15.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 305/53

—

sportu galima pasinaudoti sprendžiat diskriminacijos ir nelygybės klausimus ne tik pačiame sporte, bet ir visoje visuomenėje. Sportinė veikla gali skatinti tam tikras socialines vertybes, pvz., bendradarbiavimą, toleranciją ir solidarumą;

—

vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų planuoti, plėtoti ir skatinti lygybę užtikrindamos sąlygas sportuoti ir teikdamos sporto paslaugas;

—

kai kurios socialinės grupės dėl tam tikrų priežasčių yra mažiau linkusios dalyvauti sportinėje veikloje, yra menkai atstovaujamos sprendimų priėmimo lygmenyse ir dėl įvairių priežasčių neturi galimybės naudotis tam tikrais sporto infrastruktūros objektais; daugelyje valstybių sporto administracija neatspindi bendruomenės, kuriai ji atstovauja, įvairovės;

—

vietos ir regionų valdžios institucijos sporto renginiuose turėtų remti ir šiltai priimti dalyvius ir žiūrovus iš visų bendruomenių ir apsaugoti juos nuo diskriminacijos ir priekabiavimo; be diskriminacijos leisti naudotis sporto infrastruktūros objektais, kurie joms priklauso, kuriuos jos administruoja, finansuoja arba kuriais jos suteikia teisę naudotis; skatinti visų bendruomenių atstovus įsitraukti į sporto administravimo, valdymo ir treniravimo veiklą visais lygmenimis — šios funkcijos turėtų tapti vietos ir regionų valdžios institucijų bendrų veiklos rezultatų rodikliu;

—

vietos ir regionų valdžios institucijas turėtų keistis žiniomis bei mokytis iš kitų valdžios institucijų visoje Europoje ir pasaulyje bei skatinti gerąją praktiką vietos ir regionų lygiu;

—

ES turėtų parengti aukščiausius standartus lygioms galimybėms sporte skatinti ir sportavimo sąlygoms sudaryti. Todėl Regionų komitetas paskelbė Chartiją dėl lygybės sporte.

Pranešėjas

:

Peter MOORE, Šefildo miesto tarybos narys (Jungtinė Karalystė/LDAE)

1.

mano, kad sportas, kaip ir kitos socialinio gyvenimo sritys, visuomenę gali ir suvienyti, ir suskaldyti;

2.

mano, kad diskriminacija ir nelygybė sportinei veiklai nėra svetimos, tačiau sportu galima pasinaudoti sprendžiat šiuos klausimus ne tik pačiame sporte, bet ir visoje visuomenėje. Sportinė veikla gali skatinti tam tikras socialines vertybes, pvz., komandinę dvasią, sąžiningą konkurenciją, bendradarbiavimą, toleranciją ir solidarumą;

3.

laikosi nuomonės, kad lygios galimybės visoms socialinėms grupėms sporte ir pasitelkiant sportą geriausiai gali būti užtikrintos bendromis ir papildomomis pastangomis visais valdymo lygiais. Vietos ir regionų valdžios institucijoms čia tenka pagrindinis vaidmuo;

4.

džiaugiasi, kad 2007 m. paskelbti Europos lygių galimybių visiems metais; apgailestauja, kad RK ir kai kurios valstybės narės nepakankamai prisidėjo rengiant šią nuomonę kaip indėlį į lygių galimybių metus;

5.

primena 2000 m. Nicos Europos Vadovų Tarybos deklaraciją, kurioje ES raginama atsižvelgti į konkrečius sporto ypatumus ir socialines, mokomąsias bei kultūrines jo funkcijas; primena, kad apie socialinę sporto reikšmę kalbama Amsterdamo sutarties priede pateiktoje deklaracijoje Nr. 29; palankiai vertina2007 m. liepos 11 d. Europos Komisijos paskelbtą Sporto baltąją knygą ir ragina aptarti lygių galimybių klausimus;

6.

remia Europos tarybos pateiktą apibrėžtį, pagal kurią sportas yra „visos fizinės veiklos formos, kuriomis individualiai ar organizuotai siekiama tobulinti fizinę ištvermę ir psichinę gerovę, formuoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose“.

7.

mano, kad, norint pasiekti lygybę, nepakanka vien tik kovoti su jau esamomis neteisėtos diskriminacijos apraiškomis; reikia aktyviai stengtis pakeisti mąstymo būdą ir išankstines nuostatas mažinant neišprusimą bei prietarus ir kuo labiau skatinti mūsų bendruomenės talentus suteikiant jiems galimybes atsiskleisti;

8.

pripažįsta, kad diskriminacija gali būti įvairi: tiesioginė ir netiesioginė, institucinė ir individuali, atvira ir subtili ir kad ji prisideda prie visuomenės sektorių įvairių galimybių ir gyvenimo perspektyvų mažinimo (arba didinimo) socialiniame, politiniame ir ekonominiame gyvenime;

9.

pripažįsta, kad kai kurios socialinės grupės dėl tam tikrų priežasčių yra mažiau linkusios dalyvauti sportinėje veikloje, yra menkai atstovaujamos sprendimų priėmimo lygmenyse ir dėl įvairių priežasčių neturi galimybės naudotis tam tikrais sporto infrastruktūros objektais; pastebi, kad dėl šių priežasčių kai kurioms grupėms būdingas neproporcingai aukštas, pvz., sėslaus gyvenimo būdo sukeltų ligų rodiklis;

10.

daugelyje valstybių sporto administracija neatspindi bendruomenės, kuriai ji atstovauja, įvairovės. Mano, kad šį klausimą turėtų spręsti vietos ir regionų valdžios institucijos, įskaitant tinkamą administratorių mokymą, siekiant nustatyti ir užkirsti kelią diskriminacijai, nesvarbu ar ji tyčinė, ar ne;

11.

primena Europos rasizmo ir ksenofobijos priežiūros centro (ERKPC) bendrą darbą su Futbolo prieš rasizmą Europoje (FARE) organizacija ir Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) kovojant su rasizmu futbole; palankiai vertina Europos pagrindinių teisių agentūros įkūrimą, kadangi ji atvėrė galimybę išplėsti šių organizacijų veiklos sritį; ragina šią agentūrą lygias galimybes ir sportą priskirti savo kompetencijai; prašo pateikti RK metinę ataskaitą šiuo klausimu;

12.

didžiųjų tarptautinių sportinių renginių organizatorius ragina a) kelti savo sporto šakos lygių galimybių klausimą, b) vykstant renginiams organizuoti seminarus su sporto susijusiems lygių galimybių klausimams aptarti įtraukiant į juos vietos ir regionų aspektą;

13.

nors dėl suprantamų priežasčių sporto politika yra orientuojama į jaunesnius žmones, pripažįsta, kad sendami žmonės vis mažiau dalyvauja sportinėje veikloje, nors sportas gali pailginti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo trukmę ir pagerinti jo kokybę;

14.

mano, kad vyresnio amžiaus žmonėms sportas suteikia galimybę mokytis visą gyvenimą, kadangi ne tik padeda ugdyti dalyvių įgūdžius ir kompetenciją, bet ir platesne prasme visam gyvenimui įtraukia į susijusią veiklą (trenerio, sporto vadovo ar administratoriaus pareigos);

15.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas sporto politiką ir siūlomas sporto šakas pritaikyti visoms amžiaus grupėms ir vienodai reikšmės skirti mažiau aktyvioms ir tikslo varžytis neturinčioms sporto šakoms, kurios yra prieinamesnės vyresnio amžiaus žmonėms;

16.

reikalauja imtis priemonių ir užtikrinti, kad abiejų lyčių neįgalūs asmenys galėtų visiškai pasinaudoti savo teise praktikuoti visų rūšių sportą;

17.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas sporto politiką ir siūlomas sporto šakas pritaikyti žmonėms su negalia ir vienodai reikšmės skirti mažiau aktyvioms ir tikslo varžytis neturinčioms sporto šakoms, kurios yra prieinamesnės neįgaliesiems; ypatingai ragina pasirūpinti, kad vyresnio amžiaus žmonėms būtų suteikta galimybė dalyvauti sportinėje veikloje ir infrastruktūra, įskaitant ir atitinkamus patarimus atsižvelgiant į jų fizinę ir psichinę sveikatą;

18.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas stebėti žmonių su negalia įdarbinimą sporto administratoriais ir treneriais;

19.

pripažįsta, kad kai kuriose valstybėse narėse vyrai sportuoja aktyviau nei moterys, nors šis skirtumas akivaizdžiai mažėja;

20.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, kad įgyvendindamos ugdymo ir švietimo politiką, iš esmės vengtų lyčių stereotipų nukreipiant mergaites ir berniukus į kai kurias sporto šakas, o nuo kitų atkalbant; ragina sudaryti vienodas galimybes tiek berniukams, tiek ir mergaitėms pasirinkti tokią sporto šaką, kuri jiems atrodo įdomi. Vietos ir regionų valdžios institucijos, sudarydamos sporto infrastruktūrai skirtą preliminarų biudžetą ir planuodamos, kokias sąlygas sportuoti gali pasiūlyti, turėtų taikyti lyčių klausimų biudžeto sudarymo (angl. gender budgeting) metodą;

21.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas stebėti, kad būtų išlaikyta lyčių pusiausvyra įdarbinant asmenis sporto administratoriais ar treneriais;

22.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas ypatingai pasirūpinti, kad besilaukiančioms moterims ir jaunoms mamoms būtų suteikta galimybė dalyvauti sportinėje veikloje ir infrastruktūra, įskaitant atitinkamus patarimus atsižvelgiant į jų padėtį. Reikėtų numatyti vaikų priežiūros sporto centruose ir sporto renginių metu galimybes ir užtikrinti saugų, patogų ir prieinamą viešąjį transportą į sporto centrus ir renginius;

23.

pripažįsta, kad, nors tam tikroms sporto šakoms, pvz., krepšiniui, beisbolui, bėgimui, tenisui ir tinkliniui reikalinga panaši „bioenergetika“, tačiau daug veiksnių rodo, kad veikiau socialinės ir kultūrinės sąlygos, o ne fiziniai duomenys padeda žmogui apsispręsti, kokią sporto šaką jam rinktis,

24.

pabrėžia visų gyventojų grupių galimybę nediskriminuojant dalyvauti visose sportinės veiklos rūšyse;

25.

palankiai vertina Europos Parlamento rezoliuciją dėl futbolo ir rasizmo (2006 m. kovo 14 d.), kurioje visi suinteresuoti subjektai raginami aktyviau kovoti su rasizmu sporte;

26.

mano, kad santykinai didelė įvairovė elitinėse sporto šakose, pvz., futbole, nėra būdinga kitiems sportinės veiklos lygmenims. Keleto nebaltaodžių asmenų pasirodymas aukščiausiame kai kurių sporto šakų lygmenyje gali sudaryti įspūdį, kad rasizmas pašalintas. Iš tikrųjų, profesionaliame sporte galimybę iškilti turi tik nedaugelis nepalankioje socialinėje padėtyje esančių asmenų. Nebaltaodžiams žaidėjams priskirti stereotipinius vaidmenis yra taip pat rasizmas.

27.

ragina kovoti su galimais rasiniais stereotipais, kurie gali būti būdingi mokytojams ir treneriams bei prisidėti nukreipiant kai kurias etnines mažumas į tam tikras sporto šakas arba nuo jų atkalbant;

28.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas stebėti, kad būtų išlaikyta rasinė ir etninė pusiausvyra įdarbinant asmenis sporto administratoriais ar treneriais;

29.

pripažįsta, kad visos religijos ir tikėjimo grupės turi savitus papročius (pvz., vyrai ir moterys maudosi atskirai) ir praktiką (pvz., maldos ritualai, laikas ir dažnumas), dėl kurių jos gali nejučia susidurti su atskirtimi sporte; taigi, draudimas, pagal kurį musulmonės turi dėvėti islamiškas skaras (hijab), yra potenciali kliūtis joms žaisti futbolą; mano, kad tam tikrų grupių atskirtis gali sukelti islamofobiją, antisemitizmą, kitas fobijas arba neapykantos formas, ir ragina ES kovoti su tokiomis diskriminacijos formomis kaip rasizmas ir ksenofobija. Todėl ES turėtų skatinti ir remti sportinius žaidimus ir spontanišką sportinę veiklą kaip lygių galimybių visiems sritį, taigi remti skatinti tiek valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas, kurios teikia infrastruktūrą sportui, tiek sportuojančius piliečius ir sporto organizacijas;

30.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti šių grupių ir sporto organizatorių dialogą, kad jie suprastų vieni kitų problemas ir tolerantiškai bei konstruktyviai ieškotų būdų nevaržyti savitos praktikos ir papročių tuo pat metu pripažindami, kad kai kuriais atvejais praktinio sprendimo nėra;

31.

mano, kad gėjų ir lesbiečių padėtis sporte yra ypatinga problema; jie neretai priversti slėpti savo seksualinę orientaciją arba steigti sporto klubus ir organizuoti renginius tik gėjams ir lesbietėms; pripažįsta, kad, nors didelė Europos gyventojų dalis yra homoseksualūs, šiuo metu nei vienas profesionalus futbolininkas atvirai neprisipažino esąs gėjus; slėpimas ir segregacija negali būti ilgalaikis sprendimas, todėl turi būti siekiama, kad visi vyrai ir visos moterys galėtų stoti į visus sporto klubus nepaisant jų seksualinės orientacijos;

32.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas dirbti su vietos ir regionų lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų grupėmis siekiant rasti šios problemos sprendimą;

33.

džiaugiasi 2006 m. FARE penkių punktų gairėmis dėl kovos su homofobija futbole;

34.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas kovoti su diskriminacija sporte ir sudarant sąlygas sportuoti bei ją pašalinti;

35.

mano, kad reikėtų geriau išnagrinėti mažumų padėtį sporte; reikėtų atkreipti dėmesį į visas diskriminacijos formas, kurios gali skirtis skirtingose šalyse, regionuose ir skirtingose sporto šakose;

36.

ragina visas ES sporto įstaigas, ypač UEFA, jų jurisdikcijai priklausančiuose renginiuose taikyti prasmingas ir veiksmingas sankcijas rasinės ar kitokios diskriminacijos atvejais; ragina UEFA ištaisyti šią padėtį ir po 2008 m. Europos futbolo čempionato Regionų komitetui pateikti ataskaitą;

37.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas visuose sporto renginiuose, nepaisant to, ar renginį organizavo vietos, ar regionų valdžios institucija, remti ir šiltai priimti dalyvius ir žiūrovus iš visų bendruomenių ir apsaugoti juos nuo diskriminacijos ir priekabiavimo;

38.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas be diskriminacijos leisti naudotis sporto infrastruktūros objektais, kurie joms priklauso, kuriuos jos administruoja, tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba kuriais jos suteikia teisę naudotis vykstant sporto renginiui;

39.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti visų bendruomenių atstovus įsitraukti į sporto administravimo, valdymo ir treniravimo veiklą visais lygmenimis;

40.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas pasitelkiant sportą skatinti toleranciją ir supratimą socialinės integracijos ir kovos su diskriminacija atžvilgiu;

41.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas aktyviau veikti užtikrinant galimybes sportuoti;

42.

ragina švietimo institucijas skatinti vaikus ne tik sportuoti, bet ir vertinti socialinį bei kultūrinį sporto šakų įvairovės aspektą;

43.

ragina Europos sporto organizatorius, trenerius ir sporto administracijos personalą atsižvelgti ir taikyti lygybės principą savo darbe;

44.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, asociacijas ir klubus organizuoti savo darbuotojams ir treneriams mokymo kursus apie kultūrų įvairovę, nediskriminavimą ir toleranciją;

45.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo teikiant sporto, laisvalaikio ir kultūrines paslaugas yra ypač svarbus; šias paslaugas reikėtų pripažinti svarbiausiomis priemonėmis skatinant socialinę integraciją ir kovojant su diskriminacija;

46.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų planuoti, plėtoti ir skatinti lygybę užtikrindamos sąlygas sportuoti ir teikdamos sporto paslaugas bei sudarydamos lyčių klausimų biudžetą;

47.

mano, kad sąlygos sportuoti bei vienodas požiūris jas užtikrinant turėtų tapti vietos ir regionų valdžios institucijų bendrų veiklos rezultatų rodikliu;

48.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas pastebėti ir kovoti su įsitvirtinusia diskriminacija, t. y. asmenims teikiant reikiamas paslaugas dėl jų amžiaus, negalios, lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos, tikėjimo ar seksualinės orientacijos; šis reiškinys pastebimas ar aptinkamas procesuose, išreiškiamose nuomonėse arba elgesyje, kuris gali būti prilyginamas diskriminacijai dėl pasenusių prietarų, nežinojimo, nesusimąstymo ir stereotipų, kurie yra žalingi šioms socialinėms grupėms;

49.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas dėmesį sutelkti į šias tris veiklos sritis:

50.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas bendradarbiauti su pilietine visuomene, partnerių asociacijomis, vietos sporto klubais ir nevyriausybinėmis organizacijomis siekiant bendrų tikslų šioje srityje ir atliekant vadovavimo politiniu lygmeniu vaidmenį;

51.

rekomenduoja vietos ir regionų valdžios institucijoms parengti žiniasklaidos strategiją tikslinių grupių sporto galimybėms reklamuoti siekiant padidinti jų dalyvavimą ir publikuoti straipsnius apie jų veiklą bei laimėjimus. Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų stengtis panaikinti stereotipus, diskriminaciją ir rasizmą sporto pranešimuose, įskaitant šių institucijų leidžiamas arba finansuojamas publikacijas, pavyzdžiui, pranešti apie moterų futbolą kaip apie įprastinį įvykį, o ne kaip apie sensaciją;

52.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas keistis žiniomis bei mokytis iš kitų valdžios institucijų visoje Europoje ir pasaulyje bei skatinti gerąją praktiką vietos ir regionų lygiu; ragina ES institucijas supaprastinti gerosios praktikos mainus. Visų pirma Regionų komitetas ir Europos vietos valdžios institucijų asociacijos (ESRT, AER, Eurocities ir kt.) turėtų apsvarstyti, kaip supaprastinti miestų, vietos valdžios institucijų ir regionų, kurie turi patirties šioje srityje, tinklų kūrimą;

53.

ragina ES vietos ir regionų valdžios institucijoms parengti aukščiausius standartus lygioms galimybėms sporte skatinti ir sportavimo sąlygoms sudaryti; todėl Regionų komitetas skelbia RK chartiją dėl lygybės sporte:

—

kovoti su diskriminacija sporte ir ją įveikti,

—

skatinti sportuoti visų bendruomenių atstovus,

—

šiltai priimti darbuotojus ir žiūrovus iš visų bendruomenių ir apsaugoti juos nuo diskriminacijos bei priekabiavimo,

—

skatinti kvalifikuotus ir talentingus asmenis iš visų bendruomenių įsitraukti į sporto administravimo, valdymo ir treniravimo veiklą visais lygmenimis,

—

parengti kuo geresnę lygybės politiką ir praktiką, kuri būtų nuolat persvarstoma ir atnaujinama,

—

džiaugtis įvairove sporte.“

54.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas pasirašyti šią chartiją ir atkreipti dėmesį į savo dabartinę poziciją pirmiau išdėstytais klausimais;

55.

įsipareigoja įsteigti kasmetinį RK apdovanojimą vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios įgyvendindamos šią chartiją pasieks geriausių rezultatų.