27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/131


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Euroregionų

(2007/C 256/23)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2006 m. sausio 17 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl Euroregionų.

Ekonominės ir pinigų sąjungos bei ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu rengimą, 2007 m. birželio 21 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas José Maria Zufiaur Narvaiza.

437-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2007 m. liepos 11-12 d. (liepos 11 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 108 nariams balsavus už ir 1 susilaikius.

1.   Dabartinė padėtis

1.1   Apibrėžtis

1.1.1

Euroregionai yra vietos ir regionų bendruomenių, įsikūrusių abipus bendros nacionalinių valstybių sienos, nuolatinės bendradarbiavimo per sieną struktūros.

1.1.1.1

Jiems būdingi šie ypatumai (1):

Euroregionai ir panašios struktūros — tai ne naujas administracinis vienetas ir ne naujas valdymo lygmuo. Jie atlieka mainų ir horizontalaus vietos ir regionų valdžios institucijų pasienio bendradarbiavimo platformos vaidmenį. Be to, Euroregionai skatina vietos ir regionų valdžios institucijų, nacionalinių valdžios institucijų ir Europos institucijų glaudesnį vertikalų bendradarbiavimą;

Tai yra abipus nacionalinės sienos esančios vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijos, kartais turinčios parlamentinę asamblėją;

tai tarpvalstybinės asociacijos, turinčios nuolatinį sekretoriatą, administracinį ir techninį personalą ir nuosavus išteklius;

vienais atvejais — tai privatinės teisės subjektai, kuriems priklauso abipus valstybinės sienos įsikūrusios pelno nesiekiančios asociacijos arba fondai, veikiantys pagal savo šalių nacionalinės teisės nuostatas; kitais — valstybių susitarimu įsteigti viešosios teisės subjektai, visų pirma užtikrinantys vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą ir bendradarbiavimą;

labai dažnai Euroregionai apibrėžiami atsižvelgiant ne tik į jų geografines, politines ar administracines ribas, bet ir į bendrus jų ekonominius, socialinius arba kultūrinius ypatumus.

1.1.2

Euroregionai vadinami įvairiai: Euroregionas, Europos regionas, Didysis regionas, regionas ir pan.

1.2   Tikslai

1.2.1

Euroregionų ir kitų panašių struktūrų (2) pagrindinis tikslas yra užtikrinti pasienio bendradarbiavimą. Prioritetai pasirenkami įvairiai, remiantis regioniniais ir geografiniais ypatumais. Pradiniuose etapuose ar konkrečių tikslų siekiančiose darbo bendrijose svarbiausia yra tarpusavio supratimo skatinimas, kultūrinių ryšių užmezgimas ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimas. Labiau integruotas struktūras ir nuosavų finansinių išteklių turinčių Euroregionų tikslai aukštesni. Jie sprendžia visus klausimus, susijusius su pasienio bendradarbiavimu, pradedant bendrų interesų skatinimu visais lygmenimis ir baigiant konkrečių pasienio programų ir projektų įgyvendinimu ir valdymu.

1.2.2

Pasienio veikla apima ne tik socialinį bei ekonominį vystymąsi ir kultūrinį bendradarbiavimą, bet ir kitas pasienio gyventojams svarbias sritis, t. y. socialinius reikalus, sveikatą, švietimą ir mokymą; mokslinius tyrimus ir plėtrą, atliekų tvarkymą, aplinkos apsaugą ir kraštovaizdžio tvarkymą, turizmą ir laisvalaikį, stichines nelaimes, transportą ir susisiekimą.

1.2.3

Euroregionai laikomi idealia sritimi įgyvendinti Bendrijos darbuotojų judumo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos politikos kryptis, nustatant pasienio zonų bendradarbiavimo tvarką, leidžiančią išvengti kompetencijų konflikto.

1.2.4

Euroregionai, suteikdami postūmį, kylantį iš apačios ir iš kasdienio gyvenimo, įneša svarų indėlį į Europos Sąjungos kūrimą ir integraciją.

1.2.5

Abipusis pasienio zonų bendradarbiavimas padeda užtikrinti tokias kovos su bendromis problemomis pasienio struktūras ir veiklos formas kaip tarpregioniniai profesinių sąjungų komitetai, darbdavių organizacijų ir pramonės ir prekybos rūmų bendradarbiavimas, Euroregionų ekonomikos ir socialinių reikalų komitetų kūrimas ir pan.

1.2.6

Tyrimo grupė, kuriai buvo pavesta rengti šią nuomonę, turėjo progos tiesiogiai patikrinti šių teiginių tikrumą, kai jos nariai Didžiojo regiono (3) ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto kvietimu dalyvavo klausyme, kuris 2007 m. vasario 13 d. vyko Liuksemburge.

1.3   Istorinė raida

1.3.1

Strasbūre įsikūrusi Europos Taryba yra Europos organizacija, kuri jau keletą dešimtmečių rūpinasi Euroregionais, ir ypač pasienio bendradarbiavimo klausimais.

1.3.2

Pasienio bendradarbiavimas prasidėjo penktojo dešimtmečio pabaigoje. 1948 m. pasirašyta Beneliukso sutartis buvo pirmoji iniciatyva suartinti nacionalinių sienų atskirtas vietoves. 1958 m. įsteigtas Nyderlandų Enschedės regiono ir Vokietijos Gronau regiono Euregionas. Šiek tiek vėliau, už Europos Bendrijos ribų, Skandinavijoje, Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos pasieniuose buvo paskatintas Zundo, Šiaurės Kalot'ės ir Kvarkeno regionų įkūrimas.

1.3.3

1975-1985 m. kelete valstybių buvo įkurtos ribotas veiklos galimybes turinčios darbo bendrijos (DB, pvz., Jura DB ir Pirėnų DB).

1.3.4

Pasienio regionų bendradarbiavimas tapo intensyvesnis ir daugiau Euroregionų pradėjo kurtis po 1990 m. (4). Šį postūmį lėmę veiksniai:

Europos integracijos pažanga, ypač po bendros rinkos sukūrimo, euro įvedimo ir ES plėtros;

Europos šalyse augantis decentralizacijos ir regionalizacijos lygis;

augantis darbo vietų skaičius pasienyje;

regionų vaidmens Europos institucijų valdyme pripažinimas (nors ir ribotas);

Bendrijos iniciatyvų, susijusių su pasienio bendradarbiavimu, (pvz., INTERREG), įgyvendinimas.

1.3.5

Pasibaigus dviems pastariesiems plėtros etapams, po kurių valstybių narių skaičius išaugo nuo 15 iki 27, labai padaugėjo ir pasienio regionų skaičius bei jų įvairovė. Pavyzdžiui, tarpvalstybinių NUTS II lygio regionų skaičius išaugo iki 38, o sienų ilgis nuo 7 137 km. pailgėjo iki 14 300 km.

1.3.6

Europos Parlamentas 2005 m. gruodžio mėn. rezoliucijoje (5) pareiškė, kad pasienio bendradarbiavimas turi esminės svarbos Europos integracijos ir sanglaudos procesui, ir paragino valstybes nares ir Europos Komisiją skatinti ir remti naudojimąsi Euroregionų potencialu. Pasienio bendradarbiavimas įtrauktas į Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektą (III-220 straipsnis).

1.4   Bendradarbiavimo formos

1.4.1

Bendrijos iniciatyvoje dėl regionų bendradarbiavimo INTERREG III Komisija nurodė tris bendradarbiavimo sritis:

A — pasienio bendradarbiavimas

Pasienio bendradarbiavimo tikslas — užtikrinti ekonominę ir socialinę integraciją, abipus valstybinės sienos įgyvendinant bendras vystymosi strategijas ir vykdant struktūruotus mainus.

B — tarpvalstybinis bendradarbiavimas

Nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo tikslas — skatinti aktyvesnę teritorinę integraciją kuriant dideles Euroregionų grupes arba makroregionus.

C — regioninis bendradarbiavimas

Regioninio bendradarbiavimo tikslas — intensyvinti informacijos ir patirties mainus tarp regionų, nebūtinai tik esančių pasienyje.

Euroregionams visų pirma būdingas A tipo bendradarbiavimas, tačiau vis dažniau susiduriama su B tipo bendradarbiavimu.

2.   Bendrijos teisinė sistema

2.1

Neseniai priimti įvairūs Bendrijos pasiūlymai patobulino bendrą Euroregionų veiklą reglamentuojančią teisės aktų sistemą. Per pirmąjį 2006 m. pusmetį Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba priėmė keletą pasienio bendradarbiavimui svarbių sprendimų.

2.2   Finansinės perspektyvos

2.2.1

2004 m. Komisija pateikė savo pradinį pasiūlymą dėl 2007-2013 m. finansinių perspektyvų persvarstymo (6). Šiame pasiūlyme Komisijos apskaičiavimu 27 valstybių narių Europos Sąjungos išlaidų lygis 2007-2013 m. laikotarpiui sudarytų 1,14 proc. BNP. Atsižvelgdamas į sudėtingus iššūkius, su kuriais tenka susidurti Europos Sąjungai, EESRK savo nuomonėje (7) pareiškė pritariąs, kad nuosavų išteklių lygis būtų padidintas, nustatant viršutinę ribą 1,30 proc. BNP (didesnis negu ankstesnė 1,24 proc. riba). Europos Vadovų Taryba 2005 m. gruodžio mėn. nustatė, kad visų išlaidų 2007-2013 m. laikotarpiui lygis bus 1,045 proc. BNP. Galiausiai, 2006 m. balandžio mėn., po Tarybos derybų su Europos Parlamentu baigiamajame pasiūlyme buvo nustatyta visa išlaidų suma — 864 316 milijonų eurų, t. y., 1,048 proc. BNP.

2.2.2

Šis sumažinimas atsiliepė ekonominei ir socialinei sanglaudai skirtoms lėšoms, kurios nuo 0,41 proc. BNP 15 valstybių narių Europos Sąjungoje sumažėjo iki 0,37 proc. BNP 27 valstybių narių ES, nors kaip tik šiuo metu, stojant į ES naujoms valstybėms narėms ir atsirandant naujiems iššūkiams, prireiks daugiau, o ne mažiau išlaidų.

2.2.3

Europos teritoriniam bendradarbiavimui naujajame 3 tiksle numatyta skirti 8 720 milijonų eurų (2,44 proc. sanglaudai skirtų 0,37 proc. BNP) tuo tarpu pradiniame savo pasiūlyme Komisija prašė skirti 13 000 milijonų eurų. Akivaizdu, kad teks nuveikti daugiau turint mažesnių išteklių.

2.2.4

Palyginti su ankstesniu laikotarpiu (2000-2006 m.), ES finansinė parama pasienio bendradarbiavimui išaugo, tačiau dėl pradiniame Komisijos pasiūlyme prašyto finansavimo sumažinimo teks skatinti aktyvesnį vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą ir platesniu mastu pasitelkti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę. Numatytos priemonės dabar, įstojus į ES 12 naujų valstybių narių, skirtos didesniam pasienio zonų skaičiui, ypač centrinėje ir rytų Europoje.

2.3   Nauji reglamentai

2.3.1

2004 m. liepos mėn. Komisijos pateiktuose pasiūlymuose dėl struktūrinių fondų 2007-2013 m. laikotarpiui „konvergencijos“ tikslas keičia ankstesnįjį 1 tikslą, „konkurencingumo ir užimtumo“ tikslas keičia ankstesnįjį 2 tikslą, o sukurtu nauju 3 tikslu — „Europos teritorinis bendradarbiavimas“ siekiama daugiau dėmesio skirti veiksmams pasienio regionų bendradarbiavimo srityje.

2.3.2

Šiuo naujuoju 3 tikslu (8), nustatytu remiantis Bendrijos iniciatyvos INTERREG įgyvendinimo patirtimi, siekiama, plėtojant pasienio, tarpvalstybinį ir regioninį bendradarbiavimą, skatinti darnią ES teritorijos integraciją.

2.3.3

2005 m. Komitetas parengė atitinkamų nuomonių dėl struktūrinių ir sanglaudos fondų reformos (9). 2006 m. Taryba ir Europos Parlamentas priėmė naujų reglamentų pasiūlymų (10).

2.4   Strateginės sanglaudos politikos gairės

2.4.1

Komisijos komunikatas (11) dėl strateginių sanglaudos politikos gairių buvo patvirtintas priėmus keletą su struktūriniais fondais susijusių reglamentų. Šiame komunikate patvirtinta naujojo 3 tikslo „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ ir trijų jo komponentų — pasienio, tarpvalstybinio ir regioninio bendradarbiavimo — svarba.

2.4.2

Naujuoju bendradarbiavimo tikslu siekiama vykdant pasienio bendradarbiavimą ir gerosios patirties mainus skatinti aktyvesnę Sąjungos teritorinę integraciją ir mažinti „sienos poveikį“.

2.4.3

Strateginėmis Europos sanglaudos politikos gairėmis siekiama:

a)

ES regionus padaryti patrauklesnius investicijoms;

b)

skatinti naujovių diegimą ir verslumo ugdymą;

c)

kurti naujas darbo vietas ir konkrečiau atsižvelgti į sanglaudos politikos teritorinį aspektą.

2.4.4

Gerai žinoma, kad valstybinės sienos dažnai tampa kliūtimi plėtrai visoje Europos teritorijoje ir gali pakenkti jos konkurencingumo potencialui. Vienas pagrindinių pasienio bendradarbiavimo Bendrijoje tikslų — pašalinti valstybinių sienų poveikį ir siekti sinergijos ieškant bendrų visiems svarbių problemų sprendimų.

2.4.5

Sanglaudos politikoje dėmesys turi būti skiriamas veiksmams, suteikiantiems pasienio bendradarbiavimui papildomos naudos, pavyzdžiui, didinti pasienio regionų konkurencingumą skatinant naujoves ir mokslinius tyrimus bei technologijų plėtrą; sujungti nematerialius tinklus (paslaugos) ar fizinius tinklus (transportas) siekiant stiprinti tarpvalstybinę integraciją kaip Europos pilietiškumo aspektą; skatinti pasienio darbuotojų judumą ir pasienio darbo rinkos skaidrumą; valdyti vandens išteklius ir kontroliuoti potvynius; plėtoti turizmą; skatinti dalyvauti ekonominius ir socialinius veikėjus; saugoti kultūrinį paveldą; gerinti žemėtvarką ir pan.

2.5   Naujas teritorinio bendradarbiavimo teisinis pagrindas

2.5.1

Istoriškai susiklostė, kad Europoje neturint vieno darnaus pasienio bendradarbiavimo teisinio pagrindo, šioje srityje nebuvo galima įgyvendinti tinkamų priemonių.

2.5.2

2004 m. Komisija pasiūlė sukurti Europos pasienio bendradarbiavimo grupę (EPBG), kurios pavadinime paskutiniame savo pasiūlyme terminą „pasienio“ pakeitė į „teritorinio“.

2.5.3

2006 m. liepos 31 d. priimtame reglamente (12) pripažįstama, kad:

yra būtinos priemonės žymiai sumažinti sunkumus, kuriuos dėl skirtingų nacionalinės teisės aktų ir procedūrų taikymo patiria valstybės narės, o ypač regionai ir vietos valdžios institucijos, įgyvendindamos ir valdydamos teritorinio bendradarbiavimo veiksmus;

siekiant įveikti sunkumus, sudarančius kliūtis teritoriniam bendradarbiavimui, būtina Bendrijos lygiu sukurti bendradarbiavimo priemonę, suteikiančią galimybę Bendrijos teritorijoje įsteigti juridinio asmens statusą turinčias bendradarbiavimo grupes, vadinamas Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėmis (ETBG);

teritorinio bendradarbiavimo sąlygos turi būti nustatytos remiantis Sutarties 5 straipsnyje numatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, reglamente numatyta tik tai, kas būtina numatytiems tikslams pasiekti, kadangi kreiptis į Europos teritorinio bendradarbiavimo grupę (ETBG) neprivaloma pagal kiekvienos valstybės narės konstitucinę sistemą.

3.   Ekonominė integracija ir socialinė bei teritorinė sanglauda

3.1   Integracija ir specializacija

3.1.1

Didžiosiose tradicinėse valstybėse narėse pagrindinė ekonominės veiklos dalis dažniausiai yra sukoncentruota sostinėje ir svarbiausiuose miestuose. Kiekvienos valstybės narės regionai specializuojasi tam tikrose skirtingose ekonomikos srityse.

3.1.2

Europos integracija skatina naujų bendradarbiavimo erdvių, tokių kaip Euroregionai, kūrimąsi. Europos integracijai stiprėjant, regionų specializacija formuojasi ne atskiros valstybės narės, bet vis dažniau visos Europos Sąjungos lygmeniu. Valstybių sienos jau nebekliudo bendradarbiauti, todėl atsiranda naujų tarpusavio santykių tarp neretai nevienodo išsivystymo lygio regionų ir tarp skirtingų, tačiau bendro tikslo siekiančių, valstybių narių Europos Sąjungos teritorijoje augant specializacijai.

3.1.3.

Tokio pobūdžio bendradarbiavimas yra ypač svarbus nedidelio masto ekonominės veiklos vienetams, labiau jaučiantiems „sienų poveikio“ įtaką, pavyzdžiui, MVĮ.

3.1.4

EESRK mano, kad Euroregionai turėtų svariai prisidėti įgyvendinant ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos tikslus. Todėl naujame pasiūlyme dėl Europos Sąjungos teritorinės politikos prioritetiniais tikslais laikomi konvergencija ir konkurencingumo bei užimtumo augimas, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, susiduriančiuose su naujais specializacijos iššūkiais.

3.2   Konkurencingumas

3.2.1

Euroregionuose yra palankios sąlygos masto ekonomijai. Juose kuriasi didesnes rinkos (aglomeracijos ekonomika), papildantys gamybos faktoriai ir geresnės priemonės investicijoms skatinti. Tradiciškai manoma, kad kai kurios investicijos į naujoves ir vystymą gali turėti tiesioginio poveikio teritorijai, išsidėsčiusiai nuo 250 iki 500 kilometrų spinduliu. Nors yra ir didesnių Euroregionų, vidutiniškai jų dydis svyruoja nuo 50 iki daugiausia 100 kilometrų.

3.2.2

Euroregionai yra būtini siekiant pakankamos kritinės masės kai kuriose srityse, kadangi jie gali užtikrinti tokį investicijų į pagrindines paslaugas lygį, kurį pasiekti be pasienio bendradarbiavimo nebūtų įmanoma.

3.2.3

Siekiant kelti konkurencingumo lygį, pasienio regionų ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas gali užtikrinti įvairią visuomeninę naudą:

informacijos, ryšių, energetikos, transporto tinklus ir kitas pasienio infrastruktūras;

viešųjų paslaugų teikimo įstaigas, pvz., mokyklas, ligonines, skubios pagalbos tarnybas;

institucijas ir paslaugas, skatinančias privačią ekonominę veiklą, prekybos vystymą, verslumo ugdymą ir pasienio įmonių asociacijų kūrimąsi, naujų darbo vietų kūrimo galimybes ir darbuotojų judumą.

3.3   Sanglauda: pasienio darbo sunkumai

3.3.1

Nors dauguma Euroregionų išsidėstę vienodo išsivystymo lygio teritorijose, vis dėlto kai kuriuose jų regionų išsivystymo lygiai skiriasi. Vienas iš Euroregionų tikslų — skatinti ekonominę ir kitokio pobūdžio veiklą, kuri gali sumažinti regionų išsivystymo lygio skirtumus. Todėl labai svarbu, kad susijusios valstybės narės ir ES aktyviau dalyvautų siekiant šio tikslo.

3.3.2

Socialinės investicijos į pagrindines pasienio zonose teikiamas paslaugas paprastai yra mažesnės lyginant su kiekvienos šalies investicijomis centrinėse jų zonose, kadangi kiekvienos šalies pasienio zonų įtaka centrams, kur priimami sprendimai, yra labai maža. Ši įtakos stoka dažnai lemia tai, kad nepakankamai užtikrinamas kokybiškų, įvairių ir naudingų paslaugų teikimas, visų pirma labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms (vaikams, imigrantams, šeimoms, kurių perkamoji galia labai silpna, asmenims su negalia, lėtinėmis ligomis sergantiems ir pan.).

3.3.3

Tarpvalstybiniu požiūriu, Euroregionai gali atlikti svarbų vaidmenį plėtojant tokio pobūdžio paslaugas ir užtikrinant šių gyventojų grupių apsaugą. Be to, jie gali padėti įveikti daugelį teisinių, administracinių ir finansinių kliūčių bei neatitikimų, trukdančių jų gyventojams daryti pažangą. Euroregionai padeda įveikti įsisenėjusiais nuostatas, rengti bendrus tyrimus ir skatinti geresnį tarpusavio skirtumų supratimą.

3.3.4

Laisvam pasienio darbuotojų judėjimui vis dar trukdo teisinės spragos ir nepakankamai suderinti teisės aktai. Bendrijos acquis ir Teisingumo Teismas išsprendė tik dalį šių problemų. Didėjant pasienio darbuotojų skaičiui, ši padėtis tapo aktualia Europos masto problema, ypač mokesčių, socialinės apsaugos ir socialinės pagalbos srityse, kadangi įvairiose valstybėse skirtingai apibrėžiamos sąvokos: gyvenamoji vieta, šeiminė padėtis, išlaidų sveikatos priežiūrai kompensavimas ir kitos administracinės prievolės (13).

4.   Pasienio bendradarbiavimas: papildoma nauda Europos sąjungos integracijai

4.1   Sienų įveikimas

4.1.1

Pasienio gyventojai kiekvieną dieną susiduria su būtinybe įveikti integracijai keliamas kliūtis. Reikia ne keisti sienas ar kėsintis į valstybių narių suverenitetą, o tik sudaryti sąlygas konkrečiam bendradarbiavimui visais gyvenimo aspektais nepaisant sienų ir nuolat gerinti gyvenimo sąlygas, kad piliečių Europa taptų realybe.

4.1.2

ES sienos jau seniai prarado savo ankstesnįjį barjerų vaidmenį, tačiau ekonominiai, socialiniai-kultūriniai, administraciniai ir teisiniai skirtumai vis dar išlieka, ir ypač akivaizdžiai pasireiškia ES išorės pasienio zonose. Todėl bendradarbiavimo pasienio zonose tikslas — kurti struktūras, procedūras ir bendros veiklos priemones, kurios leistų pašalinti administracines ir teisines kliūtis, panaikinti istorines padalinimo aplinkybes bei siekti, kad kaimynystė taptų judumo, ekonominio vystymosi ir socialinės pažangos veiksniu. Iš esmės siekiama, kad pasienio regionai taptų bendromis klestėjimo zonomis.

4.2   Papildoma nauda

4.2.1

Pasienio bendradarbiavimas ir darnus jo įgyvendinimas pasitelkiant Euroregionus leidžia ne tik išvengti konfliktų, reaguoti į katastrofas ar įveikti psichologinius barjerus, bet ir iš esmės pagerinti vystymąsi abipus sienų. Ši papildoma nauda gali būti politinė, institucinė, ekonominė, socialinė, kultūrinė ir pasireikšti Europos integracijos procese. Pasienio bendradarbiavimas labai naudingas skatinant sambūvį, saugumą ir Europos Sąjungos integraciją. Tokio pobūdžio bendradarbiavimas yra labai veiksminga priemonė įgyvendinant Bendrijos subsidiarumo principą, partnerystę, ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei remiant visišką naujųjų valstybių narių integraciją į ES.

4.2.2

Šios nuolatinės pasienio bendradarbiavimo struktūros leidžia užtikrinti aktyvų ir nuolatinį piliečių, administracijos bei tarptautinio pobūdžio politinių ir socialinių grupių dalyvavimą veikloje. Jos užtikrina tarpusavio pažinimą, horizontalią ir vertikalią partnerystę su įvairiomis nacionalinėmis struktūromis ir valdžios institucijomis. Tai padeda valdyti pasienio bendradarbiavimo programas ir projektus arba bendrai valdyti įvairius fondus (Bendrijos, nacionalinius, nuosavus ir pan.). EESRK mano, kad bendras tokio pobūdžio iniciatyvų įgyvendinimas būtų sėkmingesnis ir veiksmingesnis, jei pagrindinį vaidmenį jame atliktų organizuota pilietinė visuomenė.

4.2.3

Socialiniu ir ekonominiu požiūriu pasienio bendradarbiavimo struktūros leidžia:

sutelkti visų dalyvių (prekybos rūmų, asociacijų, įmonių, profesinių sąjungų, socialinių ir kultūros institucijų, aplinkos apsaugos grupių ar turizmo agentūrų ir daugelio kitų) vidinį potencialą;

atverti darbo rinkas ir suderinti profesines kvalifikacijas;

spartinti ekonomikos vystymąsi ir darbo vietų kūrimą vykdant veiklą kituose sektoriuose, pavyzdžiui, infrastruktūrų, transporto, turizmo, aplinkos, švietimo, mokslinių tyrimų ir MVĮ bendradarbiavimo.

4.2.4

Socialinėje ir kultūros srityje pasienio bendradarbiavimo papildoma nauda pasireiškia nuolatine bendrųjų žinių sklaida, kurią galima laikyti „pasienio kontinuumu“, perteikiamu įvairiuose leidiniuose ir skirtingomis formomis. Be to, pasienio bendradarbiavimas leidžia sudaryti struktūrų, dalyvaujančių informacijos sklaidoje, tinklą. Jis apimtų mokymo centrus, aplinkos apsaugos grupes, kultūros asociacijas, bibliotekas, muziejus ir pan. Be to, pasienio bendradarbiavimas skatina lygias galimybes ir gerą kaimyninės šalies kalbos mokėjimą, įskaitant vietos dialektus, kadangi kalbos yra svarbus pasienio regionų vystymosi veiksnys ir išankstinė bendravimo sąlyga.

4.2.5

Taip apibrėžtas pasienio bendradarbiavimas, remiamas tokių nuolatinių struktūrų kaip Euroregionai, suteikia papildomos naudos nacionalinėms priemonėms, kadangi pasienio programos ir projektai vieni kitus papildo, sukuriamos sinergijos, bendrai vykdomi moksliniai tyrimai ir diegiamos naujovės, kuriami aktyvūs ir tvarūs tinklai, keičiamasi žiniomis ir gerosios patirties pavyzdžiais, pasireiškia netiesioginis sienų įveikimo poveikis ir išteklių valdymas yra tarpvalstybinis ir veiksmingas.

4.3   Kliūtys

Vis dėlto pasienio bendradarbiavimui (14) kliudo tam tikri veiksniai, kurių svarbiausi yra:

nacionalinių teisės aktų nustatyti apribojimai, kliudantys regionų ir vietos administracijos pasienio veiklai;

abipus sienos esančių administracijų įvairių padalinių struktūros ir įgaliojimų skirtumai;

politinės valios nacionaliniu lygiu stoka, pasireiškianti nenoru nacionaliniais teisės aktais arba dvišaliais susitarimais panaikinti apribojimus;

bendros apmokestinimo ir socialinės apsaugos sistemos nebuvimas bei universitetinių ir profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo stoka;

struktūriniai ekonominiai skirtumai abipus sienos;

kalbos, kultūros ir psichologiniai barjerai, ypač istorijos raidoje tarp tautų susiformavę prietarai ir priešiškumas.

4.4   Pagrindiniai pasienio bendradarbiavimo principai

4.4.1

Daugelis Europos šalių patirties pavyzdžių leidžia nustatyti tam tikrus bendrus principus, galinčius užtikrinti sėkmingą pasienio bendradarbiavimą:

piliečių artumas. Pasienio regionų gyventojai nori bendradarbiauti siekdami spręsti jiems kylančias problemas arba ieškodami geresnio gyvenimo perspektyvų;

politikos atstovų (vietos, regionų, nacionalinių ir Europos) dalyvavimas yra labai svarbus sėkmingam pasienio bendradarbiavimo plėtojimui;

subsidiarumas. Pasitvirtino, kad pasienio bendradarbiavimą geriausiai tinka plėtoti vietos ir regionų lygiu, nors būtinas ir nacionalinių vyriausybių dalyvavimas;

partnerystė. Visų abipus sienų esančių veikėjų dalyvavimas yra esminis siekiant bendrų tikslų;

bendrus išteklius (technines, administracines, finansines ir sprendimų priėmimui būtinas priemones) turinčios bendros struktūros, užtikrina jų veiklos tvarumą ir nuolatinę jos pažangą. Be to, jos vykdo kai kuriuos įgaliojimus, valdo programas (įskaitant ir Europos programas), siekia bendro tarpvalstybinio sutarimo, stengiasi užkirsti kelią nacionaliniam savanaudiškumui.

5.   Bendro valdymo link

5.1   Naujos valdymo formos naujiems regionams valdyti

5.1.1

Euroregionai — tai teritorinės erdvės, kuriose įgyvendinami nauji bendradarbiavimo modeliai viešajame, privačiajame sektoriuose ir tarp šių abiejų minėtų sektorių, aktyviai dalyvaujant visiems suinteresuotiems subjektams, kurių tikslas — kurti naują bendrą politiką.

5.1.2

Valdymo sąvoka šiuo atveju reiškia labiau horizontalų ir dalyvavimu grindžiamą administravimą, kitokį nei tradicinės, labiau hierarchizuotos ir vertikalios valdymo formos. Toks valdymas ypač tinka Euroregionams, kadangi juose siekiama rasti bendrus visiems svarbių problemų sprendimus.

5.1.3

Europos valdyme Euroregionams tenka nors ir antraeilis, tačiau esminis vaidmuo įgyvendinant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politiką.

5.1.4

Todėl EESRK mano, kad Euroregionai ir kitos panašios struktūros turėtų svariai prisidėti plėtojant Europos integracijos ir kūrimo procesą.

5.1.5

Euroregionų kūrimas reikalauja institucijų ir socialinių subjektų, kurie dažnai veikia laikydamiesi labai skirtingų tradicijų ir logikos, bendradarbiavimo. Tačiau artumas ne visuomet reiškia intensyvų bendradarbiavimą. Todėl horizontaliame valdyme svarbus vaidmuo tenka pilietinės visuomenės organizacijoms ir institucijoms.

5.1.6

Kad suinteresuotų ekonominių ir socialinių subjektų dalyvavimas Euroregionų valdyme būtų veiksmingas, būtina sukurti institucines sistemas. Reikia įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas kuriant ir įgyvendinant politiką, susijusią su įvairiais dviejų ar keleto valstybių narių tarpvalstybiniais bendradarbiavimo lygiais. Socialinių partnerių dalyvavimas EURES tinkle įvairiose pasienio bendradarbiavimo srityse yra akivaizdus šio principo įgyvendinimo rezultatas.

6.   Išvados ir rekomendacijos

6.1

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) įsteigimo priėmimas ir naujo teritorinio bendradarbiavimo tikslo įtraukimas Euroregionams atvėrė naujas veiklos galimybes. Viena vertus todėl, kad jame nustatyta Bendrijos pasienio bendradarbiavimo teisinė priemonė. Be to, pagal šį reglamentą valstybėms narėms, įvairiems jų lygiams, suteikiama galimybė dalyvauti pasienio teritoriniame bendradarbiavime. Kita vertus, perėjimas nuo „pasienio bendradarbiavimo“ prie „teritorinio bendradarbiavimo“ reiškia, kad Euroregionai gali išplėsti savo veiklą ir ją plėtoti ne tik bendradarbiaujant vietos mastu ir tik su artimiausiomis vietos institucijomis, bet žengti visapusiško didesnių teritorijų, kurias sieja bendra sinergija ir galimybės, vystymosi link.

6.2

Todėl EESRK mano, kad Euroregionų pabrėžiamas teritorinis bendradarbiavimas yra esminis veiksnys skatinant Europos integraciją, mažinant ekonominį, socialinį ir teritorinį susiskaldymą, kurį lėmė nacionalinės sienos, ir plėtojant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. EESRK reikalauja, kad pasienio teritoriniam bendradarbiavimui būtų skiriamas ypatingas dėmesys įvyksiančiose diskusijose dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai priėmimo.

6.3

Tam, kad Europos teritorinis bendradarbiavimas galėtų padėti išpildyti dėl anksčiau minėtų reformų iškilusius lūkesčius, EESRK mano, jog valstybės narės ir jų tarpinės struktūros turi aktyviai dalyvauti Euroregionų vystyme. Siekiant šio tikslo, reikėtų Bendrijos lygiu plėtoti teritorinio bendradarbiavimo nacionalines strategijas. Valstybės narės, visų pirma, turėtų dalyvauti sprendžiant neatidėliotinas pasienio gyventojų problemas, kurios dažniausiai susijusios su darbo rinka, sveikata, socialine pagalba, švietimu ir transportu.

6.4

EESRK mano, kad siekiant gerinti teritorinio bendradarbiavimo veiksmingumą, laikantis subsidiarumo principo, reikėtų, kad ETBG geriau užtikrintų pasienio projektų ir, kai kuriais atvejais, Bendrijos ar nacionalinių fondų finansuojamų tarpvalstybinių projektų tiesioginį valdymą.

6.5

Kad Euroregionai taptų bendro klestėjimo zonomis, būtinas aktyvesnis privačių įmonių dalyvavimas (įskaitant socialinę ekonomiką) pasienio regionų vystymo iniciatyvose, kadangi mažos ir vidutinės įmonės labai svarbios gamybos struktūrai ir darbo vietų kūrimui.

6.6

EESRK manymu, Euroregionai, kaip ir ETBG, įsteigta remiantis Reglamentu Nr. 1082/2006, puikiai įgyvendina Europos valdymo principus, kuriuos savo baltojoje knygoje 2001 m. apibrėžė Europos Komisija. Remiantis minėtais teiginiais, EESRK mano, kad veiklos, pasienio politikos ir, bendrai, teritorinio bendradarbiavimo veiksmingumą lemia visų susijusių teritorinių ir socialinių bei ekonominių dalyvių reali partnerystė. Todėl EESRK prašo, kad gebančioms atstovauti organizuotos pilietinės visuomenės organizacijoms būtų nustatyti dalyvavimo teritorinio bendradarbiavimo projektuose būdai.

6.7

Konkrečiai, EESRK mano, kad EURES tinklas turėtų tapti Europos priemone, atliekančia pagrindinį užimtumo pasiūlos ir paklausos tarpininko vaidmenį. Šiuo požiūriu labai svarbi tarpvalstybinė aplinka. Todėl EESRK apgailestauja dėl pastaraisiais metais pastebimos tendencijos vėl pavesti EURES valdymą valstybėms ir remia tarpvalstybinį šio tinklo valdymą atsižvelgiant dar į tai, kad EURES tinklas, be savo, kaip tarpininko darbo rinkoje, vaidmens atlieka svarbų darbą skatinant socialinį dialogą tarpvalstybinėse kaimyninėse srityse.

6.8

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad socialinės ir ekonominės organizacijos atlieka svarbų vaidmenį Europos integracijos procese. Šiuo požiūriu, EESRK palankiai vertina tarpregioninių profesinių sąjungų tarybų tarpvalstybinę patirtį, darbdavių organizacijų asociacijų, prekybos rūmų, mokslinių tyrimo centrų ir universitetų įvairias tarptautinio bendradarbiavimo formas ir Euroregionų ekonomikos ir socialinių reikalų komitetų kūrimą. Komitetas skatina tokią patirtį ir siūlo savo pagalbą jai remti ir plėtoti.

6.9

EESRK mano, kad Euroregionai atlieka svarbų vaidmenį ir šis vaidmuo galėtų būti dar didesnis pasienio regionuose su trečiosiomis šalimis tiek ekonominio vystymosi, tiek visuomenės saugumo ir socialinės integracijos požiūriu. Todėl EESRK prašo tokio pobūdžio struktūras ir galimus jų veiksmus integruoti į ES kaimynystės ir pasirengimo narystei politiką.

6.10

Atsižvelgdamas į tarpvalstybinės veiklos srityje sukauptą didelę patirtį (kurios keletą pavyzdžių pateiksime šios nuomonės priede) ir į tai, kad apie ją netgi pačiuose Euroregionuose yra gana mažai žinoma, EESRK mano, kad būtų tikslinga, jog šioje srityje Europos Komisija parengtų „Gerosios patirties vadovą“ ir į jį įtrauktų visus esamus viešosios ir privačiosios partnerystės pavyzdžius.

6.11

Akivaizdu, kad tokio, kaip šis, daugialypio klausimo neįmanoma aptarti vienoje nuomonėje. Todėl EESRK mano, kad reikėtų išsamiau aptarti pasienio teritorinio bendradarbiavimo ir su juo susijusių struktūrų klausimą kitose nuomonėse, kurios bus nagrinėjamos bendros tarpvalstybinės svarbos temos: darbo rinkos, turizmo, vystymo centrų.

2007 m. liepos 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  Apibūdinimai pateikiami atsižvelgiant į Praktinį bendradarbiavimo per sieną vadovą, 2000 m., AFRE (Europos pasienio regionų asociacija).

(2)  Kai nuomonėje toliau kalbama apie Euroregionus, ši sąvoka apima ir „panašias struktūras“.

(3)  Jam priklauso: Saro kraštas, Lotaringija, Liuksemburgas, Reino kraštas-Pfalcas, Valonijos regionas, Belgijos prancūzų ir vokiečių bendruomenės.

(4)  Šiuo metu yra daugiau nei 168 Europos regionai ir panašios struktūros. Apie pusė Europos Sąjungos valstybių narių priklauso Euroregionui.

(5)  2005 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Euroregionų vaidmens regioninės politikos plėtros sferoje.

(6)  COM(2004) 101 galutinis.

(7)  EESRK nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui „Mūsų bendros ateities kūrimas: išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007-2013 m.“, OL C 74, 2005 1 23, p. 32.

(8)  COM(2004) 495 galutinis, 6 straipsnis: Europos teritorinis bendradarbiavimas.

(9)  EESRK nuomonės dėl Bendrųjų nuostatų, reguliuojančių Sanglaudos fondą, Europos regioninio vystymo fondą ir Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo grupę (ETBG), OL C 255, 2005 10 14, p. 76, 79, 88 ir 91.

(10)  OL L 210, 2006 7 31.

(11)  COM(2005) 299 galutinis ir COM(2006) 386, kurį Ministrų Taryba priėmė 2006 m. spalio 5 d.

(12)  OL L 210, 2007 7 31.

(13)  Būsima EESRK darbo rinkos observatorija galėtų vykdyti pasienio ir tarpvalstybinio darbo stebėseną Europoje.

(14)  2006 m. balandžio 21 d. EESRK nuomonė dėl Pramonės permainų pasienio regionuose valdymo po Europos Sąjungos plėtros (OL C 185, 2006 8 8).