvelgus į dabartinę institucinę ir teisinę struktūrą, geriausiai tiktų 2 variantas .

Paslaugų gavėjų teisės ir vartotojų apsauga

Konkurencija yra labai naudinga vartotojams, nes ji padeda sumažinti kainas absoliučia prasme. Tačiau konkurencija ir naujovės taip pat padaro situaciją sudėtingesnę. Todėl reikia papildomų veiksmų siekiant pagerinti skaidrumą, užtikrinti ryšį ir ryšių paslaugų kokybę ir garantuoti, kad atsirandant naujoms rinkoms pagrindinės paslaugos, tokios kaip skubios pagalbos iškvietimo skambučiai, ir e. įtraukties tikslai nebūtų užmiršti.

Buvo analizuoti trys politikos variantai:

1 variantas : skatinti savarankišką pramonės reguliavimą;

2 variantas : atnaujinti ir sugriežtinti dabartines nuostatas; ir

3 variantas : reguliavimo sistemą palikti nepakeistą.

Tai, ar 1 variantas bus veiksmingas, iš esmės priklauso nuo visų suinteresuotųjų šalių sugebėjimo susitarti. Dabar neįmanoma tikėtis, kad taikant savanorišką ir savarankišką reguliavimą labai pagerėtų vartotojų apsauga ir sustiprėtų paslaugų gavėjų teisės.

2 variante atsižvelgiama į technologinę pažangą ir rinkos plėtrą bei užtikrinama, kad vartotojų teisės bus garantuojamos ne tik pramonės susitarimais, bet ir įstatymais. Iš viešųjų konsultacijų paaiškėjo, kad suinteresuotosios šalys pageidauja patobulinti pirminius Komisijos pasiūlymus, ir atrodo, kad tai padarius, 2 variantas įgytų plačią politinę paramą.

3 variante neatsižvelgta į nustatytas problemas, susijusias su vartotojų apsauga ir e. ryšių paslaugų gavėjų teisėmis, todėl jis netiktų siekiant i2010 tikslų.

Išvada

Komisija mano, kad 2 variantas yra priimtinausias ir neatmeta teisinėje sistemoje numatyto savarankiško reguliavimo, kuris būtų įgyvendintas pasirinkus 2 variantą ir kuris padėtų veiksmingai pasiekti norimus rezultatus.

Privatumas ir saugumas

Svarstant šį klausimą nustatyti trys politikos variantai:

1 variantas : reguliavimo sistemą palikti nepakeistą;

2 variantas : atnaujinti ir sugriežtinti dabartines nuostatas; ir

3 variantas : įdiegti naują, išsamią saugumo ir vientisumo priemonę.

1 variante numatoma tinklo vientisumo reikalavimus toliau taikyti tik fiksuotojo telefono ryšio tinklams, o dėl to ateityje, plečiant IP tinklus, sumažėtų fiksuotojo ryšio tinklų svarba.

2 variante svarstomi tokie klausimai kaip vientisumas ir suderintas vykdymo užtikrinimas, garantuojant, kad atsiradus naujiems poreikiams reguliavimo sistema bus atitinkamai priderinta, tačiau netaps per daug norminančia.

Iš viešųjų konsultacijų rezultatų paaiškėjo, kad dauguma suinteresuotųjų šalių 3 variantui nepritaria. Ypač buvo baiminamasi, kad įgyvendinus naujus išsamius teisės aktus labai padidėtų verslo sąnaudos, o tai turėtų neigiamos įtakos konkurencijai.

Išvada

Komisija mano, kad 2 variantas tinka labiausiai, nes jame išlaikyta suderinamumo, nuspėjamumo ir lankstumo pusiausvyra, o tai leistų ateityje laiku pašalinti bet kokius saugumo pavojus.

PAGRINDINIS SIūLOMų VARIANTų POVEIKIS

Šiame skyriuje apibendrinamas pirmiau nurodytų siūlomų variantų pagrindinis poveikis.

I TEMA. Geresnis reguliavimas

1) Geriausias būdas e. ryšių konkurencijai, investicijoms ir naujovėms skatinti – toliau taikyti dabartinį rinka pagrįstą išankstinį reguliavimą : NRI turi priemonių konkurencijai pagerinti atsižvelgiant į rizikingų, tinkamą kapitalo grąžą suteikiančių investicijų poreikį. Nauja, kraštutiniu atveju taikoma funkcinio atskyrimo priemonė leistų pagerinti konkurenciją, kai konkurencijos problemos ir tinklo apkrovimas yra nuolatiniai, o kitos priemonės nepadeda veiksmingai panaikinti diskriminacijos.

Iš 2003 m. Rekomendacijos dėl atitinkamų rinkų peržiūros (rekomendacijos peržiūra ir ši apžvalga buvo vykdomos kartu) paaiškėjo, kad taikant dabartinę sistemą jau buvo galima gerokai sumažinti reguliavimą, nes siūloma išankstinio reguliavimo nebetaikyti 11 iš 18 dabartinių (daugiausia mažmeninių) rinkų. Sektorius būtų reguliuojamas sutelkiant dėmesį į daugiausiai kliūčių veiksmingai konkurencijai turinčias didmenines rinkas.

2) Spektro valdymo reforma suteikiant daugiau lankstumo rinkai padės sustiprinti konkurenciją ir sumažinti spektro naudotojų reguliavimą. Tai paskatins investicijas, o operatoriai galės diegti naujas technologijas tose radijo spektro juostose, kuriomis jie turi teisę naudotis, nes jiems bus naudinga tai daryti – jie galės padidinti vartotojų skaičių suteikdami jiems daugiau galimybių rinktis ir mažesnes kainas.

II TEMA. Bendros e. ryšių rinkos sukūrimas

3) Nepriklausomų nacionalinių reguliuotojų sistema suteikia daug žinių reguliavimui vykdyti, o įkūrus patariamąjį vaidmenį atliekančią Europos instituciją ir Komisijai prižiūrint priemonių taikymą sprendimai ES būtų priimami dar veiksmingiau ir greičiau. Tai būtų tinkamas būdas sprendžiant dabartines reguliavimo metodo nenuoseklaus taikymo problemas, dėl kurių atsiranda nevienodos sąlygos paslaugų teikėjams visoje Europos Sąjungoje. Nuosekliai taikant reguliavimo sistemą, operatoriai bus skatinami vykdyti veiklą keliose valstybėse, o užsiimti verslu Europoje bus pigiau, nes apskritai bus remiamos visą Europą apimančias paslaugos.

III TEMA. Ryšys su piliečiais

4) Atnaujinant is sustiprinant paslaugų gavėjų, įskaitant neįgalius paslaugų gavėjus , teises bei vartotojų apsaugos nuostatas atsižvelgiama į technologijų ir rinkos raidą, o tai leidžia suteikti jiems didesnį pasirinkimą ir teisinį tikrumą. Vartotojams bus naudinga gauti daugiau informacijos apie kainas ir paslaugas. Dažniau naudodamiesi ryšių paslaugomis ir turėdami geresnę prieigą prie jų neįgalūs ir (arba) specialiųjų poreikių turintys, taip pat pagyvenę paslaugų gavėjai galės aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime. Pagerinus prieigą prie informacijos apie skambinančiojo vietą, pagerėtų skubios pagalbos iškvietimo paslaugų kokybė.

5) Atnaujinus ir sugriežtinus dabartines privatumo ir saugumo nuostatas , vartotojai galės naudotis geresnės kokybės ir saugesniais tinklais ir paslaugomis, jie turės daugiau informacijos, sektorius taps skaidresniu, o jiems renkantis paslaugų teikėją paslaugų kokybė ir saugumas taps vienu iš kriterijų. Didesnis informuotumas, skaidrumas ir pasitikėjimas paspartins IRT įsisavinimą.

Santrauka

Suderinus visus siūlomus variantus, verslo dalyviams būtų paprasčiau laikytis reguliavimo sistemos reikalavimų ir tuo pačiu būtų sustiprintos piliečių teisės, o tai būtų naudinga vartotojams. Pagrindinės supaprastinimo sudedamosios dalys: sumažinti susijusių atitinkamų rinkų skaičių Komisijos rekomendacijoje, supaprastinti rinkos peržiūros tyrimų procedūras, reformuoti radijo spektro valdymą ir taip sumažinti administracines išlaidas. Elektroninių ryšių infrastruktūra suteikia pagrindus ekonomikai apskritai, o pagerinus šio sektoriaus reguliavimą, naudos turės visa ES ekonomika.

[1] SEK(2007) 1472.