13.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 161/17

1.1

Teisė į būstą yra viena pagrindinių, todėl galimybė turėti būstą lemia galimybes naudotis kitomis pagrindinėmis teisėmis ir užtikrina orų gyvenimą. Teisė į būstą pripažinta Žmogaus teisių chartijoje ir ET Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje) bei daugelyje Europos valstybių konstitucijų. Turėti pastogę yra svarbiausia, kad žmogus galėtų gyventi ir integruotis į visuomenę.

1.2.1

EESRK pritaria Europos Parlamento tarpfrakcinės grupės miestų ir apgyvendinimo klausimais priimtai chartijai, kuri parodo vis didėjančią ir dažnėjančią Europos politikos krypčių ir būsto politikos sąveiką ir primena teisės į būstą svarbą.

1.2.2

Todėl EESRK prašo įtraukti Europos būsto chartiją į Europos Parlamento nuomonę savo iniciatyva dėl būsto ir regionų politikos.

1.3.1

EESRK norėtų, kad Europos lygiu būtų pasiūlyta keletas siektinų bendrų tikslų dėl galimybės gauti būstą ir minimalūs būsto kokybės standartai, apibrėžiantys padoraus būsto sąvoką. Be tokių kriterijų bus sunku veiksmingai pasinaudoti teise į būstą, be to, galimybė gauti būstą yra minimali oraus gyvenimo sąlyga.

1.3.2

EESRK primena, kad socialinių ir vietos paslaugų sektorius yra vis svarbesnis senstančioje visuomenėje ir šios paslaugos dažnai teikiamos kartu su būsto paslaugomis, todėl Komitetas prašo, kad jos būtų teikiamos Europos mainų pagrindu ir kad joms būtų skiriamas didesnis dėmesys. Be to, Komitetas primena, kad socialinio būsto klausimas turi būti nagrinėjamas atskirai ir jam negali būti taikomos rinkos taisyklės, kaip tai pripažinta paslaugų direktyvoje.

1.4.1

EESRK pabrėžia, kad šiuo metu svarbu tai, jog ne tik ES-12 valstybių piliečiai visiškai išnaudotų galimybę naudotis struktūriniais fondais siekdami pagerinti būsto sąlygas, bet ir ES-15 šalys, galinčios naudotis struktūriniais fondais integruotos miestų plėtros veiksmams. Tokios išlaidos turės teigiamos įtakos socialinei ir teritorinei sanglaudai bei ekonomikos augimui. Todėl EESRK ragina Europos finansines institucijas skirti kreditus labai žemomis palūkanomis jaunimo, imigrantų, pagyvenusių žmonių, žmonių su negalia būsto programoms ir taip skatinti darbuotojų judumą, skirtingų socialinių sluoksnių maišymąsi ir prieinamas būsto kainas.

1.4.2

EESRK pažymi, kad priemonė JESSICA padės įsteigti garantijų fondą didesnio masto socialinio būsto projektams, todėl prašo, kad, atliekant struktūrinių fondų vidurio laikotarpio vertinimą, šis klausimas būtų išnagrinėtas.

1.4.3

Šiuo tikslu EESRK pritaria, kad, bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijų atstovais ir tinklais bei padedant Europos Komisijai ir valstybėms narėms, būtų sukurta techninės pagalbos priemonė būsto projektams 2007–2013 m. laikotarpiu. Ši priemonė padėtų kaupti įgyvendintinus projektus ir metodus siekiant kuo geriau integruoti būsto projektus į miestų atnaujinimo programas. Ji taip pat leistų centralizuotai kaupti patirtį ir galėtų atlikti pagalbininko vaidmenį ją perduodant. Svarbiausia parengti konkrečią priemonę būsto politikai siekiant geriau panaudoti struktūrinius fondus. Ją būtų galima įgyvendinti remiantis reglamento dėl struktūrinių fondų bendrųjų nuostatų 45 straipsniu, kuriame Komisijos prašoma palengvinti techninės pagalbos priemonės sukūrimą.

1.5.1

Be to, EESRK siūlo sukurti keitimosi informacija tinklą, skirtą būsto ir energijos veiksmingumo klausimams, kuris padėtų keistis patirtimi, kaupti ir didinti vietos operatorių patirtį siekiant įgyvendinti tvirtas ir aukštų tikslų siekiančias politikos kryptis. Nors tikslai skirtingi, tai galėtų būti siejama su paramos struktūriniams fondams priemone, todėl reikės užtikrinti abiejų priemonių tinkamą koordinavimą.

1.5.2

EESRK siūlo bendradarbiaujant su aktyviais būsto sektoriaus tinklais Europoje surengti informavimo kampaniją apie energijos taupymo galimybes būsto sektoriuje. Kampanijos tikslas turėtų būti keisti vartotojų elgesį. Šioje kampanijoje turėtų dalyvauti Europos piliečiai ir sudarytų galimybę teigiamai iniciatyvai sutelkti visus dalyvius. Tuo tarpu vykdant kampanija „Tvari energetika Europai“ skiriamas nepakankamas dėmesys sąmoningumui didinti ir jai skirta nepakankamai lėšų.

1.5.3

EESRK prašo Komisijos pateikti pasiūlymų pagrįstų platesne pozicija, negu ta, kurios iki šiol buvo laikomasi ir pagal kurią buvo siekiama didesnio pastatų energijos veiksmingumo. Reikėtų skirti daugiau dėmesio gyventojams ir pagalvoti apie galimybes geriau panaudoti turimus pastatus.

1.6.1

EESRK pritaria Europos Komisijos iniciatyvai įsteigti tarnybų darbo grupę miestų klausimais. Jis siūlo, kad ši darbo grupė svarstytų ir būsto klausimą bei paskirtų už jį atsakingą asmenį.

1.6.2

Be to, labai svarbu, kad būsto aspektas būtų įtrauktas į ministrų, atsakingų už miestų ir regionų reikalus, posėdžių darbotvarkę.

2.1.1

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, paskelbtoje 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje, teigiama (II-34 str.): „Siekdama įveikti socialinę atskirtį ir skurdą, Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu, kad pagal Sąjungos teisės ir nacionalinių teisės aktų nustatytas taisykles bei praktiką būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos visiems neturintiems pakankamai lėšų“.

2.1.2

EESRK primina, kad būsto klausimas nėra ES kompetencija ir kad jis sprendžiamas laikantis subsidiarumo principo ir mano, kad atsakymų, kaip įgyvendinti minėtame straipsnyje iškeltus siekius, turi būti ieškoma įgyvendinant Europos politikos kryptis, kuriomis siekiama spręsti skubius socialinius ir aprūpinimo būstu labiausiai skurstančius (o taip pat nedideles pajamas gaunančius gyventojus ir jaunimą, pradedantį profesinį ir šeimyninį gyvenimą) klausimus.

2.1.3

2001 m. gruodžio mėn. Lakeno Europos Vadovų Taryba vis dėlto pripažino, kad labai svarbu spręsti būsto klausimą siekiant išvengti skurdo didėjimo pavojaus. Todėl, EESRK nuomone, labai svarbu, kad Vadovų Taryba pradėjo diskusijas dėl būtinybės plėtoti socialinių būstų pasiūlą siekiant kovoti su skurdu Europoje.

2.1.4

Teisė į būstą yra numatyta daugelio Europos Sąjungos valstybių narių, pavyzdžiui, Belgijos, Ispanijos, Graikijos, Portugalijos, Suomijos, Nyderlandų konstitucijose. Todėl gali būti, kad bus numatyta teisė į būstą Europos mastu. EESRK laikosi nuomonės, kad strategiškai labai svarbu būsto klausimą įtraukti į Pagrindinių teisių chartiją, pridedamą prie Sutarties dėl Konstitucijos Europai, ir apgailestauja, kad ten nenumatyta teisė į būstą ar bent jau „teisė į gyvenamąją vietą“.

2.1.4.1

EESRK mano, kad labai svarbu parengti Europos būsto strategiją, kadangi būstas kiekvienam žmogui yra būtina sąlyga siekiant kuo geriau pasinaudoti kitomis Europos lygiu pripažintomis žmogaus teisėmis, pavyzdžiui, teise „į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas“ bei teise „tuoktis ir kurti šeimą“.

2.1.5

Patvirtinus teisės į būstą principą, iškyla galimybės pasinaudoti šią teise klausimas, kitaip tariant, ką daryti būsto nerandančiam žmogui. Taigi, ES turi susirūpinti teisės į būstą veiksmingumo sąlygomis. Jeigu negalima numatyti vienintelio sprendimo, visos valstybės narės, oficialiai pripažįstančios teisę į būstą, privalo patikslinti:

2.1.6

Siekdamas išlaikyti nuoseklumą su Europos būsto chartija, kurią 2006 m. balandžio 26 d. priėmė Europos Parlamento tarpfrakcinė grupė miestų ir apgyvendinimo klausimais ir kurioje būstas apibūdinamas pirmos būtinybės turtu, EESRK palankiai vertina Europos Parlamento iniciatyvą parengti pranešimą dėl būsto ir regioninės politikos. EESRK tikisi, kad Parlamentas pritars jo prašymui pripažinti teisę į būstą ir pasiūlys partnerystę su vietos ir regionų valdžios institucijomis siekiant užtikrinti pakankamą būstų pasiūlą ir padaryti būstą prieinamą tiems, kurie neturi galimybių jį įsigyti rinkos sąlygomis.

2.1.7

2006 m. paskelbtas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo atliktas tyrimas dėl gyvenimo sąlygų ir būsto socialinių aspektų (1) rodo, kad labai skiriasi ES-15 ir ES-10 būstų kokybė ir kiekybė. Taip pat naudinga priminti, kad ne visi Europos piliečiai turi galimybę naudotis karštu vandeniu ir vidaus tualetais, o šie du kriterijai yra vieni pagrindinių, apibrėžiančių padoraus būsto minimalias sąlygas.

2.1.8

Kadangi būstas yra Europos socialinio modelio kertinis akmuo, iššūkiai, iškylantys Europai socialinių ir demografinių pokyčių srityje, turi atsispindėti būsto politikoje. Taip pat reikia atsižvelgti į gyventojų senėjimą, jaunosios kartos atstovų, liekančių gyventi su tėvais dėl lėšų trūkumo, nuskurdimą, galimybes gauti tinkamą būstą neįgaliesiems ir migrantams. Todėl EESRK, siekdamas nuoseklumo su 2001 m. gruodžio mėn. Lakeno Europos Vadovų Tarybos išvadomis, siūlo Europos lygiu priimti:

2.1.9

Be to, svarbiausia yra skatinti mobilumą būsto požiūriu siekiant užtikrinti darbuotojų judumą. Daugelis piliečių yra savo būsto „įkaitai“ (nesvarbu, ar jų būstas socialinis ar nuosavas) dėl nepakankamos pasiūlos, didelių mokesčių ar sudėtingų paskolos gavimo sąlygų. Būtina skatinti gyventojus keisti gyvenamąją vietą siekiant didesnio darbo rinkų sklandumo.

2.1.10

Būstas dėl poveikio socialiniam gyvenimui ir miesto ekonomikai nebeturi būti tik strategijų ir veiksmų dalis. Todėl, atsižvelgdamas į subsidiarumo principą, EESRK siūlo būstą vertinti kaip svarbų politinį klausimą, turintį pasekmių kasdieniam piliečių gyvenimui ir kaip priemonę priartinti piliečius prie Europos projekto, kuris atrodo vis labiau miglotas.

2.1.11

Reikia geriau apibrėžti būsto politikos, visų pirma kaip ekonomikos augimo variklio, indėlį įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus. EESRK pabrėžia, kad dėl būsto politikos poveikio darbuotojų judumui ši politikos kryptis tampa papildoma Europos politikos kryptims, įgyvendinamoms pagal ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją, o tai padeda stiprinti teritorinę sanglaudą, kurią visų pirma reikia įgyvendinti neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse narėse numatant miesto ir kaimo infrastruktūrų tinklų finansavimą bei vykdant tinkamą energetikos politiką.

2.2.1

Būstas visada darė ir daro struktūrinį poveikį mūsų visuomenei; bendros erdvės, užtikrinančios gyvenimą kartu, glaudžiai susijusios su individualiomis ar kolektyvinėmis gyvenamosiomis zonomis. Miestų planavimas ir patrauklių gyventi kvartalų kūrimas, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra būstas, lemia socialinę ir teritorinę sanglaudą.

2.2.2

Nors būstas ir būsto politika skiriasi visose valstybėse narėse, Europos Sąjungai būdingas didelis gyventojų tankumas miestuose. Europos miestai yra kompaktiški, tačiau jiems būdinga tai, kad yra daug vidutinio dydžio daugiaaukščių ir aplink miestus statomi gyvenamieji namai.

2.2.3

Būstas yra labai svarbi urbanistikos, ekonomikos ir socialinės politikos krypčių dalis visose Europos šalyse, todėl aktyviau keistis sėkmingais problemų sprendimais, ypač dėl skurdžių kvartalų krizių, įvykusių daugelyje valstybių narių.

2.2.4

Europos regionų politikos tikslas — didinti teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą skatinant mažiausiai pažengusių regionų ekonominį vystymąsi ir, nuo 2005 m. daugiausia dėmesio skiriama prioritetiniams atnaujintos Lisabonos darbotvarkės augimo ir darbo vietų kūrimo tikslams.

2.2.5

Siekiant užtikrinti visų regionų konkurencingumą ir skatinti darbuotojų judumą, svarbiausia, kad būsto pasiūla būtų įvairiapusė gyvenimo sąlygų, kvartalų (gyvenamųjų namų ir ekonominės veiklos) ir socialinės įvairovės požiūriu, kadangi tai yra socialinės sanglaudos garantas. Getų steigimas kai kuriuose kvartaluose labai apsunkina jų ekonominę veiklą.

2.2.6

Įperkamo būsto vieta yra glaudžiai susijusi su pirmiau pateikiamais teiginiais. Vietos valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad visoje jų valdomoje teritorijoje yra kokybiškų ir šeimų pajamas atitinkančių būstų pasiūla, kadangi jos yra atsakingos už teisę į būstą.

2.2.7

Gyvenamųjų zonų vystymas daro didelį poveikį kaimo vietovėms, todėl siekiant tvarios plėtros yra būtina labiau atsižvelgti į kaimo ir miesto vietovių sąveiką įgyvendinant būsto politiką.

2.3.1

Kai kuriose Europos šalyse, visų pirma tose, kurios ankstesniu laikotarpiu pasinaudojo sanglaudos fondų lėšomis, ekonomikos augimas yra glaudžiai susijęs su intensyviu būsto sektoriaus vystymusi. Tačiau tai nereiškia, kad piliečiams sudarytos palankios sąlygos įsigyti būstą už prieinamą kainą. 2006 m. Airijos nacionalinėje reformų programoje, kuri vykdoma įgyvendinant Lisabonos strategiją, pabrėžiama, kad augimo tvarumas yra silpnas, kadangi nėra užtikrinta galimybė už prieinamą kainą įsigyti būstą. Pavyzdžiui, Portugalija savo 2006 m. reformų plane primena, kad būtina labiau remti statybos sektorių ir savivaldybes skatinant tvarią būsto plėtrą.

2.3.2

Norint išvystyti dinamišką užimtumo zoną, būtina plėtros sąlyga išlieka būsto pasiūla visiems darbininkams ir tarnautojams, o daugelyje Europos užimtumo zonų plėtojimą riboja būstų stygius. Taigi, būstas gali būti vietos darbo rinkų nelankstumo ir darbuotojų judumą mažinantis veiksnys.

2.3.2.1

Galime pateikti įdomų pavyzdį Prancūzijoje, kur darbdaviai 0,45 proc. bendro darbo užmokesčio fondo lėšų skiria būsto politikai, ir tai yra papildoma priemonė padėti darbuotojams spręsti būsto problemas. Socialiniai partneriai taip pat turi specialių priemonių jaunimui ir pažeidžiamoms šeimoms (užstato suteikimas).

2.3.3

Šį poreikį reikia ypač skubiai spręsti tuose regionuose, kuriuose daugėja migrantų, susiduriančių su būsto problemomis nelanksčioje rinkoje ir patiriančių diskriminaciją, kuri kartais paskatina bendruomenių segregaciją.

2.3.4

Statybų sektorius yra vienas daugiausiai darbo vietų sukuriančių sektorių Europoje. Yra daug sričių, kuriose užimtumo potencialas dar nėra išvystytas, visų pirma tvarių būsto technologijų ir ekologiškų būstų srityse, kurios turėtų būti labai išplėtotos ateityje. Be to, statybų sektorius yra vienas tų sektorių, kuriuose labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

2.3.5

Vietos ir namų ūkio paslaugos yra svarbus užimtumo šaltinis ir jos dažnai organizuojamos ir siūlomos teikiant su būstu susijusias paslaugas. Tokiu būdu socialinių būstų tiekėjai, bendradarbiaudami su socialinių paslaugų asociacijomis, siūlo paslaugas namuose pagyvenusiems asmenims ar neįgaliesiems bei integruotas sveikatos, švietimo ar vaikų priežiūros paslaugas, pavyzdžiui, namuose, kuriuose gyvena kelios kartos. Probleminiuose kvartaluose kultūrinį ir socialinį dinamiškumą išlaikyti galim a remiant vietos iniciatyvas.

2.4

Su būstu susijusios paslaugos yra ne tik užimtumo šaltinis, jos gali padėti spręsti ir demografinius iššūkius, kurie neišvengiamai daro poveikį užimtumui regionų lygiu. Pavyzdžiui, Vokietijoje vykdant tikslingą politiką dėl namų, kuriuose gyvena kelios kartos, sprendžiami įvairūs poreikiai ir padedama veiksmingai kovoti su vienišų pagyvenusių žmonių atskirtimi. Kadangi susiduriame su gyventojų senėjimo reiškiniu visoje Europoje, reikėtų skatinti keistis naudinga patirtimi.

2.4.1

EESRK nuomone, teisės į būstą klausimas turėtų būti vertinamas ne tik kovos su atskirtimi aspektu, bet ir atsižvelgiant į gyventojų senėjimą, migracijos srautus ir naujas skurdo formas bei į Lisabonos strategiją, kurioje numatyta atgaivinti Europos ekonomiką didinant judumą darbo rinkoje.

2.4.2

Darbuotojų judumas ir toliau bus iliuzinis, kol nebus sustiprintos galimybės naudotis pagrindinėmis socialinėmis teisėmis, tarp kurių yra ir teisė į pagalbą ieškant būsto. Galima paminėti tokį reiškinį, kaip socialinių būstų, iš pradžių pastatytų darbuotojams apgyvendinti, gyventojų nuskurdimas. Tiems darbuotojams šiuo metu nebeteikiama pirmenybė gauti socialinį būstą ir jie susiduria su dideliais sunkumais ieškodami padoraus būsto tose vietose, kur padėtis būsto rinkoje įtempta.

2.4.3

Per pastarąjį dešimtmetį būsto kainos nuolat augo beveik visose Europos Sąjungos šalyse. Dėl tokio kainų kilimo sumažėjo šeimų galimybės įsigyti kito turto, o tai ilgainiui stabdo tvarų ekonomikos augimą. Nedidelės palūkanos taip pat lėmė tai, kad susidarė investicijų perviršis gyvenamųjų namų sektoriuje, tokiu būdu atsirado spaudimas būstui skirtiems finansiniams ištekliams (žr. Švedijos nacionalinę reformų programą). Socialinių būstų sektorius yra būsto kainų (per būstų nuomą) reguliavimo priemonė ir užtikrina sektoriaus tvarumą.

2.4.4

Be to, EESRK pažymi, kad įgyvendinant socialinio būsto politiką valstybių narių viešosios valdžios institucijų ir būsto sektoriaus dalyvių pagalbos sąlygas vis dažniau apsunkina Bendrijos teisė. Svarbiausia, kad konkurencijos ir vidaus rinkos politikos kryptys nesudarytų kliūčių būsto politikai, kuria siekiama užtikrinti galimybes visiems turėti padorų būstą už prieinamą kainą, kadangi šios politikos kryptys daro didelį teigiamą poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui Europoje. Šie tikslai laikui bėgant keitėsi, o socialinių būstų nuomotojams teko išvystyti socialines paslaugas, kad būtų sprendžiamas integracijos, visų pirma migrantų, politikos klausimas.

2.5.1

Plėtojant būsto politiką galima labai prisidėti prie energijos taupymo, ir ši veiklos sritis, turint omeny energijos kainas, taps vis patrauklesne regionams.

2.5.2

Didžiausias energijos taupymo potencialas įmanomas gyvenamuosiuose namuose (šeimose). Manoma, kad ten galima sutaupyti 27 proc. naudojamos energijos, kaip pabrėžia Europos Komisija savo parengtame energetikos veiksmų plane.

2.5.3

Vis daugiau šeimų Europoje gyvena skurde dėl pernelyg didelių būsto mokesčių už suvartotą energiją (fuel poverty).

2.5.4

Galimybės sumažinti suvartojamą energiją bus didesnės, jeigu bus imtasi atitinkamų skatinamųjų priemonių Europos lygiu.

2.5.5

Todėl stebina Europos Komisijos pozicija, išsakyta energetikos efektyvumo veiksmų plane, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama naujos statybos pramonei ir siūloma išplėsti šio sektoriaus standartų taikymo sritį.

2.5.6

Komisijos pozicija yra pernelyg siaura, kadangi joje nėra numatyta būtinybė keisti mūsų gyvenimo būdą siekiant globalesnio tvarumo, apimančio įvairius individualaus elgesio aspektus (ne tik utopinę svajonę kiekvienam turėti nuosavą namą, bet ir kasdienį elgesį aplinkoje). Komisijos pozicija siekiama padidinti gamybos kainas, kurios jau ir taip yra pernelyg didelės vidutines pajamas gaunančioms bei skurstančioms šeimoms, ir nesvarstoma galimybė gerinti turimų pastatų būklę ar pakeisti požiūrį, nors daugelis tyrimų rodo tokių priemonių svarbą.

2.5.7

Nereikia įrodinėti, koks svarbus yra Europos regionų politikos indelis stiprinant sanglaudą ir gerinant gyvenimo sąlygas. Tačiau, jeigu būtų skiriamas didesnis dėmesys būsto klausimui svarstant šią politiką, būtų galima tikėtis daugiau teigiamų sąveikų.

2.5.8

Energijos taupymo politika orientuota į naują būstą ir nepaisoma turimų pastatų arba jiems taikomos naujų būstų taisyklės. Tačiau reikia atsižvelgti ne tik į turimus senus būstus, bet ir plėtoti požiūrius, kurie derėtų su specifinėmis seno nekilnojamo turto savybėmis ir nepaprastai didelėms priderinimo prie standartų sąnaudoms.

2.5.8.1

Teikiant valstybės pagalbą turi būti atsižvelgiama į socialinio būsto ypatybes: nedidelį gyventojų mokumą ir į tai, kad mokesčių pagalba mažiau pritaikyta šio sektoriaus poreikiams, negu privataus sektoriaus poreikiams.

2.5.8.2

Energija nėra vienintelė tvarios plėtros problemų. Dar yra vanduo, atliekų tvarkymas, galimybės neįgaliems žmonėms, saugumas, oro kokybė ir sveikata namuose. Būsto sektorius gali įnešti lemiamą indėlį į tvarią plėtrą, tačiau tam reikalingos atitinkamos priemonės, ypač sprendžiant problemas, susijusias su turimais būstais.

2.6.1

EESRK pritarė tam, kad būtų išplėsti tinkamumo kriterijai gauti Europos rekonstrukcijos ir plėtros fondo paramą būsto projektų plėtojimui ES-12 ir priemonių, susijusių su tvaria urbanistika, vystymui bei veiksmingo energijos naudojimo skatinimui ES-15 plėtojant integruotas galimybes vystyti skurdžius kvartalus. Turint omeny būsto svarbą, reikėtų skatinti valstybes nares ir regionus bei jiems padėti planuoti kvartalų restruktūrizavimą ir būsto gerinimą naudojantis struktūrinių fondų pagalba.

2.6.2

Iš tiesų sunku įgyvendinti integruotas kvartalų vystymo strategijas nesvarstant būsto klausimo. Todėl ir dabar dar aktuali Europos socialinės integracijos strategija, kurioje numatyta sudaryti sąlygas įsigyti padorų būstą už prieinamą kainą, kadangi tai yra sėkmingos socialinės integracijos sąlyga. EESRK nuomone, svarbiausia, kad visos Europos priemonės būtų sutelktos geresnei visų socialinei integracijai.

2.6.3

Šiuo tikslu Europos socialinis fondas turėtų paremti ne tik integraciją į darbo rinką, bet ir socialinės integracijos priemones, kadangi, kaip jau minėta, būsto ir darbo rinkos yra glaudžiai susijusios. Be to, plėtojant imigracijos politiką, kuri šiuo metu apibrėžta Europos lygiu, negalima pamiršti būsto klausimo, jei siekiama užkirsti kelią teritorinei izoliacijai. Komisija turi paskelbti migrantų integracijos suteikiant būstą gaires, kurios bus pirmasis etapas šiame procese, ir jį vykdant reikėtų siekti didesnės paramos būsto projektams pagal PROGRESS (2) programą.

2.6.4

Svarbu pažymėti, kad efektyvus energijos vartojimas pastatuose yra ne tik ES-12, bet ir visos Europos Sąjungos prioritetas. Energijos efektyvumo, kaip ir bendros erdvės naudojimo gerinimo, atsinaujinančios energijos naudojimo ir skatinimo bei socialinės integracijos priemonės yra remtinos iš struktūrinių fondų visose valstybėse narėse.

2.6.5

EESRK palankiai įvertino Europos Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) iniciatyvą sukurti naują finansinę priemonę JESSICA (3), skirtą konkrečiai padėti miestų skurdžių kvartalų vystymui, įskaitant ir socialinius būstus šiuose kvartaluose. Reikia pažymėti, kad pagal šią priemonę teikiant paskolas ir garantijas miestų atnaujinimo ir socialinio būsto sektoriaus dalyviams, jiems bus lengviau sukaupti kapitalą, reikalingą kvartalų renovacijai. Šią priemonę taip pat turėtų valdyti miestų atnaujinimo ir būsto sektoriaus specialistai, glaudžiai bendradarbiaudami su vietos valdžios institucijomis. Priemonė turėtų atlikti sverto poveikį kvartaluose, kad būtų pagerintos žmonių gyvenimo sąlygos. Priemonė JÉRÉMIE (4) taip pat suteikia daug galimybių socialinių būstų statytojams, kurie dirba kurdami visiems malonius gyventi kvartalus.

2.6.6

Energetikos politikos srityje, įgyvendinant programą INTELLIGENT ENERGY, Europos Komisija pasiūlė pradėti bandomuosius veiksmus socialinio būsto srityje, kuriais remiantis buvo atrinkti ir paskatinti pavyzdiniai energijos efektyvumo ir mainų tarp sektorių dalyvių projektai. Kadangi Europa siekia sukurti bendrą energetikos politiką ir kuo geriau koordinuoti valstybių narių veiksmus šioje srityje, būtina užtikrinti, kad tokia priemonė būtų tęsiama ir remiama ne tik pagal bandomųjų veiksmų programas.

2.6.7

Galiausiai, techninių ir socialinių naujovių srityje septintosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programos parama padės nustatyti potencialą būsto sektoriuje siekiant tvarios miestų plėtros ir sumažinti energijos suvartojimą.

2.6.8

Europos standartizacija labai glaudžiai susijusi su būstu ir atitinkamomis paslaugomis. Tačiau tai sritis, kurioje techniniai ar urbanistiniai pasirinkimai kertasi su visuomenės pasirinkimais, todėl nepriimtina, kad vien tik darbo grupės nustatytų standartus sektoriaus dalyviams nesant garantijos, kad standartizacijos procesas yra kontroliuojamas politiniu lygiu. Standarto „nusikalstamumo prevencija per urbanistiką ir statybą“ priimto realistiškai nepagalvojus politiniu lygiu apie urbanistikos modelį, įvestą atlikus rizikos rezultatų įvertinimą, pavyzdys verčia permąstyti standartizavimo procesą šiame sektoriuje.

2.6.9

Galiausiai, Komisija parengė tvaraus miestų vystymo strategiją siekdama paraginti miestus dar kartą pagalvoti apie jų plėtrą, ypač apie transporto politiką. Tačiau ši strategija tik orientacinė ir nebus išnaudotas visas jos potencialas, jeigu joje bebus svarstomas tvarios miestų plėtros socialinis aspektas.