[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.4.2007

KOM(2007) 184 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

Kalbų mokėjimui skirtos Europos apklausos programa

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

Kalbų mokėjimui skirtos Europos apklausos programa

ĮVADAS

Daugiakalbystė yra viena iš pagrindinių Europos vertybių. Ji – Europos unikalumo, kultūros ir visuomenės įvairovės dalis. Kalbų mokymasis suteikia žmonėms daugiau profesinių galimybių, padeda geriau pažinti savo bei kitų šalių kultūras ir padidina judumą.

Be to, gerinti kalbų mokėjimą Europoje yra svarbu siekiant Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje numatytų gyventojų įgūdžių ir gebėjimų gerinimo tikslų. 2002 m. kovo mėn. Barselonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo raginama toliau „...tobulinti pagrindinių įgūdžių įsisavinimą, visų pirma mokant mažiausiai dviejų užsienio kalbų nuo pat ankstyvos vaikystės“ Taip pat buvo „raginama 2003 m. sukurti kalbų mokėjimo rodiklį.“ [1]

Todėl Komisija ir valstybės narės imasi įvairios veiklos, kuria siekiama skatinti kurti tinkamos kalbų mokymosi politikos modelius pagal „Švietimo ir mokymo 2010“ strategiją[2].

2005 m. Komisijos komunikate Europos kalbų mokėjimo indikatorius [3] išsamiai išdėstyta strategija, kaip parengti kalbų mokėjimui skirtą Europos apklausą, kad būtų galima rinkti duomenis, reikalingus Europos lygio rodikliui nustatyti. Remdamasi šiuo komunikatu Taryba 2006 m. gegužės mėn. padarė išvadas[4], susijusias su pagrindiniais Europos kalbų mokėjimo rodiklio klausimais, ir pabrėžė, kad apklausa turėtų būti atliekama kuo greičiau. Taryba paragino Komisiją sudaryti Europos kalbų mokėjimo rodiklio patariamąją tarybą (toliau – Patariamoji taryba), kurią sudarytų nacionaliniai ekspertai ir kuri patartų Komisijai, kaip rengti ir vykdyti apklausą[5]. Patariamoji taryba daug prisidėjo prie šio komunikato rengimo. Be to, Taryba paprašė Komisijos jai pateikti ataskaitą apie šioje srityje padarytą pažangą. Šiuo komunikatu įgyvendinamas šis prašymas.

Komisija neseniai pateikė komunikatą apie nuoseklią rodiklių ir lyginamųjų standartų sistemą[6], kuria bus bendrai remiama švietimo ir mokymo strategija. Sistemoje siūloma sudaryti 20 pagrindinių rodiklių, kurie būtų taikomi svarbiausioms sritims, rinkinį. Kalbų mokėjimo rodiklių rengimas reikalauja ypatingų pastangų.

Šiame komunikate pateikiamos išvados apie visus svarbiausius apklausos rengimo klausimus, kurie buvo nurodyti 2006 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose. Jame Taryba raginama atkreipti dėmesį į siūlomą apklausos sistemą. Taip Komisija bendradarbiaudama su Patariamąja taryba ir valstybėmis narėmis galės atlikti apklausą. Šiame komunikate apklausą numatoma atlikti per pirmuosius šešis 2009 m. mėnesius.

Kalbų mokėjimui skirtos Europos apklausos programa

Europos apklausa siekiama surinkti patikimus užsienio kalbų mokėjimo Europos Sąjungoje duomenis, kuriuos būtų galima palyginti, ir su jais supažindinti valstybes nares, politikus, mokytojus ir specialistus. Iš apklausos bus galima sužinoti apie jaunimo kalbų mokėjimą, apie tai, kur esama geros patirties ir rezultatų ir kiek pasiekta tobulinant užsienio kalbų mokymąsi.

Apklausą vykdys Komisija, kuriai patars Patariamoji taryba, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.

Tikrintini kalbiniai gebėjimai

Pirmuoju duomenų rinkimo etapu bus tikrinamos trys kalbinių gebėjimų rūšys: rašytinio teksto supratimas ; supratimas iš klausos ; ir rašymas . Komisija imsis iniciatyvos laiku parengti ketvirtojo kalbinio gebėjimo – kalbėjimo – tikrinimo priemones, kurios bus naudojamos vėlesnėse apklausose.

Europos apklausa siekiama įvertinti „ bendrą užsienio kalbų mokėjimą kiekvienoje valstybėje narėje.“ [7] Galutinėje apklausoje turėtų būti tikrinamos visos keturios kalbinių gebėjimų rūšys: skaitymas; klausymas; rašymas: ir kalbėjimas . Tačiau vienus gebėjimus tikrinti yra paprasčiau nei kitus. Kalbėjimo tikrinimas gali pareikalauti tiesioginio kontakto su egzaminuotoju ir yra sudėtingesnis nei supratimo tikrinimas.

2006 m. gegužės mėn. Tarybos išvadoje teigiama, kad praktiniais sumetimais patartina pirmuoju duomenų rinkimo etapu apsiriboti trijų rūšių kalbiniais gebėjimais, kuriuos lengviausia įvertinti (supratimu iš klausos, rašytinio teksto supratimu ir rašymu). Patariamoji taryba tokiam modeliui pritaria.

Todėl pirmuoju apklausos etapu turėtų būti tikrinamos šios trys gebėjimų rūšys. Komisija laiku imsis iniciatyvos, kad užtikrintų ketvirtojo gebėjimo – kalbėjimo – įtraukimą į vėlesnius apklausos etapus .

Tikrintinos kalbos

Visose valstybėse narėse atliekamoje Europos apklausoje turėtų būti tikrinami dažniausiai Europos Sąjungoje mokomų kaip pirma ir antra užsienio kalba oficialiųjų Europos kalbų ( anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir italų) įgūdžiai.

Tikrinimo sistema galės naudotis visos šalys, kurios į pirmąjį apklausos etapą norės įtraukti nacionalinius kitų kalbų nei minėtosios penkios kalbos testus.

2006 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose buvo rekomenduojama, kad pirmuoju apklausos etapu testai būtų rengiami „...penkiomis plačiausiai Europos Sąjungoje dėstomomis kalbomis, kadangi taip galima surinkti pakankamai didelę egzaminuojamų asmenų grupę“ ir kad „valstybės narės pačios nustato, kurias iš tų oficialų kalbų tikrinti“[8] . Todėl kalbų, kurios turėtų būti vertinamos pirmuoju apklausos etapu, skaičius turėtų būti ribojamas anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir italų kalbomis, kurios yra oficialios Europos Sąjungos kalbos, valstybėse narėse dažniausiai dėstomos kaip užsienio kalbos [9]. Taigi į kiekvienoje valstybėje narėje atliekamą apklausą turėtų būti įtrauktos dvi iš šių dažniausiai dėstomų kalbų.

Tačiau tikrinimo priemone valstybės narės galės naudotis ir tuo atveju, jei jos be dviejų iš šiame sąraše nurodytų penkių dažniausiai mokomų kalbų norės patikrinti ir kitų kalbų mokėjimą. Komisija laiku imsis iniciatyvos siekdama užtikrinti, kad prieš prasidedant vėlesniems testo etapams į apklausą būtų įtrauktos visos oficialios Europos kalbos, kurių mokoma Europos Sąjungoje.

Orientacinės sistemos

Apklausa turėtų būti grindžiama priemone, kuria matuojamas mokėjimo lygis, priklausantis mokėjimo spektrui nuo A1 iki B2 lygio pagal Bendros Europos kalbų mokėjimo orientacinės sistemos skales.

Taryba paragino Komisiją parengti Europos kalbų mokėjimo rodiklį ir nurodė, kad „vertinant testus turėtų būti remiamasi Bendros Europos kalbų mokėjimo orientacinės sistemos skalėmis“ [10]

Bendra Europos kalbų mokėjimo orientacinė sistema (CEFR) padeda apibūdinti užsienio kalbų besimokančiųjų lygį. Ja siekiama pateikti vertinimo ir mokymo metodų sistemą, kuri būtų taikoma visoms Europos kalboms. CEFR sudaro skirtingų kalbinių gebėjimų šešių lygių skalė, padalinta į tris stambias dalis: Pradedantysis vartotojas (A1–A2), pažengęs vartotojas (B1–B2) ir įgudęs vartotojas (C1–C2).

Šie šeši orientaciniai lygiai yra plačiai pripažinti valstybėse narėse kaip asmens kalbų mokėjimo klasifikavimo standartas. Kai kuriose Europos šalyse su CEFR skale susiję testai jau naudoti kalbų mokėjimui tikrinti.

Patariamoji taryba pranešė Komisijai, kad vertinant kalbų mokėjimą ES žemesniajame viduriniame ugdyme (ISCED 2) arba aukštesniajame viduriniame ugdyme, jeigu užsienio kalbos mokoma tame lygyje, dažniausi yra pradedančiojo vartotojo ir pažengusio vartotojo (A1–B2) lygiai. Labai nedaug šio amžiaus ir mokymosi lygio mokinių turi pakankamai pažintinių gebėjimų, kad pasiektų aukštesnį nei B2 lygį. Visų šešių lygių tikrinimas reikalaus didelių pastangų ir bus brangus. Todėl siūloma, kad testai būtų rengiami keturiems CEFR lygiams (nuo A1 iki B2) patikrinti.

Įvairūs CEFR lygiai yra platūs, todėl besimokantiems ilgai užtrunka iš vieno lygio pereiti į kitą. Intervalas tarp lygių (ypač A2 ir B1 lygių) gali būti per didelis, kad būtų galima praktiškai taikyti pradedantiesiems ir jaunesniems mokiniams. Taigi turėtų būti parengta tikrinimo priemonė, kuria būtų galima vertinti mokėjimo lygių spektrą tarp A1 ir B2 lygių. Taip bus galima gauti tikslesnius statistinius parametrus: variantiškumą, medianą ir kiekvieno patikrinto gebėjimo vidurkį.

Rinktini konteksto duomenys

Bus parengti mokiniams, mokytojams, mokyklų direktoriams ir vyriausybės atstovams skirti klausimynai, kuriais naudojantis bus galima surinkti kontekstinę informaciją, padedančią analizuoti galimus mokinių kalbų mokėjimą lemiančius veiksnius.

Apklausa siekiama gauti informacijos ne tik apie kalbų mokėjimą, bet ir apie kalbų mokymąsi, mokymo metodus ir mokymo planus.

Remiantis kontekstine informacija bus galima susieti mokinių kalbos mokėjimo lygį su galimais jį lemiančiais veiksniais. Pavyzdžiui, gauti informacijos apie mokinių kilmę (socialines ir ekonomines aplinkybes) ir specifinius aspektus, kaip antai migranto statusą, kalbą, kuria kalbama namuose; ar užsienio kalbos mokymasis yra privalomas ar pasirenkamas; ar mokytojas yra formaliai parengtas mokyti kalbų ar jam ta kalba yra gimtoji. Rezultatai gali priklausyti nuo mokinių orientavimo į profesinio rengimo arba bendrojo lavinimo klases ir nuo jų lyties, todėl tokie duomenys turėtų būti renkami.

Tokie konteksto duomenys padės spręsti klausimus, susijusius su atskirais mokiniais, mokyklomis ir mokymo planais, švietimo ir mokymo sistemų struktūra ir vyriausybės vykdoma švietimo politika. Turėtų būti parengti atskiri klausimynai imties mokiniams, mokytojams, mokyklų direktoriams ir švietimo srities administratoriams. Tokie pagrindinės informacijos klausimynai bus rengiami siekiant išsamiai išanalizuoti politiką ir išsiaiškinti priežastis ir pasekmes, susijusias su kalbų mokymusi. Kad rezultatus būtų galima lengviau lyginti tarptautiniu mastu, turėtų būti naudojamos šiuo metu galiojančios sąvokos ir klasifikacijos; taip pat reikėtų ištirti sąsajas su kitais tarptautiniais klausimynais, kad rezultatus būtų galima analizuoti įvairiais aspektais.

Apklausoje tikrintina gyventojų dalis

„Visi gyventojai“ apklausoje turėtų reikšti bendrą žemesniojo vidurinio ugdymo pakopos (ISCED 2) paskutinėje klasėje arba, jei žemesnio vidurinio ugdymo pakopoje nemokoma užsienio kalbos, aukštesniojo vidurinio ugdymo (ISCED 3) antroje klasėje besimokančių mokinių skaičių.

„Tikslinė gyventojų grupė“ – tai visų gyventojų grupei priklausantys mokiniai, esantys mokyklų sąrašuose ir kuriems dėstoma tikrinama kalba.

Apklausoje bus laikomasi bendrų mokslinių imties standartų, naudojamų tarptautinėse apklausose, kad būtų užtikrintas apklausos duomenų patikimumas ir kad įvairiose šalyse surinktus duomenis būtų galima palyginti. Imties dydis turėtų būti formuojamas atsižvelgiant į tai, kad kontekstinė informacija reikalinga valstybių narių rezultatų skirtumams analizuoti ir aiškinti. Atliekant apklausą turėtų būti stengiamasi gauti patikimus ir palyginamus rezultatus su kuo mažesne imtimi.

Tarybos išvadose[11] teigiama, kad apklausoje bus renkami duomenys iš reprezentatyvios visų švietimo ir mokymo sistemoje registruotų mokinių, besimokančių žemesniojo vidurinio ugdymo pakopos (ISCED 2) paskutinėse klasėse, imties. Jei antrosios užsienio kalbos nėra mokoma iki ISCED 2 pabaigos, mokinių imtis turėtų būti formuojama iš aukštesniojo vidurinio ugdymo pakopos (ISCED 3) mokinių.

Į klausimą, kurios aukštesniojo viduriniojo ugdymo pakopos mokiniai turėtų būti tikrinami, Patariamoji taryba atsako, kad duomenys turėtų būti renkami iš ISCED 3 antroje klasėje besimokančių mokinių. Pasibaigus ISCED 3, kai kurie mokiniai bus pabaigę savo mokslus arba, kai kurių kitų šalių atveju, mokysis toliau, tačiau jie nebebus mokomi užsienio kalbų. Be to, paskutiniais aukštesniojo vidurinio ugdymo metais mokiniai ir mokytojai rengiasi baigiamiesiems egzaminams, todėl bendradarbiavimas gali būti ne toks veiksmingas. Manoma, kad vykdyti apklausą pirmaisiais aukštesniojo vidurinio ugdymo metais gali būti per anksti, kadangi kai kurių šalių mokiniai antrosios užsienio kalbos mokomi tik antraisiais metais. Remiantis Patariamosios tarybos patarimu, apklausoje turėtų būti renkami duomenys iš ISCED 3 antroje klasėje besimokančių mokinių, jei ISCED 2 nemokoma antrosios užsienio kalbos.

Atsižvelgiant į Patariamosios tarybos patarimus, apklausoje turėtų būti tikrinami tik tie mokiniai, kuriems dėstoma tikrinama kalba.

Valstybių narių mokinių, bebaigiančių ISCED 2 ir besimokančių ISCED 3 antroje klasėje, amžius skiriasi. ISCED 2 pabaigoje jis svyruoja nuo 14 iki 16 metų. Klasė, kurioje pradedama dėstyti pirmoji ir antroji užsienio kalba taip pat skiriasi valstybėse narėse. Taigi apklaustųjų mokinių amžius ir laikas, kurį jie mokėsi užsienio kalbos, skirsis. Patariamoji taryba pabrėžia, kad į tai reikėtų atsižvelgti analizuojant apklausos rezultatus.

Tikrinimo priemonės

Apklausoje dalyvaujančiose šalyse turėtų būti galima naudotis tiek kompiuteriais, taikant atviro kodo programinę įrangą, tiek testais raštu. Tikrinimo priemonė turėtų būti lengvai pritaikoma.

Pastaraisiais metais įgyta tarptautinės įgūdžių tikrinimo kompiuteriu patirties. DIALANG – tai internetinė tikrinimo priemonė, kuri naudojama diagnostiniams testams 14 skirtingų Europos kalbų. Tarptautinėmis apklausomis, tokiomis kaip PISA ir TIMSS, buvo atlikti bandomieji tyrimai tikrinime naudojant kompiuterį. Valstybės narės yra naudojusios atviro kodo programinės įrangos tinklus. Didelis Europos pasiekimas būtų vykdyti apklausą naudojant kompiuterinius testus.

Naudotis tikrinimo priemone turėtų galimybę visos valstybės narės, kad galėtų prisitaikyti prie nacionalinių su apklausa nesusijusių poreikių, todėl ji turėtų būti kuriama pagal atviro kodo programinės įrangos protokolą[12].

Kompiuterinės tikrinimo priemonės reikalauja daugiau pastangų lyginant jas su tradiciniais raštu atliekamais tikrinimo metodais. Supratimo gebėjimus, pavyzdžiui, klausymą ir skaitymą, tikrinti ir pateikti kompiuteriu yra lengviau, nei, pavyzdžiui, rašymą. Patariamoji taryba pabrėžė kelias problemas, kurių gali atsirasti naudojant kompiuterinius testus, susijusias su programinės įrangos atitikimo klausimais, tinkamu interneto ryšio greičiu, taip pat su mokinių naudojimosi kompiuteriais ir spausdinimo įgūdžiais. Tačiau tikrinimas kompiuteriu turi kelis privalumus, pavyzdžiui , galima greičiau ir darant mažiau klaidų atlikti žymėjimą ir kodavimą, apdoroti statistinius duomenis, todėl toks metodas yra veiksmingesnis . Be to, manoma, kad kompiuterinis tikrinimas labiau tinka pritaikomiesiems testams, kuriuose klausimai konkretiems tikrinamiems asmenims specialiai pritaikomi asmens konkrečiam lygiui ir įgūdžiams.

Priemonių, skirtų tikrinimui kompiuteriu, kūrimas kainuoja kur kas daugiau, nei tradicinių testų raštu rengimas, tačiau tokios išlaidos turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į naudą, gaunamą veiksmingiau įgyvendinant apklausą ir geresnes galimybes pritaikyti testus individualiems šalių poreikiams, taip pat į tolesnį galimų būsimų apklausų tobulinimą.

Pradedant naudoti kompiuterius apklausoje būtų žengiamas žingsnis pirmyn. Tačiau Patariamoji taryba atkreipia dėmesį, kad šalių pasirengimo atlikti testus kompiuteriais lygis skiriasi. Apklausa turėtų būti grindžiama alternatyviu arba papildomu tikrinimu naudojant kompiuterius ir atliekant testą raštu.

Apklausos įgyvendinimo sąnaudos

Šalies apklausos įgyvendinimo sąnaudos priklausys nuo galutinės apklausos struktūros. Apklausoje turėtų būti naudojama šalies patirtis, siekiant vykdyti masto ekonomiką. Tarptautinio masto sąnaudas padengs Europos Sąjunga.

Tarptautinių gebėjimų tikrinimo apklausų nacionalinės sąnaudos visų pirma priklauso nuo naudotų tikrinimo metodų, imties dydžio, tikrinamų gebėjimų skaičiaus ir nuo naudojamų kontekstinių klausimynų. Nacionalinės tokių apklausų sąnaudos visų pirma susijusios su testų atlikimu valstybėse narėse, organizacinių paramos struktūrų kūrimu ir jų išlaikymu, nacionalinių ir mokyklos koordinatorių bei egzaminuotojų rengimu, testų spausdinimu, testų rezultatų kodavimu, kokybės užtikrinimo procedūromis ir vertimu.

Tarptautinės apklausos PISA ir TIMSS, kuriomis tikrinami mokinių gebėjimai, gali būti naudojamos kaip lyginamoji priemonė vertinant apklausos sąnaudas. Visgi Patariamoji taryba mano, kad apklausa gali pareikalauti daugiau sąnaudų nei kitos tarptautinės apklausos, nes joje bus tikrinamas supratimas iš klausos, o apklausos rengimas gali būti sudėtingesnis, nes joje bus daugiau temų, lygių ir sričių, kurių nėra kitose tarptautinės apklausose.

Patariamoji taryba aptarė galimybę atliekant apklausą naudoti dabartinę nacionalinę kompetenciją, patirtį ir organizacines struktūras taip užtikrinant masto ekonomikas (žr. toliau).

Tarptautines apklausos sąnaudas numatoma padengti iš Europos Sąjungos lėšų pagal mokymosi visą gyvenimą programą (2007–2013), jei tam neprieštarauja Programų komitetas. Tarptautinės sąnaudos yra susijusios su testų rengimo išlaidomis, bandomųjų testų koordinavimu ir jų plėtote, imties ir imties metodų nustatymu, išsamaus testų rinkinio kūrimu ir koordinavimu, rezultatų analize ir skelbimu.

Visi su apklausos nacionalinėmis sąnaudomis susiję sprendimai bus priimami glaudžiai bendradarbiaujant su Patariamąja taryba ir valstybėmis narėmis.

Apklausos atlikimo nacionalinės organizacinės struktūros

Dalyvaujančios šalys turėtų užtikrinti, kad veiktų apklausai vykdyti reikalingos organizacinės struktūros.

Valstybės narės turėtų imtis iniciatyvos siekdamos užtikrinti, kad veiktų apklausai atlikti reikiamos organizacinės struktūros, ir kad nuo pat pradžių būtų apibrėžtos pareigos. Daugelis valstybių narių turi nacionalinių apklausų vykdymo arba dalyvavimo panašiose tarptautinėse apklausose patirties, todėl galėtų tokia patirtimi remtis. PISA ir TIMSS apklausose įgyta patirtis gali būti naudojama planuojant nacionalines organizacines struktūras, o daugeliu atvejų reikalingos kompetencijos ir patirties gali turėti tokiose apklausose dalyvavę nacionaliniai ekspertai. Taigi turėtų būti naudojamasi jau esamų tarnybų kompetencija ir organizacija.

Apklausos vykdymas

Komisija imsis veiksmų, kad būtų atlikta kalbų mokėjimui skirta apklausa. Techninis darbas turėtų būti pradėtas 2007 m. kovo mėn., kad testus būtų galima atlikti 2009 m. pradžioje.

Komisija skatins tikrinimo priemonių rengimo darbus ir apklausos vykdymą. Ji apibrėš dalyvaujančių institucijų ir tikrinamų asmenų imties metodus ir kriterijus, gaus atitinkamų valdžios institucijų sutikimą (jei būtina) ir užtikrins, kad kokybė atitiktų bendrus tokių apklausų tarptautinius standartus. Ji planuos ir vykdys apklausą, rinks duomenis ir analizuos bei apibendrins galutinius rezultatus. Darbas bus atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su Patariamąja taryba ir valstybėmis narėmis.

Patariamoji taryba teigia, kad testai turėtų būti vykdomi pirmojoje kalendorinių metų pusėje, o ne mokslų metų pradžioje. Todėl pirmoji apklausa turėtų būti atliekama 2009 m. pradžioje.

Kad testus būtų galima atlikti 2009 m. pradžioje, parengiamasis darbas turėtų būti pradėtas 2007 m. kovo mėn. Tada bus rengiamas testas ir bandomieji testai, kurie bus atlikti 2008 m. pavasarį. Remiantis bandomųjų testų patirtimi, galutiniai testai valstybėse narėse turėtų būti parengti ir atlikti 2009 m. pradžioje.

Patariamoji taryba toliau susitikinės per visą tą laikotarpį ir glaudžiai bendradarbiaus su Komisija visais apklausos rengimo ir vykdymo etapais[13].

Išvada

Komisija ragina Tarybą atkreipti dėmesį į šiame komunikate siūlomą apklausos programą, apimančią šiuos aspektus:

- Tikrintini gebėjimai;

- Tikrintinos kalbos;

- Naudotini CEFR lygiai;

- Kontekstinės informacijos rinkimas;

- Tikrintina tikslinė gyventojų grupė ir visi gyventojai;

- Tikrinimo priemonių kūrimas: tikrinimas kompiuteriu ir raštu;

- Apklausos vykdymas.

Tai padėtų Komisijai pradėti rengtis apklausai. Šis darbas bus atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su Patariamąja taryba ir valstybėmis narėmis. Tikrinimo priemonės turėtų būti rengiamos atsižvelgiant į tai, kad apklausa turi būti pradėta 2009 m. pradžioje.

PRIEDAS

Europos kalbų mokėjimo rodiklio patariamosios tarybos narių sąrašas

Council of Europe | Mr | Sheils | Joseph |

Eurydice | Ms | Baidak | Nathalie |

Belgija (Vokiškai kalbančiųjų bendruomenė) | not yet nominated |

Bulgarija | not yet nominated |

Slovėnija | waiting for new nomination |

[1] irmininkaujančios valstybės išvados, Barselona, I dalis 43.1 straipsnis. 2002 m. kovo mėn.

[2] Nauja daugiakalbystės pagrindų strategija, COM (2005) 596 galutinis

[3] „Europos kalbų mokėjimo indikatorius“ COM (2005) 356 galutinis.

[4] 2006 m. gegužės 18 ir 19 d. Tarybos išvados dėl Europos kalbinės kompetencijos rodiklio (2006/C 172/01).

[5] Patariamąją tarybą įsteigė Komisija 2006 m. spalio 26 d. sprendimu. 2006 m. Patariamoji taryba buvo susitikusi du kartus.

[6] Nuosekli Lisabonos uždavinių vykdymo švietimo ir mokymo srityje pažangos rodiklių ir lyginamųjų standartų sistema COM (2007) 61 galutinis.

[7] COM (2005) 356 galutinis.

[8] Tarybos išvados (2006/C 172/01).

[9] Eurostat UOE.

[10] Tarybos išvados (2006/C 172/01).

[11] Tarybos išvados (2006/C 172/01).

[12] Mokymosi visą gyvenimą tyrimų centras (CRELL/the Joint Research Centre, Ispra) šiuo metu vykdo mokslinių tyrimų ir plėtros projektą apie atviro kodo kompiuterines vertinimo priemones, skirtas įgūdžiams vertinti, atsižvelgiant į šioje srityje įgyvendinamas iniciatyvas.

[13] Finansiniai klausimai ir ˛mogiškieji ištekliai susiję su užsienio kalbų mokėjimo rodiklio apklausa, jau buvo bendrais bruožais aptarti COM (2005) 356 (galutinis) dokumento finansiniame priede.

52007DC0184